1. SVARSTYTA: Seimo
nutarimo Dėl Č.Jokūbausko atleidimo iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų projektas Nr.XP-2203 .
NUSPRĘSTA: Pritarti Seimo
nutarimo Dėl Č.Jokūbausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus pirmininko pareigų projektui Nr.XP-2203 .
Lietuvos
Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. gegužės 17 d.
vykusiame posėdyje buvo svarstomas Respublikos Prezidento 2007m. balandžio 27
d. dekretas Nr. 1K-944 ,,Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Č.
Jokūbauską iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko
pareigų. Kartu buvo aptartas ir laikinai einančio Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko raštas, adresuotas Lietuvos
Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui, kuriame kvestionuojami jo
atleidimo iš minėtų pareigų teisiniai pagrindai ir tvarka.
Č.
Jokūbauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku
buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.
I-725. Šio teisės akto priėmimo metu galiojo 1990 m. vasario 13 d. priimtas
Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymas ir 1992
m. kovo 20 d. priimtas Lietuvos
Respublikos teismų įstatymas. Nei viename iš šių įstatymų nebuvo numatytas
įgaliojimų laikas, kuriam skiriami teismų pirmininkai ir skyrių pirmininkai.
Lietuvos
Respublikos teismų įstatymo nauja redakcija buvo priimta 1994 m. gegužės 31 d.
(įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d.). Naujoje redakcijoje taip pat nebuvo
numatytas teismų primininkų ir skyrių pirmininkų įgaliojimų laikas. Tik 1996 m.
birželio 18 d. priėmus Teismų įstatymo 22, 22-1, 33, 34, 35, 56, 59 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymą I-1387, buvo nustatytas įgaliojimų laikas visų
pakopų teismų pirmininkams ir skyrių pirmininkams. Šiuo įstatymu buvo
nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai skiriami
devyneriems metams.
Įsigaliojus minėtam Teismų įstatymo pakeitimo ir
papildymo įstatymui I-1387, įvairių pakopų teismų pirmininkams ir skyrių
pirmininkams, kurie buvo paskirti pagal anksčiau galiojusias Teismų įstatymo
nuostatas, įgaliojimų trukmė buvo pradėta skaičiuoti iš naujo, t.y. nuo to
laiko , kai įsigaliojo Teismų įstatymo 22, 22-1, 33, 34, 35, 56, 59 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas - nuo 1996 m. birželio 26 d.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, analizuodamas
situaciją dėl Apygardos teismo skyriaus pirmininko įgaliojimų trukmės, pripažino,
kad tuo metu egzistavo tokia teismų pirmininkų ir skyrių primininkų įgaliojimų
trukmės skaičiavimo praktika, kai įgaliojimų trukmė pradedama skaičiuoti nuo
Teismų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo I-1387, kuris nustatė
įgaliojimų trukmę teismų pirmininkams ir skyrių pirmininkams, įsigaliojimo
dienos. Konstitucinis Teismas tik pabrėžė, kad, paisant Konstitucijos, inter
alia teisėjų nepriklausomumą įtvirtinančių nuostatų, konstitucinių teisėtų
lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, valdžių padalijimo principų,
kitų Konstitucijos nuostatų, Teismų įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (1996 m.
birželio 18 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti kaip
leidžiančio tų apygardų teismų skyrių pirmininkų, kurie buvo paskirti pagal
anksčiau galiojusias Teismų įstatymo nuostatas ir ėjo šias pareigas tuo metu,
kai įsigaliojo minėtas pakeitimo ir papildymo įstatymas, t.y. 1996 m. birželio
26 d., įgaliojimų trukmę po šios datos skaičiuoti taip, kad ji būtų trumpesnė,
negu 7 metai (minėtu įstatymu nustatyta 7 metų apygardų teismų pirmininkų ir
skyrių pirmininkų įgaliojimų trukmė). Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas
taikytinas ir Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkų įgaliojimų trukmės
skaičiavimo atžvilgiu.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais,
pripažintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkui Č. Jokūbauskui taikytinas 9 metų įgaliojimų terminas, nustatytas
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 22, 22-1, 33, 34, 35, 56, 59 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatyme, įgaliojimų laiką pradedant skaičiuoti nuo 1996
m. birželio 26 d.
