(Žin., 2002, Nr.
72-3009)
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo nauja
redakcija
Pakeisti
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą ir jį išdėstyti taip:
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas nustato žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus,
Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungosparamos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai
(toliau valstybės ir Europos Sąjungosparama) įgyvendinimo principus, valstybės ir Europos Sąjungos paramos
priemones, šias priemones ir žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką
įgyvendinančias bei žemės ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą tvarkančias valstybės ir
savivaldybių institucijas, įstaigas ir kitus juridinius asmenis.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Alternatyvioji veikla bet kuri veikla kaimo vietovėje, nepriskiriama žemės ūkio veiklai.
2. Alternatyviosios veiklos subjektas
alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar
juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio
asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
3. Eksporto skatinimas visuma priemonių,
kuriomis siekiama sudaryti teisines ir ekonomines žemės ūkio ir maisto produktų
eksporto plėtros ir užsienio prekybos balanso gerinimo prielaidas.
4. Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, maisto
ūkiui ir kaimo plėtrai parama, teikiama iš Europos Sąjungos fondų,
Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms
įgyvendinti.
5. Intervencinės rinkos reguliavimo priemonės
teisės aktų nustatytos rinkos reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama
subalansuoti žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlą ir paklausą rinkoje.
6. Investicinė parama teisės aktų
nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama
žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros investicijoms.
7. Kaimo bendruomenė kaimo vietovės
gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais.
Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Lietuvos Respublikos
asociacijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo
nustatyta tvarka įsteigti bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis per
iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu
kaimynystėje.
8. Kaimo plėtra kaimo vietovių gyventojų
gyvenimo ir darbo sąlygų kokybės gerinimas, kaimo vietovių ekonominės ir
socialinės struktūros tobulinimas, bendruomeninių ryšių stiprinimas siekiant
užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas,
skatinti alternatyviąją veiklą kaime, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą,
kraštovaizdį ir gamtinę aplinką.
9. Kaimo vietovė kaimas, miestelis ar
miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.
10. Kompensacinė išmoka teisės aktų
nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama
dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų,
aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms
pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti.
11. Maisto ūkis ūkio šaka, apimanti
maisto gamybą ir pateikimą vartotojams.
12. Miškų ūkio veikla veikla, apimanti
miškų auginimą (įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą) ir naudojimą.
13. Paslaugos žemės ūkiui Žemės ūkio
ministerijos patvirtintame sąraše išvardytos su žemės ūkiu susijusios
paslaugos.
14. Pirminė gamyba žemės ūkio produktų
gamyba, įskaitant ir auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą.
15. Pirminis perdirbimas veikla:
apdorojimas, apdirbimas, pirminis tvarkymas, kurios metu iš žemės ūkio produkto
nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žemės ūkio produktas.
16. Tiesioginė išmoka žemės ūkio veiklos
subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.
17. Valstybės pagalba žemės
ūkiui bet kokia priemonė, atitinkanti Europos Bendrijos steigimo
sutarties 87 straipsnyjenustatytus kriterijus ir teikiama su žemės ūkio
ir maisto gamyba, perdirbimu, prekyba ir kaimo plėtra susijusioms veiklos
rūšims.
18. Žemės ūkio produktai augalininkystės,
gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir
žuvininkystės produktai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai.
19. Žemės ūkio produktų gamyba veikla, apimanti pirminę gamybą ir pirminį perdirbimą.
20. Žemės ūkio valda žemės ūkio veiklos
subjekto ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir
(ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais
teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais.
21. Žemės ūkio
veikla žemės ūkio produktų gamyba, paslaugų žemės ūkiui teikimas ir
(arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymas.
22. Žemės ūkio veiklos subjektas žemės
ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar
juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas
užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
23. Žemės ūkis ūkio šaka, apimanti žemės ūkio veiklą.
aNTRASIS SKIRSNIS
ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO
PLĖTROS POLITIKA
3 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros
politikos tikslai
1.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika nustatoma Lietuvos
Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos
Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
2.
Įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama šių
tikslų:
1)
sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto ūkio
sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos subjektų
ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių
gyventojų gyvenimo lygio kilimą;
2) užtikrinti darnią konkurencingos miškų ūkio
veiklos plėtrą;
3)
taikant tolygios regionų plėtros ir socialinių ekonominių skirtumų mažinimo
priemones, palaikyti kaimo vietovių gyvybingumą;
4)
darnios plėtros pagrindu saugoti natūralią kaimo vietovių etnokultūrinę
aplinką;
5)
užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami saugūs, geros kokybės ir plataus
asortimento žemės ūkio ir maisto produktai;
6)
tausoti aplinką, gerinti jos būklę taikant agrarinės aplinkosaugos priemones,
plėtoti ekologinę gamybą ir skatinti suderintą atsinaujinančių gamtos išteklių
naudojimą;
7) išsaugoti vertingas miškų ekosistemas, padidinti
Lietuvos miškingumą, miškų apsauginę ir rekreacinę vertę;
8)
mažinti gyventojų migraciją iš kaimo vietovių, didinti užimtumą, ekonominės
veiklos įvairovę;
9)
skatinti ir finansiškai remtikaimo bendruomenes ir jų bendruomenines
organizacijas, kaimo vietovių gyventojų visuomeninį ir pilietinį aktyvumą,
kaimo vietovių gyventojų švietimą, mokymą, partnerystę;
10)
išsaugoti ir didinti dirvožemio našumą taikant melioracines ir kitas priemones;
11)
racionaliai naudoti žemę žemėtvarkos ir agrotechnikos priemonių pagrindu;
12)
skatinti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ir maisto ūkyje, gamintojų
grupių ir gamintojų organizacijų kūrimąsi ir veiklą.
4 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio
ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimas
1.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendina Vyriausybė,Žemės
ūkio ministerija, kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos valstybės
institucijos, įstaigosbei
savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą
kompetenciją. Savivaldybių institucijos apie įstatymais priskirtų funkcijų
įgyvendinimą žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse teikia
informaciją Žemės ūkio ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Valstybės institucijos,
įstaigos bei savivaldybių institucijos, įgyvendindamos žemės ūkio, maisto ūkio
ir kaimo plėtros politiką, bendradarbiauja su Žemės ūkio rūmais, žemės ūkio ir
maisto gamintojų, supirkėjų, perdirbėjų ir kitomis asociacijomis bei institucijomis,
įstaigomis ar organizacijomis, kurių veikla susijusi su konsultavimu,
moksliniais tyrimais, formaliuoju ir neformaliuoju švietimu.
5 straipsnis. Lietuvos kaimo tinklas
1. Svarbiausiems žemės ūkio,
maisto ūkio ir kaimo plėtros klausimams nagrinėti, informacijai apie kaimo
plėtros priemones bei gerąją perduotiną praktiką kaupti ir
analizuoti, jai viešinti, keitimuisi patirtimi ir žiniomis nacionaliniu ir
tarptautiniu mastu organizuoti, pasiūlymams valstybės institucijoms ir
įstaigoms kaimo plėtros ir su ja susijusiais klausimais teikti, mokymo
programoms vietos veiklos grupėms, mokymo ir techninės pagalbos teritoriniam
ir tarptautiniam bendradarbiavimui rengti iš susijusių su kaimo plėtra ir žemės ūkiu, maisto ūkiu valstybės
institucijų, įstaigų bei žemės ūkio ir kaimo nevyriausybinių organizacijų sudaromas Lietuvos kaimo tinklas.
2. Už Lietuvos kaimo tinklo
sudarymą atsakinga Žemės ūkio ministerija.
3.
Lietuvos kaimo tinklo veiklai koordinuoti ir tinklo tikslams įgyvendinti Žemės
ūkio ministerija iš Lietuvos kaimo tinkle dalyvaujančių su kaimo plėtra ir
žemės ūkiu, maisto ūkiu susijusių valstybės institucijų, įstaigų bei žemės ūkio
ir kaimo nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro visuomeniniais pagrindais
veikiančią instituciją Lietuvos kaimo tinklo tarybą, tvirtina jos sudėtį ir
nuostatus.
TREČIASIS SKIRSNIS
PARAMA ŽEMĖS
ŪKIUI, MAISTO ŪKIUI IR KAIMO PLĖTRAI
6
straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo
principai
Parama
žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama vadovaujantis šiais
principais:
1)
žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymo;
2)
veiksmingo ūkininkavimo metodų, atitinkančių aplinkosaugos, gyvūnų gerovės,
maisto saugos ir kokybės reikalavimus, skatinimo;
3)
prielaidų žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų
konkurencingoms veiklos sąlygoms sudarymo;
4) vietos išteklių veiksmingesnio
panaudojimo, iniciatyvų ir partnerystės rėmimo;
5) migracijos iš kaimo vietovių
mažinimo, kaimo bendruomenių judėjimo, visuomeninio ir pilietinio aktyvumo
skatinimo ir finansinio rėmimo;
6) kitais principais,
numatytais Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
7
straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo
šaltiniai ir priemonės
1.
Parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų ir kitų lėšų.
2.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonės yra:
1)
tiesioginės išmokos;
2)
kompensacinės išmokos;
3)
intervencinės rinkos reguliavimo priemonės;
4)
eksporto skatinimo priemonės;
5)
investicinė parama;
6)
valstybės pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtraipriemonės;
7)
žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos
sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, taikomosįstatymų
nustatytos mokesčių lengvatos;
8)
kitos Vyriausybės nustatytos priemonės.
8
straipsnis. Paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai administravimas
1.
Valstybės ir Europos Sąjungosparamos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir įstaigos, savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.
2. Valstybės ir Europos Sąjungosparamos lėšų mokėjimo, apskaitos ir kontrolės funkcijas
atlieka Žemės ūkio ministerija ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
3. Valstybės ir Europos Sąjungosparamos priemonių prioritetus, atsižvelgdama į Seimo ir
Vyriausybės tvirtinamų strateginių žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros
teisės aktų nustatytus prioritetus bei Europos Sąjungos teisės aktus,
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4.
Valstybės ir Europos Sąjungosparamos
lėšų naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Žemės ūkio ministerija.
9
straipsnis. Rizikos valdymo priemonės žemės ūkyje
1.
Žemės ūkio veiklos subjektų nuostoliai, patirti dėl stichinių meteorologinių
reiškinių, nuo kurių nėra galimybės apsidrausti, Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka, suderinus su Europos Komisija, iš dalies
kompensuojami.
2.
Valstybės pagalbos žemės ūkiui priemonė dalies žemės ūkio veiklos subjektų
sumokėtos draudimo įmokos sumos atlyginimas įgyvendinama Žemės ūkio
ministerijos nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ŽEMĖS ŪKIO,
MAISTO ŪKIO OFICIALIOJI STATISTIKA, ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO VERSLO REGISTRAS IR INFORMACINĖS SISTEMOS
10 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio
oficialioji statistika
Žemės
ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
statistikos įstatymu, tvarko Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, Žemės ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir kiti
Lietuvos Respublikos statistikos įstatyme nurodyti juridiniai asmenys.
11 straipsnis. Lietuvos Respublikos
žemės
ūkio
ir
kaimo
verslo registras
1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir
kaimo verslo registras yra valstybės registras, kurio paskirtis registruoti
žemės ūkio valdas.
2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo
verslo registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga Žemės
ūkio ministerija ir registro tvarkymo įstaigos valstybės įmonė Žemės ūkio
informacijos ir kaimo verslo centras ir savivaldybės.
3. Fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, gali užsiimti žemės ūkio
veikla nesteigdamas įmonės.
12 straipsnis. Žemės ūkio,
maisto ūkio ir kaimo plėtros informacinės sistemos
Valstybės
ir Europos Sąjungos paramos lėšos administruojamos, žemės ūkio ir maisto
produktų rinka reguliuojama bei žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros
politikai formuoti reikiama informacija kaupiama informacinėse sistemose,
kurias steigia Žemės ūkio ministerija.
13 straipsnis. Duomenų teikimas ir
naudojimas
1.
Žemės ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliotos institucijos, įstaigos,
savivaldybių institucijos ir kiti Vyriausybės įgalioti juridiniai asmenys
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę
gauti iš žemės ūkio veiklos subjektų, alternatyviosios veiklos subjektų, kitų
asmenų, gavusių valstybės ir Europos Sąjungosparamą, duomenis ir informaciją apie lėšų naudojimą, o iš
valstybės registrų bei duomenų bazių neatlygintinai
duomenis ir informaciją, kurių reikia žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros
informacinių sistemų ir registrų funkcionavimuiužtikrinti.
2.
Žemės ūkio veiklos subjektai, alternatyviosios veiklos subjektai ir kiti
asmenys, gavę valstybės ir Europos Sąjungosparamą, privalo teikti duomenis ir informaciją apie lėšų
naudojimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms, įstaigoms ir juridiniams asmenims Žemės ūkio
ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
PENKtasis SKIRSNIS
Baigiamosios nuostatos
14 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo
pažeidimus
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2
straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija iki 2008 m. gruodžio 31 d.patvirtina teisės
aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.
3
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis
įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2008 m. gruodžio 31 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS