2005-03-01 - 2005-03-31

EN  FR

LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

kovo 1d.

Į frakcijos posėdžio metu vykusią diskusiją "Ar Lietuva pasiruošusi euro įvedimui?" buvo pakviesti: Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas, finansų viceministras Jaunius Simonavičius, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Valdas Sutkus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas teigė, kad pirmiausia reikės sutvarkyti įstatyminę bazę, pakeisti Konstituciją ir kitus įstatymus. Vyriausybei planuojama teikti svarstyti euro įvedimo įstatymą. Lietuvos banko vadovas tikisi, kad euro monetas kaldins Lietuvos monetų kalykla. Šarkinas teigia, kad 2007 m. pradžioje litą Lietuvoje keičiant į eurą, neketinama kaip nors riboti į eurus keičiamų litų kiekio. “Negalėsime kontroliuoti žmonių – jie nueis į kelis bankus ir per keletą kartų pasikeis turimas sumas grynais pinigais”, - svarstė Lietuvos banko vadovas.

Jis taip pat teigė, kad pinigus keičiantys asmenys nebus identifikuojami, nebus tikrinami pinigų įsigijimo šaltiniai. Pasak Šarkino, šiuo metu apyvartoje yra 5,6 mlrd. Litų. Eurą Lietuvoje ketinama įvesti nuo 2007 metų sausio 1 dienos, tačiau dar dvi savaites po minėtos datos planuojama leisti atsiskaityti ir litais. Šarkino teigimu, euro įvedimas ir valdžios planuojama mokesčių reforma visiškai nesusiję dalykai.

Pasak finansų viceministro J.Simonavičiaus, Lietuva privalo išlaikyti finansinį stabilumą, o minėtoji mokesčių reforma jo neturi sugriauti. Anot viceministro, neįmanoma teisės aktuose numatyti saugiklių nuo kainų kilimo, kurį, pasinaudodami valiutų kaita, gali inicijuoti prekybininkai “kainos nepriklauso nuo politikų sprendimų, o tik nuo prekybininkų”, - sakė jis. J.Simonavičiaus teigimu, ministerija artimiausiu metu pateiks pasekmių, kurių gali sulaukti gyventojai ir įmonės, prognozes.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės A.Armanavičienės teigimu, Lietuvai euro įvedimo metu nepavyks išvengti kainų didėjimo. “Kainos visur kilo, vėliau mažėjo, tačiau Lietuvai dėl menko žmonių mokumo prabanga būtų leisti kainų kilimą net keliems mėnesiams,” – tvirtino Armanavičienė. Jos duomenimis, Prancūzijoje įvedant eurą pienas ir mėsa pabrango 30 proc., Italijoje laikraščiai ir žurnalai – 4-17 proc., Vokietijoje restoranų ir kavinių paslaugos – iki 30 procentų.

kovo 2 d.

Įvyko Seimo Pirmininko pavaduotojo, Liberalų ir centro frakcijos nario Gintaro STEPONAVIČIAUS spaudos konferencija „Nacionalinio susitarimo dėl mokesčių politikos būtinybė“

Orinta Barkauskaitė,

www.DELFI.lt  2005 kovo mėn. 2 d. 10:50

Lietuvai yra būtinas Nacionalinis sutarimas dėl mokesčių politikos, o liberalcentristai ketina imtis iniciatyvos, kad toks sutarimas būtų pasiektas tarp visų socialinių partnerių. Tokią poziciją išdėstė Seimo pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Gintaras Steponavičius. “Pradėsim dvišales konsultacijas, kad įtikintume visas jėgas tokio susitarimo būtinybe <…> Mes turėtume sutarti matydami kokioj valstybėje norime gyventi po kelių metų”, - žurnalistams spaudos konferencijoje sakė G.Steponavičius.

Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo, valdančiosios koalicijos pareiškimas dėl mokesčių reformos ir vėliau pačioje koalicijoje pasirodę prieštaravimai yra tolygūs butaforijai, parodančiai, kad klausimas paskelbtas per anksti ir neatsakingai, o jo rezultatas tebuvo žmonių susierzinimas.

“Siūlau neimprovizuoti tokia jautria tema”, - sakė liberalcentristas.

G.Steponavičius remia prezidento Valdo Adamkaus mintis, kad visi socialiniai partneriai turėtų kartu susėsti prie bendro stalo ir pasiekti platų visų politinių jėgų susitarimą dėl atsakingos mokesčių politikos.

“Toks nacionalinis sutarimas yra būtinas – esu pasirengęs dėti į tai pastangas. Žmonės nori aiškiai suvokti kodėl ir kokie sprendimai gimsta”, - sakė Seimo pirmininko pavaduotojas.

G.Steponavičiaus teigimu, Nacionaliniame sutarime turi būti įvardinta, kad mažesnė mokesčių našta leidžia augti kiekvieno žmogaus gerovei ir mažina motyvaciją slėpti mokesčius bei neskatina verslo migruoti į kitas šalis. Jis pastebėjo, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama esamų mokesčių surinkimui, o ne naujų įvedimui. Be to, Vyriausybė turėtų taupiau naudoti surenkamus mokesčius. Toks pasiektas Nacionalinis sutarimas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didėjimo.

“Šalies konkurencingumui svarbus bendras sutarimas”, - sakė G.Steponavičius.

kovo 8 d.

R.Palaitis užregistravo Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=252080&Condition2=

kovo 9 d.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Dalios TEIŠERSKYTĖS spaudos konferencija „Sociologinio tyrimo „Skaitymas, kryptingumas ir poreikiai“ pristatymas“

Orinta Barkauskaitė, www.DELFI.lt
2005 kovo mėn. 9 d. 10:35

Lietuva pagal savo raštingumo rodiklius grįžta į devynioliktą amžių. Tai pristatydama Seimo užsakymu atliktą sociologinį tyrimą "Skaitymas, kryptingumas ir poreikiai" sakė Liberalų ir centro frakcijos narė Dalia Teišerskytė, priklausanti parlamentiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

“Pasaulyje dvidešimt pirmas amžius laikomas informaciniu amžiumi, mokymosi visą gyvenimą amžiumi, o mes grįžtame į devynioliktąjį – matomi panašūs rodikliai”, - sakė D.Teišerskytė, pridurdama, kad iš tyrimo paaiškėjo, jog Lietuvoje knygų ir spaudos skaitymą keičia muilo operos, populiarioji kultūra iš JAV arba Rusijos, interneto kultūra.

Sociologinę tyrimo dalį pristatęs socialinių mokslų daktaras Tadas Tamošiūnas sakė, kad tyrimas atskleidė apverktiną šalies būklę – trečdalis gyventojų neskaito nei knygų, nei spaudos. Be to, iš likusiųjų dviejų trečdalių, nemažą dalį sudaro 16 – 25 metų amžiaus žmonės, kurie vis dar mokosi, tad jie skaito privalomąją literatūrą. Tad galima daryti išvadą, kad maždaug pusė visuomenės neskaito knygų.

Iš tyrimo taip pat paaiškėjo, kad moterys Lietuvoje skaito daugiausiai – daugiau, dažniau ir įvairiau nei vyrai, kurie raštingumo prasme stipriai atsilieka nuo moterų.

