LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

X Seimo VII (rudens) sesijos (nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. vasario 1 d.)

Žmogaus teisių komiteto veiklos

 

A T A S K A I T A

 

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklos ataskaita parengta vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis, patvirtinta 2008 m. kovo 13 d. Komiteto posėdyje.

 

Per ataskaitinį laikotarpį pasikeitė komiteto sudėtis

 

Komiteto sudėtis iki 2007 m. lapkričio 8 d. :

 

1. Arminas Lydeka – komiteto pirmininkas

2. Arimantas Dumčius - komiteto pirmininko pavaduotojas

3. Laima Mogenienė – komiteto narė

4. Algimantas Salamakinas – komiteto narys

5. Gintaras Šileikis – komiteto narys

6. Ona Valiukevičiūtė – komiteto narė

7. Zita Žvikienė – komiteto narė

 

Komiteto sudėtis nuo 2007 m. lapkričio 8 d. :

 

1. Arminas Lydeka – komiteto pirmininkas

2. Arimantas Dumčius - komiteto pirmininko pavaduotojas

3. Petras Gražulis – komiteto narys

4. Laima Mogenienė – komiteto narė

5. Algimantas Salamakinas – komiteto narys

6. Gintaras Šileikis – komiteto narys

7. Zita Žvikienė – komiteto narė

 

Komiteto biuras

 

Komiteto biure dirba Jolanta Savickienė (biuro vedėja), Eglė Gibavičiūtė (patarėja), Rūta Ragaliauskienė (patarėja), Jūratė Mikulskienė (padėjėja), Deimantė Žegunė (padėjėja), Dalia Skapaitė (sekretorė).

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto narių kuruojamos veiklos sritys

 

Eil.Nr.	Veiklos kryptys	Darbas su institucija (susijusia su problematika)	Atsakingas Seimo narys
1.	Tarptautinės sutartys žmogaus teisių srityje, jų ratifikavimo ir įgyvendinimo klausimai	- Europos teisės departamentas, - Užsienio reikalų ministerija.	A.LYDEKA A.DUMČIUS
2.	Žmogaus teisių įgyvendinimo klausimai: - Civiliniame kodekse, - Baudžiamajame kodekse, - Administracinių teisės pažeidimų kodekse	- Teisingumo ministerija, - Vidaus reikalų ministerija, - Europos žmogaus teisių teismas.	Z.ŽVIKIENĖ
3.	- Pilietybė - Nelegalai - Migrantai - Pabėgėliai - Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, - Lietuviai, gyvenantys užsienyje	-Vidaus reikalų ministerija, - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, - Migracijos departamentas prie VRM, - Užsieniečių registracijos centras, - Pabėgėlių priėmimo centras, - Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės, - Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras.	A.LYDEKA L.MOGENIENĖ
4.	- Tautinės mažumos, - Religinės bendruomenės ir bendrijos	- Teisingumo ministerija, - Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės.	A.SALAMAKINAS
5.	- Vaiko teisių apsauga - Šeimos ir santuokos problemos - Moterų teisių ir lyčių lygybės apsauga - Seksualinės mažumos - Kita diskriminacija	- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, - Teisingumo ministerija, - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, - Įvaikinimo tarnyba prie SADM, -  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.	G.ŠILEIKIS O.VALIUKEVIČIŪTĖ (iki 2007-11-08) P.GRAŽULIS (nuo 2007-11-08)
6.	Problematika, susijusi su prievarta: - Žmogaus teisių pažeidimai kalėjimuose, - Žmogaus teisių pažeidimai kariuomenėje, - Pasipriešinimo okupaciniam režimams dalyvių ir nukentėjusių nuo okupacijų asmenų teisės, - Prekyba žmonėmis, - Nesantaikos kurstymas	- Teisingumo ministerija, - Vidaus reikalų ministerija, - Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos, - Policijos departamentas prie VRM, - Krašto apsaugos ministerija, - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, - Nevyr. org. – Dingusių žmonių šeimų paramos centras, - Valstybės saugumo departamentas.	Z.ŽVIKIENĖ (kalėjimai) A.DUMČIUS(pasipriešin.G.ŠILEIKIS (kalėjimai)   O.VALIUKEVIČIŪTĖ (prekyba žmonėmis) (iki 2007-11-08)
7.	- Asmens duomenų apsauga, - Privataus gyvenimo apsauga.	- Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija, - Žurnalistų etikos inspektorius.	G.ŠILEIKIS
8.	Seimui atskaitingų institucijų, ministerijų bei kitų valstybės institucijų parlamentinė kontrolė.	- Seimo kontrolierių įstaiga, - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, - Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, - Žurnalistų etikos inspektorius, - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, - Kitos valstybės institucijos.	Komitetas ir veiklos kryptį kuruojantys Seimo nariai
9.	Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis	- Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos.	Veiklos kryptį kuruojantys Seimo nariai        A.DUMČIUS L.MOGENIENĖ   O.VALIUKEVIČIŪTĖ (iki 2007-11-08)
10.	Tarptautinis bendradarbiavimas	Europos Parlamentas: - Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, - Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, - Peticijų komitetas, - Užsienio reikalų komiteto Žmogaus teisių pakomitetis	A.LYDEKA L.MOGENIENĖ G.ŠILEIKIS   O.VALIUKEVIČIŪTĖ (iki 2007-11-08)   P.GRAŽULIS (nuo 2007-11-08)

 

Komiteto veikla

 

Komitetas savo veikloje vadovaujasi Seimo statuto vienuoliktojo skirsnio 70 straipsniu, kuris nustato šias Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptis:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais;

2) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo;

4) svarstyti Seimui adresuojamus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo;

5) prireikus rengti nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl nutarimų projektų, kuriuos parengia kiti Seimo komitetai;

6) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti;

    7) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, projektus;

    8) atlikti institucijų, sprendžiančių žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo klausimus, parlamentinę kontrolę.

