Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2007 metų veiklos

ataskaita

I. Bendroji informacija

 

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui      Iš jų kaip pagrindiniam komitetui              kaip papildomam  komitetui		67 49 18
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą		3
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados		82
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektams rengti		3
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.		Komiteto posėdžiai      Iš jų: išvažiuojamieji	42 4
2.2.		Klausymai	4
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.		Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	45
4.  Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.		Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	1049
4.2.		Parengta atsakymų ir raštų	654
5. Renginiai
5.1.		Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	16
5.2.		Kiti renginiai	4
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.		Surengta vizitų	7
6.2.		Priimta delegacijų	6

 

II. Aktualiausi darbai

Pagrindiniai rodikliai:

Komitetas kaip pagrindinis Seimo pavedimu svarstė 49 teisės aktų projektus (XP-1703, XP-1638, XP-1639, XP-1201(2), XP-1725, XP-1320, XP-2030, XP-1663, XP-1763, XP-2139, XP-2149, XP-1416, XP-2182, XP-619(2), XP-1090, XP-2034, XP-2064, XP-1760, XP-1586, XP-1383, XP-1836, XP-1938, XP-1938A, XP-2246, XP-2180, XP-2206, XP-2261, XP-1776, XP-1777, XP-1827, XP-2306, XP-934, XP-2332, XP-1453, XP-2521, XP-2286(2), XP-1578(3), XP-1396(2), XP-1764, XP-1520, XP-2250(2), XP-2433, XP-2404(2), XP-964(3), XP-2007(4), XP-2055, XP-1730, XP-2114, XP-2256).

Komitetas kaip papildomas Seimo pavedimu svarstė 18 teisės aktų projektų (XP-1990, XP-1102(2), XP-1489A, XP-933(2), XP-2097, XP-1872(2), XP-1692, XP-1806, XP-1879, XP-2356, XP-2288, XP-2377, XP-1994A, XP-2192, XP-2140, XP-2584, XP-2267, XP-2573).

Komiteto narių ar Komiteto inicijuoti teisės aktų projektai:

XP-2206 - pateiktas 2007-05-22 (nepriimtas); XP-2285 - įregistruotas (pateikimo nebuvo); XP-1703 (priimtas 2007-03-27); XP-2283 (priimtas 2007-06-05); XP-1764 (pateikimas 2007-04-12, nepriimtas); XP-1836 (priimtas 2007-07-04); XP-1874 (įregistruotas 2007, pateikimo nebuvo); XP-2301 (priimtas 2007-06-14); XP-1938A (priimtas 2007-06-26); XP-2029 (įregistruotas 2007, pateikimo nebuvo); XP-2030 (priimtas 2007-04-12); XP-2053 (pateikimas 2007-04-12); XP-2306 (pateikimas 2007-06-12, nepriimtas); XP-2332 (priimtas 2007-07-03); XP-2333 (priimtas 2007-06-19); XP-2376 (priimtas 2007-07-04); XP-2386 (įregistruotas 2007, pateikimo nebuvo); XP-2404 (įregistruotas 2007, pateikimo nebuvo).

Per VI (pavasario) ir VII (rudens) sesijas Seimas priėmė 13 įstatymų ir 16 nutarimų, kuriuos svarstant Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo paskirtas pagrindiniu.

Parlamentinė kontrolė

Posėdžiuose svarstyti kiti parlamentinės kontrolės klausimai:

1.    Lietuvos mokslo tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-01-17).

2.    Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių skyrimo (2007-03-14).

3.    Susitikimas su LRT Tarybos pirmininku R. Pakalniu ir Tarybos pavaduotoja D.Vilyte (2007-03-14).

4.    Išvažiuojamojo posėdžio Jonavoje metu vyko susitikimas su Jonavos savivaldybės vadovybe, lankymasis Jonavos gimnazijoje, Politechnikos mokykloje, Rūklos vidurinėje mokykloje, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke (2007-03-21).

5.    Žvėryno bendruomenės skundo „Dėl tendencingos Valstybinės kultūros paveldo komisijos rinkimuose galinčių dalyvauti visuomeninių organizacijų atrankos“ svarstymas (2007-03-28).

6.    Dėl Donelaičio draugijos kreipimosi dėl Kristijono Donelaičio muziejaus Karaliaučiaus krašte ateities (2007-04-04).

7.    LRT tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-04-18).

8.    Žurnalistų etikos inspektorius 2006 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-05-02).

9.    Dėl abitūros egzaminų slaptumo išsaugojimo (2007-05-02).

10.    LR Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-05-16).

11.    Dėl LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų kapaviečių projekto (2007-05-16).

12.    Dėl kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų (2007-05-16 ir 2007-10-17).

13.    Nacionalinės programos “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” pristatymas (2007-05-23).

14.    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-05-23).

15.    LRT komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-06-06).

16.    Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R. Šalaševičiūtės pateikta informacija apie Airijos mokyklose terorizuojamus lietuvių vaikus (2007-06-06).

17.    Etninės kultūros globos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-06-08);

18.    Dėl LRT orkestro (2007-06-08).

19.    Išvažiuojamasis posėdis į ŠMM (2007-06-13).

20.    Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2006 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-06-13).

21.    Projekto “Muziejai visiems” pristatymas (2007-06-20).

22.    Muzikinio ugdymo politikos aptarimas (2007-06-20).

23.    Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos svarstymas (2007-06-27).

24.    Dėl sociologinio tyrimo “Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams” rezultatų (2007-06-27).

25.    Lietuvos įvaizdžio strategijos aptarimas (2007-06-27).

26.    Dėl regionų kultūros politikos (2007-07-02).

27.    Dėl “Lietuvos pašto” 2008 metų prenumeratos pristatymo įkainių (2007-08-22).

28.    Dėl informacinių laidų kitomis kalbomis LRT.

29.    Dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų reformos (2007-09-19).

30.    Dėl užsienio aukštųjų mokyklų veiklos Lietuvoje (2007-09-19).

31.    Dėl Valstybės audito ataskaitos „Moksleivių nemokamo maitinimo organizavimas“ išvadų ir rekomendacijų (2007-10-10).

32.    Dėl užsienyje dirbančių Lietuvos mokytojų ir pedagogų socialinių garantijų (2007-10-10).

33.    Susitikimas su Seimo deleguotais LRT tarybos nariais (2007-10-10) ir išklausyta jų informacija, kaip atstovaujama Seimo pozicijai taryboje .

34.    Dėl kultūros darbuotojų atlyginimų ir kvalifikacijų sistemos (2007-10-17).

35.    Metinės Lietuvos nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitos svarstymas (2007-10-17).

36.    Dėl Trakų vienuolyno (2007-10-24).

37.    Mokomieji kompiuteriniai žaidimai Lietuvoje, dabartis ir perspektyva. ES parama (2007-11-14).

38.     Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ (2007-11-14).

39.    Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Dėl studijų universitetuose organizavimo ir lėšų, skirtų studijoms ir mokslui bei investicijoms panaudojimas“ (2007-11-14).

40.    Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaita (2007-11-28).

41.    Dėl metodinės mokymo priemonės „Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimas“(2007-11-28).

42.    Dėl atstovavimo Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą pagal Seimo narių grupės prašymą, ar Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 47, 57, 58 ir 61 straipsnių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

43.    Dėl Lietuvos literatūros ir meno archyvo (2007-12-05).

44.     Dėl Kultūros rėmimo fondo (2007-12-05).

45.    Švietimo problemų aptarimas su pedagogų bendruomenei atstovaujančių organizacijų atstovais.

Švietimo prieinamumas

2007-06-27 d. Komitetas tęsė išvažiuojamajame Komiteto posėdyje 2007 m. birželio 13 d. pradėtą svarstymą Dėl Kauno technologijos universiteto ir Šiaulių universiteto ekspertų atlikto tyrimo „Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams” išvadų ir siūlymų. Nuspręsta siūlyti Vyriausybei parengti iki 2008 m sausio 1 d. Rytų Lietuvos mokyklų rėmimo programą ir, remiantis ja, 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti papildomų lėšų švietimo investiciniams projektams įgyvendinti, ugdymo kokybei tobulinti, geresniam švietimo prieinamumui laiduoti.

Be to, pasiūlyta 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyti, kad mokyklų steigėjai gali perskirstyti mokinio krepšelio lėšas tarp mokyklų iki 5 procentų visos specialios tikslinės dotacijos arba valstybės biudžeto lėšų dalies, bet ne daugiau negu 10 procentų iš kiekvienos bendrojo lavinimo mokyklos. Tokioms nuostatoms Seimas, tvirtindamas 2008 valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, pritarė.

Pasiūlyta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus rajono savivaldybei atnaujinti veiklą trišalės koordinacinės grupės, kuri svarsto mokyklų plėtros, mokyklų tinklo pertvarkos ir kitus aktualius švietimo plėtotės rajone klausimus. Siūlyti Ministerijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai iki rugsėjo 1 d. sudaryti analogišką trišalę koordinacinę grupę drauge su Šalčininkų rajono savivaldybe.

Komitetas pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai iki 2007 gruodžio 1 dienos surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų išnagrinėta Europos tautinių mažumų švietimo patirtis ir parengti siūlymai dėl tautinių mažumų švietimo plėtotės ir ugdymo kokybės tobulinimo Lietuvoje. Tokia konferencija buvo surengta. Joje pranešimą padarė Komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.

Pasiūlyta Ministerijai apsvarstyti galimybę panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas įgyvendinti Vilniaus apskrities švietimo plėtros projektams, ypač ugdymo kokybei tobulinti ir prieinamumui laiduoti.

Komitetas pasiūlė Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valstybine kalba mokomose mokyklose nuo 2007 metų mokyti lenkų kalbos kaip pasirenkamojo dalyko. Dėl šios priežasties rekomendavo Ministerijai imtis priemonių organizuoti metodinę ir dalykinę pagalbą šiam siūlymui įgyvendinti, jeigu reikia, tikslinti Bendruosius ugdymo planus, tobulinti kitus teisės aktus ir rengti reikiamą medžiagą, kad būtų sudarytos sąlygos norintiems abiturientams laikyti valstybinį ir mokyklinį lenkų kalbos egzaminą. Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi tam tikrų parengiamųjų darbų: paruošta programa, parengtas lenkų kalbos kaip užsienio kalbos vadovėlio rankraštis. Šiuo metu vyksta jo ekspertinis vertinimas.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pavasario sesijoje ne kartą svarstė klausimus susijusius su nacionaliniu transliuotoju. Komitetas dažnai susitinka su LRT tarybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi, aptaria Lietuvos piliečių ir Seimo narių keliamas LRT veiklos problemas. Reikia pripažinti, nors Komitetas ir LRT taryba bendrauja dažnai, Komiteto nariai nėra patenkinti LRT veikla, dažnai išsako LRT tarybos pirmininkui konkrečias pastabas dėl visuomeninio transliuotojo laidų kokybės, objektyvumo ir nešališkumo principų laikymosi informacinėse laidose, debatuose ir pan. Birželio mėnesį Komitetas gavo LRT tarybos 2006 m. veiklos ataskaitą. Ruošdamasis šios ataskaitos svarstymui Komitetas nusprendė prašyti Seimo Valdybos pavesti Seimo kanceliarijai organizuoti: sociologinės gyventojų nuomonių apklausos apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme apibrėžtos visuomeninio transliuotojo misijos vykdymą ir LRT vykdomų funkcijų atlikimo kokybę atlikimą ir LRT veiklos atitikimo strateginiam planui ir teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo įvertinimą. Turėdamas aukščiau minėtus tyrimus Komitetas rudens sesijoje galės svarstyti LRT tarybos 2006 metų veiklos ataskaitą.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Kultūros pakomitetis ne kartą nagrinėjo ir išreiškė savo nuomonę dėl LRT orkestro likimo. Komitetas vienareikšmiškai pasisako už tai, kad LRT orkestras yra reikalingas kaip vienintelis lengvosios muzikos žanro populiarintojas Lietuvoje ir turi būti išsaugotas. Kultūros pakomitetis kreipėsi į Vyriausybę su prašymu rasti galimybę LRT orkestrui skirti didesnį finansavimą.

