LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA
Birželio 7 d.
V.Grubliauskas, V.Čepas, G.Šileikis: Civilinio proceso kodekso 145 ir 148 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=257113&Condition2=
Birželio 9 d.
E.Masiulis, A.Skardžius, S.Girdauskas: Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas kartu su XP-590 https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=257279&Condition2=
* * *
E.Masiulis, A.Skardžius, S.Girdauskas: Ginklų fondo įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas prie XP-589 https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=257281&Condition2=
Birželio 14 d. plenarinio posėdžio Vyriausybės valandos metu užduoti frakcijos narių klausimai
A.ČAPLIKO klausimas premjerui, kuris susijęs su tampančiu žymiuoju vakar dienos Audito komiteto posėdžiu, po kurio buvo tiek komentarų, sunkiai sveiku protu suvokiamų, tiek išsakyta minčių ir netgi kvietimo premjerui atvykti į Audito komitetą. Jau sklando mintis kviesti ir Prezidentą tarkuoti.
Pone premjere, jūs vakar pasakėte neblogą mintį, kad Audito komitetas jau pradeda dubliuoti Valstybės kontrolę arba pradeda jai nurodinėti, ką jai reikėtų daryti. Gal jūs galėtumėte apsvarstyti politinės tarybos posėdyje galimybę panaikinti Audito komitetą, kuris neranda savo vietos Seimo darbe ir tam tikra prasme tampa kliūtimi normaliam darbui?
A.M.BRAZAUSKAS. Klausimas šiek tiek pakrypo į vieną pusę. Norėčiau atsakyti į tą dalį, dėl kurios man vakar teko aiškintis žurnalistams, ir neaišku, dėl ko aš turėjau aiškintis. Aš iš komiteto negavau jokio kvietimo, nebuvo išdėstyti jokie klausimai, kuriais komitetas domisi. Todėl man ekspromtu liko tik pasakyti tuos žodžius, kuriuos aš pasakiau. Kad per žiniasklaidą kviestų premjerą, ir ne tik premjerą, bet ką, į komiteto posėdžius, manyčiau, tai yra visiškai neetiška, nesilaikoma bendrų elgesio normų.
Dėl paties komiteto. Aš nelinkęs vertinti. Aš paprašiau mūsų teisininkų pažiūrėti Seimo statutą, kokie yra įrašai, kokia yra komiteto tematika, ir mes, Vyriausybė, suformuosime savo nuomonę. Aš dabar nenoriu ką nors smerkti, nenoriu ką nors iš anksto sakyti.
Dėl kvietimo. Taip, mes puikiai žinome Statutą. Bet yra susiklosčiusi praktika, jeigu komitete iškyla konkretus klausimas, kur reikia Vyriausybės pozicijos paaiškinimų, tai visuomet dalyvauja ministras, viceministras, kitas pareigūnas ir tai padaro. Premjeras paprastai dalyvauja plenariniuose posėdžiuose, atsako į klausimus ir visa kita. Todėl šiek tiek mums keistai atrodė toks premjero ekspromtu kvietimas per žiniasklaidą. Tuo labiau tema, kiek išgirdau irgi iš žiniasklaidos, kad reikalaujama pakeisti Vyriausybės nutarimą. Čia yra apskritai nesuprantamas dalykas tokie raginimai. Yra aiškiai nustatyta, kas turi teisę nagrinėti Vyriausybės nutarimus, ar jie teisingi, ar neteisingi, ar atitinka mūsų kompetenciją, ar ne, ir mes pasirengę toms institucijoms atsakyti. Tokia institucija yra Konstitucinis Teismas, o ne Seimo komitetas.
Labai gerai žinoma, kad vienas penktadalis Seimo narių gali kreiptis į Konstitucinį Teismą reikalaudamas išsiaiškinti, ar iš tikrųjų Vyriausybės nutarimas peržengia kokias nors teisines ar panašias ribas. Manau, tokios tvarkos reikėtų laikytis ir ateityje. Juo labiau kad šiuo klausimu dėl šio 2002 m. liepos mėnesio nutarimo keletą kartų buvo atsakyta ir komitetui, ir Seimo nariams, kurie domėjosi šiuo reikalu. Parengiamuoju laikotarpiu derinant šį klausimą buvo labai įdėmiai išnagrinėtas iš esmės klausimas, ar Vyriausybės nutarimas gali būti priimtas. Buvęs tiesingumo ministras Vytautas Markevičius mano prašymu buvo surinkęs visų institucijų pagrindinius atstovus, taip pat ir Generalinės prokuratūros, nes ten kai kurie epizodai buvo susiję ir su šios institucijos kompetencija, ir buvo pripažinta, ir Vyriausybė priėmė šį nutarimą visiškai sąmoningai įvertinusi visus aspektus, visas savo galimybes ir savo teises.
* * *
A.ENDZINO klausimas premjerui: sakykite, ar jums žinoma, kad švietimo sistemos darbuotojų, pedagogų atlyginimai ne tik nedidėja, bet ir netaikomas etatinis apmokėjimas, ir kad Vyriausybės institucijoms pritarus, nes kitaip paprasčiausiai neįmanoma, yra masiškai uždaromos mokyklos, prisidengiant mokyklų tinklo optimizavimo programa? Prašom pasakyti, ar yra pasikeitę Vyriausybės prioritetai švietimo klausimu, ar vyksta kokie kiti procesai, kurių mes nežinome? Koks jūsų požiūris dėl mokyklų uždarymo, ypač kaimo vietovėse, kur mokykla yra ne tik švietimo įstaiga, bet ir vienas iš paskutiniųjų kultūros židinių?
A.M.BRAZAUSKAS. Matot, į tą klausimą iš tikrųjų labai ilgai turbūt reikėtų atsakinėti, paimti visus dokumentus, kurie priimti Seime. O Seime yra priimti du kardinalūs dokumentai: Švietimo įstatymas (tai buvo prieš trejus metus) ir prieš dvejus metus buvo priimta Švietimo strategija, kuri buvo svarstyta čia, Seime. Pagrindiniai reformų, tiksliau, visos švietimo sistemos, ateities principai šiuose dviejuose dokumentuose yra išdėstyti.
