Delegacijos ataskaitą pateikė Seimo narys: Viktoras Rinkevičius, Kaimo reikalų komiteto
pirmininkas.
Komandiruotės pagrindas:
2007 m. birželio 20 d. Seimo valdybos sprendimas Nr. 1695.
Kviečiančioji
institucija: be kvietimo.
Komandiruotės tikslas:
Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES aptarti sprendimų priėmimo procesą Europos
Sąjungos institucijose bei aktualiausius Europos Sąjungos darbo organuose
svarstomus klausimus pagal Komiteto veiklos sritis, taip pat dalyvauti Europos
Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdyje, ES Taryboje susitikti
su Lietuvos žemės ūkio, veterinarijos ir fitosanitarijos bei žuvininkystės
atašė, susitikti su Europos Komisijos nare, atsakinga už žemės ūkį ir kaimo
plėtrą, Mariann Fischer Boel, Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį
programavimą ir biudžetą, Dalia Grybauskaite, Europos Parlamento Žemės ūkio ir
kaimo plėtros komiteto pirmininku bei komiteto nariais, Lietuvos Respublikoje
išrinktais Europos Parlamento nariais, apsilankyti Europos Sąjungos profesionalių
žemės ūkio organizacijų (COPA) ir Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų
konfederacijoje (COGECA).
Susitikimų metu aptarti tokius aktualius ir abipusiai
svarbius klausimus kaip Lietuvos interesų Europos Sąjungos institucijose
atstovavimas, Vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo Lietuvoje
pratęsimas iki 2013 m., visų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų taikymo
naujosioms ES valstybėms atidėjimas, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)
ateitis.
Įvykę susitikimai:
Liepos 2 d. komiteto nariai
apsilankė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, ES Taryboje bei Belgijos
šiltnamių ūkyje Verenigde Groetenhuizen.
Liepos 3 d. įvyko
susitikimai su Europos Komisijos nare, atsakinga už žemė sūkį ir kaimo plėtrą,
Mariann Fischer Boel, Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį
programavimą ir biudžetą, Dalia Grybauskaite, Europos Parlamento Žemė sūkio ir
kaimo plėtros komiteto pirmininku, nariais ir sekretoriato atstovu bei buvo
pristatyta Europos Parlamento veikla.
Liepos 4 d. Kaimo
reikalų komiteto nariai susitiko su Europos Sąjungos profesionalių žemės ūkio
organizacijų (COPA) ir Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos
atstovais (COGECA), taip pat dalyvavo Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo
plėtros komiteto posėdyje, susitiko su Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento
nariais, apsilankė Belgijos šeimos ūkyje Waterhof.
Liepos 5 d. įvyko
susitikimas su Europos Komisijos Generalinio žemės ūkio ir kaimo plėtros
direktorato E.1 direktorato direktoriumi Jose Manuel Sousa Uva ir šio direktorato
skyriaus, atsakingo už Daniją, Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją, vadovu John
Lougheed.
Nagrinėtos temos: 1)
Vienkartinės išmokos už plotus schemos pratęsimas naujosiose ES valstybėse; 2)
kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų sistemos taikymas naujosiose ES
valstybėse, 3) BŽŪP ateitis po 2013 m.; 4) Lietuvos kaimo plėtros programos
2007-2013 m. patvirtinimas ir kiti komandiruotės tiksluose suformuluoti
klausimai.
Aptarti klausimai ir šalių pozicijos:
Liepos
2 d. Kaimo reikalų komiteto nariai
Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES (toliau atstovybė) susitiko su
ambasadoriumi Ryčiu Martikoniu, įgaliotuoju ministru Romu Švedu, specialiuoju
žemės ūkio atašė Vaidotu Ašmonu, veterinarijos ir fitosanitarijos atašė Jūrate
Briediene ir žuvininkystės atašė Adrija Gasiliauskiene.
Ambasadorius
R.Martikonis pristatė Lietuvos nuolatinės atstovybės ES darbą, informavo, kad
atstovybėje dirba 83 darbuotojai (40 deleguota Užsienio reikalų ministerijos,
41 iš kitų institucijų ir 2 policininkai). Pagrindinė atstovybės veikla yra ES
teisėkūra (dalyvavimas ES teisės aktų projektų svarstyme), ES Lietuvos
reikalų valdymas, dalyvavimas ES Tarybos, komitologijos posėdžiuose, COREPER i
ir COREPER II bei ES Tarybos darbo grupių posėdžiuose (per dieną apie 20
posėdžių). Taip pat informavo, kad atstovybė ruošiasi Lietuvos pirmininkavimui
Europos Sąjungai 2013 metais.
