LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS SAVAITĖS APŽVALGA
Balandžio 8 d.
E.Masiulis, G.Steponavičius: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=253553&Condition2=
Balandžio 12 d.
Frakcijos iniciatyva vyko diskusija dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos. Diskusijos tikslas - aptarti balandžio 20 d. turėsiantį įsigalioti Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą.
Buvo pakviesti: Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės Eika prezidentas Robertas Dargis, Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Kęstutis Pempė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė, Vilniaus miesto mero patarėja Dalia Bardauskienė.
* * *
V.Boreikienė: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=253701&Condition2=
* * *
S.Lapėnas, J.Karosas/ 29 SN: Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=253752&Condition2=
Balandžio 13 d.
Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojo Eligijaus MASIULIO spaudos konferencija Medikų streikas: ar bus reformuota pati sveikatos reforma?. dalyvaus Liberalų ir centro sąjungos Sveikatos komiteto pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybės narys dr. Dainius Pūras
Atlyginimų medikams kėlimas yra tik morfijaus injekcija, mano E. Masiulis
Vilnius, balandžio 13 d. (ELTA).
Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojo Eligijaus Masiulio nuomone, atlyginimų medikams kėlimas yra tik ledkalnio viršūnė prieš sveikatos apsaugos sistemos reformos būtinybę.
"Atlyginimų pakėlimas medikams nėra problemos sprendimas iš esmės, tai dykumos laistymas. Medikų streikas tik aisbergo viršūnė, ligos simptomas, bet tai nėra visos problemos, kurios egzistuoja sveikatos apsaugoje. Dabar medikams skauda, padidindami atlyginimus suleidžiame morfijaus nuo skausmo, bet praėjus pusei metų, metams ar dvejiems ši problema vėl iškils. Todėl mes kalbam apie visos sistemos reorganizaciją", - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo E. Masiulis.
ELTA primena, jog Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas patvirtino, kad gegužės 17 dieną streikas neprasidės tik tuo atveju, jei bus susitarta su Vyriausybe dėl medikų profesinių sąjungų reikalavimo iš karto 50 proc. padidinti algas.
Vyriausybė yra pažadėjusi nuo gegužės medikų algas didinti 24 proc. Tam papildomai skirta 167 mln. litų. Tačiau E. Masiulio teigimu, planuojamas medikų streikas yra Vyriausybės neveiklumo pasekmė, todėl "tam tikra prasme reikia juos pateisinti, nes vien pažadais, kuriais jie buvo maitinami, situacijos realiai nepakeisi".
Anot parlamentaro, su viltimi žiūrėta į naująjį sveikatos apsaugos ministrą Žilviną Padaigą, kuris teisinasi, kad keturi mėnesiai yra per mažas laiko tarpas visoms sveikatos apsaugos sistemoje kylančioms problemoms išanalizuoti.
Tačiau, E. Masiulio žodžiais, šis žmogus atėjęs ne iš kosmoso, ne iš mėnulio, o iš medikų luomo. Premjeras, jo teigimu, valdžioje jau beveik ketverius metus, todėl puikiai susipažinęs su šia sritimi, bet konkrečių veiksmų esą nesiėmė.
Liberalcentristo manymu, dabar sveikatos apsaugos sistemoje susidariusi situacija greitai gali virsti krize.
Spaudos konferencijoje dalyvavusio Liberalų ir centro sąjungos Sveikatos komiteto pirmininko, Vilniaus miesto savivaldybės nario dr. Dainiaus Pūro nuomone, viena didžiausių susidariusios padėties priežasčių yra ta, kad sveikatos apsaugos sistema per daug uždara. Anot jo, sprendimus šioje sistemoje veikia suinteresuotos asmenų grupės, kurioms "galbūt apsimoka tokia sistema".
Jo žodžiais, sveikatos apsaugos sritis išgyvena vadybinę, moralinę ir finansinę krizę, todėl jei sistema demoralizuota, tai ištekliai, kad ir kiek jų būtų, paskirstomi neefektyviai.
D. Pūro manymu, tai nėra vien tik Vyriausybės atsakomybė - medikų organizacijos, pasak jo, galėtų geriau išanalizuoti sistemos vidaus reikalus.
Pasak E. Masiulio, sveikatos apsaugos sistemoje turi būti legalizuota privataus sveikatos fondo veikla, sutvarkyta privataus draudimo sistema ir pripažinta, kad šiandien dalis medicinos paslaugų yra mokamos, nors tai nėra įteisinta. Jo teigimu, siekis, kad sveikatos apsauga būtų nemokama, prieinama ir kokybiška, yra nesuderinama nei logine prasme, nei turiniu. Tai, pasak liberalcentristo, yra utopija, mat "nemokamos paslaugos būna pačios brangiausios - atsiranda paslaugų deficitas, šešėliniai procesai, kai sveikatos įstaigos negauna reikiamų pinigų iš Ligonių kasų". Todėl, E. Masiulio žodžiais, reikia pripažinti, kad šiuo metu galiojantys sveikatos apsaugos įstaigų įkainiai yra nerealiai maži. Jo siūlymu, Vyriausybė turi ne tik reaguoti į medikų pareiškimus ir didinti jiems atlyginimus, bet iki gegužės 17 dienos turi parengti reikalingus įstatymus, "kurie keistų seną sukiužusią sistemą". Reformai, kaip pažymima, reikės lėšų, todėl, jo požiūriu, būtina didinti atskaitymus į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
Balandžio 14 d.
Plenarinio posėdžio metu buvo pristatyta Vyriausybės metinė veiklos ataskaita
A.Čaplikas klausė Ministro Pirmininko: "Nepaisant visų ministrų užimtumo, aišku, gerai, kad šiandien Seimo posėdyje dalyvauja bent kvorumas. Manau, kad ministrai žinojo apie tokį svarbų faktą, jog ataskaita bus šiandien, ir tikrai galėjo suplanuoti savo komandiruotes kiek tvarkingiau. Tai yra įžanga.
Tęsiant ponios I.Degutienės klausimą, 104 puslapis Neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui daro šalyje veikiančios didžiulės finansinės grupės, dalyvaujančios valstybės ir savivaldybės priklausančio turto privatizavime. Taip pat darančios įtaką jau dalyvauja. Jūs pasakėte, kad reikia bent vieno fakto. Kaip jūs vertinate šiandien tą situaciją, kai Ūkio ministerija daro spaudimą savivaldybėms, kad jos įsileistų Verslo ir darbdavių konfederacijos atstovus dalininkais už vieną litą į šitas įstaigas? Ar tai ir nėra tas oligarchinis įsigalėjimas, apie kurį mes šiandien kalbame? Artėja pats teisingiausias būdas spręsti tas problemas. Taigi klausimas faktas ir kaip jūs vertinate?"
* * *
Opozicinės darbotvarkės pateikimas plenariniame posėdyje
Seimo nutarimo Dėl Energetikos reikalų komisijos sudarymo projektas Nr.XP-254 (pateikimas)
A.ENDZINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į nuolat kylančias diskusijas energetikos, dujų, šilumos, elektros energijos kainų bei racionalaus išteklių panaudojimo klausimais, kreipiuosi į jus, siūlydamas įsteigti Energetikos reikalų komisiją. Šis mano siūlymas pagrįstas šiomis pastabomis ir samprotavimais.
Šiandien energetikos problemos visame pasaulyje yra vienos iš svarbiausių ir aktualiausių, ypač mūsų šalyje, dėl visiems žinomų objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Lietuva pagal elektros energijos gavybos rūšis pirmauja branduolinės energetikos produkto elektros energijos pagaminimo vienam gyventojui srityje.
Turėdama perteklinį generuojančių šaltinių pajėgumą, Lietuva vis dar neturi perdavimo tinklo galimybių laisvai prekiauti su Vakarų rinka pagaminamais ar galimai pagaminamais elektros energijos kiekiais. Negalėdama racionaliai išnaudoti esamų galingumų, ypač maksimumo valandomis, Lietuvos elektros energetikos rinka yra labai iškreipta. Esame priversti vidaus rinkoje turėti aukštus tarifus. Esamų įsipareigojimų spaudžiama Lietuva priversta mažinti generuojančius galingumus, anksčiau ekonomiškai ir techniškai pagrįsto laiko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.
Atsinaujinančių energetikos šaltinių galimybės, jeigu nediegiamos naujos technologijos, mūsų sąlygomis yra iš esmės išnaudotos, o pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai mes šios energijos gamybą turime iš esmės padidinti. Įvykdę savo įsipareigojimus ir uždarę Ignalinos atominę elektrinę, susidursime su daugeliu klausimų, kurių vienas ar sugebėsime energija apsirūpinti patys, ar ją pirksime; jeigu taip, tai iš ko ir už kiek.
Į dalį šių visų klausimų atsako Nacionalinė energetikos strategija, kurios tikslai yra: liberalizuoti elektros ir gamtinių dujų sektorius (pabrėžiu ir gamtinių dujų sektorius), atveriant rinką pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus; užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos tiekimą mažiausiomis išlaidomis ir kuo mažesne aplinkos tarša, nuolat didinant energetikos sektoriaus veiklos efektyvumą; privatizuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo bei elektros energijos sektoriaus privatizuotinas įmones, tęsti naftos perdirbimą ir transportavimo įmonių privatizavimą; užtikrinti, kad pagal suderintą grafiką iki 2010 metų būtų sukauptos 90 dienų naftos ir jos produktų atsargos.
Galėčiau vardyti ir kitus punktus, bet matau, kad turbūt to daryti neverta, nes nelabai ir įdomu, todėl bandysiu sutrumpinti.