Komitetas gavo Rusų bendruomenės kreipimąsi dėl LRT tarybos sprendimo netransliuoti informacinės laidos rusų kalba „Večernij vestnik“. Komiteto posėdyje šis kreipimasis buvo apsvarstytas. Komitetas išsakė neigiamą nuomonę dėl laidų tautinėms mažumoms uždarinėjimo ir  nusprendė prašyti LRT tarybos persvarstyti klausimą dėl laidos „Večernij vestnik“ panaikinimo. LRT taryba šį klausimą pakartotinai apsvarstė Tarybos posėdyje, bet savo sprendimo nepakeitė.

Rudens sesijos metu Komitetas susitiko su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos nariais, deleguotais Seimo, išklausė jų nuomonių dėl LRT veiklos bei išsakė nemažai kritikos LRT atžvilgiu.

Komitetas net keletą posėdžių paskyrė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2006 metų veiklos ataskaitos svarstymui. Svarstant šią ataskaitą Komitetas išklausė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos “LRT vertinimas” pristatymo, advokato V. Barkausko kontoros atlikto vertinimo „Ar nacionalinio radijo ir televizijos veikla atitinka strateginį planą ir kaip įgyvendinamos teisės aktais pavestos funkcijos” pristatymo ir LRT tarybos pirmininko R. Pakalnio pristatytos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2006 metų veiklos ataskaitos. Svarstant LRT ataskaitą Komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į LRT, kurio metu susipažino su LRT materialinės bazės atnaujinimo darbais ir susitiko su LRT taryba. Komitetas parengė Seimo nutarimo projektą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2006 metų veiklos ataskaitos.

Diskusijos, seminarai, konferencijos

Komitetas organizavo:

2007-01-31 d. seminarą „Patyčių ir smurto mokyklose prevencija: geriausios patirties pritaikymas“. Seminare dalyvavo patyčių ir smurto prevencijos specialistai iš Bergeno (Norvegija) universiteto. Po seminaro vykusiame posėdyje Komitetas pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai parengti programą. Tokia programą buvo patvirtinta ir pradėta įgyvendinti 2007 m.

2007-02-13 d. diskusiją „Aukštojo mokslo finansavimo tobulinamas“.

2007-03-14 d. diskusiją „Aukštojo mokslo reforma“ (dalyvavo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovai).

2007-03-21 diskusiją „Dėl žurnalistų akreditacijos Seime“.

2007-03-28 d. seminarą Mokslinio projekto „Suvienyti ir vieningi?” Pilietiškumo paieškos integruojantis Europai“ pristatymas.

2007-05-09 d. diskusiją „Mokslas ir moksliniai tyrimai Europos Sąjungoje“.

2007-05-25 d. diskusiją „Regionų kultūros politikos klausimai“.

2007-06-13 d. diskusiją „Dėl tyrimo Mokymosi prieinamumas Vilniaus raj. gyventojams“ išvadų ir siūlymų.

2007-06-15 d. forumą “Paveldas ir visuomenė”.

2007-09-26 d. konferenciją „Dėl valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metais nuostatų.

2007-10-24 d. Nacionalinė konferencija „Žalioji knyga „Europos mokslinių tyrimų erdvė -  naujos perspektyvos“. Iššūkiai ir galimybės Lietuvos mokslui“

2007-11-21 tarptautinę konferenciją „Muziejus XXI amžiuje. Muziejus visiems“. Konferencijos metu buvo pasikeista informacija apie muziejų edukacijos svarbą, apie tai, kaip muziejus galėtų efektyviau savo vykdomais projektais į muziejų atvesti naują lankytojų auditoriją, aptarta muziejų edukacinių projektų svarba įvairioms tikslinės grupėms. Buvo pristatyti įdomiausi muziejų edukacijos projektai Šiaurės šalyse ir Lietuvoje.

2007 11 28 d. diskusija „Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimas“

2007-12-13 konferencija „Skaitymo metus pasitinkant“.

Komiteto atstovai 2007-02-21 d. dalyvavo konferencijoje „Dėl nevalstybinių kolegijų aukštojo mokslo kontekste“, vykusioje Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje Šiauliuose.

Per visus 2007 metus nuosekliai vyko diskusijos ir Komiteto vadovų pasitarimai su vykdomosios valdžios atstovais mokytojų ir dėstytojų atlyginimų ir kitų socialinių garantijų klausimais.

Priimta užsienio delegacijų:

1. 2007 m. kovo 28 d. įvyko susitikimas su knygų sklaidos organizacijos Booktrust iš Jungtinės Karalystės vadovais. Komitetas susitiko su Didžiosios Britanijos skaitymo skatinimo organizacijos „Booktrust” direktoriumi Chris Meade ir „Booktrust” vykdomos programos „Bookstart” vadove Rosemary Klarke. Komitetas išklausė informaciją apie organizacijos „Booktrust” veiklą ir projektą „Bookstart”.

2.2007 m. birželio 27 d. Komiteto nariai susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago Kultūros ir medijų komiteto delegacija.

3. 2007 m. rugsėjo 28 d. vyko susitikimas su Europos Komisijos Generalinio vertimo žodžiu ir raštu direktorato vadovais.

4. 2007 m. lapkričio 22 d. vyko susitikimas su Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto ekspertais.

Surengta Komiteto delegacijų išvykų į užsienį:

1.    2007 m. gegužės 10-13 dienomis Turino (Italija) tarptautinėje knygų mugėje dalyvavo J. Dautartas, M.A. Pavilionienė, D. Teišerskytė ir Komiteto patarėja R. Kačkutė.

2.    2007 m. balandžio 25-28 dienomis Erfurte (Vokietijos Federacinė Respublika) Lietuvos Respublikos Seimo ir Vokietijos Federacinės Respublikos Tiūringijos žemės Landtago bendradarbiavimo 10-mečio renginiuose dalyvavo J. Dautartas.

3.     2007 m. birželio 10-11 dienomis Berlyne (Vokietija) Europos Sąjungos narių ir šalių kandidačių parlamentų švietimo ir mokslo komitetų vadovų konferencijoje dalyvavo V. Domarkas, A. Baranauskas ir Komiteto patarėja L. Joskaudaitė.

4.    2007 m. birželio 1-3 dienomis Dubline (Airija) steigiamajame lietuvių bendruomenės mokytojų asociacijos suvažiavime dalyvavo J. Dautartas.

5.    2007 m. spalio 4 – 5 dienomis vyko išvažiuojamasis posėdis į Kaliningrado sritį (Rusijos Federacija), kurio metu Komitetas nagrinėjo klausimą dėl K.Donelaičio memorialo Tolminkiemyje ateities, dalyvavo atidengiant atminimo lentą Karaliaučiaus profesoriui Liudvikui Gediminui Rėzai, susitiko su Kaliningrado apskrities administracijos kultūros viceministru.

6.    2007 m. lapkričio 6 – 10 dienomis Komiteto atstovų išvyka į Vengrijos Parlamentą ir dalyvauti Pasauliniame mokslo ir parlamentų atstovų forume „Investicijos į mokslą, technologijas ir inovacijas: iššūkiai ir galimybės parlamentams“.

7. 2007 m. gruodžio 18-19 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto delegacija, kurią sudarė Seimo nariai V. Domarkas (delegacijos vadovas), M. A. Pavilionienė ir ŠMKK patarėja L. Joskaudaitė dalyvavo Europos Parlamento ir Portugalijos Respublikos Asamblėjos surengtame bendrame komitetų posėdyje švietimo ir kultūros klausimais.

Periodiškai vyko Komiteto vadovų susitikimai su pedagogų ir švietimo vadovų, visuomeninių organizacijų delegacijomis.

Švietimo įstatymo tobulinimas

Komiteto teikimu Seimas priėmė Švietimo įstatymo 9 straipsnio pataisos įstatymą, kuriuo nustatoma, kad atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų prašymu, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą.

Paskutiniame pavasario sesijos posėdyje Seimas priėmė Komiteto teiktą kelių Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymą. Viename straipsnyje įteisinamas naujas mokyklos tipas - vaikų socializacijos centras. Ši straipsnio formuluotė susijusi su Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu. Kita straipsnio formuluotė nustato, kad sanatorinėse mokyklose vaikui sudaromos sąlygos siekti ne tik pradinio, pagrindinio, bet vidurinio ugdymo. Šios nuostatos iniciatorė buvo Seimo narė V. V. Margevičienė.

Ta pati įstatymo pataisa patikslina tėvų teises gauti informaciją ne tik apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus, bet apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį. Kartu nustatoma, kas apibrėžia mokytojo pareigų vykdymo tvarką.

Socialinė parama švietimo dalyviams

Komitetas kaip papildomas svarstė Vyriausybės teikiamą Socialinės paramos mokiniams įstatymo 2, 6, 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekta patikslinti Socialinės paramos mokiniams įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūlomus įstatymo pavadinimo bei straipsnių numeracijos pakeitimus. Komitetas pritarė Socialinės paramos mokiniams įstatymo 2, 6, 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pagal šią nuostatą nemokamas maitinimas skiriamas ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams.

Pedagogų, mokyklų vadovų žodžiais, mokiniai, kurie gauna nemokamą maitinimą, neretai jaučia tam tikrą psichologinį diskomfortą. Atsižvelgdami į tą faktą, Seimo nariai R. Baškienė, V. Domarkas ir V. V. Margevičienė įregistravo Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisos įstatymo projektą, kurio tikslas - nustatyti, kad visiems mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programas būtų skiriami nemokami pietūs ir pusryčiai. Lėšos šiai funkcijai įgyvendinti būtų skiriamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių, kurių teritorijoje mokyklos įsteigtos, biudžetams. Siūloma, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo 2008 metų pradžios. Seimo nariai mano, kad stiprėjant šalies ekonomikai tokia nuostata turėtų galioti ir aukštesniųjų ugdymo programų mokiniams.

Komitetas, paskirtas papildomu, pavasario sesijos metu daug dėmesio skyrė Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto svarstymui. Bendru sutarimu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu buvo sudaryta redakcinė darbo grupė įstatymo projektui tobulinti. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui grupėje atstovavo Komiteto pirmininkas V. Domarkas ir švietimo ir mokslo ministrė, Seimo narė R. Žakaitienė. Esminės darbo grupės pasiūlytos nuostatos ir buvo įteisintos pavasario sesijoje priimtame Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Įstatymas priimtas įgyvendinant Nepilnamečių justicijos programą, kuria siekiama sukurti tokią nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų bei priemonių sistemą, kuri atitiktų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir kitų tarptautinių teisės aktų nuostatas. Remiantis Nepilnamečių justicijos programa yra vykdoma nepilnamečių justicijos reforma. Nepilnamečių justicijos reformos koncepcijoje numatyta, kad vidutinės priežiūros įstaigos turi steigtis apskrityse. Tai sąlygotų nepilnamečių teisėtvarkos pažeidėjų santykių su biologine šeima tęstinumą, geresnes adaptacijos galimybes ir padėtų užtikrinti veiksmingesnę ugdytinių socializaciją, socialinės pedagoginės, psichologinės ir kitos pagalbos teikimą išėjus iš priežiūros įstaigos. Priėmus įstatymą, nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros sistema suderinta su tarptautiniais standartais, pradėta spręsti viena iš pagrindinių teisinio reguliavimo problemų – nepilnamečių patekimo į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus tvarka, sudarytos teisinės prielaidos veiksmingiau spręsti socialinės pedagoginės, psichologinės, specialiosios pedagoginės, informacinės ar kitos pagalbos teikimo nepilnamečiams problemas savivaldybėje, sukurtos palankesnės sąlygos nepilnamečių, linkusių daryti teisės pažeidimus, socializacijos procesui.

