|
Ataskaitą pateikė:
|
Lietuvos Respublikos
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
|
|
Pagrindas:
|
2006 m. gruodžio 22
d. Seimo valdybos sprendimas Nr. 1338.
|
|
Vieta:
|
Strasbūras (Prancūzijos Respublika), Liuksemburgas
(Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), Briuselis (Belgijos Karalystė).
|
|
Data:
|
Nuo 2007 m. sausio 21
d. iki 2007 m. sausio 25 d.
|
|
Pobūdis:
|
Komiteto vizitas ir išvažiuojamasis posėdis.
|
|
Tikslas:
|
Komiteto narių ir
komiteto sekretoriato darbuotojų susipažinimas su Europos
Žmogaus Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo ir Pirmos Instancijos Teismo
veikla, naujausiomis šių teismų jurisprudencijos tendencijomis, taip pat
susitikimas su Liuksemburgo Parlamento
Teisės komiteto nariais, Europos Audito Rūmų nare, Europos Parlamento
Teisės komiteto nariais bei susipažinimas su Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos
ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje veikla, komiteto
išvažiuojamojo posėdžio surengimas, siekiu aptarti sprendimų priėmimo procesą
Europos Sąjungos institucijose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų
įgyvendinimą Lietuvoje bei aktualius Europos Sąjungos teisės aktų projektus
teisingumo ir vidaus reikalų srityje.
|
|
Kviečiančioji
institucija:
|
Be kvietimo.
|
|
Institucijų individualus
kvietimas:
|
Be kvietimo.
|
|
Finansavimo
šaltinis:
|
Komiteto narių komandiruotės išlaidos apmokėtos iš
Komitetui skirtų lėšų, o kartu vykstančių asmenų komandiruotės išlaidos iš
Seimo kanceliarijos rezervo lėšų.
|
|
Dalyviai:
|
Julius SABATAUSKAS - komiteto pirmininkas,
Vladimiras VOLČIOK - komiteto pirmininko pavaduotojas,
Vilija ALEKNAITĖ
ABRAMIKIENĖ - komiteto
narė, (dalyvavo tik vizito Strasbūre dalyje),
Aldona STAPONKIENĖ - komiteto narė,
Nijolė STEIBLIENĖ - komiteto narė,
Vidmantas ŽIEMELIS - komiteto narys, Teisės pakomitečio
pirmininkas.
Dalia KOMPARSKIENĖ l.e.p. vyresn. patarėja,
Dalia LATVELIENĖ - patarėja,
Jelena VOITKUN - patarėja,
Aidena JANKAUSKAITĖ - padėjėja,
Birutė KOVALENKIENĖ - padėjėja,
Rivena JANKAUSKAITĖ - sekretorė,
Kristina KAČKUVIENĖ vertėja.
|
|
Vizito programa
|
1 priedas, 2 lapai.
|
|
Išvažiuojamojo
posėdžio protokolas
|
3 priedas, 12 lapų.
|
Įvyko susitikimai. Nagrinėtos temos. Aptarti klausimai ir šalių
pozicijos.
Sausio 22 d. (pirmadienis)
Susitikimas su Lietuvos Respublikos deleguota Europos
Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danute JOČIENE
Lietuvos Respublika Europos
Tarybos nare tapo 1993 m. gegužės 14 dieną. Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvenciją (toliau - Konvencija) Lietuvos Respublika
ratifikavo 1995 m. balandžio 27 dieną, fizinių asmenų individualių peticijų
teisė prieš Lietuvos Respubliką įsigaliojo 1995 m. birželio 20 dieną
įsigaliojus Konvencijai, vėliau ši teisė buvo išplėsta asmenų grupių bei
nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos deleguota
Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja D.Jočienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu
Europos žmogaus teisių teisme (toliau - Teismas) teisminio nagrinėjimo laukia
90 000 bylų. Problematiškos valstybės, prieš kurias yra pateikta daug skundų:
Rusija, Turkija, Rumunija, Lenkija. Lietuvos situacija nėra bloga
Teismas yra priėmęs 26 sprendimus prieš
Lietuvą dėl bylos esmės; 12 pareiškimų prieš Lietuvą buvo paskelbta
priimtinais, jie gali būti nagrinėjami iš esmės; šiuo metu yra komunikuotos
27 bylos dėl įvairių tariamų Konvencijos pažeidimų; apie 360
pareiškimų laukia pirmojo nagrinėjimo. Nuo Konvencijos įsigaliojimo prieš
Lietuvą buvo pateikta apie 2200 pareiškimų, iš jų apie 1760 buvo
pripažinta nepriimtinais.
2004
m. buvo priimtas Konvencijos 14 Protokolas turėjo iš dalies išspręsti bylų
skaičiaus problemą, tačiau šio protokolo neratifikavo vienintelė valstybė
Rusijos Federacija. Dėl šios priežasties 14 Protokole numatyta reforma
atsideda. Tikimasi, kad Rusijos Federacija 14 Protokolą ratifikuos iki vasaros.
Teisėja
D.Jočienė apžvelgė Konvencijos ginamų teisių grupes bei Lietuvai iškeltas bylas
pagal atitinkamų Konvencijos straipsnių pažeidimus.
Teismo
sprendimai suponuoja mintį, kad praėjus net ir 12 m. po Konvencijos ratifikavimo
būtų pravartu įvertinti kai kurių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas jų
atitikimo Konvencijai požiūriu. Tai padėtų užbėgti už akių galimiems būsimiems
sprendimams bylose prieš Lietuvą.
Nors
Lietuva nėra įtraukta į dažniausiai skundžiamų šalių sąrašą, tačiau už
sprendimų vilkinimą sankcijų neišvengs. Lietuvai gresia sankcijos už Teismo
spendimų, priimtų prieš pustrečių metų, vilkinimą. Teismas 2004 m. liepos 27 d.
ir 2005 m. balandžio 7 d. yra priėmęs sprendimus bylose SIDABRAS ir DŽIAUTAS
prieš Lietuvą bei RAINYS ir GASPARAVIČIUS prieš Lietuvą, kuriuose Lietuva
pripažinta pažeidusi diskriminaciją uždraudžiantį Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį
kartu su 8 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta teisė į privataus
gyvenimo gerbimą. Minėtose bylose nustatyti Konvencijos pažeidimai yra susiję
su LR įstatyme Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)
vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos
nustatytu neproporcingu, Teismo vertinimu, apribojimu buvusiems KGB kadriniams
darbuotojams įsidarbinti įvairiose privataus sektoriaus srityse, todėl būtina šiuo požiūriu pakeisti
minėtojo įstatymo 2 straipsnį. Teismo sprendimams įvykdyti valstybės privalo
įgyvendinti individualiąsias ir bendrąsias priemones. Sprendimai yra iki šiol
neįvykdyti, nes Lietuva yra neįgyvendinusi bendrosios priemonės atitinkamai
pakeisti žmogaus teisių požiūriu ydingą anksčiau minėtąjį įstatymą.
