Posėdis įvyko 2007-01-16 d. 9-30 val.
Posėdžio pirmininkas Julius Sabatauskas
Posėdžio sekretorė Birutė Kovalenkienė
Dalyvavo:
Komiteto
nariai Jonas Pinskus;
Nijolė Steiblienė, Aldona Staponkienė, Gintaras Steponavičius, vietoj Vilijos
Aleknaitės Abramikienės dalyvavo Povilas Jakučionis, Vladimiras Volčiok, Česlovas Juršėnas
Komiteto
patarėjai Dalia Latvelienė, Dalia Komparskienė,
Jelena Voitkun
padėjėjai
Aidena Jankauskaitė,
Birutė Kovalenkienė
Kviestieji
asmenys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto patarėja J.Zabarauskaitė
SVARSTYTA: Preliminarus
įvertinimas ar Įstatymo Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto ( NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės
veiklos 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XP_522(3) Teikėjas NSGK,Seimas
Komiteto patarėja Jelena
Voitkun pasakė, kad pritartina
Seimo Teisės departamento pastaboms. Be to:
1) nėra apibrėžta KGB bei kitų SSRS
specialiųjų tarnybų sąvoka, be to, KGB įeina į sąvoką VSK. Įstatymo projekto
nuostatų neaiškumas laikytinas prieštaraujančiu Konstitucijai. Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarime konstatavo,
kad Konstitucijoje
įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad
teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės
aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos
nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu
skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio
Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Priešingu atveju teisės subjektams
būtų pasunkintos galimybės žinoti, ko iš jų reikalauja teisė.
2) Konstitucinis Teismas 1999
m. kovo 4 d. nutarime pasisakė, kad VSK kadriniai darbuotojai laikomi
pavojingais tuo, kad į šias pareigas ėjo sąmoningai, turėdami didelį okupacinės
valdžios pasitikėjimą jais. Šie asmenys savo veikla VSK struktūrose tiesiogiai
ar netiesiogiai vykdė politinį asmenų ar organizacijų, kėlusių nepriklausomos
Lietuvos idėjas ir siekius, persekiojimą arba prie jo prisidėjo. Taigi Lietuvos
Respublika turi pagrindo abejoti buvusiais VSK kadriniais darbuotojais ir
privalo įsitikinti jų lojalumu, patikimumu, todėl suprantamas ir pateisinamas
valstybės siekis atitinkamam laikui apriboti buvusių VSK kadrinių darbuotojų
galimybes stoti į valstybinę tarnybą.
Tuo tarpu kelia abejonių, ar rezervo karininkai
turėjo tokį patį statusą, ar jų atžvilgiu okupacinė valdžia turėjo tokį patį
pasitikėjimą, ar jie vykdė okupacinės valdžios nurodymus prieš nepriklausomos
Lietuvos siekėjus.
Atkreiptinas dėmesys į Laikinosios komisijos
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, Valstybės
saugumo departamento generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir užsienio
reikalų ministro Antano Valionio buvimo SSRS Valstybės saugumo komiteto rezervo
sąrašuose faktams ir aplinkybėms ištirti išvadas, kuriose ši komisija
konstatavo:
SSRS KGB rezervas buvo
KGB mobilizacinė dalis, skirta ypatingojo periodo (karo grėsmės, karo pradžios,
stichinių nelaimių ir masinių riaušių metu) ir karo atvejams. Jos formavimas,
uždaviniai bei galimos funkcijos buvo reglamentuojamos KGB vadovybės nutarimais
ir kitais KGB rezervo veiklą reglamentavusiais dokumentais. KGB rezervas buvo
formuojamas iš KGB kadrinių darbuotojų, išėjusių į atsargą ir SSRS ginkluotųjų
pajėgų karo prievolininkų (karininkų, praporščikų, seržantų, eilinių).