 

Pagrindinė Komiteto veiklos forma yra posėdžiai. Komitetas per ataskaitinį laikotarpį surengė 25 posėdžius, iš jų 2 jungtinius posėdžius su Užsienio reikalų komitetu bei Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas teisės aktų projektų svarstymui ir parlamentinės kontrolės požiūriu aktualiems klausimams svarstyti. Komitetas, kaip pagrindinis komitetas, surengė 42 teisės aktų projektų svarstymus, kaip papildomas – 38 svarstymus. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 3  įstatymų projektų klausymai.

 

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

                                                             

Šeimos ir vaiko teisių apsauga

 

Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas toliau tęsė svarstymą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1252(4) ir jį lydinčiojo  Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo“ projekto Nr.XP-1259(4). Projekte Nr.XP-1252(4) siūloma įteisinti nuostatas, kurios leistų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui lanksčiau spręsti problemas ir operatyviau reaguoti į besikreipiančio asmens skundą ar informaciją apie vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimą. Įstatymo projekte išplėstas Kontrolieriaus teisių ir pareigų ratas. Daug diskusijų sukėlė projekto 12 straipsnio nuostatos, kurios apibrėžia Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teises. Komitetas pritarė nuostatoms, kad Kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi turėti teisę reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, dokumentus ar kitokią medžiagą, susijusią su vaiko teisių pažeidimais, taip pat turėti teisę nekliudomas įeiti į įstaigų, įmonių ir organizacijų patalpas bet kuriuo paros metu ir nekliudomas matytis bei kalbėtis su jose esančiais asmenimis. Tokiam Kontrolieriaus teisių rato išplėtimui prieštaravo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, tačiau, Komiteto nuomone, kad operatyviau ir objektyviau užtikrinti vaiko teises ir interesus, Kontrolieriui turi būti suteikta  galimybė įvykdyti intervencinio ir prevencinio pobūdžio veika. Komitetas atkreipė dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra Seimo skiriamas ir Seimui atskaitingas pareigūnas, turintis kitokį statusą, negu eiliniai operatyvinius veiksmus atliekantys pareigūnai. Seimas rudens sesijoje priėmė šiuos teisės aktus, kurių vienas įsigaliojo nuo 2007 m. gruodžio 13 d., kitas – nuo 2007 m. gruodžio 18 d. Išvados rengėjai – Ona Valiukevičiūtė (iki 2007-11-08), Gintaras Šileikis (nuo 2007-11-08).

 

Žmogaus teisių komitetas pastaruoju metu didelį dėmesį skiria smurto prieš moteris ar vaikus problematikai. Jau 2007 metų pavasario sesijoje Komitetas pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siūloma užkirsti kelią fizinei ir psichologinei prievartai šeimoje bei apsaugoti turtinius ir neturtinius vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesus. Šiuo metu Lietuvoje nėra teisės aktų, kurie užtikrintų visuotinę šeimos narių lygybę, apsaugotų visus šeimos narius nuo įvairių smurto formų ir tuo pačiu užkirtų kelią žmogaus teisių pažeidimams. Komitetas viename iš posėdžių svarstė  Seimo nutarimo "Dėl Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijos patvirtinimo" projektą Nr.XP-2382, kurį Seimui priėmus, atsirastų būtinybė parengti atitinkamas Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo, Administracinių teisės pažeidimų kodeksų bei Teismų įstatymo pataisas. Komitetas pritarė Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijai, tačiau Seimas jos dar nesvarstė. Išvados rengėjas – Gintaras Šileikis.

 

  Komitetas svarstė ir pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2295A, kuriuo nustatoma, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus ar įvaikius iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką ar įvaikį yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Projektas buvo parengtas siekiant išspręsti Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas, priimant radikalesnius pasiūlymus, kurie turėtų paskatinti gimstamumą. Priėmus įstatymą, tikimasi pagerinti dirbančių šeimų, kurios turi vaikų, gyvenimo materialines sąlygas, o ne skatinti procesus, kuomet vaikų auginimas tampa verslu ir gimdoma siekiant gauti pašalpas. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Projektas Seime nesvarstytas. Išvados rengėjas – Petras Gražulis.

 

Žmogaus teisių komitetas svarstė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2486, kurio svarstymas sukėlė nemažai diskusijų. Projekto autorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, turėjo tikslą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemones, numatant nuosekliai didinti motinystės (tėvystės) pašalpas, taip pat atsižvelgiant į vaikų, auginamų šeimoje skaičių bei galimybes derinti darbą ir vaikų priežiūrą, iki išmoka pasieks 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio. Priėmus įstatymą pagerėtų  šeimų, auginančių mažamečius vaikus, materialinė padėtis. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui siūlydamas įteisinti, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, kol vaikui sueis dveji metai,  – 85 procentai, o kol vaikui sueis treji metai  – 50 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Seimas pritarė Žmogaus teisių komiteto siūlymui. Įstatymas priimtas ir įsigaliojo nuo 2007 m. gruodžio 4 d. Išvados rengėjai – Ona Valiukevičiūtė (iki 2007-11-08), Gintaras Šileikis (nuo 2007-11-08).  

Peticijos teisė

 

Žmogaus teisių komitetas pritarė Peticijų įstatymo projekte Nr.XP-1745(2) įtvirtintai elektroninei peticijų pateikimo formai. Įstatymo projekto nuostatos suteikia piliečiams teisę pasinaudoti informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis ir pateikti kreipimąsi iš jiems tinkamos vietos ir jiems tinkamu laiku. Įstatymo projektas įtvirtina elektroninę peticijų pateikimo formą ir sudaro galimybę atitinkamų valdžios institucijų tinklalapiuose susipažinti su visomis procedūromis, susijusiomis su peticijų nagrinėjimu. Toks procesas taptų viešesnis, skaidresnis ir skatintų žmonių  pilietiškumą. Seimas dar nepriėmė sprendimo dėl šio projekto. Išvados rengėjas – Arimantas Dumčius.