Pagal
Konvencijos 46 straipsnį Teismo sprendimų vykdymą prižiūri Europos Tarybos
Ministrų Komitetas. 2006 m. spalio 17-18 dienomis vykusio Ministrų Komiteto
posėdžio metu bylos Sidabras ir Džiautas bei Rainys ir Gasparavičius prieš
Lietuvą buvo įtrauktos į debatus dėl sprendimų vykdymo vilkinimo, tačiau Nuolatinės
atstovybės atstovas turėjo ir vėl pasisakyti, jog Įstatymo Dėl SSRS valstybės
saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos
kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos 2 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektas vis dar svarstomas ir turi būti priimtas artimiausiu metu. Pastarąją
informaciją Nuolatinė atstovybė teikė jau keletą posėdžių, todėl buvo priimtas
sprendimas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2007 m. vasario 13-14
dienomis įvyksiančio Ministrų Komiteto posėdžio privalo pateikti informaciją
apie būtinus teisės aktų pakeitimus, dabartinę pareiškėjų situaciją, bei ar
buvo imtasi tinkamų individualių priemonių, pašalinančių Europos žmogaus teisių
konvencijos pažeidimus pareiškėjų atžvilgiu.
Atkreiptinas
dėmesys, kad LR įstatymo Dėl SSRS
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios
organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos 2 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektas Nr. XP-522(3) Seimo rudens sesijoje nepriimtas. Naujos
kategorijos SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkų įvedimas šiame projekte
sukeltų naujų Konvencijos garantijų užtikrinimo problemų. Pritarus šiam
pasiūlymui, tikėtinas pažeidimo pagal Konvencijos 6 straipsnį, užtikrinantį
teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, pripažinimas.
Susitikimas su Rusijos Federacijos deleguotu
Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju Anatoly KOVLER
Rusijos Federacijos deleguotas Teismo
teisėjas A.Kovler atkreipė dėmesį tai, kad Rusijos Federacija yra viena š
problematiškiausių valstybių žmogaus teisių apsaugos prasme į Teismą
ketvirtadalis skundų patenka iš Rusijos Federacijos. Siekiant pagerinti padėtį
Teismo biuletenis leidžiamas rusų kalba jį privalomai gauna kiekvienas
Rusijos Federacijos teisėjas. Biuletenyje ne tik skelbiami Teismo sprendimai,
bet ir spausdinami apžvalginiai, analitiniai straipsniai apie Teismą. Teisėjas
A.Kovler išskyrė šias pagrindines žmogaus teisių pažeidimo sritis Rusijos
Federacijoje:
1. Teismo sprendimų nevykdymas.
2. Prokurorinė priežiūra.
3. Teismų ir prokuratūros santykiai
skiriant kardomąją priemonę sulaikymą.
4. Sąlygos tardymo izoliatoriuose.
5. Policijos piktnaudžiavimai.
6. Žodžio laisvės varžymas.
7. Politinio pobūdžio bylos.
8. Čečėnų teisių pažeidimai.
Susitikimas
su Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininku Jean-Paul COSTA
Europos Žmogaus Teisių Teismo
pirmininkas J.Costa pirmininku išrinktas praėjusį penktadienį. Teisės ir
teisėtvarkos komitetas pirmoji delegaciją, kurią priėmė J.Costa. Teismo
pirmininkas akcentavo, kaip svarbu yra reformuoti Teismą - įtikinti Rusijos Federaciją ratifikuoti
Konvencijos 14 protokolą. Tikimasi, kad Europos Taryba padės sprendžiant šį
klausimą.
Pagal
Teismo pirmininką su Lietuvos Respublika, kaip Konvencijos nare, problemų nėra.
Susitikimo
pabaigoje J.Costa išsakė savo nuomonę Teisės ir teisėtvarkos komitetų narių
pateiktais klausimais: dėl Konvencijos ir nacionalinės teisės santykio; dėl
naujos asmenų kategorijos - KGB rezervistų įvedimo Dėl SSRS valstybės
saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos
kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos 2 straipsnio pakeitimo įstatymo
projekte Nr. XP-522(3). Komentuodamas abortų draudimą ir gyvybės apsaugą Teismo
pirmininkas konstatavo, kad Teismas gyvybės pradžios klausimo nesprendė. J.Costa aptarė prieš kelis metus nagrinėtą
Prancūzijos bylą, kurioje nustatyta, kad negalima daryti skirtumo tarp vaikų,
kurie gimę santuokoje ir ne santuokoje. Sprendimas priimtas šioje byloje svarbus svarstant Padėkos šeimoje
gimusiam vaikui įstatymo projektą XP-1406.
Tiek
Teismo pirmininko, tiek ir teisėjų, su kuriais vyko susitikimai, nuomone, Seimo
narių domėjimasis Teismo veikla, sprendimais, priimtais ne tik prieš Lietuvą,
bet ir prieš kitas valstybes, jų įgyvendinimu yra sveikintinas ir gali
pasitarnauti bylų prieš Lietuvą Teisme
prevencijai.
Susitikimas su Lietuvos Respublikos nuolatinės
atstovybės prie Europos Tarybos ambasadoriumi J.E. Neriu GERMANU
Lietuvos Respublikos
nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos ambasadorius N.Germanas supažindino
su pagrindinėmis Nuolatinės atstovybės veiklos sferomis Europos Tarybos
parlamentinėje asamblėjoje, CLARE ir Ministrų komitete.
Susitikime
aptarta Lietuvos Respublikos pilietybės
reglamentavimo problema po Konstitucinio teismo sprendimo. Taip pat
diskutuotos 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m.
balandžio 7 d. Teismo sprendimų bylose SIDABRAS ir DŽIAUTAS prieš
Lietuvą bei RAINYS ir GASPARAVIČIUS prieš Lietuvą įgyvendinimo problemos. Kaip
ir Teismo atstovai, ambasadorius akcentavo, kad nacionalinėje teisėkūroje būtina
užtikrinti Teismo sprendimų įgyvendinimą, priimant teisės aktus prisiminti, kad
esame Europos dalis. Sprendžiant minėtus klausimus svarbus Lietuvos Respublikos
atstovų Europos institucijose ir Lietuvos parlamentarų bendradarbiavimas.
Ambasadoriaus nuomone, Teisės
ir teisėtvarkos komitetas turėtų labai atidžiai nagrinėti tokias problemas, kai
sprendžiamas atitikimo tarptautinei teisei klausimas, bei atkreipti Seimo
dėmesį į teisės aktų projektus, kurie turi būti suderinti su Konvencija.
