2008 m. gegužės 27 -
29 dienomis Wildbad Kreuth (Vokietija)
dalyvavau tarptautiniame simpoziume UNESCO meninio ugdymo gairės (UNESCO-Road
Map)ir jų reikšmė Europai. UNESCO meninio ugdymo gairės buvo priimtos pirmojoje
pasaulinėje konferencijoje, skirtoje meniniam ugdymui, kuri įvyko 2006 metais
Lisabonoje. Antrąją pasaulinę meninio ugdymo konferencija planuojama surengti
20010 metais Seule (Korėjoje). Simpoziumo tikslas - išanalizuoti, kaip UNESCO meninio ugdymo gairės prisideda prie
meninio ugdymo visiems Europoje įgyvendinimo, skatina tyrumus, politikos
kaitą ir naujoves praktiniame meninio
ugdymo procese.
Vokietijos Menų
tarybos pirmininkas Max Fuchs savo pranešime apie UNESCO meninio ugdymo gairių
teorinį ir filosofinį pagrindą pabrėžė, kad UNESCO meninio ugdymo gairės
remiasi tokiais tarptautiniais dokumentais kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Vaiko teisių konvencija. Meninį ugdymą ir jo naudą reikia suprasti daug plačiau
negu kaip priemonę siekiant gerų tarptautinio PISA tyrimo rezultatų bet kaip
visos 21 a. visuomenės sėkmingos raidos prielaidą. Pranešėjas pasiūlė svarstyti
galimybę šį dokumentą pavesti
atitinkamu Europos Sąjungos dokumentu. UNESCO atstovas Georgen Poussin
informavo, kad UNESCO ruošiantis antrajai pasaulinei meninio ugdymo
konferencijai inicijuos tyrimą kaip UNESCO meninio ugdymo gairės įgyvendamos
šalyse, priklausančiose UNESCO. Šio tyrimo rezultatai bus apibendrinti Seule. Būsimoje
konferencijoje planuojama didelį dėmesį skirti į sociokultūrinį meninio ugdymo
aspektą siekiant, kad meninis ugdymas pasiektų ne tik mokyklas lankančius
vaikus ir jaunimą, bet ir visą likusią visuomenę. Georgen Poussin pabrėžė
mokslinių tyrimų meninio ugdymo srityje svarbą ir būtinybę bendradarbiauti
šioje srityje.
Vienos menų
akademijos rektorius Stefan Schmidt-Wulffen kritikavo UNESCO meninio ugdymo
gaires ir siūlė jas tobulinti. Pirmasis priekaištas buvo išsakytas dokumente
naudojamai jo manymu pasenusiai 19a. realijas atspindinčiai kultūros sampratai.
21 a. kultūra yra nuolat kuriama ir šiame procese dalyvauja visi visuomenės
nariai, kultūrinės industrijos yra labai svarbus reiškinys, kurio santykis su
kultūriniu ugdymu turėtų būti atspindėtas dokumente. Pranešėjas pabrėžė tokio
meninio ugdymo, kuris nesiekia vaikams ir jaunimui įbrukti teigiamą nuostatą
apie vyresniosios kartos puoselėjamas meno vertybes, o supažindinant vaikus ir
jaunimą su menu ir jo kūrybos procesu mokyti juos kritiškai vertinti meną bei
jį kurti.
Kaip vieną iš labai
aktualių pranešimų išskirčiau Londono menų universiteto profesorės Ann Bamford
pranešimą, kuriame ji supažindino dalyvius su pastaruoju metu Belgijoje,
Olandijoje ir Danijoje pastaruoju metu atliktais situacijos meninio ugdymo
srityje tyrimais, kurie yra paskelbti knygoje „The WOW-Factor“. Profesorė
kalbėjo apie tyrimų metu išryškėjusį didelį atotrūkį tarp politinių deklaracijų
ir jų priimtų dokumentų bei šių dokumentų įgyvendinimo ir to, kaip šie
dokumentai realiai atsispindi vaikų ir jaunimo gyvenime. Antras pastebėjimas
buvo susijęs su meninio ugdymo kokybės svarba. Pvz. Mocartas yra genialus
kompozitorius, bet jeigu jo kūryba pateikta neprofesionaliai, nepatraukliai ir
taip, kad nepaliečia vaiko širdies, pažintis su Mocartu vaikui neturės jokios
įtakos. Daroma išbadą, kad nekokybiškas meninis ugdymas žaloja vaiką. Deja,
pasitaiko nemažai nekokybiško meninio ugdymo pavyzdžių. Tyrimų metu išryškėjo,
kad siekiant gerų meninio ugdymo rezultatų labai svarbu ilgalaikis ryšys tarp
švietimo ir kultūros institucijų. Vienkartinis renginys ar vienkartinis
apsilankymas kultūros institucijoje paprastai neduoda jokių rezultatų. Ilgą
laiką bendradarbiaujant atitinkamai kultūros ir švietimo institucijai abu
partneriai geriau supranta vienas kito poreikius ir to kyla kokybiški meninio
ugdymo projekto. Kaip labai aštrią ir skaudžią problemą pranešėja įvardino
prastą Kultūros ir Švietimo ministerijų bendradarbiavimą. Nors šis tyrimas ir
nebuvo atliktas Lietuvoje, galima drąsiai konstatuoti, kad Lietuvos situacijai
meninio ugdymo srityje apibūdinti tinka visos pasakytos pastabos.
Jan Heler-Petersen,
Danijos kultūros ministerijos atstovas supažindino simpoziumo dalyvius su
situacija Danijoje po to, kai buvo paskelbti Ann Bamford tyrimo rezultatai.
Tyrimai buvo pasvarstyti Parlamente ir Vyriausybėje. Kultūros ir Švietimo
ministerija parengė labai aiškų veiksmų planą, kaip gerinti situaciją, kurį šią
savaitę patvirtino abiejų ministrų parašais. Kitas simpoziumas dienas vykusioje
diskusijoje buvo aptarti Norvegijoje, Olandijoje, Austrijoje, Švedijoje ir
kitose šalyse vykstantys kompleksiniai veiksmai situacijai meninio ugdymo
srityje įgyvendinti. Diskusijų metu daug laiko buvo skirta pedagogų, menininkų
ir meno interpretatorių profesinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo problemos.
Vienbalsiai sutarta, kad tai labai aktuali problema, kuriai dar vis skiriama
nepakankamai dėmesio. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje tai yra viena iš
pačių svarbiausių meninio ugdymo problemų. Būsimieji pedagogai nemokomi pačių
naujausių ir progresyviausių praktinio meninio ugdymo formų, nepakankama ir
silpna kvalifikacijos kėlimo meninio ugdymo srityje pasiūla, Pedagogai,
menininkai ir meno interpretatoriai neturi galimybės kartu kelti savo
kvalifikacijos.
Siūlau: 1. Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui dar kartą grįžti prie platesnio meninio
ugdymo problemų Lietuvoje svarstymo.
2. Nacionalinei
UNESCO komisijai UNESCO meninio ugdymo gaires pristatyti supažindinti
Vyriausybei, kultūros įstaigoms, Lietuvos aukštosioms mokykloms, mokyklų
direktorių ir pedagogų asociacijoms, įvairioms kitoms nevyriausybinėms
organizacijoms ir aktyviai įsitraukti į
UNESCO meninio ugdymo gairių nuostatų propagavimą Lietuvoje.
Rūta Kačkutė, Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja
