LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS III (RUDENS) IR NEEILINĖS SESIJOS METU ATASKAITA

 

 

 

 

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS

 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis (patvirtinta 2004 m. lapkričio 18 d. Seimo nutarimu Nr. X-11)  Seimo III (rudens) sesijos (05-09-10 – 05-12-23) ir neeilinės sesijos metu :

1. Algirdas Sysas – komiteto pirmininkas  (patvirtintas 2004 m. lapkričio 29 d. Seimo nutarimu Nr. X-23)

2. Jadvyga Zinkevičiūtė - komiteto pirmininko pavaduotoja (patvirtinta 2004 m. lapkričio 29 d. Seimo nutarimu Nr. X-23)

3. Aldona Balsienė – narė

4. Rima Baškienė – narė

5. Vilija Blinkevičiūtė – narė

6. Jonas Čekuolis – narys

7. Irena Degutienė – narė

8. Vincė Vaidevutė Margevičienė – narė

9. Zenonas Mikutis – narys

10. Ramunė Visockytė - narė 

Komiteto sekretoriatas

Komiteto patarėjos:

R. Molienė - vyresnioji patarėja (kuruoja darbo santykių ir valstybės tarnybos sritis)

D. Aleksejūnienė - patarėja (kuruoja socialinės paramos sritį)

D. Bidvaitė - patarėja (kuruoja valstybinių pensijų ir socialinio draudimo sritis)

E. Bulotaitė – patarėja (kuruoja komiteto veiklos sritis, susijusias su ES teise)

D. Jonėnienė - patarėja (kuruoja socialinio draudimo sritį)

Komiteto padėjėjos: R. Liekienė, D. Šimienė, R. Virbalienė

 

IR KOMITETO NARIŲ  DALYVAVIMAS

KOMITETO POSĖDŽIUOSE

 (2005-09-10 – 2006-03- 07)

 

Nr.	Komiteto nariai	Posėdžių sk.	Dalyvauta posėdžiuose	Praleista  posėdžių
1.	Aldona Balsienė	20	20
2.	Rima Baškienė	20	20
3.	Vilija Blinkevičiūtė	20	11	9
4.	Jonas Čekuolis	20	18	2
5.	Irena Degutienė	20	18	2
6.	Vincė Vaidevutė Margevičienė	20	16	4
7.	Zenonas Mikutis	20	19	1
8.	Algirdas Sysas	20	20
9.	Ramunė Visockytė	20	19	1
10.	Jadvyga Zinkevičiūtė	20	18	2

2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLA

 

Seimo III (rudens) ir neeilinės sesijos metu komitetas surengė  20 komiteto posėdžių. Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 43 įstatymo projektus, 3  Seimo nutarimo projektus. Iš jų komitetas Seimo pavedimu kaip pagrindinis apsvarstė 24, o kaip papildomas – 22 projektus. Iš apsvarstytų teisės aktų, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu laikotarpiu Seime priimta 15 įstatymų.

Pavasario sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsakė į 127 piliečių, visuomeninių organizacijų paklausimus, prašymus, skundus. Dažniausiai laiškuose keliamos problemos išlieka tos pačios – dėl pensijų apskaičiavimo (perskaičiavimo), dėl valstybinių pensijų, darbo santykių problemų. 

Komitetas surengė 3 išvažiuojamuosius posėdžius:

- 2005 m. spalio 5 d. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į UAB “Liregus” - pačią didžiausią pagal darbuotojų skaičių neįgaliųjų įmonę (šiuo metu joje dirba 190 darbuotojų). Posėdžio tikslas -  Socialinių įmonių įstatymu numatytos valstybės paramos efektyvumo analizė.

- 2005 m. spalio 19 d. surengtas išvažiuojamasis posėdis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Priėmus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naują redakciją,  įsigaliojusią nuo 2005 m. liepos 1 d., buvo panaikinta Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija ir vietoj jos buvo įkurtos dvi tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba bei Ginčų komisija. Komiteto nariai ir darbuotojai domėjosi problemomis, su kuriomis susiduria šios tarnybos.

- 2006 m. kovo 9 d. komitetas aplankė vaikų globos namus “Spengla” ir “Saulutė”.