Neskaitančių ženkliai daugėja senstant - dėl lėšų trūkumo pensinio amžiaus žmonės negali užsiprenumeruoti ar nusipirkti spaudos leidinių, knygų.

Beje, tyrimas parodė, kad daugiau skaito tie, kurių pajamos viršija 600 Lt.

Spaudos skaitymas, kaip ir buvo tikėtasi, priklauso nuo išsimokslinimo – aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės skaito tris kartus dažniau nei jo neturintys.

Dažniau skaito didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), mažiau - kaimiškų vietovių ir miestelių gyventojai. Be to, kaime populiaresnė rekreacinė literatūra (tai meilės romanai, nuotykinė ir fantastinė literatūra), tačiau intelektualia proza ar publicistika domimasi mažai. Kita vertus, čia nemažai įtakos turi ir tai, kad kaimiškų vietovių bibliotekų būklė apverktina.

Tiriant moksleivių skaitomumą, išryškėjo šeimos įtaka vaiko skaitomumui - moksleivių įpročiai priklauso nuo to, ar namie skaito tėvai, kiek knygų yra namuose ir nuo to, ar vaikui buvo skaityta balsu jam esant mažam.

Pasak T.Tamošiūno, skaitomumas priklauso nuo dviejų statuso veiksnių - pajamų ir išsimokslinimo. Žinoma, įtakos turi ir gyvenamoji vieta

Nurodydami neskaitymo priežastis, žmonės įvardija laiko ir lėšų trūkumą. Laiko stokos problema ypač aktuali miestiečiams – tai byloja apie daug dinamiškesnį jų gyvenimo būdą.

T.Tamošiūno teigimu, galbūt reikėtų pradėti bibliotekų reguliavimą. Šiuo metu bibliotekos gauna lėšų už kurias savarankiškai perka knygas. “Kai jos pačios renkasi, renkasi primityvesnę literatūrą”, - problemą įvardijo T.Tamošiūnas.

Jo teigimu, taip pat labai svarbus išskirti vyresnio amžiaus žmones – jie turėtų būti tiksline grupe.

Vyresnio amžiaus žmonių skaitomumo problemą akcentavo ir D.Teišerskyė. Jos teigimu, būtina atkreipti dėmesį į daugiau nei milijoną pensininkų ir neįgaliųjų, kuriems neprieinamos knygos ar spauda.

Kitą savaite Seime vyks tarptautinė konferencija, skirta skaitomumo skatinimui.

“Tarptautinė konferencija padės pagrindus didžiuliam darbui žmogaus grąžinimą prie kalbos”, - sakė D.Teišerskytė.

Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės konferencijos programai ir Ilgalaikės valstybinės skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo programos koncepcijai parengti.

* * *

Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje narių Armino LYDEKOS ir Skirmanto PABEDINSKO spaudos konferencija „Moldovos lūkesčiai ir parlamento rinkimų stebėjimo išvados“

BNS
2005 kovo mėn. 9 d. 16:18

Moldovos lietuviai ieško galimybių grįžti į Lietuvą, sako su oficialia delegacija Moldovoje savaitgalį lankęsis frakcijos narys Arminas Lydeka. "Buvome susitikę su lietuvių bendruomenės atstovais, Moldovos lietuviai stengiasi grįžti į Lietuvą", - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė savaitgalį Moldovoje vykusius parlamento rinkimus stebėjęs parlamentaras.

Pasak A.Lydekos, skurdžiai gyvenančioje Moldovoje Lietuva vertinama kaip "aukštos gerovės valstybė".

Kaip spaudos konferencijoje pasakojo rinkimus Moldovoje stebėjęs parlamentaras Algirdas Paleckis, nors kainos Moldovoje "labai panašios, kaip Lietuvoje", uždarbiu moldovai lietuviams toli gražu neprilygsta.

Pasak A.Paleckio, vidutinis moldovo atlyginimas siekia apie 300, pensija - 70 litų. Parlamentaro teigimu, skurdžiai gyvenančių moldovų pagrindinis pajamų šaltinis - užsienyje dirbančių giminaičių piniginės perlaidos.

Kaip sakė A.Paleckis, užsienyje dirbantys moldovai per metus artimiesiems į Moldovą atsiunčia apie milijardą dolerių piniginių perlaidų.

Parlamentaro tvirtinimu, dar viena priežastis, kodėl Moldovoje gyvenantys lietuviai ieško galimybių grįžti į Lietuvą - Moldovoje klestinti korupcija.

Moldova pagal korupcijos lygį yra trečia pasaulyje po Kamerūno ir Kenijos.

Kaip sakė parlamentaras, "teisėsaugininkai, kad nelįstų prie narkotikų gamintojų, per mėnesį gauna apie tūkstantį dolerių", greitesnis dokumentų parengimas vykstantiems dirbti į užsienį "kainuoja" apie 100 dolerių.

* * *

Liberalų ir centro frakcijos seniūno Algio ČAPLIKO spaudos konferencija „Rinkiminių pažadų nykimo metas“

ELTA
2005 kovo mėn. 9 d. 16:18

Valdančioji dauguma ir opozicija susikeitė vaidmenimis, mano opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas Algis Čaplikas. Kaip spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A.Čaplikas, kol valdančioji dauguma kritikuoja savo pačios sprendimus, jos pagrindines funkcijas perėmė opozicija."Opozicija aiškinasi euro įvedimo galimybes, Lisabonos strategijos įgyvendinimo būdus, tuo tarpu valdančioji dauguma kritikuoja savo sprendimus", - sakė liberalcentristas.

A.Čaplikas apgailestavo, jog "po penkiolikos nepriklausomybės metų turime biurokratinę Vyriausybę, kuri neturi aiškių siekių ir ambicingų tikslų". Pasak A.Čapliko, esant tokiai Vyriausybei kyla grėsmė, jog nebus įgyvendinti ir Vyriausybės programoje numatyti tikslai, tarp jų - mokesčių bei vietos savivaldos reformos.

Valdančiųjų partijų - Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos - lyderiai vasario mėnesį paskelbė priėmę sprendimą nuo kitų metų reformuoti mokesčių sistemą, sumažinant fizinių asmenų pajamų mokestį, bet įvedant nekilnojamojo turto mokestį.

Tuo tarpu jau po poros savaičių premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė, kad valdančioji koalicija ieškos galimybių šio mokesčio Lietuvoje neįvesti. Anot A.Čapliko, sukėlusi sumaištį visuomenėje valdančioji koalicija tikslaus atsakymo - bus ar nebus įvestas nekilnojamo turto mokestis - nepateikia.

"Šiandien turime tylą, ramybę ir nesupratimą - bus įvestas nekilnojamo turto mokestis, ar ne, ruoštis jam, ar ne", - sakė A.Čaplikas.

A.Čaplikas baiminosi, jog mokesčių reformos likimo gali sulaukti ir vietos savivaldos reforma. "Trys variantai (vietos savivaldos modelių- BNS) pateikti Seimui, Vyriausybės pozicijos nėra", - sakė A.Čaplikas.

Anot A.Čapliko, tikriausiai "šis rinkimų pažadas (įgyvendinti tiesioginius merų rinkimus -BNS) po ilgų aptarimų viešumoje bus labai ramiai padėtas į stalčių".

Šiuo metu savivaldybių merus renka savivaldybių tarybos.

kovo 15 d.