Mes, be abejo, parengėme ir priėmėme įstatymų lydimuosius aktus. Ten yra nustatytos tam tikros normos. Jūs pats galite suprasti: kai trys vaikai pirmokai lieka mokykloje, tai negali funkcionuoti tokia klasė. Niekur nefunkcionuoja ir pas mus tas pats bus. Ten yra nustatyti minimalūs normatyvai švietimo įstaigoms, ypač kaimo vietovėse, ir mes galėtume
Jūs turbūt ir žinote tuos normatyvus, kurie yra nustatyti. Krepšelio kaina taip pat yra skirtinga miesto ir kaimo, be jokių abejonių. Bet aš visiškai su jumis sutinku, kad ši reforma turi ir savo minusų.
Vienas iš pagrindinių minusų kad yra grupė žmonių Švietimo ministerijoje (to aš nematau Seime ir labai džiaugiuosi), kurie visokiais būdais stengiasi sunaikinti vidurines mokyklas, išgrynindami, kaip jūs žinote, gimnazijas, sudarydami problemų mokyklų bendruomenėms, tėvams. Aš surinkau per paskutiniuosius tris mėnesius krūvą skundų iš atskirų rajonų, seniūnijų, miestų ir pateikiau švietimo ministrui. Aš tikiuosi, kad mes į savo darbotvarkę įsirašysime specialų klausimą ir peržiūrėsime visus tuos normatyvus, galų gale ir kai kuriuos principus, nes vien mokyklų atestacija, kaip yra sugalvotas dirbtinis reikalas, pagal kurį reikalaujama parengti aštuonis šimtus puslapių, tomą, kad būtų įrodyta, kad ši mokykla tikrai gali vaikus mokyti
Iki tokių dalykų yra prieita. Aš manau, kad reikia keisti daug ką švietimo sistemoje, nes vidurinės mokyklos, kurių šiandien Lietuvoje yra apie 500, sudaro visos švietimo sistemos pagrindą. Jas beatodairiškai pradėti likviduoti, mano supratimu, neteisinga, nors buvo labai daug šalininkų ir, deja, iki šiol jų yra, kad mes darytume tokią drastišką reformą.
* * *
A.KAŠĖTA. Klausimas šiandien posėdyje nepelnytai užmirštai vienintelei damai Vyriausybėje žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji Kazimira, šį pavasarį žemdirbiai labai vangiai deklaruoja pasėlius. Pavyzdžiui, kai kuriose Varėnos rajono seniūnijose deklaravo tik pusė. O terminas baigiasi birželio 15 dieną. Yra įvairių priežasčių, tačiau kelios yra tikrai rimtos, dėl ko jūsų ministerija turėtų rimtai susimąstyti. Ne dėl žmonių kaltės, o dėl matininkų, žemėtvarkininkų, kurie padėjo deklaruoti pasėlius, įsivėlė klaidų ir kai kurie žmonės negavo išmokų. Yra ydinga išmokų išmokėjimo tvarka, išmokos vėluoja ir kai kurie žemdirbiai iki šios dienos jų nėra gavę. Taigi kaip jūs ruošiatės tobulinti tvarką? Ar jūs visas klaidas išanalizavote ir ką darysite, kad jų būtų išvengta ateityje?
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų labai liūdnai pristatyta situacija. Išmokos už praeitus metus yra išmokėtos. Jeigu kalbama apie kaimo plėtros priemonę kompensacijas už mažiau palankias ūkininkauti žemes, jų šiandien irgi apie 90% išmokėta. Bet tai yra du skirtingi šaltiniai ir mechanizmai.
Kalbant apie šių metų deklaracijas, iš tikrųjų jos mus baugino. Jeigu bent kiek sekėte spaudą, ypač regioninę ir žemės ūkio pakraipos, pastarosiomis savaitėmis Žemės ūkio ministerija, taip pat Mokėjimo agentūra nuolat ragino, kad žemdirbiai susirūpintų ir aktyviau deklaruotų žemes. Dabar jau yra apie 190 tūkst. paraiškų. Už praėjusius metus buvo surinkta 238 tūkstančiai.
Taigi, kaip matote, jau apie 80%, palyginti su praeitų metų pareiškėjais, paraiškų gauta. Mes buvome priversti pratęsti iki birželio 15 d., turėdami mintyje žmonių vėlavimą, nes šiemet pavasaris yra vėlyvas, ūkio darbai suaktyvėjo gegužės mėnesį. Dabar, kai darbai jau lyg ir eina į pabaigą, deklaravimas yra aktyvesnis. Žmonės puikiai supranta, kad tai atitinka jų pačių interesus. Mes manome, kad iki birželio 15 d., per likusią savaitę, nedeklaruotų žemių plotas tikriausiai bus deklaruotas.
Kita vertus, per praėjusių metų laikotarpį, t.y. autorizuojant paraiškas, vykdant privalomus patikrinimus ir šiek tiek daugiau nei privalomus, nes tai pirmieji metai, todėl buvo nepaprastai svarbu įsitikinti, kiek teisingai, kiek tiksliai, kiek realiai žmonės deklaruoja būtent geros agrarinės būklės žemę, o ne tik turimą žemę, dirvonuojančius laukus, buvo surasta gana daug klaidų, netikslumų ir, žinoma, didėjimo linkme. Todėl dalis žmonių, kurie žino, jog šiemet bus griežčiau kontroliuojama, ypač tie plotai, kuriuose nevyksta jokia agrarinė veikla, jokia gamyba, yra deklaruojama
Gali būti palaikoma gera agrarinė būklė net nieko negaminant, kitas dalykas, bet tai irgi kainuoja pinigus. Nesėjant jokių pasėlių, žinoma, rezultatas yra ne kažin koks.
Taigi praeitų metų tiesioginės išmokos yra išmokėtos. Liko milijonas (su trupučiu) lėšų, maždaug 487,5 mln. yra išmokėta. Taigi dabar lieka tik tiems, kuriems rezervuotos lėšos, ir dar yra tikslinamasi, aiškinamasi, kad nebūtų permokų. Permokos yra tikrai labai nepriimtinas reiškinys, nes susigrąžinti yra sunkiau negu sumokėti likusius litus.
Apskritai situacija yra normali. Mūsų pirmoji pamoka yra tikrai labai svarbi mums, kad už šiuos metus mes anksčiau pradėtume, spėriau vykdytume, pasėlių plotai būtų tiksliau deklaruojami. Tai padaryti padeda naujo turinio, patobulintas registras. Buvo dirbama visomis kryptimis.
