8 skyrius: Žuvininkystė
8 skyrius: Žuvininkystė
Pažanga po paskutinės reguliariosios ataskaitos paskelbimo
Po paskutinės reguliariosios ataskaitos paskelbimo Lietuva padarė tam tikrą pažangą derindama įstatymus ir stiprindama administracinius gebėjimus, tačiau tebereikia spręsti daugelį klausimų.
Pažymėtina, kad buvo padaryta tam tikra pažanga išteklių valdymo, priežiūros ir kontrolės srityje. Remiantis 2001 m. gruodį išleistu žemės ūkio ministro įsakymu, visi tolimuosiuose vandenyse žvejojantys Lietuvos laivai privalo pildyti žvejybos registracijos žurnalą ir pateikti Žuvininkystės departamentui jo lapų kopijas. 2002 m. balandį buvo išleistas žemės ūkio ministro įsakymas dėl pirminio žuvų pardavimo taisyklių. Remiantis šiuo įsakymu, nuo 2003 m. sausio bus įdiegtos pardavimo pažymos, atitinkančios EB reikalavimus. Laivų monitoringo sistema jau pradėjo veikti, tačiau Žvejybos monitoringo centre dar reikia įdiegti EB specifikacijas atitinkančią programinę įrangą.
Administraciniai gebėjimai žvejybos sektoriuje buvo sustiprinti, 2002 m. kovąįsteigus Žemės ūkio ministerijai pavaldaus Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyrių. Pagrindinės šio skyriaus pareigos kontroliuoti žuvininkystės kvotų naudojimą, prižiūrėti Žvejybos monitoringo centrą, rinkti ir analizuoti duomenis apie žuvininkystės išteklių naudojimą ir bendradarbiauti su žuvies perdirbimo įmonėmis bei žuvininkystės sektoriaus gamintojų organizacijomis. Siekiant toliau stiprinti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų veiklos koordinavimą, 2002 m. gegužę bendru Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų įsakymu buvo patvirtintas šių ministerijų bendradarbiavimo planas.
Kalbant apie rinkos politiką pažymėtina, kad 2002 m. balandį žemės ūkio ministras išleido įsakymą dėl bendrosios žuvininkystės produktų rinkos organizavimo tvarkos patvirtinimo pagal acquis reikalavimus, įtvirtinantį rinkos intervencijos mechanizmus, orientacines, pašalinimo iš rinkos ir pardavimo kainas, finansines kompensacijas, privalomuosius prekybos reikalavimus ir reikalavimus dėl informacijos vartotojams apie mažmeniniu būdu parduodamus žuvininkystės produktus.
Struktūrinių priemonių srityje rengiamas laivyno valdymo planas. 2002 m. kovą žemės ūkio ministro įsakymu dėl Žvejybinių laivų registro įsteigimo buvo parengta laivų registracijos forma (naudojama įrašyti laivą į registrą). Nepaisant to, Žvejybinių laivų registras dar nebaigtas.
Valstybės paramos žuvininkystės sektoriui ir tarptautinių žuvininkystės susitarimų atžvilgiu jokios pažangos nematyti.
Bendrasis vertinimas
Reikalingos tolesnės pastangos tinkamai ir iki galo rengiant reikiamus įstatymus dėl rinkos ir struktūrinės politikos. Su acquis dar nėra suderintos gamintojų organizacijų pripažinimo procedūros ir reikalavimai.
Reikia sukurti Centralizuotą žuvų išteklių naudojimo duomenų bazę. Taip pat būtina stiprinti Žvejybos monitoringo centrą ir Jūros aplinkos apsaugos agentūrą. Į Klaipėdos žuvininkystės laboratoriją reikia priimti daugiau darbuotojų ir modernizuoti jos įrangą. Būtina gerinti žuvininkystės veikla užsiimančių institucijų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingas išteklių valdymas. Reikia dėti daugiau pastangų gerinant kontrolės ir tikrinimo funkcijas, pirmiausia užbaigiant statyti naująjį uostą ir įrangą Klaipėdoje bei įsigyjant naujos navigacinės technikos bei inspekcinių laivų. Lietuvai reikia stiprinti priežiūros gebėjimus, visų pirma tobulinant ir intensyvinant patikrinimus bei kontrolę ir didinant kontrolės tolimuosiuose vandenyse gebėjimus. Lietuva dar turi iki galo įdiegti Žvejybinių laivų registrą ir išmokyti darbuotojus juo naudotis.
Reikėtų remtis tokia politika, kuria būtų siekiama gerinti produkcijos kokybę: iki šiol EB eksporto sertifikatas išduotas 9 iš 58 maisto perdirbimo įmonių.
