1. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS
IR KOMITETO NARIŲ
DALYVAVIMAS KOMITETO POSĖDŽIUOSE
Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis
(patvirtinta 2004 m. lapkričio 18 d. Seimo nutarimu Nr.
X-11) Seimo I (rudens)
sesijos (04-11-15 05-01-20) ir neeilinės sesijos (05-02-08 05-02-15) metu :
1. Algirdas Sysas
komiteto pirmininkas (patvirtintas 2004
m. lapkričio 29 d. Seimo nutarimu Nr. X-23)
2. Jadvyga Zinkevičiūtė
- komiteto pirmininko pavaduotoja (patvirtinta 2004 m. lapkričio 29 d. Seimo
nutarimu Nr. X-23)
3. Aldona Balsienė
narė
4.
Rima Baškienė narė
5.
Vilija Blinkevičiūtė narė
6.
Jonas Čekuolis narys
7.
Irena Degutienė narė
8.
Vincė Vaidevutė Margevičienė narė
9.
Zenonas Mikutis narys
10.
Ramunė Visockytė - narė
Komiteto sekretoriatas
Komiteto patarėjos:
R. Molienė - vyresnioji patarėja (kuruoja darbo
santykių sritį)
D. Aleksejūnienė - patarėja (kuruoja socialinės
paramos sritį)
D. Bidvaitė - patarėja (kuruoja valstybinių
pensijų ir socialinio draudimo sritis)
E. Bulotaitė patarėja (kuruoja komiteto veiklos
sritis, susijusias su eurointegracija)
D. Jonėnienė - patarėja (kuruoja socialinio
draudimo sritį)
Komiteto padėjėjos: R. Liekienė, D. Šimienė, R.
Virbalienė
Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose
(2004-11-29 2005-03- 09)
|
Nr.
|
Komiteto nariai
|
Posėdžių sk.
|
Dalyvauta posėdžiuose
|
Praleista
posėdžių
|
|
1.
|
Aldona Balsienė
|
13
|
11
|
2
|
|
2.
|
Rima Bakšienė
|
13
|
13
|
|
|
3.
|
Vilija Blinkevičiūtė
|
13
|
7
|
6
|
|
4.
|
Jonas Čekuolis
|
13
|
10
|
3
|
|
5.
|
Irena Degutienė
|
13
|
13
|
|
|
6.
|
Vincė Vaidevutė Margevičienė
|
13
|
13
|
|
|
7.
|
Zenonas Mikutis
|
13
|
12
|
1
|
|
8.
|
Algirdas Sysas
|
13
|
13
|
|
|
9.
|
Ramunė Visockytė
|
13
|
13
|
|
|
10.
|
Jadvyga Zinkevičiūtė
|
13
|
12
|
1
|
2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLA
Seimo I (rudens) ir neeilinės sesijos metu
komitetas surengė 13
komiteto posėdžių, 2
klausymus, į kuriuos buvo kviečiami atsakingi institucijų pareigūnai,
pasiūlymus teikę asmenys ir visuomeninių organizacijų atstovai.
Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 20 įstatymų projektų, 1 Seimo nutarimo projektą. Iš jų komitetas
Seimo pavedimu kaip pagrindinis apsvarstė 12 teisės aktų
projektų, kaip papildomas - 9 projektus. Iš apsvarstytų teisės aktų,
kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu
laikotarpiu Seime priimti 7
įstatymai.
Rudens sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo
komitetas atsakė į 97 piliečių,
visuomeninių organizacijų paklausimus, prašymus, skundus. Dažniausiai laiškuose
keliamos problemos dėl pensijų apskaičiavimo (perskaičiavimo), dėl
valstybinių pensijų, darbo santykių problemų.
Komitetas surengė 4 išvažiuojamuosius posėdžius:
- 2004 m. gruodžio 8 d. į Lietuvos invalidų
reikalų tarybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
- 2004 m. gruodžio 21 d. - Vilniaus darbo biržą;
- 2005 m. vasario 1 d. - Valstybinę darbo inspekciją;
- 2005 m. kovo 8 d. - Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
2005 m. sausio 18 d. įvyko Socialinių reikalų ir
darbo komiteto klausymai dėl Lietuvos
Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5, 7, 9, 19 ir 27 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-58. Komiteto išvadų rengėjai
Irena Degutienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė.
Įstatymu siekiama įteisinti šalpos pensijų skyrimą
neturintiems teisės gauti jokios rūšies pensijos asmenims, tapusiems I ar II
grupės invalidais po 24 metų sukakties, bei sukakusiems senatvės pensijos amžių
asmenims, taip pat asmenims, kurių gaunamos pensijos (jų suma) yra mažesnės už įstatymo
projekte nustatytus dydžius. Šalpos pensijos dydis asmenims, pripažintiems I
grupės invalidais, būtų bazinės pensijos dydžio (šiuo metu 172 litai), o
sukakusiems senatvės pensijos amžių ar pripažintiems II grupės invalidais - 0,9
bazinės pensijos dydžio (155 litai).