Pasisakymai plenariniuose posėdžiuose:

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-39(4) priėmimas

R. Šukys: siūlė apsispręsti ir pritarti esamai komisijos sudėčiai ir sudaryti tokią komisiją ir tuo pačiu tikisi, kad sudarius šią komisiją bus išrinktas veiklus, principingai dirbantis ir vykdantis įstatyme numatytas funkcijas šios komisijos pirmininkas, taip pat jo pavaduotojas, kad komisija sugebės principingai vertinti operatyvinės veiklos subjektų veiklą, įvykdyti Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus įgaliojimus.

Taip pat pasiūlė, kad galbūt reikėtų Seimui ateityje grįžti prie Operatyvinės veiklos įstatymo tam tikrų nuostatų ir šiuos įgaliojimus peržiūrėti taip, kad komisija iš tiesų galėtų veikti efektyviai. R. Šukys pastebėjo, kad komisijos, kuriai jam teko vadovauti praeito Seimo kadencijos pabaigoje, išvados ir pasiūlymai Seimui tebėra neįgyvendinti. Jo manymu, pirmaeilis uždavinys būtų, atsižvelgiant į šias išvadas, nedelsiant atlikti tam tikrus veiksmus kontroliuojant operatyvinės veiklos subjektus ir ginant žmogaus teises. Todėl reikėtų priimti šį nutarimą šiandien.

Dėl kai kurių asmenų, kurie nebuvo įtraukti į komisijos sudėtį, kuriems nebuvo leista dirbti su slapta informacija, jo nuomone, Seimui reikėtų ryžtis ateityje, sudarius šią komisiją, spręsti klausimą, kad leidimą dirbti su slapta informacija… Seimo nariams būtų nustatyta kitokia tvarka, negu yra nustatyta visiems valstybės tarnautojams, kad institucija, kuri yra atskaitinga Seimui ir kurios parlamentinę kontrolę Seimas vykdo, neturėtų lemiamos įtakos Seimo nariui suteikiant ar nesuteikiant teisės dirbti su slapta informacija ir tokiu būdu apribojant jo galimybes vykdyti Konstitucijoje nustatytas Seimo nario funkcijas. Frakcijos narys siūlo balsuoti už.

P.Auštrevičius pristatė Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos Lietuvos narystei Šengene įgyvendinimo sudarymo“ projektą: “Europos Sąjungoje pasiekėme daug, bet ne viską. Mums reikia galutinai įsitvirtinti toje politinėje, ekonominėje ir teisinėje erdvėje per dvi papildomas narystes, iš kurių viena jų yra dalyvavimas Šengene.

Kolegos, priminsiu, kad 1985 metų susitarimas, mums dar nedalyvaujant toje veikloje, dėl Šengeno 1990 metais buvo perkeltas į Šengeno sutarties įgyvendinimo Konvenciją, kuri tapo pagrindu Europos Sąjungos narėms dalyvauti Šengene. Ką tai reiškia? Narystė Šengene iš esmės įtvirtina galutinį nekliudomą judėjimą Europos Sąjungos valstybių viduje, pagrindinį dėmesį sutelkiant prie išorinių sienų. Jums, kolegos, matyt, nereikia papildomai aiškinti, kodėl ši narystė mums ypač svarbi čia, Lietuvoje, nes mes esame didžioji išorinės sienos su ne Europos Sąjungos valstybėmis dalis, sudaranti arti tūkstančio kilometrų.

Iš tiesų Vyriausybė ėmėsi tam tikrų žingsnių. Priminsiu, yra priimtas nacionalinis Šengeno ACQUIS priėmimo veiksmų planas, patvirtintas 2002 m. liepos 19 dieną. Yra priimtas ir veiksmų planas, įgyvendinant visą priemonių sąrašą, bet aš esu įsitikinęs, kad ir Seimui reikia imtis deramo vaidmens ir funkcijų, prižiūrint šio plano įgyvendinimą. Aš pasistengsiu trumpai apibūdinti, kodėl tai reikėtų daryti.

Pirmiausia, gerbiamieji, įgyvendinant Šengeno planą dalyvauja daugelis ministerijų. Aš tik pavardysiu pagrindines: Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, taip pat svarbios institucijos, ir savarankiškos, ir priskirtos prie ministerijų, tai Valstybinės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Migracijos tarnyba, Informacinės plėtros departamentas ir kiti. Kitaip tariant, tai yra daugelio institucijų bendros veiklos planas.

Iš tiesų mes Užsienio reikalų komitete jau išklausėme pirmą pranešimą apie Šengeno veiksmų įgyvendinimą. Aš net turiu pasakyti, kad ypatingai entuziastingai nuteikė komiteto narius, įtikino juos, kad viskas vyksta sklandžiai. Netgi prakalbus apie narystės datą… Buvo suabejota, ar iš tiesų 2007 m. sausio 1 dieną, kaip Lietuva kėlė sau tokį tikslą, šis planas bus įgyvendintas. Kitaip tariant, atsižvelgiant į tai , kad šis veiksmų planas apima labai svarbias sritis (aš noriu pavardinti atskirų ministerijų veiklos sritis), t.y. išorinių sienų apsauga, infrastruktūra, sienų perėjimo punktai, pasikeitimo informacija, taip pat vizų politika… Noriu pabrėžti, kad tai bus vizų registras; pasikeitimas statistine informacija tarp valstybių narių; tai migracija; užsieniečių buvimo Lietuvoje tvarkos nustatymas, kaip viena iš svarbiausių priemonių; policijos bendradarbiavimas, kompiuterizavimas, jos techninis aprūpinimas transporto ir ryšio priemonėmis; (…) nacionalinio padalinio įkūrimas Lietuvoje; taip pat narkotinių medžiagų kontrolė ir nacionalinė Šengeno informacinė sistema, kuri bus iš tiesų atskira sistema, leidžianti keistis reikiama informacija laiku su visomis valstybėmis narėmis; bei, be jokios abejonės, duomenų apsauga nepažeidžiant asmenų ir juridinių asmenų teisių. Kitaip tariant, atsižvelgdamas į tai, manau, yra keturios pagrindinės priežastys, dėl kurių tokios komisijos sudarymas Seime yra svarstytinas ir teiktinas dalykas.

Pirma, Lietuvos narystė Šengene galutinai įtvirtins nekliudomą Lietuvos gyventojų ir krovinių judėjimą per mūsų išorinę sieną ir toliau į Europos Sąjungą bei, tikiuosi, toliau leis stiprinti kovą su kontrabanda ir nelegaliu sienos kirtimu.

Antra, atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant programą dalyvauja daug savarankiškų institucijų, turint omeny, kad Vyriausybė nustatė savo komitetą, t.y. priežiūros komitetą… Manau, daugelio institucijų dalyvavimas visuomet sukelia tam tikrų problemų, ir be jokios nereikalingos priežiūros, bet tam tikros priežiūros reikia.

