2005-11-01 - 2005-11-30

"A.ČAPLIKAS: Klausimas švietimo ministrui ponui R.Motuzui. Vasaros viduryje, ministre, jūs paskelbėte žinią, kad nuo rugsėjo 1 d. bus didinami mokytojų atlyginimai. Žinia buvo gera, mokytojai laukė, deja, spalio pirmosiomis dienomis išmokant pirmuosius atlyginimus paaiškėjo, kad atlyginimai nebuvo padidinti, o buvo padidintas tik darbo krūvis. Šiandien premjeras buvo susitikęs su švietimo darbuotojų profsąjungų vadovu ponu Aleksu Bružu. Ir vėl nuskambėjo žodžiai, kad nuo kitų metų atlyginimai vėl bus didinami. Noriu jūsų paklausti, ar nuo kitų metų atlyginimai bus didinami taip pat kaip ir šiemet, tai yra tik viešai paskelbiama žinia, o realiai nieko nevyksta, ar pagaliau bus realiai padidinti atlyginimai ir mokytojai nebus erzinami tokia nenormalia darbo atmosfera?

R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Jūs neteisingai formuluojate klausimą. Jūs klausiate, ar didindami atlyginimus jūs padidinote mokytojų krūvį. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad švietimo institucijoms nuo rugsėjo 1 d. atlyginimams padidinti (dar kartą pabrėžiu ir nebijau to žodžio) papildomai buvo skirta 48,6 mln. litų. Kita vertus, atlyginimai sumažėjo tiems mokytojams, kaip jūs ir sakote, kuriems sumažėjo darbo krūvis. Atlyginimai sumažėjo tiems pedagogams, kurie turėjo 36 ir daugiau valandų, nes nuo liepos 1 d. įsigaliojo mūsų Darbo kodekso nuostata, kad visi pedagoginiai darbuotojai per savaitę gali dirbti 36 valandas. Žodžiu, sumažėjo dėl krūvio. Visi 48,6 mln. Lt yra pedagogams sumokėti. Mes turime ir statistiką, lenteles.

Dar kartą noriu apibendrindamas pasakyti, kad sumažėjo tiems, kurie turėjo 36 ir daugiau valandų, ir socialiniams pedagogams. Siekiant tas klaidas ištaisyti arba, tiksliau tariant, kad pedagogai pajustų padidėjimą, kaip žinote, Vyriausybės darbo apmokėjimo programoje buvo numatyta padidinti pedagogams atlyginimus nuo rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybė yra priėmusi sprendimą paankstinti ir dabar numatyta nuo sausio 1 dienos. Nuo sausio 1 d. bus mokama už papildomą 1 valandą, už pasirengimą pamokoms. Visiems mokytojams atlyginimai nuo sausio 1 d. (vidutiniškai vienam mokytojui) padidės 7,4%. Bet vėlgi, žinoma, bus ir tokių pedagogų, kuriems padidės 12%, ir bus tokių, kuriems padidės 4% – priklauso nuo turimo darbo krūvio. Švietimo ir mokslo ministerija ir ministras nėra bendrojo lavinimo mokyklų steigėjai, steigėjos yra savivaldybės ir jos nustato tarifus. Tačiau papildomai kitų metų biudžete mokytojų atlyginimams padidinti yra numatyta 130 mln. litų. "

* * *

"J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mano klausimas finansų ministrui. Taip pat prašyčiau ir premjero dėmesio. Siekiant sėkmingai įsitraukti Lietuvai į Šengeno erdvę iki 2007 m. lapkričio mėnesio, per dvejus metus planuojama ir turės būti pastatytas naujas Vilniaus oro uosto terminalas. Pagal sąmatą statybos darbai turėtų kainuoti apie 90 mln. litų (plius minus). Apie 20 milijonų Šengeno pinigų statyboms galima gauti. Iš ko galvojama finansuoti likusią dalį?