Taigi, atrodo, reikia tik laikytis Nacionalinės energetikos strategijos dvasios ir dirbti ją įgyvendinant. Problemos lyg ir būtų išsispręstos, bet gilinantis į Nacionalinės strategijos vykdymą akivaizdu, kad gyvenimas suformuluoja naujus iššūkius ir klausimus, į kuriuos ši strategija jau neatsako arba atsako ne iki galo. Pavyzdžiui, kaip apsirūpinsime energija uždarę Ignalinos atominę elektrinę, ar liksime svarbiais elektros energijos gamintojais, sugebančiais apsirūpinti elektros poreikiais ir ją eksportuoti, išlikdami gana svarbiu Europos valstybių partneriu, ar tapsime tik energijos vartotojais, prašydami jos trupinių nuo bendro stalo, iš anksto žinodami, kad jos poreikiai neišvengiamai didės?
Be abejo, tai gal dar ne rytdienos klausimas, bet šiuos klausimus formuluoti reikia jau šiandien, todėl naujos Energetikos strategijos metmenis reikėtų rengti kiek galima greičiau, ir tai taip pat galėtų būti vienas iš komisijos prioritetų, kuriuos galėtume išdėstyti ir svarstydami papildyti.
Esu tikras, kad būsiu paklaustas, ar ši komisija nedubliuos jau esamų struktūrų, suformuotų Seime, ar tai nebus tuščias dubliavimas ir ar tai nebus kokių nors lėšų švaistymas. Šis klausimas kartojamas iš eilės.
Atsakydamas norėčiau pasakyti, kad nemaža energetikos klausimų yra susiję su gana specifiniais techniniais dalykais, be abejo, ir politiniais, todėl pirminis šių klausimų svarstymas, manau, turėtų vykti specialiojoje komisijoje, o tik tada būti perkeliamas į jau esamas struktūras.
Dėkoju, kad taip įdėmiai išklausėte, ir prašau pritarti po pateikimo.
Balsavimas: Už 40, prieš 39, susilaikė 8. Komisijos sudarymui nepritarta.
* * *
Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-412 (pateikimas)
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, 2004 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šis naujas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakciją įtvirtinęs teisės aktas įsigalioja po 6 mėnesių nuo paskelbimo Valstybės žiniose. Per šį laikotarpį turi būti parengti visi lydimieji aktai, leisiantys ir užtikrinsiantys šio įstatymo veikimą nuo jo įsigaliojimo dienos.
Su nerimu mes stebėjome besikreipiančių įvairiausių asocijuotų struktūrų prašymus paspartinti šių poįstatyminių aktų rengimą. Frakcijoje pastaruoju metų apsvarstę pasirengimą šiam įstatymui, vis dėlto turėjome konstatuoti, kad iš 43 teisės aktų, būtinų šiam įstatymui veikti, yra parengti tik keturi. Bene daugiausiai argumentų, leidžiančių teigti apie tokią neigiamą įsigalėjusią praktiką, kai teisės aktai pradeda galioti be poįstatyminių aktų, be poveikio analizės konkretiems ūkio subjektams, aplinkai ir t.t, priveda prie to, kad naujasis įstatymas taip pat neįgyja tos galios ir neduoda laukiamų rezultatų.
Lietuvos savivaldybių asociacija ir įstatymo rengimo metu, ir laukdama poįstatyminių aktų šiandien konstatuoja, kad nėra šiam įstatymui įgyvendinti būtinos teisinės bazės. Nesant poįstatyminių teisės aktų, įgyvendinančios institucijos negali tinkamai ir laiku pasirengti minėto įstatymo įgyvendinimui. Rezultatas yra tai, kad stabdomos investicijos bei regionų ekonominė plėtra.
Šiame įstatyme nustatytos savivaldybėms privalomos vykdyti pareigos, tačiau neužtikrinamos nei savivaldybių teisės vykdant kultūros vertybių apsaugos funkcijas, nei šioms funkcijoms atlikti reikiamas finansavimas.
Mūsų teikiamo projekto esmė yra atidėti šio įstatymo įsigaliojimo terminą dar šešiems mėnesiams. Svarstymo metu mes galėtume galvoti ir apie trumpesnį laikotarpį. Tai nėra būtina sąlyga, tačiau, manau, Seimas pasielgtų labai principingai kadencijos pradžioje užkirsdamas kelią teisės aktų įsigaliojimui be poįstatyminių aktų.
Balsavimas: Už 24, prieš 43, susilaikė 16. Nepritarta.
* * *
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-404 (pateikimas)
E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, jūsų teismui teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pataisas. Paties siūlymo esmė yra labai paprasta. Apie tai šiuo metu gana daug yra kalbama. Tai yra gyventojų pajamų mokesčio tarifo pakeitimas. Šiandien šis tarifas yra 33%, mano siūlymas, kurį remia 29 Seimo nariai, yra tarifą sumažinti nuo 33 iki 24% nuo 2006 metų sausio 1 dienos. Ši nuostata atitinka ir dabartinės Vyriausybės nuostatą, kadangi yra aiškiai pasakyta, jog Vyriausybė irgi ketina siūlyti Seimui gyventojų pajamų tarifo mažinimą. Skirtumas yra galbūt tik tas, kad Vyriausybė siūlo tai daryti per kelerius metus, t.y. etapais, o mano siūlymas yra tarifą mažinti iš karto, kaip minėjau, nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Kodėl iš karto?
