Teisės ir teisėtvarkos komiteto vizito į Strasbūrą (Prancūzijos Respublika), Liuksemburgą (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė) ir Briuselį (Belgijos Karalystė) ataskaita

EN  FR

 

Ataskaitą pateikė:

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

 

Pagrindas:

2006 m. gruodžio 22 d.  Seimo valdybos sprendimas Nr. 1338.

 

Vieta:

Strasbūras (Prancūzijos Respublika), Liuksemburgas (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), Briuselis (Belgijos Karalystė).

 

Data:

Nuo 2007 m. sausio 21 d. iki 2007 m. sausio 25 d.

 

Pobūdis:

Komiteto vizitas ir išvažiuojamasis posėdis.

 

Tikslas:

Komiteto narių ir komiteto sekretoriato darbuotojų susipažinimas su  Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo ir Pirmos Instancijos Teismo veikla, naujausiomis šių teismų jurisprudencijos tendencijomis, taip pat susitikimas su Liuksemburgo Parlamento Teisės komiteto nariais, Europos Audito Rūmų nare, Europos Parlamento Teisės komiteto nariais bei susipažinimas su Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje veikla, komiteto išvažiuojamojo posėdžio surengimas, siekiu aptarti sprendimų priėmimo procesą Europos Sąjungos institucijose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimą Lietuvoje bei aktualius Europos Sąjungos teisės aktų projektus teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

Kviečiančioji institucija:

 

Be kvietimo.

Institucijų individualus kvietimas:

 

Be kvietimo.

Finansavimo šaltinis:

Komiteto narių komandiruotės išlaidos apmokėtos iš Komitetui skirtų lėšų, o kartu vykstančių asmenų komandiruotės išlaidos – iš Seimo kanceliarijos rezervo lėšų.

Dalyviai:

 

 

 

Julius SABATAUSKAS - komiteto pirmininkas,

Vladimiras VOLČIOK - komiteto pirmininko pavaduotojas,

Vilija ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ - komiteto narė, (dalyvavo tik vizito Strasbūre dalyje),

Aldona STAPONKIENĖ - komiteto narė,

Nijolė STEIBLIENĖ - komiteto narė,

Vidmantas ŽIEMELIS - komiteto narys, Teisės pakomitečio pirmininkas.

Dalia KOMPARSKIENĖ – l.e.p. vyresn. patarėja,

Dalia LATVELIENĖ - patarėja, 

Jelena VOITKUN - patarėja,

Aidena JANKAUSKAITĖ - padėjėja,

Birutė KOVALENKIENĖ - padėjėja,

Rivena JANKAUSKAITĖ - sekretorė,

Kristina KAČKUVIENĖ – vertėja.

 

Vizito programa

1 priedas, 2 lapai.

 

Išvažiuojamojo posėdžio protokolas

3 priedas, 12 lapų.

 

 

Įvyko susitikimai. Nagrinėtos temos. Aptarti klausimai ir šalių pozicijos.

 

Sausio 22 d. (pirmadienis)

 

Susitikimas su Lietuvos Respublikos deleguota Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danute JOČIENE

 

Lietuvos Respublika Europos Tarybos nare tapo 1993 m. gegužės 14 dieną. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau - Konvencija) Lietuvos Respublika ratifikavo 1995 m. balandžio 27 dieną, fizinių asmenų individualių peticijų teisė prieš Lietuvos Respubliką įsigaliojo 1995 m. birželio 20 dieną įsigaliojus Konvencijai, vėliau ši teisė buvo išplėsta asmenų grupių bei nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos deleguota Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja D.Jočienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Europos žmogaus teisių teisme (toliau - Teismas) teisminio nagrinėjimo laukia 90 000 bylų. Problematiškos valstybės, prieš kurias yra pateikta daug skundų: Rusija, Turkija, Rumunija, Lenkija. Lietuvos situacija nėra bloga – Teismas  yra priėmęs 26 sprendimus prieš Lietuvą dėl bylos esmės; 12 pareiškimų prieš Lietuvą buvo paskelbta priimtinais, jie gali būti nagrinėjami iš esmės; šiuo metu yra komunikuotos 27  bylos dėl įvairių tariamų Konvencijos pažeidimų; apie 360  pareiškimų laukia pirmojo nagrinėjimo. Nuo Konvencijos įsigaliojimo prieš Lietuvą buvo pateikta apie 2200 pareiškimų, iš jų apie 1760 buvo pripažinta nepriimtinais.

         2004 m. buvo priimtas Konvencijos 14 Protokolas turėjo iš dalies išspręsti bylų skaičiaus problemą, tačiau šio protokolo neratifikavo vienintelė valstybė Rusijos Federacija. Dėl šios priežasties 14 Protokole numatyta reforma atsideda. Tikimasi, kad Rusijos Federacija 14 Protokolą ratifikuos iki vasaros.

         Teisėja D.Jočienė apžvelgė Konvencijos ginamų teisių grupes bei Lietuvai iškeltas bylas pagal atitinkamų Konvencijos straipsnių pažeidimus.

         Teismo sprendimai suponuoja mintį, kad praėjus net ir 12 m. po Konvencijos ratifikavimo būtų pravartu įvertinti kai kurių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas jų atitikimo Konvencijai požiūriu. Tai padėtų užbėgti už akių galimiems būsimiems sprendimams bylose prieš Lietuvą.

         Nors Lietuva nėra įtraukta į dažniausiai skundžiamų šalių sąrašą, tačiau už sprendimų vilkinimą sankcijų neišvengs. Lietuvai gresia sankcijos už Teismo spendimų, priimtų prieš pustrečių metų, vilkinimą. Teismas 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m. balandžio 7 d. yra priėmęs sprendimus bylose SIDABRAS ir DŽIAUTAS prieš Lietuvą bei RAINYS ir GASPARAVIČIUS prieš Lietuvą, kuriuose Lietuva pripažinta pažeidusi diskriminaciją uždraudžiantį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį  kartu su 8 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Minėtose bylose nustatyti Konvencijos pažeidimai yra susiję su LR įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ nustatytu neproporcingu, Teismo vertinimu, apribojimu buvusiems KGB kadriniams darbuotojams įsidarbinti įvairiose privataus sektoriaus  srityse, todėl būtina šiuo požiūriu pakeisti minėtojo įstatymo 2 straipsnį. Teismo sprendimams įvykdyti valstybės privalo įgyvendinti individualiąsias ir bendrąsias priemones. Sprendimai yra iki šiol neįvykdyti, nes Lietuva yra neįgyvendinusi bendrosios priemonės – atitinkamai pakeisti žmogaus teisių požiūriu ydingą anksčiau minėtąjį įstatymą. 

