2008 m. birželio 25 28 d.
dalyvavau tarptautinėje konferencijoje Autorių teisių apsaugos politika ir su autorių teisėmis susijusiųjų
vaidmuo, kurią organizavo Graikijos Kultūros ministerijos
Autorių teisių organizacija, kartu su JAV Patentų ir prekių ženklų biuru. Konferencijos
metu vyko pristatymai ir diskusijos autorių teisių politikos ir tarpininkų
klausimais.
Pirmosios sesijos metu buvo kalbama apie tarptautinę ir
Europos Bendrijų autorių teisių politiką. Sesijos metu diskutuota: ar
egzistuoja tarptautinė arba Europos Bendrijų autorių teisių politika; kaip ji
apibrėžiama; kokie yra prioritetai; kokios geriausios priemonės juos pasiekti.
Sesijos metu Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) politiką
autorių teisių srityje pristatė PINO Generalinio direktoriaus pavaduotojas
autorių teisių ir gretutinių teisių klausimams M.Keplinger. Notinghamo
Universiteto lektorė Dr. E.Derclaye pristatė autorių teisių reformą Europos
Sąjungoje. JAV patentų ir prekių ženklų biuro Intelektinės nuosavybės politikos
ir teisių gynimo biuro vyresnysis patarėjas Dr. M.S.Shapiro pristatė JAV
autorių teisių politikos klausimus.
Antroji tema buvo skirta aptarti
skirtingus autorių teisių tarpininkų interesus. Sesijos tikslas apibrėžti
autorių teisių tarpininkų ateities perspektyvas. Sesijos metu buvo aptariami
klausimai: kūrėjų vaidmuo naujoje eroje; pramonės vaidmuo ir kaip ji mato
ateitį; kokie yra dabarties ir ateities iššūkiai; ar dabartinės autorių teisių
(tarptautinės, bendrijų ir nacionalinės) nuostatos atitinka iššūkius? Pramonės
vaidmenį pristatė Amerikos kino pramonės asociacijos prezidento pavaduotojas
T.Shapiro, IFPI Pasaulinės teisinės politikos skyriaus prezidentė
Sh.Perlmutter, BSA Visuomenės politikos skyriaus vadybininkas K.Zorbas. Atėnų
Universiteto profesorė D.Kallinikou kalbėjo apie autorių teisę, skatinančią
menus ir ekonomiką.
Trečioji tema buvo skirta aptarti
centrinį kolektyvinį teisių administravimą ir tuščios laikmenos reformą. Buvo
kalbama apie tai, kaip kolektyvinis autorių teisių administravimas galėtų tapti
efektyvesniu, skaidresniu ir pritaikomu aplinkoje be sienų. Diskutuota, ar
tuščios laikmenos turėtų būti atsisakyta dėl techninių apsaugos priemonių
taikymo, kokia nauda ir grėsmės gali atsirasti dėl šių dviejų sričių reformų.
Sesijos metu pristatymus pateikė Makso Planko Intelektinės nuosavybės instituto
departamento direktorė asoc. prof. dr. Silke von Lewinski, IFRRO garbės
prezidentė T.K.Olsson, JAV patentų ir prekių ženklų biuro Intelektinės
nuosavybės politikos ir teisių gynimo biuro vyresnysis patarėjas Dr. Michel S.
Shapiro.
Ketvirtoji tema buvo skirta teisių
gynimo klausimams civilinėms, baudžiamosioms ir muitinės priemonėms. Buvo
aptarti civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai autorių teisių gynimo
būdai ir kas turėtų būti keičiama. Graikijos patirtį civilinių ir baudžiamųjų
priemonių srityje pristatė Graikijos Apeliacinio teismo prokuroras Y.Angelis.
JAV patentų ir prekių ženklų biuro advokatas patarėjas M.Smith kalbėjo apie
civilinį teisių gynimą ir muitinės priemonių taikymą JAV. Europos patirtį
intelektinės nuosavybės teisių gynimo srityje pristatė Europos Komisijos
Prekybos direktorato atstovė A.Iliopoulou. Karlsruhes Universiteto prof. dr.
jur. T.Dreier kalbėjo apie teisių gynimą skaitmeninėje eroje.
Penktoji sesija buvo skirta autorių
teisių gynimui internete. Diskutuota, su kokiais iššūkiais susiduria kūrėjai ir
autorių teisių turėtojai norėdami apginti savo teises internetinėje aplinkoje.
Sesijos dalyviai aptarė, kokie yra skaitmeninio pasaulio ypatumai, kas galėtų būti
padaryta siekiant suderinti autorių teisių apsaugą, asmeninių duomenų apsaugą
ir privatumą internete. Aiškintasi, kuris teisinis režimas yra efektyvesnis
autorių teisių apsaugai: JAV Skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių įstatymo
saugaus uosto nuostatos ar Direktyvos 2001/31 neutralumo nuostatos. Taip pat
didelis dėmesys buvo skirtas interneto paslaugų teikėjams ir jų vaidmeniui.