Pirmiausia, mano įsivaizdavimu, tas palaipsnis mažinimas neduos tokio ekonominio efekto, kokį gali duoti didesnis tarifo sumažinimas, kai mes kalbame apie šešėlinę ekonomiką ir nelegalaus verslo mėginimą legalizuotis. Jeigu pradžioje bus sumažintas tarifas tik iki 27, tai tikrai mažesnė tikimybė, kad verslininkai, kurie šiandien dalį atlyginimų moka vokeliuose, pradės juos mokėti legaliai. Jeigu šis tarifas bus mažinamas, tai aš manau, kad bus didesnė tikimybė, jog verslo dalis legalizuosis ir taip tas pajamų praradimas, apie kurį čia mes dažnai kalbame ir girdime, kiek yra skaičiuojama, jis nėra toks, nes nėra visiškai įvertinama, kiek pinigų grįš per apyvartos mokesčius, kiek pinigų ateis dėl to, kad nelegali verslo dalis legalizuosis ir kiek postūmio duos ekonomikai kuriant naujas darbo vietas šis įstatymo projektas, per naujų darbo vietų sukūrimą ir jų apmokestinimą vėlgi papildomos pajamos eis į biudžetą.
Man tikrai džiugu girdėti, kad Vyriausybė pagaliau yra apsisprendusi mažinti gyventojų pajamų mokestį. Mes tiesiog siūlome nieko nelaukiant ir pradėti daryti šį konkretų darbą. Kviesčiau dabar klausti. Taupant laiką būtų geriausia, kad klaustų tik tie, kurie ruošiasi balsuoti už šį įstatymo projektą.
* * *
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-404 (pateikimas)
E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, jūsų teismui teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pataisas. Paties siūlymo esmė yra labai paprasta. Apie tai šiuo metu gana daug yra kalbama. Tai yra gyventojų pajamų mokesčio tarifo pakeitimas. Šiandien šis tarifas yra 33%, mano siūlymas, kurį remia 29 Seimo nariai, yra tarifą sumažinti nuo 33 iki 24% nuo 2006 metų sausio 1 dienos. Ši nuostata atitinka ir dabartinės Vyriausybės nuostatą, kadangi yra aiškiai pasakyta, jog Vyriausybė irgi ketina siūlyti Seimui gyventojų pajamų tarifo mažinimą. Skirtumas yra galbūt tik tas, kad Vyriausybė siūlo tai daryti per kelerius metus, t.y. etapais, o mano siūlymas yra tarifą mažinti iš karto, kaip minėjau, nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Kodėl iš karto?
Pirmiausia, mano įsivaizdavimu, tas palaipsnis mažinimas neduos tokio ekonominio efekto, kokį gali duoti didesnis tarifo sumažinimas, kai mes kalbame apie šešėlinę ekonomiką ir nelegalaus verslo mėginimą legalizuotis. Jeigu pradžioje bus sumažintas tarifas tik iki 27, tai tikrai mažesnė tikimybė, kad verslininkai, kurie šiandien dalį atlyginimų moka vokeliuose, pradės juos mokėti legaliai. Jeigu šis tarifas bus mažinamas, tai aš manau, kad bus didesnė tikimybė, jog verslo dalis legalizuosis ir taip tas pajamų praradimas, apie kurį čia mes dažnai kalbame ir girdime, kiek yra skaičiuojama, jis nėra toks, nes nėra visiškai įvertinama, kiek pinigų grįš per apyvartos mokesčius, kiek pinigų ateis dėl to, kad nelegali verslo dalis legalizuosis ir kiek postūmio duos ekonomikai kuriant naujas darbo vietas šis įstatymo projektas, per naujų darbo vietų sukūrimą ir jų apmokestinimą vėlgi papildomos pajamos eis į biudžetą.
Man tikrai džiugu girdėti, kad Vyriausybė pagaliau yra apsisprendusi mažinti gyventojų pajamų mokestį. Mes tiesiog siūlome nieko nelaukiant ir pradėti daryti šį konkretų darbą. Kviesčiau dabar klausti. Taupant laiką būtų geriausia, kad klaustų tik tie, kurie ruošiasi balsuoti už šį įstatymo projektą.
Balsavimas: už 44, prieš 34, susilaikė 4. Nepritarta po pateikimo.
* * *
Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-94. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-95 (pateikimas)
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti už ankstesnį balsavimą. Tikiuosi jūsų supratimo ir palaikymo šiais klausimais. Jeigu galima, aš iš karto pateiksiu du projektus, nes jie tarpusavyje susiję.
Kadangi šie du įstatymų projektai tarpusavyje susiję, leiskite juos pateikti kartu. Teikiamų įstatymų projektų esmė yra atleisti nuo mokesčių tą sumą pinigų, tuos pinigus, kuriuos įmonė ar koks nors ūkio subjektas sumoka už būsimojo arba esamo darbuotojo įvairių lygių studijas aukštosiose mokyklose. Mes labai daug kalbame apie žinių ekonomiką, mes labai daug kalbame apie tai, kad trūksta lėšų aukštosiose mokyklose. Mūsų valstybė, šiandien turėdama vieną didžiausių skaičių studentų tūkstančiui gyventojų visame pasaulyje, tam skiria nepakankamą finansavimą. Iš čia atsirandą mūsų aukštojo mokslo bėdos. Taigi tai yra vienas iš siūlymų, kaip esant tokiai situacijai, kai valstybė nepajėgi skirti tiek pinigų aukštajam mokslui, tiesiog pritraukti lėšas iš privataus verslo, kad daugiau žmonių galėtų gauti kokybišką išsilavinimą, kad žmonės galėtų operatyviau persikvalifikuoti rinkoje studijuodami ar besimokydami vienos ar kitos profesijos. Toks būtų mano trumpas pateikimas.
Pritarta bendru sutarimu.
* * *
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-229 (pateikimas)
R.PALAITIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pradėsiu nuo tokios istorijos. Mano kaimynas Jonas, jis toli gražu ne socialiai remtinas asmuo, jis yra vidutinis Lietuvos pilietis, gauna maždaug 1000 Lt į kišenę kas mėnesį ir turi vidutinę šeimą du vaikus. Vienintelė Jono nelaimė, kad tie du vaikai mokosi aukštojoje mokykloje. Per metus už tokį mokslą universitete tenka sumokėti apie 12 tūkst. litų. Visa Jono alga, visos pajamos eina vaikų mokslui. Jonas suka galvą ką daryti? Vaikai, važiuokite į užsienį padirbėti, ten gerus atlyginimus moka! Du vaikai studentai drausmingai nuvažiuoja į užsienį, per vasarą užsidirba šiek tiek pinigų, grįžta į mokslus, išleidžia tuos pinigus, o paskui, pasirodo, Vyriausybė trečdalį šitų pinigų nori iš jų atimti.
Tai dabar klausimas: ar mūsų valstybė atstumia nuo savęs Lietuvos piliečius, ypač studentus, skatina aukštąjį mokslą, ar visiškai atvirkščiai elgiasi neskatina ir tik žiūri, kaip atimti iš jų paskutinę kapeiką? Mano teikiama įstatymo pataisa yra tokia, kad studentai, besimokantys Lietuvoje ar užsienio aukštojoje mokykloje, gavę užsienyje pajamų, nebūtų dar papildomai apmokestinami ir Lietuvoje, nes užsienyje nuo tų pajamų jie mokesčius jau sumokėję. Štai tokia pirmoji mano teikiamo projekto pusė.
Antra pusė yra šiek tiek gal mažiau svarbi, bet irgi ganėtinai. Įmonės, besirūpindamos savo darbuotojų sveikatingumu, retkarčiais apmoka jų reabilitacinio arba sanatorinio gydymo kelialapius. Įmonė apmoka iš savo pelno, sumokėjusi pelno mokestį, tačiau tie darbuotojai, pasigydę šiose įstaigose, valstybės verčiami dar nuo tos paslaugos, ką jie gavo, sumokėti 15% gyventojų pajamų mokestį. Tai čia irgi, ar mes nesuinteresuoti, kad mūsų gyventojai būtų sveiki, ar įmonės nesuinteresuotos, kad jų darbuotojai būtų sveiki ir geriau dirbtų? Suinteresuoti. Mano supratimu, tai reikia paskatinti ir iš gavusių paslaugą nereikalauti 15%. Štai dvi tokios trumpos mano teikiamo įstatymo projekto esmės.
Pritarta bendru sutarimu.
* * *
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-267 (pateikimas)
R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Vėl konstruosiu pavyzdį. Mano kaimynas Jonas nusipirko butą. Butas buvo labai apleistas ir jis nusprendė prieš apsigyvendamas susiremontuoti tą butą. Jis, aišku, remontavo iš savo atlyginimo pinigų, jau sumokėjęs gyventojų pajamų mokestį, kaip priklauso. Mokėjo firmai pagal sąskaitas. Firma nuo tų pinigų mokėjo pridėtinės vertės mokesčius, visus kitus pelno ir t.t. mokesčius. Dabar po 2 metų jam pasikeitė šeimyninės aplinkybės ir jis priverstas tą butą parduoti. Jis nieko nenorėjo uždirbti, tiesiog jis norėjo atsiimti tai, ką sumokėjo už butą ir tai, ką įdėjo remontuodamas. Jis atėjo į Mokesčių inspekciją, jam pasakė: ne, brolyti, tu nuo tų pinigų, kur įdėjai į remontą, privalai sumokėti 33% gyventojų pajamų mokestį. Jonas klausia: kaip, aš gi jau sykį gaudamas atlyginimą už tai sumokėjau mokesčius. Ne, brolyti, tu privalai vis tiek sumokėti pinigus, tai yra mokestį. Šiandien Lietuvoje yra tokia nekilnojamojo ir kitokio turto situacija. Taigi aš siūlau Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įvesti sąvoką ir remontas ir pasakyti 19 straipsnyje, kad skaičiuojant apmokestinamą sumą į turto savikainą būtų įskaičiuojama ne tik rekonstravimo, kaip dabar yra projekte, bet ir remonto išlaidos. O remonto sąvoką (galbūt užbėgdamas už akių galimam klausimui) aš paėmiau labai panašią arba identišką iš organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento, kuris vadinasi Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys. Ten yra toks remonto apibrėžimas nurodytas. Štai ir visa mano pataisos esmė, kad jau sykį apmokestinti pinigai, sudėti į remontą, nebūtų vėl apmokestinami parduodant turtą.