         Pagal Konvencijos 46 straipsnį Teismo sprendimų vykdymą prižiūri Europos Tarybos Ministrų Komitetas. 2006 m. spalio 17-18 dienomis vykusio Ministrų Komiteto posėdžio metu bylos Sidabras ir Džiautas bei Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą buvo įtrauktos į debatus dėl sprendimų vykdymo vilkinimo, tačiau Nuolatinės atstovybės atstovas turėjo ir vėl pasisakyti, jog Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas vis dar svarstomas ir turi būti priimtas artimiausiu metu. Pastarąją informaciją Nuolatinė atstovybė teikė jau keletą posėdžių, todėl buvo priimtas sprendimas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2007 m. vasario 13-14 dienomis įvyksiančio Ministrų Komiteto posėdžio privalo pateikti informaciją apie būtinus teisės aktų pakeitimus, dabartinę pareiškėjų situaciją, bei ar buvo imtasi tinkamų individualių priemonių, pašalinančių Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus pareiškėjų atžvilgiu.

         Atkreiptinas dėmesys, kad LR  įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-522(3) Seimo rudens sesijoje nepriimtas. Naujos kategorijos SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkų įvedimas šiame projekte sukeltų naujų Konvencijos garantijų užtikrinimo problemų. Pritarus šiam pasiūlymui, tikėtinas pažeidimo pagal Konvencijos 6 straipsnį, užtikrinantį teisę į teisingą bylos nagrinėjimą,  pripažinimas.

 

Susitikimas su Rusijos Federacijos deleguotu Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju Anatoly KOVLER

 

Rusijos Federacijos deleguotas Teismo teisėjas A.Kovler atkreipė dėmesį tai, kad Rusijos Federacija yra viena š problematiškiausių valstybių žmogaus teisių apsaugos prasme – į Teismą ketvirtadalis skundų patenka iš Rusijos Federacijos. Siekiant pagerinti padėtį Teismo biuletenis leidžiamas rusų kalba – jį privalomai gauna kiekvienas Rusijos Federacijos teisėjas. Biuletenyje ne tik skelbiami Teismo sprendimai, bet ir spausdinami apžvalginiai, analitiniai straipsniai apie Teismą. Teisėjas A.Kovler išskyrė šias pagrindines žmogaus teisių pažeidimo sritis Rusijos Federacijoje:

1. Teismo sprendimų nevykdymas.

2. Prokurorinė priežiūra.

3. Teismų ir prokuratūros santykiai skiriant kardomąją priemonę – sulaikymą.

4. Sąlygos tardymo izoliatoriuose.

5. Policijos piktnaudžiavimai.

6. Žodžio laisvės varžymas.

7. Politinio pobūdžio bylos.

8. Čečėnų teisių pažeidimai.

 

Susitikimas su Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininku Jean-Paul COSTA

 

Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas J.Costa pirmininku išrinktas praėjusį penktadienį. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pirmoji delegaciją, kurią priėmė J.Costa. Teismo pirmininkas akcentavo, kaip svarbu yra reformuoti Teismą  - įtikinti Rusijos Federaciją ratifikuoti Konvencijos 14 protokolą. Tikimasi, kad Europos Taryba padės sprendžiant šį klausimą.

         Pagal Teismo pirmininką su Lietuvos Respublika, kaip Konvencijos nare, problemų nėra.

         Susitikimo pabaigoje J.Costa išsakė savo nuomonę Teisės ir teisėtvarkos komitetų narių pateiktais klausimais: dėl Konvencijos ir nacionalinės teisės santykio; dėl naujos asmenų kategorijos - KGB rezervistų – įvedimo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XP-522(3). Komentuodamas abortų draudimą ir gyvybės apsaugą Teismo pirmininkas konstatavo, kad Teismas gyvybės pradžios  klausimo nesprendė. J.Costa aptarė prieš kelis metus nagrinėtą Prancūzijos bylą, kurioje nustatyta, kad negalima daryti skirtumo tarp vaikų, kurie gimę santuokoje ir ne santuokoje. Sprendimas priimtas šioje  byloje svarbus svarstant Padėkos šeimoje gimusiam vaikui įstatymo projektą XP-1406.

         Tiek Teismo pirmininko, tiek ir teisėjų, su kuriais vyko susitikimai, nuomone, Seimo narių domėjimasis Teismo veikla, sprendimais, priimtais ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš kitas valstybes, jų įgyvendinimu yra sveikintinas ir gali pasitarnauti bylų prieš Lietuvą Teisme  prevencijai.

 

Susitikimas su Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos ambasadoriumi J.E. Neriu GERMANU

 

Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos ambasadorius N.Germanas supažindino su pagrindinėmis Nuolatinės atstovybės veiklos sferomis – Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje, CLARE ir Ministrų komitete.

         Susitikime aptarta Lietuvos Respublikos pilietybės  reglamentavimo problema po Konstitucinio teismo sprendimo. Taip pat diskutuotos 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m.  balandžio 7 d. Teismo sprendimų bylose SIDABRAS ir DŽIAUTAS prieš Lietuvą bei RAINYS ir GASPARAVIČIUS prieš Lietuvą įgyvendinimo problemos. Kaip ir Teismo atstovai, ambasadorius akcentavo, kad nacionalinėje teisėkūroje būtina užtikrinti Teismo sprendimų įgyvendinimą, priimant teisės aktus prisiminti, kad esame Europos dalis. Sprendžiant minėtus klausimus svarbus Lietuvos Respublikos atstovų Europos institucijose ir Lietuvos parlamentarų bendradarbiavimas.

Ambasadoriaus nuomone, Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų labai atidžiai nagrinėti tokias problemas, kai sprendžiamas atitikimo tarptautinei teisei klausimas, bei atkreipti Seimo dėmesį į teisės aktų projektus, kurie turi būti suderinti su Konvencija.

 

Sausio 23 d. (antradienis)

 

Susitikimas su Europos Bendrijų Teisingumo Teismo spaudos ir informacijos tarnybos administratore G. STADLER. Pristatymas bylos C-273/04, Lenkija prieš ES Tarybą (ES plėtra; naujos valstybės-narės; bendrosios žemės ūkio politikos reforma)

Europos Teisingumo Teismo Spaudos ir informacijos skyriaus tarnautoja K. Stadler pristatė bylą, kurią tą dieną ketino nagrinėti Europos Teisingumo Teismas

 

         Lenkija padavė prašymą Europos Teisingumo Teismui, ginčydama Europos Tarybos sprendimą, kuris Lenkijos nuomone prieštarauja 10 naujų valstybių stojimo į Europos Sąjungą sutarties (toliau vadinama – stojimo į ES sutartis) nuostatoms. Šiame Europos Tarybos sprendime kalbama apie Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos reformą – pieno kvotas ir tiesioginius mokėjimus, kurie naujosioms narėms turėtų įsigalioti tik palaipsniui. Lenkijos teigimu, stojimo į ES sutartis neleidžia įvesti šių apribojimų bei Europos Tarybos sprendimas pažeidžia nediskriminavimo principą, kadangi šiuo atveju naujos ES narės yra diskriminuojamos senųjų ES narių atžvilgiu.

