LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA
rugsėjis-spalis
TEISĖS AKTŲ LEIDYBA
1. A.Čaplikas, E.Masiulis, G.Steponavičius: 2-SEIMO REZOLIUCIJOS "Dėl ryškėjančių ilgalaikių energetinių problemų, sparčiai brangstant naftos produktams" PROJEKTAS
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=261485&Condition2=
2. R. Palaitis, E.Masiulis: SEIMO NUTARIMO dėl Seimo nutarimo " Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo" pakeitmo projektas
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=263728&Condition2=
3. A.Čaplikas: SEIMO STATUTO "Dėl Seimo Statuto 46 straipsnio 6 dalies ir 74 straipsnio 1 dalies pakeitimo" PROJEKTAS
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=264409&Condition2=
4. R.Palaitis: Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio papildymo ir 34 straipsnio 3 bei 11 dalies pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=264490&Condition2=
Pasiūlymai 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui
1. PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (Lietuvos Respublikos Seimas (J.Karosas, R.Palaitis)/Pasiūlymai/XP-846/2005 10 28/ / )
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=264562&Condition2=
2. PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui - Pasiūlymas keisti dokumento projektą (Lietuvos Respublikos Seimas (A.Butkevičius, R.Palaitis)/Pasiūlymai/XP-846/2005 10 27/ / )
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=264565&Condition2=
3. PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui - Pasiūlymas keisti dokumento projektą (Lietuvos Respublikos Seimas (A.Butkevičius, M.Subačius, R.Palaitis, R.Turčinskas, V.Vertelienė, V.Volčiok)/Pasiūlymai/XP-846/2005 10 27/ / )
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=264428&Condition2=
4. PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui - Pasiūlymas keisti dokumento projektą (Lietuvos Respublikos Seimas (A.Butkevičius, J.Lionginas, M.Subačius, R.Palaitis, R.Turčinskas, V.Vertelienė, V.Volčiok)/Pasiūlymai/XP-846/2005 10 27/ / )
https://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=264429&Condition2=
SPAUDOS KONFERENCIJOS
Liberalų ir centro frakcijos nario Rimanto REMEIKOS spaudos konferencija Narkotikų ir užkrečiamų ligų paplitimas laisvės atėmimo vietose. Dalyvauja Narkotikų kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Rima Vaitkienė
FRAKCIJOS NARIŲ KLAUSIMAI VYRIAUSYBĖS VALANDOS METU
"A.ČAPLIKAS (LCF). Gerbiamasis ministre, klausimas bus susijęs su šios dienos aktualija, t.y. Mažeikių nafta ir jos likimu. Žiūrėdami į Vyriausybės veiklą ir darbą, išgirdome apie tris skirtingus būdus. Prieš mėnesį Ministro Pirmininko patarėjas ponas Saulius Spėčius sakė, kad Vyriausybė vykdys aukcioną, t.y. akcijų išpirkimą 10 plius 10% akcijų. Praėjus gal trims savaitėms premjeras pareiškė visiškai priešingą nuomonę, t.y. atsisakė nueito kelio ir pasakė, kad Vyriausybė išpirks Jukos akcijas ir organizuos aukcioną ar kokiu nors mistiniu būdu kam nors perleis tas akcijas. Jūs pasakėte, jog apskritai kyla abejonių dėl tų pasirinktų kelių ir jūs dar neturite tikslaus pasirinkimo. Tai vis dėlto kas čia yra: pasimetimas, nežinojimas kur eiti ar koks nors gudrus planas, kuris baigsis specialiu įstatymu Seime nurodant dar vieną strateginį investuotoją ir pratęsiant liūdnąsias 2000 m. tradicijas? Kas čia yra? K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad viskas priklauso nuo to, per kokius akinius jūs žiūrite. Tada atitinkamai ir matote: arba plačiau, arba siauriau, arba iškreiptai, arba dar kaip nors. Iš tikrųjų mes visi suprantame, kad įmonėMažeikių nafta nėra nereikšminga Lietuvai įmonė, į kurią būtų galima nekreipti dėmesio, į jos gyvavimą, jos savininkus arba dar kitus dalykus. Viskas, ką jūs išvardijote, atskirai paėmus iš esmės gal pastabos ir teisingos, bet aš sakyčiau, kad mes turime pažiūrėti į visumą. Tai pirmas dalykas.
Mes žinome, kad gera Jukos kompanija, kuri buvo visai neblogas investuotojas į Mažeikių naftą, jos dėka Mažeikių nafta gerai dirba iki šiol, vis dėlto priversta tas akcijas parduoti. Tai pirmas dalykas. Ne Vyriausybė ką nors sugalvojo, ne dar kas nors, bet šį dalyką daro Jukos.