Balsavimas: už 34, prieš 22, susilaikė 14. Nepritarta
* * *
Baudžiamojo kodekso papildymo 2821 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-157 (pateikimas)
R.REMEIKA. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projekto tikslas sugriežtinti atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Siekiant šio tikslo siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinį vairavimą tokios būsenos.
Man lengva pristatyti šį projekto pataisymą, nes paskutiniai įvykiai kelyje parodė tam tikrą tendenciją, kuri atsirado nuo 2003 metų. 2003 metais įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui neliko baudžiamosios atsakomybės už pakartotinį vairavimą neblaiviam. Iki 2003 metų ( 2000 m. buvo įvesta ta nuostata) autoįvykių, kurių dalyviai buvo neblaivūs vairuotojai, mažėjo, nuo 2003 m. iki š.m. šių autoįvykių pagal statistiką padidėjo beveik 12%. Šiuo metu atsakomybę už teisės pažeidimus, padarytus vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas, bet tik tada, kai yra padaryta didelė žala arba pavojus gyvybei, arba mirtini atvejai.
Taigi šios Baudžiamojo kodekso pataisos tikslo nepasiekė, įvykių, kurių dalyviai yra neblaivūs vairuotojai, daugėja. Todėl šiandien aš teikiu Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio papildymą. Jis skambėtų taip: Kelių transporto priemonės vairavimas, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pirma. Tas, kad pakartotinai per vienerius metus vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Antra. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tuo laikotarpiu, kai jam už teisės pažeidimą, padarytą vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų buvo uždrausta vairuoti kelių transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Norėčiau paprašyti gerbiamąjį Seimą pritarti po pateikimo, nes ta tendencija ir statistika rodo, kad vairuoti neblaiviam pasidarė tam tikra mada keliuose sumokant administracines baudas, kaip reikalauja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Balsavimas: už 29, prieš 33, nepritarta.
Balandžio 20 d.
Seimo Liberalų ir centro frakcija šiandien susitiko su Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi Arvydu Pociumi. Uždarame frakcijoje posėdyje buvo gilinamasi į Vyriausybės ataskaitos skyrių, kuriame buvo įvardytos galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
Pasak Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūno Algio Čapliko, frakcijos nariai domėjosi su kokiomis problemomis gali susidurti Lietuvos energetikos ūkis kuomet keisis Mažeikių naftos savininkai. Su VSD vadovu taip pat pasikeista nuomonėmis dėl Lietuvai gresiančio oligarchinio valdymo apie kurį savo metiniame pranešime užsiminė prezidentas Valdas Adamkus. Seimo nario Vytauto Bogušio iniciatyva, susitikime buvo iškelta ir KGB rezervo problema.
Balandžio 22 d.
Frakcijos nariai G.Steponavičius, E.Masiulis ir R.Šukys lankėsi Šiauliuose ir susitiko su miesto valdžia, verslininkais, pedagogais, moksleiviais bei policijos pareigūnais.
Susitikimų metu buvo aptarti šiauliečiams rūpimi klausimai, taip pat nemažai laiko buvo skirta diskusijoms apie susiklosčiusią padėtį Seime, Vyriausybėje, sveikatos apsaugos sistemos problemas, savivaldos aktualijas, regioninės politikos perspektyvas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų paskirstymą ir mokesčių reformą.
Balandžio 26 d.
S.Lapėnas/ 29 SN: Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas kartu su XP-464
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=254717&Condition2=
* * *
S.Lapėnas/ 29 SN: Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas prie XP-463
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=254720&Condition2=
* * *
V.Boreikienė, E.Masiulis: Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas kartu XP-466
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=254725&Condition2=
* * *
V.Boreikienė, E.Masiulis: Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas prie XP-465
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=254727&Condition2=
Balandžio 28 d.
Opozicinės darbotvarkės pateikimas plenariniame posėdyje
Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-463. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-464 (pateikimas)S.LAPĖNAS. Įstatymų projektus paskatino viešai teikiama informacija apie tai, kad tapti valstybės ir savivaldybių lėšomis išlaikomų verslo informacinių centrų tinklą sudarančių viešųjų įstaigų dalininke yra proteguojama viena iš asocijuotų struktūrų, kuri nepaisydama jai suteikiamų lygiaverčių su kitomis dalininkėmis Ūkio ministerija ir vietos savivaldybėmis ar apskričių viršininkų administracijomis teisių nesirengia nei realiai dalyvauti formuojant įstaigos kapitalą, nei įsipareigoti finansuojant įstaigų veiklą. Paprastai tariant, idėja yra labai paprasta: už simbolinį įnašo lito dydį bandyti valdyti tą sukurtą kapitalą, kuris šiandien yra sukurtas verslo informaciniuose centruose, pasinaudoti ta materialine baze.
Įstatymų projektų esminė nuostata yra ta, kad siūloma, kad jei viešosios įstaigos dalininkės kartu su kitais asmenimis yra valstybės ar savivaldybės institucijos, visuotiniame dalininkų susirinkime turimų balsų kiekis dalininkams paskirstomas proporcingai jų įnašo vertei.
Kita esminė pataisa būtų, kad valstybės ar savivaldybių institucijų, kurios yra viešosios įstaigos dalininkės ar steigėjos kartu su kitais asmenimis, viešajai įstaigai perduodamų lėšų suma negali būti daugiau nei tris kartus didesnė už kitų dalininkų ar steigėjų viešajai įstaigai perduodamų lėšų sumą.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti tai, kad dar 2003 m. vasario 24 d. ūkio ministras savo įsakymu dėl paslaugų smulkiam, vidutiniam verslui įstaigų finansavimo patvirtino lėšų skyrimo tinklo įstaigoms teikti plėtros 13 punktą, kuriame sakoma: Savivaldybė arba apskrities viršininko administracija ir jeigu yra kiti steigėjai turi dengti ne mažiau kaip 25% su tinklo įstaigos steigimu susijusių išlaidų. Iš esmės tai dera ir su šiomis įstatymų pataisomis, kad ne vien tik žinybiniu vienos ar kitos ministerijos apsisprendimu būtų teikiamas toks dalininkų finansavimo principas, bet kad tai atsispindėtų ir įstatymo nuostatose.
Balsavimas: už 40, prieš 34, 12 susilaikė, nepritarta.
* * *
Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-466 (pateikimas)
V.BOREIKIENĖ. Ačiū Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jeigu man leisite, aš norėčiau kalbėti apie abu projektus iš karto, nes pritarus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisai, iš karto reikėtų pritarti ir Vietos savivaldos įstatymo pataisai, nes vienas su kitu yra susiję.
Teikiamo įstatymo projekto tikslas siekti rinkimų teisės reguliavimo aiškumo bei nuoseklumo. Įstatymo projekto rengimą paskatino nuolatiniai bandymai, remiantis konjuktūriniais sumetimais, manipuliuoti savivaldybių tarybų rinkimų data bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimou kuriuo buvo nustatyta fiksuota Seimo rinkimų data ir taip užkirstas kelias tokioms manipuliacijoms.
Šiuo metu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyta, kad savivaldybių tarybų rinkimų datą, kuri negali būti ankstesnė kaip 4 mėnesiai ir ne vėlesnė kaip vienas mėnuo iki tarybų įgaliojimo pabaigos, nustato Seimas. Vietos savivaldos įstatymas (
) pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimą nustato, kad jis turi būti sušauktas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau, kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos.
Atsižvelgiant į dabartinės kadencijos savivaldybių tarybų pradžią (pirmasis posėdis įvyko, kaip jūs žinote, 2003 m. balandžio 2 dieną), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme siūlome nustatyti fiksuotą rinkimų į šias tarybas datą, savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos metų kovo mėnesio pirmą sekmadienį. Tai būtų 2007 m. kovo mėnesio pirmas sekmadienis.
Taip pat nustatyti, kad pirmasis naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdis visais atvejais turi būti šaukiamas ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Toks rinkimų datos nustatymo reglamentavimas ne tik užkirs kelią anksčiau minėtoms manipuliacijoms, bet ir panaikins nekokybiško valdymo nepagrįstai ilgų tarpuvaldžių laikotarpio galimybę. Patirtis rodo, kad remiantis prieš pat rinkimus pakeistu įstatymu, 2002 m. gruodžio 22 dieną surengus rinkimus prieš keturis mėnesius iki buvusių tarybos narių įgaliojimų pabaigos, savivaldybėse valdymą neretai įgyvendino savivaldybių tarybų nariai bei merai, kurie neturėjo galimybės užimti šių postų naujos kadencijos tarybose. Dėl tokio ilgai užtrukusio tarpuvaldžio buvo neužtikrinta valdymą įgyvendinančių asmenų atsakomybė, o kartu ir paties valdymo kokybė. Tokio ilgo tarpuvaldžio ydingumą, aišku, patvirtina ir Seimo patirtis, bet neveiklumo laikotarpis yra kur kas trumpesnis.
