NACIONALINĖS SPORTO VISIEMS PLĖTROS PROGRAMOS RENGIMAS
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos iniciatyva sudaryta darbo grupė
Nacionalinės sporto visiems plėtros programai parengti, darbo grupė
patvirtinta Seimo Valdybos 2007
m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 1409.
Programos rengimo
motyvai
Žmogaus sveikatą, jo darbingumą lemia įvairūs faktoriai: fizinis
aktyvumas, mityba, žalingi įpročiai, psichiniai stresai, ekologinės sąlygos ir
kt. Moksliniai, sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai gyvenimo
trukme gerokai atsilieka nuo kitų pasaulio šalių, plačiai paplitę ligos, kurių
priežastimi yra netinkamas žmonių
gyvenimo būdas. Moksleivių, studentų ir kito jaunimo fizinis pajėgumas
turi tendenciją blogėti, žemos jų organizmo sistemų funkcinės galimybės,
pagerinti tai gali tik optimalus fizinis
aktyvumas, tikslingi fiziniai pratimai, tinkamas gyvenimo režimas,
mityba. Svarbu yra tai, kad noras ir poreikis užsiiminėti sportu atsirastų
jauname amžiuje ir išliktų visą gyvenimą.
Šiandieninėje visuomenėje, kur dėl informacinių technologijų ir
transporto priemonių plėtros žmonės negauna būtino fizinio krūvio, reguliarūs
mankštos pratimai ir judėjimas yra būtinas gyventojų sveikatos ir darbingumo
didinimui. Reikalingos sutelktos įvairių mokslo sričių specialistų pastangos ir
integruotas įvairių sveikos gyvensenos komponentų diegimas į praktiką.
Programos rengėjai LR Seimo Valdybos patvirtinta darbo
grupė, programos rengime dalyvauja
ministerijos ir žinybos, nevyriausybinės organizacijos.
Programos paskirtis parengti moksliškai pagrįstą
programą, aktyviam, racionaliam ir veikliam šalies gyventojų gyvenimo būdui
veiksmingiau plėtoti. Daugiausia dėmesio programoje turi būti skiriama sporto įrenginių bei reguliaraus sportavimo
formų skaičiaus didinimui per
formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Siekiama, kad iki 2015 m. 15-20%. padidėtų reguliariai
sportuojančių žmonių.
Programos trukmė 2007-2015 metai
Preliminarinis programos įdiegimo ir plėtros planas/
etapai: (konkretūs vykdytojai nurodomi programos
priemonių plane)
-
Įstatyminės bazės parengimas, sveikos
gyvensenos plėtojimo ekonominių svertų sudarymas.
-
Informacinė-reklaminė kampanija
(sveikatingumo propagavimo komplekso plėtojimo priemonės, televizijos, radijo
laidos, žiniasklaida, gyventojų sociologinės apklausos, ir kt.);
-
Sveikatos priežiūros, medicininės
kontrolės sistemos aprobacija (medicininės kontrolės, sveikatos centrai,
adaptuotos programos, metodikos įvairiems gyventojų sluoksniams, konsultavimo paslaugos sportu užsiiminėjantiems
žmonėms ir kt.);
-
Specialistų rengimo ir jų tobulinimo
sistemos parengimas
(mokytojų,gydytojų,sporto organizatorių, trenerių ir kt. kvalifikacijos
kėlimo programos, universitetų kūno kultūros
mokymo programose turi būti skiriamas tinkamas dėmesys sportas visiems, mitybos, sveikos gyvensenos
sričiai );
-
Sporto klubų, sveikatingumo ir
reabilitacijos informacinio tinklo
sukūrimas (klubų, sveikatingumo centrų
teikiamų paslaugų specifikos žinynas,
jų programų rėmimo sistemos sukūrimas ir kt.);
-
Parengti savivaldos projektą, numatantį valdymo ir savivaldos
sistemos pakeitimus bei kūno kultūros proceso nuolatinį tikslinį valdymą (sporto visiems struktūros
savivaldybėse, vyriausybinis-nevyriausybinis sektorius, sveikatingumo sporto organizatorių
seniūnijose, apskrityse įvedimas, sporto,sveikatos klubų rėmimas, (kiekviena
savivaldybė parengia sveikatinimo, sporto visiems programos modelį, tai
numatyta priemonių plane.);
-
Sporto, rekreacijos įrenginių statybos ir
renovacijos plano parengimas (šalies ir
savivaldybių lygmuo), sporto objektų tinklas turi būti tankus, kad
kiekvienam žmogui būtų užtikrinta galimybė sportuoti (dviračių takai,
slidinėjimo trasos, viešbučių, kurortų sporto, laisvalaikio paslaugos, kaimo
turizmo sodybų įrenginiai skirti fiziniam aktyvumui);
-
Sportas
visiems renginių sistema (naujos
sportinės veiklos formos- olimpiniai, sporto visiems festivaliai, seniūnijų žaidynės,
regionų sporto programos, organizuojant Sportas
visiems veiklą, būtina didinti kasdieninių užsiėmimų fiziniais pratimais (organizuota
forma ir individualiai) apimtis;
-
Finasiniai resursai - siekti tikslinės
biudžeto dalies programos įgyvendinimui, (valstybės biudžeto, savivaldybių,
darbdavių, loterijų, rėmėjų ir kt.... lėšos).