R.Martikonis
trumpai pristatė ES teisėkūros procesą, teisės akto priėmimo eigą bei balsavimo
Taryboje aspektus (balsavimo būdai, kas sudaro kvalifikuotą daugumą bei
blokuojančią mažumą). Kalbėdamas apie įgytą patirtį ambasadorius pabrėžė, kad
po pirmųjų narystės ES metų jaučiamas nuovargis, vis dar vyksta ieškojimai,
orientavimas ir bandymai. Viena esminių problemų žmonių nutekėjimas. Dažnai
ekspertai (specialistai) padirbę atstovybėje laimi konkursus ir išeina dirbti į
ES institucijas, o naujus specialistus iš sostinės nespėjama paruošti.
Bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų proceso prasme, ambasadorius
pasidžiaugė, kad gerėja ir didėja Tarybos pažinimas, tačiau ambasadorius
pabrėžė, kad Lietuvoje lėtai funkcionuoja vertikalūs ryšiai, tuo tarpu
horizontalūs ryšiai yra gana silpni arba išvis neveikia. Taip pat ambasadorius
pažymėjo, kad Lietuvai vis dar mažai pažįstamas ES trialogas (ES Taryba, Europos
Komisija ir Europos Parlamentas).
Kalbėdamas
apie Seimo vaidmenį ES teisėkūros procese, R.Martikonis pažymėjo, kad Seimas
(komitetai) turėtų nubrėžti pagrindines politikos gaires, mažinti prioritetų
skaičių, o aktyvinti jų įgyvendinimo priežiūrą, be to, suteikti Vyriausybei
laisvesnį mandatą balsuojant ar derantis. Kalbėdamas apie atstovybės veiklos
prioritetus nuo 2007 m., ambasadorius išskyrė darbą dėl Konstitucinės
sutarties, Lietuvos narystės Šengeno erdvėje, ES migracijos politikos, ES
energetikos politikos, ES biudžeto peržiūros ir Bendrosios žemės ūkio politiko
peržiūros bei Europos kaimynystės politikos.
Ambasadorius
taip pat trumpai pristatė BŽŪP peržiūros tvarkaraštį (2007 m. rudenį bus
pateiktas komunikatas, 2008 m. vyks BŽŪP peržiūra, o 2009 m. ES biudžeto
peržiūra, įskaitant ir BŽŪP ateitį po 2013 m.). R. Martikonis pažymėjo, kad
BŽŪP peržiūra siekiama BŽŪP adaptuoti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų
(išsiplėtusi ES, žemės ūkio specifika naujosiose ES valstybėse, pasaulinė žemės
ūkio produktų rinkos plėtra), todėl didžiausias dėmesys teikiamas tolimesniam
tiesioginių išmokų atsiejimui nuo gamybos, lėšų perskirstymui iš rinkos paramos
priemonių į kaimo plėtrą bei rinkos priemonių mechanizmų panaikinimui
(intervencija, eksporto subsidijos, kvotos).
Vaidotas
Ašmonas, specialusis žemės ūkio atašė, komiteto nariams pateikė informaciją
apie praėjusių metų atstovavimą ES žemės ūkio organų susitikimuose (įvyko 650
žemės ūkio darbo organų susitikimų, iš sostinės buvo atvykę apie 640 atstovų).
Taip
pat žemės ūkio atašė pristatė situaciją dėl Vienkartinės išmokos už plotus
schemos (VIPS) pratęsimo naujosiose ES valstybėse bei kompleksinio paramos
susiejimo reikalavimų taikymas naujosiose ES valstybėse. V.Ašmono teigimu, tiek
dėl VIPS, tiek dėl kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų buvo galutinai
sutarta 2003 m. BŽŪP reformos metu. VIPS leista taikyti naujosioms ES
valstybėms, nes pastebėta, kad Bendrosios išmokos schema (BIS) yra per
sudėtinga, tačiau prie jos naujosios ES valstybės vis tiek turės pereiti. Atašė
pranešė, kad pati Europos Komisijos narė Mariann Fischer Boel pripažįsta, kad
VIPS yra daug paprastesnė administruoti ir suprantamesnė žemdirbiams, tačiau
reglamente numatyta, kad VIPS leidžiama taikyti iki 2011 m. Kompleksinio
paramos susiejimo reikalavimai nėra susiję su VIPS. Senosios ES valstybės jau
visiškai įgyvendina šiuos reikalavimus, tuo tarpu naujosioms ES valstybėms
leidžiama juos įgyvendinti palaipsniui nuo 2009 m. ir dar liko neaišku per
kelis metus. Taip pat V.Ašmonas informavo, kad Lietuvos kaimo plėtros programa
2007-2013 m. yra nuolat derinama su Europos Komisijos ekspertais ir šiomis
dienomis (liepos 2-3 d.) yra atvykę ir derasi su Europos Komisija ekspertai iš
Lietuvos Žemės ūkio ministerijos.
Veterinarijos
ir fitosanitarijos atašė Jūratė Briedienė trumpai pristatė informaciją dėl
Lietuvos ir Rusijos santykių veterinarijos ir fitosanitarijos srityse. Atašė
informavo, kad nuo 2006 m. vidurio Lietuvoje dirbo Rusijos įgaliotas
veterinarijos inspektorius ir įvertinus Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos kompetenciją vykdant veterinarinę kontrolę, nuo 2007 m. vasario 1 d.
nutraukta Rusijos ekspertų veikla Lietuvoje. J.Briedienė informavo, kad Rusijos
teigimu, po to, kai ES reikalavimu buvo atšaukti Rusijos veterinarijos inspektoriai,
žymiai padidėjo žemos kokybės produktų (ypatingai užkrėstų salmonelėmis)
srautas į Rusijos Federaciją, todėl buvo paskelbti laikini apribojimai 24
Europos Sąjungos įmonėms, iš jų vienai Lietuvos Respublikos įmonei. Šiuo metu
eksportuoti į Rusijos Federaciją savo produkciją gali 97 Lietuvos įmonės,
papildomai Rusijos inspektorių patikrinimo laukia dar 47 įmonės.
Taip pat J.Briedienė informavo apie
naujas Europos Komisijos iniciatyvas Bendrijos gyvūnų sveikatos strategiją
2007-2013 m. ir Bendrijos 2006-2010 m. gyvūnų apsaugos ir gerovės veiksmų
planą.
Kaimo reikalų komiteto nariai po vizito
Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES apsilankė ir ES Taryboje. ES Taryboje
komiteto nariai susipažino su ES Tarybos darbo veikla, gairėmis, o
žuvininkystės atašė Adrija Gasiliauskienė Lietuvos delegacijos kambarėlyje
pristatė pagrindines Lietuvos gaires žuvininkystės sektoriaus srityje.
Kaimo
reikalų komiteto delegacija liepos 2 d. apsilankė Belgijos šiltnamių ūkyje Verenigde Groentehuizen, kur
susipažino su moderniausia paprikos auginimo technologija. Šiltnamių kompleksas
užima 15 ha plotą ir pastatytas 2003 m. Investicijos siekė apie 12 mln. eurų ir
šiltnamių atsipirkimo laikas skaičiuojamas 16-18 metų. Dideles investicijas
lėmė nepaprastai aukštas modernizavimo lygis: šilumos cechas, kuris gamina
naudodamas gamtines dujas šilumą, elektros energiją ir anglies dvideginį,
reikalingą augalams augti. Taikoma hidroponinė sistema, kovai su augalų
kenkėjais naudojami bakteriofagai, nenaudojami chemikalai. Derliaus išvežimas,
svėrimas, rūšiavimas ir pakavimas visiškai mechanizuotas, praktiškai be žmonių
darbo. Viso komplekse dirba apie 60 žmonių, beveik visi atvykę iš kitų šalių.
Jiems mokama 8 eurai/val., dar tiek darbdavys privalo sumokėti valstybei kaip
mokesčius. Pasiekiamas aukštas auginamos kultūros derlingumas. Paprikos
vegetacija trunka ištisus metus ir iš kvadratinio metro ploto priskinama 28-29
kg vaisių. Vidutinė realizuojamos paprikos kaina sudaro 1-1,5 euro/kg. Visa
produkcija realizuojama aukciono pagrindu - pusė produkcijos parduodama
Belgijos rinkoje, kita dalis išvežama į užsienį.
Liepos 3 d. Kaimo reikalų
komiteto nariai susitiko su Europos Komisijos nare, atsakinga už žemės
ūkį ir kaimo plėtrą, Mariann Fischer Boel. Komisijos narė trumpai pristatė
vyksiančią BŽŪP peržiūrą, kurios metu ketinama įvertinti esamų rinkos
reguliavimo priemonių efektyvumą ir numatyti priemones jų tobulinimui, taip pat
supaprastinti BŽŪP valdymą. M. Fischer Boel pažymėjo, kad tai nebus reforma, o
tik esamos politikos patikrinimas - kaip ji funkcionuoja ES-27. Taip pat
Komisijos narė pabrėžė, kad BŽŪP peržiūra neatsiejama nuo ES biudžeto
peržiūros. M.Fischer Boel patikino, kad dės visas pastangas išlaikyti esamą
finansavimo lygį ES žemės ūkiui, tačiau pažymėjo, kad finansavimas I ramsčiui
(rinkos reguliavimo priemonės, tiesioginės išmokos) tikrai mažės pervedant
lėšas į II ramstį (kaimo plėtra).
Susitikime Komisijos narė
pabrėžė, kad Lietuvai kaip ir kitoms naujosioms ES valstybėms aktualiausi šiuo
metu klausimai yra VIPS pratęsimas ir kompleksinio paramos susiejimo
reikalavimų taikymas. Komisijos narės teigimu, dėl VIPS pratęsimo dar bus
diskutuojama BŽŪP peržiūros metu ir, nors, jos manymu, VIPS schema yra daug
paprastesnė ir aiškesnė nei BIS, paramos atsiejimas nuo gamybos yra
neišvengiamas. Dėl kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, M.Fischer Boel
pažymėjo, kad naujosiose ES valstybėse reikalavimai turi būti pradėti diegti
nuo 2009 m., o pereinamasis laikotarpis gali būti 3 metai, tačiau dėl to taip
pat dar bus diskutuojama.