2005 m. lapkričio 24-26 dienomis įvyko Baltijos šalių Parlamentų Socialinių reikalų  komitetų susitikimas Tartu (Estija). Socialinių reikalų  ir darbo bei Sveikatos reikalų komitetų delegacija Estijos Respublikos parlamento Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkes p. Mai Treial kvietimu su oficialiu vizitu lankėsi Tartu (Estija), kur įvyko Estijos Respublikos parlamento Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto, Latvijos Respublikos Parlamento Socialinių reikalų ir užimtumo komiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei  Sveikatos reikalų komitetų kasmetinis susitikimas. Vizito metu nagrinėtos temos: “Šeimos medicina Estijoje“, „Sveikatos apsaugos sistemos finansavimo subalansuotumas“, „Aktyvios darbo rinkos priemonės ilgalaikiams bedarbiams“.

Kitą Baltijos šalių parlamentų komitetų susitikimą 2006 metais birželio mėnesį pagal tradiciją organizuos Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Sveikatos reikalų komitetai Lietuvoje.

             

2.1. III (RUDENS) IR NEELINĖS SESIJOS METU PRIIMTI ĮSTATYMAI SOCIALINĖS APSAUGOS SRITYJE

 

2005 m. spalio 18 d. Seimui priėmus Pensijų kaupimo įstatymo 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. X–374, Žin., 2005, Nr.127-4535) patikslinta pensijų išmokos sutarties sudarymo tvarka, nustatytas pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo momentas ir  bazinio pensijų anuiteto apskaičiavimo momentas, o taip pat patikslintas pensijų išmokų mokėjimo terminas. Komiteto išvadų rengėjai – Jonas Čekuolis ir Jadvyga Zinkevičiūtė.

Šiuo įstatymu nustatyta, kad pensijų išmokos sutartis sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio prašymo gavimo. Pagal šį įstatymą pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta suma, už kurią dalyvis privalo įsigyti pensijų anuitetą, tuo atveju jei pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas.

Patikslintas pensijų išmokų mokėjimo terminas tais atvejais, kai  pensijų išmokos sutartyje nustatyta pensijų išmoką ar jos dalį išmokėti nuperkant pensijų anuitetą. Tokiu atveju pensijų išmokos išmokamos per 30 dienų po to, kai pensijų kaupimo bendrovė iš draudimo įmonės gauna informaciją apie dalyvio sudarytą  pensijų anuiteto sutartį.

Pagal šį įstatymą dalyvio bazinio pensijų anuiteto dydį pensijų kaupimo bendrovė apskaičiuoja pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą raštiško dalyvio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dieną.

Šiuo įstatymu nustatyta, kad pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.

 

2005 m. spalio 18 d.  priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15, 16, 17, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas (Nr. X-373; Žin., 2005, Nr.127-4534). Komiteto išvadų rengėjai – Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė. Įstatymo tikslas - pakeisti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatas, siekiant nustatyti Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Taryba) statusą, atitinkantį Valstybės tarnybos įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, patikslinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Komisija) narių ir Komisijos pirmininko priėmimą į pareigas ir atleidimo iš pareigų prieš terminą sąlygas, jų kadencijos trukmę, darbo užmokesčio ir apmokėjimo sąlygas, skundų (prašymų) nagrinėjimo principus ir sąlygas, numatyti specialiųjų poreikių lygio nustatymą, neįgaliųjų „visuomeninės organizacijos" sąvoką keisti į neįgaliųjų „asociacijos" sąvoką pagal Asociacijų įstatymą.

 

2005 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymąs (X-392, Žin., 2005, Nr. 143 – 5168) priimtas siekiant plėtoti Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje, garantuoti pensinį aprūpinimą migruojantiems asmenims. Lietuvos Respublikos ir Kanados sutartis dėl socialinės apsaugos taikoma bet kuriam asmeniui, kuriam yra arba buvo taikomi Lietuvos arba Kanados teisės aktai, ir to asmens išlaikytiniams ar maitintojo netekusiems asmenims. Sutartis reglamentuoja pensijų (senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių) skyrimą ir mokėjimą asmenims, kurie iš vienos valstybės persikelia gyventi ar dirbti į kitą valstybę. Komiteto išvadų rengėjai – Aldona Balsienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė.

