Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2008-05-07 dienos posėdyje, kaip
papildomas, svarstė Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektą XP-3008. Pagrindiniai projekto tikslai ir uždaviniai užtikrinti
geresnę autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų ir kitų intelektinės nuosavybės
subjektų teisių apsaugą. Parengti įstatymo projektą paskatino intelektinės
nuosavybės apsaugos teisinio reguliavimo trūkumai, neleidžiantys veiksmingai
kovoti su nusikaltimais intelektinei nuosavybei, tinkamai ginti nusikalstamai
pažeidžiamas autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų bei kitų intelektinės
nuosavybės subjektų teises. Parengti įstatymo projektą taip pat paskatino
teismų praktika. Ji parodė, kad teismai susiduria su sunkumais taikydami
Baudžiamojo kodekso (BK) 192 straipsnio nuostatas praktikoje: dabar galiojančio
BK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis nėra pakankamai aiški,
sunku baudžiamąją atsakomybę atriboti nuo administracinio teisės pažeidimo,
ypač daug problemų kyla bylose dėl dailės kūrinių neteisėto atgaminimo ir
platinimo, kai reikia nustatyti kūrinių teisėtų kopijų bendrą vertę, tačiau yra
tik kūrinio originalai ir teisėtos kopijos neegzistuoja. Komitetas šiam
nutarimo projektui pritarė.
Komitetas, kaip papildomas, svarstė Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XP-3009,
kurio tikslas - atriboti
baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės už neteisėtą
literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų
bazes), ar gretutinių teisių objekto, ar jų dalies atgaminimą ir užtikrinti
geresnę autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų ir kitų intelektinės nuosavybės
subjektų teisių apsaugą. Šis pakeitimas leis pašalinti neaiškumus dėl
administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymo. Už visuomenei
pavojingesnę veiką bus taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Komitetas šiam projektui pritarė.
Komitetas išklausė Etninės kultūros
globos tarybos 2007 metų ataskaitą, kurią pristatė tarybos pirmininkas prof.
Libertas Klimka. 2007 metų
veikloje Etninės kultūros globos taryba savo nutarimu išskyrė tokias problemas,
laikydama jas prioritetinėmis ir aktualiausiomis: gyvuojančių tradicinės
kultūros reiškinių išaiškinimas ir jų apsaugos priemonių kūrimas
etnografiniuose regionuose, bendruomenių veiklos skatinimas etnokultūrinės
veiklos pagrindu, bendruomenių vaidmens ir įtakos, saugant vietos tradicinę
kultūrą, stiprinimas Etnokultūrinės tradicijos tęstinumo ir perimamumo
užtikrinimas (vaikų folklorinių ansamblių steigimas, vasaros stovyklos,
edukacinės programos), vaikų ir jaunimo įtraukimas į etninės kultūros veiklą.
Mokytojų kompetencijos etnokultūros baruose stiprinimas, tradicinių amatų
palaikymas, jų centrų steigimosi skatinimas. Išvardytųjų prioritetinių darbų
sėkmė ir tolimesnė etnokultūros plėtros perspektyva neabejotinai priklausys nuo
etnologų rengimo Lietuvos aukštosiose
mokyklose. Todėl Etninės kultūros globos taryba 2007 m. ypatingą dėmesį
skyrė šiai problemai, matydama nepatenkinamą padėtį.
Komitetas nusprendė pritarti Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos
ataskaitai ir siūlyti Seimui svarstyti Seimo nutarimo projektą.
Komitetas taip pat svarstė Valstybinės kultūros
paveldo komisijos 2007 metų veiklos ataskaitą. Pristatydamas ataskaitą,
Komisijos pirmininkas prof. Jonas Glemža, pabrėžė, kad komisija aktyviai dalyvavo formuojant paveldo
apsaugos politiką. Komisija priėmė sprendimą Dėl aktualiausių kultūros paveldo
apsaugos politikos formavimo uždavinių, kuriame numatyta: paveldosaugos bei su
paveldosauga susijusių sričių teisės aktų tobulinimas; atsakomybės taikymas
pažeidėjams bei paveldosaugos darbuotojams; objekto naudojimo ir tvarkybos
reguliavimo efektyvumas ir galimos žalos visuomenei vertinimas bei
išieškojimas; kultūros paveldo tvarkybos finansinis rėmimas valstybės ar
savivaldybių biudžeto lėšomis, siekiant racionalaus jų panaudojimo. Komisija
konstatavo, jog dar nepakanka dokumentų kultūros paveldo objektų būklei
nustatyti bei vertinimo rekomendacijų skirtingoms kultūros paveldo objektų
rūšims. Artimiausiu metu Komisija numato svarstyti parengtų paveldo tvarkybos
reglamentų atitikimą Nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms ir restauravimo bei konservavimo
darbų metodikoms.
Komitetas nusprendė pritarti Valstybinės kultūros
paveldo komisijos 2007 metų veiklos ataskaitai ir siūlyti Seimui svarstyti
Seimo nutarimo projektą.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip pagrindinis svarstė Seimo narių
R. Kupčinsko ir V.M. Čigriejienės Švietimo įstatymo 41 straipsnio papildymo
įstatymo projektą Nr. XP-2888, kuriuo siekiama suteikti galimybę miestų
pakraščio ir kaimo mokykloms išlikti vidurinėmis ir tokiu būdu suteikti
mokiniams vientisą vidurinį išsilavinimą. Komitetas padarė pertrauką svarstyme,
kol Seimo posėdžių sekretoriate bus įregistruotas Švietimo įstatymo pakeitimo
įstatymas.
Komitetas kaip pagrindinis svarstė Švietimo įstatymo 60 ir 61
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo
projekto 4 variantą, kadangi gauta Seimo Teisės departamento išvada šiam
variantui. Projekto pagrindinis
tikslas nustatyti, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai mokymosi bendrojo
lavinimo mokykloje metu, būtų draudžiami valstybės lėšomis nuo nelaimingų
atsitikimų.
Nuspręsta teikti Seimui
svarstyti Švietimo įstatymo 60 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 5 variantą, patobulintą
atsižvelgus į gautas pastabas.
Komitetas kaip pagrindinis
svarstė Seimo narės Dangutės Mikutienės teikiamą Švietimo įstatymo 36
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
XP-2433, kuriuo siekiama,
kad ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo bei pirminio profesinio mokymo
mokyklose mokinių maitinimas būtų organizuojamas tik stacionariose maisto
tvarkymo vietose pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus
ir tokiu būdu būtų gerinamos mokinių maitinimo sąlygos bei kokybė. Gerinant
vaikų maitinimą mokyklose kartu siekiama apsaugoti ir vaikų sveikatą.
Komitetas pritarė Ūkio
ministerijos, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos
nuomonei, Vyriausybės, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Seimo narių V.Simulik
ir E.Žakario pasiūlymams ir nusprendė teikti Seimui svarstyti patobulintą Švietimo
įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektą XP-2433(2).
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė pristatė Komitetui
valstybinės kalbos politikos gairių projektą ir atsakė į Seimo narių klausimus.
Jurgita Bieliūnienė, 2396789