Baudžiamąsias teisių gynimo priemones dėl internete padarytų nusikaltimų
pristatė JAV Teisingumo departamento Kompiuterinių nusikaltimų ir intelektinės
nuosavybės skyriaus vyriausiasis patarėjas J.Gull. Interneto paslaugų teikėjų
atsakomybę dėl internete padarytų autorių teisių pažeidimų pristatė Liežo
Universiteto profesorius A.Strowel. Tarptautinės privatinės teisės klausimus
aptarė Notinghamo Universiteto profesorius P.Torremans.
Paskutinė konferencijos tema buvo
skirta rekomendacinio pobūdžio teisės normoms (angl. soft law) ir mokymo programoms. Sesijos tikslas išsiaiškinti,
kaip mokymas ir informacijos sklaida gali padėti formuoti ir keisti visuomenės
nuomonę ir požiūrį į intelektinės nuosavybės teisių klausimus. Sesijos metu
buvo aptariamas elgesio kodeksų, mokymo ir tarptautinių organizacijų vaidmuo.
Elgesio kodeksų klausimus pristatė Amsterdamo Universiteto profesorius
B.Hugenholtz. Apie mokymo programų reikšmę kalbėjo PINO akademijos dekanas
M.Sinjela. Tarptautinių ir regioninių organizacijų vaidmenį aptarė prof.
A.Lucas. JAV Prekybos rūmų intelektinės nuosavybės politikos patarėja K.Alley
kalbėjo apie intelektinės nuosavybės švietimo programas iš JAV perspektyvos.
Konferencijoje pateiktų nuomonių
santrauka:
·
Tokie sąvokos kaip tuščia laikmena,
apsaugos terminas, kolektyvinis administravimas, apribojimai ir panašiai turi
būti nuoseklios autorių teisių politikos dalimi.
·
Kūrėjams, prodiuseriams ir visuomenei yra
svarbu suteikti paskatinimą kurti ir platinti kūrinius internete. Aukštos
kokybės turinio poreikis internete reikalauja kūrybinės pramonės investicijų.
·
Skaitmeninėje eroje tarptautinė autorių
teisių apsauga nuolatos vystosi ir atspindi teisių turėtojų, platintojų,
naudotojų ir vartotojų interesus.
·
Visiškas šių tarptautinių įsipareigojimų
laikymasis sukurs stabilią teisinę aplinką, kuri bus naudinga kūrėjams,
kūrybinei pramonei, naudotojams ir vartotojams.
·
Neįrodyta, kad skaitmeninis teisių
valdymas yra tiek išsiplėtęs, kad tuščios laikmenos turėtų būti atsisakyta.
Tokia iniciatyva yra per ankstyva.
·
Tikėtina, kad bet kokie skirtumai tuščios
laikmenos sistemoje bus sprendžiami savanoriškų derybų būdu tarp skirtingų
suinteresuotų asmenų.
·
Kolektyvinis teisių administravimas vis
dar yra reikalingas skaitmeninėje aplinkoje.
·
Pasiūlymai dėl daugiateritorinio
licencijavimo gali patenkinti vartotojų poreikius, bet jie gali turėti įtakos
kultūros įvairovei.
·
Efektyviai sienų kontrolei užtikrinti
reikalingas pareigūnų mokymas ir efektyvi centralizuota elektroninė
registravimo sistema, kurios pagalba būtų pranešama apie galimus pažeidimus.
·
Šiuo metu yra dedamos dvišalės ir
daugiašalės pastangos Europos ir tarptautiniu lygmeniu kovoje su piratavimu.
·
Šiuo metu vykstantis tarptautinis
bendradarbiavimas dėl autorių teisių gynimo turėtų būti dar labiau stiprinamas.
·
Skaitmeninėje aplinkoje individualus
teisių gynimas gali neturėti ateities. Išeitimi galėtų būti interneto paslaugų
teikėjų atsakomybė ir skaitmeninio teisių valdymo sprendimai.
·
Taikytinos teisės srityje reikalingas
tarptautinis harmonizavimas.
·
Teisės ir sankcijų nepakanka autorių
teisių pagarbai ir gynimui. Taip pat reikalingas stiprus etinis pagrindas, kurį
galima pasiekti tik visuomenės informavimo ir mokymo pagalba.
·
Autorių teisių apsaugos sistemoje svarbų
vaidmenį turi vaidinti visuomenės informavimas.
·
Šiuo metu per anksti spręsti apie
rekomendacinio pobūdžio teisės normų poveikį autorių teisių srityje. Tačiau
elgesio kodeksai ir geriausia praktika greitu metu gali turėti reikšmės
atsižvelgiant į pagrindinių žmogaus teisių apsaugą šiuo metu vykstančiuose
procesuose.
Švietimo,
mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja Lina Joskaudaitė
