Lietuvos Respublikos Seimo Narių JONO
JAGMINO, JUOZO PALIONIO
ir JADVYGOS ZINKEVIČIŪTĖS Komadiruotės Į
LENKIjos RESPUBLIKĄ
2005 m. balandžio 25-26 d.
ataskaita
Lietuvos
Respublikos Seimo valdybos 2005 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 236 Seimo
nariai Jonas Jagminas, Juozas Palionis ir Jadvyga Zinkevičiūtė buvo
komandiruoti dalyvauti 2005 m. balandžio 25-26 d. Belovežo miestelyje (Lenkijos
Respublika) vykusiame Baltijos šalių parlamentų ir Lenkijos Respublikos Seimo
Europos reikalų komitetų atstovų susitikime. Kartu vyko Seimo Europos reikalų
komiteto vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė.
Susitikime taip
pat dalyvavo Lenkijos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Robertas
Smoleńis, komiteto pirmininko pavaduotojas Józefas Cepilas, šio komiteto
Naujosios finansinės perspektyvos pakomitečio pirmininkas Aleksandras Czužas,
Vieningos rinkos pakomitečio pirmininkas Andrzejus Gałažewskis, Latvijos
Saeimos Europos reikalų komiteto pirmininkas Oskaras Kastensas, Estijos
Riigikogu Europos reikalų komiteto narys ir Konstitucinių reikalų komiteto
pirmininkas Urmas Reinsalu, minėtųjų komitetų sekretoriatų vadovai, Latvijos
Respublikos ambasadorius Lenkijoje Albertas Sarkanis bei Lietuvos generalinis
konsulas Lenkijoje Genadijus Mackelis.
Susitikimo
darbotvarkėje buvo penki pagrindiniai klausimai: Baltijos šalių ir Lenkijos
parlamentų Europos reikalų komitetų bendradarbiavimas Europos lygyje, Europos
Sąjungos 2007-2013 m. finansinė perspektyva, Lisabonos strategija, pasirengimas Europos
reikalų komitetų konferencijos (COSAC) posėdžiui Liuksemburge š.m. gegužės 17-18 d.:
pasikeitimas nuomonėmis dėl subsidiarumo pilotinio projekto ir Ukrainos
prašymas tapti COSAC stebėtoja, ir laisvas asmenų judėjimas Europos
Sąjungoje.
Delegacijas,
atvykusias į Lenkijos Belovežo miestelį, pasveikino šioje rinkiminėje
apygardoje išrinktas Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkas Włodzimierzas
Cimoszewiczius (buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras). Pasak Seimo
Pirmininko, dar šiais metais Lenkijoje turėtų būti surengtas referendumas dėl
Sutarties dėl Konstitucijos Europai, tačiau, š.m. gegužės 29 d.
Prancūzijoje įvyksiančio referendumo baigtis gali pakeisti šį Lenkijos
sprendimą ir Sutartis gali būti ratifikuota Seime. Taigi Lenkijos sprendimas
dėl sutarties ratifikavimo būdo tikriausiai paaiškės tik birželio mėnesį.
Latvijos ir Estijos delegacijos informavo, kad Sutartį dėl Konstitucijos
Europai jau yra apsisprendę ratifikuoti parlamentuose.
Lenkijos Seimo
Pirmininkas pakvietė keturių šalių Europos reikalų komitetus artimai bendradarbiauti
derinant savo pozicijas dėl Europos Sąjungos 2007-2013 m. finansinės
perspektyvos, ypač po pastarojo Europos Sąjungai pirmininkaujančio Liuksemburgo
siūlymo sumažinti sanglaudos išlaidų kategorijai skiriamas lėšas. Lenkijos
Seimo Pirmininkas taip pat apžvelgė Europos Sąjungos politiką Baltarusijos,
Ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo valstybių atžvilgiu bei pabrėžė Baltijos ir
Vyšegrado šalių dalyvavimo svarbą formuojant šią Europos Sąjungos politiką.
Pirmininkas aukštai įvertino prieš savaitę Vilniuje įvykusio JAV valstybės
sekretorės, Europos Sąjungos aukštojo atstovo ir Lietuvos užsienio reikalų
ministro susitikimą su Baltarusijos opozicijos atstovais. Pirmininkas pasiūlė
paraginti kolegas Europos Sąjungos parlamentuose siekti Europos Sąjungos
veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Pasak Włodzimierzo Cimoszewicziaus, stebėtinai
greitas ir sėkmingas Baltijos šalių ir Lenkijos įsiliejimas į Europos Sąjungą
ir NATO vertintinas kaip didelis netikėtumas joms pačioms ir Europos Sąjungai.
Tai - stebuklas, sakė Lenkijos seimo Pirmininkas. Todėl mes esame drąsesni ir
ryžtingesni tolimesnės Europos Sąjungos plėtros šalininkai. Mums pavyko, tai
kodėl tai negalėtų pavykti Ukrainai, Moldovai, o, įstojus Turkijai, ir Pietų
Kaukazo valstybėms.