Aš kreipiuosi į savo kolegas, kad labai rimtai atkreiptų dėmesį į šį projektą. Jeigu jūs esate dirbę savivaldybėse, turite puikiai suprasti, kad esant dabartinei rinkimų tvarkai faktiškai darbas savivaldybėse yra visiškai paralyžiuotas mažiausia pusei metų. Kolegos, siūlau pritarti po pateikimo.
Balsavimas: už 29, prieš 28, 17 susilaikė. Nepritarta
* * *
Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-206(2). Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-338. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-339. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-340 (pateikimas)
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien galiojantys įstatymai numato, kad visas naftos ir dujų išteklių mokestis bei didžioji dalis mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus 70% mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, kuris įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamų gyvūnų ištekliai, biudžetą, yra įskaitomi į valstybės biudžetą, t.y. naudojami bendram paskirstymui, neatsižvelgiant į geografinį mokestinių pajamų šaltinį. Reglamentuojant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos finansavimo šaltinius yra numatyta, kad į šią programą pervedami mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką, 70% mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, savanoriškos juridinių ar fizinių asmenų įmokos bei kitos teisėtai gautos lėšos.
Aptardamas programos naudojimo sritis įstatymas, neatsižvelgdamas į atskirų savivaldybių interesus, nustato programos lėšų dalis, kurios gali būti skiriamos tik tam tikroms įstatyme numatytoms priemonėms finansuoti. Tiek naftos ir dujų gavyba, tiek gamtos išteklių naudojimas yra susiję su tam tikros savivaldybės aplinkai bei infrastruktūrai tokiu naudojimu padaroma žala bei gyventojų patiriamais nepatogumais, kuriems kompensuoti savivaldybės turi skirti atitinkamai lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kad tokio kompensavimo poreikio dydis konkrečioje savivaldybėje yra proporcingas gamtos išteklių naudojimo toje savivaldybėje mastui, galima daryti išvadą, jog dalis už naftos ir dujų gavybą bei gamtos išteklių naudojimą mokamų mokesčių turėtų būti skiriama savivaldybėms, kurių teritorijoje išgaunama nafta ar dujos arba naudojami valstybiniai gamtos ištekliai. Šiuo metu nustatyti apribojimai suvaržo savivaldybių teises spręsti nuosavų lėšų panaudojimo aplinkosaugos bei visuomeniniams sveikatos rėmimo tikslams klausimus, neleidžia savivaldybėms atsižvelgti į konkrečios teritorijos specifiką bei neatitinka savivaldybių savarankiškumo užtikrinimo siekio.
Įstatymų projektų tikslas pakeisti naftos ir dujų išteklių mokesčio bei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius paskirstymą, atsižvelgiant į geografinį mokestinių pajamų šaltinį, taip pat užtikrinti didesnį savivaldybių savarankiškumą disponuojant jų biudžetų lėšomis. Siekiant šių tikslų siūloma: 50% minėtų mokesčių pervesti į savivaldybių, kurių teritorijose išgaunama nafta ar dujos arba naudojami valstybiniai gamtos ištekliai, biudžetus bei atsisakyti įstatymų nuostatų, kurios suvaržo savivaldybių teisę pasirinkti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo prioritetus.
Balsavimas: už 25, prieš 37, 9 susilaikė. Nepritarta.
* * *
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-385 (pateikimas)
A.ENDZINAS. Gerbiamasis pirmininke, aš nežinau, ar vertėtų, bet aš vis dėlto pasakysiu tai, ką buvau pasiruošęs. Tai iš tikrųjų šiandien ir per Vyriausybės valandą paklausiau ponios K.Prunskienės apie galimybę pagerinti kaimo reikalus. Kaimo plėtros 20042006 metų plano priemonės yra numatytos kaip vienos iš aktualiausių kaimo klausimų. Yra ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. Šiai priemonei įgyvendinti 2004 metais buvo planuota skirti 104 mln. su trupučiu litų, faktiškai panaudota 52 mln. litų. Informacijoje iš savivaldybių teigiama, kad dalis norinčių pasinaudoti šia priemone (noriu pasakyti, kad ne tik iš Šilutės savivaldybės, kaip prieš tai čia norėjo atkreipti, bet ir iš daugiau) to negali padaryti dėl teisinės bazės netobulumo, pagal kurią asmenys, pirmumo teise įsigiję valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, negali jos perleisti ne mažiau kaip penkerius metus. Tuo tarpu galiojantis amžiaus cenzas riboja priemonės siekiančių žmonių skaičių, nes po penkerių metų šie žmonės jau nebegalės pasinaudoti priemone arba pasinaudos nevisiškai. Kadangi pagal absoliučią daugumą šių perleidimo aktų, kurie dabar yra patvirtinti, žemė perleidžiama artimiems giminaičiams, mes siūlytume šį dalyką leisti ir tiems žmonėms, kurie yra gavę žemės pirmumo teise.
Balsavimas: 39 už, 2 susilaikė. Projektui po pateikimo pritarta.
* * *
Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojo Sauliaus LAPĖNO spaudos konferencija Ar leisim Darbo partijai prichvatizuoti verslo informacinius centrus?. Dalyvauja Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius
