Ataskaitą pateikė Seimo narys Viktoras Rinkevičius,
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Komandiruotės pagrindas: Seimo valdybos 2007
m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 1648.
Kviečiančioji institucija: Čekijos Respublikos parlamentas.
Komandiruotės tikslas: 2006 m. birželio 10-13 d. Lietuvoje viešėjo Čekijos
Respublikos parlamento Atstovų rūmų Žemės ūkio reikalų komiteto delegacija.
Tęsiant
bendradarbiavimą, Seimo Kaimo reikalų komiteto 6 narių delegacija išvyko į
atsakomąjį vizitą, kurio tikslas - susitikti su Čekijos Respublikos Parlamento
Atstovų rūmų giminingo Žemės ūkio komiteto nariais, pasikeisti narystės ES
patirtimi abiem šalims aktualiais klausimais žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje,
apsilankyti ūkininkų ūkiuose.
Įvykę susitikimai
2007
m. birželio 5 d. (antradienis):
- su Čekijos Respublikos Žemės ūkio rūmų
generalinis sekretoriumi Jan Zahorka;
-
su Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų rūmų Žemės ūkio komitetu
(Jiří Papež komiteto pirmininkas; Jiří Hanuš
vicepirmininkas; Zdeněk Mach vicepirmininkas; Ladislav Skopal
vicepirmininkas; František Holík komiteto sekretorius);
- su Valstybinio žemės ūkio intervencinio
fondo atstovu.
2007
m. birželio 6 d. (trečiadienis):
- su Čekijos Respublikos Žemės ūkio
ministru Petr Gandalovič;
- su ŽŪM strategijos ir Europos žemės ūkio fondo Kaimo plėtrai skyriaus vedėja Alena Kubu;
- su žemės ūkio įmonės Krásná
Hora nad Vltavou valdybos pirmininku Jiri Zelenka.
Nagrinėtos temos:
1.
Lietuvos ir Čekijos BŽŪP perspektyvos, kaimo plėtros 20072013 m. programos
priemonės ir prioritetinės kryptys;
2.
žemės reforma ir valstybinės žemės pardavimo patirtis Čekijoje;
3.
atsinaujinančių energijos šaltinių (augalinės biomasės) panaudojimas;
4.
pasėlių draudimo, žemdirbių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo su
valstybės institucijomis patirtis.
Aptarti klausimai ir šalių
pozicijos:
Be
aukščiau paminėtų nagrinėtų temų, aptarti ir šie klausimai:
-
biomasės panaudojimas, bioetanolio, biokuro ir biodegalų gamybos rėmimas;
-
genetiškai modifikuotų organizmų teisinis reglamentavimas;
-
žemės ūkio produkcijos įvežimas iš Lenkijos ir kitų kaimyninių šalių (ar
bandoma ir kokiomis priemonėmis sureguliuoti šį procesą)?
Čekijos
Respublikos Parlamento Atstovų rūmų Žemės ūkio komiteto pirmininkas
Jiří Papež teigė, kad nuo 2009 m., Čekijai pirmininkaujant ES,
prioritetas bus skiriamas galutiniam barjerų tarp senų ir naujų valstybių
galutiniam panaikinimui.
J.
Papež teigė, kad Čekija sutiks pereiti prie naujos išmokų sistemos tik tada,
kai naujųjų ES narių valstybių ūkininkų gaunamų išmokų dydžiai prilygs
gaunamoms senųjų šalių žemdirbių (šiuo metu jie sudaro tik 70 proc.). Be to,
Čekija reikalaus skirti papildomų lėšų
aplinkosaugos reikalavimų laikymuisi ir sieks išsaugoti prioritetinių kultūrų
apynių, vynuogių ir linų, papildomą rėmimą.
LRS
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Rinkevičius pastebėjo, kad abi šalys žemės
ūkio srityje susiduria su panašiomis problemomis ir iššūkiais - nei vienai
nebūtų palankus ES išmokų atsiejimas nuo gamybos ir perėjimas prie bendrosios,
atsietos nuo gamybos, išmokos. Mūsų šalyje vidutinis ūkis yra tik 12 ha, todėl,
norint sudaryti lygias konkurencines sąlygas, reikia sustiprinti ūkininkus, ką
galima padaryti tik paramos būdu.
Jiří
Papež padarė išvadą, kad abiejų valstybių požiūris panašus, todėl ateityje
vykstant deryboms su EK bus galima laikytis vieningos pozicijos ir paprašė
Lietuvos palaikymo Čekijai aktualiais klausimais, o Kaimo reikalų komiteto
pirmininkas V.Rinkevičius tai pat paprašė palaikyti Lietuvą jai aktualiais
klausimais.