 

Užsieniečių teisinė padėtis

 

Po ilgų svarstymų ir diskusijų Komitetas parengė naujos reakcijos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 5, 8, 26, 32, 40, 43, 50, 71, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo, papildymo 49² straipsniu, 7, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir priedo papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2186(2)ES. Projekte suderintos užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatos su Europos Sąjungos ir Šengeno  teisės aktų nuostatomis vizų, migracijos ir prieglobsčio srityse. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos Lietuva jau privalėjo vykdyti ir vykdė dalį Šengeno teisyno nuostatų migracijos srityje. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, yra privalomos vykdyti ir kitos likusios Šengeno erdvės nuostatos, todėl Įstatymas pakoreguotas ir suderintas su naujais reikalavimais migracijos ir vizų srityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymas pataisytas ir dėl pastaruoju metu Europos Sąjungoje priimtų dviejų Direktyvų: dėl pabėgėlio statuso suteikimo bei panaikinimo tvarkos valstybėse narėse ir dėl konkrečios trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyksta mokslinių tyrimų tikslais, įleidimo į valstybę tvarkos. Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo nuo Išvados rengėjas – Arminas Lydeka.

 

Pilietybė

 

Seimas Žmogaus teisių komitetą paskyrė pagrindiniu komitetu svarstyti Pilietybės įstatymo 1, 17, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ ir 18¹ straipsniais įstatymo projektą Nr.XP-2167 ir papildomu komitetu svarstyti Pilietybės įstatymo 1, 9, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 26, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo, 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.2501, lydintįjį projektą Nr.XP-2502 bei Seimo nutarimo “Dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės paskelbimo” projektą Nr.XP2512.

Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl Pilietybės įstatymo atitikties Konstitucijai, atsirado būtinybė Įstatymą taisyti ir apsispręsti dėl galimybės turėti dvigubos pilietybės institutą. Pateikti projektai savo turiniu yra gana sudėtingi, todėl Seimo valdyba 2007m. spalio 17 d. priėmė sprendimą sudaryti darbo grupę Pilietybės įstatymo pataisoms parengti.

2007 m. spalio viduryje įvyko jungtiniai Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetų bei Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai, kuriuose buvo diskutuota dvigubos pilietybės klausimais. Forumas priėmė Rezoliuciją, kurioje kreipiamasi į seimo valdybą, kad ši paragintų darbo grupę kuo skubiau parengti teisės aktų projektus, reikalingus Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimui “Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” įgyvendinti, o Seimas ypatingos skubos tvarka juos priimtų.

Darbo grupė Pilietybės įstatymo pataisoms parengti surengė 11 posėdžių, kuriuose derino Prezidentūros, seimo narių, valstybinių institucijų, teisės specialistų, visuomeninių organizacijų pasiūlymus. Darbo grupės pirmininkas – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.

 

Asmens duomenų apsauga ir privatumo teisė

 

Komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1350. Projektas buvo parengtas įvertinus Lietuvos pasirengimą taikyti Šengeno teisyną duomenų apsaugos srityje. Įstatyme įtvirtintos nuostatos, patikslinančios asmens kodo naudojimo reguliavimą, nes praktikoje asmens kodas naudojamas per plačiai, todėl kyla grėsmė duomenų subjektų teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą. Įstatyme sureguliuotas asmens duomenų tvarkymas panaudojant vaizdo stebėjimo priemones, patikslintas asmens mokumo vertinimo ir asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais reguliavimas, nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka, sureguliuotas už duomenų apsaugą atsakingo asmens ar padalinio teisinis statusas, taip pat įtvirtintos nuostatos dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nepriklausomumo. Įstatymo projektas buvo derintas ne tik su suinteresuotomis institucijomis, bet taip pat ir su verslo interesus atstovaujančiomis organizacijomis (Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos lizingo asociacija, Lietuvos draudikų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, telekomunikacijų operatoriais ir kt.). Komitetas surengė klausymus, kuriuose  jų pateiktos pastabos buvo aptartos ir įvertintos. Po klausymų buvo parengtas naujos redakcijos įstatymo projektas, kurį Seimas priėmė. Įstatymas įsigaliojo nuo 2008 m. vasario 1 d. Išvados rengėjas – Arminas Lydeka.

 

Komitetas svarstė Rinkimų į Europos Parlamentą, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Referendumo įstatymų pakeitimų ir papildymų įstatymų projektus Nr.XP-2303, Nr.XP-2304, Nr.XP-2305, Nr.XP-2425, Nr.XP-1825(2), Nr.XP-1826(2), Nr.XP-2405. Komitetas pritarė įstatymų projektų nuostatoms, kuriomis  siekiama panaikinti galimybę partijoms rinkimų agitacijos tikslais gauti bendruosius rinkėjų sąrašus. Komiteto nuomone, tai užtikrintų žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir nepažeistų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintų nuostatų ryšium su asmens duomenų tvarkymu. Seimas dėl šių projektų dar nepriėmė sprendimo. Išvados rengėjas – Algimantas Salamakinas. 

 

Asmens teisė į teisingą darbo apmokėjimą, socialines garantijas,

nuosavybės teisių atstatymą ir kitas teises

 

Žmogaus teisių komitetas 2007 metų rudens sesijoje ne kartą svarstė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1955(3) ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1956(2). Projektai parengti siekiant panaikinti diskriminacines nuostatas priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojams, dirbusiems Darbo sutarties įstatymo pagrindais. Šių tarnybų darbuotojai atliko vienodą darbą kaip ir statutiniai pareigūnai, tačiau jų atžvilgiu atlyginimas, socialinės garantijos bei amžiaus laikas pareigūno pensijai gauti nebuvo taikytinas. Komiteto nuomone, žmogaus teisių požiūriu reikėtų įteisinti pozityvų dalyką, kad už lygiavertį darbą būtų vienodai sumokėta. Tačiau teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.XP-1956(2) nuostatos prieštarauja Konstitucijos atitinkamiems straipsniams ir joje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio aiškumo ir lygiateisiškumo principams. Komitetas svarstymą dėl šių projektų tęs 2008 m. pavasario sesijoje. Išvados rengėja – Zita Žvikienė.

 

Komitetas svarstė ir pritarė Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-901, kuriuo siūloma panaikinti apribojimus disponuojant nuosavybės teise turimu mišku, draudžiant į dalis skaidyti miškų valdas, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Ši nuostata užkerta miškų sklypų bendrąją nuosavybę valdantiems asmenims galimybę atidalinti jiems priklausančias sklypų dalis, kai nesutampa bendrasavininkių interesai ar kt. atvejais. Seimas projekto dar nesvarstė. Išvados rengėja – Laima Mogenienė.

 

Žmogaus teisių komitetas svarstė Šilumos ūkio įstatymo projektą Nr.XP-804. Posėdyje dalyvavę valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai gana priešingai vertino įstatymo projektą. Dėl gausybės pastabų ir pasiūlymų, Komitetas siūlė pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kitų visuomeninių vartotojų teises ginančių organizacijų siūlymus, siekiant maksimaliai apginti vartotojų interesus. Komiteto nuomone, nereikėjo skubinti šio įstatymo priėmimo, juo labiau, kad  posėdyje buvo pastebėta, kad rengiamo įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos ir suderintos su  Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Civilinio kodekso ir kt. įstatymų nuostatomis. Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2007 m. lapkričio 20 d. Išvados rengėja – Laima Mogenienė.

 

Kaip papildomas komitetas, Žmogaus teisių komitetas svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1418. Projektas buvo siekiama sumažinti privalomojo draudimo įmokos dydį ūkininkams, žemės naudotojams ir asmeninio ūkio naudotojams, nes 1996 m., kai buvo priimtas įstatymas, ženkliai pasikeitė minimali mėnesinė alga lyginant su dabartine, o tuo pačiu išaugo  privalomojo draudimo įmokų dydis. Nuo 1996 m. išaugo žemės ūkio kultūrų išauginimo sąnaudos, pakilo kuro, sėklų, trąšų kainos, tuo tarpu supirkimo kainos krito, todėl, sumažėjus ūkininkų pajamoms, pastarieji nebeįstengė susimokėti privalomojo draudimo įmokų. Komiteto narių nuomone, privalomojo draudimo įmokos mažinimas vienai draudžiamųjų kategorijai pažeistų kitų socialiai labiau pažeidžiamų draudžiamųjų asmenų grupių interesus, todėl šią problemą Komitetas siūlo spręsti sistemiškai, neišskiriant vienos asmenų grupės.

Seimas nepriėmė įstatymo. Išvados rengėjas – Arimantas Dumčius.

 

Žmogaus teisių komitetas siūlo pratęsti terminą Lietuvos gyventojams atgauti savo turėtas santaupas, todėl keliuose Komiteto posėdžiuose svarstė Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2087, kuriame siūloma suteikti Respublikos gyventojams, laiku nesusitvarkiusiems dokumentų, galimybę atgauti savo anksčiau sukauptas santaupas. Komitetas pritarė įstatymo projektui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Tačiau Komitetas nepritarė kito iniciatoriaus teikiamam Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2044, kuriuo autorius siūlo  grąžinti gyventojų indėlius, laikytus Lietuvos taupomajame banke iki 1991 metų vasario 26 dienos, ir kurių suma būtų ne didesnė kaip 15000 litų. Komiteto nuomone, Valstybės finansiniai resursai yra griežtai riboti, o ir lėšos, gaunamos indėlių grąžinimui iš Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo fondo senka dėl privatizuotinų objektų trūkumo. Pritarus šiam įstatymo projektui, didelė finansinė našta gultų ant mokesčių mokėtojų pečių, nes šių grąžintinų pinigų suma turėtų būti numatyta Valstybės biudžete.  Seimas įstatymo projektų dar nesvarstė. Išvadų rengėjai – Zita Žvikienė, Petras Gražulis.

                

Komitetas pritarė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui Nr.XP-1505(3), kuris reglamentuoja mirusio žmogaus palaikų tvarkymą. Šiuo metu Europoje veikia daug įstatymų, kurie nustato kapinių ir mirusiųjų palaikų tvarkymo sąlygas. Teikiamu projektu siekiama užtikrinti nuoseklų bei visapusišką su mirusio žmogaus palaikų tvarkymu susijusių santykių reglamentavimą įstatyminiu lygiu. Įstatymo projekte siūloma įteisinti iki šiol Lietuvoje nereglamentuotus žmogaus palaikų tvarkymo būdus – kremavimą ir balzamavimą. Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2007 m. gruodžio 20 d.  Išvados rengėjai – Algimantas Salamakinas, Arimantas Dumčius.

 

Komitetas svarstė ir iš esmės pritarė Darbo kodekso 70, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1492, kurį priėmus būtų sudarytos prielaidos efektyvioms kolektyvinėms deryboms, tačiau Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė kompleksiškai išnagrinėjo kolektyvių darbo santykių teisinį reguliavimą ir pateikė kitokią Darbo kodekso 70, 72 ir 77 straipsnių redakciją. Seimas projekto dar nesvarstė. Išvados rengėjas – Algimantas Salamakinas.

 

Taip pat Komitetas iš esmės pritarė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-2419, kurį priėmus būtų užtikrinta pirminės teisinės pagalbos organizavimo koordinavimas, panaikinti antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose trūkumai, užtikrinta teikiamos teisinės pagalbos kokybė. Seimas projekto dar nesvarstė. Išvados rengėja –Zita Žvikienė.