Švietimo ir mokslo pakomitetis svarstė Seimo nario V. Simuliko inicijuotą Švietimo įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti, kad mokyklos, kurioje mokosi mokiniai pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir vaikų neformaliojo švietimo programas, privalo būti kasmet apdraudžiamos veiklos civilinės atsakomybės draudimu ne mažesnei kaip 100 tūkst. litų draudimo sumai iš mokyklos steigėjo skirtų ūkio lėšų. Svarstymo metu ir atsižvelgus į Seimo teisės departamento išvadas buvo pakeistas Įstatymo projekto pavadinimas ir pati formuluotė. Seimo posėdžių sekretoriate projektas įregistruotas kaip Švietimo įstatymo 60 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip papildomas svarstė Transporto lengvatų įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektus. Komitetas bendru sutarimu pritarė nuostatai, kad savivaldybių nustatyta tvarka būtų kompensuojamos važiavimo išlaidos kaime gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiavusiems į mokyklą ar įstaigą iki 30 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Komitetas palaiko nuostatą, kad neformaliojo švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata būtų taikoma ir ne darbo dienomis.

Taip pat pritarta nuostatai, kad kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams, važiavusiems iš kitų gyvenamųjų vietovių į darbą vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais būtų kompensuojama pagal visuomeninio transporto tarifus.

Komitetas mano, kad priėmus šias pataisas pedagogai būtų labiau motyvuoti važinėti į pamokas kaimo ir miestelių mokyklose, o mokiniams būtų kompensuojama už kelionę ne tik į formaliojo, bet ir neformaliojo švietimo įstaigas.

Profesinio mokymo įstatymo nauja redakcija

Seimas pavasario viduryje priėmė Vyriausybės teiktą ir Komiteto svarstytą Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymą. Jame nustatyta nauja profesinio mokymo sistema, kurią sudaro pirminis profesinis mokymas, tęstinis profesinis mokymas, profesinis orientavimas. Suformuojamas visiškai naujas požiūris į kvalifikacijas, kurių sistemos paskirtis – užtikrinti kvalifikacijų atitiktį ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, profesinį ir teritorinį mobilumą. Mokymas atskirtas nuo kompetencijų vertinimo ir kvalifikacijos suteikimo. Tai laiduoja vertinimo patikimumą ir objektyvumą. Apibrėžta nauja profesinio mokymo organizavimo forma – pameistrystė, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, net ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją. Pameistrystės mokymo forma leis dar glaudžiau sieti profesinio rengimo teoriją ir praktiką, kurios iš jaunųjų specialistų taip tikisi darbdaviai. Įmonės galės pagal sutartis mokinius mokyti ir teorijos, ir praktikos. Nauja tvarka turėtų padėti spręsti specialistų paklausos problemas.

Naujasis įstatymas profesinį mokymą daro lankstesnį, patrauklesnį ir prieinamesnį įvairiausių gebėjimų ir poreikių asmenims. Be kitų nuostatų, įstatymas nustato prievolę valstybei kryptingai teikti profesinio orientavimo pagalbą bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, padėti pasirinkti savo kelią švietimo, mokymo, užimtumo srityse ir aktyviai kurti savo profesinę karjerą.

Kartu su naujuoju Profesinio mokymo įstatymu priimti lydimieji įstatymai: Švietimo įstatymo 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis priimtas siekiant suderinti jį su Profesinio mokymo įstatymo nuostatomis, užtikrinančiomis mokymosi visą gyvenimą plėtrą. Svarbiausias įstatymo tikslas – skatinti asmenis rūpintis savo kvalifikacija. Juo reglamentuota galimybė asmeniui, savo lėšomis baigusiam profesinio mokymo programą ir įgijusiam ar tobulinusiam savo kvalifikaciją, atgauti dalį patirtų išlaidų už mokslą. Sudaromos sąlygos asmenims rūpintis savo kvalifikacija, skirti laiko, jėgų ir kitų išteklių asmeniniams gebėjimams tobulinti, o tai sudaro prielaidas socialinei gerovei užtikrinti, socialinei atskirčiai mažinti. Specialiųjų poreikių ir riboto mobilumo asmenims bus lengviau integruotis į ūkinę veiklą, mažės atskirties pavojus.

Valstybinės kalbos politika

Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymą 2007 metų pavasarį baigėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimai. Mokslo institutai, aukštosios mokyklos ir kūrybinės sąjungos pateikė per 40 kandidatų į Komisijos narius. Iš jų Komitetas, vadovaudamasis Valstybinės kalbos politikos gairėmis ir atsižvelgdamas į kalbos tvarkybos ir norminimo sritis, pateikė Seimui svarstyti 17 narių naujos sudėties Komisijos narių sąrašą. Seimas savo nutarimu patvirtino naujos sudėties Kalbos komisiją.

Komiteto teikimu Seimas pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 metų veiklos ataskaitai. Kartu Seimas pavedė Komisijai iki 2008 m. gegužės 1 d. parengti Valstybinės kalbos politikos 2009–2013 m. gairių projektą ir jį pateikti Seimui svarstyti, nes 2008 metais baigiamas įgyvendinti Valstybinės kalbos politikos 2004–2008 metų gairių įgyvendinimo priemonių planas.

Pavasario sesijoje Komitete aktyviai buvo svarstomas Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projektas. Buvo surengta keletas klausymų, kad būtų išklausyta kiek įmanoma didesnė suinteresuotos visuomenės dalis.

Klausymuose vyko diskusijos dėl kalbos tvarkytojų funkcijų, statuso, Valstybinės kalbos įstatymo vykdymo kontrolės sistemos tobulinimo ir kitų klausimų. Nuomonę šiais klausimais išdėstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kalbos inspekcijos vadovai, savivaldybių administracijų kalbos tvarkytojai.

Atsižvelgiant į naujas politines, ekonomines ir socialines aplinkybes, naujajame Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projekte siekiama įtvirtinti skaidresnę ir nuoseklesnę kalbos politiką: užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir prisidėti prie Europos bendrijos pastangų išsaugoti kalbinę ir kultūrinę Europos įvairovę. Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą, pasiūlė įtvirtinti nuostatą toliau tobulinti valstybinės kalbos priežiūrą, stiprinti savivaldybėse dirbančių kalbos tvarkytojų statusą, kartu apsaugoti tvarkytojus nuo jiems nebūdingų funkcijų redaguoti savivaldybių tarnautojų raštus, rengti savivaldybių vadovų pranešimus, atlikti kitų nebūdingų darbų. Priėmus įstatymą savivaldybių kalbos tvarkytojai taptų Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnais. Jie tiesiogiai rūpintųsi ir prižiūrėtų, kad būtų įgyvendinamas Valstybinės kalbos įstatymas, paisoma valstybinės kalbos politikos nuostatų.

Komiteto veikla aptariant Lietuvos aukštojo mokslo reformos būtinumą

2007 metų pradžioje buvo parengtas parlamentinių partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo sistemos pertvarkos projektas. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pirmasis (2007-03-14) aptarė aukštojo mokslo sistemos pertvarkos idėjas partijų susitarimo projekto pagrindu. 2007-04-25 Europos reikalų komitetas sukvietė suinteresuotų institucijų atstovus padiskutuoti dėl Lietuvos aukštojo mokslo reformos.

Mokslo ir studijų sistemos finansavimo pertvarkymas

Šiuo metu studijų išlaidos gali būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką; biudžeto lėšų, skiriamų studijų įmokoms padengti; lėšų, kurias sumoka patys studentai mokėdami studijų įmokas arba visą studijų kainą; kitų lėšų ir pajamų, gaunamų už teikiamas paslaugas.

Biudžeto lėšos studijoms aukštosioms mokykloms paskirstomos proporcingai studijų lėšų poreikiui, apskaičiuotam pagal metodiką. Kiekvienos aukštosios mokyklos gaunamų biudžeto lėšų dydį nulemia atitinkamų studijų krypčių valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius ir tų krypčių studijų brangumas. Pagal Aukštojo mokslo įstatymą 47 straipsnio 4 dalį maksimaliai leistiną priimamų studentų skaičių pagal institucijas, studijų pakopas ir finansavimo pobūdį kasmet nustato Vyriausybė. Aukštosios mokyklos siekia, kad joms būtų nustatytas kuo didesnis studentų skaičius, nes nuo to priklauso studijoms skiriamų biudžeto lėšų suma.

Aukštosios mokyklos suinteresuotos priimti kuo didesnį studijuojančių savo lėšomis studentų skaičių, kadangi jų mokama studijų kaina siejama su studijų išlaidomis, apskaičiuotomis pagal metodiką, ir tai yra būdas padidinti gautas lėšas studijoms. Tačiau studentų skaičiaus valstybinis reguliavimas nepasiteisina, nes nustatytam valstybės finansuojamų vietų skaičiui neskiriama tiek lėšų, kiek apskaičiuojama pagal metodiką. Atitinkamai vienam studentui tenkanti biudžeto lėšų dalis mažėja. Nors valstybės finansinių išteklių nepakanka tinkamam studijų finansavimo lygiui užtikrinti, metodikoje nustatyta galimybė pačiai aukštajai mokyklai iki 20 procentų mažinti priimamų studentų skaičių yra nepopuliari.

Iš biudžeto studijoms skiriamos lėšos nepadengia pagal metodiką apskaičiuotų studijų sąnaudų - valstybės finansuojamų studentų studijų išlaidoms padengti skiriama valstybės biudžeto lėšų dalis sudaro tik 47 procentus. 2007 m. skirta 296 mln. Lt, iš jų išlaidoms, apskaičiuotoms pagal metodiką - 233 mln. Lt, studentų studijų įmokoms padengti - 63 mln. Lt, pačių studentų sumokėtos studijų įmokos sudaro 52 mln. Lt, studentų, mokančių už studijas visą kainą lėšos sudaro 370 mln. Lt. Valstybės iš dalies finansuojami studentai per semestrą moka 4 MGL dydžio studijų įmoką tačiau tokio įmokos dydžio nepakanka, kad studijų kaštai būtų padengti (2007 m. studijų įmokų lėšos sudarė 52 mln. Lt). Valstybės finansuojamiems studentams skiriamos biudžeto lėšos kartu su šių studentų mokamomis studijų įmokomis padengia tik apie 56 proc. studijų kaštų (2007 m. nepadengta kaštų dalis sudarė 276 mln. Lt).

Studijų finansavimo požiūriu studentus galima suskirstyti į tris grupes: nemokančius už mokslą (dieninė studijų forma), mokančius nustatytąją studijų įmoką (dieninė studijų forma) ir mokančius pilną studijų kainą (vakarinė ir neakivaizdinė studijų forma). Tokia nuostata sukuria skirtingas studijų prieinamumo sąlygas studijų formos atžvilgiu. Apibendrinus išskiriami šie pagrindiniai esamos studijų finansavimo sistemos trūkumai:

1. esama sistema neužtikrina studijų kaštų padengimo;

2. mažėja vienam studentui tenkanti biudžeto lėšų dalis;

3. valstybinis reguliavimas nekuria aukštojo mokslo sistemoje konkurencinės aplinkos ir neleidžia aukštosioms mokykloms lanksčiau reaguoti į darbo rinkos, visuomenės ir asmens poreikius;

4. nevienodos studijų finansinės sąlygos studijų formos atžvilgiu.

Pertvarkant studijų finansavimo sistemą siekiama:

1. padidinti studijų finansavimą ir užtikrinti racionalų finansinių išteklių naudojimą;

2. užtikrinti studijų prieinamumą;

3. sudaryti sąlygas aukštųjų mokyklų konkurencijai ir studijų kokybės gerėjimui;

4. užtikrinti asmens, visuomenės ir ūkio poreikių tenkinimą;

5. padidinti studentų motyvaciją.