Pati įmonė Vilniaus oro uostas tiek daug lėšų neturės. Skolintis iš bankų ar kitais būdais? Juk liko dveji metai, laiko nėra daug. Įvairiose institucijose: Susisiekimo, Finansų, Vidaus reikalų ministerijose, teko domėtis šiuo klausimu. Kol kas yra labai skirtingi ir prieštaringi vertinimai ir vieno lyg ir nėra.

Mano konkretus klausimas taip skambėtų: kodėl Vilniaus oro uosto naujo terminalo statybos projektas nėra įtrauktas į valstybės investicijų programą 2006 ar 2007 metams? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Jis iš tikrųjų nėra toks paprastas, nes šį klausimą sprendžiant dalyvauja, ko gero, keturios institucijos. Tai valstybės įmonė Vilniaus oro uostas, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, kuri yra atsakinga už Šengeno lėšų panaudojimą, Finansų ministerija, kuri atsakinga už VIP’ą, galima priskirti dar Vyriausybę, kuri atsakinga už Šengeno nuostatų įgyvendinimą iki 2008 metų.

Tai dabar iš eilės. Valstybės įmonė Vilniaus oro uostas iš tikrųjų yra pelno siekianti organizacija. Kiekvienais metais jie iš savo veiklos turi tam tikrų rezervų, sukaupia pelno. Iš esmės didesnė dalis, buvo numatoma, kad ši statyba turėtų būti finansuojama iš šito. Tačiau išaugus statybos kaštams reikėjo perskaičiuoti projektą.

Tam tikra dalis, kiek prisimenu, apie 20 milijonų, yra numatyta, kad bus finansuojama iš Šengeno lėšų, nes bus galima finansuoti tik tas priemones, kurios yra numatytos tam tikrame sąraše. Negalima finansuoti statybos darbų, jeigu jie nesusiję su Šengeno reikalavimų įgyvendinimu. Dėl kitos dalies Vilniaus oro uostas gali kreiptis į banką. Jis ne kartą savo infrastruktūrą iš banko paskolų ir vykdė.

Aišku, jeigu, prasidėjus statyboms, bus matoma, kad finansinių resursų trūksta užbaigti statybai, Susisiekimo ministerija per Finansų ministeriją turės kreiptis į Vyriausybę, kad būtų skirta tam tikra dalis valstybės investicijų programoje. Iki šiol šio kreipimosi nebuvo, nes statybos pradžia ir pats principas… buvo tikimasi, kad iš Vilniaus oro uosto ir Šengeno lėšų bus galima pastatyti šį objektą."

2005 m. lapkričio 17 d. posėdis

S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau užduoti klausimą gerbiamiesiems švietimo ir susisiekimo ministrams. Daugelis savivaldybių švietimo įstaigoms nebūdingas funkcijas, kurios nesusijusios su mokymo procesu, pagal Koncesijų įstatymo nuostatas perduoda privačiam sektoriui. Kalbu apie moksleivių pervežimo ir nemokamo maitinimo funkcijas, bet jokiu būdu ne apie turtą. Suprantama, tokie savivaldybių norai paprastai būna derinami su mokyklų bendruomenėmis, atliekami atitinkami parengiamieji darbai informuojant visuomenę apie numatomus pasikeitimus, tačiau, jau priėmus panašius sprendimus, paprastai dažniausiai atsiranda pralaimėjusių arba turėjusių finansinę naudą inspiruoti skundai, reikalavimai savivaldybių taryboms peržiūrėti priimtus sprendimus. Norėtume sužinoti jūsų nuomonę apie galimybes mokymo įstaigoms ir savivaldai nebūdingas funkcijas perduoti privačiam sektoriui ir ministerijų poziciją šiuo klausimu. Ačiū.