Į KGB rezervą įtrauktų
asmenų statusas skyrėsi nuo kitų KGB struktūroje veikusių kadrinių darbuotojų
bei slaptųjų agentų, patikėtinių ar įgaliotinių statuso. Į KGB rezervą įtraukti
asmenys, skirtingai nuo KGB kadrinių darbuotojų bei slaptųjų agentų,
patikėtinių ar įgaliotinių, paprastai nevykdė aktyvių funkcijų. KGB vadovybė
instrukcijose ir mobilizaciniuose nurodymuose numatė jiems funkcijas tik
ypatinguoju ir karo periodu. KGB rezervą ypatingajam ir karo periodams sudarė:
į KGB atsargą pervesti buvę kadriniai KGB darbuotojai bei SSRS ginkluotųjų
pajėgų atsargos karininkai, kurie turėjo veikti kariuomenės ypatinguosiuose
skyriuose arba teritoriniuose KGB skyriuose, ir iš KGB atsargos karininkų bei
SSRS ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkų, praporščikų, seržantų ir eilinių
sudaryti KGB rajoniniai operatyviniai-koviniai būriai, kurie turėjo vykdyti šių
būrių dalyviams pavestas funkcijas. SSRS ginkluotųjų pajėgų atsargos
karininkai, įtraukiant juos į KGB rezervą, paprastai turėdavo duoti žodinį
sutikimą, tačiau apie konkrečias užduotis ypatingojo ir karo periodais
informuojami nebūdavo. Apie bendras KGB rezervo funkcijas jie sužinodavo
apmokymų metu. SSRS ginkluotųjų pajėgų praporščikų, seržantų ir eilinių apie jų
įtraukimą į KGB rezervą ir būsimas užduotis paprastai informacijos
nesuteikdavo. Taikos metu KGB rezervo karininkams galėjo būti skiriamos tam
tikros užduotys ir pavedimai, tačiau iš turimų duomenų apie jų mastą ir vykdymą
Komisija spręsti negali.
Į KGB rezervą asmenys
būdavo įtraukiami vadovaujantis KGB vadovybės įsakymais bei instrukcijomis.
Komisija neturi tikslių
duomenų, ar įrašymas į KGB rezervo sąrašus turėjo įtakos įtraukiamų asmenų
pareigoms. Asmenys sutikdavo būti įrašyti į KGB rezervą dėl įvairių motyvų -
dėl karjeros galimybės, siekiant išvengti karinės tarnybos. Komisijos
duomenimis atsisakymas būti įrašytu į KGB rezervą jokių pasekmių nesukeldavo.
Šioms komisijos išvados
Seimas pritarė 2005 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. X-135.
3) Europos žmogaus teisių
teismas nurodytoje byloje yra konstatavęs, kad VSK kadrinių darbuotojų
atžvilgiu praėjus 10 metų po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo priimtas įstatymas
laikytinas pavėluotu. Todėl svarstytina, ar yra tikslinga praėjus 17 metų po
Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo nustatyti apribojimus platesniam asmenų
ratui, atsižvelgiant į tai, kad asmenų, vadinamų KGB bei kitų SSRS specialiųjų
tarnybų rezervo karininkais,
pavojingumas visuomenei nėra toks didelis, kaip kadrinių VSD darbuotojų.
Be to, šioje byloje Europos žmogaus teisių teismas
konstatavo, kad negali būti nustatomi apribojimai dirbti privačiose
struktūrose. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 punkte siūloma
uždrausti asmenims dirbti saugos tarnybų, kurios gali būti ir privačios,
vadovais.
4) Taip pat atkreiptinas
dėmesys į tai, kad įstatymo projekte asmenims, vadinamiems KGB bei kitų SSRS
specialiųjų tarnybų rezervo karininkais, nėra numatyti apribojimų netaikymo
atvejai, kaip tai yra numatyta kadriniams VSD darbuotojams.
NUSPRĘSTA:Lietuvos
Respublikos įstatymo Dėl SSRS valstybės saugumo departamento (NKVD, NKGB, MGB,
KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos 2
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-522(3) prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės
valstybės, teisinio aiškumo ir proporcingumo principams, taip pat konstitucinei
teisei pasirinkti darbą bei verslą.
Balsavimo
rezultatai: Už-6, prieš-1, susilaikė-1
Parengė komiteto padėjėja
Birutė
Kovalenkienė
