SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS
Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis (patvirtinta 2006 m. balandžio 6
d. Seimo nutarimu Nr. X-550) Seimo IV (pavasario) sesijos (2006-03-10 2006-07-19) metu:
1. Algirdas Sysas komiteto pirmininkas (patvirtintas 2004 m. lapkričio 29 d. Seimo
nutarimu Nr. X-23)
2. Jadvyga Zinkevičiūtė - komiteto pirmininko
pavaduotoja (patvirtinta 2004 m. lapkričio 29 d. Seimo nutarimu Nr. X-23)
3. Dailis Alfonsas Barakauskas narys ( nuo 2006-04-06
)
4. Rima Baškienė narė
5. Vilija Blinkevičiūtė narė
6. Jonas Čekuolis narys
7. Irena Degutienė narė
8. Vincė Vaidevutė Margevičienė narė
9. Zenonas Mikutis narys
10. Ramunė Visockytė - narė
Komiteto sekretoriatas
Komiteto patarėjos:
R. Molienė - vyresnioji patarėja (kuruoja darbo
santykių ir valstybės tarnybos sritis)
D. Aleksejūnienė - patarėja (kuruoja socialinės
paramos sritį)
D. Bidvaitė - patarėja (kuruoja valstybinių
pensijų ir socialinio draudimo sritis)
E. Bulotaitė patarėja (kuruoja komiteto veiklos
sritis, susijusias su ES teise)
D. Jonėnienė - patarėja (kuruoja socialinio
draudimo sritį)
Komiteto padėjėjos: R. Liekienė, D. Šimienė, R.
Virbalienė
Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose
|
Eil. Nr.
|
Komiteto nario vardas ir pavardė
|
Komiteto posėdžiai
|
Dalyvavo komiteto posėdžiuose
|
Keliuose posėdžiuose nedalyvavo
|
|
|
Dailis Alfonsas Barakauskas
|
22
|
22
|
|
|
|
Rima Baškienė
|
22
|
22
|
|
|
|
Vilija Blinkevičiūtė
|
22
|
17
|
5
|
|
|
Jonas Čekuolis
|
22
|
22
|
|
|
|
Irena Degutienė
|
22
|
22
|
|
|
|
Vincė Vaidevutė Margevičienė
|
22
|
21
|
1
|
|
|
Zenonas Mikutis
|
22
|
20
|
2
|
|
|
Algirdas Sysas
|
22
|
21
|
1
|
|
|
Ramunė Visockytė
|
22
|
|
|
|
|
Jadvyga Zinkevičiūtė
|
22
|
18
|
4
|
2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLA
Seimo IV (pavasario) komitetas surengė 22
komiteto posėdžius. Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 80 įstatymo
projektų, 1 Seimo
nutarimo projektą. Iš jų komitetas Seimo pavedimu kaip pagrindinis apsvarstė 53,
kaip papildomas 28 projektus. Iš apsvarstytų teisės aktų,
kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu
laikotarpiu Seime priimti 34 įstatymai.
Pavasario sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo
komitetas atsakė į 124 piliečių, visuomeninių organizacijų
paklausimus, prašymus, skundus. Dažniausiai laiškuose keliamos problemos
išlieka tos pačios dėl pensijų apskaičiavimo (perskaičiavimo), dėl
valstybinių pensijų, darbo santykių problemų.
Komitetas surengė 2 klausymus dėl
šių įstatymų projektų:
- 2006 m. balandžio 26 d. Profesinių
pensijų kaupimo įstatymo projekto Nr. XP-1263 komiteto išvadų rengėjai Irena Degutienė ir
Jadvyga Zinkevičiūtė;
- 2006 m. gegužės 31 d. Nepilnamečių
minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto XP-933(2) komiteto išvadų
rengėjai Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Algirdas Sysas.
Komitetas surengė 2 konferencijas:
- 2006 m. birželio 9 d. Seimo Socialinių reikalų
ir darbo komitetas bei Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija
(ŠNVOK) surengė konferenciją NVO ir valdžios institucijų bendradarbiavimas,
pasirengiant įgyvendinti Socialinių paslaugų įstatymą. Renginio kuratorė
komiteto pirmininko pavaduotoja Jadvyga Zinkevičiūtė.
2006 m. birželio 21 d. Seimo Socialinių reikalų ir
darbo komitetas kartu su Lietuvos kultūros politikos institutu organizavo konferenciją Socialinė atskirtis ir
kultūra. Renginio kuratorius
komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
2.1. IV (PAVASARIO) SESIJOS METU PRIIMTI
ĮSTATYMAI SOCIALINĖS APSAUGOS SRITYJE
Garantinio fondo įstatymo 1, 3, 4, 5, 6,
7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo priedo pakeitimo
įstatymas (Nr. X-952, Žin., 2006 04 13, Nr. 41-1460) priimtas 2006 m. kovo 23
d. siekiant suderinti
Garantinio fondo įstatymą su Europos Sąjungos Tarybos 1980 m. spalio 20 d.
direktyvos Dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam ir ją
keičiančios 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2002/74/EB nuostatomis, patikslinti šiuo įstatymu nustatytą Garantinio fondo
tarybos kompetenciją, užtikrinti galimybę gauti papildomas pajamas laikinai
laisvas fondo lėšas investuojant į Vyriausybės
vertybinius popierius ir (ar) indėlius Lietuvos banke. Komiteto
išvadų rengėjai Irena Degutienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė.