Studijų finansavimo ir finansinės paramos studentams modelis

Studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, asmeninio studento įnašo (studijų įmokos) ir kitų šaltinių (darbdavių, privačių fondų ir kt.). Pagrindinės siūlomo modelio nuostatos:

1. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijoms, kasmet tarp aukštųjų mokyklų neperskirstomos, bet įskaitomos į jų bazinį finansavimą ir gali būti didinamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir įsipareigojimus aukštojo mokslo srityje. Toks finansavimas nėra susietas su studentų skaičiumi ir neskatina dirbtinai šį skaičių didinti. Atvirkščiai - aukštosios mokyklos suinteresuotos siekti optimalaus studentų skaičiaus, kuris būtų adekvatus turimiems finansiniams ištekliams. Aukštosioms mokykloms užtikrinamas finansavimo stabilumas ir suteikiama didesnė autonomija praktiškai formuojant savo pajamas ir planuojant išlaidas. Taip užtikrinamas aukštojo mokslo sektoriaus stabilumas ir išvengiama silpnesniųjų aukštųjų mokyklų nuskurdinimo. Iš pradžių kiekvienai institucijai skiriama bazinio finansavimo suma gali būti nustatyta atsižvelgiant į esamą finansavimą, kuris iš esmės atspindi jų istoriškai susiklosčiusią studijų struktūrą pagal studijų kryptis ir yra proporcingas studijų kaštams. Kas kelerius metus bazinis finansavimas galėtų būti peržiūrimas atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų su studijomis susijusios veiklos rodiklius.

2.  Priimamų studentų skaičių nustato pačios aukštosios mokyklos. Valstybė prireikus nustato tik minimalų į tam tikras studijų kryptis priimamų studentų skaičių. Aukštosios mokyklos galėtų savarankiškai nusistatyti studentų skaičių, atsižvelgdamos į rinkos poreikius ir finansinius išteklius, tačiau siekiant, kad ilguoju laikotarpiu nebūtų atsisakyta brangesnių, tačiau valstybei svarbių studijų, su aukštosiomis mokyklomis būtų susitariama, kiek ir kokių specialistų jos įsipareigoja parengti už gaunamą bazinį finansavimą (valstybės užsakymas).

3. Šaliai svarbių specialistų rengimui gali būti taikomas papildomas valstybės užsakymas. Jeigu aukštosios mokyklos nerengia arba rengia nepakankamai tam tikros srities specialistų, suplanuojama lėšų ir skelbiamas konkursas specialistams parengti. Konkurse galėtų dalyvauti valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos. Valstybės užsakymo modelio įdiegimas leistų operatyviau reaguoti į darbo rinkos poreikius.

4. Įstatymas reglamentuotų tik minimalią ir maksimalią studijų įmokos ribas, o konkretų įmokos dydį nusistatytų pačios aukštosios mokyklos. Visiems vienos institucijos studentams studijų įmoka turi būti vienoda. Ji gali būti skirtinga studijų pakopoms, taip pat universitetinėms ir neuniversitetinėms studijoms.

Minimalus įmokos dydis leidžia išvengti nepagrįsto studijų kainos sumažinimo, siekiant pritraukti daugiau studentų. Šį dydį padidinus (pvz., iki 8 MGL semestrui), padidės aukštųjų mokyklų finansavimas, bus užtikrintas geresnis nei šiuo metu studijų proceso aprūpinimas. Siekiant daugiau studentų pritraukti į kolegijas ir atsižvelgiant į mažesnes studijų išlaidas, neuniversitetinėms studijoms gali būti nustatyta mažesnė minimali studijų įmoka (pvz., 4 MGL semestrui).

Maksimalus studijų įmokos dydis turėtų užtikrinti bendrų aukštosios mokyklos studijų kaštų padengimą (jis galėtų būti, pvz., 20 MGL semestrui arba 5200 Lt per metus). Maksimalų studijų įmokos dydį tikslinga nustatyti, nes būsimi studentai turi iš anksto žinoti, kiek maksimaliai galėtų kainuoti studijos ir turėti galimybę apsispręsti. Galimybė aukštosioms mokykloms pačioms nusistatyti studijų įmokos dydį sudaro prielaidas racionalesniam pajamų ir išlaidų planavimui bei skatina konkurencinę aplinką studijų kokybės požiūriu.

Vienoda įmoka vienoje aukštojoje mokykloje nesudarytų konkurencijos ir nedarytų įtakos studento apsisprendimui dėl studijų krypties pasirinkimo. Studijų įmokos skirtumai tarp skirtingų aukštųjų mokyklų verstų stojančiuosius atsakingiau įvertinti savo galimybes pasirenkant aukštąją mokyklą. Tai skatins konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, bet ne tarp studijų programų. Aukštųjų mokyklų viduje nebus paskatų skirstyti studijų programas į „pelningas" ir „nepelningas" ir tuo pagrindu atsisakyti tam tikrų studijų.

Aukštosios mokyklos sprendimu kai kurie studentai galėtų būti atleisti nuo studijų įmokos mokėjimo. Visi tam tikros pakopos studentai mokėtų vienodą įmoką kuri nepriklausytų nuo studijų formos. Būtų atsisakyta nuostatos, pagal kurią valstybinėms aukštosioms mokykloms būtų leidžiama priimti studijuoti visą studijų kainą mokančius vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentus, kuri nepriimtina ne tik dėl to, kad sukuria skirtingas studijų prieinamumo sąlygas priklausomai nuo pasirinktos studijų formos, bet ir dėl to, kad skatintų aukštąsias mokyklas priimti kuo daugiau visą studijų kainą mokančių studentų - tai turėtų įtakos nevalstybinio aukštojo mokslo sektoriaus plėtrai, nes valstybinėms aukštosioms mokykloms ir toliau būtų sudarytos sąlygos pritraukti potencialius nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentus ir taip riboti studijų paklausą nevalstybiniame sektoriuje (šiuo metu studijuoja tik apie 11 proc. šalies studentų).

Stipendijos būtų mokamos aukštųjų mokyklų socialiai remtiniems studentams. Taip siekiama užtikrinti studijų prieinamumą nepriklausomai nuo socialinės padėties. Gabiausiems studentams mokamos pačių aukštųjų mokyklų, įvairių fondų įsteigtos, vardinės stipendijos ir pan.

Visiems valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentams bus sudaromos galimybės pasiskolinti lėšų studijoms

Siekiant užtikrinti studijų prieinamumą, padidinus studijų įmoką, turi būti sudaryta galimybė ją pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis visiems norintiems valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentams. Studijų įmokos grąžinimas siejamas su studijas baigusių asmenų pajamomis.

Jeigu visi šalies aukštųjų mokyklų (ir nevalstybinių, ir valstybinių) studentai norėtų pasiskolinti lėšų 20 MGL studijų įmokai padengti, tai iš viso paskoloms studijų įmokų apmokėjimui reikėtų 1 054 mln. Lt. Paskoloms reikalingą lėšų sumą išdėsčius pamečiui nuo naujo finansavimo modelio įdiegimo pradžios iki visiško įdiegimo, 2008 m. studijų kreditavimui reikėtų 97 mln. Lt, 2009 m. - 388 mln. Lt (291 mln. Lt daugiau nei 2008 m.), 2010 m. - 660 mln. Lt (272 mln. Lt daugiau nei 2009 m.), 2011 m. 897 mln. Lt (237 mln. Lt daugiau nei 2010 m.), 2012 m.-1054 mln. Lt (157 mln. Lt daugiau nei 2011 m.). Lėšų poreikis paskoloms studijų įmokoms apmokėti praktiškai būtų mažesnis, nes jis priklauso nuo studentų skaičiaus ir jų polinkio skolintis. Šiuo metu studentų polinkis skolintis yra nedidelis - paskolas studijoms ima tik apie 10 proc. studijuojančiųjų. Tikėtina, kad padidinus studijų įmoką polinkis skolintis išaugtų.

Gerai besimokantys aukštųjų mokyklų studentai, pasiskolinę studijoms, atleidžiami nuo paskolų grąžinimo, o mokėjusiems iš savo lėšų įmokos grąžinamos (pvz., per mokesčių lengvatas). Siekiant užtikrinti žmogiškųjų išteklių atnaujinimą ir Konstitucijos 41 straipsnio laiduojamą nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose, nuo paskolos grąžinimo atleidžiami tie studentai, kurie gerai mokėsi. Įstatyme apibrėžiama, kad gerai besimokiusiais studentais laikomi 30 procentų kiekvienos studijų programos absolventų.

Valstybinių mokslo ir studijų institucijų turto valdymas

Pirmajame etape būtų priimtas Valstybinių mokslo ir studijų institucijų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuris būtų skirtas reguliuoti turto valdymą pereinamuoju laikotarpiu. Valstybinių institucijų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reguliavimo pereinamuoju laikotarpiu principinės nuostatos:

1. Įstatymas reguliuotų valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kurių teisinė forma yra biudžetinės įstaigos, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, tvarką bei sąlygas bei valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, valstybės turto perdavimo pagal patikėjimo sutartį tvarką bei sąlygas.

2. Viso turto savininkas yra valstybė, o valstybinės mokslo ir studijų institucijos jį valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Išskiriami du turto teisiniai režimai:

2.1. bendrasis, taikomas turtui, kuris įgyjamas iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitam turtui, kuris valstybės perduotas patikėjimo teise;

2.2. specialusis, kuris taikomas tam tikro turto atžvilgiu - pačių institucijų užsidirbto, joms padovanoto ir t.t.

3. Nustatomos platesnės valstybinių mokslo ir studijų institucijų teisės: turi teisę savarankiškai priimti sprendimus steigti juridinius asmenis, investuoti į viešuosius ar privačius juridinius asmenis, tačiau neturi teisės steigti bei investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis; turi teisę skolintis lėšas, kartu turi teisę įkeisti pačių uždirbtą turtą.

4. Numatomi tam tikri bendri sprendimų priėmimo apribojimai: sprendimų dėl turto uzufrukto, turto atnaujinimo, juridinių asmenų steigimo, skolinimosi projektams turi pritarti valstybinės mokslo ir studijų institucijos kolegialus organas (planuojama kad tai būtų Taryba).

Antrajame etape būtų priimtas bendrasis mokslo ir studijų klausimus reguliuojantis įstatymas, įtvirtinantis visuminę mokslo ir studijų reformą. Naujame įstatymo projekte būtų numatyta nuostata, įtvirtinanti valstybinių mokslo ir studijų institucijų teisę laisvai valdyti visą joms priklausantį turtą, išskyrus įstatyme nustatytus esminius (principinius) apribojimus. Suteikiant teisę laisvai disponuoti turtu būtina užtikrinti tokio turto naudojimo kontrolę, kuri būtų atskaitomybės visuomenei dalis.

Naujojo įstatymo nuostatos galėtų įsigalioti tik įtvirtinus įstatyme nuostatas dėl naujos valstybinių mokslo ir studijų institucijų schemos ir pritaikius jas praktikoje bent vieną naujai sudarytų tarybų kadenciją. Kitaip tariant, jos galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po penkerių nuo įstatymo įsigaliojimo.

Siūlomas aukštųjų mokyklų valdymo modelis

Siekiant didinti valstybinių aukštųjų mokyklų atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, saugoti universiteto autonomiją ir vientisumą, siūloma padidinti tarybų vaidmenį aukštųjų mokyklų valdyme ir visoje aukštosios mokyklos veikloje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dar nėra pakankamai suformuota tarybų vaidmens aukštųjų mokyklų veikloje kultūra, socialinės atsakomybės tradicija bei menkas socialinių partnerių aktyvumas, siūloma Lietuvoje taikyti tokį universitetų valdymo modelį, kai taryba atlieka aukštosios mokyklos priežiūros funkciją. Šiais tikslais siūloma taip pat įgyvendinti aukštųjų mokyklų tarybų narių kompetencijos kėlimo programą, kurioje numatyti priemones, stiprinančias socialinių partnerių dalyvavimą valstybinių aukštųjų mokyklų valdyme, tarybų narių bendradarbiavimą, skatinančias tarybų narius susipažinti su kitų Lietuvos ir užsienio šalių aukštųjų mokyklų vadybos principais, tarybų veiklos praktika bei keistis patirtimi. Aukštųjų mokyklų tarybų narių kompetencijos kėlimo programai vykdyti numatoma panaudoti struktūrinių fondų lėšos. Siūlomame valdymo modelyje, kai taryba atlieka aukštosios mokyklos priežiūros funkcijas, tarybai suteikiama daugiau funkcijų nei dabar numatyta pagal teisės aktus, o tuo pačiu ir daugiau įtakos aukštosios mokyklos veiklai, jos valdymui, sprendimų priėmimui.