         K. Stadler taip pat trumpai apibūdino Europos Teisingumo Teismo procedūras. Kiekviena byla prasideda rašytiniu procesu. Visos valstybės narės pateikia nuomonę svarstomu klausimu. Kai yra pateiktos visų šalių nuomonės, Europos Teisingumo Teismas atsiklausia visų valstybių, ar jos pageidautų dar ir žodinio nagrinėjimo.

         Bylas paprastai nagrinėja 3 arba 5 teisėjų kolegija, priklausomai nuo bylos sudėtingumo. Sudėtingesnes bylas gali nagrinėti 13 arba net 27 teisėjų kolegija. Teisėjai į kolegijų sudėtį parenkami rotacijos tvarka.

         Žodinio nagrinėjimo metu kiekviena iš dalyvaujančių byloje šalių pateikia savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, o po visų pasisakymų – pateikia nuomonę dėl kitų šalių pasisakymų. Pabaigoje savo nuomonę pateikia generalinis advokatas. Generalinio advokato nuomonė gali būti pateikta ir vėliau.

Prieš žodinį bylos nagrinėjimą proceso šalys praneša Teismo kancleriui, kiek norės kalbėti bylos nagrinėjimo metu. Kalbos trukmė negali viršyti 30 min. Jeigu bylos šalies atstovas kalba ilgiau negu numatyta, jis yra nutraukiamas.

Proceso metu šalys kalba gimtąja kalba, kuri yra verčiama į visas Europos Sąjungos oficialias kalbas.

 

Dalyvavimas Teisingumo Teismo nagrinėjamos bylos viešajame posėdyje

Byla, kurioje valstybės narės, įstojusios į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., pirmą kartą pateikė skundą dėl Europos Tarybos sprendimo

 

Ieškovas byloje – Lenkijos Respublika.

Suinteresuoti, asmenys palaikantys ieškovą, – Lietuvos  Respublika ir Vengrijos Respublika.

Atsakovas – ES Taryba, ją palaikė ES Komisija.

Bylos esmė (ginčijamas dalykas) – ES tarybos sprendimas (2004/2081/EB), išplėtęs sąrašą žemės ūkio produktų (palyginus su tuo, kuris buvo suderėtas ir įtvirtintas Stojimo sutartyje), kurių atžvilgiu naujųjų šalių žemdirbiams skirtos išmokos 100 procentų dydį pasieks per keletą metų po narystės pradžios. Ieškinyje teigiama, kad tos išmokos 100 procentų turi būti pradėtos mokėti nuo pat narystės pradžios.

         Dalyvaujančių byloje šalių pasisakymai koncentravosi į du elementus – ieškinio priimtinumą (procedūros klausimas) ir Tarybos sprendimo teisėtumą.

Dėl ieškinio priimtinumo:

Lenkija ir ją palaikančios šalys teigė, kad ieškinys pateiktas laiku, tai yra per du mėnesius nuo narystės pradžios (Taryboje užregistruotas 2004 m. birželio 28 d.), nes laikas ieškiniui paduoti turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo tada, kai ES teisė buvo paskelbta visomis ES kalbomis (tai yra atsiranda visos galimybės susipažinti su Tarybos sprendimu). Didelę argumentų dalį sudarė teiginiai apie negautą (galbūt neišleistą) ES Oficialaus leidinio numerį 2004 L 93 naujųjų ES narių kalbomis, kas  laikytina teisine kliūtimi laiku susipažinti su priimtu Sprendimu. Abejota ir Oficialių leidinių biuro vadovo laišku, kuriame teigiama, kad aptariamas leidinys (popierine versija) visomis kalbomis (įskaitant naujųjų šalių) buvo paskelbtas laiku (2004 m. kovo 30 d.), tačiau šių peripetijų siūlyta nelaikyti esminėmis nustatant datą, nuo kurios pradedamas skaičiuoti ieškiniui paduoti skirtas terminas.

Tais pačiais ir panašiais argumentais Lenkiją palaikė Lietuvos Respublika ir Vengrijos Respublika. Lietuvos Respublikos atstovas atkreipė dėmesį į „laiko spragą“ nuo Stojimo sutarties pasirašymo iki narystės pradžios, kurios metu naujosios šalys, būdamos stebėtojomis, negali įtakoti Tarybos sprendimų, o tokiems sprendimams atsiradus, neaišku, nuo kada galima/reikia pasinaudoti EB sutartyje numatytais teisiniais instrumentais. Teisinio tikrumo dėlei tai galėjo būti aptarta Stojimo sutartyje. Vengrijos atstovė pažymėjo, kad vardan visų ES narių lygiateisiškumo terminas ieškiniui paduoti skaičiuotinas nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Atsakovas – ES Taryba bei ją palaikanti Komisija tvirtino, kad terminas ieškiniui pateikti praleistas – galutinis terminas tam buvo 2004 m. birželio 24 d., ir jis praleistas dėl Lenkijos aplaidumo. Lenkija galėjo pateikti ieškinį ir nebūdama ES nare (EB sutarties 230 str. 4 d.), ji turėjo pakankamai laiko ieškiniui parengti, nes būdama stebėtoja dalyvavo rengiant ginčijamą sprendimą. Pripažinus, kad ieškinio pateikimui skirtas terminas skaičiuotinas nuo narystės pradžios, atveriamas kelias skųsti visus nuo EB/ES įkūrimo priimtus ES antrinės teisės aktus. 2004 m. Oficialaus leidinio L 93 išleidimas laiku visomis ES kalbomis, remiantis šio biuro vadovo laišku, laikytinas nekvestionuotinu faktu.  