R.MOTUZAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Šiuo metu šis klausimas yra nepaprastai aktualus. Mes žinome, kad pirmiausia dėl to diskusija prasidėjo Seime. Formaliai aš galėčiau atsakyti. Mes irgi ministerijoje diskutavome, nagrinėjome kartu su Švietimo taryba, tėvų forumu, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis šią problemą. Iš tikrųjų formaliai Koncesijų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai tai leidžia, išskyrus vykdymą, organizavimą formalių mokymo programų, t.y. negali disponuoti mokinio krepšelio lėšomis, kurios formaliai yra skirtos tik mokiniui ugdyti, tačiau transporto išlaikymas, jo priežiūra pagal šiuo metu galiojančius įstatymus gali būti perduota. Šiuo metu problema iškilo Jurbarko rajone, nes buvo šiek tiek supainiota nuosavybė, bet mes išsiaiškinome ir šią problemą išsprendėme. Žinoma, negalima pagal koncesiją perduoti autobusų ar kito inventoriaus, nes tai yra valstybės nuosavybė."

* * *

"V.BOGUŠIS (LCSF). Aš, ko gero, irgi norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Gaila, kad nėra teisingumo ministro.

Yra didelė problema dėl asmens duomenų apsaugos. Teisinė bazė kaip ir būtų, yra ir baudžiamoji atsakomybė, ir administracinė atsakomybė. Bet, gerbiamieji kolegos, kad ir ką darytume, visada reikalingas tas liaudiškai vadinamasis asmens kodas. Tačiau juo naudotis vėl gali kas nori. Matom įvairius sandorius, matom įvairias reklamines propagandines akcijas. Dabar prasidėjo vienos leidybos firmos loterija, kuri vyksta visoje Lietuvoje. Gerbiamasis ministre, ką mes galėtume daryti, kaip sureguliuoti, kitaip tariant, kaip galbūt apriboti tų duomenų pateikimą? Jeigu jūs atsimenate, jūsų pirmtakas Juozas Bernatonis, buvęs vidaus reikalų ministras, tą klausimą iškėlė, bet jis dabar jau sėdi kitur ir jau yra nebe ministras. Jo balsas liko tyruose. Ką mes bendrom jėgom galėtume padaryti ir kaip sureguliuoti, nes tai jau didelė problema? Aš jau nekalbu apie žmogaus teisių pažeidimą. Ši sąvoka Lietuvoje jau neegzistuoja. Ačiū.

G.J.FURMANAVIČIUS. Kiek žinau, Lietuvoje vis dar galioja Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Jūs iškėlėte tikrai opų klausimą. Aš dabar taip negaliu atsakyti, ką mes turim daryti, bet mes ministerijoje apie tai tikrai galvojam. Aš manau, kad artimiausiu metu ateisim su labai konkrečiais pasiūlymais, nes ir tos istorijos, kai duomenys iš „Sodros“ duomenų bazių yra „pumpuojami“, ir mūsų registrai… Mes stengiamės juos apsaugoti, kaip yra įmanoma, bet, jūs žinote, XXI amžius vis tiek savo daro. Problema tikrai opi. Mes tikrai apie tai galvojame ir tikrai ateisim su pasiūlymais į Seimą."

2005 m. lapkričio 24 d. posėdis

"S.LAPĖNAS (LCSF). Norėjau paklausti Ūkio ministerijos atstovų, tačiau gal kartais galėčiau gauti atsakymą ir iš finansų ministro. Kelia nerimą padėtis Lietuvos pasienyje, nes diskriminuojami pasienio zonose esančių savivaldybių teritorijose gyvenantys žmonės, kuriems taikomos daug mažesnės į Lietuvos teritoriją įvežamų įvairių produktų normos. Visais laikais pasienio gyventojams buvo taikomas lengvatinis režimas. Šiuo atveju panaudotos varžančios priemonės. Pasienio savivaldybėje gyvenantis žmogus gali įvežti gerokai mažiau šių produktų negu, tarkim, tolėliau esanti savivaldybė. Vienas dalykas, Lietuva nėra tokia didelė, kad būtų galima tokią diskriminaciją ar tokį suskirstymą taikyti. Esantis įvairių prekių ar paslaugų kainų skirtumas yra ir stambaus, ir smulkaus verslo motyvas. Stambios įmonės kainų skirtumus iš esmės išnaudoja sėkmingai ir toliau, o žmogus, neprašantis valdžios malonės ir užsidirbantis iš savo veiklos, savotiškai tampa patyčių objektu. Todėl norėtųsi prašyti, kad artimiausiu metu ši kai kurių savivaldybių diskriminacinė politika, drįstu teigti, kuri veikia ir gyventojų skaičiaus mažėjimą pasienio savivaldybėse, nes daugelis savo gyvenamąją vietą pradeda deklaruoti tolėliau esančiose savivaldybėse, būtų apribota.