Tebereikia priimti teisės aktus dėl struktūrinių priemonių. Imtasi iniciatyvos pagal Bendrąjį programavimo dokumentą rengti atskirus programavimo dokumentus.
Valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriui pasireiškia tik tuo, kad finansuojamos žuvininkystės tyrimų programos ir natūralių ežerų išteklių atkūrimas.
Lietuva yra kelių regioninių žvejybos organizacijų, pirmiausia tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje ir Žvejybos Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne komisijų, narė ir yra pasirašiusi dvišalio bendradarbiavimo žuvininkystės srityje sutartis su Rusija, JAV ir Kanada.
Išvada
1997 m. nuomonėje Komisija padarė išvadą, kad reikės nemažų pastangų rengiant šį sektorių stojimui į Europos Sąjungą. Tikėtasi, kad integruojant Lietuvos žuvininkystės sektorių į Bendrąją žuvininkystės politiką didelių sunkumų kilti neturėtų.
Po nuomonės paskelbimo Lietuva pažengė pirmyn, tačiau nelabai nuosekliai. Pirmiausia, buvo lėtai daroma pažanga steigiant Žvejybinių laivų registrą ir apskritai įgyvendinant ir įtvirtinant įstatymus. Teisės aktai buvo pakankamai suderinti, tačiau yra akivaizdžių spragų rinkos ir struktūrinės politikos srityse. Administracinės struktūros iš dalies sukurtos.
Derybos dėl šio skyriaus preliminariai baigtos. Šios srities pereinamųjų laikotarpių Lietuva neprašė. Ji vykdo daugumą derybų dėl šio skyriaus metu prisiimtų įsipareigojimų. Nepaisant to, vėluojama užbaigti Žvejybinių laivų registrą, todėl šį klausimas reikalingas sprendimo.
Baigdama rengtis narystei Lietuva dabar turi svarbiausia stengtis priimti trūkstamus įstatymus, visų pirma dėl rinkos politikos ir struktūrinių veiksmų, taip pat toliau stiprinti savo gebėjimus įgyvendinti ir įtvirtinti šiuos įstatymus, ypač atliekant kontrolės ir priežiūros funkcijas.
9 skyrius: Transporto politika
Pažanga po paskutinės reguliariosios ataskaitos paskelbimo
Per praėjusius metus Lietuva toliau derino savo teisės aktus su acquis ir darė pažangą, ypač kelių ir vandens transporto srityse, įskaitant atitinkamų administracinių gebėjimų stiprinimą.
Transeuropinio transporto tinklų srityje pažymėtina, kad per praėjusius metus investicijos į transporto infrastruktūrą pagal valstybės investicijų programą sudarė 226 mln. litų (65,5 mln. eurų).
Sausumos transporto atžvilgiu buvo pažengta į priekį kelių transporto ir poįstatyminių teisės aktų priėmimo srityje. 2001 m. gruodį buvo priimtas Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos įstatymas, kuriuo Lietuvos transporto priemonių mokesčiai suderinami su fiskalinio harmonizavimo acquis dėl krovininių automobilių apmokestinimo. 2002 m. kovą priimtomis Transporto veiklos įstatymo pataisomis buvo įtvirtinti transporto ir transporto reguliavimo veiklos viešojo administravimo principai, pirmiausia valstybės tarnautojų įsipareigojimų srityje. Be to, Kelių transporto kodekso 2002 m. kovą padarytoje pataisoje nustatyta licencijų išdavimo vidaus kelių vežėjams sistema. Vidaus vežimu besiverčiantys operatoriai turės atitikti tam tikrus profesinio pasirengimo kriterijus, kuriuos dar reikia nustatyti poįstatyminiais teisės aktais. Pavojingų prekių vežimo srityje svarbi pažanga padaryta 2001 m. gruodį priėmus Pavojingų krovinių vežimo kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą ir jo tolesnius lydimuosius aktus. 2001 m. spalį Lietuva ratifikavo INTERBUS (angl.) susitarimą dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais. Valstybinė kelių transporto inspekcija atlieka pagrindines priežiūros ir kontrolės funkcijas, 2002 m. buvo patvirtintas leidimas papildomai priimti 14 specialistų.
Geležinkelių transporto srityje pagal 2001 m. birželį susisiekimo ministro patvirtintą restruktūrizavimo programą toliau buvo pertvarkoma UAB Lietuvos geležinkeliai. Tolesnis derinimas su acquis buvo atliekamas priimant poįstatyminius teisės aktus, kuriais reguliavimo pareigos patikimos Valstybinei geležinkelių inspekcijai, jau pradėjusiai priimti naujų darbuotojų. Šiuo metu ten dirba 13 asmenų, o bus priimta dar 11.