 

2005 m. lapkričio 17 d. Seimui priėmus Diplomatinės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. X-401, Žin., 2005, Nr. 144-5235) suvienodinta valstybės tarnautojų ir karių sutuoktinių draudimo pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu tvarka tuo laikotarpiu, kai pastarieji gyvena su kariais, atliekančiais karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Komiteto išvadų rengėjai – Irena Degutienė ir Zenonas Mikutis.

 

2005 m. lapkričio 17 d. Seimui priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. X-402, Žin., 2005, Nr. 144-5236) įstatymu įteisintas įskaitymų tarp Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo  vykdymas. Komiteto išvadų rengėjai – Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Ramunė Visockytė.

Pagal šį įstatymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu galės vykdyti Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.

 

2005 m. lapkričio 22 d. Seimas  priėmė Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas (X-413, Žin., 2005, Nr.144-5238). Komiteto išvadų rengėjai – Rima Baškienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė. Įstatymo pakeitimu siekiama juridiškai tinkamai suformuluoti ir įtvirtinti valstybės institucijų sistemoje įstaigos, įgyvendinančios jaunimo politiką Lietuvoje, teisinę formą, statusą bei funkcijas, taip pat pariteto pagrindais formuojamą visuomeniniais pagrindais veikiančią patariamąją tarybą. Taip pat šiuo projektu siekiama pakeisti Nacionalinės jaunimo organizacijų tarybos sąvoką į aktualią Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos sąvoką bei atsižvelgiant į Asociacijų įstatymą patikslinti jaunimo organizacijos sąvoką.

 

2005 m. gruodžio 8 d. Seimo priimtu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu (Nr. X-435, Žin., 2005, Nr. 150-5464) patvirtintas draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų 30,7 proc. dydžio tarifas ir apdraustųjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 proc. dydžio tarifas bei jų dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims. Komiteto išvadų rengėjai – Irena Degutienė ir Algirdas Sysas.

Šiuo įstatymu taip pat patvirtintos trys nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupės ir šioms grupėms priskirtų  draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifai. Patvirtintas I grupės įmokų tarifas –1 proc., II grupės įmokų tarifas –0,53 proc., III grupės –0,28 proc. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupei, atsižvelgiant į traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius ir vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta metodika, tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.

Patvirtinta 2006 m. pajamų suma 6 793 253 tūkst. litų arba 11 proc. (675 166 tūkst. litų) didesnė nei 2005 m. laukiama.

Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio augimas (prognozuojama, kad 2006 m. vidutinis mėnesio darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos įmokos, didės 8 proc. ir bus 1230 litų) bei apdraustųjų skaičiaus augimas (prognozuojama, kad 2006 m. apdraustų asmenų, mokančių įmokas, bus 1 365,7 tūkst. žm. arba 13,5 tūkst. daugiau nei 2005 m. laukiama).

Šiuo įstatymu patvirtintos 2006 m išlaidos 6 771 448 tūkst. litų, t.y. 11,2 proc. (680 829 tūkst.litų) didesnės nei 2005 m. laukiama. Didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos pensijų socialiniam draudimui, t.y. 69,9 proc. visų išlaidų arba 4 730 331 tūkst. litų.

Pagal šį įstatymą 2006 m. pensijoms numatoma skirti 429 095 tūkst. litų daugiau nei 2005 m. laukiama. Šios lėšos bus skirtos padidintų pensijų mokėjimui tęsti, naujai paskirtų pensijų mokėjimui bei pensijų padidinimui.

Šiuo įstatymu patvirtinta lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma 2006 m.- 497 000 tūkst. litų (priskaičiuojant 4,5 proc. pensijų socialinio draudimo įmokų sumos). Tai sudarys 7,3 proc. visų išlaidų. Šių įmokų kompensavimui numatomi 248 500 tūkst. litų asignavimai iš valstybės Rezervinio (stabilizavimo) fondo.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpoms skirta 501 102 tūkst. litų arba 7,4 proc. visų išlaidų. Nedarbo socialiniam draudimui skirta 239 915 arba 3,5 proc. visų išlaidų. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui ir šių atsitikimų prevencijai – 39 523 tūkst. litų arba 0,6 proc. visų išlaidų.