Birželio 16 d.
R.Palaitis: Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=257866&Condition2=
* * *
Plenarinio posėdžio Vyriausybės valandos metu užduoti frakcijos narių klausimai
E.MASIULIS. O ūkio ministras, nežinau, kokiu reikalu išvykęs. Gal kas nors teiktųsi paaiškinti? Gerbiamieji kolegos, bet kokiu atveju noriu paklausti laikinai einantį premjero pareigas poną Zigmantą Balčytį. Nepaisant to, kad vyksta kasdieniai darbai, ministrai dirba, eina savo pareigas, bendra situacija Vyriausybėje ir valstybėje nėra pati geriausia. Prašom pasakyti, ar Vyriausybė mėgins vienaip ar kitaip reaguoti į V.Uspaskichą ir su juo susijusius skandalus, kada paaiškės vienokie ar kitokie faktai arba mes pagaliau sulauksime aiškaus premjero ar Vyriausybės narių savo kolegos veiksmų įvertinimo? Nežinau, ar jums dabar pavyks atsakyti į tą klausimą, bet norėtume aiškumo, nes žmonės taip pat laukia aiškumo.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, tas klausimas nėra labai sudėtingas. Kas dėl Vyriausybės, kuri susideda iš trylikos ministrų, veiklos, manau, per tą pusmetį (vakar buvo mūsų pusės metų jubiliejus) Vyriausybė iš tikrųjų dirbo gana kvalifikuotai ir kompetentingai, nes sprendimai buvo priimami. Kiekviename Vyriausybės posėdyje mes apsvarstome ir iš esmės vienbalsiai priimame nuo 30 iki 40 klausimų. Tai rodo, kad vienų ar kitų kokių nors santykių arba tam tikrų interesų aiškinimasis, tam tikros institucijos neturi jokio poveikio Vyriausybės darbui. Tai vienas.
Antra. Kas dėl V.Uspaskicho komandiruotės, jis Sankt Peterburge turi dalyvauti tam tikrame ekonominiame forume. Komandiruotė išrašyta iki šios savaitės pabaigos, ir kitą savaitę jis turėtų būti darbe.
Dėl sprendimų. Manau, premjeras yra gana aiškiai pasakęs, kad kompetentingos institucijos, tarp jų ir Saugumo departamentas, turi pateikti išvadas dėl dokumento autentiškumo ir tų faktų pagrindu bus galima priimti vieną ar kitą sprendimą. Tai yra valstybės vadovo kompetencijos sritis.
* * *
K.GLAVECKAS. Ačiū. Paprastas, bet labai svarbus klausimas, jeigu galima, dviem ministram, tai finansų ir teisingumo ministrams. Užvakar Lietuvos rytas paskelbė publikaciją, kad paprastas žmogus, važiuodamas iš Kaliningrado srities, deklaravo, kad jis vežasi pradėtą Korvalolio buteliuką už 99 centus. Jis buvo sulaikytas, jam pradėtas teisminis tyrimas, kitaip sakant, bus nubaustas. Sakykite, pone finansų ministre, kadangi tą visą funkciją pradėjo jūsų žinybai priklausantis Muitinės departamentas, tiksliau sakant, Kriminalinis skyrius, ar iš tikro taip yra ir jeigu taip yra, ką jūs tuo klausimu manote? O teisingumo ministrui, ar iš tikro valstybė turi ginti paprastą žmogų, ar jį paprasčiausiai skriausti?
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra tam tikros psichotropinių ir narkotinių medžiagų įvežimo ir išvežimo taisyklės. Taip, čia yra kalbama apie Korvalolį. Pagal man pateiktus duomenis, muitinės pareigūnai iš tikrųjų tą buteliuką priskyrė medžiagai, kuri yra draudžiama vežti pagal tam tikras sąlygas. Dabar vyksta tyrimas ir bus galima atsakyti, ar mūsų pareigūnai teisūs, ar ne.
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau kreiptis į finansų ir aplinkos ministrus. Gerbiamieji ministrai, kaip žinome, valstybės biudžetas gauna nemažas pajamas iš mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Tarp jų ir už naftos gavybą. Tiksliau, gaudavo nemažas pajamas. Nepaisant Seime priimtų įstatymų, skatinančių naujų išteklių paieškas ir gavybą, gavyba mažėja. Nauji ir jau žinomi naftos plotai iš tikrųjų yra nepanaudojami. Dalis šių plotų nepanaudojama dėl greta gyvenančių žmonių kai kada ir objektyvaus pasipriešinimo.
Kaip jūs manote, ar vietinių gyventojų suinteresuotumas dalį gavybos mokesčio paliekant vietinėms savivaldybėms, o (
) bendruomenėms nepadėtų padidinti įplaukų į valstybės biudžetą padidėjus naftos gavybai iš naujai surastų telkinių? Dėkoju.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Gal aš atsakysiu į pirmą dalį dėl tam tikrų biudžeto lėšų paskirstymo. Iš tikrųjų yra daugybė šaltinių, tarp jų ir iš naftos gavybos gaunami mokesčiai į biudžetą. Yra Biudžeto sandaros įstatymas, yra dvi valdžios valstybėje, t.y. valstybinė valdžia ir savivalda. Ir tai, ką jūs minėjote apie bendruomenės skatinimą dėl vienų ar kitų didesnių finansavimo apimčių, t.y. grynai savivaldybių kompetencijos klausimas. Iš tikrųjų meras kartu su taryba galėtų spręsti šį klausimą perskirstydami savo turimą biudžetą dėl parėmimo vienos ar kitos bendruomenės, priimdami vieną ar kitą sprendimą, ypač dėl naftos išteklių panaudojimo. Aš manau, kad tai yra klausimas, kuris nereikalauja keisti kokių nors norminių aktų, bet, ko gero, yra kiekvienos savivaldybės kompetencijos klausimas.
A.KUNDROTAS. Galėčiau truputį pratęsti atsakymą. Iš tikrųjų naftos ir bet kurių kitų išteklių gavyba turėtų būti vykdoma taip, kad nepažeistų žmonių gyvenamosios aplinkos ir nebūtų taršos. Jeigu tokia tarša yra, tam yra mokesčiai už aplinkos teršimą. Kaip žinote, 70% tų mokesčių lieka savivaldybės biudžete.