Vidaus vandenų transporto sektoriuje buvo priimta naujų įstatymų lydimųjų aktų, pirmiausia dėl nacionalinių laivų valdytojų kvalifikacinių liudijimų išdavimo.
Oro transporto srityje pažymėtina, kad Lietuva jau suderino savo įstatymus su didžiąją dalimi aviacijos acquis. Patvirtinta dar daugiau poįstatyminių teisės aktų, ir Lietuva toliau pažangiai perkelia į savo teisinę sistemą Jungtinius aviacijos reikalavimus (JAR). Pertvarkyta Civilinės aviacijos administracija (CAA) veikia sklandžiai. 2002 m. sausį patvirtinti nauji civilinių orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatai, kuriais esant reikalui vadovaujasi nepriklausoma Civilinė aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo komisija.
Jūrų transporto srityje pažymėtina, kad Lietuva padarė pažangą, be kita ko ir dėl laivybos saugos. Teisės aktai buvo toliau derinami su acquis, priimant tokius poįstatyminius teisės aktus kaip Įsakymas dėl laivų įrenginių technikos sertifikavimo nuostatų patvirtinimo ir Įsakymas dėl jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo.
2002 m. kovą Vyriausybė patvirtino Lietuvos vežimo laivais plėtojimo strategiją, kuria siekiama įdiegti iš esmės platesnį politinį požiūrį į pervežimą jūra. Strategijoje numatytas įsipareigojimas įtvirtinti ir įgyvendinti visus tarptautinius laivybos saugos reikalavimus, užtikrinti sąžiningą konkurenciją laivybos rinkoje ir toliau tobulinti jūrininkų mokymą.
2002 m. birželį buvo įsteigta nauja nepriklausoma institucija - Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA), turinti biudžetinės įstaigos statusą. LSLA buvo perduotos visos su laivybos sauga susijusios funkcijos, už kurias prieš tai buvo atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Naujojoje įstaigoje šiuo metu dirba daugiau negu 60 darbuotojų, o per ateinančius trejus metus planuojama priimti dar 50, visų pirma siekiant pagerinti Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos atliekamą vėliavos ir uosto valstybės kontrolę. Derindama veiksmus su Tarptautinių santykių departamentu, laivybos inspekcija taip pat turės parengti nacionalinius jūrų saugos ir taršos prevencijos reikalavimus.
2001 m. statistika rodo, kad pagal Paryžiaus memorandumą Lietuvoje registruotų laivų sulaikymų po patikrinimų uosto valstybėje buvo 7,4 %, t.y. mažiau negu 2000 m. (8,3 %) ir 1999 m. (9,8 %), tačiau 2001 m. ES registruotų laivų sulaikymų vidurkis tesudarė 3,14 %.
Bendrasis vertinimas
Transeuropinių transporto tinklų atžvilgiu Lietuvos tinklas yra gerai išplėtotas, bet turėtų būti ir toliau modernizuojama bei plėtojama tiek prioritetinė transporto infrastruktūra I ir IX tranzito koridoriais, tiek pagrindinis transporto infrastruktūros tinklas. Būtina stiprinti Susisiekimo ministerijos gebėjimus rengti, valdyti ir prižiūrėti transporto projektus, kadangi iškilo tam tikrų sunkumų įgyvendinant geležinkelių sektoriaus projektus.
Kelių transporto sektoriuje dabar Lietuva jau smarkai pažengė į priekį derindama teisės aktus su atitinkamomis acquis nuostatomis. Reikia toliau stengtis perkelti ir įgyvendinti socialinius teisės aktus (nustatančius priėmimą į tokį darbą, vairavimo ir poilsio laiką), ypač dėl vidaus kelių transporto veiklos. Būtina stiprinti administracinius gebėjimus, pirmiausia tęsiant specializuotą darbuotojų mokymą ir atnaujinant įstaigų įrangą. Tai, kad 2002 m. Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojų skaičius padidėjo 14 specialistų, o 2003 m. planuojama priimti dar 14 darbuotojų, yra pagirtina.