Antras dalykas, mes taip pat suprantame, kad Vyriausybei yra visiškai ne tas pat, koks akcininkas ateis po Jukos. Matyt, ir visai Lietuvai yra ne tas pat. Todėl Vyriausybė, mano galva, turėtų
ir daro tai, ką dabar daro. Ji ruošiasi įvairiems galimiems variantams, kurie tik galėtų nutikti, turėti savo rankose galimybę vieną ar kitą investuotoją, jeigu jis bus netinkamas Lietuvai, bet kuriuo atveju pakeisti kitu. Tai yra normalu.
* * *
"A.ČAPLIKAS. Ministre, aš noriu palengvinti. Jeigu aš gerai supratau, paskutinė premjero informacija yra apie tai, jog akcijų aukcionas ar kiti būdai yra atmesti, ir šiandien jūs turite tvirtą poziciją išpirkti akcijas, o po to privatizuoti visas valstybės turimas akcijas. Tai yra šiandienis Vyriausybės sprendimas.
K.DAUKŠYS. Dar kartą sakau, kad Vyriausybė turi turėti galimybę kartu ir išpirkti akcijas, bet tai nereiškia, kad taip būtinai įvyks. Jeigu investuotojas, kuris nupirks iš Jukos akcijas, Lietuvai bus priimtinas, tai Vyriausybei nereikės išpirkti tų akcijų."
* * *
"A.ČAPLIKAS (LCF). Norėčiau paklausti ūkio ministro pono K.Daukšio ir pratęsti vakar dienos mano klausimą ir pono A.Kubiliaus klausimą. Prašau pasakyti, ministre, po to, kai Vyriausybė išpirks iš Jukos dalį akcijų, pradės valdyti devyniasdešimt kelis procentus akcijų, kokiu būdu bus privatizuojamos arba perleidžiamos akcijos? Primenu, šiandien galioja Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymas, kurio apeiti niekaip neįmanoma. O jūs kalbate, kad jūs su kažkuo deratės ir kažką tariatės. Ar tai reiškia, kad jūs rašysite specialų įstatymą, kuris leistų jums apeiti Valstybės ir savivaldybės turto įstatymą ir teikti jį Seimui. Paaiškinkite kelius, nes aš kažko nesuprantu.
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dar kartą noriu pažymėti, kad Vyriausybė šiandien nei perka kokias akcijas, nei parduoda. Akcijas parduoda Jukos kompanija. Vyriausybė vienintelio dalyko, ko šiandien prašo Seimo, tai turėti galimybę, jeigu to prireiks, įsikišti į šitą procesą. Tai nereiškia, kad Vyriausybė tikrai pirks tas akcijas arba kas nors bus kitaip."
* * *
"S.LAPĖNAS (LCF). Gerbiamasis premjere, iš tiesų visi laukiam euro įvedimo. Norėtume suformuoti atitinkamas sąlygas ir verslui, ir belaukiantiems žmonėms. Jūs galėtumėte išsklaidyti abejones, jeigu galėtumėte pasakyti, kokios pozicijos laikysis Vyriausybė, teikdama siūlymą, kokiu kursu bus keičiamas eurai į litus, t.y. litai į eurus. Nes kol nėra šio aiškumo, verslininkai iš tiesų bevelija apsidrausdami kilstelėti ir kainas, aišku, be nuostolio sau. Puikiai suprantu, kad galutinį sprendimą priims ne Vyriausybė, tačiau jos teikiama pozicija turėtų būti aiški ir suprantama Lietuvos gyventojams ir verslui.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, į tą klausimą šiandien niekas negali atsakyti, nes bus priimtas sprendimas tik kitų metų birželio mėnesį. Mes tikimės, tikimės, žinoma, kiek tai bus mūsų galioje, daryti poveikį, kad kursas nesikeistų ir liktų toks, koks yra šiandieną. Ir kuris yra nuo 2002 m. vasario 1 d. 3,4582
28, atsiprašau, sukeičiau skaičius. Tai štai, labai didelė tikimybė, nes litas yra susietas su euru ir kokių nors motyvų iš viso mes paprasčiausiai nematom, dėl ko tas kursas turėtų keistis."
SUSITIKIMAI, DISKUSIJOS, KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI
1. Frakcijos narys Rimantas Remeika dalyvavo tarptautiniame forume "Narkotikų problema Baltijos jūros regione: nauji iššūkiai"
Diskusijos metu buvo aptartos šios pagrindinės temos: narkotikų kontrolės stiprinimas, žalos mažinimo paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas sveikatos priežiūros įstaigose ir laisvės atėmimo vietose bei ateities perspektyvos Baltijos regione.
