SOCIALINIŲ
REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS,
IR
KOMITETO NARIŲ DALYVAVIMAS
KOMITETO POSĖDŽIUOSE
Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis
(patvirtinta 2004 m. lapkričio 18 d. Seimo nutarimu Nr.
X-11) Seimo II
(pavasario) sesijos (05-03-10 05-07-07) ir neeilinės sesijos metu :
1.
Algirdas Sysas komiteto pirmininkas
(patvirtintas 2004 m. lapkričio 29 d. Seimo nutarimu Nr. X-23)
2.
Jadvyga Zinkevičiūtė - komiteto pirmininko pavaduotoja (patvirtinta 2004 m.
lapkričio 29 d. Seimo nutarimu Nr. X-23)
3.
Aldona Balsienė narė
4. Rima
Baškienė narė
5.
Vilija Blinkevičiūtė narė
6.
Jonas Čekuolis narys
7.
Irena Degutienė narė
8.
Vincė Vaidevutė Margevičienė narė
9.
Zenonas Mikutis narys
10.
Ramunė Visockytė - narė
Komiteto
sekretoriatas
Komiteto patarėjos:
R.
Molienė - vyresnioji patarėja (kuruoja darbo santykių sritį)
D.
Aleksejūnienė - patarėja (kuruoja socialinės paramos sritį)
D.
Bidvaitė - patarėja (kuruoja valstybinių pensijų ir socialinio draudimo sritis)
E.
Bulotaitė patarėja (kuruoja komiteto veiklos sritis, susijusias su
eurointegracija)
D.
Jonėnienė - patarėja (kuruoja socialinio draudimo sritį)
Komiteto
padėjėjos: R. Liekienė, D. Šimienė, R. Virbalienė
Komiteto
narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose
(2005-03-10
2005-09-10)
|
Nr.
|
Komiteto
nariai
|
Posėdžių
sk.
|
Dalyvauta
posėdžiuose
|
Praleista posėdžių
|
|
1.
|
Aldona
Balsienė
|
21
|
20
|
1
|
|
2.
|
Rima
Baškienė
|
21
|
19
|
2
|
|
3.
|
Vilija
Blinkevičiūtė
|
21
|
7
|
14
|
|
4.
|
Jonas
Čekuolis
|
21
|
11
|
10
|
|
5.
|
Irena
Degutienė
|
21
|
21
|
|
|
6.
|
Vincė
Vaidevutė Margevičienė
|
21
|
15
|
6
|
|
7.
|
Zenonas
Mikutis
|
21
|
20
|
1
|
|
8.
|
Algirdas
Sysas
|
21
|
21
|
|
|
9.
|
Ramunė
Visockytė
|
21
|
21
|
|
|
10.
|
Jadvyga
Zinkevičiūtė
|
21
|
17
|
4
|
2. SOCIALINIŲ
REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLA
Seimo
II (pavasario) ir neeilinės sesijos metu komitetas surengė 21
komiteto posėdį, į kurį buvo kviečiami atsakingi institucijų pareigūnai,
pasiūlymus teikę asmenys ir visuomeninių organizacijų atstovai.
Ataskaitiniu
laikotarpiu komitetas apsvarstė 35 įstatymo projektus, 2 Seimo nutarimo projektus. Iš jų komitetas Seimo pavedimu kaip
pagrindinis apsvarstė 21, o kaip papildomas 14 projektų. Iš apsvarstytų teisės
aktų, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu
laikotarpiu Seime priimta 20 įstatymų.
Pavasario
sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsakė į 120 piliečių, visuomeninių
organizacijų paklausimų, prašymų, skundų. Dažniausiai laiškuose keliamos
problemos išlieka tos pačios dėl pensijų apskaičiavimo (perskaičiavimo), dėl
valstybinių pensijų, darbo santykių problemų.
2005
birželio 2 3 d. Komitetas Palangoje kartu su Baltijos Asamblėjos Socialinių
reikalų komitetu surengė bendrą posėdį
demografijos, šeimos ir vaikų klausimais.
Komiteto
nariai, išklausę Latvijos atstovų informaciją apie Latvijoje veikiantį
Išlaikymo garantinį fondą, nusprendė Seimo III (rudens) sesijoje užregistruoti
įstatymo projektą, įgalinantį ir Lietuvoje įkurti fondą, kuris teiktų išlaikymą
vaikams, negaunantiems išlaikymo pagal teismo sprendimą.
