FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI
Saulius Lapėnas Suskilusios geldos strategija 2006 06 05
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=55685&p_k=1;
Liberalcentristai svarstys galimybę dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą
2006 06 05
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=55772&p_k=1;
Liberalcentristų derybų grupė pradėjo konsultacijas su partijomis dėl galimybės suformuoti valdančiąją daugumą 2006 06 06
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=55776&p_k=1;
V.Bogušis: Draudikų siūlomos sutartys neturėtų būti diskriminacinės 2006 06 07
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=55797&p_k=1;
Liberalcentristai: prieš smurtą šeimoje turi būti kovojama visomis priemonėmis
2006 06 07
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=55798&p_k=1;
A.Čaplikas: viliuosi, kad socialdemokratų ir konservatorių derybose nugalės valstybinis požiūris 2006 06 08
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=55856&p_k=1;
Seimas pritarė liberalcentristų siūlymui nediskriminuoti dvynukų susilaukusių šeimų 2006 06 08
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=55872&p_k=1;
Liberalcentristai: panašu, kad socialdemokratų ir konservatorių derybose vis dėlto svarbesnės yra vertės, o ne vertybės 2006 06 13
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56037&p_k=1;
Liberalcentristai rytoj svarstys išėjimo iš politinės krizės būdus 2006 06 13
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56040&p_k=1;
Liberalų ir Centro sąjunga kviečiama formuoti valdančiąją daugumą 2006 06 13
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56058&p_k=1;
R.Remeika: sunku patikėti žodinių vertybių, o ne realių darbų propaguotojais
2006 06 14
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56085&p_k=1;
R.Remeika: Prezidentas išreiškė nepasitikėjimą A.Kubiliumi 2006 06 15
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56163&p_k=1;
R.Remeika: kovoje prieš jaunimo alkoholizmą nėra per griežtų priemonių 2006 06 16
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56249&p_k=1;
Plataus pasitikėjimo koalicijoje liberalcentristai sieks įgyvendinti 4x4 programą
2006 06 16
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56257&p_k=1;
Liberalcentristai rems už 4x4 programą pasisakančią Vyriausybę 2006 06 19
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56333&p_k=1;
Liberalcentristai: politinės realybės ignoravimas penas naujiems pranašams ir gelbėtojams 2006 06 22
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56419&p_k=1;
Liberalcentristai su Prezidentu aptarė išeitis iš politinės krizės 2006 06 29
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56604&p_k=1;
Seimas pritaria liberalcentristų iniciatyvai panaikinti socialinio mokesčio įstatymą 2006 06 29
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56745&p_k=1;
Seimas pritarė liberalcentristų iniciatyvai suteikti Panevėžiui metropolinio centro statusą 2006 06 29
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56746&p_k=1;
Liberalcentristai iš G.Kirkilo reikalaus aiškių atsakymų dėl 4x4 programos
2006 06 30
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56747&p_k=1;
Liberalcentristai rems tik 4x4 programą įgyvendinti galinčią Vyriausybę 2006 06 30
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56753&p_k=1;
Seimas pradėjo svarstyti liberalcentristų siūlymą kompensuoti mokytojams būtinas išlaidas 2006 06 30
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56748&p_k=1;
Seimas svarstys galimybę pritarti liberalcentristų iniciatyvai, leisti ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje pradėti ir be nukentėjusiojo skundo 2006 06 30
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56752&p_k=1;
Seimas pritaria liberalcentristo siūlymui dalį naftos ir dujų mokesčio skirti savivaldybėms 2006 06 30
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56750&p_k=1;
Liberalcentristo iniciatyva Seimas pradėjo taisyti įstatymą įpareigojantį pelno nesiekiančias organizacijas mokėti pelno mokestį 2006 06 30
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56749&p_k=1;
FRAKCIJOS POSĖDŽIAI
Birželio mėnesį Liberalų ir Centro sąjungos frakcija surengė 8 posėdžius, 1 bendrą su LiCS vadovybe Vilniaus miesto savivaldybėj ir 2 susitikimus su kandidatais į ministrus pirmininkus. Esminė šio mėnesio posėdžių tema, be frakcijos pozicijos dėl įstatymų projektų, įtrauktų į 2006 Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes aptarimo bei frakcijos narių nuomonių išsakymo kitais klausimais, buvo naujos valdančios daugumos formavimas ir politinės padėties aptarimas.
Birželio 6 d. Frakcijos posėdis
Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Birželio 7d. Frakcijos posėdis
Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Birželio 12 d. Bendras LiCS vadovybės ir frakcijos posėdis Vilniaus m. savivaldybėje
Aptarta politinė situacija.
Birželio 13d. Frakcijos posėdis
Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Birželio 14d. Frakcijos posėdis
Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti einamieji klausimai.
Birželio 19 d. Frakcijos narių susitikimas su kandidatu į Ministrus Pirmininkus Zigmantu Balčyčiu
Susitikimo metu Kandidatas į Ministrus Pirmininkus atsakė į įvairius Frakcijos narių klausimus ir išsakė savo kaip galimo premjero palankią poziciją dėl LiCS programos 4x4 įtraukimo į būsimos Vyriausybės programą.
Birželio 20 d. Frakcijos posėdis
Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Birželio 21d. Frakcijos posėdis
Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Birželio 27d. Frakcijos posėdis
Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Birželio 28 d. Frakcijos posėdis
Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio ir LiCS Frakcijos siūloma opozicinė darbotvarkė ir kiti klausimai.
Birželio 30 d. Frakcijos narių susitikimas su kandidatu į Ministrus Pirmininkus Gediminu Kirkilu
Susitikimo metu, dalyvaujant LiCS pirmininkui A.Zuokui buvo pasikeista nuomonėmis kokios yra galimybės, jog Seimas patvirtins G.Kirkilo kandidatūrą į premjerus, o vėliau Vyriausybės programą. Aptarta kokias aktualiausias problemas turėtų spręsti ir kokius prioritetinius uždavinius reikėtų įgyvendinti būsimai Vyriausybei. Kandidatas į Ministrus Pirmininkus išsakė, kad jam yra iš esmės priimtina LiCS siūloma programa 4x4.
LiCS frakcija ir LiCS pirmininkas A.Zuokas susitinka su kandidatu į premjerus G.Kirkilu ir socialdemokratų derybininkais.
FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA
PASIŪLYMAI Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 123, 142(2), 142(4), 145, 225, 225(2), 227, 229, 232(1), 233, 237, 262, 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 136(1), 136(2), 142(5), 142(6), 142(7), 142(8), 142(9), 142(10), 142(11), 142(12) straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP- 942)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=276938;
- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;
- Pasiūlymo tikslas: sumažinti baudų dydžius už vairavimą be pertraukos bei poilsio rėžimo pažeidimus proporcingai Europos Sąjungos bei Lietuvos vidutinio metinio atlyginimo santykiui, t.y. 5 kartus;
- Registracija 2006 06 01
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio papildymo ir pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1457)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277399;
- Teikia LR Seimo nariai R. Šukys ir A. Čaplikas;
- Įstatymo projekto tikslas: sudaryti galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje, dažniausiai pasireiškiančio fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, bendra tvarka, nereikalaujant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo;
- Registracija 2006 06 07
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277398;
- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka ir Seimo narių grupė;
- Pasiūlymų tikslas: skirti papildomus asignavimus 1000000 Lt. Alytaus rajono savivaldybei Alytaus rajono Simno vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbams užbaigti;
- Registracija 2006 06 07
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277569;
- Teikia LR Seimo narys V. Bogušis ir Seimo narių grupė;
- Pasiūlymų tikslas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamus asignavimus padidinti 20 mln. Lt suma. Ši papildoma suma turi būti skirta Valstybinių nukentėjusių asmenų pensijų padidinimui;
- Registracija 2006 06 08
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacjos poveikio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1470)
XP-1470 2006 06 12
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277783;
- Teikia LR Seimo narys R. Remeika ir Seimo narių grupė;
- Įstatymo projekto tikslas: darančią neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi laikyti viešąją informaciją, kurioje patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus;
- Registracija 2006 06 12
PASIŪLYMAI Socialinės paramos mokiniams iš nepasiturinčių šeimų ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1096(4))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277860;
- Teikia LR Seimo nariai J. Čekuolis ir A. Sysas;
-Pasiūlymų tikslas: siūloma įtvirtinti, jog Socialinė parama mokiniams būtų finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, o ne valstybės biudžete skirtų bendrųjų asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai;
- Registracija 2006 06 12
PASIŪLYMAI Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 1, 2, 3, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo antruoju(1) skirsniu ĮSTATYMO PROJEKTUI(XP-1205)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278011;
- Teikia LR Seimo narys A. Čaplikas;
- Pasiūlymų tikslas: nustatyti, jog konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje privalomi nurodyti visas įmonių grupės turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas būtų nurodomi ne balanso sudarymo dieną, bet konsoliduotos finansinės atskaitomybės datą;
- Registracija 2006 06 13
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278024;
- Teikia LR Seimo nariai R.Palaitis ir B. Bradauskas;
- Pasiūlymų tikslas: skirti specialają 948 tūkst. 110 litų tikslinę dotaciją Elektrėnų savivaldybei vandens tiekimo ir kanalizavimo tinklų, aprūpinančių dalį Elektrėnų gyventojų ir Ašakinių kaimo gyventojus, dalies magistralinės fekalinės kanalizacijos bei biologinio valymo įrenginių, dalies lietaus kanalizacijos magistralinių tinklų bei valymo įrenginių išpirkimui;
- Registracija 2006 06 13
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278037
- Teikia LR Seimo narys R. Šukys ir Seimo narių grupė;
- Pasiūlymų tikslas: skirti VŠĮ Šiaulių ligoninės eksploatuojamų liftų renovacijai 965 400 Lt.