Čekijos Žemės ūkio ministras Petr
Gandalovič susitikimo metu pasidžiaugė, kad Čekija viena pirmųjų tarp ES
narių jau suderino su EK Kaimo plėtros
2007 2013 m. programos priemones.
Jis
pateikė informaciją apie 2007-2013 m. Kaimo plėtros priemones, kurios 2007 m.
gegužės pabaigoje buvo patvirtintos Čekijos Respublikos Parlamente. Lėšų
paskirstymas pagal 4 paramos kryptis toks:
1.
žemės ūkio įmonių modernizavimas - 22 proc.;
2.
aplinkos apsauga - 55 proc. (daugiau, kaip ½ žemės Čekijoje yra mažiau
palankiose ūkininkauti vietovėse);
3.
kaimo diversifikacija (kaimo turizmas, kaimo infrastruktūra ir t.t.) - 16,93 proc.;
4.
LEADER - 5 proc.
P. Gandalovič teigė, kad augalininkystės srityje Čekijoje susiformavo
praktika, kuria remiantis sudaromi tiesioginiai produkcijos gamintojų sandoriai
su prekybos centrais, tačiau su gyvulininkystės, paukštininkystės produkcija
kyla problemos, nes tarpininkai superka produkciją iš ūkininkų, ją parduoda
perdirbėjams ar prekybos centrams, todėl būtent jie, o ne žemdirbiai, gauna iš
to didžiausią pelną. Kadangi Čekijoje dominuoja užsienio prekybos tinklai,
žemės ūkio produktų importas į šią šalį beveik du kartus viršija
eksportą..
Žemės ūkio ministras pareiškė norą keistis patirtimi
prekybos centrų reguliavimo klausimu (Čekijoje artimiausiu metu planuojama
priimti įstatymą, reguliuojantį prekybos centrų veiklą).
Aktuali informacija:
Čekijos
pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 2,9 proc. BVP. Daugiausia eksportuojama
grūdinės kultūros ir pienas, importuojamos daržovės, vaisiai ir mėsa. 2006 m.
šalies žemės ūkio produktų importas viršijo eksportą 25 mlrd. kronų.
Didžiausia
Čekijos problema - nuo 1990 m. žemės gamybos produkcija sumažėjo 1/3. Šalyje
esant 1 mln. ha pievų, galvijų skaičius sumažėjo 60 proc. Taip pat sumažėjo ir
kiaulių, paukščių, todėl bandoma ieškoti alternatyvų vis daugiau auginama
avių.
Tačiau
palyginus stabilus grūdinių kultūrų derlius: pernai jis sudarė 7 mln. tonų
1,1 mln. tonų perteklius (intervenciniai pirkimai).
Šioje
valstybėje nevyko žemės restitucija, kadangi nebuvo ir visuotinės privataus
turto nacionalizacijos. Pastebėtina, kad Čekija sugebėjo išsaugoti buvusias
kooperatyvų fermas ir kitus pastatus, kuriuos rekonstravus toliau vystoma
gyvulininkystė, augalininkystė ir kita žemės ūkio veikla.
Iš
viso šalyje yra 3,7 mln. dirbamos žemės, net 90 proc. žemės savininkų dirba ne
nuosavą, o nuomojamą valstybinę ar privačią žemę. Todėl šiuo metu vienas
aktualiausių klausimų šalyje - valstybinės žemės (400-500 tūkst. ha) pardavimas
(tam Čekijoje Žemės ūkio ministerija įsteigė Žemės fondą).
Pirmumo
teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę
turi ją nuomojantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės (ne daugiau, kaip 500 ha)
su teise ją įsigyti išsimokėtinai per 30 metų. Be to, yra nustatyti draudimai
perleisti lengvatinėmis sąlygomis įsigytą valstybinę žemę ir keisti jos
paskirtį. Vienas subjektas gali įsigyti neribotą kiekį privačios žemės ūkio
paskirties žemės, ją labiausia perka austrai, vokiečiai ir olandai. Vidutinė
žemės ūkio paskirties žemės kaina 60 tūkst. 150 tūkst. kronų.
Šalyje
yra 1700 stambių įmonių (AB ir UAB), kurios pagamina ¾ žemės ūkio produkcijos,
o likusią dalį gamina privatūs ūkininkai.
Žemės
ūkio rūmų atstovo teigimu, šalies vidutinis ūkis sudaro 200ha, žemės ūkio
įmonės valdo vidutiniškai po 1800 ha.