Einamųjų metų rezultatas su asignavimais iš valstybės Rezervinio (stabilizavimo) fondo, bus teigiamas – 21 805 tūkst. litų.

 

2005 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-460, Žin., 2005, Nr.153-5637), kuriuo panaikintas apribojimas, nustatant, kad vienkartinės pašalpos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos dalyvių šeimos nariams iš valstybės biudžeto toliau mokamos, bei patikslinta, kad vienkartinių pašalpų išmokėjimo pagrindas yra Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimas arba teismo nutartis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Komiteto išvadų rengėjai – Jonas Čekuolis ir Algirdas Sysas.

2005 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-477, Žin., 2005, Nr.153-5644). Komiteto išvadų rengėjas – Algirdas Sysas. Šiuo įstatymo pakeitimu panaikinta nuostata, kad prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki pareigūnas ar karys įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, po 2006 m sausio 1 d. naujai nebeskiriamas. Minėti  valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedai prie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų  ir toliau bus mokami. Taip pat pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2007 m. sausio 1 d. įgyvendinti pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemą.

2005 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Labdaros ir paramos įstatymo 5, 7, 10, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. X-461; Žin., 2006, Nr.4-96), kurio tikslas - suderinti galiojančio įstatymo nuostatas su Mokesčių administravimo įstatymo, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, Civilinio kodekso nuostatomis, nustatyti adekvačią paramos gavėjų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, užtikrinti operatyvų informacijos apie dideles gautas ir suteiktas labdaros bei paramos sumas teikimą mokesčių administratoriui bei atsisakyti reikalavimo, kad paramos gavėjų įstatuose (nuostatuose) turi būti nurodytas paramos gavimas.  Komiteto išvadų rengėjai – Irena Degutienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė.

 

2005 m. gruodžio 23 d. Seimui priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. X-475, Žin, 2005, Nr.153-5642) nuo 2006 m. sausio 1 d. profesinių mokyklų mokiniai,  aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu, draudžiami valstybės lėšomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Mokinių bei studentų nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinis draudimas valstybės lėšomis sumažins darbdavių sąnaudas bei užtikrins mokiniams ir studentams socialinio draudimo garantijas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Komiteto išvadų rengėjai – Irena Degutienė ir Zenonas Mikutis.

 

2006 m. sausio 19 d. Seimo priimto Socialinių paslaugų įstatymo (Nr. X-493, Žin., 2006, Nr.17-589) tikslas - pakeisti galiojantį Socialinių paslaugų įstatymą papildant ir pakoreguojant jį atsižvelgiant į vykdomą Socialinių paslaugų teikimo reformą. Projekto paskirtis – reglamentuoti socialinių paslaugų valdymą, skyrimą, teikimą, finansavimą, mokėjimą, aiškiau apibrėžiant savivaldybių ir valstybės atsakomybę, diferencijuojant socialinių paslaugų rūšis pagal jų sudėtingumą ir taikomų joms reikalavimų specifiškumą, detalizuojant šių paslaugų priežiūrą ir kontrolę, numatant licencijavimą bei socialinės globos normų sistemą Lietuvos Respublikoje. Komiteto išvadų rengėjai – Aldona Balsienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė.

 

2006 m. sausio 19 d. Seimo priimto Išmokų vaikams įstatymo 2, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. X-496, Žin., 2006, Nr.17-592) tikslas – pakeisti  Išmokų vaikams įstatymą (Žin., 2004, Nr. 88-3208),  jį suderinti su naujai parengtu Socialinių paslaugų įstatymo projektu. Projekto paskirtis – įteisinti, jog vaikui, kuriam remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įteisinta globa (rūpyba),  4 MGL dydžio globos (rūpybos) išmoka būtų mokama ne tik tuomet, kai vaikas globojamas šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje (įstaigoje), bet ir tada, kai vaiko globėjas yra valstybės  ar  savivaldybių vaikų globos namai. Komiteto išvadų rengėjai – Aldona Balsienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė.

 

2.2. III (RUDENS) IR NEELINĖS SESIJOS METU PRIIMTI ĮSTATYMAI DARBO SRITYJE

 

2005 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 19 ir 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą (Nr. X-411, Žin., 2005, Nr. 142-5111). Komiteto išvadų rengėjai – Aldona Balsienė ir Algirdas Sysas.