Komisijos narė atkreipė
dėmesį, kad 2003 m. BŽŪP reformos metu buvo sutarta, jog nuo 2015 m. kovo 31 d.
nustoja galioti pieno kvotų sistema. Siekiant tinkamai paruošti žemdirbius
tokiam pakeitimui ieškoma būdų kaip sušvelninti šiuos pokyčius. Būtent
2009-2015 m. bus pereinamasis laikotarpis, tačiau dar nėra aišku kokiu būdu jis
bus vykdomas ar padidinant pieno gamybos kvotas, ar leidžiant pardavinėti
kvotas tarp ES valstybių, ar mažinant mokesčius. Šis klausimas taip pat bus
svarstomas BŽŪP peržiūros metu.
Komiteto pirmininkas
Viktoras Rinkevičius pažymėjo, kad Lietuvoje reikia labiau skatinti kooperatyvų
plėtrą. ES parama labai padėjo kooperatyvams, ypač padidino eksporto galimybes,
tačiau šiuo metu Lietuvos vidutinis ūkis sudaro 12 ha, todėl parama tiesiog
būtina siekiant padaryti juos konkurencingus. VIPS schemos pratęsimas iki 2013
m. būtų tinkamas žingsnis didinant ūkių konkurencingumą, nes paramos atsiejimas
nuo gamybos kaip tik neigiamai įtakos dabar vykstantį ūkių stambėjimo procesą.
V. Rinkevičius pritarė pieno
gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m., nes Lietuva jau dabar sunkiai
išsitenka turimoje kvotoje, tačiau nepritarė eksporto grąžinamųjų išmokų
pieno produktams panaikinimui. Taip pat Komiteto pirmininkas paprašė Komisijos narės
išsakyti savo nuomonę dėl BŽŪP ateities po 2013 m.
M.Fisher Boel pažymėjo, kad
paramos atsiejimas nuo gamybos yra būtina sąlyga konkurencingumo didinimui.
Parama pririša žemdirbį prie produkcijos ir žemdirbys nežiūri rinkos
poreikių, o atsiejus paramą nuo gamybos žemdirbys orientuotųsi į rinkos
poreikius.
Kalbėdama apie eksporto
grąžinamąsias išmokas pieno produktams, Komisijos narė pabrėžė, kad eksporto
grąžinamosios išmokos nėra panaikintos, o tik nustatytos 0 lygio. Taip nuspręsta todėl, kad rinkoje pieno produktų
kainos ir taip yra gana aukštos, jei rinkos padėtis pasikeistų ir ūkininkams
žymiai sumažėtų pajamos, tada eksporto grąžinamųjų išmokų lygis būtų pakeltas.
Dėl
BŽŪP ateities po 2013 m., M.Fisher Boel teigimu, svarbiausia yra pradėti diskusijas
jau dabar, kad žemdirbiai turėtų žinią. Būtent BŽŪP peržiūra turėtų nubrėžti
pagrindines ateities gaires, o žemdirbiai tai žinodami galės lengviau
prisitaikyti prie pokyčių.
Kaimo
reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius š. m. liepos 3 d. susitikime
su Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą,
Dalia Grybauskaite papasakojo apie padėtį Lietuvos žemės ūkyje, ES paramos
įsisavinimo eigą. D. Grybauskaitė nurodė, kad visos lėšos iki 2013 m. yra
suderintos ir visų ES valstybių svarbiausias rūpestis jas tinkamai įsisavinti.
Komisijos narė pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkyje ES parama įsisavinama gerai
ir pabrėžė žemės ūkio ministrės K. Prunskienės aktyvų vaidmenį įsisavinant
paramą ir derantis dėl 2007-2013 metų perspektyvos. Atkreiptas dėmesys į tai,
kad Lietuvoje nepakankamai įsisavinamos Socialinio fondo lėšos ir aplinkosaugos
programos, ypač neefektyviai panaudojamas Sanglaudos fondas.
D.
Grybauskaitė patarė keisti žemės ūkio politiką jos efektyvinimo linkme riboti
vartojimą, investicijas nukreipti į aukštų technologijų taikymą siekiant
pagaminti paklausius ES rinkoje labai aukštos kokybės produktus ir visumoje
siekti, kad žemės ūkio gamybos apimtys didėtų, didinti darbo našumą.