Įstatymu taip pat patikslinama, kad šalpos
našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos nepaisant to, kad mirusysis arba
įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu asmuo, kurio vaikai (įvaikiai)
turi teisę gauti šalpos našlaičio pensiją, iki mirties ar paskelbimo mirusiu
nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Priėmus įstatymą, būtų suteikta valstybės parama
tiems asmenims, kurie pagal šiuo metu galiojančią pensijų sistemą negali gauti
jokios rūšies pensijos ar kurių pensijos yra mažiausios. Asmenys, įgiję teisę
gauti pastovią išmoką, turėtų nuolatinį pajamų šaltinį. Sumažėtų valstybės
biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms mokėti. Lietuvos pensijų sistema taptų
labiau panašesnė į Europos Sąjungos šalių pensijų sistemas, kuriose numatyta
nacionalinės ar panašaus pobūdžio pensijos.
Sukakusių senatvės pensijos amžių arba pripažintų
invalidais asmenų, negaunančių jokių pensijų,
yra apie 4000. Šalpos pensijos I ir II grupių invalidams būtų pradėtos
skirti ir mokėti nuo 2005 m. liepos 1 d. (šioms pensijoms mokėti 2005 metais
papildomai reikėtų apie 1,5 mln. litų), o senatvės pensijos amžių sukakusiems
asmenims - nuo 2006 m. sausio 1 d. (šioms pensijoms mokėti 2006 metais
papildomai reikėtų apie 6,1 mln. litų).
Komiteto klausymuose dalyvavo Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai, kiti
suinteresuoti asmenys.
2005 m. vasario 9 d. įvyko Socialinių reikalų ir darbo
komiteto klausymai dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar
išsinuomoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei
įstatymo papildymo nauju skirsniu įstatymo projekto Nr. XP-154 ir Lietuvos
Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms
(vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo
projekto Nr. XP-155. Komiteto išvadų
rengėjai Irena Degutienė ir Algirdas Sysas.
Šiais įstatymais nustatomi valstybės paramos
daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sąlygos ir būdai. Lietuvoje daugiau
kaip 60 procentų gyvenamųjų namų buvo pastatyti 1960-1990 metais; jie
neefektyvūs energijos vartojimo požiūriu. Dalį šilumos išlaidų mažas pajamas
gaunančioms šeimoms padengia valstybė: šias kompensacijas gauna apie 11
procentų gyventojų. Valstybės biudžeto
lėšų poreikis šioms kompensacijoms kasmet didėja. Be to, gyventojai nėra
pajėgūs sukaupti pakankamų nuosavų finansinių išteklių, o komerciniai bankai
neskolina daugiabučių namų savininkų bendrijoms.
Šias problemas siūloma spręsti įgyvendinant
daugiabučių namų modernizavimo, taupant energijos išteklius, programą,
panaudojant valstybės biudžeto, komercinių bankų bei butų savininkų lėšas. Šios
programos pagrindiniai elementai būtų kreditų draudimas, komercinių bankų
kreditiniai ištekliai ir socialiai orientuota valstybės parama. Iš valstybės
biudžeto mažas pajamas gaunančioms šeimoms valstybės parama būtų teikiama
apmokant jiems tenkantį pradinį įnašą ar jo dalį, kredito draudimo įmoką ar jos
dalį, kreditą ar jo dalį ir/ar palūkanas ar jų dalį. Valstybės parama taip pat
būtų teikiama, apmokant dalį investicijų daugiabučių namų modernizavimui,
priklausomai nuo šių investicijų projektų, įgyvendinamų pagal Vyriausybės
patvirtintą programą, energinio efektyvumo. Šiai paramai iš valstybės biudžeto
2005 metais skirta 3,0 mln. litų. Be to, Piniginės socialinės paramos mažas
pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitime
nustatoma, kad jeigu daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra
pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo
priemonėms įgyvendinti arba įgyvendina pagal Vyriausybės ar savivaldybių
institucijų patvirtintas programas daugiabučio namo modernizavimo investicijų
projektą, kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų
normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas.
Komiteto klausymuose dalyvavo Aplinkos
ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros, Centrinės projektų valdymo
agentūros, Lietuvos vartotojų asociacijos, viešosios įstaigos Būsto agentūra
atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.