Lietuvos
delegacijos atstovas Jonas Jagminas, kuris yra ir Seimo delegacijos Lietuvos
Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininkas
atkreipė dėmesį į tai, kad š.m. gegužės 17-18 d. COSAC posėdžio
darbotvarkės projekte nenumatytas Ukrainos, kaip COSAC stebėtojos, klausimas ir
pasiūlė apsvarstyti galimybę kreiptis į COSAC pirmininkaujantį Liuksemburgą
prašant įtraukti šį klausimą į gegužės 17-18 d. posėdžio
darbotvarkę bei pakviesti į jį Ukrainos Aukščiausiosios Rados Europos reikalų
komiteto atstovus. Lenkijos
Seimo Pirmininkas entuziastingai pritarė šiam pasiūlymui, tvirtindamas, kad
reikia išnaudoti kiekvieną galimybę paremti Ukrainą ir jos siekį tapti Europos
Sąjungos nare. Tuo požiūriu yra labai svarbi institucinė galimybė dalyvauti
visuose COSAC posėdžiuose. Vėliau, pristatydami savo pozicijas dėl
tarpparlamentinio bendradarbiavimo plėtojimo, šį Lietuvos pasiūlymą palaikė
visi susitikimo dalyviai. Estijos delegacija paramą Ukrainai įvertino kaip
moralinę mūsų šalių pareigą ir atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamente iki šiol
nėra tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės.
Lenkijos Seimo
Pirmininkas paragino tokius keturšalius susitikimus rengti reguliariai vieną ar
du kartus per metus, nes mes visi dar tik mokomės narystės Europos Sąjungoje ir
pasikeitimas patirtimi bei pozicijų derinimas yra ypač aktualus. Atsiliepdama į
šį pasiūlymą, Estijos delegacija pasiūlė tokius susitikimus rengti dukart per
metus prieš eilinius COSAC posėdžius. Belovežo susitikimo pabaigoje Lietuvos
delegacijos atstovas Seimo narys Juozas Palionis pasiūlė kitą Baltijos šalių ir
Lenkijos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetų susitikimą š.m. rudenį
surengti Lietuvoje, jo rinkiminėje apygardoje esančiame Birštono mieste.
Visi susitikimo dalyviai šiam pasiūlymui pritarė ir padėkojo Lietuvos
delegacijai už dar vieną puikią iniciatyvą.
Lenkijos Seimo
Europos reikalų komiteto pirmininkas Robertas Smoleńis informavo, kad prieš savaitę įvyko Vyšegrado valstybių
parlamentų Europos reikalų komitetų atstovų susitikimas, kuriame taip pat buvo
išreikštas pageidavimas tokius Vyšegrado valstybių parlamentų susitikimus rengti reguliariai.
Apibendrindamas
diskusijas pirmuoju klausimu, Robertas Smoleńis, be kita ko, pasiūlė parengti
trumpą pareiškimą dėl informacijos laisvės Baltarusijoje ir kreiptis į
Liuksemburgą siūlant tokį pareiškimą priimti artimiausiame COSAC posėdyje.
Teksto projektą Lenkijos delegacija netrukus atsiųs Baltijos šalių parlamentams
derinimui ir po to kreipsis į COSAC. Šį pasiūlymą parėmė visi susitikimo dalyviai.
Diskusijoje dėl
Europos Sąjungos 2007-2013
m. finansinės perspektyvos delegacijos išdėstė savo
pozicijas dėl kertinių perspektyvos klausimų. Lenkijos Seimo Europos reikalų
komiteto Naujosios finansinės perspektyvos pakomitečio pirmininkas Aleksandras
Czužas informavo, kad Lenkijai nepriimtinas Liuksemburgo siūlymas 4 proc.
paramos ribojimo taisyklę Lenkijos atžvilgiu pakeisti 3,8 proc. taisykle, nes
jis nesuteikia galimybės Lenkijai kuo greičiau panaikinti paramos atskiroms
valstybėms narėms disproporcijas. Lenkijos atstovas pabrėžė transporto ir
energetikos infrastruktūros projektų svarbą šiam regionui ir būtinumą numatyti
deramą jų finansavimą.
Lietuvos
poziciją Europos Sąjungos 2007-2013 m. finansinės perspektyvos atžvilgiu
pristatė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Jadvyga
Zinkevičiūtė. Lietuvos atstovė, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuvai svarbiausias
yra teisingas 4 proc. paramos ribojimo taisyklės taikymas, grindžiamas
naujausia statistika ir realia kiekvienos šalies BVP augimo prognoze.
Parlamentarė priminė, kad Baltijos valstybės siekia, kad jų atžvilgiu būtų taikomas 6,75 proc. augimas per
metus vietoje Europos Komisijos naudojamo 4,1 proc. Šiuo klausimu
kalbėjęs Jonas Jagminas pabrėžė tinkamo kaimo plėtros finansavimo svarbą, nes,
siekiant gaminti konkurencingą, t.y. pigią ir sveiką žemės ūkio produkciją,
būtina visų pirma konsoliduoti žemes ir sutvarkyti kaimo infrastruktūrą.
Susitikimo dalyviams buvo išplatintas Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo
31 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2007-2013 m. finansinės perspektyvos
vertimas į anglų kalbą.