2005 m.
gegužės 16 d. komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, surengė pasitarimą dėl darbo bylų nagrinėjimo teismuose
praktikos. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo, Vyriausiojo
Administracinio, Vilniaus apygardos, Vilniaus miesto 1 apylinkės ir Šiaulių
Apygardos teismų teisėjai, Valstybinės darbo inspekcijos vadovybė bei
teritorinių skyrių darbo inspektoriai, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos bei profesinių sąjungų atstovai. Po diskusijų komitetas nusprendė:
1)
siūlyti Valstybinei darbo inspekcijai aktyviau pasinaudoti teise skųsti teismo
sprendimus apeliacine tvarka;
2) siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
organizuoti pasitarimą dėl nelegalaus darbo kontrolės vieningo praktikos
formavimo, kviečiant į jį nelegalaus darbo kontrolę vykdančias institucijas;
3) prašyti Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo
parengti nelegalaus darbo bylų nagrinėjimo praktikos apibendrinimą.
Be to, komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę,
svarstė Piniginės socialinės paramos
mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo
įgyvendinimą 2004-2005 metais bei Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimą 2004-2005 metais.
2005 m. birželio 8 d. Komitetas
organizavo projekto Žmogaus teisų
monitoringas uždarose psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijose
ataskaitos pristatymą. Šį projektą vykdė nevyriausybinių organizacijų
koalicija (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Globali iniciatyva psichiatrijoje,
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija Viltis, Vilniaus Psichosocialinės
reabilitacijos centras). Pristatyme, be
Komiteto narių, dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetų
nariai, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų
atstovai. Projekto vykdyme dalyvavę ekspertai padarė pranešimus apie žmogaus
teisių pažeidimus uždarose psichikos sveikatos priežiūros bei globos
institucijose, žmogaus teisių apsaugos problemas pripažįstant asmenį
neveiksniu, institucinę kultūrą, socialinį darbą uždarose psichikos sveikatos
priežiūros institucijose, gydymą, slaugą bei psichosocialinę reabilitaciją
psichoneurologiniuose pensionatuose ir psichiatrijos ligoninėse.
3.1 II (PAVASARIO) IR NEEILINĖS SESIJOS METU PRIIMTI
ĮSTATYMAI SOCIALINĖS APSAUGOS SRITYJE
2005 m. kovo 17 d. Seimas priėmė Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5, 6, 7, 9, 19, 23, 27 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.
X-137, Žin., 2005, Nr. 44-1406), kuriuo įteisintas šalpos pensijų skyrimas neturintiems
teisės gauti jokios rūšies pensijos asmenims, tapusiems I ar II grupės
invalidais po 24 metų sukakties, bei sukakusiems senatvės pensijos amžių
asmenims, taip pat asmenims, kurių gaunamos pensijos (jų suma) yra mažesnės už
įstatymo projekte nustatytus dydžius. Komiteto išvadų rengėjai
Irena Degutienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė.
Šalpos pensijos dydis asmenims, pripažintiems I
grupės invalidais, nustatytas bazinės pensijos dydžio, o sukakusiems senatvės
pensijos amžių ar pripažintiems II grupės invalidais - 0,9 bazinės pensijos
dydžio. Įstatymu taip pat patikslinta, kad šalpos našlaičių pensijos skiriamos
ir mokamos nepaisant to, kad mirusysis arba įstatymų nustatyta tvarka
paskelbtas mirusiu asmuo, kurio vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti šalpos našlaičio
pensiją, iki mirties ar paskelbimo mirusiu nebuvo nuolatinis Lietuvos
Respublikos gyventojas. Priėmus įstatymą, suteikta valstybės parama tiems
asmenims, kurie pagal šiuo metu galiojančią pensijų sistemą negali gauti jokios
rūšies pensijos ar kurių pensijos yra mažiausios. Asmenys, įgiję teisę gauti
pastovią išmoką, turės nuolatinį pajamų šaltinį. Sumažės valstybės biudžeto
išlaidos socialinėms pašalpoms mokėti. Lietuvos pensijų sistema taps panašesnė
į Europos Sąjungos šalių pensijų sistemas. Sukakusių senatvės pensijos amžių
arba pripažintų invalidais asmenų, negaunančių jokių pensijų, yra apie 4000. Šalpos pensijos I ir II
grupių invalidams pradėtos skirti ir mokėti nuo 2005 m. liepos 1 d. (šioms
pensijoms mokėti 2005 metais papildomai reikėtų apie 1,5 mln. litų), o senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims - nuo 2006 m. sausio 1 d. (šioms pensijoms
mokėti 2006 metais papildomai reikėtų apie 6,1 mln. litų).