2. SVARSTYTA: Seimo nutarimo
" Dėl J.Stripeikienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininke" projektas XP-2204 .
NUSPRĘSTA: Pritarti Seimo
nutarimo " Dėl J.Stripeikienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininke" projektui XP-2204 .
3. SVARSTYTA: Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos 2006 metų
ataskaita.
NUSPRĘSTA:
Pritarti Lietuvos Respublikos
prokuratūros veiklos 2006 metų ataskaitai.
4. SVARSTYTA: Mokesčių administravimo įstatymo 2, 12, 13, 15,
25, 33, 37, 38, 66, 76, 77, 78, 80, 81, 84, 87, 89, 93, 97, 100, 101, 104, 105,
108, 113, 117, 118, 128, 130, 132, 133, 135, 141, 142, 164, 165 straipsnių
pakeitimo bei papildymo, Įstatymo papildymo 125(1) ir 133(1) straipsniais ir
priedo pakeitimo įstatymo projektas XP-1900.
Dėl įstatymo projekto 28 straipsnio ( įstatymo
papildymas 125(1) straipsniu)
Svarstant įstatymo projektą posėdyje
dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai P.Majauskas ir
R.Fabijonavičiūtė; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos atstovės V.Vildžiūnaitė ir E.Puzonienė.
Komiteto patarėja M.Civilkienė pasakė,
kad projekto 28 str. siekiama sureguliuoti faktinių duomenų, galinčių būti
įrodymais, nustatant mokesčių įstatymų pažeidimus, rinkimą, suteikiant mokesčių
administratoriui teisę fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus. Tačiau
tokios normos įtvirtinimo Mokesčių administravimo įstatyme būtinybė abejotina.
Atitinkama
teisė, kurią siekiama suteikti mokesčių administratoriaus pareigūnui siejama su
administratoriaus atliekamu mokestiniu patikrinimu, t.y. mokesčių
administratoriaus atliekamu mokesčių mokėtojo patikrinimu siekiant
kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus
mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais
ir kitose srityse. Mokestinis patikrinimas tai viena pagrindinių Mokesčių administravimo
įstatyme įtvirtintų atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus,
pasireiškiančius netinkamu mokestinės prievolės įvykdymu, realizavimo formų ir
priemonių. Tiesa, pastebėtina tai, kad mokestiniu patikrinimu, kurį detaliai
reglamentuoja minėto įstatymo normos, siekiama realizuoti ir įgyvendinti
specifinę ekonominėmis sankcijomis (baudomis, delspinigiais ir pan.) grindžiamą
mokesčio mokėtojo (ar jį išskaičiuojančio asmens) atsakomybę už netinkamą ir
nesavalaikį mokestinės prievolės įvykdymą.
Manytina, kad
remiantis viešojo administravimo ir atsakomybės proporcingumo principu, tam
tikras atsakomybės formas realizuojančių subjektų (pareigūnų, viešojo
administravimo subjektų) įgalinimų apimtis ir priemonės turi būti adekvačios
atitinkamos atsakomybės tikslams ir pobūdžiui: griežtesnės, labiau suvaržančio
pobūdžio tyrimo priemonės ir platesni pareigūnų įgalinimai gali būti
pateisinami nustatant ir pritaikant administracinę atsakomybę už visuomenei
pavojingesnes veikas, ir atvirkščiai, jos bus nepagrįstos ir neproporcingos
kalbant apie ekonomines sankcijas.
Galiojančiu
įstatymu mokesčių administratoriaus pareigūnui, atliekančiam mokestinį
patikrinimą, jau yra suteiktos pakankamai plačios teisės užtikrinančios mokesčių ir kitų teisės
aktų pažeidimų įrodymų rinkimą, t.y.: gauti visus dokumentus, kompiuterinės
apskaitos duomenis, reikiamus mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo
teisingumui patikrinti, o jei tai būtina mokesčių administratoriaus funkcijoms
atlikti, paimti mokesčių mokėtojui priklausančius daiktus, prekių ar
produkcijos mėginius ir pavyzdžius. Tuo tarpu kituose teisės aktuose,
įtvirtinančiuose griežtesnę atsakomybę už pavojingesnius mokesčių įstatymų (ar
su jais susijusių) pažeidimus, pvz. Administracinių teisės pažeidimų kodekse,
Baudžiamajame kodekse, nustatyta griežtesnė atsakomybės taikymo bei
įgyvendinimo tvarka. Atitinkamai, tokios administracinės ar baudžiamosios
atsakomybės taikymui bei susijusiems uždaviniams bei priemonėms pažeidimų
tyrimui, prevencijai, ir pan.