Siūloma nustatyti, kad aukštosios mokyklos valdymo organai yra rektorius (direktorius), senatas (akademinė taryba) ir taryba. Taryba yra priežiūros institucija, kurios daugumą sudaro socialiniai partneriai. Taryba sudaroma remiantis šiais principais: kandidatų į tarybas siūlymo ir atrankos procedūra yra vieša; pusę kandidatų iš socialinių partnerių parenka universiteto senatas, iš jų vieną kandidatą - studentų atstovybė, kitą pusę - Švietimo ir mokslo ministerija. Siūlomos šios tarybos funkcijas:

1. nustatyti universiteto, kaip mokslo ir studijų institucijos, viziją ir misiją, tvirtinti strateginį veiklos planą ir prižiūrėti jo įgyvendinimą;

2. svarstyti aukštosios mokyklos savianalizės rezultatus ir kokybės užtikrinimo priemones;

skelbti viešą konkursą universiteto rektoriaus pareigoms, svarstyti ir teikti senatui kandidatūras;

3. nustatyti personalo parinkimo ir vertinimo strategiją, laikantis darbuotojų skyrimo pagal kompetenciją principo;

4. nustatyti veiksmingo ir racionalaus universiteto turto išsaugojimo, išteklių ir finansų (taip pat vadovų ir darbuotojų darbo užmokesčio) naudojimo principus; duoti sutikimus (leidimus) dėl tam tikro turto pardavimo ar kitų sandorių.

Senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos organas, kuris sprendžia akademinius reikalus, pvz., nustato akademinius standartus, tvirtina studijų programas, kontroliuoja studijų kokybę.

Rektorius (direktorius) yra atsakingas už aukštosios mokyklos darbo organizavimą.

Studijų kokybės užtikrinimas

Lietuvoje mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybės užtikrinimo politikos įgyvendinimas yra deleguotas Studijų kokybės vertinimo centrui. Centras organizuoja studijų programų išorinį vertinimą, vykdo kolegijų veiklos vertinimą, tačiau jo vaidmuo skatinant aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemos plėtrą dar nepakankamas. Šiuo metu nustatytas 8 metų išorinio kokybės vertinimo ciklas yra per ilgas ir neatitinka Europos valstybių praktikos. Nėra atliekamas aukštųjų mokyklų Veiklos vertinimas, išskyrus kolegijų veiklos vertinimą, kuris buvo atliktas prieš suteikiant nuolatinį kolegijų statusą.

Studijų kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių - aukštojo mokslo finansavimo, materialinės bazės, naudojamos studijų procese, šiuolaikiškumo ir pakankamumo, dėstytojų kompetencijos, studentų pasirengimo ir motyvacijos, valdymo efektyvumo, studijų kokybės kultūros ir kitų veiksnių. Studijų kokybės gerinimą ir tobulinimą sąlygos visos aukštojo mokslo reformos kryptys.

Nustatoma aiški aukštųjų mokyklų pareiga užtikrinti studijų kokybę ir diegti kokybės užtikrinimo mechanizmus. Kiekviena aukštoji mokykla privalės iki 2010 m. įdiegti vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus. Šiam procesui skatinti bus skiriama ES struktūrinių fondų parama. Kokybės valdymo modelį, kokybės vertinimo kriterijus, tobulinimo būdus ir kitas kokybės užtikrinimo procedūras aukštosios mokyklos galės pasirinkti ir nustatyti savarankiškai. Valstybė užtikrina metodinę ir konsultacinę pagalbą vidinei kokybės užtikrinimo sistemai įgyvendinti ir ją nuolat tobulinti. Nustatomi tokie vidinio kokybės užtikrinimo principai:

1. turi būti atliekama reguliari savianalizė (ne rečiau kaip kartą per trejus metus);

2. į savianalizės procesą įtraukiami visi aukštosios mokyklos darbuotojai, studentai, socialiniai partneriai;

3. aukštųjų mokyklų padalinių ir visos aukštosios mokyklos savianalizės rezultatai svarstomi viešai;

4. ne rečiau kaip kartą per trejus metus aukštosios mokyklos taryba svarsto kokybės užtikrinimo priemones;

5. išorinis vertinimas remiasi savianalizės rezultatais.

Nustatoma, kad išorinį kokybės vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Atliekami šie išoriniai kokybės vertinimai: 1) studijų programų; 2) aukštųjų mokyklų veiklos (veiklos auditas); 3) aukštosios mokyklos akreditavimas. Būtina taikyti šias abi išorinės kokybės užtikrinimo priemones siekiant užtikrinti vertinimo objektyvumą. Nustatomas 6 metų kokybės vertinimo ciklas. Šis ciklas yra taikomas tiek studijų programų, tiek aukštųjų mokyklų veiklos vertinimui. Prie šio ciklo pereinama nuo 2011 metų, kai aukštosios mokyklos įdiegs vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, išskyrus atvejus, kai aukštosios mokyklos pageidaus būti įvertintos pagal naująją vertinimo sistemą anksčiau.

Studijų programų išorinis vertinimas baigiasi studijų programų akreditavimu. Akreditavimo tikslas - užtikrinti, kad aukštosios mokyklos veiklos kokybė atitiktų valstybės ir kitų suinteresuotųjų šalių reikalavimus bei pateikti aukštojo mokslo institucijoms veiklos gaires bei kriterijus, kuriais jos grįstų nuolatinį kokybės tobulinimą.

Aukštųjų mokyklų veiklos išorinis vertinimas (veiklos auditas) baigiasi institucijos įvertinimu. Veiklos audito tikslas - veiklos tobulinimas siekiant suteikti grįžtamąjį ryšį aukštosios mokyklos vadovybei apie organizacijos stiprybes ir tobulintinus aspektus tam, kad būtų pagerinta institucijos veikla ir informuota visuomenė. Vertinimo metu analizuojamas aukštosios mokyklos veiklos atitikimas išsikeltiems tikslams pasiekti; šiuo atveju vertinama, kaip institucijos veikla atitinka jos misiją. Mokyklos prestižas ir finansavimas nuo audito metu gauto įvertinimo tiesiogiai nepriklauso, todėl noras slėpti silpnąsias vietas daug menkesnis, kokybė įvertinama objektyviau ir jos tobulinimo perspektyva aiškesnė negu akreditavimo atveju. Įvertinimo pasekmės kokybės gerinimui pasireiškia tik paskesnio audito metu, kai paaiškėja kokios išvados ir veiksmai padaryti po praėjusio patikrinimo. Kito audito metu įvertinamos ir priemonės, siūlytos įgyvendinti po audito.

Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimui svarbi informacija ne tik apie galutinius studijų rezultatus, bet ir visą studijų procesą. Tuo tikslu steigiamas Mokslo ir studijų stebėsenos centras, kuris analizuos mokslo ir studijų sistemos būklę Lietuvos ir tarptautiniame kontekste, rengs šios sistemos vystymo rekomendacijas.

Darbo grupė dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo ir su juo susijusio Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė, joje dirbo Švietimo ir mokslo pakomitečio pirmininkas Valerijus Simulik.

Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimai yra būtini, nes Lietuva, kaip ir daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių pastaraisiais metais keičia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką. Pokyčius lemia šie pagrindiniai veiksniai – būtinybė plėtoti naujas tyrimų sritis, netelpančias tradicinių disciplinų rėmuose, ir su tuo susijusius tyrimų organizavimo naujus būdus; aktyvus visuomenės domėjimasis valstybės lėšomis plėtojamomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptimis bei siekiu turėti joms įtakos; didėjantis ūkio indėlis į tyrimų sektorių. Moksliniuose tyrimuose nyksta tradicinių disciplinų ribos, tyrimų vertės matu tampa ne tik jų pripažinimas akademinėje bendruomenėje, bet ir pritaikymo inovatyvumas bei efektyvumas.

Reaguodamos į pasikeitusią socialinę aplinką ir siekdamos išnaudoti naujas galimybes bei užtikrinti ilgalaikį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tvarumą, pirmaujančios šioje srityje šalys daugiau dėmesio skiria tyrimų sistemos strateginiam planavimui, koordinuoja šalies mastu vykdomus tyrimus, sudaro galimybes įvairioms interesų grupėms dalyvauti formuojant ir įgyvendinant tyrimų politiką. Nuo palaikomojo mokslinių tyrimų institucijų finansavimo vis plačiau pereinama prie užsakomųjų tyrimų politikos, orientuotos į šalies poreikius; nuo būdingo industriniam etapui linijinių valstybės investicijų į mokslinius tyrimus – prie akademinių institucijų, ūkio ir viešojo sektoriaus sąveikos skatinimo. Tradicinės mokslinių tyrimų institucijos transformuojasi mobilių projektinio darbo kolektyvų link, mokslinių tyrimų centrais tampa tarptautinės konkurencijos būdu nustatyti išskirtiniai mokslinių tyrimų centrai.

Siekiant efektyviai panaudoti valstybės, taip pat papildomai skiriamas Struktūrinių fondų lėšas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sričiai, būtina atnaujinti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politiką atsižvelgiant į pažangiausių šioje srityje šalių patirtį, pirmiausia diegiant programinio konkursinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo mechanizmus. Atsižvelgiant į įkurtos Europos mokslo tarybos, Skandinavijos šalių tyrimų tarybų modelius bei 1996 m. Norvegijos mokslo tarybos atliktos ekspertizės, vertinant Lietuvos mokslą, išvadas, būtina pakeisti Lietuvos mokslo tarybos statusą. Šiuo metu Taryba kartu su Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijomis vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Programinio konkursinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo modelis“.

Numatoma Tarybai suteikti ne tik patariamąją, bet ir vykdomąją funkciją – pavesti jai priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis. Taryba administruotų moksliniams tyrimams skiriamas valstybės lėšas, analizuotų mokslo būklę, skiriamo finansavimo veiksmingumą ir tuo pagrindu rengtų Seimui ir Vyriausybei rekomendacijas mokslo politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.

Sprendžiant šiuos uždavinius, Tarybos funkcijos būtų sustiprintos ir išplėstos, ji galėtų vykdyti ne tik patariamąsias funkcijas, bet turėti galimybę užtikrinti Seimui ir Vyriausybei teikiamų patarimų veiksmingumą ir įgyvendinimą. Todėl tikslinga Tarybai suteikti įgaliojimus įgyvendinti programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo modelį ir atitinkamai pakeisti jos statusą ir sudarymo tvarką. Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimas bus pirmasis iš visų aukštojo mokslo reformai pakeisti reikalingų teisės aktų.

Darbo grupė, pateikusi Seimui Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo projektą, kartu pateikė mokslo ir studijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame išdėstyti pagrindiniai naujojo Lietuvos mokslo tarybos statuso pakeitimai.

Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projekto svarstymas

Komitetas kaip pagrindinis svarstė Aukštojo mokslo įstatymo 43, 47 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuris suteiktų galimybę asmenims, nebaigusiems vidurinio mokslo, studijuoti aukštosiose mokyklose. Kitaip sakant, įstatymo projekte buvo siūloma leisti aukštosioms mokykloms vykdyti mokymą pagal ne tik pagal aukštojo mokslo studijų programas, bet ir pagal kitas švietimo programas.