Sausio
23 d. (antradienis)
Susitikimas su Europos Bendrijų Teisingumo
Teismo spaudos ir informacijos tarnybos administratore G. STADLER. Pristatymas
bylos C-273/04, Lenkija prieš ES Tarybą (ES plėtra; naujos valstybės-narės;
bendrosios žemės ūkio politikos reforma)
Europos Teisingumo Teismo Spaudos ir informacijos
skyriaus tarnautoja K. Stadler pristatė bylą, kurią tą dieną ketino nagrinėti
Europos Teisingumo Teismas
Lenkija
padavė prašymą Europos Teisingumo Teismui, ginčydama Europos Tarybos sprendimą,
kuris Lenkijos nuomone prieštarauja 10 naujų valstybių stojimo į Europos
Sąjungą sutarties (toliau vadinama stojimo į ES sutartis) nuostatoms. Šiame
Europos Tarybos sprendime kalbama apie Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio
politikos reformą pieno kvotas ir tiesioginius mokėjimus, kurie naujosioms
narėms turėtų įsigalioti tik palaipsniui. Lenkijos teigimu, stojimo į ES
sutartis neleidžia įvesti šių apribojimų bei Europos Tarybos sprendimas
pažeidžia nediskriminavimo principą, kadangi šiuo atveju naujos ES narės yra
diskriminuojamos senųjų ES narių atžvilgiu.
K.
Stadler taip pat trumpai apibūdino Europos Teisingumo Teismo procedūras.
Kiekviena byla prasideda rašytiniu procesu. Visos valstybės narės pateikia
nuomonę svarstomu klausimu. Kai yra pateiktos visų šalių nuomonės, Europos
Teisingumo Teismas atsiklausia visų valstybių, ar jos pageidautų dar ir žodinio
nagrinėjimo.
Bylas
paprastai nagrinėja 3 arba 5 teisėjų kolegija, priklausomai nuo bylos
sudėtingumo. Sudėtingesnes bylas gali nagrinėti 13 arba net 27 teisėjų
kolegija. Teisėjai į kolegijų sudėtį parenkami rotacijos tvarka.
Žodinio
nagrinėjimo metu kiekviena iš dalyvaujančių byloje šalių pateikia savo nuomonę
nagrinėjamu klausimu, o po visų pasisakymų pateikia nuomonę dėl kitų šalių
pasisakymų. Pabaigoje savo nuomonę pateikia generalinis advokatas. Generalinio
advokato nuomonė gali būti pateikta ir vėliau.
Prieš žodinį
bylos nagrinėjimą proceso šalys praneša Teismo kancleriui, kiek norės kalbėti
bylos nagrinėjimo metu. Kalbos trukmė negali viršyti 30 min. Jeigu bylos šalies
atstovas kalba ilgiau negu numatyta, jis yra nutraukiamas.
Proceso metu šalys kalba gimtąja kalba, kuri yra
verčiama į visas Europos Sąjungos oficialias kalbas.
Dalyvavimas
Teisingumo Teismo nagrinėjamos bylos viešajame posėdyje
Byla, kurioje
valstybės narės, įstojusios į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., pirmą kartą
pateikė skundą dėl Europos Tarybos sprendimo
Ieškovas byloje Lenkijos
Respublika.
Suinteresuoti, asmenys
palaikantys ieškovą, Lietuvos
Respublika ir Vengrijos Respublika.
Atsakovas
ES Taryba, ją palaikė ES Komisija.
Bylos
esmė (ginčijamas dalykas) ES tarybos sprendimas (2004/2081/EB), išplėtęs
sąrašą žemės ūkio produktų (palyginus su tuo, kuris buvo suderėtas ir
įtvirtintas Stojimo sutartyje), kurių atžvilgiu naujųjų šalių žemdirbiams
skirtos išmokos 100 procentų dydį pasieks per keletą metų po narystės pradžios.
Ieškinyje teigiama, kad tos išmokos 100 procentų turi būti pradėtos mokėti nuo
pat narystės pradžios.
Dalyvaujančių byloje šalių pasisakymai
koncentravosi į du elementus ieškinio priimtinumą (procedūros klausimas) ir
Tarybos sprendimo teisėtumą.
Dėl
ieškinio priimtinumo:
Lenkija
ir ją palaikančios šalys teigė, kad ieškinys pateiktas laiku, tai yra per du
mėnesius nuo narystės pradžios (Taryboje užregistruotas 2004 m. birželio 28
d.), nes laikas ieškiniui paduoti turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo tada, kai
ES teisė buvo paskelbta visomis ES kalbomis (tai yra atsiranda visos galimybės
susipažinti su Tarybos sprendimu). Didelę argumentų dalį sudarė teiginiai apie
negautą (galbūt neišleistą) ES Oficialaus leidinio numerį 2004 L 93 naujųjų ES
narių kalbomis, kas laikytina teisine kliūtimi laiku susipažinti su
priimtu Sprendimu. Abejota ir Oficialių leidinių biuro vadovo laišku, kuriame
teigiama, kad aptariamas leidinys (popierine versija) visomis kalbomis
(įskaitant naujųjų šalių) buvo paskelbtas laiku (2004 m. kovo 30 d.), tačiau
šių peripetijų siūlyta nelaikyti esminėmis nustatant datą, nuo kurios
pradedamas skaičiuoti ieškiniui paduoti skirtas terminas.
Tais
pačiais ir panašiais argumentais Lenkiją palaikė Lietuvos Respublika ir Vengrijos
Respublika. Lietuvos
Respublikos atstovas atkreipė dėmesį į laiko spragą nuo Stojimo sutarties pasirašymo
iki narystės pradžios, kurios metu naujosios šalys, būdamos stebėtojomis,
negali įtakoti Tarybos sprendimų, o tokiems sprendimams atsiradus, neaišku, nuo
kada galima/reikia pasinaudoti EB sutartyje numatytais teisiniais
instrumentais. Teisinio tikrumo dėlei tai galėjo būti aptarta Stojimo
sutartyje. Vengrijos atstovė pažymėjo, kad vardan visų ES narių lygiateisiškumo
terminas ieškiniui paduoti skaičiuotinas nuo 2004 m. gegužės 1 d.
Atsakovas
ES Taryba bei ją palaikanti Komisija tvirtino, kad terminas ieškiniui
pateikti praleistas galutinis terminas tam buvo 2004 m. birželio 24 d., ir
jis praleistas dėl Lenkijos aplaidumo. Lenkija galėjo pateikti ieškinį ir
nebūdama ES nare (EB sutarties 230 str. 4 d.), ji turėjo pakankamai laiko
ieškiniui parengti, nes būdama stebėtoja dalyvavo rengiant ginčijamą sprendimą.
Pripažinus, kad ieškinio pateikimui skirtas terminas skaičiuotinas nuo narystės
pradžios, atveriamas kelias skųsti visus nuo EB/ES įkūrimo priimtus ES antrinės
teisės aktus. 2004 m. Oficialaus leidinio L 93 išleidimas laiku visomis ES
kalbomis, remiantis šio biuro vadovo laišku, laikytinas nekvestionuotinu
faktu.