2006 m. balandžio 25 d. Seimo priimtu Lietuvos
Respublikos transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu (Nr.
X-576, Žin., 2006, Nr. 53-1929) siekiama palengvinti pagyvenusių žmonių
socialinę padėtį ir gyvenimo kokybę, suteikiant teisę įsigyti važiavimo bilietą
su 80 procentų nuolaida sulaukus ne 85 metų, bet 80 metų amžių. Šis įstatymas
įsigalios nuo 2007 m. sausio 1 d. Komiteto išvadų rengėjas Zenonas
Mikutis.
Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Nr. X-594,
Žin., 2006 05 20, Nr. 57-2024) priimtas Seime 2006 gegužės 4 d. vykdant Vyriausybės 2005 m.
rugpjūčio 8 d. pasitarime priimtą sprendimą parengti teisės aktų pakeitimo
projektus, kuriuose būtų numatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų ir
nedarbo socialiniu draudimu draudžiami ir valstybės tarnautojų sutuoktiniai,
kai pastarieji gyvena kartu su valstybės tarnautojais, paskirtais į pareigas
tarptautinėje organizacijoje ar Europos Sąjungos institucijoje.
Įstatyme yra išplėstas tarptautinių institucijų ir
įstaigų ratas, į kurias išvykstantys valstybės tarnautojų sutuoktiniai kartu su
paskirtais į pareigas jose valstybės tarnautojais yra draudžiami valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu, taip skatinant
platesnį atstovavimą Lietuvai Europos Sąjungos ir tarptautinėse institucijose
ir organizacijose, užsienio valstybių institucijose. Komiteto išvadų
rengėjai - Irena Degutienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė.
2006 m. gegužės 25 d. Seimo priimtu Papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2, 10, 15, 16, 23, 27, 28, 29, 30, 32, 35,
36, 37, 42, 44, 46, 48, 49, 51, 53, 54, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymu (Nr. X-622, Žin., Nr. 65-2386) patikslintas
pensijų kaupimo sutarties institutas bei sutarties dėl pensijų kaupimo III
pakopos pensijų fonduose šalys. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatomis. Komiteto
išvadų rengėjai - Irena Degutienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė.
Priimtu įstatymu įtvirtintas aiškus sutartinių
santykių reglamentavimas tarp dalyvių (kai dalyvis nėra įmokų mokėtojas) ir
valdymo įmonės. Pagal šį įstatymą pensijų kaupimo sutartis visuomet yra
sudaroma tarp dalyvio ir valdymo įmonės, o įmokų mokėjimo santykių reglamentavimas
(kai įmokų mokėtojas yra trečiasis asmuo) paliktas laisvam šalių susitarimui.
Šiuo įstatymu nustatyta teisė asmenims laisvai
pasirinkti pensijų išmokos mokėjimo būdą (gauti vienkartinę išmoką, periodinę
išmoką ar pirkti anuitetą), o valdymo įmonė įpareigota išmokėti ar pervesti
pensijų fondo dalyvio lėšas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas.
Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios depozitoriumo pareigas bei pensijų fondų turto investavimo
apribojimus, suderintos su Kolektyvinio
investavimo subjektų įstatymo nuostatomis. Be to, įstatymu suvienodinta valdymo
įmonės ir depozitoriumo atskyrimo koncepcija su nustatytąja Kolektyvinio
investavimo subjektų įstatyme. Suvienodintos ir Vertybinių popierių
komisijos poveikio priemonių taikymo sąlygos su nustatytosiomis Kolektyvinio
investavimo subjektų įstatyme bei taikomų baudų dydžiai ir nustatyta Vertybinių
popierių komisijos teisė už pensijų kaupimo reklamos bei paslaugų siūlymo
tvarkos pažeidimus skirti baudas kitiems juridiniams asmenims (iki šio įstatymo
įsigaliojimo tokias baudas buvo galima skirti išimtinai valdymo įmonėms). Šiuo įstatymu taip
pat patikslintos investicinių priemonių, depozitoriumo sąvokos.
Priimtas įstatymas įtvirtina Vertybinių popierių
komisijos teisę nustatyti tvarką, kuria remdamasi valdymo įmonė, siekdama
veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turės teisę naudoti būdus
ir investicines priemones, susijusias su vertybiniais popieriais ar pinigų
rinkos instrumentais. Įtvirtinus šią Vertybinių popierių komisijos teisę bus
išvengta teisinio neapibrėžtumo situacijų, kai pensijų fondų valdymo įmonės
teoriškai galėtų sudaryti rizikingus atpirkimo sandorius su jų valdomų pensijų
fondų turtu be jokių papildomų riziką mažinančių apribojimų.
2006 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas
priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą
(Nr. X-659 Žin., 2006-06-28, Nr.
72-2676). Komiteto
išvadų rengėjai Rima Baškienė ir Irena Degutienė.