 

Žmogaus teisių komitetas pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2544 ir Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo projekto Nr.XP-2545 nuostatoms, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija (iki šiol dirbusi visuomeniniais pagrindais), kuri sudaroma iš įvairių institucijų bei asociacijų atstovų, negali būti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus institucija. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Seimas projektų nesvarstė. Išvados rengėjas – Arimantas Dumčius.

 

Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1803, nes keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 29 punkto nuostatoje nėra aiškiai suformuluota savivaldybių funkcija. Siūlomas pakeitimas neatitinka Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, kad paramos dalyku negali būti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos ir kad šios institucijos nėra paramos tiekėjos. Be to, siūlomo įstatymo projektas  prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui. Projektas Seime nesvarstytas. Išvados rengėjas – Arimantas Dumčius.

 

Tautinės mažumos

  

Komitetas baigė svarstyti Tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-518(2), kuris buvo sulaukęs nemažai pastabų ir pasiūlymų. Projekte aiškiau suformuluotos “tautinės mažumos” ir “asmenų, priklausančių tautinei mažumai” sąvokos, išdėstytos pagrindinės tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisės ir laisvės bei jų apsaugos principai, reglamentuojamas tautinių mažumų kalbų vartojimas, tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų švietimas, Tautinių mažumų kultūros vertybių, kaip sudedamosios Lietuvos Respublikos kultūros paveldo dalies, apsauga. Seimas projekto dar nesvarstė. Išvados rengėjas – Algimantas Salamakinas.

 

Seimo kontrolierių rekomendacijos

 

Komitetas pritarė Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1504, kuriuo siekiama įteisinti nuostatą, kad Seimo kontrolierių sprendimai (rekomendacijos) nebūtų priskiriami tirti Administracinių teismų kompetencijai. Nors teisės specialistų išvados buvo gana skirtingos, Komiteto nuomone,  Seimo kontrolierių sprendimų (rekomendacijų) prigimtis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl jie negali sukelti jokių teisinių pasekmių (nesukuria jokių teisių ir pareigų). Gi pareigūno, vykdančio Seimo kontrolieriaus rekomendaciją ar siūlymą, veiksmas ar išleistas teisės aktas jau gali sukelti tam tikras pasekmes, kurios gali būti skundžiamos teismui. Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2007 m. gruodžio 18 d. Išvados rengėja – Zita Žvikienė.

 

Senaties terminas

 

Komitetas svarstė 5 projektus, susijusius su Baudžiamojo kodekso pataisomis - Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-253, Baudžiamojo kodekso  95, 228 ir 230 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.XP-912, Baudžiamojo kodekso 129, 131, 135, 147, 147¹, 149, 150, 151, 153, 178, 180, 181, 187, 276 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-949, Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1457 ir Baudžiamojo kodekso 42, 60, 67, 129, 135 ir 138 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 72¹ ir 72² straipsniais įstatymo projektą N.XP-1592. Keliems projektams Komitetas pritarė, kitų svarstyme padarė pertrauką, vieną grąžino iniciatoriams tobulinti. Keliuose įstatymų projektuose siūloma patobulinti galiojančias Kodeksų normas, kurios reguliuoja baudžiamosios atsakomybės senaties klausimus. Dar šios Seimo kadencijos pradžioje Komitetas kreipėsi į miestų ir rajonų apylinkių ir apygardų teismus su prašymu pateikti informaciją, kiek buvo nutraukta baudžiamųjų bylų suėjus senaties terminui nuo 1996 metų. Tik du teismai – Šiaulių ir Telšių rajonų apylinkių neatsakė į Komiteto užklausimą. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie nutrauktas baudžiamąsias bylas nėra kaupiami informacinėse sistemose, nėra jos klasifikuojamos pagal nusikaltimo sunkumą ir t.t., Komiteto nariai siūlo surengti atskirą pasitarimą dėl šių problemų. Projektai Seime dar nesvarstyti. Išvadų rengėja – Zita Žvikienė.

 

Tarnautojų elgesio kodeksas

 

Seimas paskyrė Komitetą pagrindiniu komitetu svarstyti Tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.XP-1023(2), tačiau po surengtų klausymų ir kelių Komiteto posėdžių Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Projektas, Komiteto nuomone, taisytinas daugeliu aspektu: a) neaišku, kokiu principu vadovaujantis nustatomas subjektų, kuriems būtų taikomas šis Kodeksas, ratas, b) neapibrėžtos Kodekso taikymo ribos, nes iš kai kurių kodekso straipsnių galima daryti išvadą, kad Kodekso normos tarnautojui bus taikytinos ir ne tarnybos metu, c) pagal Kodekso projekto kai kurių straipsnių nuostatas tarnautojai už pažeidimus traukiami tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn, tačiau tarnybinės (drausminės) atsakomybės taikymas jau yra reglamentuotas galiojančiais teisės aktais – Valstybės tarnybos įstatymu, Darbo kodeksu, todėl svarstytina, ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas, d) Kodeksas taisytinas dėl vartojamų sąvokų nesuvienodintų ir t. t. Seimas projekto dar nesvarstė. Išvados rengėjas – Algimantas Salamakinas.

 

Su Europos Sąjungos teisės aktais susiję projektai

 

Komitetas pritarė Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 1, 2, 4, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2318 ES, kuris parengtas siekiant jį suderinti su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikiniu tyrimus. Komitetas įstatymo projektui pastabų neturėjo. Išvados rengėjas – Arimantas Dumčius.

 

 Taip pat Komitetas svarstė Lietuvos valstybinių institucijų pateiktą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl sankcijų darbdaviams, įdarbinantiems nelegaliai valstybėje esančius trečiųjų šalių piliečius. Komiteto nuomone, abejotina, ar pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nes valstybės narės pačios gali geriau įvertinti, ar reikalinga imtis baudžiamosios teisės priemonių ir kokia apimtimi tai daryti. Komitetas mano, kad Direktyvos projekte siūlomos sankcijos nėra proporcingos siekiamiems tikslas pasiekti, o siūlymas nustatyti papildomas poveikio priemones, galėtų prieštarauti proporcingumo principui. Išvados rengėjos  – Laima Mogenienė, Zita Žvikienė. 