Komitetas nusprendė atmesti šį įstatymo projektą. Tokį sprendimą nulėmė Seimo kanceliarijos Teisės departamento neigiama išvada, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų ir ministrės Romos Žakaitienės pastabos, kad aukštojo mokslo reformos nuostatos yra visai priešingos šio įstatymo projekto siūlomoms nuostatoms. Švietimo ir mokslo ministerija sieks, kad universitetinių studijų sektoriuje nebūtų neuniversitetinių studijų programų, o kolegijų sektoriuje – universitetinių studijų programų, tačiau nebūtų kliūčių neuniversitetines studijas baigusiems absolventams siekti universitetinio išsilavinimo. Taip pat būtina stiprinti profesinio rengimo sistemą ir sudaryti sąlygas profesiją įsigijusiems asmenims tęsti studijas kolegijose.

Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projektas dėl universitetų rektorių

Komiteto narių iniciatyva įregistruotas Aukštojo mokslo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jo pagrindinis tikslas – išplėsti ratą pretendentų, galinčių dalyvauti konkurse rektoriaus pareigoms užimti. Pažymėtina, jog šiuo metu aukštosiose mokyklose profesorių ir gerų administratorių nėra daug, todėl universitetams yra sunku išrinkti rektorių. Priėmus šią pataisą padidėtų mokslininkų, galinčių eiti universiteto rektoriaus pareigas, skaičius. Profesoriaus pedagoginį vardą dauguma universiteto dėstytojų gauna jau pasiekę brandų amžių, nes reikalavimai gauti profesoriaus vardą yra aukšti, o mokslininkais tampama daug anksčiau, todėl aukštojo mokslo politiką efektyviai galėtų formuoti ir vykdyti jauni, energingi, šiuolaikinę vadybą išmanantys universitetų rektoriai, kurie dar neturi profesoriaus pedagoginio vardo.

Europos savaitės diskusija „Mokslas ir moksliniai tyrimai Europos Sąjungoje“

Seimo Europos informacijos centre vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos reikalų komiteto Europos informacijos centro organizuojama Europos savaitės diskusija ,,Mokslas ir moksliniai tyrimai Europos Sąjungoje“. Pranešimus skaitė Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų skyriaus vedėja B. Mikulskienė, kuri aptarė Lietuvos mokslinių tyrimų erdvės ir globalizacijos problemas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Z. Rudzikas kalbėjo apie atsivėrusių galimybių mokslui plėtoti išnaudojimą. Tačiau profesorius išreiškė apgailestavimą, kad Lietuvos mokslininkai ne visada pasinaudoja Europos Sąjungos suteiktomis galimybėmis.

Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projekto svarstymas

2007 metų rudenį Komitetas pradėjo svarstyti Vyriausybės teiktą eurointegracinio Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projektą (Nr. XP-2453). Lietuvos Respublika, vykdydama Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimus, privalėjo iki 2007 m. spalio 20 d. perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančios tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p. 141).

Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Šveicarijos Konfederacijos valstybių piliečiai, įgiję profesines kvalifikacijas ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, savarankiškai arba pagal darbo sutartį galėtų užsiimti ta pačia reglamentuojama profesija Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Teisės aktai, perkeliantys Direktyvą priimami ir kitose ES šalyse, todėl Lietuvos piliečių įgyta profesinė kvalifikacija būtų pripažįstama analogiška tvarka.

Projekto svarstymo metu išryškėjo, kad būtina ieškoti sprendimo būdų, kaip išvengti Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų, kai reikia į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos institucijos dokumentą, kurio vertimas jau paskelbtas Oficialiajame žurnale.

Dalyvavimas Pasauliniame mokslo forume

Komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas 2007 lapkritį Budapešte (Vengrija) dalyvavo Pasaulio mokslo III forume, kurio tema „Investicijos į mokslą, technologijas ir inovacijas: iššūkiai parlamentams ir galimybės“, ir vienoje iš darbo grupių padarė pranešimą tema „Mokslo ir technologijų biudžeto formavimo nacionalinė patirtis“. Renginyje, kuris vyksta kas antri metai, dalyvavo daugiau kaip 60 šalių atstovai: parlamentų atitinkamų komitetų pirmininkai, Europos komisaras aplinkosaugai, švietimo ir mokslo ministrai, mokslų akademijų vadovai, Nobelio premijos laureatai, mokslo žurnalistai. Pirmąją forumo dieną pranešimus skaitė Austrijos prezidentas Heincas Fišeris, Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris, Kroatijos prezidentas Stjepanas Mesičius, Graikijos prezidentas Karolas Papulijas ir Vengrijos prezidentas Laslas Šolomas. Konferencija buvo transliuojama per nacionalinio transliuotojo specialų kanalą, skirtą pristatyti Vengriją užsieniui, ir internetu.

Kultūros paveldas

2007 metų pavasarį baigėsi Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių - Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertės bei patarėjos kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais, kadencija. Šią Komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. 2007 metų pavasario sesijoje Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas skyrė daug dėmesio Seimo nutarimui „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių skyrimo“ parengimui. Komitetas kreipėsi į visas Seimo frakcijas prašydamas teikti frakcijų siūlymus dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių. Susipažinęs su visais frakcijų pasiūlytais kandidatais į Komisijos narius, Komitetas parengė Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių skyrimo“ projektą, kuriuo siūloma skirti į Valstybinę kultūros paveldo komisijos narius G. Drėmaitę, E. Jovaišą, J. Markevičienę ir O. Žalienę. Seimas šį nutarimo projektą priėmė be didesnių diskusijų.

Komitetas, vadovaudamasis 2004 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymu ir Seimo nutarimu „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš visuomeninių organizacijų rinkimų nuostatais“ organizavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš visuomeninių organizacijų rinkimus.  Rinkimuose dalyvavę 62 rinkėjai slaptu balsavimu rinko 2 narius į Valstybinę kultūros paveldo komisiją. Į Valstybinė Kultūros paveldo komisiją išrinkti Zenonas Baubonis ir Juozas Algis Pilipavičius.

Pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui tenka dar viena atsakinga pareiga – teikti Seimui tvirtinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko kandidatūrą. Komisijos pirmininko kandidatūrą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui teikia Komisija. Komitetas sukvietė Valstybinę kultūros paveldo komisiją į pirmąjį posėdį, kurio metu Komisija nusprendė teikti Komitetui archeologo Zenono Baubonio kandidatūrą į Komisijos pirmininkus. Komitetas sulaukė visuomeninių organizacijų kreipimosi, kuriame buvo išreikštas susirūpinimas dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto Z. Baubonio veikloje. Todėl Komitetas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su prašymu apsvarstyti gautą informaciją dėl Z. Baubonio galimų viešų ir privačių interesų derinimo konflikto. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apsvarstė Komiteto perduotą informaciją, tačiau vienareikšmiško sprendimo nepriėmė. Atsižvelgus į tyrimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes, nusprendė tyrimą dėl Z. Baubonio galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo tęsti. Komiteto nariai, neturėdami vienareikšmiško Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atsakymo balsuodami dėl Z. Baubonio kandidatūros į Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius susilaikė ir paprašė Komisijos iki rugsėjo 10 d. dar kartą pateikti Komitetui kandidato į Komisijos pirmininkus kandidatūrą.

2007-09-12 dienos posėdyje vėl buvo sugrįžta prie Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo klausimo. Komitetas nusprendė pritarti J. Glemžos kandidatūrai į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkus ir teikti Seimui svarstyti Seimo nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“. Komitetas taip pat nutarė įpareigoti Valstybinę kultūros paveldo komisiją iki 2007 m. gruodžio 1 dienos pakeisti Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatus. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatuose be kitų pakeitimų turi būti numatyta kaip Komisijos narys turi elgtis svarstant klausimą dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Siekiant deramai pasirengti kitos kadencijos Valstybinės kultūros paveldo komisijos rinkimams Komitetas nusprendė prašyti Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengti ir teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui naują Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš visuomeninių organizacijų rinkimų nuostatų redakciją, kurioje būtų atsižvelgta į visuomeninių organizacijų, veikiančių kultūros paveldo apsaugos srityje, įvairovę.

Komitetas 2007-iais daug laiko skyrė Valstybinės kultūros paveldo komisijos sudarymo klausimams todėl, kad Komisija, būdama ekspertė ir patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos klausimais, yra labai svarbi ir autoritetinga institucija, privalanti turėti ne tik paveldo specialistų, bet ir visuomenės pasitikėjimą.

Komitetas vykdydamas parlamentinę kontrolę nuolatos stebi situaciją kultūros paveldo apsaugos srityje. Būtina pripažinti, kad paveldo apsauga Lietuvoje susiduria su daugeliu skaudžių problemų, tačiau pradėjus veikti naujajam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir augant valstybės lėšoms, skiriamoms kultūros paveldo apsaugai, situacija gerėja. Su naujuoju Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu atėjo ir naujas požiūris: kultūros paveldo objektų valdytojai turi būti skatinami investuoti į šių objektų tvarkymą dalį valdytojo investuotų lėšų kompensuojant valstybės biudžeto lėšomis. Kasmet  skiriama vis daugiau lėšų kompensacijoms valdytojams už kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus. Komiteto nuomone labai svarbu, kad ne tik valstybė, bet ir savivaldybės skirtų reikiamą dėmesį kultūros paveldo apsaugai ir didintų biudžeto dalį, skiriamą kultūros paveldo objektų tvarkybai. Komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas ne kartą yra raginęs Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo apsaugos departamentą apsispręsti kokius kultūros paveldo objektus savo lėšomis gali išsaugoti valstybė ir kiek lėšų šiam tikslui gali skirti. Turėdamos konkretų matymą, už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatų aiškinimui visuomenei, ypač verslo atstovams, investuojantiems į kultūros paveldo objektus.

Komitetas mano, kad paveldo apsauga ne tik valdžios institucijų bet ir visos Lietuvos reikalas, todėl visuomeninių organizacijų dalyvavimas kultūros paveldo apsaugoje yra labai svarbus. Komitetas priėmė kai kurių paveldo apsauga užsiimančių visuomeninių organizacijų, pasivadinusių Alternatyviąja kultūros paveldo komisija, siūlymą Seime surengti forumą „Paveldas ir visuomenė“. Forumo metu kartu su Seimo nariais, valstybinių institucijų atstovais buvo aptarti visuomeninėms organizacijoms rūpimi kultūros paveldo apsaugos klausimai.

Rudens sesijoje Komitetas svarstė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1,2,5,14 ir 22 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1396. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja Kultūros vertybių registre esančių kultūros paveldo objektų apsaugą. Tačiau šis Įstatymas nenumato užsienio valstybėms reikšmingo kultūros paveldo apsaugos reikalavimų. Tokių paveldo objektų tvarkymo sąlygos aptariamos tarpvalstybinėse sutartyse. Šiuo metu Lietuvos Respublika yra pasirašiusi susitarimą tik su Vokietijos Federacine Respublika dėl Vokietijos karių kapų tvarkymo, šiuo metu rengiamas susitarimas su Rusijos Federacija dėl žuvusių karių ir civilių karo ir represijų aukų kapų tvarkymo. Tačiau kol tokios sutartys nepasirašytos kyla problemos dėl to, kad nėra jokios užsienio valstybėms reikšmingo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų kontrolės. Tokios liberalios Įstatymo nuostatos, susijusios su užsienio valstybėms reikšmingo kultūros paveldo tvarkymu yra neadekvačios reikalavimams, kurie keliami kitose valstybėse. Pavyzdžiui, nepagrįstai praėjusių metų vasarą buvo stabdomi Lietuvos karių kapų tvarkymo darbai Berznyko kapinėse (Lenkijos Respublika), taip pat Jakutijoje (Rusijos Federacija), kur nors ir buvo išankstinis susitarimas su vietos savivaldos institucijomis, buvo pareikalautas leidimas iš Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1, 2, 5 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas nustatyti užsienio valstybėms reikšmingo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus.