2004 m. gruodžio 10 d. komiteto posėdyje buvo
apsvarstytas klausimas dėl Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų. Į Socialinių reikalų ir darbo komitetą kreipėsi įvairių aukštųjų mokyklų
atstovai, prašydami komiteto inicijuoti aukštojo mokslo įstatymo pataisas, įpareigojančias aukštųjų mokyklų
dėstytojus ir mokslo darbuotojus į pagrindines pareigas skirti nuolatiniam, o
ne terminuotam darbui. Komiteto posėdyje buvo konstatuota, kad motyvas - kas 5 metus tokiu būdu galima tikrinti dėstytojų
kvalifikaciją - yra nepagrįstas, nes kvalifikacija turi būti tikrinama
atestacijos būdu. Po šio posėdžio buvo parengtos Aukštojo mokslo įstatymo
pataisos ir 2005 m. vasario 9 d. Seime buvo užregistruotas Aukštojo mokslo
įstatymo 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-252. Šio įstatymo
projekto svarstymas yra numatytas Seimo II pavasario sesijoje.
Vadovaudamasis LR Seimo statuto 271
skirsniu ,,Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimas 2005 m. vasario
23 d. Komitetas apsvarstė Europos
Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą ir pateikė Europos reikalų
komitetui savo išvadą dėl Europos Komisijos pasiūlymų priimti ES teisės aktus
aktualumo Lietuvai.
Atsižvelgiant į 2005 metų kovo mėn. pabaigoje
įvyksiantį pavasario ES Vadovų tarybos susitikimą, kuriame bus peržiūrėtas
Lisabonos strategijos įgyvendinimas, Komitetas posėdyje 2005 m. kovo 8 d.
surengė diskusijas dėl Lietuvos
prioritetų įgyvendinat Lisabonos strategiją. Atsižvelgdamas į
svarbiausius paskutinius ES dokumentus šioje srityje bei išklausęs Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, Komitetas savo išvadoje išskyrė
Lietuvai aktualius prioritetus, kuriant lanksčią ir integracijai palankią darbo
rinką.
3. I (RUDENS) IR NEELINĖS SESIJOS METU PRIIMTI
ĮSTATYMAI SOCIALINĖS APSAUGOS SRITYJE
2004 m. gruodžio 22 d. Seimas priėmė Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,
valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam
pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. X-67, Žin. Nr.
188-6999). Komiteto išvadų rengėjas Algirdas Sysas.
Įstatyme nustatyta, kad pensininkams, išėjusiems į
pensiją ir neturintiems kitų pajamų, išskyrus pensiją, prie pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos už tarnybą valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio priedas iki jie įgys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo
pensiją skiriamas tik išėjusiems į pensiją iki 2006 m. sausio 1 d, o Vyriausybė
įpareigojama iki 2005 m.liepos 1 d. parengti ir patvirtinti, o iki 2006 m.
sausio 1 d. įgyvendinti pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio
prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas
veiklos sritis sistemą.
2004 m. gruodžio 22 d. Seimui priėmus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4, 5,
8, 10, 14, 18, 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. X-65,
Žin, Nr. 188-6997) ir Bedarbių
rėmimo įstatymo 6, 12, 13, 14, 19, 20(1), 26 straipsnių pakeitimo ir
papildymo 5, 9, 10, 15, 16, 16(1), 17, 18 straipsnių bei 20
straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Nr. X-66, Žin, Nr.
188-6998) nedarbo socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos pagal
pataisytą Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, palikus galioti tas Bedarbių
rėmimo įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja valstybines užimtumo
garantijas, Užimtumo fondo lėšų naudojimą, socialinę paramą bedarbiams jų
mokymosi laikotarpiu ir pripažinus netekusiais galios kitus šio įstatymo
straipsnius. Komiteto išvadų
rengėjai dėl šių įstatymų Irena Degutienė ir Algirdas Sysas.
Gerinant bedarbių socialinę apsaugą Nedarbo
socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 8, 10, 14, 18, 22, 23, 25 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatyme nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo
išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama bedarbiams, tapusiems laikinai nedarbingiems
dėl ligos arba traumos, o moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu. Be to,
pagal šį įstatymą nebus stabdomas bedarbiams paskirtos nedarbo socialinio
draudimo išmokos mokėjimas bedarbių mokymosi metu, kad mokymosi metu jie galėtų
gauti šią išmoką ir pataisyto Bedarbių rėmimo įstatymo nustatytą mokymosi
stipendiją.
Skatinant darbo netekusius asmenis greičiau
įsidarbinti, šiame įstatyme nustatyta papildoma sąlyga nedarbo socialinio
draudimo išmokai gauti įsiregistruoti teritorinėje darbo biržoje ne vėliau
kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės tarnautojų
pareigų arba paleidimo iš privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ar
alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.