Kartu su Ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo keičiami šie įstatymai bei
statutai:
- LR darbo kodeksas,
- Tarnybos kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statutas,
- LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas,
- LR valstybės saugumo departamento statutas,
- LR specialiųjų tyrimų tarnybos statutas,
- LR vidaus tarnybos statutas,
- LR prokuratūros įstatymas,
- LR valstybinio socialinio draudimo biudžeto sandaros įstatymas,
- LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas,
- LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas,
- LR nedarbo socialinio draudimo įstatymas,
- LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įstatymas,
- LR mokslininkų valstybinių
pensijų laikinasis įstatymas,
- LR valstybinių pensijų įstatymas,
- LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Galioję teisės aktai nustatė nėštumo ir gimdymo
bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, tikslines atostogas. Tuomet,
kai vaiko motina gauna motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu, vaiko tėvui nebuvo suteikiamos vaiko priežiūros atostogos. Darbo
kodekse buvo nustatyta tik garantija vyrams jų pageidavimu kasmetines atostogas
gauti žmonos nėštumo ir gimdymo metu.
Praktikoje, atsižvelgiant į tokį teisinį
reguliavimą, šeimoje gimus vaikui dažniausiai tėvas naudodavo savo kasmetines
atostogas. Akivaizdu, kad kasmetinių atostogų tikslas - atstatyti darbingumą
- nebuvo pasiekiamas.
Valstybinio socialinio draudimo įmokas moka tiek
vyrai, tiek ir moterys, tačiau anksčiau tėvas neturėjo galimybės pasinaudoti
šiuo socialiniu draudimu. 2004 metais
motinystės (tėvystės) pašalpa buvo mokama 99 procentams motinų ir tik 1
procentui tėvų. Šiais įstatymų pakeitimais suteikta galimybė tėvui gauti
100 procentų gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio tėvystės pašalpą iki vaikui
sueis vienas mėnuo.
2006 m. birželio 8 d. Seimas priėmė Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20,
21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo, trečiojo skirsnio pavadinimo
pakeitimo ir įstatymo papildymo 18(1), 18(2), 18(3)
straipsniais įstatymą (Nr. X-659, Žin, Nr. 72-2676; toliau - Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymas) ir šį įstatymą lydintį Nedarbo
socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymą (Nr. X-668, Žin., 2006 06 28
Nr.72-2684). Komiteto
išvadų rengėjai - Irena Degutienė ir Ramunė Visockytė.
Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymas nustato laipsnišką motinystės
(tėvystės) pašalpų, mokamų iki vaikui sukaks vieni metai, didinimą, o taip pat
suteikia galimybę gaunantiems didesnį darbo užmokestį asmenims gauti didesnes
valstybinio socialinio draudimo pašalpas.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymą nuo 2006 m. liepos 1 d. apdraustajam, jeigu gimsta du ir daugiau
vaikų, esančiam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogose, mokama 100
procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės)
pašalpa. Be to, šiame įstatyme nustatyta, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 85
procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo 2007 m. liepos 1
d. šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui
sukaks 6 mėnesiai yra 100 procentų, o likusį laiką 85 procentai pašalpos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą
lydinčiuose įstatymuose nustatyti išmokų, mokamų statutinių įstaigų pareigūnams
ir profesinės karo tarnybos kariams vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni
metai, atostogų laikotarpiu dydžiai, kokie yra nustatyti ir motinystės
(tėvystės) pašalpoms.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymą ir jį lydintį Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymo 13, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymą nuo 2006 m. liepos
1 d. padidinta ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms skaičiuoti
taikomo vidutinio kompensuojamojo uždarbio riba nuo 3,5 iki 5 draudžiamųjų
pajamų sumos. Pagal šią nuostatą didesnį darbo užmokestį gaunantys asmenys
turės teisę gauti didesnes ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymo 13, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymu taip
pat nustatyta teisė vaikams, kol jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi
nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo
lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose kol jiems sukaks 24 metai, gauti
periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus
ir tuo atveju, kai jie pradeda mokytis jau po apdraustojo mirties.
2006 m. birželio 8 d. Seimui priėmus Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymą (Nr. X-656, Žin, Nr. 72-2673), Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo 2, 6, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. X-658, Žin., Nr.
72-2675) ir Nedarbo socialinio draudimo 3, 4, 5, 6, 8, 18 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymą (Nr. X-657, Žin., Nr. 72-2674) bus užtikrintos didesnės
socialinės garantijos tėvams ir globėjams, auginantiems vaikus iki trejų metų. Komiteto
išvadų rengėjai - Irena Degutienė ir Algirdas Sysas.
Pagal šiuos įstatymus nuo 2008 m. sausio 1 d.
vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju,
auginantis vaiką iki trejų metų, valstybės lėšomis bus draudžiamas ne bazinei,
o visai valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti, taip pat ir nedarbo
socialiniu draudimu. Nurodytų asmenų pensijų ir nedarbo socialinio draudimo
įmokos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą minimalios
mėnesinės algos dydį.
Priimti įstatymai suteiks galimybę sukakusiems
senatvės pensijos amžių ar tapusiems nedarbingais asmenims gauti didesnę
valstybinę socialinio draudimo pensiją, kurios dydis nesumažės dėl to, kad
asmuo augino vaiką iki trejų metų.
2006 m. birželio 1 d.
