Vilnius,
2006 m. spalio 17 d.
(data)
Ataskaitą pateikė Seimo narys: Jonas Jagminas, Kaimo reikalų komiteto
pirmininkas.
Komandiruotės pagrindas: 2006 m. spalio 4 d. Seimo valdybos
sprendimas Nr. 1165.
Kviečiančioji institucija: Suomijos parlamentas Eduskunta.
Komandiruotės tikslas: Dalyvauti ES šalių narių ir šalių
kandidačių parlamentų bei Europos parlamento Kaimo reikalų komitetų pirmininkų
susitikime.
Įvykę susitikimai: 2006 m. spalio 12 d. įvyko ES šalių narių
ir šalių kandidačių parlamentų bei Europos parlamento Kaimo reikalų komitetų
pirmininkų konferencija, taip pat apsilankėme pieno ūkyje Sammatti ir grūdų bei
kaimo turizmu užsiimančiame ūkyje ,,Gardskull Siuntio.
Nagrinėtos temos: Susitikimo tema ,,Europos žemės ūkio
modelis ateities iššūkiai.
Aptarti klausimai ir šalių
pozicijos:
Konferencijos metu Suomijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas p. Eero
Tamsa trumpai pristatė Suomijos žemės ūkio padėtį.
Suomija yra labiausiai į šiaurę nutolusi Europos Sąjungos šalis. Augimo
periodas čia yra žymiai trumpesnis nei kitose ES valstybėse, todėl pelningas
žemės ūkis neįmanomas be paramos. Į Europos Sąjungą Suomija įstojo 1995 m. Nuo
šio laikotarpio pasikeitė ūkių struktūra. Anksčiau buvo apie 100 tūkst. ūkių,
dabar yra mažiau nei 70 tūkst. ūkių, o ateinančių dešimties metų laikotarpyje
bus tik apie 50 tūkst. Ūkių dydis taip pat padidėjo nuo 20 ha iki 30 ha.
Bioenergija yra nauja galimybė šaliai. Apie ¼ šalies teritorijos galėtų
būti naudojama bioenergijos gamybai. Šio metu Suomijai ypač svarbios žemės ūkio
daugiafunkcionalumo ir aplinkos apsaugos programos. ES pirmininkaujanti šalis
mano, kad dabar kaip tik tinkamas laikas kalbėti apie žemės ūkio ateitį.
Briuselyje taip pat vyksta aktyvi dabartinės Bendrosios žemės ūkio politikos
analizė, daromos poveikio studijos. Taigi nacionaliniai parlamentai irgi gali
įnešti savo indėlį į šias ES lygyje vykstančias diskusijas.
Pagrindinį pranešimą apie ES žemės ūkio modelį paskaitė p. Marijana Fischer
Boel, komisarė žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
ES žemės ūkio politika išgyveno keletą reformų, siekiant prisitaikyti prie
besikeičiančio gyvenimo, visuomenės, ES plėtros. Šiuo metu žemės ūkis vystomas
konkurencingumo ir tvarios kaimo plėtros link. Šiandien ypatingai svarbus darbo
vietų kūrimas kaime.
Augant tarptautinei konkurencijai ir didėjant vartotojų poreikiui,
atitinkamai turi prisitaikyti ir žemės ūkis. Taigi ES žemės ūkio modelio
tvarumas susijęs su galimybe prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
2008 m. numatoma nauja šiuo metu galiojančios žemės ūkio politikos
peržiūra. Komisarė pabrėžė, kad šiandien žemės ūkio politikos supaprastinimas
yra vienas iš Komisijos prioritetų. Svarbiausias tikslas - administracinės
naštos mažinimas. Per paskutinius metus ypač daug pasiekta supaprastinimo srityje,
ypač dėka gero bendradarbiavimo su nacionalinėmis administracijomis ir
ekspertais. Supaprastinimo ekspertai gerai padirbėjo parengė Veiksmų planą,
apimantį 20 konkrečių siūlymų, kurie turi būti įgyvendinti iki 2007 m.
pabaigos. Veiksmų planas yra tęstinis ir bus nuolat papildomas naujomis
priemonėmis. Kaip pagrindinį laukiantį techninio supaprastinimo darbą komisarėnurodė 21 Bendrosios rinkos
organizacijų apjungimą į bendrą dokumentą. Tuo būtų panaikinti 35 reglamentai
ir atitinkamai 75 proc. sumažėtų Oficialiojo
leidinio puslapių skaičius. Kalbant apie žemės ūkio politikos
supaprastinimą, M. F. Boel pabrėžė, kad techninio supaprastinimo metu politika
nebus keičiama. Politikos peržiūrėjimas vyksta ar dar vyks tik tam tikrų
konkrečių sektorių reformos metu. Šiuo metu reformuojami vaisių ir daržovių,
bananų ir vyno sektoriai.