Nafta ir kiti ištekliai tikrai nėra kaip nors tiesiogiai susiję su ten gyvenančiais žmonėmis ir lyg ir neturėtų būti paskirstomi tiesiogiai toms savivaldybėms. Tas klausimas yra gana seniai gvildenamas, ar neturėtų būti dalis mokesčio paliekama. Manau, be abejo, galima grįžti ir vėl pažiūrėti. Jeigu tai yra kaip vienas iš esminių trukdžių, tai galbūt lengvinant susitarimą su vietos savivalda tas galėtų būti panaudojama, bet, manau, atsirastų kitas prastas principas, kad lyg ir mes ką nors blogo darome toje vietoje, toje savivaldybėje, ir kompensuojame pinigais. Aš manau, kad klausimas turi ir moralinę pusę. Ačiū.
Birželio 21 d.
Plenarinio posėdžio Vyriausybės valandos metu užduoti frakcijos narių klausimai
V.BOREIKIENĖ. Gerbiamasis finansų ministre, jums einant susisiekimo ministro pareigas, skirstant Kelių programos lėšas kaip prioritetui didelė dalis lėšų buvo skiriama jūsų gimtinės Žemaičių Naumiesčio keliams suremontuoti. Jums tapus finansų ministru iškilo klausimas, ar neperkelsite į nacionalinio biudžeto lėšų skirstymą tokiais privačiais interesais paremtus poreikius? Svarstant valstybės biudžeto pataisas, buvo pasiūlyta patvirtinti specialiąsias tikslines dotacijas Kėdainių rajono darželių ir mokyklų langams pakeisti pusantro milijono litų, Skuodo bendruomenės sveikatingumo ir higienos centrui pusė milijono litų, nors paraiškos buvo pateiktos šių metų gegužės mėnesį. Ir visiškai neatsižvelgta į tai, kad iki šios dienos yra užregistruotos 167 paraiškos iš įvairių Lietuvos regionų mokyklų ir parengti investiciniai projektai nepaliekant jiems teisės gauti lėšas, taip pat pretenduoti į tas lėšas iš valstybės biudžeto. Todėl toks lėšų skirstymo kriterijų nebuvimas, akivaizdus protekcionizmas kelia man įtarimų ir, aišku, visuomenės nepasitikėjimą vykdomąja valdžia. Todėl klausimas, ar jūs, būdamas finansų ministru, atsilaikysite pagundoms rūpintis savo aplinkos interesais ir politikų daromam spaudimui? Ir ar regioninė politika, lėšų skirstymo tvarka ir prioritetai yra nustatomi pagal tai, kur yra išrinkta valdančioji dauguma? Vis dėlto norėčiau komentaro gerbiamojo premjero
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už tikrai gana įdomų klausimą, po ketverių metų sužinojau, kad buvo pažeisti kažkokie skirstymo kriterijai. Noriu jums atsakingai užtikrinti, aš ne tiktai kad neatsilaikysiu, bet aš jau ir atsilaikiau per tuos ketverius metus ir ne vieną kartą atsakinėjau į panašų klausimą. Jums aš tikrai galiu ir asmeniškai paaiškinti, kad Kelių direkcijoje yra labai didelė aiškinamoji medžiaga, kuri būtų ją suklijavus per visą šį mūsų stalą. Joje yra aiškiai išdėliotos piniginės lėšos, paskirstytos vidutiniškai per trejus arba ketverius metus. Jūs pamatysite, kad mano gimtajai rinkimų apygardai daugiau lėšų skirta nebuvo. Netgi kitą kartą buvo skirta ten daugiau lėšų, kur iš viso nėra nei socialdemokratų merų, nei dar kitų dalykų, nes tuo metu buvo būtina įgyvendinti ir baigti tam tikrus valstybinius projektus. Jie yra nustatomi pagal tam tikrą prioritetą, o tuos prioritetus nustato patys savivaldybių merai.
Dabar apie patį skirstymo principą. Vien tiktai jūs, mielieji Seimo nariai, po papildomo svarstymo pateikėte dar už 341 mln. litų papildomų norų ir paraiškų. Dabar bendra suma perskirstant 280 mln. litų yra 949 mln. litų. Toks yra noras kažkam suremontuoti langus, atstatyti ligoninę ir dar daug kitų dalykų. Tie principai yra ne nauji ir jūs puikiai žinote. Jie egzistuoja tol, kol egzistuoja pinigų sistema pasaulyje, kad visada pinigų yra mažiau negu norų, ir tie principai yra aptariami ir Finansų ministerijoje. Finansų ministerija teikia ministrų pasitarimui, ministrų pasitarimas teikia Vyriausybės posėdžiui, Vyriausybės posėdis teikia Seimo nariams ir Seimas priima biudžetą. Ateityje, jeigu reikės, galiu ir detaliau paaiškinti piniginių lėšų nustatymo principus, bet aš manau, kad į šį klausimą jums atsakiau, ir galutinai.
* * *
A.ENDZINAS. Gerbiamasis premjere, buvusio ūkio ministro mokslų skandalas bei prieš tai kilusios įvairios politinės diskusijos dėl įvairių proteguojamų įmonių nepelnytai pastūmėjo į šešėlį problemas, susijusias su Mažeikių nafta ir strateginiu investuotoju. Turiu vilties, kad tai apmaudus sutapimas, kai politinės audros, kilusios natūraliai ar dirbtinai, nukreipia dėmesį nuo strateginių ekonominių klausimų sprendimo.
Gerbiamasis premjere, žinome, kad esami įsipareigojimai stipriai varžo Lietuvos veiksmų laisvę katastrofiškai brangstant naftai ir jos produktams, turiu omenyje galimybę įsivežti pigesnio kuro. Vis dėlto gal jūs galėtumėte pakomentuoti numatomus Vyriausybės žingsnius, susijusius su Mažeikių nafta, galimybę parduoti esamas ar įsigyti papildomą akcijų paketą, t.y. iš esmės paaiškinti Vyriausybės požiūrį šiuo klausimu. Dėkoju.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia Vyriausybės strateginis požiūris, sakyčiau, tikslas už šį unikalų mūsų ekonomikos objektą gauti nors vieną centą į valstybės biudžetą, nes iki šios dienos valstybė negavo nė vieno cento, išskyrus praeitų metų pelno dividendus.
Tai štai mūsų strateginis tikslas gauti šias lėšas, kurios mums labai reikalingos.
Toliau. Įvykių eiga. Nieko naujo aš negalėčiau pasakyti, kiek yra pateikta spaudoje. Šiandien tarp Jukos ir kai kurių suinteresuotų kompanijų vyksta derybos dėl Jukos akcijų pardavimo. Šiandien priėmiau labai garbingą kazachų delegaciją, kuri taip pat pareiškė norą dalyvauti įsigyjant šias akcijas. Sakau, prašau, kaip ir visiems kitiems. Procesas vyksta labai lėtai. Nieko naujo nėra. Jeigu kas nors nepasakoma, tai tik tokiu atveju, jeigu viena ar kita kompanija pageidauja tai išlaikyti kaip komercinę paslaptį, ir tai yra visiškai natūralus dalykas. Mes negalėtume nei pakenkti kokiai nors kompanijai, nei sustabdyti visą šį procesą. Todėl, kai iš tikrųjų klausimai pribręs ir reikės priimti sprendimus, nieko slaptai nebus daroma. Bus tariamasi su parlamentu, su Prezidentu. Ir bus priimti tokie sprendimai, kokie bus patys geriausi, patys optimaliausi Lietuvai.
* * *
V.GRUBLIAUSKAS. Klausimą norėčiau užduoti aplinkos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, jau kuris laikas šalia Pajūrio regioninio parko teritorijos esančioje Nemirsetos gyvenvietėje nerimsta ten gyvenančių žmonių susirūpinimas dėl galimai neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų, formuojant žemės sklypą perleisti neatlygintinai nuosavybei neva pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą.
2002 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ten esantis žemės sklypas buvo priskirtas Palangos miesto miškui. Apskritai tokio sklypo perleidimo klausimas kelia pagrįstų abejonių dėl viso šio vykstančio proceso skaidrumo. Ne Seimui vertinti subjektyvių visų šios epopėjos niuansų, kurie išdėstyti ir gyventojų nusiskundimuose, ir kreipimesi į mane, kam tai naudinga ir kas tai inicijuoja. Norėčiau jūsų paklausti. Jeigu Vyriausybė gana atlaidžiai žiūri į apskrities viršininko administracijos abejotinus veiksmus, ar jūsų vadovaujama ministerija ir jūs pats asmeniškai išliksite principingas ir nepasiduosite šiam tokiam subtiliam jums primetamam žaidimui?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Pažadu išlikti principingas. Dabar nelabai atsimenu to sklypo istoriją, ar čia tie 6 arai valstybinio miško? Man atrodo, ministerija išreiškė savo poziciją, kad ten negali būti keičiama paskirtis ir tas sklypas turi išlikti kaip valstybinis miškas. Smulkesnės informacijos dabar neturiu. Galėsiu pažiūrėti ir atskirai informuoti.
* * *
D.TEIŠERSKYTĖ. Norėčiau paklausti sveikatos ministrą. Yra tokia keista situacija: žmogus visą gyvenimą moka mokesčius, kurių dalis eina piliečio sveikatos apsaugai, tačiau pilietis, patekęs į ligoninę, gulėdamas ligoninėje, turi nusipirkti vaistų.
Kitas klausimas. Paliegęs, senas, neturtingas žmogus, laukdamas eilės pas specialistą, gali laukti tos eilės mėnesį, kitą ir apskritai gali nesulaukti. Kaip jūs galvojate, kaip greitai bus taisomi šie dalykai ir sprendžiamos tos, mano supratimu, nepaprastai rimtos problemos? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Tai neturi teisės ligoninės reikalauti pirkti ką nors papildoma. Jeigu tokie atvejai yra užfiksuojami, reikia rašyti motyvuotus prašymus, pridėti čekius Audito inspekcijai ligonių kasoms ir tos sumos bus grąžintos. Ligoninės savivaliauja taip besielgdamos.
Dėl eilių. Mes esame įpratę, t.y. buvome įpratę, kad niekur nereikėdavo laukti tarybinėje sistemoje. Dabar turime įvardyti, kad mes neturime tiek galimybių, kad medikai sėdėtų laisvi ir lauktų ateinančių pacientų. Aš pateiksiu vieną paprastą pavyzdį. Švedijoje pirmas kontaktas su primine sveikatos priežiūros įstaiga turi įvykti per 24 valandas. Pas šeimos gydytoją žmogus turi patekti per savaitę. Pas specialistą turi patekti ne ilgiau kaip per 3 mėnesius. Taigi eilės Lietuvoje dvi savaitės, mėnuo (mes atliekame tų eilių stebėseną ir žinome), labai retais atvejais du mėnesiai. Eilės yra tokios, kaip yra kitapus Baltijos jūros, kur finansinės galimybės daug didesnės. Taigi nenorėčiau sutikti, kad šioje srityje yra didžiulių problemų. Jeigu atsitinka iš tiesų taip, kad reikalinga neatidėliotina pagalba belaukiant eilės, žmogus iš karto vežamas į ligoninę ir tokia pagalba yra teikiama.
* * *
D.Teišerskytė: Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=258003&Condition2=
* * *
V.Boreikienė: Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=258018&Condition2=
* * *
R.Palaitis: Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=258032&Condition2=
* * *
D.Teišerskytė, G.Steponavičius: Švietimo įstatymo 43 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=258081&Condition2=
* * *
G.Steponavičius, E.Masiulis/ 29 SN: Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=258086&Condition2=
Birželio 22 d.
R.Palaitis/ 29 SN: Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=258099&Condition2=
Birželio 23 d.
Laikinai einančio ūkio ministro pareigas P.Čėsnos atsakymai į Seimo narių klausimus (dėl degalų kainų augimo)
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, jūs iš tikro atsakėte į pagrindinius klausimus, bet kai pradėjot kalbėti apie priežastis, kurios lėmė benzino augimą, minėjote dolerio kurso kilimą. Bet jeigu pažiūrėsime truputėlį atgal, prieš pusantrų metų, dvejus metus, tai krintant dolerio kursui benzino kainos Lietuvoje nemažėjo. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Kaip žinote, benzino kainos didėjimas yra naudingas visų pirma dviem subjektams: Mažeikių naftai, atrodo, jos pelningumas jau tapo viršpelniu. Per šių metų pirmąjį ketvirtį ji, atrodo, jau gaus apie 200 mln. pelno, o metų tikimybė, kad per metus bus gauta daugiau kaip pusė milijardo litų. Toks vienas faktorius.