Seimas priėmė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1, 3,
4, 5, 6, 8, 9, 10, 12, 13, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Nr. X-641,
Žin., 2006, Nr. 68-2496), kurio tikslai yra šie: siekiant skatinti įvaikinimą,
teikti finansinę paramą šeimoms įvaikinus vaiką; reglamentuoti globos (rūpybos)
išmokos mokėjimą tėvų laikino
išvykimo iš Lietuvos atveju; suteikti teisę gauti paramą globėjams
užsieniečiams, kurie gyvena Lietuvoje ir globoja vaikus, Lietuvos Respublikos
piliečius; suteikti teisę šeimoms ir globėjams gauti paramą už vaikus,
besimokančius bendrojo lavinimo mokyklose ir gyvenančius mokyklų
bendrabučiuose; išplėsti išmokos būstui įsigyti arba įsikurti panaudojimo ir
atsiskaitymo galimybes; siekiant užtikrinti efektyvią ir tikslingą valstybės
paramą šeimoms ir vaikams, patikslinti kai kurias galiojančias Išmokų vaikams
įstatymo nuostatas. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2006 m. liepos 1 d. Komiteto
išvadų rengėjai Rima Baškienė ir Irena Degutienė.
Įstatyme nustatyta, kad įvaikinus vaiką skiriama 8 MGL dydžio (1000 Lt)
vienkartinė išmoka, ir ji mokama, jei kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėn.
nuo įvaikinimo dienos. Šeimai
suteikta teisė gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui (8 MGL 1000 Lt),
neatsižvelgiant į tai, kad kreipimosi metu vaikas yra miręs. Išmoka vaikui
mokama neatsižvelgiant į tai, kad vaikas gauna kitą valstybės paramą (gyvena
mokyklos bendrabutyje ir gauna maitinimą). Nustatyta, kad išmoka vaikui neskiriama nesusituokusiems
pilnamečiams besimokantiems asmenims, kurie jau patys yra tapę tėvais ar
neįregistravę santuokos bendrai gyvena su kitu asmeniu. Patikslinta, kad
išmoka vaikui ir globos (rūpybos) išmoka mokama įskaitant ir akademinių atostogų
laikotarpį.
Šiame įstatyme reglamentuota, kad globos (rūpybos) išmoka
nemokama, jei vaiko laikinoji globa (rūpyba) yra nustatyta tėvų prašymu dėl jų
laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Teisė gauti globos (rūpybos) išmoką
suteikta globėjams užsieniečiams, kurie gyvena Lietuvoje ir globoja vaikus,
Lietuvos Respublikos piliečius. Vaiko globėjui (rūpintojui) už globojamą vaiką,
kuris nuolat ar darbo dienomis išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą)
bendrojo lavinimo mokyklos (centro) bendrabutyje ar kitoje valstybės
institucijoje, nustatyta 2 MGL (250 Lt) dydžio išmoka. Nustatyta, kad globos (rūpybos) išmoka toliau
mokama besimokantiems pilnamečiams asmenims, nepaisant to, dirba jie ar ne,
taip pat ji skiriama nedirbantiems pilnamečiams asmenims, kurių abu tėvai
(turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.
Įstatyme taip
pat reglamentuota, kad studijuojančiam užsienio valstybėje asmeniui globos
(rūpybos) išmoką skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo
deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija. Išmokos gavėjui suteikta teisė
panaudoti įsikūrimo išmoką mokesčiams už nuosavybės teise turimo būsto
komunalines paslaugas, mokesčiams už studijas, kompiuteriui įsigyti, žemės
sklypui pirkti. Savivaldybei suteikta teisė išmokos įsikurti likutį iki 1 MGL
(125 Lt) dydžio išmokėti grynaisiais pinigais. Patikslinta, kad teisė gauti
vienkartinę išmoką nėščiai moteriai atsiranda ne nuo sveikatos priežiūros
įstaigos pažymos išdavimo dienos, o nuo dienos, kurią moteriai buvo likę 70
kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos. Reglamentuota išmokoms
administruoti reikalingų lėšų dalis (4 procentai išmokoms mokėti skirtų lėšų)
ir pakeistas išmokų finansavimo šaltinis,- nuo 2007 m. sausio 1 d. jos bus
mokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybės administracijai suteikta teisė
neskirti išmokų arba nutraukti jų mokėjimą, kai išmokos gavėjas nevykdo jam
nustatytų pareigų.
2006 m. birželio 13 d.
Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą (Nr. X-686, Žin., 2006, Nr. 73-2755),
kuris įsigalios nuo 2007 m. sausio 1 d. Komiteto išvadų rengėjai Rima
Baškienė ir Jonas Čekuolis.
Šiame įstatyme
nustatomos socialinės paramos mokiniams rūšys, jos dydžiai, skyrimo sąlygos,
tvarka ir finansavimas. Šis įstatymas taikomas vaikams, kurie mokosi
valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse
mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir kitose vaikams ugdyti tinkamose
vietose pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ar
specialiojo ugdymo) ar priešmokyklinio ugdymo programas.
Įstatyme nustatyta, kad
mokiniams iš šeimų, kurių pajamos yra mažesnės už įstatyme nustatytąsias, teikiama ši socialinė parama: nemokamas
maitinimas (pietūs, pusryčiai,
maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose), o prasidedant naujiems mokslo metams
- aprūpinimas mokinio reikmenimis (individualiomis mokymosi priemonėmis, sportine
apranga, avalyne, drabužiais ir kitais būtinais mokiniui ugdyti reikmenimis).