 

Žmogaus teisių komitetas svarstė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo  2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12, 24, 27 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 5(2) ir 7(2) straipsniais įstatymo projektą Nr.XP-2626ES. Šiuo metu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme apibrėžtos tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl lyties sąvokos nevisai tiksliai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Todėl teikiamu teisės akto projektu siekiama visiškai, o kitur iš dalies perkelti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę ir užtikrinti geresnę moterų ir vyrų apsaugą nuo diskriminacijos lyties pagrindu. Komitetas bendru sutarimu pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2007 m. gruodžio 18 d. Išvados rengėjas  – Arimantas Dumčius.

 

Komitetas svarstė Europos Komisijos 2008 m. teisėkūros ir darbo programą, kurią Vyriausybė pristatė pagal aktualumą Lietuvai Europos Sąjungos politikos iniciatyvų sąraše, išskirdama strategines ir prioritetines teisėkūros ir darbo programos sritis 2008 metams. Komitetas prie labai aktualių sričių priskyrė pasiūlymą parengti Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos projektą, kuriame bus nustatytos bendros prieglobsčio procedūros, vienodo pabėgėlių ir papildomos apsaugos gavėjų statuso formos bei Europos parama visų valstybių narių bendradarbiavimu. Prie aktualių Lietuvai klausimų Komitetas siūlo priskirti tokias sritis, kaip sienų kontrolės procedūrų sustiprinimą trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu siekiant padėti geriau valdyti migracijos srautus, užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, ES saugumui bei palengvinti sienų kirtimą ES piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams keliautojams. Kitas aktualus, Komiteto nuomone, yra pasiūlymas, kuriuo siekiama nustatyti bendras trečiųjų šalių sezoninių darbuotojų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas, taip pat prie aktualių Lietuvai klausimų priskirti tiek vartotojų, tiek verslo teisinio tikrumo sistemos sustiprinimą. Išvados rengėjas – Arminas Lydeka.

 

Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos poziciją dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, nustatančios trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos piliečių įvažiavimo ir gyvenimo darbo tikslais sąlygas. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams būtų išduodamas leidimas - mėlynoji kortelė - gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje dvejus metus. Mėlynoji kortelė suteiktų jiems ir jų šeimos nariams teisę laisvai judėti ir dirbti Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat leistų, pasibaigus darbo sutarčiai, kurį laiką pasilikti Europos Sąjungoje ieškant naujo darbo. Aukštos kvalifikacijos darbuotojas, pragyvenęs penkerius metus Europos sąjungoje ir turėdamas mėlynąją kortelę, įgytų teisę gauti ilgalaikio gyventojo statusą. Komitetas iš esmės pritarė Migracijos departamento parengtai pozicijai, tačiau siūlo Direktyvoje įteisinti nuostatą, kad valstybėse narėse galiotų vienoda trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų įleidimo į valstybes tvarka ir vienodi sprendimų dėl prašymo išduoti leidimą gyventi ir dirbti nagrinėjimo terminai.  Išvados rengėjas – Arminas Lydeka.

 

Komitetas pritarė Migracijos departamento parengtai Lietuvos pozicija dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, nustatančios prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje trečiųjų šalių piliečiams pateikimo tvarką ir bendrąsias taisykles, taikytinas trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje. Projekte ketinama sudaryti palankesnes trečiųjų šalių piliečių įsileidimo sąlygas, išduodant vieną leidimą gyventi ir dirbti. Leidimas trečiųjų šalių piliečiui bus išduodamas, jeigu užsienietis atitiks reikalavimus, nustatytus nacionalinėje teisėje. Direktyva taip pat siekiama užtikrinti, kad legalūs migrantai ir Europos Sąjungos piliečiai turėtų lygias teises, susijusias su darbo sąlygomis, atlyginimu, švietimu ir iš dalies socialiniu saugumu, kad imigrantai geriau integruotųsi. Išvados rengėjas – Arminas Lydeka.

 

Komitetas pritarė Tarybos reglamento nuostatoms, susijusioms su jurisdikcija ir taikytinos teisės su santuoka susijusiose bylose. Projekte siekiama spręsti situacijas, kai valstybės narės teisėje nėra numatytas santuokos nutraukimas arba nepripažįstamas atitinkamos santuokos buvimas ar galiojimas. Reglamente siūloma nustatyti, kad valstybės narės, kurios pilietis yra vienas iš sutuoktinių ar valstybės narės, kurioje buvo sudaryta santuoka, teismai turėtų jurisdikciją nutraukti santuoką, kai santuoka neregistruojama toje valstybėje, šiuo atveju Lietuvoje. Išvados rengėjas – Arminas Lydeka.

 

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

1. Žmogaus teisių komitetas 2007 metų pavasario sesijoje pradėjo parlamentinį tyrimą dėl vaiko teisių apsaugos tarptautinių susitarimų kontekste. Lietuva 2005 metais priėmė įstatymą, pripažįstantį 2003 metų lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentą dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, kurio 2 straipsnis nustato, kad bylose dėl vaiko gražinimo kasacija negalima. Komitetas mano, kad norma, apribojanti kasaciją, gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos preambulei, todėl 2007 m. rugsėjo 18 d.  parengė Kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą, kuriame prašoma ištirti teisės akto atitiktį Lietuvos Konstitucijai. Kreipimąsi pasirašė 41 Seimo narys.