2005 m. kovo 24 d. Seimui priėmus Valstybės paramos būstui įsigyti ar
išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo
įstatymą (Nr. X 145, Žin, Nr. 47 1556) šio įstatymo pavadinimas ir jo
atitinkamos nuostatos suderintos su Valstybės paramos būstui įsigyti ar
išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu. Komiteto išvadų rengėjas Algirdas Sysas. Pagal šį įstatymą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei
daugiabučiams namams modernizuoti įstatymui įgyvendinti valstybės biudžete yra
numatomi asignavimai ne tik Specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems
namams, butams įsigyti finansavimo programai, bet ir Daugiabučių namų
modernizavimo programai.
Transporto
lengvatų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. X-189, Žin., 2005, Nr. 67-2401), priimto 2005 m. gegužės 12 d. ir
įsigaliojusio nuo 2005 m. liepos 1 d., tikslas išplėsti transporto lengvatų
gavėjų ratą bei suderinti įstatymo nuostatas su Neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymo nuostatomis. Teisė įsigyti važiavimo bilietą su 80
procentų (iki pakeitimo 50 procentų) nuolaida suteikta žuvusių Lietuvos
Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariams, nukentėjusiems nuo 1991 m.
sausio 11 13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos. 1991 m. sausio 13-ąją
žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų narių yra 32. Įstatymo
įgyvendinimas pareikalaus iš valstybės
biudžeto papildomų lėšų - apie 12 tūkstančių litų. Komiteto
išvadų rengėjai Aldona Balsienė ir Zenonas Mikutis.
2005 m.
gegužės 19 d. Seimas priėmė Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr.
IX-209, Žin., 2005, Nr.71-2555), Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo
įstatymą (Nr. IX-210, Žin., 2005, Nr.71-2556), komiteto
išvadų rengėjas Algirdas Sysas; Vidaus
reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos,
prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą
(Nr. IX-212, Žin., 2005, Nr.71-2558), komiteto išvadų rengėjai Irena
Degutienė ir Algirdas Sysas; Neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Mokslininkų
valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo
senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų
įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų
statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.
IX-208, Žin., 2005, Nr.71-2554), komiteto
išvadų rengėjai Irena Degutienė ir Algirdas Sysas. Šių priimtų
įstatymų tikslas nuostatų suderinimas su Neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatymo nuostatomis (Žin., 2004, Nr. 83-2983).
Dėl
paramos mirties atveju 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. X-213, Žin., 2005, Nr. 71-2559) Seimas
priėmė 2005 m. gegužės 19 d. Komiteto išvadų rengėjai Aldona Balsienė ir
Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Šiuo įstatymu trijų mėnesių kreipimosi
terminas pratęstas iki šešių mėnesių, suteikiant asmenims daugiau laiko savo
teisei į laidojimo pašalpą realizuoti. Nurodyti dokumentai, kuriuos būtina
pateikti kreipiantis dėl laidojimo pašalpos: prašymą, mirties liudijimą
(išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas) ir pažymėjimą laidojimo pašalpai
gauti. Nustatyta, kad teisės į pašalpą atsiradimo diena yra laikoma asmens
mirties data (rasto mirusio asmens mirties liudijimo išdavimo data). Teismas
nustatytą terminą gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl priežasčių, kurias
teismas pripažįsta svarbiomis.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo,
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo,
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga
laikinojo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir
papildymo įstatymo (Nr. IX-211, Žin., 2005, Nr.71-2557), priimto 2005 m. gegužės 19 d.
tikslas suderinti keičiamų įstatymų nuostatas su Lietuvos Respublikos
neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis. Be to, įstatyme
nustatyta, kad apdraustieji, kurie dalyvaus profesinės reabilitacijos
programoje, už tą laikotarpį galės gauti profesinės reabilitacijos pašalpą bei
vėliau grįžti į darbo rinką. Iki įstatymo pakeitimo galiojusiuose teisės
aktuose profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas nebuvo numatytas, taip pat
nebuvo numatyta, kad Valstybinė socialinės ekspertizės komisija gali siųsti
asmenis dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. Komiteto išvadų rengėjai Irena Degutienė ir
Algirdas Sysas.
Valstybės
įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir
socialinių garantijų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu (Nr. X-254, 2005, Nr. 79-2847), priimtu 2005
m. birželio 16 d., galiojančio įstatymo
nuostatos suderintos su Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, įsigaliojusio
nuo 2005 m. liepos 1 d., nuostatomis.