Dėl tarybos sprendimo 2004/281/EB
teisėtumo:
Ginčydama
Tarybos sprendimą Lenkija teigė, kad neteisėta tai, jog Tarybos sprendimas,
kurio esmė ir paskirtis yra adaptuoti / pritaikyti / suderinti derybose
suderėtas narystės sąlygas su antrine teise, virto (politiniu) sprendimu, kuris
savarankiškai nustatė kitokias nei numatytos Stojimo sutartyje išmokų
žemdirbiams išmokėjimo sąlygas jis išplėtė išmokų mokėjimo laipsniškumą (phasing-in)
ir kitiems Stojimo sutartyje neaptartiems - produktams (energetiniams
augalams bei kai kuriems kitiems), tokiu būdu neleisdamas naujųjų narių
žemdirbiams gauti visų jiems priklausančių lėšų nuo narystės pradžios (100
proc. pasiekiama 2013 m.) ir diskriminuodamas juos senųjų narių žemdirbių
atžvilgiu. Taryba neatsižvelgė į tokio sprendimo pasekmes.
LR atstovas pažymėjo, kad neaišku
kokiais kriterijais remiantis ginčijamu Tarybos sprendimu buvo išplėsta Stojimo
sutartyje numatyta išimtis (phasing-in mechanizmas naujųjų narių
žemdirbiams) iš bendros tvarkos, pagal kurią priklausančios išmokos mokamos 100
procentų. Vengrijos atstovė, pateikusi vengrų žemdirbių dėl to negautas
pajamas, pažymėjo, kad šiuo sprendimu naujųjų ir senųjų narių žemdirbiams buvo
sukurtos nelygiavertės konkurencinės sąlygos.
Tarybos atstovė teigė, kad ginčijamas
Tarybos sprendimas yra paprasta Stojimo sutartyje numatytų sąlygų adaptacija,
kad phasing-in mechanizmas, įtvirtintas Stojimo sutartyje, taikomas
visoms (su 1 išimtimi) žemės ūkio išmokoms, o šio mechanizmo įtvirtinimo
ginčijamame sprendime tikslas skatinti tolesnę naujai įstojusių šalių žemės
ūkio restruktūrizaciją, išvengti žemdirbių greito persiorientavimo į tas
žemės ūkio sritis, kur išmokos didžiausios.
Šių metų balandžio 19 d. bus skelbiama generalinio advokato išvada, o
Teismo sprendimas turėtų būti paskelbtas iki metų pabaigos.
Susitikimas su Teisingumo Teismo kolegijos
pirmininku prof. Pranu KŪRIU ir Pirmosios Instancijos Teismo teisėju prof.
Vilenu VADAPALU
Europos Teisingumo Teismas per 2006 metus išnagrinėjo 546 bylas.
Bylos nagrinėjimo trukmė 18-19 mėnesių. Iki 2004 metų bylos nagrinėjimo
terminas buvo 24-25 mėnesiai, tačiau naujų ES narių sąskaita padidėjus teisėjų
skaičiui, šis terminas sutrumpėjo.
Europos Teisingumo Teisme
nagrinėjamų bylų kategorijos yra šios:
1)
prejudiciniai sprendimai jie priimami, kai nacionaliniai teismai kreipiasi į
Europos Teisingumo Teismą dėl nacionalinių įstatymų atitikimo Europos Bendrijų
teisei.
2006 m. buvo išnagrinėtos 266
tokios bylos
2) tiesioginiai ieškiniai
2006m. 212 tokių bylų
3)
apeliaciniai skundai dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimų 2006 m. 63
tokios bylos.
Europos Teisingumo Teismas
dirba susiskirstęs į nuolatines teisėjų kolegijas 4 kolegijos po 3 narius ir
4 kolegijos po 5 narius. Labai retai (60-70 bylų per metus) bylas nagrinėja 13
teisėjų kolegija, į kurios sudėtį įeina Europos Teisingumo Teismo pirmininkas,
nuolatinių kolegijų pirmininkai, kiti teisėjai.
P. Kūris vadovauja vienai iš 3
teisėjų kolegijų.
Europos Teisingumo Teisme
dirba 27 teisėjai ir 8 generaliniai advokatai. Generaliniai advokatai byloje
išdėsto savo nepriklausomą nuomonę, tačiau ši nuomonė teisėjams nėra privaloma.
Teisėjas, nesutikdamas su generalinio advokato nuomone, rašo savo nuomonę
(notą) ir pateikia ją kitiems kolegijos nariams. Visos kolegijos narių nuomonės
aptariamos prie apvalaus stalo ir sprendimas dėl bylos priimamas balsavimu.
Europos Teisingumo Teisme nėra galimybės teisėjui byloje pateikti atskirąją
nuomonę dėl sprendimo, todėl teisėjai siuntinėja notas vienas kitam, kol
suranda konsensusą, kuriam pritaria bent jau teisėjų kolegijos narių dauguma.
Gautas bylas Europos
Teisingumo Teismo pirmininkas paskirsto teisėjams-pranešėjams.
Teisėjas-pranešėjas parengia raportą apie bylą ir pateikia siūlymus, kokio
dydžio teisėjų kolegijoje byla nagrinėtina, ar reikia generalinio advokato
dalyvavimo. Raportą apsvarsto visuotinis teisėjų susirinkimas, kuris taip pat
nusprendžia, ar bus rengiamas viešas posėdis. Jeigu yra valstybės narės
reikalavimas, viešasis posėdis yra privalomas.
Naujos valstybės narės kol kas
teikia nedaug skundų, prašymų. 2006 m. jų pateikta 11. Visi šie prašymai yra
pateikti dėl prejudicinių sprendimų.
Pirmosios Instancijos
Teismas įsteigtas
nagrinėti bylas dėl konkurencijos, valstybės pagalbos, struktūrinių fondų,
personalo. Šiuo metu teismas nagrinėja ir valstybių narių bylas prieš Europos
Komisiją arba Europos Tarybą. Šis teismas taip pat yra apeliacinė instancija
dėl Tarnautojų teismo sprendimų.
Pirmosios instancijos teismas
dažnai tapatinamas su Vyriausiuoju administraciniu teismu ir nagrinėja šiuos
ieškinius:
1) dėl institucijų sprendimų;
2) dėl institucijų neveikimo;
3) dėl žalos, padarytos
institucijų veiksmais ar neveikimu, atlyginimo.
Bylas paprastai nagrinėja 3
teisėjų kolegija. Kitos teisėjų kolegijos sudaromos taip pat kaip ir Europos
Teisingumo Teisme. Vienas teisėjas vidutiniškai būna pranešėju 25 bylose per
metus. Bylų priskyrimo teisėjams procedūra tokia pati kaip ir Europos
Teisingumo Teisme.