Latvijos
delegacija taip pat kėlė 4 proc. paramos ribojimo taisyklės klausimą, jos
apskaičiavimo metodiką vertindama kaip iš esmės neteisingą, ypač Baltijos šalių
atžvilgiu. Estijos delegacija tvirtino, kad sutiktų su Europos Sąjungos
biudžeto dydžiu, sudarančiu 1,1 proc. ES BNP ir išreiškė nepasitenkinimą, kad
pagal dabartinį pasiūlymą apie 50 proc. visos sanglaudos politikos paramos
skiriama senosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurių skurdžiausi
regionai yra du kartus turtingesni už naująsias valstybes nares.
Diskutuodamos
apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą delegacijos sutarė, kad sunkumai
įgyvendinant strategiją kilo visų pirma dėl politinės valios valstybėse narėse
stokos. Keturių valstybių pozicijos dėl Lisabonos strategijos tarpinės
peržiūros iš esmės sutapo: delegacijos pabrėžia vieningos rinkos sukūrimo
svarbą, remia pasiūlymą dėl paslaugų direktyvos, įskaitant kilmės šalies
principą, darbo rinkos atvėrimą, kuo greičiau panaikinant laisvo darbo jėgos
judėjimo apribojimus, infrastruktūros projektų plėtrą ir mokslinių tyrimų bei
inovacijų vystymo svarbą šalių konkurencingumui. Pažymėtina, kad Estijoje
Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinavimas yra Ministro Pirmininko
rankose.
Aptariant
klausimą dėl pasirengimo Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC)
posėdžiui, š.m. gegužės 17-18
d. vyksiančiam Liuksemburge, buvo pasikeista nuomonėmis
dėl COSAC inicijuoto pilotinio projekto dėl Trečiojo Europos Sąjungos
geležinkelių paketo atitikimo subsidiarumo principui ir Ukrainos prašymo tapti
COSAC stebėtoja. Pirmuoju klausimu delegacijos pristatė pilotinio projekto
vykdymo tvarką (procedūras) ir pilotinio projekto rezultatus. Lenkijos Seimo
Europos reikalų komitetas, įvertinęs keturis Europos Komisijos pasiūlymus,
nustatė galimą trijų iš jų prieštaravimą subsidiarumo principui (nors asmenine
komiteto pirmininko nuomone, tokių pažeidimų nėra), Estijos delegacija
vienam, o Latvijos ir Lietuvos nenustatė galimo subsidiarumo principo
pažeidimo. Visos delegacijos vieningai pareiškė, kad dėl pasiūlymų oficialaus
vertimo stokos negalėjo tinkamai įsigilinti į klausimo esmę (Latvijos Europos
reikalų komitetas dėl to net nesikreipė išvados į atitinkamą specializuotą komitetą)
ir pasiūlė į tai atkreipti COSAC susitikimo dalyvių dėmesį. Lenkijos Seimo
Europos reikalų komiteto pirmininkas Robertas Smoleńis informavo, kad su
tokiomis pat problemomis susidūrė ir Vyšegrado valstybių parlamentai, nusprendę
kreiptis į COSAC pakartoti pilotinį projektą vertinant kitą Europos Komisijos
pasiūlymą, kuris yra išverstas į visas oficialias Europos Sąjungos kalbas.
Visos delegacijos parėmė Lenkijos Seimo
pateiktą COSAC darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 2 dalies pataisą,
suteikiančią galimybęUkrainai tapti COSAC stebėtoja. Lietuvos delegacijos siūlymą dėl COSAC
darbotvarkės papildymo šiuo klausimu ir dėl Ukrainos delegacijos pakvietimo į
gegužės mėnesio COSAC posėdį nutarta surašyti laiške Liuksemburgo parlamento
Europos reikalų komiteto pirmininkui Benui Fayot, o kopiją nusiųsti COSAC
sekretoriatui.
Diskusijoje dėl
laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje delegacijos vieningai sutarė, kad kaip
parodė gyvenimas senosios Europos Sąjungos šalys neturi jokio ekonominio ar
kitokio pagrindo būgštauti dėl imigrantų iš naujųjų valstybių narių bangos.
Atvirkščiai, Jungtinės Karalystės, Airijos ir Švedijos ekonomikai buvo itin
naudinga papildoma darbo jėga iš naujųjų valstybių narių. Lenkijos delegacija
pateikė tokią statistiką: šiandien Lenkijos darbo rinkoje yra 15 milijonų
darbuotojų bei 3 milijonai bedarbių, ir tik 65 tūkstančiai iš jų išvyko dirbti
į senąsias Europos Sąjungos valstybes nares. Taigi nuogąstavimai nepagrįsti.
Todėl susitikimo dalyviai nusprendė kreiptis į kitas COSAC delegacijas, kad
jos, nelaukdamos 2006 m. gegužės 1 d. numatytos 7 metų (2+3+2) pereinamojo
laikotarpio peržiūros, atsisakytų laisvo darbo jėgos iš naujųjų valstybių narių
judėjimo apribojimų.