2009 m. numatyta ES biudžeto peržiūra. Komisarė tvirtai patikino, kad ji
sieks, jog butų laikomasi 2002 m. susitarimo, kuriuo buvo sutarta dėl ,,lubų
2013 m. Siekiant planuoti investicijas, ūkininkai turėtų būti informuoti, kas
jų laukia po 2013 m. Tačiau pirmiausia privalome apsispręsti, kokios žemės ūkio
politikos reikia mūsų šalims, ir tik tada skaičiuoti tam reikalingus pinigus, o
ne atvirkščiai.
Delegacijos apsilankė Rajala ūkyje, esančiame Sammatti, apie 80 km. nuo
Helsinkio. Ūkininkas turi 65 ha žemės, įskaitant ir nuomojamą žemę ir 40 ha
miško. Augina 45 Ayrshire veislės karves, iš kurių per metus primelžia 9.500 kg
pieno. Taip pat ūkyje auga virš 30 jaunų telyčaičių. Karvidės įrengtos labai
moderniai su pilnai kompiuterizuota įranga. Kaip vieną pagrindinių problemų
ūkininkas išskyrė ūkio perėmimą, kadangi visi vaikai įgiję kitas specialybes ir
nelinkę perimti ūkininkavimą.
Įdomus faktas tas, kad Suomijoje, kaip ir daugumoje kitų ES šalių,
parlamentarai gali turėti savo ūkį. Taigi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas p.
Eero Tamsa yra ūkininkas, kuris ne kartą pabrėžė savo džiaugsmą, jog už 2 metų
jo ūkį perims dukra.
Aktuali informacija: Labai svarbu diskutuoti apie žemės ūkio
ateitį, siekiant suteikti ūkininkams aiškumo. Būtina toliau analizuoti išmokų
atsiejimo nuo gamybos schemą. Pirmoji analizė rodo, kad su gamyba susijusi
parama nėra tinkama turėtų būti remiama tik ūkininkavimo veikla, leidžiant
pačiam ūkininkui pasirinkti kryptį. Tačiau iš kitos pusės dėl to ypatingai
išauga žemės pardavimo kaina.
ES žemės ūkio modelis, paremtas įvairiapusiškumu, atspindi įvairovę,
galimybę prisitaikyti prie naujų iššūkių.
Visi konferencijoje dalyvavę parlamentarai vieningai sutarė, kad žemės ūkio
svarba ateinančiais metais nesumažės, kad ir toliau privalo išlikti ES bendroji
žemės ūkio politika, t. y. ji neturi būti nacionalizuota ir perduota atskiroms
šalims narėms kurti pagal kiekvienos skirtingus ir individualius siekius.
Žemės ir maisto ūkiui vis labiau orientuojantis į vartotoją, būtina
informuoti visuomenę apie pačią žemės ūkio politiką, veiklą, kokybiškų maisto
produktų gamybą bei išaiškinti, kaip tai siejasi su kiekvienu žmogumi. Būtina
teikti kuo daugiau informacijos apie kaimą, kaimo bendruomenes miesto
gyventojams, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į kaimui teikiamą paramą.
Mūsų kaimas neturi būti traktuojamas vien tik kaip išskirtinis
gražūs ir kultivuojami laukai, besiganantys gyvuliai, tautinės kultūros
išsaugojimas kaimo dėka - tai vertybės, už kurias reikia mokėti, kurias reikia
išsaugoti žmonijos ateičiai.
Pasiūlymai dėl įgytų žinių
panaudojimo Seime: Žemės
ūkio politika turi būti vystoma konkurencingumo, įvairovės ir aplinkos apsaugos
kryptimi. Išsaugant visoms šalims bendrą ES žemės ūkio modelį, privalome ir
toliau stiprinti kaimo plėtrą. Tai yra vienas pagrindinių šiandienos tikslų.
Tačiau šiandien būtinos rimtos diskusijos ir apsisprendimas apie žemės ūkio
ateitį po 2013 metų, siekiant suteikti aiškumo mūsų šalies ūkininkams.
Žemės ūkio politika turi būti suderinta su bendra ES ekonomikos augimo bei
darbo vietų kūrimo strategija, taip pat su tvaria plėtra. Žemės ūkis puikiai
gali prie to prisidėti, kadangi tarp pirminės žemės ūkio gamybos ir perdirbamosios
pramonės yra aiškus ir neatsiejamas ryšys.
Bioenergija yra nauja perspektyva visoms šalims, kuria privalome tinkamai
pasinaudoti, atitinkamai sukuriant teisinę bazę.
Atvežta informacinė medžiaga
ir leidiniai:
,,Suomijos žemės ūkis ir kaimo vietovių pramonė 2006 m. ;
,,Suomijos parlamentas;
,,Suomijos maisto pramonės statistika.
_____________________
(parašas)
Pastaba: Anketa užpildoma ne vėliau kaip per 10
kalendorinių dienų, sugrįžus iš komandiruotės (Seimo statuto 11 str.).