Dar nemaža darbo geležinkelių sektoriuje siekiant, kad būtų įgyvendintas pataisytas geležinkelių acquis. Būtina iki galo suderinti įstatymus ir kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip yra organizuojamos ir atliekamos pagrindinės infrastruktūros valdymo funkcijos. Reikia ne tik pertvarkyti, bet ir modernizuoti šį sektorių, kad geležinkelių transportas taptų konkurencingesnis ir būtų veiksmingiau naudojamos jo sąnaudos. Būtina stiprinti Valstybinės geležinkelių inspekcijos ir kitų geležinkelių žinybų gebėjimus.
Vidaus vandenų transporto sektoriuje pažymėtina, kad jo nuostatai iš esmės jau visiškai suderinti su atitinkamu acquis. Sektorių sudaro tik nedidelio tonažo vidaus vandenų laivynas, kadangi Lietuvos naviguojamųjų vidaus vandenų tinklas nėra sujungtas.
Oro transporto srityje administraciniai gebėjimai yra patenkinami, kadangi gerai dirba Civilinės aviacijos administracija. Nepaisant to, ypatingą dėmesį reikėtų skirti papildomam specialistų mokymui. Iki 2003 m. pabaigos Lietuva pagal nustatytą grafiką turi įtraukti į savo sistemą Jungtinės aviacijos reikalavimus (JAR).
Jūrų transporto srities pažanga, padaryta patvirtinus Lietuvos laivybos plėtros strategiją ir neseniai įsteigus Valstybinę saugios laivybos administraciją, yra išties nemaža. Lietuva yra pasiryžusi toliau derinti teisės aktus ir sparčiau įgyvendinti EB įstatymus dėl jūros saugos. Nepaisant nuolatinio mažėjimo 1998 m., pagal Paryžiaus memorandumą Lietuvoje registruotų laivų sulaikymų po patikrinimų uosto valstybėje skaičius gerokai tebeviršija ES registruotų laivų sulaikymų vidurkį. Vėliavos valstybės įgyvendinimo politikos ir išteklių stiprinimas tebereikalauja ypatingo dėmesio.
Išvada
1997 m. nuomonėje Komisija padarė išvadą, kad Lietuva didžiąją dalį Bendrijos transporto acquis (oro, geležinkelių, kelių ir jūrų) greičiausiai sugebės perkelti į savo teisės sistemą per vidutinės trukmės laikotarpį. Komisija paragino Lietuvą pasirengimo narystei laikotarpiu skirti reikiamą dėmesį saugos (ypač jūrų) gerinimui, transporto srities aplinkosaugos (oro taršos, triukšmo) nuostatų derinimui ir acquis įgyvendinimui krovinių vežimo keliais ir geležinkelių sektoriuose. Komisija dar pastebėjo, kad reikėtų užtikrinti reikiamus išteklius, leidžiančius pradėti plėsti transeuropinio transporto tinklą į stojančiąsias šalis, ir kad būtina stiprinti Lietuvos administracines struktūras, įskaitant priežiūros institucijas.
Po nuomonės paskelbimo Lietuva nuolat darė pažangą derindama įstatymus. Jos teisės aktai, susiję su transporto sektoriumi, dabar didžia dalimi atitinka EB acquis; jau priimti pagrindiniai įstatymai ir teliko įgyvendinti tik kelis poįstatyminius teisės aktus. Dauguma administracinių struktūrų jau sukurtos, tačiau jas reikia toliau stiprinti.
Derybos dėl šio skyriaus preliminariai baigtos. Lietuvai buvo suteikti pereinamieji laikotarpiai įvesti finansinio pajėgumo reikalavimus vidaus kelių transporto operatoriams (iki 2006 m. gruodžio 31 d.), įrengti tachografus transporto priemonėse, pagamintose iki 1987 m. ir išskirtinai valdomose vidaus rinkoje (iki 2005 m. gruodžio 31 d.) ir mažinti triukšmingų orlaivių, nusileidžiančių Kauno tarptautiniame oro uoste, skaičių (iki 2004 m. gruodžio 31 d.). Lietuva taip pat pritarė ES siūlomam pereinamajam laikotarpiui dėl laipsniško tiesioginio kabotažo rinkos atvėrimo vežimo keliais sektoriuje. Apskritai Lietuva vykdo šios srities derybų metu prisiimtus įsipareigojimus.
Baigdama rengtis narystei Lietuva dabar turi pirmiausia stengtis įgyvendinti fiskalinę ir socialinę (techninę) acquis kelių sektoriuje, toliau derinti teisės aktus geležinkelių sektoriuje, pažangiai perkelti Jungtinius aviacijos reikalavimus (JAR) ir nuolat gerinti jūrų saugos rezultatus. Ypatingą dėmesį reikia skirti jūrų saugos institucijų stiprinimui ir jų nepriklausomumo užtikrinimui.