Ši parama finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių
biudžetams, valstybės biudžete skirtų bendrųjų asignavimų apskričių
viršininkų administracijoms ir Švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybių
biudžetų lėšų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų.
Kartu su šiuo įstatymu Seimas priėmė jo
lydinčiuosius įstatymus: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8
straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. X-687, Žin., 2006, 73-2756), Lietuvos
Respublikos apskrities valdymo įstatymo 7, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. X-688, Žin., 2006, 73-2757),
įsigaliojusį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d., ir Lietuvos Respublikos švietimo
įstatymo 36, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. X-689, Žin.,
2006, 73-2758).
2006 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas
priėmė naują, dabartinės darbo rinkos problemoms spręsti pritaikytą Lietuvos
Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą (Nr. X-694, Žin., 2006-06-30, Nr.73-2762), kuris pakeitė galiojusį Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo
įstatymą. Komiteto išvadų rengėjai Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Zenonas
Mikutis.
Šiame įstatyme teisiškai reglamentuota ieškančių
darbo asmenų užimtumo rėmimo sistema, atitinkanti pasikeitusios darbo rinkos
poreikius ir bendros ES užimtumo strategijos reikalavimus. Patobulintos bei
papildytos naujomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, siekiant
sudaryti palankesnes sąlygas darbo pasiūlai ir paklausai derinti. Pagerintos
sąlygos ieškančių darbo asmenų aktyvumui darbo rinkoje ir jų užimtumo gebėjimams
didinti, įtvirtintos priemonės, skatinančios darbdavius dalyvauti įgyvendinant
užimtumo rėmimą. Teisiškai reglamentuota darbo rinkos stebėsena nustatyti
šaltiniai, kuriais remiantis vertinama padėtis darbo rinkoje ir įgyvendinamų
priemonių efektyvumas.
Naujajame įstatyme išplėstas darbo rinkoje
papildomai remiamų asmenų ratas. Naujai įtrauktos šios bedarbių grupės: baigę
profesinės reabilitacijos programas; vyresni nei 50 metų (vietoje priešpensinio
amžiaus); iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau
metų; asmenys, priklausomi nuo
narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar)
profesinės reabilitacijos programas; prekybos žmonėmis aukos, baigusios
psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas.
Įstatyme darbo pasiūlos ir paklausos
subalansuotumui bei ieškančių darbo asmenų užimtumo gebėjimams didinti siūlomos
naujos užimtumo rėmimo priemonės, tokios kaip darbo įgūdžių įgijimo rėmimas,
darbo rotacija, ir iš esmės patobulintos ieškančių darbo asmenų aktyvios darbo
rinkos politikos priemonės, padedančios asmenims prisitaikyti prie pokyčių
darbo rinkoje. Pirmiausia tai profesinio mokymo ir neformalaus švietimo
priemonės, skirtos ieškantiems darbo asmenims perkvalifikuoti ir supažindinti
su profesijomis. Priemonės skirtos profesiniams įgūdžiams atstatyti bei asmenų,
turinčių sunkumų integruotis į darbo rinką, ypatingai asmenų su negalia,
užimtumui remti.
Profesinių,
aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų
absolventams, bedarbiams darbo biržos siuntimu baigusiems profesinį mokymą ir
pradedantiems darbinę veiklą pagal specialybę, numatytas darbo įgūdžių įgijimo rėmimas.
Numatoma iki 6 mėnesių remti darbdavius, įdarbinančius minėtus asmenis, kai jie
sudaro sąlygas bedarbiams įgyti jiems trūkstamus darbo įgūdžius betarpiškai
darbo vietoje ir tuo padeda įsitvirtinti
darbo rinkoje. Darbdaviai galės gauti iki Vyriausybės patvirtintos
minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už šių asmenų įdarbinimą. Be to,
numatyta dengti ir šios priemonės organizavimo konkrečioje darbo vietoje
išlaidas.
Kita nauja užimtumo rėmimo priemonė - darbo rotacija. Darbdaviams siūloma
galimybė laikinai pakeisti savo darbuotojus darbo biržose įsiregistravusiais
bedarbiais jų tikslinių atostogų metu ar kitais atvejais, mokant jiems iki 12
mėnesių Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos 0,5 dydžio
kompensaciją.
Iš esmės patobulintas neįgaliųjų rėmimas.
Numatytos subsidijos darbdaviams, kai jie įdarbina neįgaliuosius. Be to, darbdaviams
steigiantiems darbo vietas neįgaliesiems numatyta mokėti subsidijas darbo
vietos kaštams padengti iki 22 paskutiniojo oficialiai paskelbto šalies ūkio
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių, darbo vietai įsteigti ar
pritaikyti.
Numatytos naujos sąlygos skatinti pradėti verslą.
Buvusiems bedarbiams, įsteigusiems mikroįmonę, per 36 mėnesių laikotarpį nuo
įmonės įregistravimo dienos, kuriant naują darbo vietą ir įdarbinant darbo
biržos siųstą bedarbį, numatyta galimybė gauti minėto dydžio darbo vietos steigimo ar pritaikymo subsidiją.
Neįgaliesiems, kuriems nustatytas 20 - 40 procentų
darbingumo arba vidutinis neįgalumo lygis, pradedantiems savo verslą, numatyta
galimybė lengvatinėmis sąlygomis gauti darbo vietos steigimo ar pritaikymo
subsidiją.