Įstatymo tikslas - suderinti galiojančio Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis.

            Priimtame įstatymo pakeitime yra nustatoma, kad darbo taryba turi teisę priimti sprendimą skelbti streiką ir jam vadovauti, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Darbo kodekse.

            Įstatymu taip pat buvo patikslintas Darbo tarybų įstatymo 23 straipsnis nustatant, kad darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsakyti už šios informacijos teisingumą.

 

2005 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso papildymo 162¹ straipsniu įstatymą (Nr. X-458, Žin., 2005, Nr. 149-5422). Komiteto išvadų rengėjai – Aldona Balsienė ir Algirdas Sysas.

            Įstatymo tikslas – įteisinti poilsio dienų, sutampančių su švenčių dienomis, kompensavimo mechanizmą. Įstatyme nustatyta, kad poilsio dienos, sutampančios su švenčių dienomis, perkeliamos į artimiausią po jų einančią darbo dieną. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarka.

 

2.3 III (RUDENS) IR NEELINĖS SESIJOS METU SVARSTYTI PARLAMENTINĖS KONTROLĖS KLAUSIMAI

 

 III (rudens) sesiją komitetas ypatingą dėmesį skyrė parlamentinei kontrolei – svarstyti 7 klausimai:

- 2005 m. rugsėjo 14 d. komitetas apsvarstė Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą “Valstybės savivaldybėms perduotų lėšų socialinei paramai teikti panaudojimas”. Buvo nuspręsta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai pagal audito ataskaitos rekomendacijas parengti ir pateikti Seimui rudens sesijoje svarstyti Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo ir 2005 metų valstybės biudžeto ir  savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimų projektus.

-  2005 m. rugsėjo 21 d. komitetas apsvarstė Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą “Nelegalaus darbo reiškinių kontrolė”. Buvo nuspręsta siūlyti Vyriausybei:

-  atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, parengti ir  pateikti Seimui teisės aktų pakeitimus nustatančius papildomas ekonomines sankcijas darbdaviams už nelegalų darbą (pvz. darbdaviams riboti teisę dalyvauti Vyriausybės skelbiamuose viešuosiuose konkursuose; naikinti restoranams leidimus prekiauti alkoholiu, jeigu jie samdo nelegalius darbuotojus);

- daugiau dėmesio skirti nelegalaus darbo prevencijai;

- tęsti  ir vystyti  švietėjišką veiką, skirtą ugdyti visuomenės nepakantumą nelegalaus darbo reiškiniams;

-  mažinti fizinių asmeninių pajamų apmokestinimo diferenciaciją t.y. mažinti apmokestinimo  skirtumus tarp asmenų dirbančių pagal darbo sutartis ir asmenų dirbančių pagal autorines sutartis, pagal patentus ir pan.

2005 m. lapkričio 18 d. komitetas svarstė klausimą dėl Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje.

2005 m. lapkričio 30 d. komitetas svarstė klausimą dėl Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos  vykdymo. Buvo nutarta atkreipti Vyriausybės dėmesį :

1) 2005 m. sausio 19 d. Ministro Pirmininko potvarkis Nr.10 Dėl darbo grupės sudarymo,  pavedantis iki 2005 m. birželio 1 d. parengti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programą, neįvykdyta laiku. Vyriausybės nutarimas Dėl pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos patvirtinimo priimtas tik 2005 m. rugsėjo 20 d.

2) Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos, turinčios pradėti veikti nuo 2006 m. sausio 1 d., vykdymui pasirengta bloga:

- nenumatytos lėšos valstybės biudžete Programos įgyvendinimui,

- dar nesudarytos sutartys su Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba ir Lietuvos darbo birža  prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją  profesinio konsultavimo, socialinio prisitaikymo ir profesinio orientavimo paslaugų,

- neišspręstas klausimas dėl medicininės pagalbos ir paslaugų teikimo pareigūnams ir kariams, išleidžiamiems į pensiją,

- neparengti teisės aktai būtini pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemai funkcionuoti.

3) Pareigūnų ir karių tarpe vyrauja nepasitenkinimas, kad nesukūrus efektyviai funkcionuojančios socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo sistemos, pareigūnai ir kariai, išėję į pensiją susidurs su finansinėmis, moralinėmis bei sveikatos problemomis.

