2007 m. birželio 6 d. Socialinių reikalų
ir darbo komitetas, kaip pagrindinis, baigė svarstyti Nepilnamečių minimalios
ir vidutinės priežiūros įstatymo projektą Nr. XP-933.
Šiuo įstatymu siekiama sukurti vaiko teises ir teisėtus
interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir vaiko, turinčio
elgesio sutrikimų, socializacijai, ugdymui bei socialinės, pedagoginės,
psichologinės, specialiosios pedagoginės, informacinės arba kitos pagalbos
teikimui skirtą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą,
kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo
individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas. Įstatymas nustato vaiko
minimalios ir vidutinės priežiūros principus, vaiko minimalios ir vidutinės
priežiūros priemones, šių priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo
pagrindus ir tvarką, taip pat reglamentuoja svarbiausias vaiko vidutinės
priežiūros priemonės taikymo vaikų socializacijos centruose nuostatas.
Komitetas siūlo, kad šis įstatymas
įsigaliotų nuo 2008 m. sausio 1 d. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija per
4 mėnesius nuo įstatymo paskelbimo turėtų parengti ir patvirtinti priemonių,
sudarysiančių sąlygas tinkamai pradėti taikyti šio įstatymo nuostatas, planą,
taip pat parengti ir patvirtinti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės
aktus. Savivaldybių institucijos ir apskričių viršininkai pagal Vyriausybės
arba jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus turėtų ištirti vaiko
minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių poreikį ir imtis veiksmų šio
įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Taip pat Komiteto nariai bendru
sutarimu pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 19, 20
ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo projektui Nr. XP-1894. Šį įstatymo projektą pateikęs Seimo narys
Algirdas Sysas siūlo nustatyti, kad asmeniui,
nesančiam vaiko priežiūros atostogose, iki vaikui sukaks vieneri metai, bet
įstatymų nustatyta tvarka dirbančiam ne visą darbo laiką dėl vaiko auginimo,
motinystės (tėvystės) pašalpa bus mokama, tačiau jos dydis bus apskaičiuojamas
pagal sumažėjusio dėl ne viso darbo laiko uždarbio dalį. Šiuo metu galiojantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
nustato, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama tik tuo atveju, jeigu vaiką
prižiūrintis asmuo yra vaiko priežiūros atostogose. Tai reiškia, kad jeigu
asmuo, auginantis vaiką iki vienerių metų, nusprendžia dirbti ne visą darbo
dieną, o ne pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas, tai jis praranda teisę
į motinystės (tėvystės) pašalpą.
Priėmus įstatymą būtų realiai
užtikrinama asmenų, auginančių vaiką iki vienerių metų, teisė dirbti ne visą
darbo dieną ir gauti dalį motinystės (tėvystės) pašalpos.