Kultūros rėmimo fondo įstatymas

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis svarstant paskutinę pavasario sesijos dieną priimtus Kultūros rėmimo fondo ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektus. Įstatymo projektais siekiama atskirti gana skirtingų sričių – kultūros ir meno bei kūno kultūros ir sporto rėmimo reglamentavimą.

Pagal iki šiol galiojusį Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo Kultūros ir sporto rėmimo fondo administratorius (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas). Nors Kultūros ministerija gali pati administruoti lėšas ir yra asignavimų valdytoja, pagal galiojusį Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą ji dalyvauja tik deleguojant atstovus į fondo tarybą bei sudaro kultūros ekspertų komisiją. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, iškilo būtinybė pertvarkyti veikiantį Kultūros ir sporto rėmimo fondą – atskirti Kultūros rėmimo fondą ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą. Priimtas Kultūros rėmimo fondo įstatymas suteikia Kultūros ministerijai įgaliojimus tvarkyti ir disponuoti Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Kultūros rėmimo fondo įstatyme aiškiai įvardijama kokių sričių reikšmingai prisidedančius prie kultūros ir meno plėtros, sklaidos, prieinamumo, atvirumo ir atsinaujinimo visuose šalies regionuose projektus remia Fondas. Komiteto narės A. Pitrėnienės siūlymu pirmą kartą mėgėjų meno projektai įvardinti kaip atskira sritis tuo sudarant sąlygas mėgėjų meno projektams nebūti gretinamiems su profesionalaus meno projektais. Įstatymas turėtų sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau brandžių kultūros ir meno projektų būtų realiai paremta, butų sukurta aktyvi ir lanksti rėmimo struktūra, atliekama kvalifikuota projektų ekspertizė ir jų vykdymo kontrolė.

Atmintinų dienų įstatymas

Komitetas svarstė Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti gegužės 3 d. kaip 1791 metų Abiejų Tautų Respublikos seimo priimtą Konstituciją pažyminčią dieną. 2001 m. Lenkijos ir Lietuvos parlamentinė asamblėja priėmė kreipimąsi į abiejų valstybių Seimus. Jame 1791-ųjų Konstitucija pripažįstama bendro paveldo dalimi ir rekomenduojama gegužės 3 dieną minėti kartu. 1791 m. gegužės 3 d. jungtinės Lenkijos–Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – seimo priimta konstitucija „Valdymo įstatymas“ užima itin svarbią vietą konstitucinės minties raidoje. Tai – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, įtvirtinusi esminę valstybės valdymo reformą ir paklojusi pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis. Įtraukdami 1791-ųjų Konstituciją į atmintinų dienų sąrašą pripažintume ją bendro lietuvių ir lenkų paveldo dalimi, tai padėtų Lietuvos visuomenei geriau pažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, parodytų brandų siekį drauge kurti ateitį vieningoje Europoje.

Šiuo projektu siūloma gegužės 3 dieną įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą. Komitetas, apsvarstęs E. Zingerio projektą ir S. Pečeliūno pasiūlymą, išklausęs istorikų bei kitų suinteresuotų asmenų nuomones, nusprendė gegužės 3-ąją įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą kaip 1791-ųjų metų gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną ir spalio 20 d. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo dieną.

Komitetas kartu su Seimo Europos reikalų komitetu 2007 05 02 surengė tarptautinę konferenciją, kurioje politikai kartu su akademinio sluoksnio atstovais išsamiau aptarė Gegužės 3-osios konstitucijos, kaip bendro kultūrinio paveldo reikšmę, pažvelgė į ją šiandieninių diskusijų Europoje apie Konstitucijos ateitį kontekste. Konferencijos medžiagą planuojama išleisti atskiru leidiniu.

1791 m. gegužės 3 d. konstitucija to meto Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse buvo visiškai naujas reiškinys, žymintis naujos epochos - įvardintos moderniąja - pradžią, kurios tąsa siekia ir mūsų dienas. Vienas svarbiausių tos epochos radimosi bruožų  buvo politinės santvarkos  kaita, moderniosios visuomenės susiformavimas, absoliutizmo žlugimas ir respublikinio valdymo įtvirtinimas. Konstitucija išplėtė to meto bajoriškąją demokratiją, pakviesdama į Seimą miestiečių atstovus, skelbė valstybės globą laisviesiems valstiečiams, grąžino religinę toleranciją.

Dainų švenčių įstatymas

Seimo rudens sesijoje buvo priimtas Dainų švenčių įstatymas (priimtas 2007-11-20), kurį parengė Komiteto prašymu Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Dainų švenčių įstatymu siekiama užtikrinti dainų švenčių tradicijos valstybinę apsaugą, periodiškumą, tęstinumą ir plėtrą, reglamentuoti pasirengimo ir vadovavimo dainų švenčių vyksmui tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę bei kompetenciją, nustatyti finansavimo principus. Iki priimant šį įstatymą, pasirengimo dainų šventėms proceso, taip pat jų surengimo nereglamentavo jokie teisės aktai. LR Vyriausybės 2006 metų nutarimu Nr. 607 „Dėl Lietuvos dainų švenčių tradicijos išsaugojimo“ (Žin., 2006 m. Nr. 70) nustatomas tik Dainų švenčių periodiškumas, įvardijamos atsakingos ministerijos ir rekomenduojama savivaldybių institucijoms dalyvauti organizuojant dainų šventes ir numatyti lėšas jų parengiamiesiems ir organizaciniams darbams. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414) ir Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 120-4435) tik fragmentiškai reglamentavo pasirengimo Dainų šventėms procesą, kai kurių institucijų funkcijas. Priėmus Dainų švenčių įstatymą buvo įtvirtinta Dainų šventės, kaip nacionalinės vertybės ir UNESCO paskelbto Pasaulio žodinio bei nematerialaus paveldo šedevro, visuomeninė kultūrinė, socialinė, pilietinė reikšmė, teisiniai, ekonominiai, instituciniai jos tradicijų išsaugojimo pagrindai, įdiegta nuostata, kad Dainų šventės tradiciją formuoja ne tik periodiškai pasikartojančios Visuotinių bei Lietuvos moksleivių dainų švenčių programos, bet ir kiti profesinės bei mėgėjų kultūros procesai. Įstatyme įtvirtinama su dainų švente susijusių institucijų sistema, nustatoma įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybė, kompetencijos ribos ir funkcijos išsaugant, palaikant bei skleidžiant dainų švenčių tradicijas; laiduojant nepertraukiamą pasirengimo šioms šventėms procesą, organizuojant dainų švenčių renginius. Įstatyme įtvirtinti Dainų švenčių tradicijos išsaugojimo ir puoselėjimo uždaviniai, jie susieti su vaikų ir jaunimo meniniu ugdymu, tautiniu pilietiniu auklėjimu, kultūringos, kūrybingos, išprususios visuomenės kūrimu.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai

2007 metų rudens sesijoje Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio papildymo ir 89, 119 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šiuo įstatymu siekiama numatyti galimybę autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugas pirkti mažiausiai formalumų organizuojant pirkimus pareikalaujančiu supaprastintų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką, būdu, taip supaprastinant minėtų paslaugų pirkimo procedūras. Dalyje biudžetinių įstaigų – teatrų ir kitų koncertinių įstaigų, kurios stato spektaklius, rengia koncertus, organizuoja kitus renginius, spektakliams pastatyti ar koncertams (renginiams) rengti be dirbančių pagal darbo sutartis minėtose įstaigose yra autoriai ir atlikėjai, su kuriais sudaromos autorinės ar intelektinių paslaugų teikimo sutartys. T.y., šioms įstaigoms kasdien iškyla poreikis kviesti ir režisierius, ir aktorius, ir kitus atlikėjus, kurie prisideda prie dalies spektaklių pastatymo, įstaigų vykdomų koncertinių programų ar kitų projektų įgyvendinimo. Tokiu būdu įstaigos perka iš autorių, atlikėjų literatūros ir meno kūrinių autorių ir atlikėjų paslaugas. Akcentuotina, kad viešųjų pirkimų reikalavimų laikymasis perkant nurodytas paslaugas remiantis iki šiol galiojusiu Viešųjų pirkimų įstatymu (taikant supaprastintus pirkimų būdus Įstatymo nustatyta tvarka) kultūros įstaigose labai apsunkino šių įstaigų darbą. Didžiosios kultūros įstaigos, tokios, kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, per metus perka žymiai daugiau nei už 75 tūkst. litų atitinkamų paslaugų, todėl tokiems pirkimams nebegali taikyti supaprastintų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką, būdo. Šiuo atveju taikydamos galiojusį Įstatymą ir pirkdamos įprastos komercinės praktikos būdu (paprasčiausiu supaprastintų pirkimų būdu procedūrų ir laiko prasme), pažeistų galiojusių Įstatymą, o pirkdamos kitais supaprastintų pirkimų būdais kiekvienąkart (o tokie pirkimai tokiose įstaigose yra kasdienybė) turėdavo taikyti pakankamai laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujančias supaprastintų viešųjų pirkimų procedūras. Įsigaliojus šiam įstatymui atsirado galimybė literatūros ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugas pirkti supaprastintų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką, būdu, tokiu būdu supaprastinant minėtų paslaugų pirkimo procedūras; yra sudarytos sąlygos perkančioms organizacijoms, t.y. Lietuvos Respublikos teatrams, koncertinėms įstaigoms ir kitoms įstaigoms, kurioms yra taikomas Įstatymas ir kurios perka minėtas paslaugas, tinkamai taikyti Viešųjų pirkimų įstatymą.

Alkoholio kontrolės įstatymo projektai

Komitetas kaip papildomas svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 29 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą XP-2688 ir Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XP-2689. Seimui svarstymo stadijoje nepritarus pagrindinio Ekonomikos komiteto nuomonei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas paskirtas pagrindiniu. Komitetas kreipėsi į seimo valdybą prašydamas sudaryti darbo grupę, kuri iki 2008 metų kovo 31 dienos parengtų Alkoholio įstatymo pataisas.

Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas XP-1520

Dabar galiojantis Kūno kultūros ir sporto įstatymas priimtas 1995 metais ir sunkiai dera su vėliau priimtais kodeksais, kitais teisės aktais, pasikeitusia kūno kultūros ir sporto praktika, sudarytų palankesnes sąlygas srities plėtotei. Naujos redakcijos įstatymas apibrėžtų teisinius santykius atsižvelgiant į pasikeitusius visuomeninius santykius kūno kultūros ir sporto srityje, taip pat atsižvelgiant į tarptautinę patirtį.

Vaikų kultūros metai

Komitetas pavedė Kultūros pakomitečiui, vadovaujamam Seimo narės Dalios Teišerskytės, visus 2007 metus vykdyti šio Seimo nutarimo Nr. X-923 „Dėl 2007 metų paskelbimo Vaikų kultūros metais“ parlamentinę kontrolę. Kultūros pakomitetis stebi kaip vykdoma Vyriausybės nutarimu patvirtinta Vaikų kultūros metų renginių programa. Komitetas laikosi nuostatos, kad vaikų kultūros puoselėjimas yra investicija į Lietuvos ateitį ir tikisi, kad pasibaigus Vaikų kultūros metams žymiai padidės vaikų ir jaunimo, įtrauktų į kultūrinę veiklą ir meninę kūrybą, skaičius.

Skaitymo skatinimas

2007 m. gegužės 10 – 13 dienomis Turine įvyko tarptautinė knygų mugė. Lietuva buvo pakviesta dalyvauti svečio teisėmis. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jau keletą metų aktyviai dirba skaitymo skatinimo srityje, parengė Skaitymo skatinimo koncepciją, vykdo parlamentinę Skaitymo skatinimo programos kontrolę. Komitetą labai domina kitų šalių patirtis skatinant skaitymą, taip pat galimybė plėtoti ryšius ir tarpkultūrinį dialogą su kitomis šalimis literatūros ir meno priemonėmis. Knygų mugės yra vienas reiškinių, labai prisidedančių prie skaitymo skatinimo. Komiteto atstovų delegacija viešėjo Turino knygų mugėje ir, prisijungusi prie gausaus Lietuvos rašytojų, leidėjų ir kultūrininkų būrio, pristatė Lietuvą Italijos žmonėms.