Trečia, tai yra labai brangus projektas. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad daugiau kaip 600 mln. litų numatyta iki 2007 metų pradžios investuoti į šį projektą. Tai tikrai visų mūsų pinigai, tai ir paramos iš Europos Sąjungos panaudojimas, todėl tai nėra menkavertis projektas. Paskutinė, bet, mano manymu, viena iš svarbiausių priežasčių yra Kaliningrado tranzito klausimas, kad laiku ir visapusiškas dalyvavimas Šengene jokiu būdu nedarytų įtakos buvimo ar esant Kaliningrado tranzito nustatytai tvarka ir kad mums tai jokiu būdu nebūtų kliuvinys būti atskirtiems, būtų pavėlintiems įstoti į Šengeną. Atsižvelgdami į tai, mes ir pateikėme šį pasiūlymą, kuris buvo paremtas, kaip aš minėjau, 50 kolegų, kad Seime būtų sudaryta komisija. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus, aš manau, tikrai galima svarstyti komisijos pavadinimą, jį tikslinti, galbūt pavadinti ją Seimo komisijos Lietuvos narystei Šengene įgyvendinimo priežiūros komisija, taip pat apsispręsti dėl jos nuolatinumo ar laikinumo. Sutinku, kad narystė Šengene yra ilgalaikis klausimas, bent jau pusantrų metų mažiausiai skiria mus nuo jų, tačiau gal pradėkime nuo laikinosios komisijos. Pažiūrėsime, kaip ji veiks, ir jeigu reikės (aš tikiuosi, taip tikrai bus), jos veikla bus pratęsta.

Aš tikiuosi, kad jums sutikus mes pateiksime patikslintą šios komisijos priėmimo projektą, ir taip žengsime vieną iš esminių žingsnių įtvirtinant Lietuvą vienoje iš svarbiausių narysčių Europos Sąjungoje.”

kovo 16 d.

V.Grubliauskas, A.Endzinas užregistravo Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą kartu XP-206(2), XP-339, XP-340 https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=252311&Condition2=

* * *

V.Grubliauskas, A.Endzinas užregistravo Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą kartu XP-206(2), XP-338, XP-340 https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=252313&Condition2=

* * *

V.Grubliauskas, A.Endzinas: Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą kartu XP-206(2), XP-338, XP-339 https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=252315&Condition2=

kovo 21 d.

A.Čaplikas, R.Šukys: Darbo kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=252497&Condition2=

* * *

Atsižvelgdama į nuolatinius valstybės vadovo Valdo Adamkaus raginimus ir mokesčių reformos svarbą šaliai, G.Steponavičiaus iniciatyva, Seime buvo surengtas pirmas viešos diskusijos tarp politinių partijų ir socialinių partnerių posėdis. Tikimasi, kad pradėtas konstruktyvus dialogas ateityje leis pasiekti platų susitarimą dėl mokesčių sistemos.

Nors siūlomame susitarime nekalbama apie konkrečius skaičius, frakcijos įsitikinimu, politikams, visuomenei ir verslui būtina vieningai sutarti, kad jau artimiausiu metu neatidėliotinai ir stipriai būtų mažinami mokesčiai darbo jėgai, tuo pat metu įsipareigojama neįvesti naujų mokesčių.

Anot Gintaro Steponavičiaus “principinis, skirtingas pažiūras turinčių politinių jėgų susitarimas dėl mokesčių politikos parodytų, kad vardan šalies ekonomikos ir gyventojų gerovės didėjimo politikai gali įveikti partines ambicijas”

Frakcijos nario nuomone, visuomenė ir verslas laukia iš valdžios aiškios, pagrįstos ir prognozuojamos mokesčių politikos. Todėl esant plačiam sutarimui dėl esminių reformos krypčių, bet kuri valdžioje esanti Vyriausybė turėtų patikimą orientyrą, kokiais principais vadovaujantis artimiausioje ateityje turėtų būti tvarkoma šalies mokesčių sistema.

Dalyvavusieji diskusijoje planuoja per dvi savaites pateikti savo atstovaujamų organizacijų požiūrį į siūlomą susitarimą dėl mokesčių politikos.kovo 22 d.

Pavasario lygiadienio proga, frakcijos narių Gintaro Steponavičiaus ir Rimanto Remeikos iniciatyva, Parlamento galerijoje buvo pristatyta dailininko Sigito Kviklio tapybos darbų paroda “Tango. Pavasario pasveikinimas”. Šioje parodoje siekiama parodyti, kaip slapčiausias žmogaus dvasines būsenas galima išreikšti spalvomis ir linijomis. Parodoje buvo pristatyti spalvingi ir nuotaikingi tapybos darbų paveikslai, įkvėpti tango šokio ir muzikos.

“Tango tai kur kas daugiau negu šokis. Tai ir gyvenimas, ir kultūra, ir filosofija. Tai vidinės pilnatvės siekimas, unikalus slapčiausių žmogaus emocijų, pojūčių ir išgyvenimų reiškimo būdas žodžiais poezijoje, judesiu šokyje, garsais muzikoje bei spalvomis tapyboje” – teigia tapybos darbų autorius Sigitas Kviklys.

Parodos atidarymo proga tango svečiams šoko “Argentinietiško tano klubo” šokėjai Kristiana Kemundrytė ir Irmantas Bačelis bei grojo grupė “4 TANGO”.

kovo 23 d.

Frakcijoje įvyko diskusija “Ar Lietuva pasirengusi euro įvedimui? Dalyvavo: europarlamentarė Margarita Strakevičiūtė, Gitanas Nausėda, AB Vilniaus bankas prezidento patarėjas, dr. Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, Eduardas Vilkas, Ekonomikos instituto direktorius.Ekspertai prognozuoja, kad nepagrįsta panika dėl galimo kainų augimo gali sukelti infliaciją iki euro įvedimo

Vakar Seimo opozicinė Liberalų ir centro frakcija surengė antrą diskusijų dėl euro įvedimo raundą. Vienas labiausiai keliančių nerimą pavojų - galimas kainų šuolis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtina kovoti su panika, kuri plinta tarp gyventojų dėl prognozuojamo kainų šuolio.

Jie pasigenda gilesnės studijos, kuri atskleistų galimą euro įvedimo įtaką šalies ekonomikai ir kiekvieno žmogaus gyvenimui.

Kadangi trūksta informacijos, sklando įvairūs gandai. Jie gali išprovokuoti vartojimo bumą - Lietuvos gyventojai jau dabar pasirengę pulti kaupti druskos ir kitų produktų atsargas. Siūlo didinti realias pajamas

Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė akcentuoja neigiamą euro įvedimo įtaką socialinei sferai. Jos nuomone, prieš įvedant eurą būtina sumažinti mokesčius arba didinti darbo užmokestį - tai padidintų realias gyventojų pajamas ir leistų išvengti šoko.

“Aš stebiuosi, kad visi tokie ramūs. “Sodros” deficitas grėsmingai auga, per du mėnesius jis pasiekė 100 milijonų litų. Nereformuoti sveikatos, švietimo, kultūros sektoriai. Reikėtų atlikti valstybės išlaidų analizę šioje srityje. Iš Lietuvos banko būtina pareikalauti parengti euro įvedimo įtakos studiją. Kaip be jos galima priimti sprendimus, kurie palies kiekvieno piliečio gyvenimą?” - klausia europarlamentarė.