Bedarbių rėmimo įstatymo 6, 12, 13, 14, 19, 20(1),
26 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5, 9, 10, 15, 16, 16(1), 17, 18
straipsnių bei 20 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymu
suvienodinta socialinė parama bedarbiams jų mokymosi laikotarpiu, padidinus
mažas mokymo pašalpas ir pavadinus jas mokymo stipendijomis. Pagal pakeistą šio
įstatymo 19 straipsnį mokymosi laikotarpiu bedarbiams mokama 1,5 mokėjimo
mėnesį galiojančio minimalaus gyvenimo lygio dydžio mokymo stipendija. Tokiu
būdu mokymosi stipendija padidėjo iki 187, 5 Lt, t.y. 52 Lt, arba 39
procentais, palyginus su buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės
remiamų pajamų dydžio (135 Lt) mokymosi pašalpa. Šiuo įstatymu sumažinus
didesnes pašalpas gavusių asmenų mokymo stipendijas, mokymosi laikotarpiu jų
materialinė padėtis nepablogės, nes mokymo stipendija bus mokama kartu su
nedarbo socialinio draudimo išmoka, kas paskatins bedarbius mokytis ir greičiau
įsidarbinti.
Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d.
2005 m. vasario 15 d. Seimas priėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30
straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. X-121, Valstybės žinios'2005 Nr.28-873), Valstybės saugumo departamento statuto 43
straipsnio pakeitimo įstatymą (Valstybės
žinios'2005 Nr.28-874), Krašto apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo
įstatymą bei Tarnybos
Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto
54 straipsnio pakeitimo įstatymą (Valstybės
žinios'2005 Nr.28-875),
kuriuose suvienodintas išmokų, mokamų pareigūnams ir profesinės karo tarnybos
kariams vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu, dydis
ir jo skaičiavimo tvarka. Komiteto
išvadų rengėjai dėl įstatymų Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Zenonas Mikutis.
Pagal šiuos įstatymus nuo 2005 m. kovo 1 d.
nurodytų statutinių įstaigų pareigūnams ir profesinės karo tarnybos kariams
vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu bus mokamos
padidintos iki 70 procentų vidutinio jų darbo užmokesčio arba vidutinio jų
tarnybinio atlyginimo (profesinės karo tarnybos kariams) dydžio išmokos. Nuo
šios datos bus vienoda tvarka apskaičiuojamas ir pareigūnų vidutinis darbo
užmokestis (karių vidutinis tarnybinis atlyginimas), pagal kurį yra
nustatomas išmokų, mokamų vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų
laikotarpiu, dydis.
70 procentų motinystės (tėvystės) pašalpos dydis
mokamas pašalpos gavėjams jų kompensuojamojo uždarbio dydžio už vaiko
priežiūros atostogas, yra nustatytas ir
galiojančioje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcijoje.
2005 m. vasario 15 d.
Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio
pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymą (Valstybės žinios'2005 Nr.28-878). Komiteto išvadų rengėjai Irena Degutienė ir Algirdas Sysas.
Įstatyme sureglamentuotos praktikoje kilusios
problemas, įgyvendinant mažų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir
invalidumo pensijų didinimą, siekiant, kad mažos senatvės ir invalidumo
pensijos didėtų laikantis pagrindinių pensijų padidinimo principų, dėl kurių
buvo apsispręsta didinant šias pensijas nuo 2003 m. sausio 1 d. ir 2004 m. kovo
1 d.
Įstatyme nustatyta, kad atsiradus aplinkybėms, dėl
kurių mažos senatvės ir invalidumo pensijos turėtų būti perskaičiuojamos (pvz.
pateikus papildomus duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą), pakoreguotas koeficientas kp (arba Kp) galėtų būti dar kartą keičiamas
(koreguojamas). Nustatyta, kad pensijos padidinamos šia tvarka: atsižvelgiant į
atsiradusias aplinkybes apskaičiuojama senatvės ar invalidumo pensija pagal
asmens tikrąjį draudžiamųjų pajamų koeficientą k (arba K). Tuomet
apskaičiuojama senatvės ar invalidumo pensija pagal pakeistą (padidintą)
koeficientą kp (arba Kp). Jeigu taip apskaičiuotų pensijų dydžių skirtumas
didesnis, negu nustatytas maksimalus pensijos prieaugis (120 Lt), indeksuotas
pagal einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, galiojusias aplinkybių atsiradimo
metu, pakeistas koeficientas kp (arba Kp) perskaičiuojamas taip, kad pensijos
padidinimo dydis būtų ne didesnis kaip indeksuotas maksimalus pensijos
prieaugis (III grupės invalidams - ne didesnis kaip pusė nurodyto maksimalaus
pensijos prieaugio).