Komitetas susitiko su Didžiosios Britanijos skaitymo skatinimo organizacijos „Booktrust“ direktoriumi Chris Meade ir „Booktrust“ vykdomos programos „Bookstart“ vadove Rosemary Klarke. Komitetas išklausė informaciją apie organizacijos „Booktrust“ veiklą ir projektą „Bookstart“. „Booktrust“ – tai nepriklausoma, labdaringa organizacija, skatinanti visų amžių ir kultūrų žmones atrasti ir pamėgti skaitymą. Šią organizaciją finansuoja Didžiosios Britanijos Menų taryba. „Booktrust“ siekia nuo mažens sujungti knygas ir žmones, skatindama visų kultūrų ir bet kokio amžiaus žmonių pomėgį knygoms. „Bookstart“ – tai nacionalinė programa, kuria siekiama, kad kartu su nuorodomis, kaip rūpintis kūdikiu, tėvai ir globėjai nemokamai gautų ir kūdikiams skirtų knygelių. „Bookstart“ – tai viešoji ir privačioji partnerystė, kurią remia Vyriausybė ir privatūs rėmėjai. Ją finansuoja Anglijos švietimo ir ugdymo departamentas ir paskirtos administracijos Škotijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje. „Bookstart“ programa vykdoma per tris paslaugų sferas: bibliotekų, sveikatos ir švietimo. Komitete vykusiame susitikime dalyvavo Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų atstovai. Susitikimo metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl programos „Bookstart“ įgyvendinimo galimybės Skaitymo skatinimo programos rėmuose. Buvo išsakyta nuomonė, kad programą galima būtų pradėti nuo 2008 metų, kuriuos Seimas paskelbė „Skaitymo metais“.

Darbo grupė dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimo

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, remdamasis Žurnalistų etikos inspektoriaus, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos siūlymais, specialistų rekomendacijomis, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos piliečių ir Piliečių forumo raštus bei matydamas būtinybę suderinti visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų nuostatas, 2007 m. kovo 9 d. posėdyje bendru sutarimu pritarė siūlymui sudaryti darbo grupę Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimo projektams parengti.

Įstatymo projektą rengti paskatino tai, kad pastaruoju laikotarpiu Lietuvos laikraščiuose, žurnaluose, internete bei Lietuvos transliuotojų visuomenei pateikiamose programose rasime informacijos apie pornografijos sklaidą, seksualinę ir fizinę prievartą, smurtą prieš vaikus. Tai viena iš skaudžiausių socialinių ir moralinių problemų, todėl iškilo būtinybė tinkamai visa tai teisiškai reglamentuoti.

Šiuolaikinėmis technologijomis iš dalies sprendžiamos vaikų užimtumo problemos, tobulinamos užsienio kalbos žinios, ugdomas mąstymas, per strateginius žaidimus įgyjamos pirmosios ekonomikos, finansų žinios. Tačiau kartu kyla ir neigiamos įtakos vaikų vystymuisi grėsmė. Ypač tuo atveju, kai vaikai praleidžia labai daug laiko naršydami internete, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Dėl nepakankamos suaugusių asmenų priežiūros vaikams neretai yra prieinama seksualinio pobūdžio, prievartą ir neapykantą skatinančio turinio informacija internete, kompiuteriniuose žaidimuose. Didelį susirūpinimą kelia internetinių kavinių veikla. Ten didėja rizika vaikams įsitraukti į alkoholio ir narkotikų vartojimą, atsirasti azartiniams polinkiams. Internetinėse kavinėse nepilnamečiai, naudodamiesi interneto paslaugomis, nekliudomai gali lankytis bet kokiuose internetiniuose puslapiuose, daugelis interneto kavinių veikia per naktį. Šiose kavinėse vaikai lankosi ir pamokų metu. Taigi šią problemą buvo būtina spręsti kompleksiškai ir užtikrinti, kad vaikai naršytų tik tokiuose internetiniuose puslapiuose ir žaistų tik tokius kompiuterinius žaidimus, kuriuose skelbiama informacija atitinka jų amžių ir psichosocialinę brandą, nedaro jiems neigiamos.

Darbo grupė parengė ir Kino įstatymo 10 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Kino įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamus nuolatinius gyventojų skundus dėl kino salėse rodomų filmų ir jų anonsų neigiamo poveikio nepilnamečiams. Skunduose akcentuojama aktuali problema, jog prieš kino filmus, kurie skirti jaunesnio amžiaus žiūrovams, dažnai reklamuojami (anonsuojami) šios amžiaus žiūrovams netinkami kino filmai. Dažnai šie kino filmų pristatymai anonsuoja tik suaugusiems žiūrovams skirtus kino filmus. Tokiu būdu nepaisoma nepilnamečių kino žiūrovų interesų. Projektu siekiama suderinti Kino įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas dėl informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, ribojimo pagal skirtingas amžiaus grupes. Atsižvelgiant į tai, Projekte siekiama numatyti, kad kino organizacijos, besiverčiančios filmų viešu rodymu, privalo užtikrinti, kad filmo rodymo (demonstravimo) metu į kino salę negalėtų patekti jaunesni nei numatyta pagal filmo indeksą nepilnamečiai žiūrovai. Be to, šios kino organizacijos privalo užtikrinti, kad filmų, skirtų žiūrovams nuo 18 metų, nuo 16 metų ir nuo 7 metų, pristatymas kino salėse nebūtų rodomas prieš filmus, skirtus jaunesniems nei pristatomų filmų žiūrovams, ir po jų.

Naujoje Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcijoje įtvirtinama nuostata, kad Vyriausybė per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo patvirtina Prieigos prie viešo naudojimo kompiuterių tinklų (interneto) vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarką ir Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarką. Už šių tvarkų pažeidimus taikoma atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka, todėl darbo grupė inicijavo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus.

Darbo grupė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui parengti

2007-03-09 Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl LATGA-A taikomų kolektyvinio autorių teisių įgyvendinimo metodų. Komiteto pirmininkas V. Domarkas pabrėžė, kad per visus nepriklausomybės metus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nuolat siekė stiprinti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo teisinius pagrindus. Tačiau  V. Domarkas apgailestavo, kad pastaruoju metu viena iš autorių teisių gynimo asocijuotų struktūrų LATGA-A atsidūrė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre ir susilaukė daug kritikos ir visuomenės pasipiktinimo dėl taikomų kolektyvinio autorių teisių įgyvendinimo metodų. Pradėjo iš naujo formuotis neigiama visuomenės nuomonė autorių teisių apsaugos klausimais. Kai LATGA’os taikiniu tapo Lietuvos švietimo institucijos, ar tiksliau šių institucijų veikla, ir tai palietė Lietuvos mokinius, Komitetas privalėjo suskubti ir išnagrinėti klausimą kompleksiškai. Komiteto posėdyje buvo nuspręsta Seime sudaryti darbo grupę Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms parengti.

Darbo grupė parengė pataisas, kuriose aiškiau reglamentuojama Vyriausybės įgaliotos institucijos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje atliekama autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūra: nustatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovo dalyvavimas asociacijų narių visuotiniuose susirinkimuose, tarybos susirinkimuose, nustatyta informacijos pateikimo tvarka, įpareigojimas informuoti apie priimtus nutarimus, sprendimus ir jų pasikeitimus. Numatytos pasekmės asociacijų valdymo organų nariams už teisėtų Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimų, nurodymų nevykdymą, parengė pataisas, susijusias su finansų panaudojimo kontrole bei veiklos viešumu.

Darbo grupei nepavyko parengti įstatymo pataisų, susijusių su nuostatų patikslinimu dėl kūrinių panaudojimo ugdymo procese ir moksle Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą taip, kad jis derėtų su Švietimo įstatymu. Darbo grupės nariai intensyviai diskutavo šiuo klausimu, analizavo Seimo nario A. Dumčiaus parengtą Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnio (Kūrinio panaudojimas ugdymo, mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais) pakeitimo projektą. Galiojančio Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš autorių turtinių teisių apribojimų, t. y. kai kūrinį galima panaudoti be autoriaus leidimo ir nemokant jam atlyginimo. Tokį autoriaus turtinių teisių apribojimą numato du pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai: 1886 m. Berno konvencija ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo. Berno konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos šalių įstatymai ir egzistuojantys specialūs susitarimai ar susitarimai, kurie bus sudaryti ateityje, gali leisti panaudoti literatūros ar meno kūrinius tikslą pateisinančiu mastu kaip pavyzdžius (iliustracijas) leidiniuose, televizijos ir radijo laidose, garso ar vaizdo įrašuose mokymo tikslams su sąlyga, kad toks panaudojimas būtų suderinamas su gerais papročiais.

Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies (a) punkte numatyta, kad valstybės narės gali apriboti atgaminimo ir viešo paskelbimo teises, kai kūrinys naudojamas vien kaip iliustracija mokymo arba mokslinių tyrimų tikslais tiek, kiek tai pateisina nekomerciniai tikslai, nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai tai padaryti neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnyje nurodytas baigtinis turtinių teisių apribojimų sąrašas, kurio plėsti arba plačiau numatyti apribojimus savo nacionaliniuose įstatymuose valstybės narės negali. Valstybės narės gali savo nacionaliniuose įstatymuose tik siaurinti Direktyvoje numatytą apribojimų sąrašą, bet ne plėsti. Analizuojamas apribojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais reiškia, kad nedidelės apimties kūrinys ar kūrinio ištrauka, kaip pavyzdys (iliustracija) gali būti naudojama mokymo tikslais tiek, kiek reikia mokytojui, dėstytojui dėstant atitinkamą dalyką paaiškinti mokymo programoje esančius klausimus. Tas pats taikytina ir atliekant mokslinius tyrimus. Mokymo ar mokslinių tyrimų tikslas negali būti komercinis.

Vertinant Seimo nario Arimanto Dumčiaus parengtą Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnio pakeitimo projektą, teigtina, kad toks pakeitimas prieštarautų tiek Berno konvencijos 10 straipsnio 2 daliai, tiek Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies (a) punktui, nes tai gerokai išplėstų minėtuose teisės aktuose numatytus autorių turtinių teisių apribojimus. Todėl net ir priėmus tokią normą, ji negalėtų būti taikoma Lietuvos jurisdikcijoje, kadangi Berno konvencija, kaip Seimo ratifikuota tarptautinė sutartis, kurios nuostatos yra taikomos tiesiogiai,  turi aukštesnę teisinę galią, taip pat kiltų konfliktas su Direktyvos 2001/29/EB nuostatomis, nes šios nuostatos yra privalomos, o tai galėtų būti traktuojama, kad Lietuva netinkamai įgyvendinusi direktyvos nuostatas. Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies (a) punktas ir 4 dalis leidžia valstybėms narėms numatyti mokymo tikslais be atgaminimo, tik viešo paskelbimo bei platinimo teisių apribojimus (Berno konvencijos 10 straipsnio 2 dalis taip pat leidžia taikyti viešo paskelbimo teisės apribojimą), bet irgi tik tiek, kiek reikalinga tai panaudoti kūrinį kaip pavyzdį mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais. Todėl leidimas atgaminti ir viešai skelbti kūrinį mokymo įstaigose vykstančių koncertų ir viešų renginių metu, akivaizdžiai nepatektų į mokymo ir mokslinių tyrimų tikslus. Reikia pažymėti ir tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstęs minėtą A. Dumčiaus įstatymo projektą, nusprendė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, t.y. tobulinti įstatymo nuostatas pagal Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus autorių teisių srityje. Taigi Seimo rudens sesijoje šis klausimas bus toliau svarstomas, o Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dės visas pastangas, kad būtų surastas kompromisas ir ši problema būtų išspręsta iš esmės.