Ekonominis efektyvumas ir socialinė nauda Programos efektyvumą ir kokybę sunku įvertinti, nes tai procesas, kurio
rezultatai matomi ne iš karto, glaudžiai susiję su įvairiais socialiniais
procesais. Pakeisti žmonių įsitikinimams, elgesiui reikia ilgo laiko tarpo.
Pasiekti, kad žymiai daugiau gyventojų dalyvautų sportinėje veikloje yra sudėtinga užduotis, kurios sprendimas
priklauso nuo objektyvių sąlygų (sporto infrastruktūros, mokymo sistemos,
personalo kompetencijos, organizacinės sistemos, mokymo, informacinės sistemos
ir pan.) bei subjektyvių faktorių (žmonių požiūrio bei su sportine veikla
susijusių vertybių). Todėl ši programa turi būti ilgalaikė. Be to kūno kultūros
vertybes sunku tiesiogiai materializuoti, išmatuoti.
Prognozuojama, kad
įgyvendinus programą didės visuomenės informuotumas sveikos gyvensenos
klausimais, o tai keis žmonių
įsitikinimus, elgesį, skatins didinti fizinį aktyvumą, sveikiau gyventi.
Padidėjus fiziniam aktyvumui laukiami visų amžiaus grupių fizinio darbingumo, pajėgumo
teigiami pokyčiai: mažės sergamumas ir mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų, bus sutaupytos lėšos ligoniams gydyti.
Programos vykdytojai- Už šios
programos įgyvendinimo kontrolę atsakingi:
- Vyriausybė, ministerijos: Švietimo ir mokslo
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Ūkio
ministerija, Finansų ministerija;
- Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija;
- Departamentai:
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, Valstybinis turizmo departamentas prie ūkio
ministerijos,
- Apskričių
administracijos, savivaldybės
- Mokymo įstaigos,
-
Nevyriausybinės organizacijos.
Programos monitoringas:
Monitoringo (priežiūros) sistemą sudaro Programos įgyvendinimo kiekybinių ir kokybinių pokyčių
stebėjimo(statistika, apklausos, ataskaitos susijusios su fiziniu aktyvumuų ir
pan.) ir kontrolės, įdiegtų priemonių poveikio vertinimo ir pasiūlymų dėl
Programos įgyvendinimo procesai. Vertinimas
atliekamas fiksuojant stebėsenos rodiklių pokyčius laiko atžvilgiu, t. y.
rodikliai vertinami fiksuojant rodiklių neigiamą ar teigiamą pokyčius,
išreikštus žodine ar skaitine reikšmėmis (procentai, skaičius, rodiklio reikšmė
padidėjo ar sumažėjo, pasikeitė ar nepasikeitė, finansuojama ar nefinansuojama,
vykdoma ar įvykdyta ir pan.);
Ministerijos,
apskritys, savivaldybės, sporto organizacijos, privatus sektorius ir kitos
institucijos atsakingos už programos vykdymą, vertinimo
rezultatus kasmet iki vasario 1 d. teikia Kūno kultūros
ir sporto departamentui prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, kuris rengia kasmetines ataskaitas iki kovo 1 d. ir
teikia Lietuvos Respublikos
Vyriausybei, o Vyriausybė informuoja
Seimą apie Programos įgyvendinimą.
Tarpinius programos
vertinimus pagal atskirą planą gali/ atlieka atskiros ministerijos žinybos, LRS
Jaunimo ir sporto reikalų komisija.