Z.BALČYTIS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų kiekviena valstybė turi ginti savo rinką. Pasienyje gyvenančių žmonių normatyvų nustatymas yra labai gerai apskaičiuotas. Reikia žiūrėti ne tiek, kiek tas žmogus gali išsivežti, bet kiek tas žmogus išnaudojant tam tikrus kainų skirtumus… žinome, kad ypač kalbant apie mūsų valstybės pasienį, tai yra 1200 kilometrų su trečiosiomis valstybėmis, tokiomis kaip Baltarusija, apie 700 kilometrų… Mes turime sudaryti prielaidas, kad kovotume su nelegalia prekyba, kontrabanda ir kitomis negerovėmis. Aišku, turi būti numatytos tam tikros priemonės, kurios leistų mums pasiekti šių tikslų.

Jeigu kalbėtume apie, kaip jūs ir minėjote, smulkųjį verslą ir taikant jūsų principą, iš esmės pasienyje labai ženkliai padidėtų gyventojų skaičius. Jie užsiimtų prekyba perparduodant užsienio valstybėje tam tikras prekes, kurios yra mažiau apmokestintos akcizais arba kitokiais mokesčiais, arba yra taikomos kitokios išimtys, ir mūsų valstybė, mūsų biudžetas patirtų neplanuotų nuostolių, o tai kiekvienoje valstybėje yra neigiamai vertinama. Todėl, aš manau, kad šie klausimai buvo detaliai nagrinėjami ne vieną kartą. Muitinės departamentas taip pat turėjo paklausimų, o Finansų ministerija ir Pasienio apsaugos tarnyba, kuri priklauso VRM, taip pat tuos klausimus papildomai nagrinėjo darbo grupėse. Mūsų supratimu, šiandien tie normatyvai atitinka realią gyvenimo situaciją."

SUSITIKIMAI, DISKUSIJOS, KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI

A. Čaplikas ir J. Čekuolis susitiko su studentų bendruomenių atstovais. Pagrindinis diskusijos tikslas buvo aptarti finansavimo perspektyvas ateinančių metų biudžete.

KOMANDIRUOTĖS

A. Lydekos komandiruotė į Baku (Azerbaidžano Respublika) (2005 11 2-8)

Seimo užsienio reikalų komiteto narys Arminas Lydeka išvyko į Azerbaidžaną, kur kartu su dar 20 ESBO atstovaujančių parlamentarų šį savaitgalį stebės parlamento rinkimus.

Pasak A.Lydekos, šie rinkimai Azerbaidžane vyksta masinių aukštų šalies pareigūnų suėmimų bei atviro opozicijos persekiojimo fone.

“Dabartiniai įvykiai Azerbaidžane rodo, kad šios buvusios sovietinės respublikos valdžia itin baiminasi galimo vadinamųjų “spalvotųjų revoliucijų” tęsinio savo šalyje. Yra labai didelė tikimybė, kad atvirai persekiojama opozicija gali nepripažinti “valdžios kontroliuojamų” rinkimų rezultatų”, - teigia Seimo narys A.Lydeka.

Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad ypač didelį nerimą kelią Azerbaidžano vadovybės bandymai pajungti teisėsaugą savo tikslams.

“Demokratinėse valstybėse sunkiai suvokiama, tačiau Azerbaidžane yra norma, kad vos prieš kelias savaites suimti ir sąmokslu apkaltinti buvę ministrai, aukštas pareigas užėmę pareigūnai ir verslininkai dabar viešai “atgailauja” per televiziją ir kaip didžiausią savo nuodėmę pripažįsta, kad rėmė opoziciją”, - pastebi Seimo užsienio reikalų komiteto narys A.Lydeka.