Pirmosios instancijos teismas
2005 m. išnagrinėjo 610 bylų, 2006 m. 420 bylų. Bylų skaičius sumažėjo, nes
personalo bylas nagrinėja Tarnautojų teismas. Įsteigus Tarnautojų teismą,
Pirmosios instancijos teismas nepriima nagrinėjimui naujų personalo bylų, tačiau
turi užbaigti nagrinėti jau priimtas.
Sausio
24 d. ( trečiadienis)
Susitikimas
su Liuksemburgo Parlamento Teisės komiteto nariais
Susitikimas
vyko Liuksemburgo Parlamento plenarinių posėdžių salėje. Buvo pristatyti abiejų
šalių komitetų nariai bei sekretoriatų darbuotojai. Liuksemburgo Parlamento
Teisės komitetą (kaip ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą) sudaro 11
Parlamento narių, visi nariai yra teisininkai. Susitikime taip pat dalyvavo
Liuksemburgo Parlamento Teisės komiteto pirmininko pavaduotojai Lydie Err ir
Xavier Bettel, o taip pat kiti komiteto nariai: Alex Bodry, Cristine Doerner,
Paul-Henri Meyers, Jacques-Yves Henckes.
Abiejų šalių Parlamentų
atstovai pasidalino mintimis bei patirtimi apie Parlamentų darbą. Liuksemburgo
Parlamentas, pagal šios šalies
Konstituciją, priimtą 1868 m., yra
1 Deputatų rūmai, kuriuos sudaro 60 deputatų, renkamų visuotiniu
tiesioginiu rinkimų keliu pagal proporcinę sistemą 5 metams. Kandidatus į
deputatus kelia partijos. Taigi, įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema,
balsuojama už partijų patvirtintus
sąrašus, rinkėjai negali pakeisti sąraše įrašyto kandidato pozicijos ( į
EP renkama iš vieno sąrašo, kuris sudaromas iš įvairių partijų atstovų).
Paskutiniai rinkimai į Liuksemburgo parlamentą buvo surengti 2004 m. birželio
13 d. Šiuo metu parlamente daugumą
atstovaujantys 24 nariai (36,11
proc.) yra CSV (Krikščionių socialų partijos nariai), 14 narių (23,37 proc.)
yra LSAP (Socialistai), 10 parlamento narių (16,05 proc.) yra DP
(Demokratai), 7 parlamento nariai
(11,58 proc.) yra Dei Greng (Žalieji) ir 5 parlamento nariai (9,95 proc.) atstovauja ADR (tai radikaliai kairioji
partija). 2004 m. rugpjūčio 3 d. Deputatų rūmų pirmininku išrinktas p. Lucien Weiler (CSV). Liuksemburgo
Deputatų rūmų pirmininkas visada yra tos pačios partijos kaip ir Ministras
Pirmininkas, o komitetų pirmininkai - tos pačios partijos kaip ministrai,
išskyrus kelis parlamento komitetus, kuriems vadovauja opozicijos atstovai: tai
Audito, Peticijų, Biudžeto vykdymo, Slaptųjų tarnybų priežiūros komitetai.
Liuksemburgo Parlamento narių
darbo tvarka nustatyta Statute.
Liuksemburgo parlamento nariai tuo pat metu gali turėti Europos Parlamento
nario mandatą, mero mandatą ir dar užsiimti kita darbine veikla.
Įstatymų projektus parengia ir
pateikia Vyriausybė, prieš tai ji konsultuojasi su ekspertais-Valstybės taryba,
kuri gali duoti pasiūlymus: 1) taisyti
įstatymo projektą (komitetas į šį pasiūlymą gali ir neatsižvelgti, nes jis
neprivalomojo, rekomendacinio pobūdžio siūlymas), 2) taryba gali pateikti
išvadą, jog projektas neatitinka Europos teisės normoms. Parlamente dėl įstatymo projekto balsuojama
2 kartus: po pirmo balsavimo daroma
trijų mėnesių pertrauka, o po to balsuojama dar kartą. Yra nustatytos
specialios procedūros Konstitucijos keitimui, balsuojama taip pat du kartus su
trijų mėnesių pertrauka. Referendumas Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje buvo
naujas dalykas: prieš du metus buvo surengtas pirmas referendumas dėl sutarties
dėl Konstitucijos Europai, už pasisakė 53 proc. gyventojų ir jai pritarė.
Parlamente įdiegta moderni
kompiuterinė dokumentų paieškos ir balsavimo sistema, visi dokumentai siunčiami
į Parlamentaro kompiuterį, esantį plenarinių posėdžių salėje, Parlamento narys
mato visus su projektu susijusius dokumentus (derinimus, nuomones ir pan.) ir
kompiuteriu balsuoja (už, prieš ar susilaiko).
Liuksemburgo Parlamento
komitetų posėdžiai nėra vieši, komiteto posėdžiuose gali dalyvauti tik
pakviestieji asmenys. Vieši yra tik plenariniai posėdžiai, juos gali stebėti
gyventojai Parlamente specialiame balkone ar per televiziją. Dažniausiai
komiteto ir vyriausybės sritys sutampa: Teisės komiteto žinioje yra vidaus
reikalų ir teisingumo ministrai. Svarbiems klausimams spręsti gali būti sukurti
laikini komitetai, pvz.: šiuo metu reikia įvykdyti administracinę teritorinę
reformą, todėl sukurtas Teritorijų reformos laikinasis komitetas. Per metus
Teisės komitete apsvarstoma 20-25 įstatymų projektai, iš jų 2/3 projektų sudaro
Europos Sąjungos teisės aktų ratifikavimą /įgyvendinimą. Toks įstatymas, kaip
šalies Biudžeto, priimamas kasmet. Dar aktualūs įstatymai: Pilietybės
įstatymas, įstatymas dėl jaunimo nedarbo (2006 m. buvo labai diskutuojamas
klausimas dėl jaunimo užimtumo), taip pat finansų klausimas, nes Liuksemburgas
yra bankų valstybė (Liuksemburge yra apie 220 bankų), įstatymai dėl policijos
bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, civilinė teisė, proceso teisė,
institucijų, įmonių teisė. P.Santeras
paminėjo ir apie Parlamento dalyvavimą Europos institucijų darbe. Nors Liuksemburgas
- Europos Sąjungos senbuvė narė, tačiau mano, kad ne visos ES direktyvos gerai
parengtos ir parlamento narius
nustebina, kai Liuksemburgo Parlamentas sužino apie jas per vėlai.
1867 m. Liuksemburgas buvo
pripažintas neutralia šalimi, 1868 priimta šios šalies Konstitucija. Pagal Liuksemburgo
Konstituciją, Didysis Hercogas turi didžiules galias, tačiau tai daugiau
simbolinė figūra, nes realiai jokios galios jis neturi: įstatymai priimami
Parlamente, o Didysis Hercogas juos tik pasirašo, jis neturi veto teisės, o
pasirašyti įstatymą turi per nustatytą laiką. Didysis Hercogas yra kariuomenės
vadas, bet de facto kariuomenei
vadovauja Vyriausybė.
Kaip Vakarų Europos vienybės centras Liuksemburgas
ėmė vystytis apie 1950 m. Dabar jis svarbus tarptautiniu mastu čia yra
Europos Bendrijų Teismas (Court of Justice of the European Communities)
ir Europos investicijų bankas (European Investment Bank), Europarlamento
generalinis sekretoriatas (6 pastatai), ES Audito rūmai.
Liuksemburgiečiai pasižymi
puikiu kalbų mokėjimu: nuo vaikystės mokomasi valstybinių kalbų: vokiečių,
prancūzų ir "Letzebuergesch" (gimtoji kalba), vėliau
pasirinktinai anglų, olandų, ispanų ar italų. Liuksemburgiečių žodinė
bendravimo kalba "Lëtzebuergesch",
kuri 1984 m. tapo oficiali. Ji yra
nacionalinio identiteto simbolis. Tačiau rašytinė kalba bene svarbiausia yra prancūzų. Prancūzų
kalba rengiami įstatymų projektai, prancūzų kalba skelbiami priimti įstatymai.
Parlamento portalas prancūzų kalba. Tačiau parlamentarų diskusijos be liuksemburgiečių
ir prancūzų kalbų yra verčiamos dar ir į vokiečių kalbą.
2007 m. Liuksemburgas Europos kultūros sostinė.
Susitikimas su Europos Audito Rūmų nare Irena PETRUŠKEVIČIENE
Europos Audito Rūmų narė Irena
Petruškevičienė- auditorė iš Lietuvos, pristatė Audito Rūmų veiklą, statusą,
uždavinius. Taigi, Europos Audito Rūmai (toliau-EAR) Europos Sąjungos finansų
išorės auditorius, kuris audituoja bendrojo Europos Sąjungos biudžeto vykdymą,
Europos plėtros fondus, kitas ES institucijas ir agentūras. EAR, kaip nustatyta
EB sutarties 246-248 straipsniuose, yra nepriklausoma Europos Sąjungos institucija, įsteigta 1975 m liepos 22 d.
pasirašius Briuselio sutartį, veiklą pradėjo
1977 m. spalį. EAR būstinė yra Liuksemburge.
Pagal 1992 m. vasario 7 d.
pasirašytą Mastrichto sutartį EAR sutektas Europos Bendrijų institucijos
statusas, padidintas jų savarankiškumas ir įgaliojimai.
1997 m. spalio 2 d. pasirašius
Amsterdamo sutartį EAR tapo Europos Sąjungos institucija, išplėsta atliekamo
audito kompetencija - jai priskirti antrasis bei trečiasis ES struktūros
ramsčiai, t. y. bendros užsienio ir saugumo
politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų sritys, EAR svarba užkertant
kelią pažeidimams ir sukčiavimui, oficialiai patvirtinta EAR teisė teikti
ieškinius ETT dėl savo prerogatyvų gynimo kitų ES institucijų atžvilgiu.
2001 m. vasario 26 d.
pasirašyta Nicos sutartis nustatė, kad EAR sudaro po vieną narį iš kiekvienos
valstybės narės. Sutartyje numatyta, kad EAR gali tvirtinti tam tikras
ataskaitas kolegijose, o ne dalyvaujant visiems EAR nariams, sutartyje taip pat
pabrėžiama EAR bendradarbiavimo su
valstybių narių aukščiausiomis audito institucijomis svarba.
EAR atlieka nepriklausomą
Europos sąjungos lėšų surinkimo bei jų panaudojimo auditą, rengia metinę ataskaitą, kurioje pateikia
pastabas apie konkrečių finansinių metų ES biudžeto įvykdymą ir tų ūkinių metų
ES finansinės atskaitomybės patikimumo ir ūkinių operacijų teisėtumo ir
tvarkingumo patikrinimo pareiškimą (DAS),
audituoja visų ES pajamų ir išlaidų sąskaitas, tikrina, ar visos ES
pajamos ir išlaidos padarytos teisėtai ir tvarkingai, ir ar finansų valdymas patikimas, t. y.
ekonomiškas, efektyvus ir rezultatyvus, rengia specialiąsias ataskaitas,
praneša apie nustatytus pažeidimus ar įtariamo sukčiavimo atvejus, teikia
nuomones apie pasiūlymus, susijusius su finansinio pobūdžio ES teisės aktais,
skelbdami savo audito ataskaitas ir nuomones padeda biudžeto įvykdymą
tvirtinančiai institucijai- Europos Parlamentui- kontroliuoti ES biudžeto
įvykdymą ( pvz.: 2005 m. ES biudžetas ~ 107 mlrd. eurų).
EAR neturi teismo galių, todėl
jų ataskaitos ir nuomonės nėra teisiškai saistančios, tačiau, siekdami
patobulinti finansų valdymą, EAR darbu remiasi teisės aktų, susijusių su ES
programomis ir lėšomis, leidėjai, taip pat tų lėšų ir programų vykdytojai bei
administratoriai.
EAR sudaro po vieną narį iš
kiekvienos valstybės narės, šiuo metu yra 27 EAR nariai. Narius skiria ES
Taryba, apsvarsčiusi valstybių narių pasiūlytas kandidatūras ir
pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Nariai skiriami šešerių metų
kadencijai, kuri gali būti pratęsiama. Nariai prisiekia Europos Teisingumo
Teismui.
EAR narių kolegija yra
pagrindinis sprendimus priimantis institucijos organas. Kiekvienas EAR narys
yra atsakingas už metinėje institucijos veiklos programoje numatytų užduočių
vykdymą. Jas nariams atlikti padeda specialistai auditoriai. EAR dirba apie 760 darbuotojų - tai
auditoriai, vertėjai, administratoriai. EAR yra kolegiali institucija, kurios
nariai balsų dauguma tvirtina ataskaitas ir nuomones. EAR vadovauja
pirmininkas, kurį iš savo gretų išrenka Audito Rūmų nariai. Pirmininkas
renkamas trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama.
EAR posėdžiai yra uždari. Audito
Rūmų vidaus tvarką reglamentuoja darbo tvarkos taisyklės, kurias parengusi
institucija teikia tvirtinti ES
Tarybai. EAR veikla finansuojama iš bendrojo ES biudžeto, kurį, pasikonsultavęs
su Taryba, tvirtina Europos Parlamentas (pvz. 2004 m. EAR siekė 95 mln. Eurų, tai sudaro 0,1 proc. visų ES išlaidų
ir 1,6 proc. visų ES institucijų administracinių išlaidų).
EAR skiria Generalinį
sekretorių, kuris yra institucijos vyriausias pareigūnas, atsakingas už
personalą ir administraciją, darbuotojų profesinį mokymą, Vertimo tarnybą,
kurią sudaro visų oficialių ES kalbų padaliniai, taip pat jis atsakingas už EAR
sekretoriatą.