         Dėl tarybos sprendimo 2004/281/EB teisėtumo:

Ginčydama Tarybos sprendimą Lenkija teigė, kad neteisėta tai, jog Tarybos sprendimas, kurio esmė ir paskirtis yra adaptuoti / pritaikyti / suderinti derybose suderėtas narystės sąlygas su antrine teise, virto (politiniu) sprendimu, kuris savarankiškai nustatė kitokias nei numatytos Stojimo sutartyje išmokų žemdirbiams išmokėjimo sąlygas – jis išplėtė išmokų mokėjimo laipsniškumą (phasing-in) ir kitiems – Stojimo sutartyje neaptartiems - produktams (energetiniams augalams bei kai kuriems kitiems), tokiu būdu neleisdamas naujųjų narių žemdirbiams gauti visų jiems priklausančių lėšų nuo narystės pradžios (100 proc. pasiekiama 2013 m.) ir diskriminuodamas juos senųjų narių žemdirbių atžvilgiu. Taryba neatsižvelgė į tokio sprendimo pasekmes.

         LR atstovas pažymėjo, kad neaišku kokiais kriterijais remiantis ginčijamu Tarybos sprendimu buvo išplėsta Stojimo sutartyje numatyta išimtis (phasing-in mechanizmas naujųjų narių žemdirbiams) iš bendros tvarkos, pagal kurią priklausančios išmokos mokamos 100 procentų. Vengrijos atstovė, pateikusi vengrų žemdirbių dėl to negautas pajamas, pažymėjo, kad šiuo sprendimu naujųjų ir senųjų narių žemdirbiams buvo sukurtos nelygiavertės konkurencinės sąlygos.

         Tarybos atstovė teigė, kad ginčijamas Tarybos sprendimas – yra paprasta Stojimo sutartyje numatytų sąlygų adaptacija, kad phasing-in mechanizmas, įtvirtintas Stojimo sutartyje, taikomas visoms (su 1 išimtimi) žemės ūkio išmokoms, o šio mechanizmo įtvirtinimo ginčijamame sprendime tikslas – skatinti tolesnę naujai įstojusių šalių žemės ūkio restruktūrizaciją, išvengti žemdirbių „greito persiorientavimo“ į tas žemės ūkio sritis, kur išmokos didžiausios.

         Šių metų balandžio 19 d. bus skelbiama generalinio advokato išvada, o Teismo sprendimas turėtų būti paskelbtas iki metų pabaigos.

 

 

 

Susitikimas su Teisingumo Teismo kolegijos pirmininku prof. Pranu KŪRIU ir Pirmosios Instancijos Teismo teisėju prof. Vilenu VADAPALU

 

Europos Teisingumo Teismas per 2006 metus išnagrinėjo 546 bylas. Bylos nagrinėjimo trukmė – 18-19 mėnesių. Iki 2004 metų bylos nagrinėjimo terminas buvo 24-25 mėnesiai, tačiau naujų ES narių sąskaita padidėjus teisėjų skaičiui, šis terminas sutrumpėjo.

Europos Teisingumo Teisme nagrinėjamų bylų kategorijos yra šios:

1) prejudiciniai sprendimai – jie priimami, kai nacionaliniai teismai kreipiasi į Europos Teisingumo Teismą dėl nacionalinių įstatymų atitikimo Europos Bendrijų teisei.

2006 m. buvo išnagrinėtos 266 tokios bylos

2) tiesioginiai ieškiniai – 2006m. 212 tokių bylų

3) apeliaciniai skundai dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimų – 2006 m. 63 tokios bylos.

Europos Teisingumo Teismas dirba susiskirstęs į nuolatines teisėjų kolegijas – 4 kolegijos po 3 narius ir 4 kolegijos po 5 narius. Labai retai (60-70 bylų per metus) bylas nagrinėja 13 teisėjų kolegija, į kurios sudėtį įeina Europos Teisingumo Teismo pirmininkas, nuolatinių kolegijų pirmininkai, kiti teisėjai.

P. Kūris vadovauja vienai iš 3 teisėjų kolegijų.

Europos Teisingumo Teisme dirba 27 teisėjai ir 8 generaliniai advokatai. Generaliniai advokatai byloje išdėsto savo nepriklausomą nuomonę, tačiau ši nuomonė teisėjams nėra privaloma. Teisėjas, nesutikdamas su generalinio advokato nuomone, rašo savo nuomonę (notą) ir pateikia ją kitiems kolegijos nariams. Visos kolegijos narių nuomonės aptariamos “prie apvalaus stalo” ir sprendimas dėl bylos priimamas balsavimu. Europos Teisingumo Teisme nėra galimybės teisėjui byloje pateikti atskirąją nuomonę dėl sprendimo, todėl teisėjai siuntinėja notas vienas kitam, kol suranda konsensusą, kuriam pritaria bent jau teisėjų kolegijos narių dauguma.

Gautas bylas Europos Teisingumo Teismo pirmininkas paskirsto teisėjams-pranešėjams. Teisėjas-pranešėjas parengia raportą apie bylą ir pateikia siūlymus, kokio dydžio teisėjų kolegijoje byla nagrinėtina, ar reikia generalinio advokato dalyvavimo. Raportą apsvarsto visuotinis teisėjų susirinkimas, kuris taip pat nusprendžia, ar bus rengiamas viešas posėdis. Jeigu yra valstybės narės reikalavimas, viešasis posėdis yra privalomas.

Naujos valstybės narės kol kas teikia nedaug skundų, prašymų. 2006 m. jų pateikta 11. Visi šie prašymai yra pateikti dėl prejudicinių sprendimų.

Pirmosios Instancijos Teismas įsteigtas nagrinėti bylas dėl konkurencijos, valstybės pagalbos, struktūrinių fondų, personalo. Šiuo metu teismas nagrinėja ir valstybių narių bylas prieš Europos Komisiją arba Europos Tarybą. Šis teismas taip pat yra apeliacinė instancija dėl Tarnautojų teismo sprendimų.

Pirmosios instancijos teismas dažnai tapatinamas su Vyriausiuoju administraciniu teismu ir nagrinėja šiuos ieškinius:

1) dėl institucijų sprendimų;

2) dėl institucijų neveikimo;

3) dėl žalos, padarytos institucijų veiksmais ar neveikimu, atlyginimo.

 

Bylas paprastai nagrinėja 3 teisėjų kolegija. Kitos teisėjų kolegijos sudaromos taip pat kaip ir Europos Teisingumo Teisme. Vienas teisėjas vidutiniškai būna pranešėju 25 bylose per metus. Bylų priskyrimo teisėjams procedūra tokia pati kaip ir Europos Teisingumo Teisme.

Pirmosios instancijos teismas 2005 m. išnagrinėjo 610 bylų, 2006 m. – 420 bylų. Bylų skaičius sumažėjo, nes personalo bylas nagrinėja Tarnautojų teismas. Įsteigus Tarnautojų teismą, Pirmosios instancijos teismas nepriima nagrinėjimui naujų personalo bylų, tačiau turi užbaigti nagrinėti jau priimtas.

