Pirmu klausimu komitetas apsvarstė
Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XP-1634, kurį pateikė Seimo narys A. Paulauskas. Įstatymo projekto tikslas
padidinti neįgaliesiems transporto išlaidų
kompensaciją nuo 0,25 MGL iki 0,5 MGL. Komitetas nusprendė įstatymo
projektą atmesti dėl šių priežasčių:
1. Transporto išlaidų kompensacija yra tik viena iš priemonių, padedančių
užtikrinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę ir jų lygias galimybes dalyvauti visuomeniniame
gyvenime. Šios priemonės turi būti keičiamos kompleksiškai.
2. Neįgalieji pagal galiojantį įstatymą turi ir kitų transporto lengvatų,
t.y.:
2.1. Pagal galiojančio įstatymo 5 straipsnio nuostatas jie turi teisę
įsigyti važiavimo reguliaraus susisiekimo keleiviniu transportu bilietą su 80
procentų nuolaida arba 50 procentų nuolaida.
2.2. Pagal galiojančio įstatymo 7 straipsnio 1
dalies 2 punkto nuostatas neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją,
turi teisę kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio specialiųjų lengvųjų
automobilių ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.
3. Siekiant pagerinti judėjimo negalią turinčių
asmenų gyvenimo kokybę ir užtikrinti jų lygias galimybes dalyvauti
visuomeniniame gyvenime, įgyvendinta ir numatoma įgyvendinti kitų priemonių
neįgaliųjų būklei gerinti. Pagal nuo 2000 metų pradėtą vykdyti investicinę
programą Transporto, specialiai pritaikyto neįgaliesiems vežti, įsigijimas
įsigyjamos transporto priemonės perduodamos neįgaliųjų asociacijoms, kurioms
šiuo metu perduota 51 transporto priemonė. Ši programa tęsiama toliau.
4. Įstatymo projektui įgyvendinti per metus
reikėtų daugiau kaip 33 mln. litų lėšų, kurios Lietuvos Respublikos 2008 metų
valstybės biudžete nėra numatytos.
Komitetas apsvarstė Darbo kodekso 162 straipsnio
pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-1128(2), kurį pateikė Seimo
narė B. Vėsaitė. Įstatymo projektą parengti paskatino esama situacija, kai
valstybinių švenčių dienomis yra dirbama pramoninių prekių parduotuvėse, didžiuosiuose
prekybos centruose, todėl aptarnaujantys darbuotojai netenka galimybės deramai
paminėti švenčių dienas, dalyvauti joms skirtuose renginiuose, minėjimuose ar
praleisti laiką kartu su savo šeimomis. Komitete vieningos nuomonės dėl šio
projekto nebuvo. Komiteto pirmininkas A.Sysas palaikė B. Vėsaitės iniciatyvą,
tačiau daugelis komiteto narių nutarė projektą atmesti, argumentuodami, kad
šiuo metu galiojantys įstatymai netrukdo socialiniams partneriams susitarti,
kad parduotuvės nedirbtų švenčių dienomis. Be to, už darbą švenčių dienomis yra
mokama
ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant
darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie
kasmetinių atostogų.
Komitetas toliau tęsė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo įgyvendinimo
parlamentinę kontrolę. Pirmą kartą šio įstatymo įgyvendinimas buvo svarstytas
2007 m. rugsėjo 14 d. komiteto posėdyje. Tuomet komitetas aptarė parengtus ir
priimtus teisės aktus, susijusius su pasirengimu nuo 2008 m. sausio 1 d. administruoti
Vaikų išlaikymo fondą (toliau VIF).
Komiteto posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Teisingumo ministerijos, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų (toliau GVIF)
administracijos bei Antstolių rūmų atstovai. Komitetas buvo informuotas apie
lydimuosius teisės aktus, parengtus ir priimtus po pirmojo komiteto posėdžio,
apie teisės aktus, taikytinus išieškoti vaiko išlaikymo lėšas iš užsienyje
gyvenančio skolininko, GVIF administracijos pasirengimą administruoti VIF
(patalpos ir jų pritaikymas, žmogiškųjų išteklių parinkimas ir kt.),
suinteresuotų savivaldybės bei kitų institucijų ir visuomenės informavimą,
informacijos sklaidą. GVIF administracija buvo įsteigta nuo 2007 m. spalio 1 d.
pertvarkius Garantinio fondo administraciją. Priimant Vaikų išlaikymo fondo
įstatymą ir LR 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymą lėšos VIF administracijai (naujoms patalpoms ir
jų remontui, VIF informacinės sistemos, reikalingos duomenims apdoroti, kaupti,
išmokoms iš VIF administruoti, dokumentams archyvuoti, darbo vietoms įrengti,
naujiems darbuotojams priimti ir t.t.) nebuvo numatytos, todėl buvo sunkumų,
susijusių su pasirengimu administruoti VIF. Pirmieji darbuotojai darbui su VIF
pradėti priiminėti 2007 m. gruodžio mėnesį. Iki 2008 m. sausio 16 d. GVIF
administracija gavo 497 prašymus. Iš jų 153 prašymai yra paruošti sprendimams
priimti, priimta 131 sprendimas mokėti išmoką, 62 prašymai atidėti dėl
trūkstamų arba netinkamai pateiktų dokumentų. Į GVIF administraciją
konsultacijų atvyksta apie 20 žmonių per dieną.
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija 2007 m. spalio lapkričio mėn. organizavo
mokymus savivaldybių vaikų teisių
apsaugos tarnybų specialistams, 2007 m. gruodžio mėn. - seminarą savivaldybių
socialinės paramos skyrių vedėjams. Ministerija paruošė informaciją apie VIF ir
kitą aktualią informaciją (ministerijos interneto svetainėje), parengė
lankstukus, kurie yra platinami per GVIF administraciją, savivaldybes (vaiko
teisių apsaugos tarnybas ir paramos skyrius), seniūnijas, antstolių kontoras,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius. Ministerija kartu su
GVIF administracija, Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais
organizuoja bendrus seminarus antstoliams, kuriuose aptariami praktiniai VIF
administravimo klausimai. Šiuo metu yra sudaroma darbo grupė dėl kelių
informacinių sistemų parengimo ir suderinimo, kuri padėtų gauti ir keistis
informacija tarp savivaldybių, GVIF administracijos ir antstolių kontorų apie
pareiškėjus, skolininkus ir vaikus.
Komitetas nutarė kitą šios parlamentinės kontrolės posėdį surengti po pusės
metų, ir tuomet aptarti VIF veiklą ir jos rezultatus bei įstatymo pakeitimų
tikslingumą.
