Kaimo reikalų
komiteto narys Bronius Pauža kovo 5-6 d. dalyvavo ES pirmininkaujančios šalies
Vokietijos surengtoje konferencijoje ,,Apsirūpinimas kuru ateityje.
Atsinaujinantys šaltiniai - Europos kaimiškų vietovių ateitis.
Š. m. sausio 10 d. Europos Komisija pateiktame priemonių, skirtų naujos
Europos energetikos politikos kūrimui, pakete numatomas tikslas pasiekti, kad
iki 2020 metų 20 proc. visos ES energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių
energijos šaltinių, o biokuro dalis sudarytų 10 proc. visų transporto priemonių
degalų kiekio.
Europinę konferenciją atidaręs Vokietijos federalinis žemės ūkio ministras
Seehofer pabrėžė, kad ,,atsinaujinantys šaltiniai tai svarbi alternatyva
kaimo gyventojams, tuo pačiu prisidedanti prie nūdienos energetikos problemų
sprendimo.
Šiandien Europai susiduriant su didžiaisiais iššūkiais klimato kaita ir
priklausomybe nuo tradicinių energijos šaltinių - energijos gamyba iš biomasės
ir atsinaujinančių energijos šaltinių yra alternatyvios energijos pamatas.
Konferencijoje politikai, ekspertai, mokslininkai iš 27 ES šalių dalinosi
savo patirtimi apie atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą įvairiose
šalyse, diskutavo apie tai, kokių veiksmų būtina imtis skatinant bioenergijos
gamybą Europoje. Daug dėmesio buvo skiriama santykiui tarp importuojamo ir
vietinio biokuro gamybos, antros kartos biokuro gamybos plėtrai.
Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kuri bus pateikta ES Vadovų
tarybai bei ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai.
Seimo narys Bronius Pauža pabrėžė, kad svarbiausia, jog Europai užsibrėžus
ambicingus atsinaujinančios energijos gamybos tikslus, kaimas nebus daugiau
siejamas su pasenusiu tradiciniu žemės ūkio modeliu ir kritikuojamas kaip
beprasmis ,,ES pinigų valgytojas. Atsinaujinančių energijos šaltinių dėka
žemės ūkis ir miškininkystė įgauna naują atspalvį ūkininkai tampa energijos
gamintojais. Tuo pačiu, pritraukiant investicijas, sukuriamos naujos darbo
vietos kaimo vietovėse.
Bronius Pauža įsitikinęs, kad bioenergijos gamyboje Lietuvos žemės ūkiui
taip pat atsiveria naujos rinkos, užtikrinsiančios šio sektoriaus
konkurencingumą. Lietuvoje biokuro gamybai skiriamas nemažas dėmesys, biokuro
problemos ne kartą buvo aptartos Seimo Kaimo reikalų komitete. Džiugu, kad
pavyko pasiekti, jog nuo šių metų naujoms ES šalims narėms, taip pat kaip ir
senosioms, bus mokamos 45 eur/ha išmokos už energetinius augalus. Lietuvai ypač
aktualu, jog energetiniais augalais būtų galima apsėti gamyboje nenaudojamas
žemės ūkio paskirties žemes.
Seimo narys taip pat akcentavo, kad Vyriausybė, dirbdama kartu su ūkininkų
ir pramoninkų atstovais, privalo parengti ilgalaikę atsinaujinančių energijos
šaltinių naudojimo strategiją, kurioje būtų įvertintos ne tik teigiamos, bet ir galimos neigiamos šio proceso
pasekmės.