 

Sausio 24 d. ( trečiadienis)

 

Susitikimas su Liuksemburgo Parlamento Teisės komiteto nariais

 

Susitikimas vyko Liuksemburgo Parlamento plenarinių posėdžių salėje. Buvo pristatyti abiejų šalių komitetų nariai bei sekretoriatų darbuotojai. Liuksemburgo Parlamento Teisės komitetą (kaip ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą) sudaro 11 Parlamento narių, visi nariai yra teisininkai. Susitikime taip pat dalyvavo Liuksemburgo Parlamento Teisės komiteto pirmininko pavaduotojai Lydie Err ir Xavier Bettel, o taip pat kiti komiteto nariai: Alex Bodry, Cristine Doerner, Paul-Henri Meyers, Jacques-Yves Henckes.

Abiejų šalių Parlamentų atstovai pasidalino mintimis bei patirtimi apie Parlamentų darbą. Liuksemburgo Parlamentas, pagal šios šalies  Konstituciją, priimtą 1868 m., yra  1 Deputatų rūmai, kuriuos sudaro 60 deputatų, renkamų visuotiniu tiesioginiu rinkimų keliu pagal proporcinę sistemą 5 metams. Kandidatus į deputatus kelia partijos. Taigi, įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema, balsuojama už partijų patvirtintus  sąrašus, rinkėjai negali pakeisti sąraše įrašyto kandidato pozicijos ( į EP renkama iš vieno sąrašo, kuris sudaromas iš įvairių partijų atstovų). Paskutiniai rinkimai į Liuksemburgo parlamentą buvo surengti 2004 m. birželio 13 d.  Šiuo metu parlamente  daugumą  atstovaujantys  24 nariai (36,11 proc.) yra CSV (Krikščionių socialų partijos nariai), 14 narių (23,37 proc.) yra LSAP (Socialistai), 10 parlamento narių (16,05 proc.) yra DP (Demokratai),  7 parlamento nariai (11,58 proc.) yra Dei Greng (Žalieji) ir 5 parlamento nariai (9,95 proc.)  atstovauja ADR (tai radikaliai kairioji partija). 2004 m. rugpjūčio 3 d. Deputatų rūmų pirmininku išrinktas p. Lucien Weiler (CSV). Liuksemburgo Deputatų rūmų pirmininkas visada yra tos pačios partijos kaip ir Ministras Pirmininkas, o komitetų pirmininkai - tos pačios partijos kaip ministrai, išskyrus kelis parlamento komitetus, kuriems vadovauja opozicijos atstovai: tai Audito, Peticijų, Biudžeto vykdymo, Slaptųjų tarnybų priežiūros komitetai.

Liuksemburgo Parlamento narių darbo tvarka nustatyta  Statute. Liuksemburgo parlamento nariai tuo pat metu gali turėti Europos Parlamento nario mandatą, mero mandatą ir dar užsiimti kita darbine veikla.

Įstatymų projektus parengia ir pateikia Vyriausybė, prieš tai ji konsultuojasi su ekspertais-Valstybės taryba, kuri gali  duoti pasiūlymus: 1) taisyti įstatymo projektą (komitetas į šį pasiūlymą gali ir neatsižvelgti, nes jis neprivalomojo, rekomendacinio pobūdžio siūlymas), 2) taryba gali pateikti išvadą, jog projektas neatitinka Europos teisės normoms.  Parlamente dėl įstatymo projekto balsuojama 2 kartus: po pirmo balsavimo  daroma trijų mėnesių pertrauka, o po to balsuojama dar kartą. Yra nustatytos specialios procedūros Konstitucijos keitimui, balsuojama taip pat du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Referendumas Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje buvo naujas dalykas: prieš du metus buvo surengtas pirmas referendumas dėl sutarties dėl Konstitucijos Europai, “už” pasisakė 53 proc. gyventojų ir  jai pritarė.

Parlamente įdiegta moderni kompiuterinė dokumentų paieškos ir balsavimo sistema, visi dokumentai siunčiami į Parlamentaro kompiuterį, esantį plenarinių posėdžių salėje, Parlamento narys mato visus su projektu susijusius dokumentus (derinimus, nuomones ir pan.) ir kompiuteriu balsuoja (už, prieš ar susilaiko).

Liuksemburgo Parlamento komitetų posėdžiai nėra vieši, komiteto posėdžiuose gali dalyvauti tik pakviestieji asmenys. Vieši yra tik plenariniai posėdžiai, juos gali stebėti gyventojai Parlamente specialiame balkone ar per televiziją. Dažniausiai komiteto ir vyriausybės sritys sutampa: Teisės komiteto žinioje yra vidaus reikalų ir teisingumo ministrai. Svarbiems klausimams spręsti gali būti sukurti laikini komitetai, pvz.: šiuo metu reikia įvykdyti administracinę teritorinę reformą, todėl sukurtas Teritorijų reformos laikinasis komitetas. Per metus Teisės komitete apsvarstoma 20-25 įstatymų projektai, iš jų 2/3 projektų sudaro Europos Sąjungos teisės aktų ratifikavimą /įgyvendinimą. Toks įstatymas, kaip šalies Biudžeto, priimamas kasmet. Dar aktualūs įstatymai: Pilietybės įstatymas, įstatymas dėl jaunimo nedarbo (2006 m. buvo labai diskutuojamas klausimas dėl jaunimo užimtumo), taip pat finansų klausimas, nes Liuksemburgas yra bankų valstybė (Liuksemburge yra apie 220 bankų), įstatymai dėl policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, civilinė teisė, proceso teisė, institucijų, įmonių teisė.  P.Santeras paminėjo ir apie Parlamento dalyvavimą Europos institucijų darbe. Nors Liuksemburgas - Europos Sąjungos senbuvė narė, tačiau mano, kad ne visos ES direktyvos gerai parengtos ir  parlamento narius nustebina, kai Liuksemburgo Parlamentas sužino apie jas per vėlai.

1867 m. Liuksemburgas buvo pripažintas neutralia šalimi, 1868 priimta šios šalies  Konstitucija. Pagal Liuksemburgo Konstituciją, Didysis Hercogas turi didžiules galias, tačiau tai daugiau simbolinė figūra, nes realiai jokios galios jis neturi: įstatymai priimami Parlamente, o Didysis Hercogas juos tik pasirašo, jis neturi veto teisės, o pasirašyti įstatymą turi per nustatytą laiką. Didysis Hercogas yra kariuomenės vadas, bet de facto  kariuomenei vadovauja Vyriausybė.

