Rūtos Kačkutės stažuotės Wildbad Kreuth (Vokietija) 2008 m. gegužės 27 - 29 dienomis ataskaita

EN  FR

 

2008 m. gegužės 27 - 29 dienomis Wildbad Kreuth (Vokietija) dalyvavau tarptautiniame simpoziume UNESCO meninio ugdymo gairės (UNESCO-Road Map)ir jų reikšmė Europai. UNESCO meninio ugdymo gairės buvo priimtos pirmojoje pasaulinėje konferencijoje, skirtoje meniniam ugdymui, kuri įvyko 2006 metais Lisabonoje. Antrąją pasaulinę meninio ugdymo konferencija planuojama surengti 20010 metais Seule (Korėjoje). Simpoziumo tikslas  - išanalizuoti, kaip UNESCO meninio ugdymo gairės prisideda prie meninio ugdymo visiems Europoje įgyvendinimo, skatina tyrumus, politikos kaitą  ir naujoves praktiniame meninio ugdymo procese.

Vokietijos Menų tarybos pirmininkas Max Fuchs savo pranešime apie UNESCO meninio ugdymo gairių teorinį ir filosofinį pagrindą pabrėžė, kad UNESCO meninio ugdymo gairės remiasi tokiais tarptautiniais dokumentais kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Vaiko teisių konvencija. Meninį ugdymą ir jo naudą reikia suprasti daug plačiau negu kaip priemonę siekiant gerų tarptautinio PISA tyrimo rezultatų bet kaip visos 21 a. visuomenės sėkmingos raidos prielaidą. Pranešėjas pasiūlė svarstyti galimybę  šį dokumentą pavesti atitinkamu Europos Sąjungos dokumentu. UNESCO atstovas Georgen Poussin informavo, kad UNESCO ruošiantis antrajai pasaulinei meninio ugdymo konferencijai inicijuos tyrimą kaip UNESCO meninio ugdymo gairės įgyvendamos šalyse, priklausančiose UNESCO. Šio tyrimo rezultatai bus apibendrinti Seule. Būsimoje konferencijoje planuojama didelį dėmesį skirti į sociokultūrinį meninio ugdymo aspektą siekiant, kad meninis ugdymas pasiektų ne tik mokyklas lankančius vaikus ir jaunimą, bet ir visą likusią visuomenę. Georgen Poussin pabrėžė mokslinių tyrimų meninio ugdymo srityje svarbą ir būtinybę bendradarbiauti šioje srityje.

Vienos menų akademijos rektorius Stefan Schmidt-Wulffen kritikavo UNESCO meninio ugdymo gaires ir siūlė jas tobulinti. Pirmasis priekaištas buvo išsakytas dokumente naudojamai jo manymu pasenusiai 19a. realijas atspindinčiai kultūros sampratai. 21 a. kultūra yra nuolat kuriama ir šiame procese dalyvauja visi visuomenės nariai, kultūrinės industrijos yra labai svarbus reiškinys, kurio santykis su kultūriniu ugdymu turėtų būti atspindėtas dokumente. Pranešėjas pabrėžė tokio meninio ugdymo, kuris nesiekia vaikams ir jaunimui įbrukti teigiamą nuostatą apie vyresniosios kartos puoselėjamas meno vertybes, o supažindinant vaikus ir jaunimą su menu ir jo kūrybos procesu mokyti juos kritiškai vertinti meną bei jį kurti. 

Kaip vieną iš labai aktualių pranešimų išskirčiau Londono menų universiteto profesorės Ann Bamford pranešimą, kuriame ji supažindino dalyvius su pastaruoju metu Belgijoje, Olandijoje ir Danijoje pastaruoju metu atliktais situacijos meninio ugdymo srityje tyrimais, kurie yra paskelbti knygoje „The WOW-Factor“. Profesorė kalbėjo apie tyrimų metu išryškėjusį didelį atotrūkį tarp politinių deklaracijų ir jų priimtų dokumentų bei šių dokumentų įgyvendinimo ir to, kaip šie dokumentai realiai atsispindi vaikų ir jaunimo gyvenime. Antras pastebėjimas buvo susijęs su meninio ugdymo kokybės svarba. Pvz. Mocartas yra genialus kompozitorius, bet jeigu jo kūryba pateikta neprofesionaliai, nepatraukliai ir taip, kad nepaliečia vaiko širdies, pažintis su Mocartu vaikui neturės jokios įtakos. Daroma išbadą, kad nekokybiškas meninis ugdymas žaloja vaiką. Deja, pasitaiko nemažai nekokybiško meninio ugdymo pavyzdžių. Tyrimų metu išryškėjo, kad siekiant gerų meninio ugdymo rezultatų labai svarbu ilgalaikis ryšys tarp švietimo ir kultūros institucijų. Vienkartinis renginys ar vienkartinis apsilankymas kultūros institucijoje paprastai neduoda jokių rezultatų. Ilgą laiką bendradarbiaujant atitinkamai kultūros ir švietimo institucijai abu partneriai geriau supranta vienas kito poreikius ir to kyla kokybiški meninio ugdymo projekto. Kaip labai aštrią ir skaudžią problemą pranešėja įvardino prastą Kultūros ir Švietimo ministerijų bendradarbiavimą. Nors šis tyrimas ir nebuvo atliktas Lietuvoje, galima drąsiai konstatuoti, kad Lietuvos situacijai meninio ugdymo srityje apibūdinti tinka visos pasakytos pastabos.

Jan Heler-Petersen, Danijos kultūros ministerijos atstovas supažindino simpoziumo dalyvius su situacija Danijoje po to, kai buvo paskelbti Ann Bamford tyrimo rezultatai. Tyrimai buvo pasvarstyti Parlamente ir Vyriausybėje. Kultūros ir Švietimo ministerija parengė labai aiškų veiksmų planą, kaip gerinti situaciją, kurį šią savaitę patvirtino abiejų ministrų parašais. Kitas simpoziumas dienas vykusioje diskusijoje buvo aptarti Norvegijoje, Olandijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kitose šalyse vykstantys kompleksiniai veiksmai situacijai meninio ugdymo srityje įgyvendinti. Diskusijų metu daug laiko buvo skirta pedagogų, menininkų ir meno interpretatorių profesinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo problemos. Vienbalsiai sutarta, kad tai labai aktuali problema, kuriai dar vis skiriama nepakankamai dėmesio. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje tai yra viena iš pačių svarbiausių meninio ugdymo problemų. Būsimieji pedagogai nemokomi pačių naujausių ir progresyviausių praktinio meninio ugdymo formų, nepakankama ir silpna kvalifikacijos kėlimo meninio ugdymo srityje pasiūla, Pedagogai, menininkai ir meno interpretatoriai neturi galimybės kartu kelti savo kvalifikacijos.

Siūlau: 1. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui dar kartą grįžti prie platesnio meninio ugdymo problemų Lietuvoje svarstymo.

2. Nacionalinei UNESCO komisijai UNESCO meninio ugdymo gaires pristatyti supažindinti Vyriausybei, kultūros įstaigoms, Lietuvos aukštosioms mokykloms, mokyklų direktorių ir pedagogų asociacijoms, įvairioms kitoms nevyriausybinėms organizacijoms ir  aktyviai įsitraukti į UNESCO meninio ugdymo gairių nuostatų propagavimą Lietuvoje.

 

Rūta Kačkutė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja



 
 © Seimo kanceliarija, 2008