LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA
Liepos 5 d.
S.Lapėnas: Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties" 1 ir 2 straipsnių pakeitimo PROJEKTAS + biografija https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=259169&Condition2=
Liepos 14 d.
Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojo Rimanto REMEIKOS spaudos konferencija Lietuvos kalėjimai - tiksinti užkrečiamųjų ligų bomba
Seimo laikinosios tyrimo komisijos, ieškančios galimos korupcijos apraiškų Vilniaus savivaldybėje, narį liberalcentristą Rimantą Remeiką papiktino, jo nuomone, neatsakingas ir neturintis jokio pagrindo komisijos pirmininkės, Darbo partijos frakcijos seniūnės Loretos Graužinienės pareiškimas, jog dėl to, kad Vismaliukų poligone parduoti keli pastatai su žemės sklypais galima daryti prielaidą, esą Vilniaus savivaldybėje yra korupcijos apraiškų.
"Atrodo, kad šiuo atveju komisijos pirmininkė elgiasi kaip bloga studentė - iš pradžių parašo išvadas, o paskui galvoja, kokiais būdais jas pagrįsti", - teigia Seimo Liberalų ir centro frakcijos narys R. Remeika.
Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad valstybės nuosavybės priklausančių objektų privatizavimo klausimus sprendžia ne savivaldybės, o apskričių viršininkų administracijos ir Valstybės turto fondas.
Anot R. Remeikos, iš laikinajai tyrimo komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad būtent iš šių institucijų ir reikėtų reikalauti atsakomybės, o ne bandyti ją "pritempti" prie Vilniaus savivaldybės.
R. Remeikos teigimu, dar daugiau abejonių dėl tikrųjų komisijos paskatų jam kilo po to, kai "Seimo komisijai dar nepradėjus rengti savo išvadų jos pirmininkė jau pareiškė išankstinę nuomonę, kad tyrimas bus "vaisingas".
Galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ir sostinės mero A. Zuoko veiksmus tirianti parlamentinė komisija Seimui turės pateikti savo išvadas iki lapkričio 1 d.
Liepos 21 d.
G.Steponavičius, R.Palaitis: Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=259845&Condition2=
Rugpjūčio 2 d.
Saulius Lapėnas kartu su smulkiųjų verslininkų atstovais įteikė Vyriausybės kanceliarijai daugiau kaip 350 smulkiųjų verslininkų parašų su prašymu peržiūrėti priimtą sprendimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 dieną priėmė nutarimą, kuriuo ekonominis projektas Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas Gariūnai Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose pripažįstamas valstybinės svarbos projektu. Formaliai, šio projekto įgyvendinimas turėtų didinti verslumo lygį, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų darbo vietų plėtrą bei kokybę.
Tačiau nutarimas dėl Gariūnų turgavietės sudaro galimybę 99 metus, be konkurso, tik trijų firmų savininkams disponuoti 32.48 ha sklypu.
Rugpjūčio 23 d.
A.Čaplikas: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 204(2) straipsniu įstatymo projektas https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=260895&Condition2=
Rugpjūčio 24 d.
P.Auštrevičius ir S.Lapėnas susitiko su delegacija iš Baltarusijos ir Ukrainos. Susitikime buvo aptarti Baltarusijos ir Ukrainos santykių plėtojimo klausimai, taip pat buvo diskutuota apie Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą bei Baltarusijos integraciją.
* * *
Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Remeika stebi narkomanijos ir ligų plitimo situaciją Lietuvos įkalinimo įstaigose. R.Remeika jau yra apsilankęs visuose Lietuvos įkalinimo įstaigose.
Parlamentaras siūlo numatyti lėšų griežtesnės kontrolės užtikrinimui įkalinimo įstaigose, t.y. kontroliuoti, kad į įkalinimo įstaigas nepatektų ir nebūtų platinamos narkotinės medžiagos, diegti pažangesnes (elektronines) apsaugos sistemos priemones bei griežtinti kalinių tarpusavio bendradarbiavimą, kuris, šiuo metu, yra per daug laisvas.