Susitikime taip pat dalyvavo Audito Rūmų Teisės skyriaus vadovas
Tom Kennedy. Jis trumpai pristatė Teisės skyriaus sudėtį: jame darbuojasi
septyni teisininkai iš įvairių šalių: 2 iš Belgijos, 1 iš Vokietijos, 2 iš
Nyderlandų, 1 iš Italijos, o pats vadovas-Tom Kennedy- iš Anglijos.
Pagrindiniai Teisės
skyriaus uždaviniai:
1. Teikti teisinę pagalbą:
Audito Rūmams instituciniais klausimais,
taip pat ir su auditu susijusiais
teisiniais klausimais, personalo ir administraciniais klausimais, teikti
teisinę pagalbą paprašius ombudsmenui arba Europos duomenų apsaugos priežiūros
pareigūnui;
2. Atstovauti Audito Rūmus
Teisingumo Teisme, Pirmos instancijos teisme ir Tarnautojų teisme, o kartais ir
nacionaliniuose teismuose;
3. Rengti mokymus ES teisės
srityje.
Pagal kompetenciją į Audito
Rūmų Teisės skyrių gali kreiptis Audito
Rūmų narys, Generalinis sekretorius, direktorius arba skyriaus vadovas,
Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovas, Atrankos komisijos pirmininkas.
Kreipiantis į Teisės skyrių, turi būti pateiktas prašymas raštu, jame aiškiai
išdėstyta dalyko esmė, suformuluotas rūpimas klausimas ar keletas jų, pateikti
visi susiję dokumentai, nurodytas terminas, o taip pat turi būti nurodytas
asmuo ryšiams palaikyti bei pateikta grįžtamoji informacija.
Sausio
25 d. (ketvirtadienis)
Susitikimas
su Europos Parlamento Teisės komiteto nariu M. Medina Ortego
Europos
Parlamento Teisės komiteto narys M. Medina Ortego yra kilęs iš Ispanijai priklausančių
Kanarų salų. Europos Parlamente dirba nuo 1986 m., kai Ispanija buvo priimta į
Europos Sąjungą. Prieš tai dirbo Ispanijos užsienio reikalų ministru ir
dalyvavo derybose dėl Ispanijos stojimo į Europos Sąjungą. Europos Parlamente
M. Medina Ortego atstovauja Socialistų grupei.
Susitikime
Lietuvos delegacija ir M. Medina Ortego aptarė 2 svarbius Lietuvai klausimus
Konstitucijos Europai tolesnį likimą bei Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę
problemą.
1.
M. Medina Ortego pabrėžė, kad Ispanijos referendume dėl Konstitucijos Europai
už šią Konstituciją pasisakė 80 procentų Ispanijos piliečių. Šiuo metu
Konstituciją yra ratifikavusios 2/3 Europos Sąjungos valstybių narių 18 iš
27.
Tačiau
kitos valstybės narės yra sustabdžiusios sprendimo dėl pritarimo Konstitucijai
procesą. Vokietija šiuo metu siūlo paprastinti Konstituciją, tačiau Ispanija
yra prieš tai, kadangi Konstituciją ratifikavusioms valstybėms jį yra tapusi
įstatymu ir pakeisti jį negalima.
Prancūzijos
ir Nyderlandų piliečiai referendumuose nepritarė Konstitucijai. Šią problemą
galima būtų išspręsti pakartotiniais referendumais, tačiau turi būti papildomai
informuoja apie Konstituciją, kad šių šalių piliečiai pakeistų savo nuomonę.
Manoma,
kad Prancūzijos piliečiai, nepritardami Konstitucijai, išreiškė savo
nepasitenkinimą Prancūzijos valdžia. Todėl tikimasi, kad 2007 m. gegužės mėn.
įvykus Prancūzijos prezidento rinkimams ir juose su didele persvara laimėjus
socialistų kandidatei, Prancūzijos piliečiai galėtų pakeisti savo nuomonę ir
pritarti Konstitucijai naujame referendume.
Ispanija
yra labai suinteresuota, kad Konstitucija būtų priimta tokia, kokia ji yra,
nekeičiant jos nuostatų.
2.
Šengeno erdvėje gyvenantys žmonės yra labai patenkinti, kad kertant valstybių
sienas nebereikia pateikti asmens dokumentų. Policija šiuo atveju turi galimybę
daugiau laiko skirti savo tiesioginėms funkcijoms teisėtvarkos užtikrinimui,
nusikalstamumo kontrolei.
Iš kitos pusės, turi būti užtikrinta Šengeno
erdvės valstybių išorinių sienų apsauga.
Tačiau šiuo metu problema ne valstybėse, kurios
nori prisijungti prie Šengeno erdvės (šios valstybės vykdo visas numatytas
sąlygas), o Europos Komisijoje, kuri nesugeba užtikrinti naujos informacinės
sistemos įdiegimo netgi senosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Šį klausimą galėtų padėti išspręsti Europos
Parlamento Laisvių komitetas, kuris užsiima Šengeno sutartimi.
3. M. Medina Ortego taip pat
informavo, kad svarbiausi Europos Parlamento Teisės komiteto klausimai yra
Sutartinių įsipareigojimų reglamentas (Roma I), Nesutartinių įsipareigojimų
reglamentas (Roma II). Šiuo metu daugiausiai dėmesio yra skiriama privatinei
teisei (hipotekai, patentams, intelektinei nuosavybei).
Susitikimas su Lietuvos Respublikoje išrinktais Europos
Parlamento nariais: Danute Budreikaite, Gintaru
Didžioku, Eugenijumi Gentvilu ir Eugenijumi Maldeikiu
D. Budreikaitė yra Vystomojo
bendradarbiavimo komiteto pirmininko pavaduotoja. Šio komiteto tikslas remti
Afrikos/Karibų Jūros/Ramiojo vandenyno salas buvusias kolonijas, kurios yra
atgavusios nepriklausomybę. Parama yra teikiama šiose srityse sveikatos
apsaugos, mokslo, vandens tiekimo, verslo.
Kiekviena valstybė narė
įsipareigoja skirti šiam tikslui kasmet 0,7 proc. BVP. Lietuvai yra taikomas
pereinamasis laikotarpis iki 2010 m. 0,17 proc., iki 2015 m. 0,33 proc.
D. Budreikaitės manymu
Lietuvoje ši tema turėtų būti plačiau skleidžiama, nes Lietuvoje apie šiuos
įsipareigojimus mažai kas žinoma.
Europos Parlamento nariai
atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos spauda mažai domisi klausimais, svarstomais
Europos Parlamente, ir čia priimamais sprendimais. Todėl atsiranda informacinė
blokada, nes Lietuvos žmonės nėra informuojami, kokie jiems palankūs
sprendimai buvo priimti.
Europos Parlamento nariai
pažymėjo, kad jie turėtų susiburti su kitų naujų valstybių narių parlamentarais
ir kartu spręsti klausimą dėl jų visų stojimo į Šengeno erdvę.