Kitas dalykas. Kai kyla Mažeikių naftos pajamos ir ta dalis, kuri susijusi su kaštais Mažeikiuose, natūralu, kyla ir valstybės biudžeto įplaukos. Vadinasi, ir valstybei yra naudinga. Nenaudinga yra tik paprastam žmogui, benzino vartotojui. Klausimas būtų toks. Sakykite, ar Vyriausybė ir jūsų ministerija nemano apskritai teikti įstatymo pataisas dėl kompanijų, kurios turi viršpelnius, kokio nors viršpelnio paėmimo iš tų kompanijų, nes, priešingai, išeis taip, kad Mažeikių nafta gali padidinti savo pelną iki labai didelių sumų ir tam tikra prasme tuos kaštus arba išlaidas perkelti į benzino kainą arba vartotojo kainas?
P.P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Žinote, Lietuva jau daugiau negu dešimt metų dirba rinkos sąlygomis. Dabar tas rezultatas, kad Mažeikių nafta gauna didelius pelnus, rodo, kad pasaulinėje rinkoje pradeda trūkti naftos perdirbimo galingumų. Naftos rinka veikia susisiekiančių indų principu. Vadinasi, yra tas požymis, ir jie gauna dėl to daugiau pelno. Dėl Mažeikių naftos aš noriu pasakyti, kad dar praėjusios Vyriausybės laikotarpiu, t.y. praėjusiais metais, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Mažeikių naftos. Analizuoja būtent Mažeikių naftą, ar tom pačiom didmeninėm kainom parduoda benziną Latvijoje, Estijoje, ar yra kitų pažeidimų, kaip jos monopolinė padėtis rinkoje, dėl viršpelnio, matyt. Aš dabar negaliu atsakyti tiksliai, kuriais klausimais, bet pagal mano turimą informaciją Konkurencijos taryboje liepos mėnesį, tai yra kitą mėnesį, bus apsvarstyta Mažeikių naftoje situacija ir pateikta informacija.
* * *
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis ministre, vienas iš klausimų, teiktų Seimo narių grupės, buvo, ar svarsto Vyriausybė, konkrečiai kuruojamos ministerijos, bent laikinai sumažinti akcizą degalams dėl minėtų priežasčių, kurios jūsų paties buvo įvardytos, kas sukėlė degalų kainų augimą? Jūs kalbėjote apie tai, kad galima kreiptis į komisiją, derinti su Europos Sąjungos institucijom ir panašiai. Bet Lenkijos pavyzdys, gerbiamasis ministre, rodo, kad tokį sprendimą lenkai yra pasiekę ir laikinai jie yra ėmęsi priemonių patys vienašališkai sumažinti akcizus degalams. Ar nemanytumėte, kad galėtų būti drąsesni žingsniai pačios Vyriausybės, būtent akcizų mažinimas tikrai nedidelėse ribose 5, 7 ar panašiai centų, leistų sumažinti degalų kainas?
P.P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš jau savo kalboje minėjau, kad Lietuva taip pat prisijungs prie kitų Europos Sąjungos šalių, palaiko jas, Graikiją ir kitas, jeigu neklystu, kad būtų sumažinti akcizai. Jeigu mes toleruosime
Aš abejoju, ar Lenkija taip galėjo padaryti. Susitarimai yra susitarimai, galima pažeisti įstatymus ir Lietuvoje, bet už tai paskui yra atsakomybė. Jeigu lenkai tą padarė vienašališkai, manau, jiems reikės atsakyti, o ekspertai sako, kad 57 centai nieko nesprendžia. Jeigu pažiūrėtume į tai, kiek centų, lietuviškų centų, yra parduodant 1 litrą benzino, tai maždaug apie 2225 centai už kiekvieną litrą, vadinasi, kainą pakelia mažmenininkai, bet į tai įeina ir transportavimo išlaidos, ir visų benzino kolonėlių išlaikymo išlaidos.
Mes visi džiaugiamės, kad Lietuvoje yra pastatytos visiškai naujos, modernios benzino kolonėlės ir jų yra pastatyta daug. Tai tam tikri amortizaciniai atskaičiavimai, grąžinami kreditai bankams. Ta dalis, kurią mažmenininkai uždeda kartu su transportavimo išlaidomis, siekia tik apie 9%, tačiau ta procentinė išraiška yra nuo 22 centų už litrą iki galbūt 27 už dyzeliną.
Aš galėčiau pasakyti tiek. Ministerijos ir Vyriausybės pozicija yra tokia: jeigu atsiras galimybė ir pavyks susitarti Europos Sąjungoje, galvojama apie akcizo mažinimą. Tačiau noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad iš akcizo į biudžetą pernai buvo surinkta milijardas 800 mln., ką jau minėjau. Jums patiems taip pat reikėtų priimti sprendimą dėl biudžeto paskirstymo, o tas sprendimas akcizo dydis, jeigu aš neklystu, taip pat nustatytas gerbiamųjų Seimo narių.
* * *
A.ENDZINAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Sakykite, kiek, jūsų nuomone, vis dėlto kuro kainai įtakos daro nestabili strateginio investuotojo pozicija dėl Mažeikių naftos ir kaip tai spekuliatyviai gali veikti kainų augimą?
P.P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad esant šiai situacijai kainų augimo neveikia, nes Mažeikių nafta, kaip jau minėjau, dirba pasaulinėmis kainomis, taigi perka naftą, jeigu neklystu, daugmaž Roterdamo biržos kainomis ir
Roterdamo, jeigu neklystu. Prašom. Dabar aš jums nepasakysiu to tikslaus pirkimo. Aš sakau, Roterdamo kainomis. Apie 50 dolerių už barelį, dabar 55 doleriai už barelį. Taigi tam neturi įtakos kokie nori galimi akcijų paketo savininko pasikeitimai. Taip pat ji parduoda benziną ir dyzeliną rinkos kainomis. Labiau kainos pakelti ji negali. Mažeikių naftoje pagamintas benzinas ir dyzelinas iš esmės jau atitinka Europos valstybių reikalavimus, ir jie pardavinėja ta kaina. Aš suprantu, kad Mažeikiai gauna didelius pelnus, tačiau jie veikia rinkos sąlygomis ir savo noru labai mažinti pelną
Manau, bet koks savininkas, užsiimdamas verslu, neplanuotų atsisakyti.