Naujasis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.
2006 m. birželio 22 d. buvo priimtas
Valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (Nr. X-726, Žin., 2006 07 14,
Nr. 77-2970). Komiteto
išvadų rengėjai - Irena Degutienė ir Algirdas Sysas.
Priimtame įstatyme, kuris įsigalios nuo 2007 m.
sausio 1 d., nustatyta, kad valstybinių pensijų dydžio matas - valstybinių
pensijų bazė - lygi 2005 m. sausio 1 d. taikytam valstybinės socialinio
draudimo bazinės pensijos dydžiui, t.y. 175 litai. Tokiu būdu atitinkamai
padidės visos iš Valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurių matas
yra valstybinių pensijų bazė.
Praplėstas nukentėjusiųjų asmenų valstybines
pensijas gaunančiųjų ratas, nustatant, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines
pensijas turi teisę gauti buvę beglobiai vaikai bei Antrojo pasaulinio karo
metais buvusių išvežtų (ne tik už buvusios TSRS ribų) priverstiniams darbams
ten gimę vaikai ir kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai.
2006 m. liepos 4 d. Seime priimtas Profesinių
pensijų kaupimo įstatymas (Nr. X-745, Žin., 2006 07 27 Nr. 82-3248). Komiteto išvadų rengėjai - Irena
Degutienė ir Jadvyga Zinkevičiūtė. Juo siekiama sukurti teisinį pagrindą profesinių
pensijų sistemai atsirasti, kuri paplitusi senosiose Europos Sąjungos
valstybėse narėse. Įstatyme įgyvendinama 2003 m. birželio 3 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl profesinių pensijų institucijų
veiklos ir priežiūros, kuria siekiama sukurti
vieningą erdvę Vakarų Europos valstybėse populiarių profesinių pensijų fondų,
kuriuos steigia darbdaviai savo darbuotojams, veiklai bei pašalinti
visus suvaržymus profesinių pensijų rinkoje ir užtikrinti laisvą paslaugų
teikimo ES teritorijoje principą.
2006 m. liepos 11 d. Seimui priėmus Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr.
X-751, Žin, Nr. 82-3253) šio įstatymo nuostatos suderintos su Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, patikslintos Fondo biudžeto pajamos
ir išlaidos, įtvirtinta Fondo biudžeto projekto ir ataskaitos teikimo Seimui
procedūra. Komiteto išvadų rengėjai - Irena Degutienė ir Algirdas Sysas.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymą pagrindinės šio įstatymo sąvokos
turi tą pačią prasmę kaip ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo sąvokos.
Šiuo įstatymu praplėsta draudžiamųjų pajamų
bazės samprata, nustatant, kad tai ne tik tų asmenų, kurie teisės aktų
nustatyta tvarka draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, darbo užmokestis,
bet ir visų kitų apdraustųjų, privalomai draudžiamų bent viena socialinio
draudimo rūšimi, gaunamos pajamos.
Šiuo įstatymu nustatyta, kad į Fondo biudžeto
pajamas taip pat įtraukiamos baudos ir delspinigiai, atgautos į ankstesnių metų
išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, Fondo veiklos pajamos ir iš
turimo turto gaunamos pajamos.
Pagal šį įstatymą prie Fondo išlaidų taip pat
priskiriamos į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus pervedamos
lėšos. Nustatyta, kad pensijų socialinio draudimo išlaidoms taip pat
priskiriamos Fondo išlaidos išankstinėms senatvės pensijoms bei šių pensijų
gavėjus laidojusiems asmenims išmokėtos pensijų sumos, o ligos ir motinystės
socialinio draudimo išlaidoms taip pat priskiriamos išlaidos profesinės
reabilitacijos pašalpoms.
Šiuo įstatymu nustatyta, kad Fondo valdyba Fondo
biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą kartu su lydinčiaisiais
dokumentais bei pagrindimais teikia derinti Finansų ir Teisingumo ministerijoms.
Gavus šių ministerijų išvadas Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo
projektas ir jį lydintys dokumentai bei pagrindimai svarstomi Fondo taryboje.
Fondo tarybai apsvarsčius, Fondo valdyba nurodytą įstatymo projektą kartu su
Fondo tarybos išvada ir lydinčiais dokumentais bei pagrindimais teikia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o ši nustatyta tvarka teikia juos
svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 75
kalendorines dienas iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos pateikia jį Seimui.
Pagal šį įstatymą Fondo valdyba, suderinusi su
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Fondo biudžeto vykdymo ataskaitą
kartu su audito išvada teikia derinti Finansų ir Teisingumo ministerijoms.
Fondo valdyba, suderinusi su Finansų ir Teisingumo ministerijomis, Fondo
biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audito išvada pateikia svarstyti Fondo
tarybai, o ši pateikia išvadą. Fondo valdyba šią ataskaitą kartu su Fondo
tarybos ir audito išvada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą
kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 30 dienos, nustatyta tvarka teikia
svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė, pritarus Fondo biudžeto vykdymo metų
ataskaitai, nustatyta tvarka pateikia ją tvirtinti Seimui.
2.2. IV (PAVASARIO) SESIJOS METU PRIIMTI
ĮSTATYMAI
DARBO SRITYJE
2006 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas
priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 17, 20, 35, 42 ir 43 pakeitimo įstatymą (Nr. X-673 Žin., 2006 06 28, Nr.