2. Frakcijos narys Rimantas Remeika Mokytojų dienos proga suorganizavo boulingo turnyrą Justiniškių apygardos pedagogams.
Rimantas Remeika su komanda iš Vilniaus vidurinės "Sietuvos" mokyklos.
3. Seimo diskusijoje svarbiausiais Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais frakcijos vardu kalbėjo S.Lapėnas."S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Vienas iš svarbiausių pačios strategijos atsiradimo motyvų yra bandymas pakeisti santykiniai prastą Europos Sąjungos ekonomikos būklę XX amžiaus pabaigoje, palyginti su JAV ekonomika. Konkrečiai pateikiami tokie rodikliai kaip BVP vienam gyventojui, užimtumas bei produktyvumas, kuriais Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV. Be to, pabrėžiama, kad Europos Sąjunga taip pat atsilieka ir verslumo lygiu, inovacijomis ir technine pažanga. 2004 m. lapkričio mėnesį pateiktoje V.Koko vadovaujamos grupės ataskaitoje formuluojama nemažai teiginių, kad laukiamo efekto taip ir nesulaukta.
Nepretenduojant į absoliutų viską apimančių nesėkmės priežasčių vertinimą, galima atkreipti dėmesį į vieną iš priežasčių, kodėl nepavyksta įgyvendinti šios strategijos tai ryškus ir tebesitęsiantis verslumo lygio smukimas Europoje. Lisabonos strategijos kontekste Lietuvoje jau pradedame suvokti, kad kuriant žinių ekonomiką Lisabonos strategija turi užtikrinti visų Europos Sąjungos narių mokslo ir kito potencialo panaudojimą efektyviai ekonomikai sukurti. Bet tai nėra panacėja nuo visų iškylančių problemų. Suprantama, kad technologijos didins produktyvumą, taigi ir ekonomikos augimą, tačiau nebūtinai kurs naujas darbo vietas. Taip pat yra žinoma, kad įmonės, spaudžiamos konkurencijos, savo produktyvumu privalo rūpintis nuolat, todėl ir be jokių papildomų valdžios veiksmų pačios investuoja į naujas technologijas. Bet atminkime, kad, kalbėdami apie naujų darbo vietų kūrimą, mes turėtume suvokti, kad darbo vieta darbo vietai nėra lygi. Samdomo darbuotojo, dirbančio pagal pareiginius nuostatus, darbo vieta beveik visada bus mažiau efektyvi, palyginti su darbo vieta, kurioje dirba žmogus privačios iniciatyvos pagrindu. Seimo opozicinė Liberalų ir centro frakcija ne vieną kartą siūlė Lisabonos strategiją, kurią Lietuva įsipareigojo įgyvendinti ratifikuodama Europos Sąjungos Konstituciją, vertinti pragmatiškai ir vietoj teikiamų pasiteisinimų dėl jos nuostatų nevykdymo daugiau dėmesio skirti Europos valstybių teigiamai patirčiai įsisavinti.
Siekiant spartesnio ekonominio augimo svarbu didinti verslumo lygį mūsų šalyje, kuris išreiškiamas įmonių skaičiumi tūkstančiui gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, nors ir atsiliekame nuo Europos Sąjungos šalių du kartus, tačiau Lietuvoje verslumo lygis didėjo tik iki 2001 metų. Po to kasmet įmonių skaičius smarkiai mažėjo ir 2004 metų pradžioje mes atsilikome daugiau kaip tris su puse karto. 2000 metais vienam tūkstančiui gyventojų Lietuvoje teko 23 įmonės, Europos šalyse 40. 2002 metais tūkstančiui gyventojų teko tik 16 įmonių, Europos šalyse šis skaičius pakilo iki 55. Čia reikia prisiminti, kad būtent šios Vyriausybės ir dalies dabartinės valdančiosios daugumos dėka padidinus įmokas Sodrai, sveikatos draudimui, padidinta suminė mokesčių našta. O priimti nauji Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai taip pat prisidėjo prie įmonių skaičiaus mažėjimo. Šiandien turime pripažinti, kad pagal darbo jėgos apmokestinimo lygį, vertinant gyventojų pajamų ir Sodros mokesčius, pralenkiame tas pačias Europos Sąjungos šalis, o pradėtas gyventojų pajamų mokesčio mažinimo procesas duos galbūt akivaizdesnių rezultatų tik po kelerių metų, jeigu duos apskritai.
Kitas verslumo Lietuvoje apribojimas augantis ir vis sudėtingesnis tampantis verslo reguliavimas ir administravimas, kuris taip pat mažina paskatas verslų, ypač smulkių, plėtojimui. Su tuo susijusi ir mūsų nevykdoma regioninė plėtra ir skatinimas panašių darbo vietų susikūrimo kaimo vietovėse. Šiuo atžvilgiu yra svarbūs du aspektai: sociologinis, visuomenės ir jos elito požiūris į verslumą ir verslininkus bei jų svarbą ekonomikos plėtrai, ir politinis administracinis, tai yra kliūčių bei paskatų verslumui klausimas. Pirmuoju atveju pokyčiai yra lėtesni ir juos sunkiau tiesiogiai veikti ekonomikos politikos priemonėmis. Tačiau politinės administracijos aplinkos atžvilgiu galima tiesiogiai didinti paskatas verslumui, mažinti administracines, reguliavimo sritis bei gerinti sąlygas konkurencijai. Ką gi turėtume konkrečiai padaryti sudarant sąlygas norinčiam sukurti darbo vietas sau ir kitam? Prieš metus Statistikos departamento interneto puslapyje buvo galima matyti analitinę medžiagą apie verslumo lygio dinamiką, šiandien visa tai yra pridengta tema ir, norėdamas į tai pasigilinti, turi ieškoti informacijos per netiesioginius šaltinius. Todėl manyčiau, kad būtina viešai, aiškiai vykdyti verslumo lygio stebėjimą ir palyginimą su Europos Sąjungos valstybėmis.
Antra. Būtina realizuoti Verslumo ir užimtumo komisijos ne vieną kartą teiktus siūlymus priimti Individualios veiklos įstatymą. Individuali veikla su verslo liudijimais turi būti reglamentuojama ne Vyriausybės nutarimu, o įstatymu. Nesuprantamas noras baigtiniu sąrašu riboti verslo rūšių sąrašą, neleisti pagal kai kurias verslo rūšis teikti paslaugų juridiniams asmenims. Žinant apmokestinimo normas 15% nuo išlaidų skirtumo ar 30% nuo visų gaunamų pajamų sunku rasti veiklos rūšį, kuri iš viso apsimokėtų. Tai savo ruožtu skatina nerodyti visų gaunamų pajamų ir stumia į šešėlinės ekonomikos pusę tūkstančius individualios veiklos subjektų. Didinant verslumą, manau, itin aktualu būtų šiuos subjektus pripažinti lygiais mūsų ekonomikos dalyje. Valdžia, sudariusi tokias sąlygas, kai yra stumiama į šešėlinę ekonomiką, privalo jas ir pakeisti.
Būtina iš esmės pagerinti atstovavimą smulkiajam verslui prie ministerijų ir Vyriausybės sukurtose institucijose. Dar vakar vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo svarstoma nuolatinės komisijos verslo sąlygų klausimams spręsti sudėtis. Ten nerasite smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovaujančių atstovų. Tačiau, be stambesniems ūkių subjektams atstovaujančių asociacijų atstovų, pamatysite atskirų įmonių vadovus. Užmirštamas verslo bendradarbiavimo tinklas, vienijantis per 20 asocijuotų verslo struktūrų regionuose. Viltis lieka, kad Prezidentas, pateikdamas savo siūlymą
"
4. Frakcijos narys Rimantas Remeika dalyvavo darbo grupių, rengiančių aukštojo mokslo modernizavimo projektus, apskirtojo stalo diskusijoje "Lietuvos aukštasis mokslas ir mokslas: būtiniausi žingsniai".
Apskritojo stalo metu buvo diskutuota apie Lietuvos mokslo ir studijų reformos gaires, aukštojo mokslo sistemos plėtrą, aukštųjų mokyklų valdymo tobulinimą, mokslinių tyrimų ir inovacinių technologijų finansavimo sistemos tobulinimą, mokslo ir studijų finansavimo veiksmingumą.
5. Frakcijos nariai R.Palaitis ir S.Lapėnas susitiko su akademinės bendruomenės atstovais. Susitikimo metu buvo aptartos 2007-2013 metų struktūrinių fondų rengiamų dokumentų nuostatos. Didžiausią pasipiktinimą kelia tai, kad žinių visuomenės kūrimui tenka tokia pat dalis, kaip ir praėjusiu laikotarpiu. To pasėkoje, Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų sistema nepajėgs užtikrinti šalies visuomenės progreso ir jos ūkio konkurencingumo, valstybė susidurs su dar didesniu "proto nutekėjimu" į užsienio šalis, o taip pat ir su studijų, mokslo, tyrimų bei inovacijų regresu.
Frakcijos nariai pažadėjo, kad pagal galimybes skirs daugiau dėmesio švietimo, žinių ekonomikos, mokslo ir inovacijų prioritetų įgyvendinimui.
Raimundas Palaitis ir Saulius Lapėnas diskutuoja studentams aktualiais klausimais
Frakcijos nariai pažadėjo, kad pagal galimybes skirs daugiau dėmesio švietimo, žinių ekonomikos, mokslo ir inovacijų prioritetų įgyvendinimui
6. Frakcijos narys Rimantas Remeika dalyvavo seminare-diskusijoje "Sveikatos, socialinės ir švietimo paslaugos sprendžiant narkotikų vartojimo problemas savivaldybėse".
Diskusijos pagrindinis tikslas buvo aptarti teikiamas sveikatos, socialines bei švietimo paslaugas narkotikų vartotojams ir jų artimiesiems, siekiant efektyvesnės narkomanijos prevencijos, geresnės paslaugų narkotikų vartotojams kokybės bei mažesnių narkotikų vartojimo pasekmių.
KOMANDIRUOTĖS
1. A. Lydeka: komandiruotė į Detroitą (JAV), 2005 09 22-27
Seimo narys Arminas Lydeka 2005 m. rugsėjo 23-26 dienomis Detroite dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės XVII Tarybos trečiojoje sesijoje. Šioje sesijoje Seimo narys ir Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės (toliau LB) komisijos narys Arminas Lydeka ir Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis buvo pakviesti garbės svečiais.
https://www.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=46692&p_int_tv_id=3106&p_org=0
2. R.Palaitis ir R.Šukys: komandiruotė į Rygą (Latvija), 2005 09 29 - 30
2005 m. rugsėjo 29-30 d.d. Raimundas Palaitis ir Raimondas Šukys dalyvavo Baltijos Asamblėjos Biudžeto ir kontrolės komiteto posėdyje. Posėdžio darbotvarkė: pasikeitimas informacija apie Baltijos valstybių aktualijas, ataskaita apie 2005 m. Baltijos Asamblėjos biudžeto vykdymą, 2005 m. balandis-birželis.
https://www.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=38868&p_int_tv_id=3209&p_org=0
3. J.Čekuolis: komandiruotė į Strasbūrą (Prancūzija), 2005 10 01 - 08
Pagrindiniai darbotvarkės klausimai: ETPA Generalinio sekretoriaus rinkimai, ET komisaro žmogaus teisėms rinkimai, Ispanijos Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministro Miguel Angel Moratinos kalba ir atsakymai į klausimus, Islamo Konferencijos organizacijos Generalinio sekretoriaus Ekmeleddin Ihsanoglu kalba ir atsakymai į klausimus, demokratinių institucijų Moldovoje funkcionavimas, Ukrainos įsipareigojimų įvertinimas, Ukrainos Parlamento Pirmininko Volodymyr Lytvyn kalba ir atsakymai į klausimus, Europos Taryba ir Europos Sąjungos Europos kaimynystės politika, Bendrosios žemės ūkio politikos kaštai.
https://www.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=46797&p_int_tv_id=3118&p_org=0
4. R.Palaitis: šių metų spalio 17-18 dieną, Budapešte, įvyko IX-oji Centrinės Europos hipotekinių lakštų konferencija. Pagrindinis konferencijos tikslas buvo susipažinti su naujausiomis aktualijomis hipotekinių lakštų teisinėje aplinkoje. Konferencijoje dalyvavo finansinių institucijų atstovai iš 27 pasaulio šalių.
Konferencijos metu buvo aptarti teisiniai, įstatyminiai aspektai, reguliuojantys hipotekinių lakštų rinką Europos šalyse. Taip pat buvo diskutuojama apie Centrinės ir Rytų Europos šalių hipotekinių lakštų galimybes konkuruoti tarptautinėse kapitalo rinkose. Atstovai iš Vengrijos pristatė savo šalies hipotekinių lakštų įstatyminę aplinką ES direktyvų, reglamentuojančių reikalavimus kapitalui, kontekste. Diskusijų metu buvo svarstyta, kaip patobulinti atskirose Europos šalyse įstatymus, reguliuojančius nekilnojamo turto įkeitimą, reguliuojančius hipotekinių lakštų funkcionavimą, kaip sumažinti hipotekinių lakštų emisijos išleidimo savikainą.
