Kęstučio Kaminsko komandiruotės Plaerme (Italija) 2008 .m. liepos 9–13 d.

 

 

 

Ataskaitą pateikė: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas

 

Pagrindas: 2008 m. liepos 2 d.  Nr. 400 KK- 100

 

Vieta: Palermas, Italija

 

Data: 2008 .m. liepos 9–13 d. 

 

Tikslas: Dalyvauti Europos Komisijos finansuojamo projekto „Docente Europeo: move’in Sciece2“ vertinimo posėdyje.

Kviečiančioji institucija: Nevyriausybinė organizacija Associazone di Promozione Sociale SEND ir Palermo universitetas

 

Finansavimo šaltinis: Europos Komisijos finansuojamas projektas (134648-2007-IT-Comenius-CMP, transportas), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (maitinimas), Palermo universitetas (viešbutis).

 

Įvyko susitikimai: Komandiruotės metu įvyko susitikimai su NVO SEND prezidente, projekto „Docente Europeo: move’in Sciece2“ koordinatore ir vadybininke, Palermo universiteto Pedagoginių studijų dėstytojais.

 

Nagrinėtos temos:

1.      Gamtos mokslų dalykų mokymo Europos Sąjungos šalių bendrojo lavinimo mokykloje išryškėjusi krizė ir priemonės jai įveikti.

2.      Projekto „Docente Europeo: move’in Sciece2“ Europos pridėtinė vertė ir Lietuvos galimas įnašas keisti gamtos dalykų mokytojų rengimo aukštosiose mokyklose principus ir modelį.

3.      Gamtos dalykų mokytojų rengimo koordinavimas tarptautinio projekto rėmuose.

4.      Projekto teorinio ir praktinio įgyvendinimo ir vertinimo kriterijai.

 

Mano vizitui į projekto koordinatorių biurą SEND ir Palermo universitetą buvo labai nuodugniai pasirengta. Iš pokalbio su projekto koordinatoriais ir dalyviais darytina išvada, kad projektas turi tvirtą teorinį, o dar tiksliau – konceptualų pagrindimą. Taip būna ne visuose projektuose. Šis projektas aprėpia daugiau, negu technologinio modelio, funkcionalaus Europos šalių komandų veiklos pavyzdžio parengimas. Juo siekiama sukurti naują turinį, kuris galėtų tapti universitetinio mokymo sudėtinė dalis ir turėtų būti taikomas kaip reikalavimas, keliamas visiems universitetams valstybinio reguliavimo būdu (pvz., Studijų kokybės vertinimo centro tvirtinamais reglamentais).

Peržiūrėjus pirminę medžiagą (pattern cards, presentations) matyti, kad ji rengta ne pagal vieną teorinį modelį, nors tokių pastangų buvo daryta ir savo modeliuose projekto dalyvių komandos deklaruoja tokius siekimus. Kai išeities pozicijos skirtingos, būtų sunku vienos institucijos parengtą medžiagą taikyti kitoje institucijoje ir vertinti pagal bendrus kriterijus, nes taip parengta medžiaga neturi vieno lyginimo (vertinimo) pagrindo.

Labai svarbus veiksnys yra visų projekte dalyvaujančių šalių atstovų dar glaudesnis bendradarbiavimas ir bendravimas. Tai padėtų greičiau pradėti vartoti vieną terminologiją, paspartintų gerosios patirties apykaitą, leistų projektui gyvuoti viename diskurse. Nors matyti, kad projekto vadybininkai sukūrė ir palaiko puikią projekto logistiką, vis dėlto analizuodamas iki šiol mano gautą informaciją matau, kad yra tam tikro terminų netikslaus supratimo, nesusikalbėjimo. Taigi universitetų atstovams dar sunku išsiveržti iš savo nacionalinio švietimo teorinio ir praktinio konteksto.

Vienas iš pagrindinių klausimų, kurį kelia projekto autoriai, – kokia bus šio projekto europinė pridėtinė vertė.Tos vertės įmanoma pasiekti tik tuo atveju, jeigu atspirties taškas bus ne kiekvienos šalies patirtis gamtos dalykų mokymo srityje, bet projekto idėja ir pagrindinis tikslas – keisti gamtos dalykų mokymo paradigmą. Kaip valstybinės švietimo politikos sistemos darbuotojas buvau pakviestas nuolat stebėti šio projekto įgyvendinimą ir teikti periodines išvadas Europos Komisijos COMENIUS direktoratui.