Delegacijos ataskaitą pateikė Seimo narys: Viktoras Rinkevičius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas (kartu vyko V. Baltraitienė, J. Juozapaitis).

 

Komandiruotės pagrindas: 2008 m. spalio 22 d. Seimo valdybos sprendimas Nr. 2445.

 

Kviečiančioji institucija: Europos Parlamentas ir Prancūzijos Respublikos Nacionalinė Asamblėja ir Senatas.

 

Komandiruotės tikslas: Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos ir Senato ekonominių reikalų komitetai lapkričio 3 ir 4 d. Briuselyje surengė parlamentų komitetų susitikimą. Susitikimo metu buvo diskutuojama dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos po 2013 m. bei Europos žemės ūkio vaidmens atsižvelgiant į pasaulio maisto saugą.

 

Įvykę susitikimai: Lapkričio 3 – 4 d. įvyko bendras Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Ekonomikos reikalų komiteto, Prancūzijos Senato Ekonomikos reikalų komiteto ir nacionalinių parlamentų žemės ūkio ir kaimo reikalų komitetų posėdis.

 

Nagrinėtos temos: 1) ES Bendrosios žemės ūkio politikos būklės peržiūra ir perspektyvos nuo 2013 m.); 2) Europos žemės ūkio vaidmuo aprūpinant pasaulį maistu.

 

Aptarti klausimai ir šalių pozicijos:

 

Lapkričio 3 d. susitikime buvo aptarta Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) padėties patikra ir jos perspektyvos nuo 2013 m.

Europos Komisijos narė, atsakingą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Mariann Fischer Boel pristatė Europos Komisijos siūlymus dėl BŽŪP padėties patikros. Komisarė pabrėžė, kad ES žemės ūkis turi reaguoti į rinkos signalus, tačiau parama ūkininkams turi būti išlaikyta. Pirmas geras žingsnis, anot Komisarės, paramos atsiejimas nuo gamybos. Tai skatina ūkininkus auginant žemės ūkio produktus dėmesį teikti ne kiekybei, o kokybei. Bendrosios išmokos schema, pasak M. Fischer Boel, ir toliau bus lemiamas veiksnys palaikant ūkininkų pajamas, o naujoji kaimo plėtros politika turi efektyviai remti ilgalaikę bendrąją žemės ūkio politiką.

Luis Manuel Capoulas Santos, Europos Parlamento pranešėjas, pažymėjo, kad žemės ūkis yra geras sektorius investicijoms, jeigu Europa ir toliau ketina gaminti kokybiškus maisto produktus už priimtiną kainą. Tačiau, jo teigimu, būtina, kad paramos kriterijai būtų objektyvesni ir skaidresni.

Diskusijų metu dauguma pasisakiusiųjų paragino, kad rinkos nors ir su tam tikrais apribojimais, būtų reguliuojamos ir išlaikyta stipri žemės ūkio politika, tačiau negrįžtant prie iki 1992 m. buvusių BŽŪP valdymo sistemų. Tarp pagrindinių diskusijų temų taip pat buvo būtinybė supaprastinti taisykles ir iš anksto informuoti ūkininkus. Daugelis kalbėtojų išreiškė susirūpinimą dėl pieno sektoriaus ateities, jeigu 2014 m. bus panaikintos kvotos, ypač tuose regionuose, kur ūkininkams sunku konkuruoti, nes pieno gamyba yra sudėtinga (pvz., kalnuotose vietovėse).

Lapkričio 4 d. susitikime vyko diskusijos dėl Europos žemės ūkio reikšmės aprūpinant pasaulį maistu. Prancūzijos žemės ūkio ministras Michel Barnier teigė, kad Europos Sąjunga kartu su kitomis pasaulio šalimis turi siekti įveikti maisto iššūkius. Pirmiausia turi būti partnerystė tarp šalių, turi būti sudaryta ekspertų grupė iš Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir valstybių. Ši ekspertų grupė pareikalautų tarptautinės finansų mobilizacijos siekiant išplėsti žemės ūkį besivystančiose šalyse.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Generalinis direktorius Jacques Diouf pažymėjo, kad šiandien pasaulyje badauja nuo 0,8 iki 1,0 mlrd. žmonių ir prognozuojama, kad jų skaičius gali padidėti iki 1,2 mlrd. Kadangi 2007 m. kainos drastiškai pakilo išsivysčiusios valstybės padidino maistinių grūdų gamybą 11 proc., o besivystančioms valstybėms dėl trūkstamų lėšų trąšoms ir sėkloms įsigyti šią gamybą pavyko padidinti tik 0,9 proc., pažymėjo jis. Generalinio direktoriaus teigimu, į besivystančių šalių ūkį reikia investuoti 30 mlrd. JAV dolerių kasmet.

Pasaulio banko atstovas Christopher Delgado pabrėžė, kad nė viena pasaulio valstybė nepasiekė įsivystymo lygio pirma neišvysčiusi savo žemės ūkio ir paragino sukaupti pakankamas maisto atsargas (negrįžtant prie pertekliaus, kuris buvo praeitais dešimtmečiais) siekiant sumažinti kainų kitimą.

Diskusijų metu dauguma nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narių pastebėjo, kad vystymosi pagalbos politika turi būti nukreipta į žemės ūkį, kad visame pasaulyje ūkininkai turi gauti normalias pajamas, kad galėtų ir toliau pakankamai gaminti ir kad derybos dėl tarptautinės prekybos turi baigtis darnesniu susitarimu besivystančioms šalims. Kai kurie kalbėtojai paragino pasinaudoti Pasaulio prekybos organizacijos siūlomomis išimtimis žemės ūkyje, o kiti pabrėžė, jog svarbu remti naujųjų technologijų tyrimus siekiant padidinti produktyvumą. Žemės ūkio kilmės biokuras, ypač antrosios kartos biokuras neturi tapti krizės atpirkimo ožiu, nors maisto gamyba turi būti visišku prioritetu, sakė dalyviai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas, Viktoras Rinkevičius, pasisakydamas pažymėjo, kad pasaulio maisto problemą būtina spręsti visiems kartu, taip pat kartu reikia dalintis ir atsakomybe. Šiandien ES žemės ūkio produktų supirkimo kainos katastrofiškai krenta, ar neatsitiks taip, kad ūkininkams nebeapsimokės auginti produkcijos, pažymėjo pirmininkas. Pasisakydamas maisto saugos klausimu, V. Rinkevičius pabrėžė, kad turime būti atidūs liberalizuodami prekybą maisto produktais iš trečiųjų šalių, būtina nustatyti griežtą kokybės kontrolę. ES vartotojai turi žinoti, kad į rinką patenkantys maisto produktai iš trečiųjų šalių yra pagaminti laikantis ne tik maisto saugos, bet ir žmogaus teisių, darbo saugos reikalavimų. KRK pirmininkas pažymėjo, kad Lietuvoje susiduriama su prekybos tinklų dominavimo problema. Prekybos tinklai, mažindami kainas, daro didžiulį spaudimą žemdirbiams, taip juos skurdindami ir ES teikiama parama praktiškai patenka ne ūkininkams, o prekybininkams. Tokia situacija yra ne vienoje ES valstybėje, todėl šią problemą reikia spręsti visos ES lygiu. Taip pat V. Rinkevičius parėmė kitų ES valstybių atstovų nuomones, kad būtina suvienodinti tiesiogines išmokas visų ES valstybių ūkininkams, nes dabar naujosios ES valstybės yra nelygioje konkurencinėje padėtyje. Be to, KRK pirmininkas pažymėjo, kad būtina tęsti biokuro gamybos programas. Biokuro gamybai tenka labai nedidelė žemės ūkio produkcijos dalis ir tai negali sudaryti konkurencijos maisto produktų gamybai.

 

 

            Aktuali informacija:

Išdiskutuota ir apsikeista nuomonėmis dėl ES BŽŪP būklės patikros, Europos žemės ūkio vaidmens aprūpinant pasaulį maistu.

 

Pasiūlymai dėl įgytų žinių panaudojimo Seime:

Įvertinus išsakytas nuomones, tikslinga tolesnėse diskusijose dėl BŽŪP būklės patikros ir BŽŪP ateities siekti, kad BŽŪP išliktų bendroji politika, vykdoma tiesioginių išmokų moduliacija būtų savalaikė. Taip pat rekomenduotina bendradarbiaujant su kitų ES valstybių parlamentais siekti tiesioginių išmokų už hektarą suvienodinimo ES lygiu.

 

Atvežta informacinė medžiaga ir leidiniai:

 

Common information report from the Delegation for the European Union and the Economic Affairs Committee of the French National Assembly.