Atsakydama
į Komiteto narių paklausimus dėl finansinės perspektyvos po 2013 m., Komisijos
narė teigė, kad po 2013 metų dalis ES biudžeto skiriamo žemės ūkiui gali mažėti
ir daugiau lėšų bus skiriama kitoms sferoms. Todėl gali tekti lėšas žemės ūkiui
didinti iš nacionalinio biudžeto. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ES sprendimai
priimami į tolimą perspektyvą, net 15 metų į priekį ir šių sprendimų vėliau
pakeisti jau negalima. Todėl šalys turi atidžiai stebėti šiuos procesus, laiku
į juos reguoti, taip pat žinoti pasaulio ir ES ekonomikos vystymosi tendencijas
ir savo strategiją planuoti toli į ateitį. Todėl labai svarbūs ryšiai ir laiku
teikiama informacija tarp Lietuvos ir Europos parlamentų, Vyriausybės
informavimo.
Komisijos
narė pranešė, kad tuo tikslu š. m. rugsėjo mėn. Briuselyje įvyks konferencija
ir joje bus pateikti duomenys apie Lietuvos paramos įsisavinimo eigą.
Atsakydama
į klausimus dėl euro įvedimo galimybių Lietuvoje, D. Grybauskaitė mano, kad
realus euro įvedimas galimas apie 2011-2013 metus.
Pažymėta
tai, kad užsienio investicijų trauka į Lietuvą yra nepakankama. Tam trukdo
aiškios valstybinės strategijos neapibrėžtumas, Europos šalių tarpe nepakanka
informacijos apie Lietuvos ekonomiką ir galimybes investuoti Lietuvoje.
Taip
pat, liepos 3 d. įvyko pokalbis su Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo
plėtros komiteto pirmininku Neil Parish.
V.
Rinkevičius pokalbyje iškėlė tiesioginių išmokų atsiejimo nuo gamybos problemą.
Jis atkreipė Neil Parish dėmesį į tai, kad Lietuvai pereinant iš vienos
socialinės formacijos į kitą reikia daug laiko ūkių stambinimui, jų efektyvumui
didinimui, žmonių sąmoningumui ugdyti. Tai sudaro tam tikras specifines
Lietuvos sąlygas lyginant su kitomis šalimis ir toks staigus tiesioginių išmokų
atsiejimas nuo gamybos sukelia tam tikrą įtampą žemdirbių tarpe.Taip pat buvo
atkreiptas dėmesys į paramos administravimo supaprastinimo reikalus.
Neil
Parish pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkis taps toks pat modernus ir
konkurencingas, kaip ir Danijos, Airijos ir kitų išsivysčiusių šalių ūkis. Dėl
išmokų atsiejimo tai niekam nebuvo staigmena, nes jau 2003 m. ES reglamente
buvo užfiksuota, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui turi būti pereinama
prie atsietų nuo gamybos tiesioginių išmokų, apie tai Europos parlamente ne
kartą buvo diskutuojama, tačiau vietose į tai laiku nebuvo reguota. Nuo 2013
metų visos išmokos turi būti atsietos nuo gamybos.Europos Parlamento Žemės ūkio
ir kaimo plėtros komitetas siekia sumažinti veterinarinius ir sanitarinius
reikalavimus bei sumažinti inspekcijų skaičių.Tačiau tam tikros patikros
ateityje turi išlikti.
Pirmininkas
V. Rinkevičius palietė opų pieno kvotų klausimą ir pažymėjo didžiųjų prekybos
tinklų įtaką pasiimant sau didžiąją pridėtinės vertės dalį iš pieno produktų
gamybos. Be to, neigiamą įtaką Lietuvai daro pieno produktų nulinis eksporto
subsidijų taikymas, nes Lietuvos verslininkai turi pasirašę daug prekybinių
sutarčių su Rusija .
Neil
Parish pripažino, kad supermarketai stipriai veikia pieno supirkimo kainas ir
išdėstė poziciją dėl tolimesnės pieno gamybos strategijos. Jis pažymėjo, kad po
2015 metų pieno kvotos bus panaikintos. Todėl prognozuojant pieno gamybos
ateitį reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pieno produktų vartojimo lygis
pasaulyje kyla ir atitinkamai turės didėti kainos. Pieno supirkimo kainų
politiką labai įtakoja žemės ūkio kooperatyvų kūrimasis. Kooperatyvų gaminama
geresnės kokybės pieno žaliava įgalina reikalauti ir didesnių kainų. Be to, ES
valstybės turi vidaus rinką, yra geografinių nuorodų sistema ir Europos šalių
piliečius reikia skatinti vartoti savo rinkos produktus. Dėl pieno produktų
eksporto grąžinamųjų išmokų Neil Parish patarė laikytis ES pozicijos ir
prekiauti su ES šalimis, nes šios eksporto grąžinamosios išmokos ateityje nebus
skiriamos.
V.
Rinkevičius atkreipė Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto
pirmininko dėmesį į biodegalų gamybos problemas. Jis pasiūlė Europos Komisijai
sparčiau patvirtinti naujus biodegalų standartus leidžiančius naudoti didesnį
nei 5 proc. biodegalų kiekį bendrame kuro balanse, pasiūlė griežtinti biodegalų
kokybės kontrolę ir riboti pigių biodegalų vežimą iš trečiųjų šalių.
Neil Parish sutiko, kad energetinis saugumas
tampa labai svarbus ir visi turi galvoti apie naujas energetikos formas. Jis
informavo, kad dabar ruošiama Europos energetikos strategija, kurioje bus
atsižvelgiama į teikiamus pasiūlymus.
Komiteto
nariai liepos 4 d. apsilankė ES
profesionalių žemės ūkio organizacijų komiteto (COPA) ir ES žemės ūkio
kooperatyvų konfederacijos (COGECA) būstinėje, kur susitiko su šių organizacijų
generaliniu sekretoriumi Pekka Pesonen ir kooperatyvų reikalų bei įmonių
politikos veiklos skyriaus direktoriumi Paulo Gouveia. Komiteto narius pristatė
Lietuvos žemės ūkio organizacijų nuolatinė atstovė Briuselyje Lina Railienė. Ji
pažymėjo, kad į COPA-COGECA Lietuva įstojo 2004 m. deleguodama 4 žemdirbių
visuomenines organizacijas: Žemės ūkio rūmus, Lietuvos ūkininkų sąjungą,
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją ir kooperatyvų asociaciją
Kooperacijos kelias. Pažymėtinas gana didelis metinis šios organizacijos mokestis,
kuris sudaro Lietuvai 100 000 eurų.
Generalinis
sekretorius apžvelgė šių organizacijų kūrimosi istoriją ir pažymėjo, kad dabar
šios organizacijos yra apsijungusios ir atstovauja visų ES šalių žemdirbių
interesus. Sekretorius ypač akcentavo kooperacijos svarbą žemės ūkio ir kaimo
plėtros politikoje. Organizacija COGECA vienija 40 000 kooperatyvų, kurių
pajininkais yra 160 000 žmonių, kooperatyvuose vykdoma 300 mlrd. eurų metinė
apyvarta. Derybinėms pozicijoms parengti sudaromos darbo grupės, į kurias
kviečiami ekspertai iš visų šalių.
Komiteto
pirmininkas V. Rinkevičius domėjosi kokia šių organizacijų vadovų pozicija į
žemės ūkio politiką po 2013 metų, nes visų šalių žemdirbiai turi žinoti
perspektyvą.
Generalinis
sekretorius Pekka Pesonen atsakė, kad parama žemės ūkiui ir toliau turi išlikti
ir turi būti skatinama veikla susijusi su žemės ūkiu ir aplinkosauga. Reikia
siekti, kad būtų supaprastinamos paramos administravimo procedūros, išvengti
popierizmo ir leisti ūkininkams laisviau dirbti. Sekretorius, savo šalies
Suomijos pavyzdžiu, išreiškė nuogąstavimą dėl sparčiai mažėjančio žemės ūkio
gamybos pobūdžio. Jis pažymėjo, kad Suomijoje pagrindinė žemės ūkio veikla liko
tik pienas ir jautiena. Vis daugiau žmonių nebeužsiima žemės ūkio produktų
gamyba.
COPA-COGECA
oficialiai savo požiūrio į 2013-2020 metų perspektyvą dar neturi. Savo požiūri
ji bandys suformuoti išnagrinėjusi š. m. lapkričio mėn. pateiktus Europos
Komisijos projektus, nors visumoje šiuo klausimu diskusijos vyksta nuo 2006 m.
gruodžio mėnesio.
Direktorius
Paulo Gouveia informavo, kad COPA sudaro 76 organizacijos, iš kurių 36 yra iš
naujų ES šalių. Sekretoriatą sudaro 50 žmonių.Iš svarbiausių einamojo
laikotarpio darbų direktorius minėjo Pasaulinės prekybos organizacijos(PPO)
derybų eigos analizę, žemės ūkio politikos peržiūros klausimus, pieno
sektoriaus problemas, vaisių ir vyno reformas, klimato kaitos poveikius ir
genetiškai modifikuotų augalų problemas. Tam tikslui sudaryta virš 50 darbo
grupių, kurios rengia atskirais klausimais atitinkamas pozicijas. Labai svarbus
darbo baras yra reikiamos informacijos rinkimas ir pateikimas žemdirbiškoms
organizacijoms.
V.
Rinkevičius atkreipė vadovų dėmesį į tai, kad PPO politika nukreipta į laisvą
be apribojimų prekių judėjimą gali labai sumažinti ES šalių žemdirbių pajamas.
Trečiosios šalys esančios šilto klimato zonose, netaiko griežtų gamtosauginių
reikalavimų, jų energetiniai kaštai žymiai mažesni ir jie turi didesnes
galimybes konkuruoti pigia, dažnai ir nekokybiška produkcija. Pirmininkas paragino
aktyviau veikti į PPO derybas šiais klausimais, formuoti vieningą visų ES šalių
žemdirbių poziciją.
Komiteto
nariai dalyvavo Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros posėdyje. Šiame
posėdyje Europos Komisijos narė, atsakinga už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Mariann
Fischer Boel pristatė ES vyno sektoriaus reformos projektą. Pranešime pažymėta,
kad ES šalyse vyno perteklius sudaro 13 mln. hektolitrų. Daug vynuogynų
savininkų dirba nuostolingai. Siekiant subalansuoti vyno rinką vyno sektoriaus
reformos projekte pasiūlyta eilė priemonių. Viena iš jų patvirtinti laikiną
2008-2013 m. finansinės paramos sistemą, skirtą vyno gamintojams, savanoriškai
skatinant juos sunaikinti dalį vynuogynų, kurių bendras plotas siūlomas apie
200 000 hektarų. Atsisakiusiems vynuogynų numatoma suteikti finansinę paramą,
kad jie turėtų galimybes auginti kitas kultūras. Taip pat siūloma skatinti
geros kokybės vynmedžių sodinimą, remti vyno sektoriaus modernizavimą, vyno
vartojimo reklamą.
Komiteto
nariai susitiko su Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento nariais Eugenijum
Gentvilu, Arūnu Degučiu ir Danute Budreikaite. Diskutuota Lietuvos žemės ūkio
politikos, valstybinės žemės pardavimo, regioninės politikos ir paramos
įsisavinimo klausimais. Prieita bendros nuomonės, kad Vyriausybės, Seimo ir
Europos Parlamento ryšiai turi būti aktyviai vystomi, nes dar pasitaiko atveju,
kai Lietuva atskirais klausimais neturi pozicijos arba ją pareiškia pavėluotai.
Europos Komisijos pasiūlymai labiau turėtų būti aptariami Lietuvos Seime ir laiku
pateikiama mūsų šalies pozicija.
Komiteto
nariai aplankė Belgijos gyvulininkystės ūkį Waterhof. Tai tipinis šeimos
ūkis, kuriame dirba 4 šeimos nariai ir vienas samdomas darbininkas Ūkis turi 85
ha savos ir nuomojamos žemės, laiko 60 melžiamų karvių, augina kviečius,
kukurūzus ir cukrinius runkelius. Karvių laikymo ir melžimo procesas visiškai
automatizuotas, iš karvės vidutiniškai primelžiama apie 10 000 litrų pieno.
Praktiškai toje pačioje fermoje įrengtas nedidelis cechas, kuriame gaminami
pieno produktai- sviestas, ledai, jogurtas ir pan. Šie produktai parduodami
prie cecho įrengtoje nedidelėje parduotuvėje. Ūkis priemiestinis 10 km nuo
Briuselio, todėl švieži produktai greit išperkami. Apie 10 proc. pieno
perdirbama savame ceche, likusi dalis parduodama perdirbėjams. Parduodamo pieno
vidutinė kaina 0,27 euro/kg arba 0,93 lito, (Lietuvoje gegužės mėn. buvo 0,73
Lt). Ūkis gauna vieningą 400 eurų parama skaičiuojant vienam hektarui.
Augalininkystės kultūroms auginti cheminių trąšų nenaudoja, tręšia galvijų
mėšlu. Šiame ūkyje žemės hektaro kaina sudaro 250 000 eurų, o žemės nuomos
kaina - 200 eurų/ha.
Liepos
5 d. Komiteto nariai susitiko
su Europos Komisijos Generalinio žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato E.1
direktorato direktoriumi Jose Manuel Sousa Uva ir šio direktorato skyriaus,
atsakingo už Daniją, Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją, vadovu John Lougheed.
J.
Manuel Souse Uva pristatė komiteto nariams pristatė Kaimo plėtros programos
tikslus bei Lietuvos Kaimo plėtros programos 2007-2013 m. projektą. Jo teigimu,
Lietuvai 2007-2013 m. skiriama 1,7 mlrd. eurų parama (2004-2006 m. parama
sudarė apie 600 mln. eurų). Direktorius informavo, kad Lietuva Žemės ūkio ir
miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimui (I kryptis) skyrė 40 proc.
lėšų, Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui (II kryptis) 38 proc., Gyvenimo
kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimui (III kryptis) 12
proc. ir LEADER metodui 6 proc. lėšų. J. Manule Sause Uva manymu, Lietuvos
Kaimo plėtros programos 2007-2013 m. projektas parengtas tinkamai tik dabar
vyksta techninės konsultacijos ir derinimas pačių priemonių.
Komiteto
pirmininkas V.Rinkevičius pažymėjo, kad žemdirbiai nekantriai laukia Programos
patvirtinimo, nes nepatvirtinus Programos negali būti parengtos detaliosios
taisyklės ir pradėtos rinkti paraiškos.