Birželio 23 d. plenarinio posėdžio Opozicinė darbotvarkė
Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-609 (pateikimas)
D.TEIŠERSKYTĖ. Mielieji kolegos, turbūt nėra nė vieno iš mūsų, kuris nebūtų gavęs skundų dėl vienokių ar kitokių antstolių veiksmų.
Vien pastarąjį pirmadienį priimant rinkėjus gauti du skundai. Pirmas byloja tai, kad žmogus buvo įsiskolinęs valstybei 60 centų ir buvo nubaustas 200 litų bauda. Kitas įstatymas, kai
(Triukšmas salėje) Kolegos, aš norėčiau, kad paklausytumėte, tai yra rimta! Antras dalykas. Moteris pirko išsimokėtinai baldą ir už paskutinį mėnesį kažkodėl parduotuvė ar bankas neatskaičiavo 86 litų ne dėl jos pačios kaltės. Antstolių kontora nubaudė žmogų 500 litų. Tokių pavyzdžių yra labai daug.
Remdamasi šiais pavyzdžiais, piliečių skundais ir Valstybės audito išvadomis, teikiu Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą. 1 straipsnis, 21 straipsnio 4 dalies pakeitimas, skambėtų taip (pridėtume sakinį): Atlyginimo antstoliui už atskiro vykdomojo dokumento vykdymą dydis negali būti didesnis už vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika nustatytas faktines tokio vykdymo sąnaudas.
Siūloma svarstyti įstatymo projektą rudens sesijoje.
* * *
Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-610 (pateikimas)
V.BOREIKIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas tiksliau reglamentuoti Triukšmo valdymo įstatymo įgaliojimus įstatymo subjektams. Teikiamo projekto naujas reglamentavimas nustato Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją atlikti triukšmo kontrolę visą parą, ir ne tik Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodytuose objektuose, bet taip pat gyvenamuosiuose pastatuose ir jų gretimose teritorijose.
Apklausos rodo visuotinį bendruomenės nepasitenkinimą nekontroliuojamu triukšmu, ypač gyvenamosiose vietovėse. Todėl Seimui priėmus teikiamo įstatymo projektą, žmonių ramybė ir gyvenimo kokybė būtų saugoma ir administracinio poveikio priemonėmis.
Kadangi įstatymo normos inkorporuojamos į viešosios teisės normų teisės šaką, reikės papildyti Administracinį teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktą įgaliojimais vidaus reikalų ir policijos pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Taip pat reikės priimti kodekso 183 straipsnio 12 dalis. Šios dalys jau buvo pateiktos ir užregistruotos mano kolegės D.Mikutienės, taip pat užregistruoti du projektai mano pavarde. Taip pat šis projektas, kaip matau, yra įtrauktas į antradienio darbotvarkę, bus jo svarstymo stadija.
Kadangi Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano 495 priemonėje yra nutarta triukšmo valdymui reglamentuoti šių metų III ketvirtyje parengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamą valstybės triukšmo kontrolės aprašą, jis yra rengiamas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Šiame apraše ir bus reglamentuota, kaip ir kur vykdoma valstybinė triukšmo kontrolė.
Kaip minėta, Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi ir higienos normą akustinio triukšmo leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Todėl manau, naujų lydimųjų aktų nereikės rengti.
Biudžeto lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikės, nes yra tokia Vidaus reikalų ministerijos funkcija, kuri įeina į bendrą viešosios tvarkos apsaugos funkciją. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti po pateikimo.
BALSAVIMAS: Už 57, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.
* * *
Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-294 (pateikimas)
V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas tinkamai reglamentuoti prokurorams priedo už ištarnautus metus nustatymo tvarką. Iki 2000 m. rugpjūčio 29 d., kada dar galiojo Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas, jo 66 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad ištarnautas prokuratūroje laikas skaičiuojamas nuo priėmimo į tarnybą dienos. Priėmus Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, priedo už ištarnautą laiką skaičiavimo tvarka pasikeitė, nes 5 straipsnio 1 dalyje atsirado nuostata, kad prokurorams priedas prie pareiginės algos skaičiuojamas ne nuo priėmimo į tarnybą dienos, bet nuo 1990 m. kovo 11 dienos. Tokia nuostata seniai dirbantiems prokuratūros darbuotojams labai sumažino socialines garantijas, nes neįskaitoma daug jų ištarnautų metų.
Taip nustačius prokurorų atlyginimų teisinių santykių reguliavimą yra pažeidžiami net keli mūsų valstybės konstituciniai principai: teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Tai reiškia, kad valstybė privalo vykdyti asmenims prisiimtus įsipareigojimus, o pastarieji, įgiję tas teises, šiuo atveju teisę į priedą už ištarnautus metus, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jos bus įgyvendintos.
Būtina nepamiršti, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarime teigiama, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisių ir teisėtų interesų. Be to, Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė doktrina įpareigoja nuosekliai laikytis ir taikyti Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, teigiantį, kad visi asmenys, esantys ar buvę tokioje pat situacijoje, vertinami vienodai. Dabar Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnyje Vidaus tarnybos stažas nurodoma, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpį iki 1990 m. kovo 11 d., t.y. iki nepriklausomybės paskelbimo.
Lygiai taip pat darbo stažo klausimas išspręstas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, ką reglamentuoja jų statuto 30 straipsnis. Vadinasi, negali būti dviejų skirtingų požiūrių, sprendžiant Seime vienodus tarnybos stažo ir tarnybos laiko klausimus. Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad darbo prokuratūroje laikotarpis iki 1990 m. kovo 11 d. yra įskaitomas į tarnybos laiką prokuroro pensijai skirti, o dėl priedo už ištarnautus metus neįskaitomas.
Taigi, gerbiamieji kolegos, nuostata, pagal kurią seniai dirbantiems prokurorams buvo panaikinti priedai už iki 1990 m. kovo 11 d. ištarnautus metus, pažeidžia jų teisėtus lūkesčius, konstitucinę teisę į nuosavybę, sukuria teisinio netikrumo ir nesaugumo jausmą.
BALSAVIMAS: už 29, prieš 4, susilaikė 18. Po pateikimo reikia paskirti komitetus.