Kaip Vakarų Europos vienybės centras Liuksemburgas ėmė vystytis apie 1950 m. Dabar jis svarbus tarptautiniu mastu – čia yra Europos Bendrijų Teismas (Court of Justice of the European Communities) ir Europos investicijų bankas (European Investment Bank), Europarlamento generalinis sekretoriatas (6 pastatai), ES Audito rūmai.

Liuksemburgiečiai pasižymi puikiu kalbų mokėjimu: nuo vaikystės mokomasi valstybinių kalbų: vokiečių, prancūzų ir "Letzebuergesch" (gimtoji kalba), vėliau pasirinktinai anglų, olandų, ispanų ar italų. Liuksemburgiečių žodinė bendravimo kalba –  "Lëtzebuergesch", kuri 1984 m. tapo oficiali. Ji yra nacionalinio identiteto simbolis. Tačiau rašytinė kalba –  bene svarbiausia yra prancūzų. Prancūzų kalba rengiami įstatymų projektai, prancūzų kalba skelbiami priimti įstatymai. Parlamento portalas – prancūzų kalba. Tačiau parlamentarų diskusijos be liuksemburgiečių ir prancūzų kalbų yra verčiamos dar ir į vokiečių kalbą.

2007 m. –  Liuksemburgas  – Europos kultūros sostinė.

 

Susitikimas su Europos Audito Rūmų nare Irena PETRUŠKEVIČIENE

 

Europos Audito Rūmų narė Irena Petruškevičienė- auditorė iš Lietuvos, pristatė Audito Rūmų veiklą, statusą, uždavinius. Taigi, Europos Audito Rūmai (toliau-EAR) – Europos Sąjungos finansų išorės auditorius, kuris audituoja bendrojo Europos Sąjungos biudžeto vykdymą, Europos plėtros fondus, kitas ES institucijas ir agentūras. EAR, kaip nustatyta EB sutarties 246-248 straipsniuose, yra nepriklausoma  Europos Sąjungos institucija, įsteigta 1975 m liepos 22 d. pasirašius Briuselio sutartį,  veiklą pradėjo 1977 m. spalį. EAR būstinė yra Liuksemburge.

Pagal 1992 m. vasario 7 d. pasirašytą Mastrichto sutartį EAR sutektas Europos Bendrijų institucijos statusas, padidintas jų savarankiškumas ir įgaliojimai.

1997 m. spalio 2 d. pasirašius Amsterdamo sutartį EAR tapo Europos Sąjungos institucija, išplėsta atliekamo audito kompetencija - jai priskirti antrasis bei trečiasis ES struktūros ramsčiai, t. y. bendros užsienio ir saugumo  politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų sritys, EAR svarba užkertant kelią pažeidimams ir sukčiavimui, oficialiai patvirtinta EAR teisė teikti ieškinius ETT dėl savo prerogatyvų gynimo kitų ES institucijų atžvilgiu.      

2001 m. vasario 26 d. pasirašyta Nicos sutartis nustatė, kad EAR sudaro po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės. Sutartyje numatyta, kad EAR gali tvirtinti tam tikras ataskaitas kolegijose, o ne dalyvaujant visiems EAR nariams, sutartyje taip pat pabrėžiama  EAR bendradarbiavimo su valstybių narių aukščiausiomis audito institucijomis svarba.

EAR atlieka nepriklausomą Europos sąjungos lėšų surinkimo bei jų panaudojimo auditą,  rengia metinę ataskaitą, kurioje pateikia pastabas apie konkrečių finansinių metų ES biudžeto įvykdymą ir tų ūkinių metų ES finansinės atskaitomybės patikimumo ir ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimo pareiškimą (DAS),  audituoja visų ES pajamų ir išlaidų sąskaitas, tikrina, ar visos ES pajamos ir išlaidos padarytos teisėtai ir tvarkingai, ir  ar finansų valdymas patikimas, t. y. ekonomiškas, efektyvus ir rezultatyvus, rengia specialiąsias ataskaitas, praneša apie nustatytus pažeidimus ar įtariamo sukčiavimo atvejus, teikia nuomones apie pasiūlymus, susijusius su finansinio pobūdžio ES teisės aktais, skelbdami savo audito ataskaitas ir nuomones padeda biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai- Europos Parlamentui- kontroliuoti ES biudžeto įvykdymą ( pvz.: 2005 m. ES biudžetas ~ 107 mlrd. eurų).

EAR neturi teismo galių, todėl jų ataskaitos ir nuomonės nėra teisiškai saistančios, tačiau, siekdami patobulinti finansų valdymą, EAR darbu remiasi teisės aktų, susijusių su ES programomis ir lėšomis, leidėjai, taip pat tų lėšų ir programų vykdytojai bei administratoriai.

EAR sudaro po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės, šiuo metu yra 27 EAR nariai. Narius skiria ES Taryba, apsvarsčiusi valstybių narių pasiūlytas kandidatūras ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Nariai skiriami šešerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama. Nariai prisiekia Europos Teisingumo Teismui. 

EAR narių kolegija yra pagrindinis sprendimus priimantis institucijos organas. Kiekvienas EAR narys yra atsakingas už metinėje institucijos veiklos programoje numatytų užduočių vykdymą. Jas nariams atlikti padeda specialistai – auditoriai.  EAR dirba apie 760 darbuotojų - tai auditoriai, vertėjai, administratoriai. EAR yra kolegiali institucija, kurios nariai balsų dauguma tvirtina ataskaitas ir nuomones. EAR vadovauja pirmininkas, kurį iš savo gretų išrenka Audito Rūmų nariai. Pirmininkas renkamas trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama.

         EAR posėdžiai yra uždari.  Audito Rūmų vidaus tvarką reglamentuoja darbo tvarkos taisyklės, kurias parengusi institucija  teikia tvirtinti ES Tarybai. EAR veikla finansuojama iš bendrojo ES biudžeto, kurį, pasikonsultavęs su Taryba, tvirtina Europos Parlamentas (pvz. 2004 m. EAR siekė 95 mln.  Eurų, tai sudaro 0,1 proc. visų ES išlaidų ir 1,6 proc. visų ES institucijų administracinių išlaidų).

EAR skiria Generalinį sekretorių, kuris yra institucijos vyriausias pareigūnas, atsakingas už personalą ir administraciją, darbuotojų profesinį mokymą, Vertimo tarnybą, kurią sudaro visų oficialių ES kalbų padaliniai, taip pat jis atsakingas už EAR sekretoriatą.