72-2689). Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip
pagrindinis komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 17, 35 ir 42 straipsnio pataisas. Komiteto
išvadų rengėjai Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Rima Baškienė. Kartu su
šiuo įstatymu buvo kaip lydintieji priimti šie įstatymai:
- Tarnybos
Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas;
- Vidaus tarnybos statuto 35 straipsnio pakeitimo
įstatymas
- Valstybės saugumo departamento statuto 43
straipsnio pakeitimo įstatymas;
- Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymas;
- Diplomatinės tarnybos įstatymo 54, 55 straipsnių
ir 4, 5 priedėlių pakeitimo įstatymas;
- Karių materialinės atsakomybės įstatymo 4 ir 10
straipsnių pakeitimo įstatymas;
- Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
9, 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Galiojęs Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnis
nustatė, kad Seimo nario padėjėjui-sekretoriui leidžiama eiti kito Seimo
nario, priklausančio tai pačiai frakcijai, padėjėjo-sekretoriaus, Seimo
frakcijos seniūno referento arba pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo
pareigas, bet ne daugiau negu pusę visos pareigybės darbo laiko.
Tokia įstatyminė nuostata iš dalies
prieštaravo Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsniui bei ribojo
Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus, einančio ne vienas pareigas, galimybę
paskirstyti savo darbo krūvį tarp kelių darboviečių. Galiojusi įstatymo
nuostata neleido padėjėjui-sekretoriui, pvz., dirbti nors ir keturiems
Seimo nariams po 0,25 etato.
Priimtos Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio
pataisos nustato tik maksimalaus darbo laiko ribojimą Seimo nario
padėjėjams-sekretoriams, kai jie dirba keliuose darbuose ar keliems Seimo nariams.
Įstatyme nustatytas maksimalus darbo laikas yra 12 valandų. Toks maksimalus
darbo laikas yra įtvirtintas ir Darbo kodekse darbuotojams, dirbantiems pagal
kelias darbo sutartis.
Valstybės tarnybos įstatymo 35 ir 42 straipsnio
nuostatų keitimas yra susijęs su valstybės tarnautojų teisės į tėvystės
atostogas įtvirtinimu. Kartu su šiuo įs
2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas
priėmė Darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. X-761, Žin., 2006 07
27, Nr. 82-3258). Komiteto išvadų rengėjai Vincė
Vaidevutė Margevičienė ir Zenonas Mikutis.
Darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalyje buvo
vartojama sąvoka valstybės ir savivaldybės įstaigos, organizacijos. Vartojant
šią sąvoką praktikoje kildavo neaiškumų.
Darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalis buvo
pakoreguota ir nustatyta, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse,
iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir
savivaldybių įstaigose tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose
konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai.
2.3 IV (PAVASARIO) SESIJOS METU SVARSTYTI
PARLAMENTINĖS KONTROLĖS KLAUSIMAI
IV
(pavasrio) sesijos metu komitetas svarstė šiuos parlamentinės kontrolės
klausimus:
- 2006 m. kovo 15 d. komitetas svarstė Valstybės
kontrolės valstybinio audito ataskaitą Darbo apmokėjimo lėšų naudojimas.
- 2006 m. kovo 22 d. komitetas apsvarstė klausimą dėl
apmokėjimo darbo grupėms, ruošiančioms įstatymų projektus, tvarkos pakeitimo. Buvo
nuspręsta paspartinti Vyriausybę greičiau priimti nutarimo Nr. 241 Dėl
darbo apmokėjimo komisijoms ir darbo grupėms bei ekspertams už teisės aktų
projektų rengimą ir darbą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytose
komisijose pakeitimus, kuriuose būtų aiškiai nustatyta darbo grupių sudarymo
ir apmokėjimo sąlygos ir tvarka, atitinkanti šiuo metu galiojančius
įstatymus.
2006 m. balandžio 5 d. komitetas apsvarstė
klausimus dėl Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms
(vieniems gyvenantiems asmenims) įgyvendinimo ir nepanaudotos specialios
tikslinės dotacijos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti
sumos panaudojimo kitai socialinei paramai finansuoti, ir dėl paramos teikimo
prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai trukmės.
2006 m. birželio 7 d. komitetas, dalyvaujant
visoms suinteresuotoms pusėms, savo posėdyje svarstė klausimą dėl
bankrutuojančios įmonės AB Ekranas darbuotojų socialinių garantijų dėl
užimtumo bei įdarbinimo organizavimo buvusiems įmonės darbuotojams, jiems
priklausančių išmokų mokėjimo, dėl paramos labiausiai socialiai pažeidžiamiems
asmenims bei kt.
2006 m. birželio 28 d. komitetas svarstė klausimą dėl nelaimingų
atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų prevencijos ir kontrolės. Buvo nuspręsta
prašyti Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos iki 2006 m. liepos 5 d.
pateikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymų projektus ir kitus
pasiūlymus, reikalingus siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe bei
profesinių susirgimų skaičių.
Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2006
m. birželio 28 d. svarstė klausimą dėl Socialinių paslaugų įstatymo
įgyvendinimo. Komiteto posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo,
Finansų ministerijų atsakingi pareigūnai, Lietuvos savivaldybių asociacijos,
įvairių Lietuvos miestų savivaldybių Socialinės paramos skyrių darbuotojai bei
apskričių atstovai. Socialinės paramos skyrių darbuotojai išreiškė susirūpinimą
dėl kai kurių vėluojančių poįstatyminių teisės aktų, jų nuostatų ir kitų problemų. Komitetas nusprendė tęsti Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo
kontrolę.
