2008 m. rugsėjo 21-23 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
V. Domarkas ir biuro patarėja L. Joskaudaitė dalyvavo parlamentiniame forume
“Mokslas, visuomenė ir parlamentai”.
Pirmojoje
forumo sesijos dalyje buvo kalbama apie mokslo ir technologijų pasirinkimo
įvertinimą ir parlamentų vaidmenį. J. Palinkas trumpai apžvelgė svarbiausius
tarptautinius teisės aktus, kurie yra susiję su mokslo ir technologijų
klausimais, pristatė Vengrijos mokslų akademijos veiklos kryptis bei pabrėžė
ryšio tarp parlamentų ir mokslo bendruomenės svarbą. P. Busquin akcentavo, kad
mokslo plėtros srityje labai svarbus atviro koordinavimo metodas, nacionaliniai
parlamentai ir Europos Parlamentas turi tarpusavyje keistis informacija, nes
tik tokiu būdu gali būti pasiekti geriausi rezultatai.
Diskusijoje
dalyvavo ir savo nuomonę išsakė Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos,
Slovakijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų valstybių atstovai. Reikia pažymėti,
kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Domarkas
pasisakydamas diskusijoje pažymėjo, kad pastarųjų metų geopolitinių ir
ekonominių iššūkių akivaizdoje Europos Sąjunga ėmėsi iniciatyvų stabiliam ES
ekonomikos augimui užtikrinti. V. Domarkas teigė, kad bendras Lietuvos
ekonominės strategijos tikslas – didinti ūkio augimą, mažinti šalies ekonominio
išsivystymo lygio atsilikimą nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio. Tai pasiekti
galima formuojant aiškią mokslo plėtros politiką ir ją įgyvendinant, kuriant
žinių visuomenę, konkurencingą, žiniomis grindžiamą ekonomiką, plečiant
žmogiškuosius išteklius. Komiteto pirmininkas
akcentavo, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo mokslo ir studijų įstaigų
infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai teko ypač mažai investicijų, ir vis
dėlto Lietuvoje fundamentiniai ir taikomieji tyrimai išlaikė gana aukštą
potencialą. Viltingai nuteikia tai, kad Vyriausybės sprendimu iš Europos
Sąjungos 2007–2013 m. finansinės perspektyvos tyrimų programoms skirta
10 % visos ES paramos. Galiausiai V. Domarkas pažymėjo, kad švietimas, moksliniai
tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra yra kertinės žinių visuomenės
kūrimo atramos, kartu su inovacijų kūrimu sudarančios vadinamąjį „žinių
trikampį“, dėl kurio Europos valstybių švietimo sistemos išlieka patrauklios
visame pasaulyje. Taigi Lietuva ir toliau sieks tapti konkurencinga, žiniomis
grįsta ekonomika, atskleidžiančia kūrybines asmenybės galias, užtikrinančia
aukštą gyvenimo lygį ir socialiai saugią visuomenės plėtrą.
Antrojoje forumo sesijos
dalyje buvo kalbama apie tai, kaip parlamentai informuoja visuomenę apie
naujausių technologijų plėtrą, koks ryšys tarp mokslininkų ir parlamentų, kaip
vystosi biotechnologijos. U. Burchardt akcentavo mokslinės informacijos
atnaujinimo svarbą, pristatė Vokietijos Bundestago Švietimo, mokslo ir technologijų
komiteto veiklos kryptis. J. Kasvi pažymėjo, kad su naujausiomis
technologijomis siejasi organizuoto nusikalstamumo ir internetinių nusikaltimų
skaičiaus didėjimas. Dėl šios priežasties nacionaliniai parlamentai turi imtis
visų reikiamų priemonių, kad žmogaus teisių apsaugos mechanizmas veiktų kuo
efektyviau. Forume taip pat buvo išsakyta nuomonė, kad viešų forumų, diskusijų,
paskaitų ir konferencijų metu visuomenė turi būti informuojama apie naujausių
technologijų ir mokslo plėtrą.