Įstatyme numatytas kasacijos draudimas bylose dėl vaiko grąžinimo nėra numatytas Europos Bendrijos teisėje, jis laikytinas išimtinai nacionalinio teisinio reguliavimo dalimi. Todėl gali būti tikrinama minėtos Įstatymo normos atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Vienas pagrindinių žmogaus teisių elementų yra teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis.). Įstatyme nustatytas kasacijos draudimas bylose dėl vaiko grąžinimo apriboja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes suinteresuotas asmuo netenka teisės prašyti, kad teismo sprendimas ar nutartis, kuriais pažeidžiamas toks esminis principas kaip vaiko interesų viršenybė sprendžiant bet kokius su juo susijusius klausimus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų preambulė), būtų peržiūrėti, siekiant išvengti esminių teisės taikymo klaidų. (Tyrimą kuravo Gintaras Šileikis).

 

2. Vykdydamas parlamentinę kontrolę dėl vaiko teisių apsaugos tarptautinių susitarimų kontekste, Komitetas 2007 m spalio 10 d. svarstė klausimą “Dėl Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų darbo kokybės ir galimybės suteikti Lietuvos piliečiams teisinę pagalbą Vokietijos teismuose”.

2007 m. sausio 24 d. Tarnyba pateikė teismui išvadą dėl vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį Vokietiją. Išvadoje neatsispindėjo reali vaiko  socialinė padėtis, neįvertintas  ryšys su motina ir broliu, brolio liga bei kiti aspektai. Komiteto nuomone, netinkamai suformuluota išvada padarė nepataisomą žalą vaiko interesams, o taip pat gali daryti įtaką teismų sprendimams Vokietijoje.

Žmogaus teisių komitetas, įvertindamas žalą, atsiradusią dėl formalaus tarnautojų požiūrio į vaiko interesus, nusprendė pareikalauti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, atsižvelgdama į sukeltas pasekmes priimtų sprendimą dėl  Tarnybos tarnautojų netinkamai atlikto darbo bei įpareigotų Tarnybą parengti išvadą, kurioje būtų pilnai atspindėta mažametės Luisos Rinau socialinė padėtis, įvardintas jos brolio ligos klausimas bei įvertintos ekspertų išvados dėl galimos žalos  mergaitės psichinei sveikatai, jeigu ji būtų grąžinta į Vokietiją.

Taip pat Komitetas kreipėsi į Teisingumo ministeriją,  atsižvelgiant į vaiko interesų klausimo jautrumą, suteikti kokybišką teisinę pagalbą Ingai Rinau, ir kreiptis dėl bylos nagrinėjimo perkėlimo į Lietuvos Respublikos  teismus, ginant motinos teisę auginti dukrą Lietuvoje.

Komitetas, atsižvelgdamas į  pilietės Ingos Rinau prašymą apginti jos vaikų interesus,  2007 m. balandžio 4 d. jau yra svarstęs klausimą, ar Lietuvos Respublikos institucijos, kurios  atsakingos už vaiko teisių įgyvendinimą, visuomet vadovaujasi geriausiu vaiko interesų principu, įtvirtintu Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir, ar Lietuva pajėgi tinkamai ginti su užsieniečiais susituokusių  Lietuvos piliečių ir jų vaikų teises. Susipažinęs su pareiškėjos pateikta medžiaga ir ekspertų išvadomis Komitetas padarė išvadą, kad Lietuva nepasirengusi užtikrinti Lietuvos piliečių ir jų vaikų teisių ir  nusprendė pavesti Vaiko teisių apsaugos kontrolierei peržiūrėti vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių institucijų funkcijas, pateikti siūlymus dėl tikslingesnės institucijų veiklos, sudaryti darbo grupę, kuri atliktų teisės aktų, susijusių su vaiko teisių apsauga, analizę ir pateiktų siūlymus jų tobulinimui. Seimo valdyba 2007 m. spalio 19 d. sprendimu sudarė darbo grupę vaiko teisių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti (Darbo grupės vadovas -  Gintaras Šileikis).

Komitetas nusprendė pavesti Užsienio reikalų ministerijai ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierei pateikti siūlymus dėl Lietuvos konsulatų užsienyje vaidmens didinimo, skleidžiant informaciją Lietuvos piliečiams apie jų ir jų vaikų teisinę padėtį. (Tyrimą kuravo Gintaras Šileikis).

              

3. Dalyvaujant valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams Komitetas svarstė socialinio būsto politikos klausimus. Žmogaus teisių komitetas nuolatos gauna skundų iš šeimų su vaikais dėl vienaip ar kitaip aštriai iškilusių būsto problemų. Dažniausiai netekusiems pastogės tėvams pasiūloma vaiką atiduoti į valstybinius globos namus ir tokius siūlymus pateikia vaiko teisių apsaugos tarnybos. Tokios problemos sprendimo priemonės demonstruoja nepagarbą šeimai, motinystei ir tėvystei. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Žmogaus teisių komitetas, siekdamas realizuoti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, surengtame pasitarime siekė išsiaiškinti, kaip lanksčiau ir efektyviau išspręsti būsto vaikui suteikimo klausimus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone,  būtina tobulinti duomenų bazę apie asmenis, įrašytus į sąrašus socialiniam būstui gauti, nurodant pilną šeimos sudėtį, nurodant priežastis, dėl kurių asmenys įrašomi į minėtus sąrašus ar detalizuojant priežastis ir atvejus, kai asmenims, jau įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui gauti, būstas būtų suteikiamas ne eilės tvarka (nelaimės atveju, gyvenamoji vieta netinkama gyvenimui ir kt. atvejai). Pastariesiems atvejams detalizuoti turėtų būti parengti teisės aktų projektai, numatantys galimybes suteikti socialinį būstą ne eilės tvarka. Išklausęs pasitarimo dalyvius, Komitetas nusprendė  sudaryti darbo grupę Socialinio būsto politikos koncepcijai parengti. (Kuratorė – Laima Mogeneinė).