2006 m. liepos 12 d. komitetas svarstė klausimą
dėl darbo bylų nagrinėjimo teismuose praktikos. Nagrinėjant darbo bylas
dėl padarytų pažeidimų ir priimant jose sprendimus, dažniausiai yra
atsižvelgiama į lengvinančias aplinkybes ir taip paskiriamos mažesnės nuobaudos
nei sankcijoje nustatyta minimali nuobauda arba ji visai neskiriama
- darbdaviai tik įspėjami.
Komiteto nariai,
išklausę teisėjų, Generalinės
prokuratūros atstovės ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų, konstatavo,
kad būtina išsami darbo įstatymų pažeidimų ikiteisminių tyrimų, darbo bylų
nagrinėjimo teismuose praktikos analizė bei apibendrinimas. Lietuvos
Respublikos Generalinės prokuratūros buvo paprašyta pateikti išsamią
informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta pradėti
ikiteisminius tyrimus ir kodėl buvo nutraukti ikiteisminiai 2005 m. ir 2006 m.
I pusmetį įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai.
Nuspręsta šio klausimo nagrinėjimą pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo V
(rudens) sesijoje.
2.4. IV (PAVASARIO) SESIJOS METU
EUROPOS SĄJUNGOS (ES) REIKALŲ SVARSTYMAS IR SPRENDIMAS
Vadovaujantis LR Seimo statuto 271
skirsniu ,,Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimas, komitetas
svarstė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje
projektą (toliau Paslaugų direktyvos projektas); Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos
struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą; Europos Komisijos komunikatą ,,Metas judėti
sparčiau.
2006 m. kovo 9 d. posėdyje komitetas svarstė Europos
Komisijos (EK) komunikatą ,,Metas judėti sparčiau 1 ir 2 dalis (toliau
Pažangos ataskaita). Savo išvadoje komitetas rekomendavo Vyriausybei kartu su
socialiniais partneriais apsvarstyti Pažangos ataskaitoje EK rekomenduojamas
valstybėms narėms įgyvendinti priemones prioritetinėje veiklos srityje
,,Atsakas į globalizaciją ir žmonijos senėjimą ir EK pateiktą Nacionalinės
Lisabonos strategijos įgyvendino programos Užimtumo politikos vertinimą;
įvertinti Pažangos ataskaitoje Europos Komisijos valstybėms narėms siūlomų iki
2007 metų pabaigos įgyvendinti priemonių prioritetinėse veiklos srityse
praktinį įgyvendinimą; įgyvendinant Nacionalinės Lisabonos strategijos
įgyvendinimo programos Užimtumo politikos priemones efektyviai panaudoti
Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, taip pat didesnę bendrojo vidaus
produkto dalį skirti socialinei apsaugai bei atkreipti dėmesį į Pažangos ataskaitoje Lietuvos
Užimtumo politikos 15-tą Komisijos vertinimo punktą dėl darbuotojų sveikatos ir
saugos priemonių. Pažymėtina, kad Lietuvoje vidutinis darbo našumas yra kelis
kartus mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o nelaimingų atsitikimų
darbe skaičius yra ženkliai didesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse
narėse. Todėl pasiūlyta atsižvelgti į EK pasiūlymą ir į Nacionalinę Lisabonos
strategijos įgyvendinimo programą įtraukti priemones darbuotojų sveikatai ir
saugai gerinti.
2006 m. gegužės 3 d. posėdyje komitetas svarstė Lietuvos
2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos
projektą bei savo išvadoje pasiūlė jam pritarti bei skirti ne mažiau kaip
18 proc. struktūrinės paramos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programai.
Įvertinęs Europos Komisijos 2006 m. balandžio mėn.
pasirodžiusį patobulintą Paslaugų direktyvos projektą, komitetas 2006 m.
gegužės 24 d. išvadoje pritarė 2006-04-04 Europos Komisijos patobulintam
Paslaugų direktyvos projektui, kuriame atsisakyta kilmės šalies principo,
socialinių paslaugų, darbuotojų komandiravimą (24 ir 25 straipsniai) bei
laikino įdarbinimo agentūrų veiklą reglamentuojančių nuostatų. Paslaugų
direktyvos projekto tikslas nustatyti bendruosius ES paslaugų sektoriaus
reglamentavimo principus, užtikrinant paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę ir
laisvę teikti paslaugas kitose valstybėse narėse.
2006 m. kovo 29 d. posėdyje komiteto nariai
išklausė Lietuvos darbo biržos atstovų informacijos apie Europos socialinio
fondo BPD 2.1. priemonės ,,Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas bei BPD 2.3 priemonės ,,Socialinės atskirties
prevencija ir socialinė integracija įgyvendinimą bei lėšų panaudojimą.
Lietuvos Respublikos įstojimui į Europos Sąjungą
ir Europos dienai pažymėti 2006 m. balandžio 14 d. komitetas kartu su Seimo
Žmogaus teisų komitetu surengė bendrą diskusiją apie Europos Sąjungos lyčių
lygybės politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