Todėl darytina prielaida, kad Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimas yra dirbtinai vilkinamas.

Komitetas nepritarė šios problemos sprendimui pratęsiant priedų mokėjimą prie karių ir pareigūnų pensijų: tai neišspręstų problemos iš esmės, o tik atidėtų ją ir toliau gilintų. Pareigūnai ir kariai, išeidami į pensiją, yra darbingo amžiaus asmenys, todėl jie gali ir nori prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo ir jaustis pilnaverčiais savo valstybės piliečiais, o ne pašalpų gavėjais.

2005 m. lapkričio 30 d. komitetas apsvarstė klausimą dėl socialinių paslaugų organizavimo decentralizavimo. Komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę, atkreipiant dėmesį į tai, kad vėluojama įgyvendinti Vyriausybės nutarimus “Dėl kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo  koncepcijos patvirtinimo” 2003  m. birželio 23 d. Nr. 824 ir “Dėl  viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo” 2004 m. balandžio 28 Nr. 488, taip pat buvo nuspręsta šio klausimo svarstymą tęsti kituose komiteto posėdžiuose.

2006 m. vasario 7 d. komitetas apsvarstė Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą “Socialinio draudimo sistemos reformos vertinimas”. Buvo nutarta siūlyti Vyriausybei numatyti ilgalaikius pensijų reformos finansavimo šaltinius, siekiant ateityje išvengti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito dėl valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus; rekomenduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikti Seimui įstatymo pataisas dėl priešpensinio amžiaus asmenų informavimo apie galimą jų turto vertės sumažėjimą dalyvaujant pensijų fonduose, investuojančiuose į akcijas, pasiūlant jiems pereiti į konservatyvaus investavimo fondą; naujai pasirašiusių sutartis dalyvių perkėlimo į konservatyvaus investavimo pensijų fondą, likus nustatytam laikotarpiui iki senatvės pensijos, jeigu jie aktyviai nepareiškia noro likti ar pereiti į akcinius fondus; siūlyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai stebėti, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų pervedamos laikantis teisės aktų nustatytų terminų bei efektyviau vykdyti valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimą.

2006 m. kovo 1 d. komitetas svarstė klausimą dėl ligos pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos bei klausimą dėl darbingo ir pensinio amžiaus asmenų, turinčių atitinkamus pažymėjimus (neįgaliojo, pensijos gavėjo ir kt.) teisės gauti konkrečias išmokas, paslaugas ir lengvatas (socialinio draudimo, socialinės paramos, sveikatos draudimo, transporto).

 

2.4. EUROPOS SĄJUNGOS (ES) REIKALŲ

SVARSTYMAS IR SPRENDIMAS

Vadovaujantis LR Seimo statuto 27¹ skirsniu ,,Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimas” Komitetas svarstė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, projektą (toliau – Darbo laiko direktyvos projektas); Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje projektą (toliau – Paslaugų direktyvos projektas); Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos lyčių lygybės instituto steigimo projektą; Europos socialinio fondo reglamento projektą; Žaliąją knygą dėl ES požiūrio į ekonominės migracijos valdymą; Europos Komisijos 2006 m. teisėkūros ir darbo programą.

Dėl Darbo laiko direktyvos projekto Komitetas rudens sesijoje surengė 3 posėdžius (2005-09-28, 2005-10-26, 2005-12-14). Šis projektas yra parengtas Europos Komisijos iniciatyva, siekiant atsižvelgti į Europos Teisingumo teismo priimtus sprendimus bei išspręsti valstybėse narėse kylančias direktyvos praktinio taikymo problemas. Atsižvelgiant į tai, jog tarp socialinių partnerių dėl minėto projekto nebuvo vieningos nuomonės, o Komiteto nuomonė nesutapo su Vyriausybės pozicija bei Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nuomone, Komitetas nusprendė surengti klausymus ir dar kartą grįžti prie direktyvos projekto Pirmininkaujančiai valstybei narei pateikus naują kompromisinį pasiūlymą. Tačiau ERK ir Vyriausybei Komitetas pateikė apsvarstyti sekančius savo pasiūlymus: pritarti Europos Komisijos siūlymui panaikinti ,,opt-out”ą (t.y. darbas viršijant 48 valandų per savaitę trukmę) po 3 metų, tačiau, siekiant apsaugoti darbuotojų interesus, išbraukti iš Darbo laiko direktyvos projekto nuostatą leidžiančią Europos Komisijai pratęsti ,,opt-out”ą pasibaigus numatytam 3 metų laikotarpiui; dirbant daugiau nei pagal vieną darbo sutartį, savaitės darbo laiko maksimalią trukmę taikyti darbuotojui, o ne darbo sutarčiai; pritarti Europos Parlamento siūlymui visą budėjimo laiką, įskaitant neaktyvųjį budėjimo laiko periodą, laikyti darbo laiku, o neaktyvaus budėjimo laiką apskaičiuoti remiantis kiekvienos valstybės narės nacionaliniais teisės aktais ir (arba) praktika; nepritarti darbo laiko apskaitinio laikotarpio ilginimui iki 12 mėnesių, nes tai pablogintų darbuotojų padėtį.