 

4. Dėl Seimo kontrolierių rekomendacijų ir skundų dėl Seimo kontrolierių darbo.

Vadovaudamasis Seimo statuto 70 straipsnio 4 punktu, Komitetas periodiškai svarsto Seimui adresuotus skundus dėl Seimo kontrolierių darbo. Į posėdžius kviečiami Seimo kontrolieriai, kurie  supažindiną Komiteto narius su piliečių skundų nagrinėjimo eiga ir problemomis. Daugeliu atveju  Komitetas konstatavo, kad skundai nepagrįsti, o skundų nagrinėjimo tvarka bei nešališkumo, teisingumo ir viešumo kriterijai nepažeisti.

 Komitetas atkreipė dėmesį, kad ne visais atvejai valstybinių institucijų pareigūnai vykdo Seimo kontrolierių rekomendacijas. Kaip paaiškėjo vieno posėdžio metu Seimo kontrolierei Albinai Radzevičiūtei, tyrusiai piliečio Romualdo Armanavičiaus skundą dėl nuosavybės teisės į palėpės dalį įregistravimo, buvo neatsižvelgta į rekomendacinio pobūdžio siūlymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pareigūnams spręsti piliečio teisių pažeidimo klausimus. Šiuo atveju Komitetas nusprendė kreipėsi į Teisingumo ministrą su prašymu atkreipti ministerijai pavaldžių institucijų pareigūnų dėmesį, kad Seimo kontrolierių rekomendacijos turi būti įgyvendinamos.

2008 m. sausio 11 d. įvyko VĮ Registrų centro valdybos posėdis, kuriame buvo svarstomas Seimo kontrolierių rekomendacijų įgyvendinimo klausimas ir buvo nuspręsta įpareigoti įmonės vadovybę ir įmonės filialų vadovus privalomai įvertinti Seimo kontrolierių teikiamas rekomendacijas, sprendimą neatsižvelgti į Seimo kontrolierių teikiamas rekomendacijas priimti motyvuotai, apie priimtą sprendimą informuoti Seimo kontrolierių įstaigą, suinteresuotą asmenį ir teisingumo ministrą. Kuratoriai – Komiteto nariai.

 

PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI, PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJA

 

  Per ataskaitinį laikotarpį Žmogaus teisių komitetas gavo ir išnagrinėjo 733 raštus ir dokumentus, iš kurių 531 sudarė piliečių laiškai, pareiškimai ir skundai, visuomeninių organizacijų kreipimaisi ir 202 valstybinių institucijų atsakymai bei informacinio pobūdžio dokumentai.

Didžiąją skundų dalį sudarė skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, dėl žmogaus teisių pažeidimų baudžiamojo proceso metu, kuomet neleidžiama pasinaudoti advokato paslaugomis.

Nemažą dalį skundų sudarė skundai dėl nepagrįstai didelių mokesčių už komunalines paslaugas, dėl valdininkų piktnaudžiavimo atstatant nuosavybės teises į žemę ir pastatus, dėl per mažų senaties terminų už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

 

KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI

 

1. 2007 m. rugsėjo 19 d. Komitetas surengė diskusiją dėl Individualaus konstitucinio skundo koncepcijos papildymo ir nusprendė pakartotinai siūlyti Seimui svarstyti jau anksčiau Komiteto teiktą pasiūlymą ir Koncepcijoje numatyti galimybę Seimo kontrolieriams kreiptis į Konstitucinį  Teismą. Kuratorius – Arimantas Dumčius.

 

2. 2007 m. lapkričio 20 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir VO “Gelbėkit vaikus”  surengė diskusiją tema “Valstybės atsakomybė už vaiko teises būti apsaugotam nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio”.

 

3. 2007 m.  gruodžio 5 d.  Žmogaus teisių komitetas ir  Všį „Globali iniciatyva psichiatrijoje” surengė apskrito stalo diskusiją dėl neveiksnumo problemų Lietuvoje ir pristatė leidinį „Neveiksnumo problematika Europos Sąjungos deklaruojamų vertybių kontekste”. Kuratorius – Arimantas Dumčius.

 

4. 2008 m. sausio 23 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija surengė konferenciją „Europos duomenų apsaugos diena jaunimui“.Kuratorius – Arminas Lydeka.

 

SUSITIKIMAI

 

1. 2007 m. rugsėjo 18 d. Komitetas susitiko su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju šiuolaikinių rasizmo ir ksenofobijos klausimais Doudou Diene’as. Po apsilankymo Baltijos šalyse p. Doudou Diene’as parengs ataskaitą su lyginamąja analize rasizmo aspektu Pabaltijo šalyse. Be situacijos apžvalgos ataskaitoje bus teikiami pasiūlymai šalims, kurių šios turėtų imtis, siekdamos gerinti situaciją rasizmo ir diskriminacijos klausimu. Ataskaita bus pateikta Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai.

 

2. 2007 m. rugsėjo 25 d.  Žmogaus teisių komitetas kartu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovais susitiko su Vokietijos Bundestago Vidaus reikalų komiteto delegacija. Svečiai domėjosi  pokyčiais Lietuvai tapus ES nare, narystės privalumais ir trūkumais, taip pat  migracijos ir integracijos problemomis, vizų išdavimo praktika, viešojo administravimo modernizavimu, kova su organizuotu nusikalstamumu, nacionalinių mažumų padėtimi bei pilietybės klausimais.

 

3. 2007 m. lapkričio 7 d. Žmogaus teisių komitetas susitiko su Gruzijos vaiko teisių gynėjais. Svečius domino vaiko teisių mechanizmas ir jo veiksmingumas Lietuvoje. Vizito tikslas – pasisemti idėjų ir gerų pavyzdžių vystant ir tobulinant vaiko teisių apsaugos sistemą Gruzijoje

 

4. 2007 m. lapkričio 22 d. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka ir Komiteto narė Laima Mogenienė susitiko su Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto nariais, vykdančių tautinių mažumų padėties monitoringą Lietuvoje.