Kalbant
apie biokurą, galima paminėti, kad Čekijoje pagaminama nemažai biodujų, kurios
naudojamos elektros energijos gamybai (40 proc. finansuojama iš Kaimo rėmimo
programos). Dideliais kiekiais biokurą superka vokiečiai.
Per
metus šioje valstybėje pagaminama 1 mln. hektolitrų etanolio, o 500 tūkst. tonų
rapsų perdirbama į metiloesterį (biodegalus). Biomasę didžiąja dalimi bandoma
naudoti chemijoje, atliekami moksliniai tiriamieji darbai.
Žemės
ūkio veiklos draudimu Čekijoje užsiima 4 draudimo bendrovės, pagrindinė
Čekijos draudimo bendrovė. Apdraudžiama 80 proc. gyvulių ir 30-40 proc.
pasėlių, o valstybė dengia 35 proc. draudimo įmokų sumos, kai kurių rūšių
augalams (vaisiams, apyniams ir vynuogėms) 50 proc.
Žemės
ūkio rūmai įkurti 1992 m. Ši
visuomeninė organizacija negauna valstybės dotacijų, yra išlaikoma iš narių
mokesčių, valstybės finansavimas gaunamas, atlikus tam tikrus konkrečius darbus
(pvz., konsultavimas) sutarčių pagrindu. Valstybė apmoka tik šios organizacijos
atstovo Briuselyje išlaikymą.
Paminėtina,
kad Čekijos Valstybinis žemės ūkio intervencinis fondas ne tik vykdo
intervencinius pirkimus, bet ir atlieka Lietuvos Nacionalinės mokėjimo
agentūros prie Žemės ūkio ministerijos funkcijas.
2007-2013 m. finansinėj perspektyvoj
vieno žemės ūkio gamybos subjekto projekto paramos maksimalus dydis sudaro 30
mln. kronų, 7 metų laikotarpiui vienam subjektui gali būti skiriama 90 mln.
galutinė suma. 2004-2006 m. paramą gavo 1/5 visų galinčių ją gauti (iš 22
tūkst. 4 tūkst.). Žemės konsolidacijai bus skirta 27,76 mln. eurų.
Kiekvienas
Čekijos regionas turi savo patvirtintą LEADER strategiją (kiekvienas
suinteresuotas asmuo turi teisę dalyvauti ir teikti pasiūlymus). Vietinės
komisijos, kuriose ne daugiau kaip 50 proc. sudaro savivaldybės atstovai,
atrenka vietos veiklos grupių parengtas tinkamas strategijas (projektus), kurie
po to dar papildomai įvertinami įgyvendinimo galimybių prasme. Strategijų
vertinime dalyvauja suinteresuotų institucijų atstovai, todėl šis procesas yra
maksimaliai skaidrus. Reikia paminėti, kad būtent vietinės komisijos atlieka ir
projektų įgyvendinimo monitoringą bei kontrolę.
Įstatymu
įtvirtinta, kad nuo vietos veiklos grupių strategijos jos rengėjai gauna 15
proc. (šiuo metu deramasi dėl 20 proc.), o bendruomenės įnašas sudaro 20 proc.
Ateityje planuojama, kad projektas bus dengiamas 100 proc.
Be
to, Čekija turi ir atskirą papildomą fondą, iš kurio finansuojami atskirti
darbai (vadinamasis Čekijos LEADER).
Dėl šio fondo buvo gautas ES sutikimas, birželio mėnesį jis buvo
pristatytas visuomenei.
Pasiūlymai dėl įgytų žinių
panaudojimo Seime:
Svarstant
Seime klausimus, susijusius su žemės reforma, pasėlių draudimu, genetiškai
modifikuotų organizmų teisiniu reglamentavimu, prekybos centrų veiklos
reguliavimu ir kitais aktualiais klausimais, bus atsižvelgiama ir į Čekijos
Respublikos patirtį šiose srityse.
Be to, toliau bus keičiamasi informacija ir tęsiamas
bendradarbiavimas su Čekijos Respublikos parlamento Atstovų rūmų Žemės ūkio
reikalų komitetu.
Atvežta informacinė medžiaga
ir leidiniai:
-
Summary report of Ministry of Agriculture of the Chech Republic Agriculture,
food industry, forestry, water management
-
Implementation of the LEADER CR Programme from 2004-2006
-
CD European Agricultural fund for rural development
-
informacinė medžiaga Parliament of the Chech Republic, the chamber of
deputies
žemės
ūkio Krásná Hora nad Vltavou
informacinė medžiaga
Parengė:
Komiteto
patarėja Gintarė Dešukaitė