Direktorato
direktorius informavo, kad Lietuvos Kaimo plėtros programą 2007-2013 m.
tikimasi patvirtinti rugsėjo mėn. Jo teigimu, Europos Komisija negali skubiai
vertinti ES valstybių programų, nes Europos Komisija turi būti užtikrinta, kad
Europos paramos panaudojimas sukurs didelę pridėtinę vertę ir lėšos bus
tikslingai naudojamos.
Komiteto
narys Kazys Starkevičius pakvietė direktorių J. Manuel Souse Uva ir skyriaus
vadovą John Lougheed atvykti į Lietuvą surengiant konferenciją ir padėti
informuoti Lietuvos žemdirbius apie Kaimo plėtros programas bei kaimo plėtros
politiką.
Direktorato
direktorius priėmė kvietimą, tačiau patikino, kad pats negalės atvykti. Tuo
tarpu skyriaus vadovas informavo, kad rugsėjo mėn. ketina atvykti į AgroBalt
parodą.
Aktuali informacija:
Išdiskutuotos
ir apsikeista pozicijomis aktualiausiais Lietuvai klausimais Vienkartinės
išmokos už plotus schemos pratęsimas, kompleksinio paramos susiejimo
reikalavimų taikymas naujosiose ES valstybėse, Lietuvos Kaimo plėtros programos
2007-2013 m. tvirtinimas.
Vienkartinės
išmokos už plotus schema ir daug aiškesnė ir suprantamesnė žemdirbiams. Šios
schemos pratęsimas būtų naudingas ir kooperacijos aspektu. Kompleksinio paramos
susiejimo reikalavimai naujosiose ES valstybėse bus pradėti taikyti nuo 2009 m.
Visiškam šių reikalavimų įgyvendinimui būtinas pereinamasis laikotarpis, todėl
būtų tikslinga siekti ilgesnio kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų
įgyvendinimo pereinamojo laikotarpio.
Lietuvos
Kaimo plėtros programą 2007-2013 m. tikimasi patvirtinti š.m. rugsėjo mėn.
Patvirtinus Programą bus parengtos detaliosios taisyklės ir pradėtos rinkti
paraiškos struktūrinei paramai gauti.
Diskusijos
dėl BŽŪP ateities po 2013 m. jau bus pradėtos šiais metais. Žinoma, kad nuo
2015 m. kovo 31 d. nustoja galioti pieno gamybos kvotų sistema. Š.m. lapkričio
mėn. bus pateiktas Europos Komisijos komunikatas dėl BŽŪP peržiūros, kurios
metu ketinama įvertinti esamas rinkos reguliavimo priemones.
Pasiūlymai dėl įgytų žinių panaudojimo Seime:
Gilinti
tiek Seimo kanceliarijos darbuotojų, tiek pačių Seimo narių žinias apie Europos
Sąjungos institucijas, jų veiklą, ES teisėkūros procesą. ES teisės aktai yra
neatsiejama Lietuvos teisyno dalis, todėl būtina, kad kiekvienas dirbantis
įstatymų leidybos srityje suprastų ir ES teisėkūros procesą, ES teisės aktų
reglamentavimo sritis ir principus.
Būtina iš anksto suderinti Lietuvos pozicijas
prieš išsakant jas ES Tarybos darbo organuose, Europos Komisijos komitetuose ir
Europos Parlamente. Europos Parlamentui vis įgaunant didesnes galias būtina
gilinti Europos Parlamento ir Seimo bendradarbiavimą (komitetų ir viso
parlamento lygiu).
Kaimo
reikalų komitetui aktyviai dalyvauti Lietuvos pozicijoje dėl BŽŪP ateities po
2013 m. formavime.
Siekiant
konkuruoti ES rinkose turėtų būti kuriami specializuoti, labai aukšto techninio
lygio ūkiai, įgalinantys gauti didelio derlingumo ir geros kokybės produktus.
Tačiau brangi ir sudėtinga technika reikalauja daugiau investicijų ir ilgina
atsipirkimo laiką, mažina darbo vietų skaičių. Todėl būtina žemdirbius skatinti
aktyviai dalyvauti struktūrinės paramos priemonėse.
Lietuvos
ūkiai turi stambėti, labiau kooperuotis, įsigyti pirminę produkcijos perdirbimo
įrangą, daugiau parduoti pagamintų ekologiškų žemės ūkio produktų. Gaminantiems
savuose ūkiuose produktus turi būti sumažinti veterinariniai-sanitariniai
reikalavimai, labiau įvertinant vietos sąlygas, ūkio savininkų kvalifikaciją ir
sugebėjimus.
Atvežta
informacinė medžiaga ir leidiniai:
Europos
Sąjungos Tarybos informacinis vadovas
Kaip
funkcionuoja Europos Sąjunga. ES institucijų vadovas Jums
2007
m. ES biudžetas. Gerovė, solidarumas ir saugumas Europoje ir kitur
_____________________
(parašas)