Ji atkreipia dėmesį, kad žmonėms reikia daugiau aiškinti, suteikti informacijos apie būsimus kainų pokyčius. Priešingu atveju visi lauks kažko baisaus. Juolab kad yra neigiama kitų šalių patirtis - euro įvedimu nepatenkinti italai, vokiečiai, Nyderlandų gyventojai. Gali būti, kad ir Lietuvoje visi stengsis artėjant euro įvedimui išleisti pinigus ir prisipirkti atsargų.

“O paskui gali paaiškėti, kad kainų šuolio visai nebuvo. Kainos kyla iš pradžių, o po to nuslūgsta. Todėl pajamas reikėtų didinti prieš pat euro įvedimą. Tai būtų daugiau psichologinis poveikis, nes dėl konkurencijos jos greitai vėl nukris”, - teigia M.Starkevičiūtė. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje neskaičiuojamas neturtingo žmogaus krepšelis. Būtina kovoti su panika

Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neįžvelgia pagrindo panikai dėl galimo kainų kilimo. Jo teigimu, vienos kainos gali pakilti, o kitos sumažėti. Tačiau žmonės visuomet bus linkę matyti tik tai, kad viena ar kita prekė pabrango, o ne bendrą įtaką jo šeimos biudžetui.

Jo teigimu, kitose ES šalyse įsiliejus į euro zoną pakilusios kainos siejasi su jų apvalinimo efektu. Šio efekto bijo ir lietuviai. Jie jau kone dabar pasirengę bėgti į parduotuves druskos. Jei tokios nuotaikos taps masinės, tai gali sukelti infliaciją gerokai anksčiau nei 2007 metų pradžioje. Todėl su panika reikia kovoti.

“Tik ne pareiškimais, kad kainos bus apvalinamos vartotojų naudai, kaip žadama raminant. Tai visiškai neliberalus požiūris, nes įmonių interesų taip pat negalima ignoruoti. Siūlyčiau pateikti įvairius pavyzdžius iš kitų šalių, aiškinti, kaip iš tikrųjų ten buvo”, - tikina G.Nausėda.

Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius Eduardas Vilkas įsitikinęs, kad kuo anksčiau įsivesime eurą, tuo geriau. Juolab kad tai padarius nieko baisaus neatsitiks. “Savo pinigų politikos mes šiaip ar taip neturime. Faktiškai eurą mes jau esame įsivedę, tik kad popieriukas kol kas dar kitoks”, - juokauja E.Vilkas.

Jis tikina, kad kainos kils, bet visai ne dėl euro įvedimo. Tiesiog mūsų kainos turi pamažu artėti prie ES vidurkio, ir šis procesas palaipsniui vyksta, nes reikia įveikti nemažą gabalą - mažiausiai 30 proc. skirtumą. “Išaiškinkime tautai, kad kainų kilimas su euro įvedimu neturi ryšio”, - siūlo sprendimą. Kuo greičiau, tuo geriau

M.Starkevičiūtės nuomone, įsivesti euro nereikia skubėti, nors jis ir teigiamai paveiks mūsų ekonomiką. Viena priežasčių - nereformuota socialinė sfera. Kitos šalys paskubėjo ir padarė klaidą, pavyzdžiui, Italija, dėl to praradusi dalį konkurencingumo. Labiausiai europarlamentarė pasigenda išsamios studijos, kuri atskleistų euro įtaką visai šalies ekonomikai.

“Lietuva argumentuodama euro įvedimą verda savo sultyse. Todėl reikėtų pasikviesti Europos centrinio banko, Europos Parlamento ekspertus ir surengti seminarą. Tai būtų galima padaryti spalio pradžioje, kai jie atvyks susipažinti, kaip Lietuva pasirengusi euro įvedimui”, - aiškina M.Starkevičiūtė.

G.Nausėda ragina eurą įsivesti kaip galima greičiau. Tai leistų pasiekti tokias pačias palūkanų normas kaip Europoje, išvengtume konvertavimo išlaidų. “Nelabai ką turime prarasti, nes Lietuva nevykdo savarankiškos pinigų politikos.

Eidami į euro zoną laimėtume apčiuopiamų dalykų: verslininkams atsiranda palankios sąlygos prekiauti ne tik kapitalo, prekių, darbo jėgos judėjimo prasme, bet ir dėl to, kad nebelieka valiutos konvertavimo išlaidų, išnyksta palūkanų normos rizika”, - komentuoja patarėjas. Ryškesnių neigiamų euro įvedimo padarinių jis tikina nematąs. Prieš kainų apvalinimą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius trumpalaikėje perspektyvoje neįžvelgia didelių grėsmių, susijusių su euro įvedimu, ir ragina tai kuo greičiau padaryti. “Mūsų įsijungimas į didesnį katilą taupys sąnaudas. Tai naudinga ir įmonėms, ir gyventojams”, - aiškina ekspertas.

Tačiau jis neigiamai vertina kainų apvalinimą, kurio ketinama griebtis: “Valdžios kišimasis į kainodarą - tai vienas iš blogesnių dalykų. Kainos atspindi infliaciją, o jei jas pradedama reguliuoti, tai iškreipiama reali situacija rinkoje. Todėl verta labai rimtai pagalvoti, ar verta tai daryti, juolab kad kainos gali augti iki euro įvedimo, o po to turėtų smukti”.

Ekspertas ragina neaukoti kainų realumo dėl euro įvedimo vienais ar kitais metais anksčiau. “Euro neįvedimas nuo 2007 metų, nepaisant jo privalumų, tikrai nebūtų tragedija”, - tikina R.Šimašius. Masinis proto užtemimas

Vilniaus banko prezidento patarėjas masiniu proto užtemimu vadina pastaruoju metu girdimas politikų kalbas, neva mokesčių reforma, kai kurių naujų mokesčių atsiradimas mūsų šalyje būtinas dėl euro įvedimo, nors ekspertai kategoriškai prieštarauja tokioms sąsajoms.

Mokesčių politikos reforma, neįsiklausius į ekspertų nuomonę, kelia naujų grėsmių, kurios gali mums sutrukdyti patekti į euro zoną. Taip gali nutikti, jei 2006 metų birželį fiskalinis deficitas bei infliacija viršys nustatytą ribą.

“Prognozuoju, kad fiskalinis deficitas tikrai neviršys 3 proc. ribos, o su infliacija visko gali būti. Manau, kad kitų metų birželį ji gali pasiekti 3 proc. ir neleisti mums pralįsti į euro zoną. Tai gali lemti elektros energijos kainų augimas nuo sausio mėnesio, nuo liepos gali augti dujų kainos. Atrodo, kad mes darome viską, kad į euro zoną nepakliūtume. Politikai turėtų pagalvoti, ar to siekiame”, - kritikuoja G.Nausėda.

Ekspertai vienbalsiai kritikuoja Vyriausybės priimtą Konvergencijos programą ir joje prisiimtus įsipareigojimus, neva susijusius su euro įvedimu, kuriais dangstomasi siekiant įvesti naujus mokesčius. “Ši programa turi tik ataskaitos reikšmę. Niekas per galvą neduos, jei vienas ar kitas joje numatytas įsipareigojimas pasikeis”, - tikina R.Šimašius.

G.Nausėda akcentuoja, jog ši programa priimta lengvabūdiškai, pionieriškai, prisiimti nepagrįsti įsipareigojimai, kurie, deja, euro įvedimui įtakos nebeturės. Tačiau Vyriausybės bandymas šia programa manipuliuoti gali liūdnai baigtis.