 Susitikime taip pat dalyvavo Audito Rūmų Teisės skyriaus vadovas Tom Kennedy. Jis trumpai pristatė Teisės skyriaus sudėtį: jame darbuojasi septyni teisininkai iš įvairių šalių: 2 iš Belgijos, 1 iš Vokietijos, 2 iš Nyderlandų, 1 iš Italijos, o pats vadovas-Tom Kennedy- iš Anglijos.

Pagrindiniai Teisės skyriaus uždaviniai:

1. Teikti teisinę pagalbą:

Audito Rūmams instituciniais klausimais, taip pat ir  su auditu susijusiais teisiniais klausimais, personalo ir administraciniais klausimais, teikti teisinę pagalbą paprašius ombudsmenui arba Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

2. Atstovauti Audito Rūmus Teisingumo Teisme, Pirmos instancijos teisme ir Tarnautojų teisme, o kartais ir nacionaliniuose teismuose;

3. Rengti mokymus ES teisės srityje.

Pagal kompetenciją į Audito Rūmų Teisės skyrių  gali kreiptis Audito Rūmų narys, Generalinis sekretorius, direktorius arba skyriaus vadovas, Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovas, Atrankos komisijos pirmininkas. Kreipiantis į Teisės skyrių, turi būti pateiktas prašymas raštu, jame aiškiai išdėstyta dalyko esmė, suformuluotas rūpimas klausimas ar keletas jų, pateikti visi susiję dokumentai, nurodytas terminas, o taip pat turi būti nurodytas asmuo ryšiams palaikyti bei pateikta grįžtamoji informacija. 

 

Sausio 25 d. (ketvirtadienis)

 

Susitikimas su Europos Parlamento Teisės komiteto nariu M. Medina Ortego

 

Europos Parlamento Teisės komiteto narys M. Medina Ortego yra kilęs iš Ispanijai priklausančių Kanarų salų. Europos Parlamente dirba nuo 1986 m., kai Ispanija buvo priimta į Europos Sąjungą. Prieš tai dirbo Ispanijos užsienio reikalų ministru ir dalyvavo derybose dėl Ispanijos stojimo į Europos Sąjungą. Europos Parlamente M. Medina Ortego atstovauja Socialistų grupei.

         Susitikime Lietuvos delegacija ir M. Medina Ortego aptarė 2 svarbius Lietuvai klausimus – Konstitucijos Europai tolesnį likimą bei Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę problemą.

         1. M. Medina Ortego pabrėžė, kad Ispanijos referendume dėl Konstitucijos Europai už šią Konstituciją pasisakė 80 procentų Ispanijos piliečių. Šiuo metu Konstituciją yra ratifikavusios 2/3 Europos Sąjungos valstybių narių – 18 iš 27.

         Tačiau kitos valstybės narės yra sustabdžiusios sprendimo dėl pritarimo Konstitucijai procesą. Vokietija šiuo metu siūlo paprastinti Konstituciją, tačiau Ispanija yra prieš tai, kadangi Konstituciją ratifikavusioms valstybėms jį yra tapusi įstatymu ir pakeisti jį negalima.

         Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai referendumuose nepritarė Konstitucijai. Šią problemą galima būtų išspręsti pakartotiniais referendumais, tačiau turi būti papildomai informuoja apie Konstituciją, kad šių šalių piliečiai pakeistų savo nuomonę.

         Manoma, kad Prancūzijos piliečiai, nepritardami Konstitucijai, išreiškė savo nepasitenkinimą Prancūzijos valdžia. Todėl tikimasi, kad 2007 m. gegužės mėn. įvykus Prancūzijos prezidento rinkimams ir juose su didele persvara laimėjus socialistų kandidatei, Prancūzijos piliečiai galėtų pakeisti savo nuomonę ir pritarti Konstitucijai naujame referendume.

         Ispanija yra labai suinteresuota, kad Konstitucija būtų priimta tokia, kokia ji yra, nekeičiant jos nuostatų.

         2. Šengeno erdvėje gyvenantys žmonės yra labai patenkinti, kad kertant valstybių sienas nebereikia pateikti asmens dokumentų. Policija šiuo atveju turi galimybę daugiau laiko skirti savo tiesioginėms funkcijoms – teisėtvarkos užtikrinimui, nusikalstamumo kontrolei.

Iš kitos pusės, turi būti užtikrinta Šengeno erdvės valstybių išorinių sienų apsauga.

Tačiau šiuo metu problema ne valstybėse, kurios nori prisijungti prie Šengeno erdvės (šios valstybės vykdo visas numatytas sąlygas), o Europos Komisijoje, kuri nesugeba užtikrinti naujos informacinės sistemos įdiegimo netgi senosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Šį klausimą galėtų padėti išspręsti Europos Parlamento Laisvių komitetas, kuris užsiima Šengeno sutartimi.

3. M. Medina Ortego taip pat informavo, kad svarbiausi Europos Parlamento Teisės komiteto klausimai yra Sutartinių įsipareigojimų reglamentas (Roma I), Nesutartinių įsipareigojimų reglamentas (Roma II). Šiuo metu daugiausiai dėmesio yra skiriama privatinei teisei (hipotekai, patentams, intelektinei nuosavybei).

 

Susitikimas su Lietuvos Respublikoje išrinktais Europos Parlamento nariais: Danute Budreikaite, Gintaru Didžioku, Eugenijumi Gentvilu ir Eugenijumi Maldeikiu

 

D. Budreikaitė yra Vystomojo bendradarbiavimo komiteto pirmininko pavaduotoja. Šio komiteto tikslas – remti Afrikos/Karibų Jūros/Ramiojo vandenyno salas – buvusias kolonijas, kurios yra atgavusios nepriklausomybę. Parama yra teikiama šiose srityse – sveikatos apsaugos, mokslo, vandens tiekimo, verslo.

Kiekviena valstybė narė įsipareigoja skirti šiam tikslui kasmet 0,7 proc. BVP. Lietuvai yra taikomas pereinamasis laikotarpis – iki 2010 m. 0,17 proc., iki 2015 m. 0,33 proc.

D. Budreikaitės manymu Lietuvoje ši tema turėtų būti plačiau skleidžiama, nes Lietuvoje apie šiuos įsipareigojimus mažai kas žinoma.

Europos Parlamento nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos spauda mažai domisi klausimais, svarstomais Europos Parlamente, ir čia priimamais sprendimais. Todėl atsiranda “informacinė blokada”, nes Lietuvos žmonės nėra informuojami, kokie jiems palankūs sprendimai buvo priimti.