Dar viena problema, į kurią atkreipė dėmesį E.
Gentvilas, - Europos Parlamente svarstoma galimybė asmenims, turintiems leidimą
nuolat gyventi Europos Sąjungos šalyje, keliauti be vizų į kitas Europos
sąjungos šalis. Tokiu atveju pvz. Lietuva gali tapti tramplinu trečiųjų šalių
piliečiams. Asmenys, gaunantys leidimą dirbti Lietuvoje, paprastai siekia
tolesnių tikslų pasilikti ir gauti leidimą nuolat gyventi, nes tai yra
vertinga. Todėl siūloma griežtinti leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams
išdavimo sąlygas.
E. Maldeikis prisistatė,
dirbąs Pramonės, energetikos komitete. Jo pagrindinė sritis prekybiniai
santykiai su trečiosiomis šalimis. Antras klausimas dėl roamingo -
Europos kompanijos piktnaudžiauja ir gauna didžiulius viršpelnius,
nusistatydamos tarptautinių pokalbių mobiliaisiais telefonais kainas. Trečias
klausimas E. Maldeikis yra paskirtas pranešėju klausimu dėl Europos branduolinės
energijos sutarties (EURATOM) 50-mečio (įvyks 2007 m. kovo pabaigoje). Šiuo
metu ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kaip įmontuoti EURATOMO sutartį į
naująją Konstituciją Europai? Vyksta aktyvios diskusijos tarp valstybių narių,
kaip pakeisti EURATOMO sutartį, kad ji būtų suderinta su šios dienos
aktualijomis. E. Maldeikis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvai, kaip
branduolinei valstybei, šis klausimas yra ypatingai svarbus. Šių metų balandžio
mėnesį planuojama surengti tarpvalstybinę konferenciją šiuo klausimu. Viena iš
išeičių galėtų būti EURATOMO sutarties pakeitimas Europos Konstitucijos
pagalba, nes tiesioginių derybų tarp valstybių narių metu EURATOMO sutarties
pakeitimai išvis gali užstrigti ir sužlugti.
D. Budreikaitė atkreipė dėmesį
į tai, kad Bulgarija buvo įpareigota uždaryti šios šalies atominės elektrinės
reaktorius, už tai gaunant 500 mln. Eur. kompensaciją, tačiau šiuo metu
Bulgarija siekia atnaujinti šios elektrinės darbą ir gauti 1 mlrd. 300 mln.
Eur. kompensaciją. Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kurį laiką
bus jaučiamas elektros stygius, todėl D.Budreikaitė ragino Lietuvos Respublikos
Seimą ir Vyriausybę išnaudoti galimybes, esančias Stojimo į Europos Sąjungą
sutartyje, ir derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo termino
pratęsimo.
E. Maldeikis informavo, kad
tarp Stojimo į Europos Sąjungą sutarties ir kitų Europos Sąjungos teisės aktų
yra prieštaravimų, kuriais galima būtų pasinaudoti, sprendžiant klausimą dėl
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo termino pratęsimo.
E. Maldeikis taip pat pateikė
kelis pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Lietuvos Respublikoje
išrinktų Europos Parlamento narių bendradarbiavimo organizavimo:
1) Teisės ir teisėtvarkos
komiteto nariai galėtų dalyvauti Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto
organizuojamuose klausymuose; 2) Lietuvos Respublikai aktualių klausimų
sprendimui galima būtų pasinaudoti Baltijos asamblėja arba jungtis su kitų
nacionalinių parlamentų komitetais.
G. Didžioko nuomone Lietuva turi mažai
vilčių, kad Ignalinos atominė elektrinė nebus uždaryta. Europos Parlamentas
neturi įtakos šiam sprendimui, taigi nebent per Europos Komisiją galima būtų
rasti galimybę formaliai pratęsti uždarymo terminą dėl techninių problemų.
G. Didžiokas pastebėjo, kad
Lietuva yra pati kalta, kad buvo įvertinta kaip neatitinkanti kriterijų dėl
euro įvedimo. Prieš šį vertinimą Lietuvos įgaliotieji asmenys turėjo sutelkti
jėgas ir bendradarbiauti su išvadas teiksiančiais Europos pareigūnais bei jų
vadovais. Tuo tarpu, kai išvada jau buvo pateikta Europos Komisijai, buvo jau
per vėlu bandyti kažkaip paveikti Europos Komisijos sprendimą.
E. Maldeikis pranešė, kad
Europos Parlamente šiuo metu yra renkami parašai rezoliucijai dėl sankcijų
Baltarusijai taikymo. Tačiau ekonomine prasme Lietuvai labiau naudinga
palaikyti su Baltarusija draugiškus santykius, o ne taikyti jai sankcijas. Be
to, Baltarusijoje yra dažnai pažeidžiami Lietuvos verslininkų, vykdančių verslą
Baltarusijoje arba vykstančių per šią šalį tranzitu, interesai.
Aktuali informacija Seimo kanceliarijos
padaliniams:
Svarbu skatinti tiesioginį
Seimo kanceliarijos padalinių ir ES institucinių padalinių bendradarbiavimą,
informuojant kitus Seimo kanceliarijos padalinius aktualiais klausimais.
Atvežta informacinė medžiaga ir leidiniai:
· Lietuvos Respublikos deleguotos Europos
Žmogaus Teisių Teismo teisėjos, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto
Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros docentės, socialinių mokslų
daktarės Danutės JOČIENĖS straipsnis Lietuvos Respublikos pralaimėtos bylos
Europos žmogaus teisių teisme: teisinės pamokos ir ateities perspektyvos.
· Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos
Danutės Jočienės parengta informacija apie bylas prieš Lietuvos Respubliką
Europos Žmogaus Teisių Teisme.
·
Prava čeloveka,
žurnalas (rusų kalba) 2006 m. gruodžio mėn. Nr.9, įsteigtas Rusijos Teisėjų
Tarybos ir Tarptautinės Teisininkų Sąjungos.
·
Prava čeloveka,
žurnalas (rusų kalba) 2007 m. sausio mėn. Nr. 1 (10), patvirtintas Rusijos
teismų Tarybos ir tarptautinės teisininkų sąjungos.
· Leidinys (rusų
kalba) Biuleten Evropeiskogo suda po pravam čeloveka, Nr. 11 2006.
· Europos Bendrijų Teisingumo Teismo
Metinis pranešimas 2005 m. (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios
Instancijos Teismo darbų apžvalga), kompaktinis diskas (CD-RW).
· Prezentacija apie Europos Bendrijų
Teisingumo Teismą, kompaktinis diskas (CD-RW).
Komiteto pirmininkas Julius
Sabatauskas
Dalia Komparskienė, 239 65 65
Dalia Latvelienė, 239 67 67
Jelena Voitkun, 239 65 86
Aidena Jankauskaitė, 239 67 95