* * *

Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojo Raimondo ŠUKIO ir frakcijos nario Gintaro ŠILEIKIO spaudos konferencija „Kodėl valstybė negrąžina pinigų policininkams?“. Dalyvauja Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkas Tomas Vaitkunskas, advokatas Arūnas Marcinkevičius

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA).

Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojas Raimondas Šukys prognozuoja, kad Seimui nepriėmus įstatymo pataisos dėl policijos pareigūnams neišmokėtų atlyginimų grąžinimo, šalyje prasidės destabilizacija.

"Jeigu situacija tęsis, mes turėsime destabilizaciją, kada policininkai grįš prie savo minties rengti streikus, nes ta idėja nėra atšaukta. Yra įstatymų projektai, juos reikia kuo skubiau priimti ir nevarinėti Lietuvos žmonių po teismus, kai jie yra teisūs", - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime teigė R. Šukys.

Kaip sakė spaudos konferencijoje dalyvavęs Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkas Tomas Vaitkunskas, jau "pasiekta raudona linija, už kurios žmonių veiksmai gali būti neprognozuojami".

T. Vaitkunskas patikino, jog dedamos visos pastangas, kad pareigūnai atliktų savo darbą ir nesiimtų jokių akcijų. Tačiau, anot jo, valstybei akivaizdžiai pažeidinėjant žmogaus teises ir laužant įstatymus, niekas nėra garantuotas, kad lygiai taip pat negali pasielgti ir pareigūnai.

Padėti iš valstybės atgaunant neišmokėtus pinigus buvo paprašyta Laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos. Jos atstovas pažadėjo, jog ši organizacija imsis visų veiksmų ir padės atsiimti tai, kas jiems priklauso.

R. Šukio teigimu, tokia situacija susidarė 2002 metų vasarą pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą ir numačius, kad nesant lėšų mokėti visą atlyginimą, būtų galima mažinti tam tikrus pareigybinius koeficientus. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos turėjo būti mokamas visas atlyginimas visiems valstybinės tarnybos tarnautojams.

Tačiau, pasak parlamentaro, Vyriausybei taupymo politika taip patiko, kad tuos koeficientus ji taikė dar bent trejus metus, nors 2004 metų gruodį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai.

R. Šukys pabrėžė dar 2003 metais įregistravęs pasiūlymą iš įstatymo išbraukti tokią nuostatą, tačiau socialdemokratai, tarp kurių buvo tuometinis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Algirdas Sysas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, balsavo prieš, todėl projektas buvo atmestas.

Liberalcentristų gruodį įregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo pataisos projektas numato valstybės pareigą iki 2006 metų sausio 1 dienos grąžinti valstybės tarnautojams apie 150 mln. litų susidariusią skolą. Šiam projektui Seimas po pateikimo praėjusį ketvirtadienį pritarė.

R. Šukio tvirtinimu, toks liberalcentristų rūpestis nereiškia, kad perimamos socialdemokratų vertybės, bet teisinės valstybės principas verčia ginti tuos žmones.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusio Liberalų ir centro frakcijos nario Gintaro Šileikio nuomone, kitas žingsnis galėtų būti valstybės atsakomybės už žalą, priėmus netinkamą įstatymą, įtvirtinimo reglamentavimas.

kovo 24 d.

Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojo Eligijaus MASIULIO ir frakcijos nario Kęstučio GLAVECKO spaudos konferencija „100 Vyriausybės dienų dilema: kaip sumažinti mokesčius juos didinant?“

“Dabartinis Vyriausybės stabilumas yra itin trapus ir gali subyrėti tiek dėl valdančiąją koaliciją sudarančių partijų ambicijų, tiek dėl kai kurių svarbių sprendimų, kuriuos daugumai vargu ar pavyks sklandžiai priimti. Tokią nuomonę Vyriausybės šimtadienio išvakarėse Eltai išsakė Seimo opozicinių frakcijų atstovai.

"Žvakutės ant šimtadienio torto dega labai liūdnai, - Eltai teigė Liberalų ir centro frakcijos narys Eligijus Masiulis. - Akivaizdu, kad šita Vyriausybė nepajėgi suformuluoti net strateginių tikslų, jau nekalbant apie realių idėjų įgyvendinimą".

Pasak liberalcentristo, bet kokiu svarbesniu klausimu - dėl mokesčių reformos ar pokyčių energetikos sektoriuje - stringa koalicijos derinimo mechanizmuose, todėl šalis esą pasmerkta turėti Vyriausybę be dantų.

"Kai pats tinkamiausias metas aktyviai veikti Europos Sąjungos (ES) erdvėje ir mėginti išsikovoti tvirtesnę poziciją, Vyriausybė priversta skęsti kasdieniniuose santykių aiškinimuose ir atlikti tik buhalterės vaidmenį išmokant ES išmokas", - pažymėjo E. Masiulis.

Pasak Seimo nario, dabartinėje Vyriausybėje yra "du su puse" akivaizdžių lyderių - Socialdemokratų partijos vadovas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, Darbo partijos vadovas, ūkio ministras Viktoras Uspaskichas bei prie jų bandanti šlietis Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos vadovė, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

Nuolatinė įtampa tarp premjero ir ūkio ministro esą persmelkia kasdieninę Vyriausybės veiklą, o Ministrų kabineto darbai rodo, kad tokie nesutarimai kenkia jos stabilumui.

Dar viena grėsmė, anot E. Masiulio, yra gana stipri konfrontacija tarp Ministrų kabineto ir Seimo daugumos. Mat Vyriausybės sudėtis neatitinka realios parlamento politinės sudėties. Seime dominuoja daugiausiai vietų per rinkimus iškovojusi Darbo partija, o Vyriausybėje - A. Brazausko vadovaujami socialdemokratai, gavę maždaug perpus mažiau mandatų nei "darbiečiai".

Liberalcentristo teigimu, esant tokiai situacijai, bet kokia trintis Vyriausybėje iš karto persimeta į Seimą: Ministrų kabinete gimusi socdemų iniciatyva dažnai sulaukia karšto "darbiečių" pasipriešinimo parlamente ir atvirkščiai.

"Manau, kad dabartinė Vyriausybė išsilaikys tol, kol Seime neatsiras nauja alternatyva. Nenorėčiau būti blogu pranašu, bet vienas iš kupstų, kurių gali nepervažiuoti Vyriausybė, yra kitų metų biudžetas", - prognozavo E. Masiulis. <…>”

ELTA
2005 kovo mėn. 23 d. 14:40

Kovo 29 d.

Plenarinis posėdis: diskusija: „Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2007-2013 metais“P.AUŠTREVIČIUS. <…> Prisipažinkime, kad būsimasis laikotarpis bus ypač svarbus Lietuvai, kuri ir jos žmonės sieja didesnes viltis su geresniu ir saugesniu gyvenimu. Tai pagrįstas lūkestis. Jis privalo būti įgyvendintas. Tai iš esmės unikali proga, kuria būtina visiškai pasinaudoti.

Svarbu pasakyti, kad mūsų diskusijų pagrindu impulsą suteikiantis dokumentas, t.y. Europos Komisijos Komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui, šių metų vasario mėnesį atspindi daugeliu atvejų, pabrėžiu, tik daugeliu atvejų susidariusią naują situaciją Europos Sąjungoje ir jos poreikius. Pirmiausia sveikintinas akivaizdus Komisijos orientavimasis į aiškius veiklos prioritetus, kurie leidžia susitelkti prie pagrindinių uždavinių. Antra, žengtas teisingas žingsnis supaprastinant Europos Sąjungos biudžetą, sumažinant programų, finansinių instrumentų ir kitų finansinio valdymo priemonių skaičių.

<…> Pastaruoju metu Europos Sąjunga susiduria su naujais iššūkiais. Pirmiausia – tai lėtėjantis ekonominis augimas, išliekantis aukštas nedarbas valstybėse narėse. Antra, tai konkurencinių pozicijų susilpnėjimas pasaulinės ekonomikos kontekste, vertinant tiek Jungtinių Amerikos Valstijų konkurencingumą, tiek ir augantį Kinijos ekonominį potencialą. Ir trečia, išliekantys dideli ir nepagrįstai dideli ekonominio išsivystymo netolygumai Europos Sąjungos viduje, atsiremiantys į ribotus finansinius resursus ir labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių narių nenorą didinti mokėjimus į Europos Sąjungos biudžetą. Ir ketvirta, Europos Sąjungos biudžetas privalo atspindėti naujosios Konstitucijos Europai politinį kontekstą, atsirandančias naująsias politikas ir jų įgyvendinimo poreikius.

<…> Vertinant 2007–2013 metų finansinį biudžetą kaip galimybę paspartinti ekonominę plėtrą Lietuvoje ir jos žmonių gyvenimo lygio augimą, svarbu apsispręsti dėl mūsų finansinių prioritetų. Mūsų įsitikinimu, būtina aiškiai apibrėžti savo nacionalinius tikslus finansinės perspektyvos minėtam laikotarpiui atžvilgiu.

Pirma, artėjantis biudžetas mums, Lietuvai, gali būti vienas, bet paskutinis pagal palankumą. Besitęsianti Europos Sąjungos plėtra didins finansinių išteklių poreikį kitoms naujoms valstybėms narėms ir kartu mažins Lietuvos finansinę dalį jame.

Antra, atsižvelgiant į į pirmą, Lietuvai reikia siekti išlaikyti maksimaliai galimus ekonominio augimo tempus, siekiant kuo geresnio ir didesnio sanglaudos lėšų panaudojimo. Manome, kad Lietuva, atsakingai planuodama, turi pasakyti sau, kokio sanglaudos rodiklio, arba kokio išsivystymo lygio, Lietuva pasieks 2013 metais. Privalome būti ambicingi ir siekti kuo didesnio. Esu įsitikinęs, kad priartėjimas prie 80% yra neišvengiamas minimumas. Pasakykime žmonėms jau dabar ir atvirai.

Trečia, artėjantis finansinis biudžetas turi tapti papildomu impulsu Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonominiam augimui, žinių ekonomikos ir XXI amžiaus konkurencingos ekonomikos pagrindu. Žinodamas, kad biudžetas tėra naujo laikotarpio Bendrojo programavimo dokumento, arba Nacionalinio plėtros plano, pagrindas, jau dabar Seimas turi žinoti būsimojo dokumento, kuriuo remdamiesi mes paskirstysime gautas lėšas, rengimo tvarką ir grafiką bei aktyviai dalyvauti reikiamose diskusijose.

Ketvirta, būsimasis finansinis laikotarpis turi būti paskutinis laikotarpis, kai Lietuvos ekonominiai subjektai, tarp jų ir žemės ūkio, dalyvauja Europos Sąjungos vidaus rinkoje ir Europos Sąjungos politikos ar kitomis, pabrėšiu, blogesnėmis sąlygomis… Kartu biudžetas turi deramai atspindėti Lietuvos ir Europos Sąjungos derybinių įsipareigojimų vykdymą, kurie yra sutartyje ir patvirtinti parašais.

Penkta, Europos Sąjungos biudžetas turi atitikti jos padėtį, politikų vykdymą ir ambicijas. Lietuvą veikia ne tik Europos Sąjungos ekonominė politika, bet ir bendra valiuta, kurią planuojame įveikti faktiškai prasidedant naujam biudžetui. Todėl mes privalome paremti konkurencingos ir dinamiškos bei efektyvios Europos Sąjungos plėtros strategiją. Aš matyčiau tris pagrindinius prioritetus, kuriais remdamiesi mes privalome svarstyti šį biudžetą ir teikti savo siūlymus. Pirmas – Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumas platesniu kontekstu. Antras – Lietuvos regioninio išsivystymo sanglauda, t.y. regioninės plėtros skirtumų mažinimas, ir trečias – racionalus biudžeto lėšų panaudojimas ir įgyvendinimas.

<…> Europos integracijos idėja nėra vien tik Europos Sąjungos biudžeto lėšos, jų panaudojimas ir valstybių šalių dalis. Tiksliau, atvirkščiai, Europos Sąjungos biudžetas turi būti skirtas ambicingai, saugiai, solidariai, gerovę kuriančiai Europai kurti. Laikykimės šio principo diskutuodami ir priimdami sprendimus.

* * *

P.Auštrevičius, J.Lionginas, A.Kubilius, R.Žakaitienė 2-R.Žakaitienė/ darbo gr užregistravo Seimo rezoliucijos "Dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2007-2013 m." projektą (Lietuvos Respublikos Seimas/Rezoliucijos projektas/XP-372/2005 03 29/ / )https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=252904&Condition2=

kovo 31 d.

Plenarinis posėdis

Diskusija: „Lietuvos pasirengimas įvesti eurą“

A. ČAPLIKAS: Gerbiamasis premjere, gerbiamasis finansų ministre, gerbiamasis Lietuvos banko pirmininke! Tai yra ta diskusija, apie kurią jūs taip svajojote, tai yra bendru sutarimu mes, pozicija ir opozicija, siekiame nepolitizuoti euro įvedimo. Jums labai įdomu, ką mano opozicija šiuo klausimu. Aš tiesiog stebiuosi žiūrėdamas į jūsų veidus, spindinčius veidus ir laukiančius, kokių dar minčių išsakys opozicija, gal išgirsime ką nors racionalaus, galbūt dar šiandien surasime sprendimą Lietuvos labui.

Ką gi, savo kalbą pradėsiu Europos Komisijos nario Joakimo Almuncijaus žodžiais, pasakytais Vilniuje šių metų vasario 24 d. konferencijoje „Lietuvos kelias euro link, iššūkiai ir galimybės“. Cituoju: „Privalome padaryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintume, jog būsimi euro „vedimai taptų tikros sėkmės pavyzdžiais.“ Šiandien Lietuva pradėjo žengti planuodama, kaip įvesti eurą, mano manymu, tikrai ne sėkmės keliu. Ar tikrai šiandien Lietuvos bankas, Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas darė, daro ir darys, kad euro įvedimas Lietuvoje taptų tuo tikruoju sėkmės pavyzdžiu? Žiūrėdamas į premjerą, finansų ministrą, Lietuvos banko atstovą aš suprantu, kad turbūt norėtų. Tikiuosi. Ar šiandien deklaracija, kad euro įvedimas Lietuvoje yra vienas svarbiausių mūsų valstybės dešimtmečio žingsnių, prilygstančių stojimui į NATO ir Europos Sąjungą, iš tikrųjų atsispindi realiais darbais? Juk mes tą deklaruojam. Premjeras ne kartą sakė: tai yra vienas rimčiausių mūsų valstybės žingsnių.

Dar prieš du mėnesius Lietuvoje, šiuo atveju ir Seime, ir Vyriausybėje, buvo olimpinė ramybė. Apie euro įvedimą niekas net nekalbėjo. Į klausimą, kokios galimos pasekmės, buvo sakoma: netrukdykite mums dirbti. Tik po to, kai Liberalų ir centro sąjungos frakcija ganėtinai kategoriškai pareikalavo iš Lietuvos banko ir Vyriausybės paaiškinimo, prasidėjo bent šiokia tokia diskusija. Tai jau gerai.

Ką gi, bet darydama tokį svarbų mūsų valstybei ir jos piliečiams žingsnį valdžia turi būti maksimaliai atvira ir sąžininga, bendraudama su savo valstybės piliečiais. Ar taip yra iš tikrųjų? Glumina Vyriausybės ir Lietuvos banko šiandien išsakomos dvi skirtingos pozicijos. Jūs jas girdėjote ir šiandien. Vyriausybė teigia, jog naujų mokesčių įvedimas ar senųjų mokesčių palikimas kitu pavadinimu yra susijęs su euro įvedimu. Lietuvos banko pirmininkas R.Šarkinas ne kartą yra kategoriškai pasakęs, kad tai yra absoliuti kvailystė ir nesąmonė. Tai švelniausias žodis, kurį aš girdėjau iš Lietuvos banko pirmininko lūpų, apie tai, kad nauji mokesčiai arba mokesčių pakėlimas yra kaip nors siejamas su euro įvedimu. Tai kas šiandien meluoja – Lietuvos bankas ar Vyriausybė? Jei Vyriausybė kalba netiesą, tai peršasi išvada, kad yra problemų renkant biudžetą arba bus jų dėl biudžeto surinkimo. Tokiu atveju finansų ministras kartu su premjeru, gelbėdami biudžeto situaciją arba neturėdami lėšų europinių projektų kofinansavimui ir nenorėdami mažinti valdymo išlaidų, nori įvesti naujus mokesčius. Pamenate, kaip prieš porą, prieš ketverius metus visos Vyriausybės nesėkmės buvo pridengiamos vienu sakiniu: kalta Europos Sąjunga arba kaltas stojimas į Europos Sąjungą, arba Europos Komisija pareikalavo. Kiekvienąkart nesąmonė, besiperšanti iš mūsų valdžios vyrų, buvo grindžiama vienu sakiniu: viskas dėl Europos Sąjungos. Tai šiandien situacija klostosi, kad viskas dėl euro įvedimo. Sugalvojom kažkokį solidarumo mokestį – dėl euro įvedimo, na, sugalvojom nekilnojamojo turto mokestį – dėl euro įvedimo. Lietuvos bankas sako: absoliutus absurdas. Keista situacija.

Ir dar viena pastaba. Aš tikrai nelabai suprantu bent jau vėl iš ekspertų ir Lietuvos banko teiginių. Lietuvos finansinė situacija, įvertinus pastarųjų dvejų metų… yra 2004–2005 metų situacija. Galbūt vertins mūsų 2006 m. pirmojo ketvirčio situaciją, nes Europos Tarybos sprendimas priimti mus į euro zoną turės būti padarytas, aš bent taip suprantu, 2006 m. pirmajame ketvirtyje. Tai ar kiek nors gelbės naujieji mokesčiai mūsų padėtį? Vadinasi, teisybė yra kažkur kitur. O kitur – tai, ką ir aš kalbėjau ir ką kalba Lietuvos bankas, kad naujieji mokesčiai arba mokesčių didinimas neturi nieko bendro su euro įvedimu.

Labai gaila, kad berods užvakar ponia D.Grybauskaitė apkaltino opoziciją, t.y. paragino Vyriausybę nekreipti į opozicijos norą neįvesti euro, bent taip aš stengiuosi ne visai pažodžiui cituoti, ir nekreipti dėmesio į mūsų pastangas, kad nebūtų įvestas euras, dirbti ryžtingai ir kryptingai. Aš pritariu A.Kubiliui, kad šiaip jau reikia eurą greičiausiai saugoti nuo pačios Vyriausybės ir greičiausiai, na, aš nenoriu sakyti, kolegos, kad ir nuo Seimo daugumos, nuo jūsų. Aš tikiuosi, kad jūs vis dėlto būsite euro įvedimo, bet racionalaus ir pragmatiško, šalininkai.

O baigiant šiaip jau reikėtų atsakyti į kelis klausimus. Ar tikrai šiandien Lietuvos Vyriausybei euro įvedimas 2007 m. sausio 1 d. nėra savitikslis dalykas? Ar tai iš tikrųjų yra susiję su mūsų šalies ekonomikos augimu bei piliečių gerove? Kodėl šiandien nėra bent elementarios studijos apie socialines ekonomines pasekmes, galimas socialines ekonomines neigiamas pasekmes, Lietuvoje? Kaip atrodys Lietuva ne po metų, ne po dvejų, kaip Lietuva atrodys po penkerių metų, įvedus eurą 2007 m. sausio 1 d.? Tai nėra sudėtinga padaryti. Kaip tai atsilieps mūsų konkurencingumui Europos Sąjungoje? Ar tikrai mūsų Vyriausybė yra pasirengusi galimam kainų šuoliui, įvedus eurą? Ką žadama daryti, kad žmonės nenusiviltų ir nesijaustų dar kartą apgauti, kad euroskeptikų gretos po euro įvedimo 2007 sausio 1 d. negausėtų? Ar jūs girdėjote iš finansų ministro pranešimo? Tai buvo valdiškas, biurokratiškas pranešimėlis, kurį surašė tarnautojai, taip pat, kaip ir premjerui, ir pateikė – perskaitykite tiems Seimo nariams, kad jie atstotų nuo mūsų. Deja, tokia yra situacija.

Ir paskutinis dalykas, ką šiandien kalbėjo Lietuvos bankas. Baigiu. Europos Sąjunga skiria nemažai lėšų euro įvedimui propaguoti bei švietimui. Ar šiandien bent jūs ar jūsų rinkėjai jaučiat, kad kas nors tapo aiškiau naudojant šias lėšas ir kas bus gerai Lietuvai įvedus eurą? Šiandien išgirdau vieną vienintelį argumentą: mums nereikės prarasti dalies pinigų keičiant litą į eurą. Na, gerai, mums, Seimo nariai, nereikės, o tiems 30% ar 40% Lietuvos gyventojų, kurie nevažiuoja į Vakarus ir nekeičia litų į eurą, kas jiems bus gerai, kai 2007 m. sausio 1 d. įvesime eurą? Šiandien aš to ir neišgirdau. Aš tikiuosi, kad tie europiniai pinigai, kurie yra skirti euro įvedimui propaguoti ir privalumams paviešinti, tikrai bus panaudoti efektyviai, o ne atiduoti savai įvaizdžio formavimo bendrovei.

* * *

A.Endzinas užregistravo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2Condition1=253136&Condition2=

 

 

 

 

 

 

 

 

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008