įgyvendinti yra įtvirtinama tokio režimo ypatumus atitinkanti speciali
atsakomybės nustatymo bei realizavimo procedūra (ATPK, BPK), kuri, inter
alia, pasireiškia ir kur kas platesniais, aiškiai ir detaliai
reglamentuojamais įgalinimais, pareigomis ir pan. tokią atsakomybę taikantiems
ir minėtoje procedūroje dalyvaujantiems pareigūnams.
Be to, Mokesčių administravimo įstatyme
įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė tais atvejais, kai mokesčių
mokėtojas nevykdo teisėtų mokesčių administratoriaus pareigūno nurodymų arba
kai mokestinio patikrinimo metu iškyla būtinybė atlikti tam tikrus veiksmus,
kurių mokesčių administratoriaus pareigūnas atlikti pagal galiojančius
įstatymus neturi teisės (krata, asmens apžiūra ir pan.), kreiptis į atitinkamas
teisėsaugos arba kontroliuojančias įstaigas ar institucijas su prašymu padėti
jam įgyvendinti savo teises ar tinkamai atlikti funkcijas. T.y. papildomų
teisių mokesčių administratoriui nesuteikimas, neužkirstų kelio
administratoriaus jas įgyvendinti pasinaudojant galimybe kreiptis į atitinkamas
teisėsaugos ar kontroliuojančias įstaigas ar institucijas.
Vertinant mokestinio patikrinimo
tikslus bei siūlomą mokesčių administratoriui suteikti teisę, manytina, kad
papildomos teisės fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus suteikimas mokesčių
administratoriaus pareigūnui pažeistų proporcingumo principą, t.y. mokestinio
patikrinimo įgyvendinimo priemonės neatitiktų ir viršytų būtinus bei pagrįstus
patikrinimo tikslus.
NUSPRĘSTA:
Komiteto svarstyme padaryti pertrauką. Pasiūlyti projekto rengėjams iki gegužės
24 d. pateikti informaciją kaip
analogiški klausimai reglamentuojami kitose Europos valstybėse.
5. SVARSTYTA:
Peticijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas
XP-1426.
Posėdyje dalyvavo Teisingumo
ministerijos atstovai A.Cicėnas ir I.Ignatavičiūtė.
Kadangi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra
parengęs Peticijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris buvo įteiktas
Seimo Peticijų komisijai, o Peticijos komisija
jo dar neapsvarstė, todėl Komitetas nusprendė svarstyme daryti
pertrauką.
NUSPRĘSTA:
Komiteto svarstyme padaryti pertrauką.
Pasiūlyti Seimo Peticijų komisijai apsvarstyti Seimo
Teisės departamento pateiktą Peticijų
įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
6. SVARSTYTA:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 237, 259(1), 320 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektas XP-1607.
NUSPRĘSTA: Bendru sutarimu pritarti Komiteto patobulintam Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 237, 259(1), 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui
XP-1607(2)
7. SVARSTYTA:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 209(3), 224, 237, 259(1), 320
straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 214(25) straipsniu
įstatymo projektas XP-1979.
NUSPRĘSTA:
Pritarti Komiteto patobulintam Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24,
209(3), 224, 237, 259(1), 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso
papildymo 214(25) straipsniu įstatymo projektui XP-1979(2).
8. SVARSTYTA:
Preliminarus įvertinimas, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XP-1898, atitinka LR Konstituciją.
NUSPRĘSTA:
Komiteto svarstyme padaryti pertrauką. Pasiūlyti projekto autoriui pataisyti
projektą pagal Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
Parengė
B. Kovalenkienė,
239-6794