Ypač labai opi problema, tiesiogiai susijusi su ligų plitimu yra "kvaišalų" vartojimas. Kadangi ligų plitimo kontrolės įkalinimo įstaigose mechanizmas nepakankamai išvystytas, sunku pasakyti, kiek šiuo metu yra užsikrėtusiųjų ŽIV, hepatitu ir kitomis ligomis.
Liberalcentristas R.Remeika mano, kad valstybė turėtų skirti tikslines lėšas narkomanijos prevencijai. Pasinaudojus šiomis lėšomis, įkalinimo įstaigos galėtų steigti reabilitacijos centrus, kuriuose rinktųsi žalingų įpročių nusprendę atsisakyti nuteistieji.
Rugpjūčio 29 d.
Seimo opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojas Raimondas Šukys oficialiai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Povilą Malakauską, prašydamas informuoti, ar dėl liepos 4 d. dienraščiuose Respublika ir Vakaro žinios straipsniuose paskelbtos informacijos, jog 2003 m. gegužės 20 d. Seimo priimto Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimas buvo galimai susijęs su kai kurių aukščiausių Seimo pareigūnų korupcine veikla, buvo pradėtas tyrimas.
Rugpjūčio 30 d.
Seimo Pirmininko pavaduotojo, Liberalų ir centro frakcijos nario Gintaro STEPONAVIČIAUS ir Tėvynės Sąjungos frakcijos nario Audroniaus AŽUBALIO spaudos konferencija Pasiūlymai dėl išeivijos politikos po pirmojo Airijos lietuvių suvažiavimo
Šiandien, rugpjūčio 30 d., vyko Seimo pirmininko pavaduotojo, Liberalų ir centro frakcijos nario Gintaro Steponavičiaus ir Tėvynės Sąjungos frakcijos nario Audroniaus Ažubalio spaudos konferencija Pasiūlymai dėl išeivijos politikos po pirmojo Airijos lietuvių suvažiavimo. Suvažiavimas vyko rugpjūčio 27 d. Dubline. Seimo nariai, dalyvavę šiame suvažiavime, pasidalino mintimis, nukreiptomis į perspektyvą.
G. Steponavičius spaudos konferencijoje pareiškė, kad būtent Airijoje galima pajusti emigracijos iš Lietuvos mastą. Ten jau yra išvykę apie 100 tūkst. lietuvių. Lietuvos institucijos yra išdavusios 31 tūkst. leidimų dirbti. Anot kalbėtojo, Airijos lietuvių bendruomenė yra pasiruošusi telkti geriausias jėgas. Suvažiavimas buvo gera proga ne tik atkreipti pačių lietuvių dėmesį į jungimosi idėją, bet ir ženklas Lietuvai, kad išeivija nori burtis ir išlaikyti lietuvybę. Į klausimą, ar tie tūkstančiai lietuvių grįš į tėvynę, G. Steponavičiaus nuomone, šiandien dar sunku atsakyti, tai priklausys ir nuo pačios Lietuvos "namų darbų" kaip čia vystysis ekonomika ir ar bus palaikomi ryšiai su naujausiąja išeivija. O Airija gali būti pavyzdys, kaip tuos namų darbus atlikti, nes būtent 1 mln. airių, pagerėjus šalies ekonominei situacijai ir esant palankiems mokesčių įstatymams, prieš 10 metų grįžo iš emigracijos. G. Steponavičiaus manymu, Lietuvos ryšiai su naujausia emigracija turėtų būti kitokie, negu buvo su tarpukario ar pokario emigrantais. Ypač palankiai Airijos lietuviai sutiko žinią apie projektus panaikinti Lietuvoje dvigubą svetur uždirbtų pinigų apmokestinimą. Dideli mokesčiai, kuriuos grįždami išeiviai turi sumokėti Lietuvoje, yra didžiausia kliūtis investuoti čia lėšas. Pinigai arba vežami nelegaliai, arba jie aplenkia Lietuvą. "Lietuva turėtų atsigręžti veidu į emigraciją, nes emigrantai jau gręžiasi į Lietuvą", sakė G. Steponavičius.