Sąvoka ,,bedarbio pašalpa pakeista į sąvoką ,,nedarbo socialinio draudimo
išmoka, išbrauktos nuorodos į negaliojančius Bedarbių rėmimo įstatymo
straipsnius. Komiteto išvadų rengėjai Aldona Balsienė ir Irena
Degutienė.
Socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 8, 10, 14, 18, 19
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr.
293, 2005, Žin., Nr. 85-3137) priimtas 2005 m. birželio 30 d. tobulinant
Socialinių įmonių įstatymą, taip pat siekiant jo nuostatas suderinti su
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2005 m.
liepos 1 d., nuostatomis. Atsisakyta
perteklinės procedūros juridiniam asmeniui, siekiančiam gauti neįgaliųjų
socialinės įmonės statusą, pirmiausia gauti socialinės įmonės statusą. Komiteto
išvadų rengėjai Aldona Balsienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė ir
Zenonas Mikutis.
2005 m.
birželio 30 d. Seime priimti Valstybės
paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo, Įstatymo
Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą
sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 1991 12
31), Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 1113 d.
ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo,
Įstatymo Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių,
kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 1113 d. vykdytos
agresijos ir po to buvusių įvykių pakeitimo įstatymas (Nr. IX-295,
Žin., 2005, Nr. 85-3139), kuriame keičiamų įstatymų nuostatos suderintos
su naujo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis. Komiteto išvadų rengėjai Irena Degutienė ir
Algirdas Sysas.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei
daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 4, 6, 8, 9,11 straipsnių pakeitimo
įstatymo (Nr. X-319, 2005, Nr. 88-3287) ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar
išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo
įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo (Nr.
X-320, 2005, Nr. 88-3288), kuriuos Seimas priėmė 2005 m. liepos 5 d., tikslas
patikslinti galiojančių įstatymų nusotatas bei suderinti juos su Neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymu. Šių įstatymų sąvokos
suderintos su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme
vartojamomis sąvokomis. Pirmajame įstatyme patikslinta, kad subsidija kredito daliai padengti yra teikiama šių kreditų
gavėjams, gavusiems valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal
savivaldybes nustatyto kredito limito bei atitinkantiems įstatymo nustatytas
sąlygas. Antrajame įstatyme nustatyta, kad asmenims (šeimoms), iki 2002 m.
gruodžio 31 d. gavusiems lengvatinius kreditus, padengiama 20 procentų šių
kreditų likučių sumos, jeigu asmeniui (šeimos nariui) po 2003 m. sausio 1 d.
buvo nustatyta I ar II invalidumo grupė arba jis buvo pripažintas nedarbingu ar
iš dalies darbingu, arba sukako senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos narys buvo pripažintas vaiku
invalidu arba jam buvo nustatytas neįgalumo lygis. Asmenims (šeimoms), iki 2002
m. gruodžio 31 d. gavusiems lengvatinius kreditus, jeigu papildomos lengvatos
nebuvo suteiktos, padengiama 20 procentų kreditų likučių sumos, jeigu asmeniui
(šeimos nariui) iki 2002 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta I ar II invalidumo grupė,
arba šeimos narys buvo pripažintas vaiku invalidu, ir 10 procentų kreditų
likučių sumos jeigu asmuo (šeimos narys) iki 2002 m. gruodžio 31 d. susirgo
lėtinių ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą
sąrašą, sunkia forma arba jeigu šeimai iki 2002 m. gruodžio 31 d. gimė (arba
jos buvo įvaikintas) ketvirtas ar daugiau vaikų. Šis papildymas sudarė
vienodesnes sąlygas gauti papildomą paramą asmenims (šeimoms) nepriklausomai
nuo laiko, kada buvo nustatytas invalidumas ar atsirado kitos aplinkybės. Komiteto išvadų rengėjai Irena Degutienė ir
Algirdas Sysas.
2005 m. liepos 7 d. Seimas nutarimu (Nr. X-333, Žin, Nr.
863212) patvirtino 2004 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą pagal 2004 m. gruodžio 31 d.
būklę 922478, 4 tūkst. litų turto ir įsipareigojimų su
rezervu balansą, 5564141,1 tūkst.litų pajamas, 5326348,2 tūkst. litų išlaidas,
170227,7 tūkst. litų grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų padidėjimą.
Pagal šią ataskaitą grynasis 2004
metų rezultatas pajamos viršijo išlaidas 237792,9 tūkst. litų. Komiteto išvadų rengėjai - Irena Degutienė ir Algirdas Sysas.
3.2 II (PAVASARIO) IR NEEILINĖS SESIJOS METU PRIIMTI
ĮSTATYMAI DARBO SRITYJE
2005 m.
gegužės 12 d. Seimas priėmė Darbo
kodekso 3, 4, 14, 22, 29, 36, 47, 52, 67, 77, 78, 79, 84, 85, 88, 92, 95, 98,
99, 101, 107, 108, 114, 127, 129, 130, 132, 133, 134, 138, 140, 141, 144, 145,
146, 147, 149, 151, 152, 161, 168, 177, 183, 225, 235, 256, 285, 286, 288, 293,
294, 295, 297, 302 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei XIX skyriaus
pavadinimo pakeitimo įstatymą (Nr.X-188, Žin,
Nr.67-2400). Komiteto
išvadų rengėjai Aldona Balsienė ir Algirdas Sysas. Darbo kodekso pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektą parengė Seime sudaryta darbo grupė. Jos sudėtyje
buvo Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto darbo teisės
dėstytojai, valstybės tarnautojai, socialinių partnerių atstovai ir Seimo
nariai. Projektą svarsčiusi Trišalė taryba jam pritarė ir dar papildomai pateikė
savo siūlymus. Didžioji dalis Trišalės tarybos pateiktų siūlymų yra
inkorporuota į priimtą įstatymą.
Priimtas
Darbo kodekso pataisas būtų galima suskirstyti į keturias grupes:
1)
pataisos, kuriomis šalinami naujo Darbo kodekso netikslumai, teisės normų spragos,
tikslinama juridinė technika;
2)
pataisos, kuriomis Darbo kodekso nuostatos derinamos su ES teise;
3)
darbo santykius liberalizuojančios Darbo kodekso pataisos;
4)
darbuotojų socialines garantijas stiprinančios Darbo kodekso pataisos.
Siekiant
pašalinti Darbo kodekso spragas ir netikslumus buvo pakeisti Darbo kodekso 4,
14, 29, 36, 52, 88, 101, 107, 127, 146 ir kiti straipsniai. Tai yra tik
redakcinio pobūdžio pataisymai, kurie darbuotojų ir darbdavių tarpusavio
santykių neįtakos.
Darbo
kodekso nuostatas derinant su ES teise buvo patikslintas Darbo kodekso 3
straipsnis, iš esmės buvo pakeistas 47 straipsnis, kuris reglamentuoja
darbuotojų informavimą ir konsultavimą.
Darbo
santykius liberalizuojančiais reikėtų laikyti Darbo kodekso 149, 151 ir 152 straipsnių
pakeitimus. 149 straipsnio pataisa leis įmonėje įvesti suminę darbo laiko
apskaitą, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje. Iki šiol Darbo
kodeksas nustatė baigtinį sąrašą atvejų, kada buvo galima organizuoti
viršvalandinius darbus. 151 straipsnio pataisos leis kolektyvinėje sutartyje
numatyti ir kitus negu Kodekse nustatyta atvejus, kai bus galima organizuoti
viršvalandinius darbus. Be to, kolektyvinėje sutartyje bus galima susitarti,
kad viršvalandinių darbų per metus galėtų būti iki 180 valandų.
Esminiai
pataisymai buvo padaryti reglamentuojant kolektyvinius darbo ginčus.
Patikslinus Darbo kodekso 77, 79, 84 ir 85 straipsnius, buvo suteikta galimybė
streiką organizuoti ne tik profesinei sąjungai, bet ir darbo tarybai.
Stiprinant darbuotojų socialines
garantijas buvo pakeistas 141 straipsnis, kuriame dabar nustatyta, kad atleidus
darbuotoją iš darbo ir su juo pilnai neatsiskaičius, jam turės būti sumokėtas
darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Darbo kodekso 177 straipsnio pataisomis
buvo nustatyta, kad atleidžiamo iš darbo darbuotojo kompensacinė išmoka už
nepanaudotas atostogas išmokama už
visas nepanaudotas atostogas, o ne tik už tris metus. Darbo kodekso 134
straipsnis buvo papildytas nuostata, draudžiančia darbuotojų atstovus atleisti
iš darbo už darbo drausmės pažeidimus be atstovaujamojo organo sutikimo.
2005 m.
birželio 16 d. Seimas priėmė Bedarbių
rėmimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. IX-255, Žin., 2005,
Nr.81-2941), kuriame Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatos suderinamos su
naujojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis (Žin., 2004,
Nr. 83-2983). Be to, Bedarbių rėmimo
įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo rinkoje papildomai remiamos
nėščios bedarbės moterys, taikant to paties įstatymo 8 straipsnyje nustatytą
užimtumo rėmimą. Komiteto išvadų rengėjai Irena Degutienė ir Algirdas
Sysas.
Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems
darbuotojams įstatymas (Žin., 2005, Nr. 67 2406) priimtas įgyvendinant
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 5 straipsnio ir 220 straipsnio 4 dalies
nuostatas bei Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. gruodžio 16 d. direktyvą
96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje. Ši direktyva
nustato kitoje šalyje laikinu pagrindu dirbančių darbuotojų, įskaitant ir
įdarbinimo agentūrų darbuotojų, darbo sąlygas. Atsižvelgiant į minėtą
direktyvą, priimtu įstatymu darbuotojams, išsiųstiems laikinai dirbti kitoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančioje
valstybėje ir darbuotojams, atsiųstiems
iš kitų valstybių laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje
užtikrintas tos valstybės, į kurios teritoriją darbuotojas siunčiamas laikinai
dirbti, norminių teisės aktų, įskaitant praplėstų kolektyvinių šakos ir
teritorinės sutarčių, nuostatų taikymas dėl maksimalaus darbo laiko ir
minimalaus poilsio laiko trukmės; dėl minimalių kasmetinių mokamų atostogų
trukmės; dėl minimalaus darbo užmokesčio, įskaitant apmokėjimą už viršvalandinį
darbą; dėl laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų darbo sąlygų; dėl darbuotojų
saugos ir sveikatos sąlygų, higienos normų; dėl jaunų asmenų, nėščių, neseniai
pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų apsaugos darbe; draudžiančios
diskriminaciją darbe. Komiteto
išvadų rengėjai Jonas
Čekuolis ir Jadvyga Zinkevičiūtė.
2005 m.
birželio 30 d. Seime priimtas Darbo kodekso 61, 92, 127, 129, 133, 135,
136, 146, 150, 154, 155, 161, 162, 166, 169, 170, 184, 212, 214, 220, 273 ir
279 straipsnių pakeitimo įstatymas (Nr. IX-294, Žin., 2005, Nr.85-3138),
kuriame be derinimo su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis,
dar nustatyta, kad ne visas darbo dienos arba savaitės darbo laikas gali būti taikomas pareikalavus krūtimi maitinančiai moteriai, pateikusiai
darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi
savo vaiką. Komiteto išvadų rengėjai Irena Degutienė ir
Algirdas Sysas.
Lietuvos
Respublikos įstatymas dėl darbuotojų
dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse (Nr. X-200 Žin., 2005, Nr.67-2407)
priimtas įgyvendinant Europos Tarybos 2001 m. spalio 8 d. direktyvos
papildančios Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant
sprendimus (2001/86/EB) reikalavimus. Įstatyme numatytos specialias nuostatas,
susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad
prie Europos bendrovės steigimo prisidedančių bendrovių darbuotojai, įsteigus
Europos bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas
nesumažėtų.
4.
EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ SVARSTYMAS IR SPRENDIMAS
Vadovaujantis
LR Seimo statuto 271 skirsniu ,,Europos Sąjungos reikalų svarstymas
ir sprendimas komitetas svarstė labai aktualius Europos Sąjungos teisės aktų
projektus, t.y. Paslaugų direktyvos projektą, Darbo laiko direktyvos 2003/88/EB
projektą. Svarstant Darbo laiko direktyvos projektą, išsiskyrė Komiteto narių
nuomonės pagrinde dėl vadinamojo ,,opt-out (t.y. darbas viršijant 48
valandų per savaitę trukmę) taikymo bei suminės darbo laiko apskaitos
pratęsimo iki 12 mėnesių. Todėl nuspręsta daryti svarstymo komitete pertrauka
bei kreiptis į Vyriausybę su
siūlymu pradėti intensyvias Lietuvoje diskusijas dėl numatomų direktyvos 2003/88/EB
pakeitimų bei galimo poveikio Lietuvos darbo rinkai, o taip pat pasiūlyta Vyriausybei naująjį Europos Komisijos pasiūlymą priimti Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančios direktyvą 2003/88/EB dėl
tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų aktyviai svarstyti su socialiniais
partneriais, suinteresuotomis institucijomis (įmonėmis, įstaigomis,
organizacijomis), visuomeninėmis organizacijomis, visuomene bei apie svarstymo
rezultatus informuoti Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