Paslaugų direktyvos projekto tikslas – nustatyti bendruosius ES paslaugų sektoriaus reglamentavimo principus, užtikrinant paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas kitose valstybėse narėse. Projekte išskirtini sekantys socialinės srities probleminiai klausimai: kilmės šalies principas ir socialinės paslaugos, darbuotojų komandiravimas, laikino įdarbinimo paslaugos. Dėl šio ES teisės akto projekto Komitetas savo 2005-12-20 išvadoje nepritarė ERK ir Vyriausybės pozicijai ir pasiūlė nepritarti kilmės šalies principo įtvirtinimui Paslaugų direktyvoje, o socialinių paslaugų teikimą reglamentuoti kiekvienos šalies nacionaliniais teisės aktais, kurioje ši paslauga yra ar bus teikiama; išbraukti iš Paslaugų direktyvos projekto 24 ir 25 straipsnius, susijusius su darbo teise; neįtraukti laikino įdarbinimo agentūrų į Paslaugų direktyvos taikymo sitį. Komiteto nuomone – kilmės šalies principas negali būti taikomas kol nėra pasiektas aukštesnio lygio harmonizavimas. Paslaugų direktyva iš esmės neturi reglamentuoti klausimų kylančių iš darbo teisės ar ją įtakoti, laikino įdarbinimo agentūrų veiklą turi būti reglamentuojama nacionaliniais teisės aktais. Be to Konvencijos Nr. 181 dėl privačių įdarbinimo agentūrų nuostatos (7 str. 1 dalis) yra darbuotojams palankesnės už direktyvos projekto nuostatas (16 str. 3 dalies e punktas).

2005-11-16 posėdyje Komitetas išklausė informaciją apie Europos socialinio fondo finansuojamų 2004 – 2006 metų Bendrojo Programavimo dokumento priemonių įgyvendinimą ir svarstė Europos socialinio fondo (ESF) reglamento projektą 2007 – 2013 m. bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymus (SADM) dėl būsimų ESF lėšų panaudojimo nacionalinės paramos sritims. Komitetas pritarė ministerijos siūlymams.

2005-10-05 posėdyje SADM informavo Komitetą apie reglamento projekto dėl Europos lyčių lygybės instituto steigimo svarstymo eigą bei veiksmų planą siekiant kitų ES valstybių narių paramos dėl šio instituto įsteigimo Lietuvoje. Susipažinęs su projekto svarstymo eiga Komitetas pasiūlė savo tolesnę paramą Vyriausybei siekiant kitų ES valstybių narių paramos dėl minėto instituto įsteigimo Lietuvoje. Komitetas taip pat pritarė ir Vyriausybės išsakytai Lietuvos Respublikos pozicijai ir dėl Žaliosios knygos dėl ES pozicijos ekonominės migracijos valdymo klausimu ir toliau rekomendavo pasisakyti už nacionalinės kompetencijos legalios migracijos teisinio reguliavimo srityje išsaugojimą.

2005-11-23 Komitetas svarstė Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą, pateikdamas Europos reikalų komitetui savo motyvuotą išvadą dėl Europos Komisijos pasiūlymų priimti ES teisės aktus aktualumo Lietuvai.

Europos komiteto įvykdytų pavedimų skaičius: 5