* * *
Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo Nr.XP-611 (pateikimas)
R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiu įstatymo projektą, kuriuo siūlau šiek tiek pakoreguoti Rinkliavų įstatymą. Korekcijos esmė yra tokia. Šiandien valstybės rinkliavos, kurias surenka savivaldybės, yra renkamos tokia tvarka. Vyriausybė susirenka, susumuoja duomenis iš visų savivaldybių ir pasako: tokia ir tokia rinkliava, turi būti tokia konkreti suma.
Akivaizdu, kad skirtingose savivaldybėse yra skirtingos sąnaudos tai pačiai licencijai išduoti, turint omeny rinkliavas už licencijų išdavimą. Šiuo atveju yra šiokia tokia nelygybė tarp savivaldybių. Į mane kreipėsi ne vienas meras sakydamas, kad reikėtų palikti savivaldybėms teisę pačioms, galbūt turi būti tam tikros ribos, nuspręsti, kokie turėtų būti rinkliavų dydžiai.
Todėl šiuo projektu teikiu, kad Vyriausybė nustatytų valstybinių rinkliavų dydžius. Jeigu savivaldybė surenka tas rinkliavas ir išduoda licencijas, tai pati savivaldybė turėtų nustatyti konkrečius dydžius. Tokia yra trumpa šio projekto esmė. Laukiu jūsų klausimų.
Pritarta bendru sutarimu.
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-620 (pateikimas)
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tai, kad mano klausimas svarstomas darbotvarkės pabaigoje, tik patvirtinta tą faktą, kad visi Seimo nariai yra lygūs, skirtingai nei tai šiandien mėgino ne sykį teigti kiti kolegos. Jeigu grįžtume ir trumpai stabtelėtume prie teikiamo įstatymo projekto esmės, tai noriu pasakyti, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas aiškiai pasako, kad visi mokslinį laipsnį turintys mokslininkai turi teisę gauti valstybinę mokslininkų pensijų. Tačiau praktikoje paaiškėja, kad tiktai valstybinėse aukštosiose universitetinėse ar neuniversitetinėse mokyklose dirbantys gauna būtent tokias valstybines mokslininkų pensijas. Pačios įstatymo nuostatos nėra tarpusavyje suderintos. 1 straipsnyje rašoma apie pačią esmę, kad valstybinę pensiją gali gauti kiekvienas, turintis mokslo laipsnį, kituose straipsniuose yra parašyta, kad gali gauti tiktai valstybinių įstaigų mokslo daktarai. Todėl įstatyme yra siūloma keliose vietose išbraukti žodį valstybinį ir tada būtų suvienodintos sąlygos.
Galiu pasakyti, kad ši iniciatyva kilo susitikus su nevalstybinių aukštųjų (tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių) mokyklų atstovais, kurie sakė, kad gabūs jauni mokslininkai neina dirbti į privačias mokyklas, nes dažnai yra sakoma, kad tenai dirbdami turės menkesnes socialines garantijas nei valstybinėse. Manau, mes turime nustatyti vienodas galimybes visų tipų mokykloms, juo labiau kad privatus mokslas, aukštasis mokslas Lietuvoje užima vos kelis procentus. Latvijoje palyginimui yra beveik trečdalis ar net prie pusės artėja skaičius studentų, studijuojančių privačiame aukštojo mokslo sektoriuje. Manau, kad iš kelių straipsnių išbraukus žodį valstybinis diskriminacinė nuostata būtų panaikinta. Tikiuosi, kolegos, jūsų pritarimo. Juo labiau kad šventinė nuotaika, tikiuosi, vis labiau apima kiekvieną iš jūsų.
Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.
* * *
G.Šileikis, V.Čepas, V.Grubliauskas: Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas kartu XP-642 https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=258357&Condition2=
* * *
G.Šileikis, V.Čepas, V.Grubliauskas: Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas prie XP-641 https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=258359&Condition2=
Birželio 30 d.
Liberalų ir centro frakcijos seniūno Algio ČAPLIKO spaudos konferencija Politinės aktualijos
Vilnius, birželio 30 d. (ELTA)
Siekdamas pagerinti Seimo darbą, opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas siūlo performuoti Seimo vadovybę. Jo nuomone, didžiausia Darbo partijos frakcija turi turėti ir didžiausią įtaką ir atsakomybę Seimo vadovybėje. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje A. Čaplikas sakė, kad dabartinė Seimo vadovybė suformuota ne pagal proporcingai gautų Seimo narių skaičių, o pagal "kažkokius neaiškius mistinius neskaidrius principus, apie kuriuos visi žinome ir nutuokiame, bet garsiai nedrįstame apie tai pasakyti"."Seimo posėdžio darbotvarkę formuoja Česlovas Juršėnas, Seimą reprezentuoja Artūras Paulauskas, o Darbo partijai atstovaujantys Seimo Pirmininko pavaduotojai kažkur nuošalyje. Seime nėra variklio, net kritikuoti kartais nebėra ką, nes valdantieji patys tarpusavyje viens kitą kritikuoja", - sakė A. Čaplikas, pažymėjęs, kad šiuo metu daugiausia balsų turinti Darbo partija turi mažiausią įtaką Seimo vadovybėje. Jo teigimu, Seimo vadovybė turi būti performuota nuo Seimo Pirmininko iki Seimo komitetų taip, kad didžiausia frakcija turėtų didžiausią įtaką Seime. "Tada galima būtų šnekėti apie normalų Seimo darbą", - sakė politikas. A. Čapliko nuomone, tai vienas iš galimų sprendimų, norint pagerinti Seimo darbą ir įvaizdį . Jo nuomone, galimi ir kiti variantai, pavyzdžiui, naujos daugumos susiformavimas arba pirmalaikiai Seimo rinkimai, tačiau, jie, politiko nuomone, nerealūs. "Tai greičiausia nerealūs variantai, tai teorinė galimybė. Arba turi subyrėti Darbo partijos frakcija ir papildyti kitų frakcijų gretas ir tada susikurtų labai normali atsakinga didesnė frakcija, arba atsižvelgiant į Darbo partijos dydį turi būti apsvarstytas Seime įtakų padalinimas", - sakė A. Čaplikas. Politikas nesiėmė prognozuoti, kas galėtų užimti Seimo Pirmininko postą. "Valdančioji dauguma turi pati išsispręsti", - sakė jis. Paklaustas, ar toks performavimas galiotų ir Vyriausybei, A. Čaplikas sakė, kad logiškiau būtų ir Vyriausybę performuoti, nes "tada atsakomybė ir įtaka būtų visai kita".
