2007 m. spalio 10 d. Teisės ir
teisėtvarkos komitetas posėdyje apsvarstė Tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo
ir įgyvendinimo įstatymo projektą
XP-1023(2) ir bendru sutarimu nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės
departamento, ir LR Vyriausybės pareikštas pastabas įstatymo projektui.
Tobulinant projektą
siūlytina:
- atkreipti dėmesį į Kodekso
projekto 5 straipsnio 9 dalyje numatytą šiurkštaus
Kodekso reikalavimų pažeidimo apibrėžimą. Žala padaryta visuomenės ar
valstybės interesams kaip šiurkštų pažeidimą charakterizuojantis
kriterijus nėra pakankamai aiškus, nes iš esmės bet kuriuo Kodekso reikalavimų
pažeidimu būtų padaroma žala visuomenės ar valstybės interesams;
- patikslinti Kodekso taikymo
ribas. Kodeksas reglamentuos tarnautojų elgesį ir ne tarnybos metu. Siūlytina
apsvarstyti ar tikslinga vertinti ir tirti tarnautojų elgesį ne tarnybos metu
ir nesusijusį su jų tarnybine veikla ir ar tai neprieštarautų pačiai tarnybinės
(drausminės) nuobaudos esmei;
- suderinti Kodekso nuostatas
dėl tarnybinės (drausminės) atsakomybės taikymo ir nuobaudų skyrimo subjektus
su kitų įstatymų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos
viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių
interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių
galimybių įstatymo) nuostatomis, kuriose jau yra įtvirtina valstybės tarnautojų
atsakomybė už jų nesilaikymą. Tinkamas nuostatų suderinimas būtinas siekiant
išvengti dvigubo baudimo už tą patį pažeidimą ir tiksliai reglamentuoti
subjektus, tiriančius pažeidimus bei skiriančius nuobaudas.
Posėdyje pritarta iniciatorių pateiktam Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173(16)
straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XP-2443.Šiuo įstatymo projekto pakeitimo ketinama suteikti galimybę steigti naujus,
iki šiol nereguliuotus juridinius asmenis uždaro tipo investicines bendroves,
kurios savo esme, teisėmis, pareigomis ir veiklos pobūdžiu, su tam tikromis
išimtimis, prilygs šiuo metu veikiančioms investicinėms kintamojo kapitalo
bendrovėms, įstatymo projektu siekiama suvienodinti šių juridinių asmenų
teisinį reguliavimą, sukurti vienodas analogiškų subjektų veiklos ir
konkurencijos sąlygas .
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir siekiant patobulinti
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 ir 271 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektą XP-2370 Komitete, Komitetas bendru sutarimu nusprendė
Komiteto svarstyme padaryti pertrauką.
Komitetas apsvarstė Operatyvinės veiklos įstatymo 6
straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektą
XP-2009(2) ir su juo susiję Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo papildymo
23(1) straipsniu įstatymo projektą XP-2010(2) ir nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Operatyvinės veiklos
įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo 171 straipsniu įstatymo
projektą XP-2009(2) ir Valstybės ir
tarnybos paslapčių įstatymo papildymo 23(1) straipsniu įstatymo projektą
XP-2010(2) kaip
prieštaraujančius Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Komitetas pradėjo Kremavimo įstatymo projekto IXP-2862 svarstymą, bet nusprendė svarstyme
padaryti pertrauką ir jos metu surengti klausymus, apibendrinti gautas pastabas
bei pasiūlymus. Svarstymą pratęsti
kituose komiteto posėdžiuose.
Komitetas bendru sutarimu nusprendė atmesti Įmonių
bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo projektą XP-1401 dėl šių motyvų:
a) Įtvirtinus
Projektu siūloma teisinį reguliavimą, kad bankroto procedūros pradedamos
vykdyti nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, o ne įsiteisėjimo, tai
neapsaugotų nei įmonės, nei darbuotojų interesų. Netgi priešingai ypač tuo
atveju, kai aukštesnės instancijos teismas panaikintų nutartį dėl bankroto
bylos iškėlimo: įmonės darbuotojai jau būtų atleisti reikėtų ieškoti naujos
darbo jėgos; įmonės valdymo organai netekę savo
įgaliojimų ir nebūtų subjektų (įmonės valdymo organų) kam administratorius
privalėtų grąžinti jam perduotą turtą; neaišku kas ir kokiu būdu turėtų
atlyginti nuostolius, atsiradusius net ir dėl racionalių administratoriaus
veiksmų, taip pat susidariusius dėl laiku įmonės nevykdytų finansinių
bei kitokių įsipareigojimų.
b) Projekto autoriai teigia, kad šiuo metu
nutartis iškelti įmonei bankroto bylą gali būti apskųsta ir tada jos
įsigaliojimas nusitęsia net keletui mėnesių, o
siūlomu teisiniu reguliavimu (bankroto procedūras pradedant vykdyti nuo
teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, o ne nuo jos įsiteisėjimo)
būtų išspręsta ši problema ir bankroto procedūra paspartinta. Tačiau šis
teiginys nepagrįstas, nes galiojančiuose teisės aktuos nustatyti specialūs
terminai bankroto procedūrai, pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo 10
straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad atskirasis skundas dėl nutarties iškelti
bankroto bylą Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas per
pakankamai trumpą laiką, t.y. ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo padavimo
dienos.
c) Projekto autoriai teigia, kad įmonės vadovai tik nuo teismo nutarties
iškelti bankroto bylą įsigaliojimo netekdami savo įgaliojimų (ir tik nuo to
momento atsirandant draudimui vykdyti visas įmonės finansines prievoles) turi
galimybę netinkamai panaudoti tam tikras lėšas, daryti nepagrįstas išlaidas,
nutraukti įmonei naudingas sutartis, sudaryti nenaudingas sutartis. Tačiau šis
argumentas nepagrįstas, nes teisės aktuose įtvirtintas mechanizmas apsaugantis
nuo tokios rizikos: Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte
nustatyta teismo teisė gavus pareiškimą iškelti bankroto bylą, teismo arba
suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte,
kad - priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas ar teisėjas privalo uždėti
įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą,
galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Parengė Komiteto biuro padėjėja
Birutė Kovalenkienė, 2396794.
