Per
IX Seimo kadenciją nuo 2004 m. lapkričio 15 d. Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetas svarstė
ir teikė pasiūlymus dėl valstybės teisinės politikos formavimo, rengė ir padėjo
įgyvendinti teisinės sistemos reformą, teikė išvadas dėl siūlomų Konstitucijos
pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertino, ar svarstomi
įstatymų projektai atitinka Konstituciją, rengė įstatymų projektus bei
pasiūlymus dėl teisėtumo įgyvendinimo, teisėtvarkos stiprinimo ir
nusikalstamumo kontrolės, aktyviai dalyvavo svarstant ir priimant įstatymų
projektus, susijusius su Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimu. Per šį
laikotarpį parengti Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenys,
priimti visuomenei ypač aktualūs Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos ir Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymai.
Pirminė teisinė pagalba tapo nemokamai prieinama kiekvienam piliečiui
Seimui priėmus naujos
redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (įsigaliojo 2005
m. gegužės 1 d.), sudarytos galimybės kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo
jo turtinės padėties, efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus tiek
baudžiamosiose, tiek civilinėse ir administracinėse bylose.
Įstatyme nustatyta pirminė ir
antrinė teisinė pagalba. Pirminė teisinė pagalba tai teisinė informacija,
teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir
savivaldybių institucijoms, rengimas. Ši teisinė pagalba apima ir patarimus dėl
ginčo išsprendimo be teismo, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos
sutarties parengimą. Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi
Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Tereikia kreiptis į
savivaldybės vykdomąją instituciją pagal gyvenamąją vietą.
Antrinė teisinė pagalba tai
dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą,
atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką
nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi
išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu
administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje
pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinė teisinė pagalbą asmenys gauna tik tuomet, jei jų turtas ir metinės
pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai
gauti. Įstatyme nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama,
neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Pavyzdžiui, nukentėjusieji dėl
nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, turintys teisę į
socialinę pašalpą arba jei jie yra valstybės išlaikomi stacionariose globos
įstaigose ir kai kurie kiti.
Valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir
neturtinę žalą
2005 m.liepos 14 d. įsigaliojo
naujas ir labai svarbus Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo
įstatymas. Šis įstatymas nustato atvejus, kuriais valstybė kompensuoja
smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei šios žalos
kompensavimo tvarką. Įstatyme nurodoma, kad smurtinis nusikaltimas - tai
Baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo
požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta nukentėjusio asmens gyvybė arba
sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Pavyzdžiui, tyčinis nužudymas,
sunkus sveikatos sutrikdymas, arba pasikėsinta į seksualinio apsisprendimo
laisvę ar neliečiamumą - išžaginimas, seksualinis prievartavimas.
Teisę į smurtiniais
nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą turi
nukentėję asmenys arba asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais
nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai. Taip pat numatyti
asmenys, kurie neturi teisės į tokią kompensaciją. Kompensacijos nebus mokamos, jei smurtiniu
nusikaltimu padaryta mažesnė negu vieno minimalaus gyvenimo lygio žala. Į
paramą negalės pretenduoti ir asmenys, smurtinio nusikaltimo padarymo metu
turėję neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Įstatyme aiškiai numatyti kompensuojamos žalos dydžiai. Kompensuojama turtinė
žala negali viršyti 75 minimalių gyvenimo lygių (MGL, 1 MGL - 125 Lt), jeigu
smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė, 50 MGL, jei sunkiai sutrikdyta
žmogaus sveikata arba pasikėsinta į seksualinio apsisprendimo laisvę ar
neliečiamumą, 25 MGL, jei nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
Kompensuojama neturtinė žala:
30 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė, 20 MGL, jeigu
sunkiai sutrikdyta sveikata arba pasikėsinta į seksualinio apsisprendimo laisvę
ar neliečiamumą, 10 MGL, jei nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
Stiprinama nusikalstamumo kontrolė
Bausmių
vykdymo kodekso pataisomis (įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d.) uždraustas pašto bei perduodamų maisto
siuntinių, dažnai atliekančių kvaišalų, alkoholio bei mobiliųjų telefonų
slėptuvių funkcijas, perdavimas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo
bausmes. Taip pat nustatyta galimybė
arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantiems nuteistiesiems, neturintiems pinigų asmeninėse sąskaitose ir
pajamų, gauti iš bausmę vykdančios institucijos lėšų kartą per mėnesį iki 0,3
minimalaus gyvenimo lygio dydžio išmoką būtiniausiems reikmenims pirkti. Sudarytos
palankesnės sąlygos palaikyti socialiai naudingus ryšius su šeimomis ir
artimaisiais, aiškiau reglamentuota drausminės nuobaudos perkėlimo iš
lengvosios į paprastąją grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę skyrimo
tvarka, patikslinti lygtinio paleidimo netaikymo pagrindai.
Seimui priėmus Baudžiamojo
proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Kardomojo kalinimo įstatymo
pakeitimo įstatymą (įsigaliojo 2006 m. liepos 1 d.), pagerinta nukentėjusiųjų padėtis: įstatyme pareigūnams
nustatyta pareiga informuoti nukentėjusįjį apie įtariamojo, kaltinamojo ar
nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, taip pat įgyvendinamos
Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 metų
programos nuostatos, užtikrinamas nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų saugumas,
kai iš laisvės atėmimo vietos į laisvę paleidžiamas įtariamasis ar nuteistasis.
Gavęs pranešimą, nukentėjusysis, esant poreikiui, gali imtis papildomų apsaugos
priemonių nuo galimo kaltininko keršto ar naujų nusikalstamų veikų. Be to,
gaudamas pranešimą apie suimto įtariamojo paleidimą į laisvę nukentėjusysis
geriau žinos apie vykstančio baudžiamojo proceso eigą. Informacija apie
kaltininko paleidimą į laisvę suteikiama tik tais atvejais, kai to pageidavo
pats nukentėjusysis.
Parengti Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenis
2006 m. lapkričio 28 d. Seimas patvirtino Lietuvos
Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenis.
Teisės ir teisėtvarkos
komiteto parengi naujieji teisėkūros tobulinimo metmenys turėtų tapti
pagrindiniu ir principiniu teisės aktu, skirtu visiems, kuriantiems Lietuvos
teisės sistemą.
Metmenyse
numatomos pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos, jų pagrįstumas, teisės
akto struktūra. Taip pat numatyta, kad
poįstatyminiai aktai įsigaliotų kartu su įstatymu, kad jų įgyvendinimas būtų
privalomai siejamas su finansavimu ir visi teisės aktai būtų skelbiami viešai.
Naujuose metmenyse
numatyta būtina bendra valstybinės teisės aktų stebėsenos sistema. Teisėkūros
tobulinimo metmenys nurodo periodiškai ar po nustatyto laikotarpio, taip pat
atsiradus visuomenės poreikiui arba pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms
vertinti teisės aktų efektyvumą ir poveikį.
