2008-06-18 dienos posėdyje

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tęsė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo svarstymą

 

2008-06-18 dienos posėdyje Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tęsė Vyriausybės parengto Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XP-2905A ir Seimo narių A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus pateikto XP-2905 projekto svarstymą. Diskutuota šiais esminiais klausimais:

 

1. Valstybinės aukštosios mokyklos tarybos rinkimai.

Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė nuostatai, kad universiteto tarybą sudarytų 2 studentų sąjungų deleguoti atstovai, 1 – universiteto administracijos ir kitų darbuotojų atstovas, 2 – universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atstovai, 1 – švietimo ir mokslo ministro deleguotas asmuo ir 5 – socialinių partnerių atstovai ( juos gali siūlyti profesinės sąjungos, įstaigos, suinteresuotos įmonės, organizacijos ir fiziniai asmenys (negali būti tos aukštosios mokyklos personalo, studentų atstovai), kurių kandidatūras parenka Aukštojo mokslo taryba. Universiteto tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. 

2. Senato sudėtis.

Komitetas pritarė Seimo narių G. Steponavičiaus ir A. Kubiliaus projekte XP-2905 pateiktam variantui, pagal kurį universiteto senatą sudaro: akademinė bendruomenė (ne mažiau 20 proc. -profesoriaus pareigas einantys dėstytojai, ne mažiau kaip 20 proc. docento pareigas einantys) ir ne mažiau kaip 20 proc. studentų. Tarybos kadencija 5 metai.

3. Aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus ) rinkimai.

Komitetas pritarė Seimo narių G. Steponavičiaus ir A. Kubiliaus projekte XP-2905 esančioms nuostatoms ir Seimo nario Algirdo Monkevičiaus pasiūlytam variantui, pagal kurį aukštosios mokyklos taryba viešo konkurso keliu renka, skiria ir atleidžia iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių (direktorių). Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 aukštosios mokyklos narių.

Projektų svarstymas bus tęsiamas kitą posėdį.

 

Komiteto nariai pritarė siūlymui papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 19 straipsnį, numatant jog lengvatinis 5 proc. PVM tarifas nebūtų taikomas leidiniams, kurie Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos priskirti profesinės etikos nesilaikančiais viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Projekto tikslas – skatinti kokybinės ir profesinės etikos besilaikančios spaudos ir garbingos konkurencijos, solidarumo tarp visuomenės informavimo priemonių vystymąsi. Tos visuomenės informavimo priemonės, kurioms jų savininkų pelno interesai yra aukščiau visuomenės interesų, kurios pasižymi neskaidriais ryšiais su verslo bei politinėmis grupėmis, turėtų būti išskirtos iš sąžiningų, profesinės etikos besilaikančių žiniasklaidos priemonių.

 

Komitetas svarstė klausimą dėl Vilniaus universiteto bibliotekos finansavimo. Pasak posėdyje dalyvavusio Vilniaus universiteto prorektoriaus Alekso Pikturnos, Vilniaus universiteto biblioteka pagal Bibliotekų įstatymą yra valstybinės reikšmės biblioteka, kurios fonduose sukauptas rašto ir spaudos paveldas turi išskirtinę reikšmę mokslui, švietimui, kultūrai ir šalies ūkiui. Biblioteka finansuojama iš Valstybės biudžeto pagal LR Vyriausybės patvirtintą lėšų skyrimo aukštosioms mokykloms Metodiką, priklausomai nuo studentų skaičiaus bei mokslinės produkcijos, skiriamų lėšų Vilniaus universiteto programai „Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas ir mokslo plėtojimas“. Pagal Metodiką lėšos iš Valstybės biudžeto buvo skirtos tik mokslo ir studijų informaciniam aprūpinimui. Kita lėšų dalis – mokslo ir kultūros paveldui išlaikyti – VU Senato nutarimu buvo skirta iš VU programos Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas, sumažinant lėšas studijoms. Vilniaus universitetas kreipėsi į švietimo, mokslo ir kultūros Komitetą prašydamas didesnio finansavimo, kad būtų užtikrintas Vilniaus universiteto bibliotekos, kaip kultūros paveldo, išsaugojimas. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Eglė Radėnienė paaiškino, kad Vilniaus universitetui yra skiriamos lėšos ir paveldo išsaugojimui, tame tarpe ir bibliotekoje esančio paveldo išsaugojimui, tačiau Universiteto Senatas pats sprendžia, kokia konkreti pinigų suma skiriama bibliotekoje esančio paveldo išsaugojimui.

Komitetas, išklausęs skirtingų nuomonių dėl lėšų Vilniaus universiteto bibliotekai skyrimo, konstatavo, kad pagrindinė problema nepakankamas Vilniaus universiteto bibliotekos finansavimas, o ne metodika, pagal kurią tos lėšos skiriamos. Komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti Vyriausybei atsižvelgti į valstybinės reikšmės objekto Vilniaus universiteto bibliotekos realų lėšų poreikį ir 2009 metų valstybės ir savivaldybių biudžete šiai bibliotekai numatyti iš viso 10333,7 tūkst. Lt.

 

 

 

 

Jurgita Bieliūnienė, 2396789