2008-07-14 dienos posėdyje Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip
pagrindinis, nesulaukęs papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvados svarstė
Seimo nario A. Monkevičiaus teikiamą Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektą XP-3234, kuriame siūloma nustatyti, kad gerai
besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų.
Komitetas pritarė teikiamam įstatymo projektui su Seimo Kanceliarijos
Teisės departamento redakcine pataisa.
Seimo pavedimu skubos tvarka Komitetas kaip pagrindinis svarstė Seimo nario
A. Monkevičiaus teikiamą Aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58,
59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektą XP-3235, glaudžiai susijusį su aukščiau svarstytu
įstatymo projektu XP-3234. Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 59 straipsnio 1 d.
valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios
pakopos studijų studentai, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61
straipsnyje, jeigu jų mokymasis neatitinka 60 straipsnyje nustatytų gero
mokymosi kriterijų, kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką,
kuri lygi teisės aktų nustatyto minimaliojo gyvenimo lygio 4 dydžiams.
Įgyvendinant galiojančio įstatymo nuostatas, valstybės biudžeto lėšos gerai
besimokančių studentų studijų įmokoms padengti aukštosioms mokykloms nebus
numatomos atskirai kaip tiksliniai asignavimai. Pagal teikiamą projektą
valstybės biudžeto lėšos studijų įmokoms padengti būtų numatomos aukštosioms
mokykloms pagal visą nustatytą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių
jose.
Nuspręsta pritarti Aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60,
61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektui XP-3235(2), patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės
departamento išvadą.
Komitetas varstė Seimo nario Ryto Kupčinsko pasiūlymus Valstybinės lietuvių
kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XP-1320.
Seimo nario pasiūlymui neoficialų geografinį pavadinimą rašyti lietuvių
kalba Komitetas nepritarė, nes neoficialus vietovardis – tarminis arba
istorinis geografinio objekto pavadinimas, o papildžius nuostatą žodžiais
„lietuvių kalba“, gali kilti neaiškumų dėl tarminių formų pateikimo.
Pasiūlymui oficialų geografinį pavadinimą rašyti lietuvių kalba Komitetas
iš esmės pritarė ir nusprendė teikti patikslintą formuluotę Oficialusis
Lietuvos vietovardis – Lietuvos teisės norminių aktų nustatytas Lietuvos
geografinio objekto pavadinimas, parašytas lietuvių kalbos rašmenimis.
Pasiūlymui Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes sudaryti ir
rašyti lietuvių kalbos rašmenimis atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios
formų, priesagų ir žodžio galūnių skirtumus Komitetas nepritarė, nes Lietuvių
ir kai kurių kitų kalbų asmenvardžių formos skirtumai ir reiškiami priesagomis
ir (arba) galūnėmis, todėl žodžių junginys formų,
priesagų ir žodžio galūnių yra moksliškai netikslus, be to, jis nepapildo
nuostatos esmės.
Siūlymas vardus ir pavardes rašyti lietuvių kalbos rašmenimis nepriimtinas
dėl to, kad Seime jau įregistruotas Lietuvos vardų ir pavardžių įstatymo
projektas, kuriame numatyta išimčių. Ateityje tų išimčių, grindžiamų
tarptautinės teisės normomis, gali būti daugiau. Įstatymo projekto rengimo darbo
grupei rūpėjo apsaugoti lietuviškų asmenvardžių tradiciją, todėl ir buvo
įrašyta blanketinė norma, nukreipianti į kitus įstatymus.
Pasiūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui jam nebūdingą funkciją, t.y.
kad Lietuvių kalbos institutas kontroliuojančioms institucijoms teikia
metodinę ir dalykinę pagalbą, Komitetas nepritarė, nes Lietuvių kalbos
institutas yra mokslo įstaiga ir nevykdo kontrolės funkcijų. Valstybinės kalbos
inspekcijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodeksas, Valstybinės kalbos inspekcijos ir Valstybinės kalbos įstatymai,
tikrinimą ji atlieka pagal patvirtintą Valstybinės kalbos vartojimo ir
taisyklingumo kontrolės principus, kriterijus ir jų taikymo metodiką.