Europos Parlamento nariai pažymėjo, kad jie turėtų susiburti su kitų naujų valstybių narių parlamentarais ir kartu spręsti klausimą dėl jų visų stojimo į Šengeno erdvę.

Dar viena problema, į kurią atkreipė dėmesį E. Gentvilas, - Europos Parlamente svarstoma galimybė asmenims, turintiems leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungos šalyje, keliauti be vizų į kitas Europos sąjungos šalis. Tokiu atveju pvz. Lietuva gali tapti “tramplinu” trečiųjų šalių piliečiams. Asmenys, gaunantys leidimą dirbti Lietuvoje, paprastai siekia tolesnių tikslų – pasilikti ir gauti leidimą nuolat gyventi, nes tai yra vertinga. Todėl siūloma griežtinti leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams išdavimo sąlygas.

E. Maldeikis prisistatė, dirbąs Pramonės, energetikos komitete. Jo pagrindinė sritis – prekybiniai santykiai su trečiosiomis šalimis. Antras klausimas – dėl roaming’o - Europos kompanijos piktnaudžiauja ir gauna didžiulius viršpelnius, nusistatydamos tarptautinių pokalbių mobiliaisiais telefonais kainas. Trečias klausimas – E. Maldeikis yra paskirtas pranešėju klausimu dėl Europos branduolinės energijos sutarties (EURATOM) 50-mečio (įvyks 2007 m. kovo pabaigoje). Šiuo metu ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kaip “įmontuoti” EURATOMO sutartį į naująją Konstituciją Europai? Vyksta aktyvios diskusijos tarp valstybių narių, kaip pakeisti EURATOMO sutartį, kad ji būtų suderinta su šios dienos aktualijomis. E. Maldeikis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvai, kaip branduolinei valstybei, šis klausimas yra ypatingai svarbus. Šių metų balandžio mėnesį planuojama surengti tarpvalstybinę konferenciją šiuo klausimu. Viena iš išeičių galėtų būti EURATOMO sutarties pakeitimas Europos Konstitucijos pagalba, nes tiesioginių derybų tarp valstybių narių metu EURATOMO sutarties pakeitimai išvis gali užstrigti ir sužlugti.

D. Budreikaitė atkreipė dėmesį į tai, kad Bulgarija buvo įpareigota uždaryti šios šalies atominės elektrinės reaktorius, už tai gaunant 500 mln. Eur. kompensaciją, tačiau šiuo metu Bulgarija siekia atnaujinti šios elektrinės darbą ir gauti 1 mlrd. 300 mln. Eur. kompensaciją. Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kurį laiką bus jaučiamas elektros stygius, todėl D.Budreikaitė ragino Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę išnaudoti galimybes, esančias Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, ir derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo termino pratęsimo.

E. Maldeikis informavo, kad tarp Stojimo į Europos Sąjungą sutarties ir kitų Europos Sąjungos teisės aktų yra prieštaravimų, kuriais galima būtų pasinaudoti, sprendžiant klausimą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo termino pratęsimo.

E. Maldeikis taip pat pateikė kelis pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių bendradarbiavimo organizavimo:

1) Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai galėtų dalyvauti Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto organizuojamuose klausymuose; 2) Lietuvos Respublikai aktualių klausimų sprendimui galima būtų pasinaudoti Baltijos asamblėja arba jungtis su kitų nacionalinių parlamentų komitetais.

G. Didžioko nuomone Lietuva turi mažai vilčių, kad Ignalinos atominė elektrinė nebus uždaryta. Europos Parlamentas neturi įtakos šiam sprendimui, taigi nebent per Europos Komisiją galima būtų rasti galimybę formaliai pratęsti uždarymo terminą dėl techninių problemų.

G. Didžiokas pastebėjo, kad Lietuva yra pati kalta, kad buvo įvertinta kaip neatitinkanti kriterijų dėl euro įvedimo. Prieš šį vertinimą Lietuvos įgaliotieji asmenys turėjo sutelkti jėgas ir bendradarbiauti su išvadas teiksiančiais Europos pareigūnais bei jų vadovais. Tuo tarpu, kai išvada jau buvo pateikta Europos Komisijai, buvo jau per vėlu bandyti kažkaip paveikti Europos Komisijos sprendimą.

E. Maldeikis pranešė, kad Europos Parlamente šiuo metu yra renkami parašai rezoliucijai dėl sankcijų Baltarusijai taikymo. Tačiau ekonomine prasme Lietuvai labiau naudinga palaikyti su Baltarusija draugiškus santykius, o ne taikyti jai sankcijas. Be to, Baltarusijoje yra dažnai pažeidžiami Lietuvos verslininkų, vykdančių verslą Baltarusijoje arba vykstančių per šią šalį tranzitu, interesai.

 

 

Aktuali informacija Seimo kanceliarijos padaliniams:

Svarbu skatinti tiesioginį Seimo kanceliarijos padalinių ir ES institucinių padalinių bendradarbiavimą, informuojant kitus Seimo kanceliarijos padalinius aktualiais klausimais.

 

Atvežta informacinė medžiaga ir leidiniai:

·       Lietuvos Respublikos deleguotos Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros docentės, socialinių mokslų daktarės Danutės JOČIENĖS straipsnis “Lietuvos Respublikos pralaimėtos bylos Europos žmogaus teisių teisme: teisinės pamokos ir ateities perspektyvos”.

·       Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos Danutės Jočienės parengta informacija apie bylas prieš Lietuvos Respubliką Europos Žmogaus Teisių Teisme.

·       “Prava čeloveka”, žurnalas (rusų kalba) 2006 m. gruodžio mėn. Nr.9, įsteigtas Rusijos Teisėjų Tarybos ir Tarptautinės Teisininkų Sąjungos.

·       “Prava čeloveka”, žurnalas (rusų kalba) 2007 m. sausio mėn. Nr. 1 (10), patvirtintas Rusijos teismų Tarybos ir tarptautinės teisininkų sąjungos.

·       Leidinys (rusų kalba) “Biuleten Evropeiskogo suda po pravam čeloveka”, Nr. 11’ 2006.

·       Europos Bendrijų Teisingumo Teismo “Metinis pranešimas 2005 m.” (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios Instancijos Teismo darbų apžvalga), kompaktinis diskas (CD-RW).

·       Prezentacija apie Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, kompaktinis diskas (CD-RW).

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                             Julius Sabatauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dalia Komparskienė, 239 65 65

Dalia Latvelienė, 239 67 67

Jelena Voitkun, 239 65 86

Aidena Jankauskaitė, 239 67 95



 
 © Seimo kanceliarija, 2008