- Registracija 2006 06 13
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278034
- Teikia LR Seimo narys R. Šukys ir Seimo narių grupė;
- Pasiūlymų tikslas: skirti VŠĮ Šiaulių ligoninės trijų investicinių projektų finansavimui 6812,4 tūkst. Lt.
- Registracija 2006 06 13
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278033
- Teikia LR Seimo nariai R. Remeika ir J. Palionis;
- Pasiūlymų tikslas: skirti 100 tūkst. litų Aplinkos ministerijai galimybių studijos Asbesto, kaip pavojingos cheminės medžiagos, pašalinimas iš aplinkos rengimo pradiniam etapui.
- Registracija 2006 06 13
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278060
- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis ir Seimo narių grupė;
- Pasiūlymų tikslas: padidinti bendrosios dotacijos kompensaciją Klaipėdos miesto savivaldybei 2006 metams 2380,0 tūkst. Lt kompensacijoms (lengvatiniam keleivių vežimui) skaičiuoti ir mokėti, taip pat siūloma skirti iš Valstybės investicijų programos iki 3 mln. Lt Klaipėdos miesto dviračių sporto treko rekonstrukcijai užbaigti, padidinti bendrosios dotacijos kompensaciją 383,2 tūkst.Lt, skirtą pedagogų atlyginimams padidinti nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. bei skirti 4 mln. litų Kretingos gatvės rekonstrukcijos darbams 2006 m. vykdyti;
- Registracija 2006 06 13
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278095
- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis;
- Pasiūlymų tikslas: skirti 136,1 tūkst. litų bendrosios dotacijos kompensaciją Palangos savivaldybei dėl darbo užmokesčio koeficiento taikymo 2002-2004 metais;
- Registracija 2006 06 14
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1482)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278334
- Teikia LR Seimo nariai R. Remeika, A. Lydeka ir R. Visockytė;
- Įstatymo projekto tikslas: Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinti nuostatą draudžiančią asmenims jaunesniems kaip 18 metų viešojo maitinimo įmonėse vartoti alkoholį bei numatyti atsakomybę už leidimą šiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo įmonėse;
- Registracija 2006 06 16
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278301
- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis;
- Pasiūlymų tikslas: skirti Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kardiochirurginio operacinių renovacijai 1.5 mln. Lt.
- Registracija 2006 06 16
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278907
- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis;
- Pasiūlymų tikslas: skirti 383,2 tūkst. litų bendrosios dotacijos kompensaciją Klaipėdos savivaldybei darbo užmokesčio padidinimui pedagogams nuo rugsėjo 1 dienos;
- Registracija 2006 06 23
PASIŪLYMAI 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1440(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279026
- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis ir Seimo narių grupė;
- Pasiūlymų tikslas: Skirti 2283 tūkst. Lt Seimo kanceliarijai Seimo statuto nuostatoms įgyvendint;i
- Registracija 2006 06 27
PASIŪLYMAI Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-856(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279279
- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis ir Seimo narių grupė;
- Pasiūlymų tikslas: įtvirtinti naują atmintiną dieną spalio 9 dieną - Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną;
- Registracija 2006 06 29
PASIŪLYMAI Koncesijų įstatymo, Investicijų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-1369A(4))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279326
- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;
- Pasiūlymų tikslas: siūloma panaikinti įstatymo projektu siūlomą koncesijų sutarties galiojimo maksimalų terminą bei atsižvelgiant į tai, jog sprendimą dėl koncesijos ir be įstatymo projekto siūlomų straipsnio pakeitimų priima Taryba, išbrakti siūlomus vietos savivaldos įstatymo pakeitmus;
- Registracija 2006 06 30
FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI SEIME BEI KLAUSIMAI VYRIAUSYBĖS VALANDOS METU
06.01. Rytinis
J.ČEKUOLIS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, klausimo svarstymas paankstėjo darbotvarkėje lyginant su nustatytu laiku, todėl mano kalba nebus baigta iki galo, bet trumpai pasakysiu, išdėstysiu kelis momentus, kurie jaudina mūsų frakciją, ne tik, manau, mūsų frakciją, bet ir kitus kolegas, čia susirinkusius.
Pradėsiu nuo formalumų. Jeigu ponas A.Sysas būtų baigęs kalbėti iki galo, jis būtų pasakęs ir komiteto balsavimo rezultatus dėl šio projekto. Už 4, prieš ir susilaikė irgi 4. Buvo lygiosios ir lėmė komiteto pirmininko balsas. Vyko labai ilgos ir, sakyčiau, karštos diskusijos.
Problema iš tiesų egzistuoja. Valstybės tarnautojų atlyginimai, nepaisant visų statistinių vidurkinių skaičiavimų, yra įšaldyti ir nejuda didėjimo link, nors šalies bendrasis vidaus produktas ir visi kiti rodikliai kyla jau daug metų, ir šį klausimą iš tiesų reikia spręsti. Bet mes manome, kad sprendimas, kuris yra pasiūlytas Vyriausybės, nėra išbaigtas ir nėra tinkamiausias. Kokie apskritai galėtų būti sprendimo būdai? Pakalbėkime apie juos.
Iš tiesų galima palikti taip, kaip yra dabar, galima pasirinkti tą variantą, kurį siūlo Vyriausybė, galima sieti valstybės tarnautojų atlyginimus su, pavyzdžiui, vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galima, ir tas, mūsų galva, būtų svarbiausias dalykas, peržiūrėti koeficientų lentelę pareiginės algos, koeficientų valstybės tarnautojams lentelę, priedų, priemokų lentelę ir tada sutvarkyti sistemą taip, kad nebūtų didelių žirklių tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų. Statistika sako, kad vidutinis valstybės tarnautojų atlyginimas yra, jei aš teisingai pamenu, apie 1300 litų. Statistiką galima labai nesunkiai padaryti, šiurkščiai pasakius: paimkime penkis, kurie uždirba po 8 tūkst. Litų, ir paimkime 50, kurie uždirba po 800. Pagal statistiką gausime vidutinį atlyginimą 1300 litų, nors 4/5 gauna mažiau nei vidurkis. Štai jums ir statistikos dalykai. Taigi variantų yra įvairių.
Ko trūko? Normalios ir išsamios diskusijos vertinant vienodai visus galimus variantus, visas galimybes, nesakant, kuris geresnis, kuris blogesnis, o tada po diskusijų pasirenkant kurį nors vieną. Šis variantas, kurį pateikė Vyriausybė, yra neišdiskutuotas ir taip valdiškai kabinetiškai sugalvotas. Paradoksali situacija, kolegos, visos profsąjungos yra prieš šį projektą. Retas atvejis, seniai Lietuvoje to neturėjome, bet mes turbūt visi esame susipažinę, gavome, radome savo dėžutėse profesinių sąjungų: valstybės tarnautojų profsąjungų, ugniagesių, muitinės darbuotojų, policijos ir taip toliau, bendrą pareiškimą ir jų atskirus pareiškimus, jie kreipiasi į mus, Seimo narius, kad mes atsižvelgtume į jų nuogąstavimus. Šiuo atveju atsižvelgsime, neatsižvelgsime, tai yra mūsų balsavimo reikalas, bet esmė yra ta, kad seniai taip nebuvo, kad profsąjungos vieningai pasisakytų prieš. Vadinasi, klausimas nėra išdiskutuotas iki galo.
Konkrečiai kalbant apie šitą projektą, kas yra siūloma? Algos, arba minimali mėnesinė alga, nuo kurios pagal koeficientus yra skaičiuojami uždarbiai ir valstybės tarnautojams, yra nustatomos bendru Trišalės tarybos darbdavių, Vyriausybės atstovų, profesinių sąjungų atstovų sutarimu. Čia gi siūloma Trišalę tarybą eliminuoti ir palikti, kad Vyriausybės teikimu tiesiai Seimas nustatytų valstybės tarnautojų algas. Vargu bau ar tai yra teisingiausia, taip būtų pažeidžiamas elementariausias lygiateisiškumo principas. Atskiros darbuotojų kategorijos atlyginimai staiga būtų nustatomi ne Trišalės tarybos derybose, o mes, politikai, čia, salėje, imtume už tai balsuoti.
Todėl siūlome, o siūlymas yra frakcijos vardu, grąžinti šį projektą iniciatoriam tobulinti. Problema yra, bet jinai yra neišdiskutuota, pasirinktas variantas toli gražu dar neįtikina, kad yra pats tinkamiausias ir geriausias. Todėl mes taip turime padaryti. Blogiausiu atveju mes galime palaikyti kolegų G.Šileikio ir E.Masiulio siūlymą, bet pirmiausia kviesčiau balsuoti iš karto dėl to, kad projektą mes grąžintume iniciatoriam tobulinti. Ačiū.
06.01. Vakarinis
J.ČEKUOLIS. O šio neatsiimu, ir norėčiau paprašyti kolegų dėmesio. Šiame įstatymo projekte yra siūlomas naujas dalykas, kurio anksčiau nebuvo, t.y. kad viešosios informacijos rengėjas, paprastai kalbant, žurnalistas, be nors vieno iš tėvų ir paties vaiko sutikimo negali vaiko filmuoti, fotografuoti ar daryti jo garso ir vaizdo įrašų. Pagal konvencijas vaikas yra iki 18 metų amžiaus. Suprantama, šiuo pasiūlymu, šia idėja yra norima apsaugoti vaikus. Pavyzdžiui, tėvai ginčijasi, pribėga korespondentas prie mažamečio ir klausia, ką jis apie tai galvoja ir panašiai, tai traumuoja.
Tai yra teisinga, bet mano pasiūlymo esmė yra, kad toks draudimas, ribojimas galiotų tik vaikams iki 14 metų amžiaus. Paaiškinu, kodėl aš tą siūlau daryti iki 14 metų amžiaus. Štai yra mūsų Civilinio kodekso Antrosios knygos 8 straipsnis, kuris kalba: nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų civilinis veiksnumas. Pagal mūsų Civilinį kodeksą 14 metų amžiaus vaikai jau turi teisę sudaryti sandorius, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajėgomis ir turtu, įgyvendinti autorių teises dėl savo kūrinių ir išradimų, taip pat keturiolikmečiai jau gali sudaryti smulkius buitinius sandorius ir taip toliau. Taigi mes jiems suteikiame nemažai teisių ir galimybių. Jau ir dirbti sezoninius darbus, vasarą ledus pardavinėti taip pat gali.
Tai dabar įsivaizduokime paradoksalią situaciją. Štai konkretus pavyzdys egzaminų skandalas. Abiturientai piketuoja, protestuoja, televizijos rodo reportažus. Pagal šią nuostatą, jeigu mes jos nepakeisime, būtų buvusi absurdiška situacija, kad korespondentas būtų turėjęs gauti du sutikimus: ne tik paties vaiko kalbėti, kad vaikas leistų save fotografuoti, teisinga, bet dar ir to vaiko tėvų sutikimą, kad jų vaiką fotografuotų ir panašiai. Taigi visi reportažai apie moksleivių piketus būtų nuėję šuniui ant uodegos. Todėl aš ir siūlau iki 14 metų šį ribojimą taikyti. Kad nebūtų piktnaudžiavimų dėl visokių internetinių ir kitokių prakeiktų pornografijų, taip pat prašau įrašyti nuostatą: draudžiamas bet kokio amžiaus vaikų fotografijų, garso ir vaizdo įrašų naudojimas erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose. Labai prašau palaikyti. Realiam gyvenime, jeigu mes nepritarsime šiai mano siūlomai pataisai, bijau, kad bus labai daug dviprasmybių ir sunkumų elementariausiai žurnalistams dirbti. Iš patirties sakau. Ačiū. Atsiprašau, kad taip ilgai kalbėjau.
06.15 Rytinis
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis pretendente, mes, liberalcentristai, aišku, pozityviai vertiname, kad jūs prisistatydamas paminėjote mūsų nuolatinį siekį sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 20%. Dabar, kai mūsų ūkis kyla dideliais tempais ir biudžeto pajamų planas vykdomas, be to, visuomet yra didelis perviršis, matyt, tai yra reali galimybė. Sakykite, kada planuojate, kad Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis galėtų būti 20%?
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia mes dar nesame baigę pirmosios pradėtos mokesčių reformos. Tik nuo liepos mėnesio mes sumažinsime gyventojų pajamų mokestį ir galėsime metų gale įvertinti tą netekimą dėl 6% procentų sumažinimo iki 27%, po to, kaip žinome, turėtų būti sumažinimas iki 24% ir, manau, kad šių metų gale būtų galima konkrečiai atsakyti į jūsų klausimą, kada iš tikrųjų valstybė būtų pasirengusi įvesti 20% mokesčių tarifą nemažinant finansavimo visoms sritims, kurias privalo finansuoti valstybė.
06.20. Rytinis
A.ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, klausantis kalbų susidarė įspūdis, kad tvirtiname ne premjerą, o vyksta tam tikra sąmokslo teorija, kur sklando įvairūs įtarimai. Čia, pasirodo, nėra Seimo narių, turinčių laisvą mandatą, laisvo apsisprendimo teisę, čia yra ištisa minia sąmokslininkų. Visi esame įtarūs, visi kažko bijome. Jau trys dienos Lietuvoje gyvuoja sąmokslo teorija, kas ką išduos, už ką, kaip ir kur.
Mūsų kalbos iš tribūnos liudija vieną paprastą dalyką politinės sistemos nebrandumą. Į ką šiandien pavirto mūsų politinė sistema? Viktoras kariauja su Andriumi, Andrius kovoja su Algirdu, Petras su Artūru, Artūras su kitu Viktoru štai į ką šiandien pavirto mūsų politinė sistema. Iš esmės lyderio kova su lyderiu. Idėjų nelieka, darbų nelieka, galimybės dirbti Lietuvai, ką mes visi pasižadėjome, irgi tampa minimalios. Ar jums neatrodo, kad mes, taip eidami į politinio susinaikinimo kelią, ir ateiname į jį? Yra grynai asmeninės ambicijos, kurios šiandien neleidžia susitarti dėl galimos Vyriausybės.
Mes nuosekliai pasisakėme ir rėmėme tai, kad būtų sudaryta plati koalicija, mes rėmėme Valdą Adamkų ir manėme, kad tai būtų teisingiausia. Net jeigu toje plačioje koalicijoje, toje Vyriausybėje nebūtų mūsų partijos, mes manėme, kad tai gali būti išeitis. Deja, Andriaus karas su Algirdu ar atvirkščiai neleido to padaryti.
Ką tokioje situacijoje daryti? Visi mes šiandien kalbame: Lietuvoje krizė, dar visokios bėdos. Klausykite Lietuvoje nėra jokios krizės, žmonės kaip gyveno, taip ir gyvena. Krizė ištiko mus, partinius ir politinius veikėjus. Tai, kaip mes su ja susitvarkysime, ir parodys mūsų brandumą. Tai yra paprastas dalykas. Nereikia savų problemų, o tai yra būdinga žmogui, perkrauti kitiems, šiuo atveju tautai. Žmonės gyveno, gyvena ir gyvens, vaikai gimsta, žmonės eina į darbą, žmonės mylisi, ir tai yra gerai. Tik mes čia susitvarkykime su savomis problemomis ir neeskaluokime, kad Lietuvoje artėja paskutinioji diena. Neartėja. Bus patvirtintas Z.Balčytis ar ne, Lietuvoje nebus paskutiniosios dienos, Lietuva ir toliau eis pažangos keliu. Klausantis susidaro toks įspūdis, kad mes nesame vienos tautos dalis, kad mes kalbame skirtingomis kalbomis. Konservatoriai niekada negirdės, ką kalba socialdemokratai. Net vertėjas, šalies Prezidentas, negali jiems išversti į žmonių kalbą.
Ką tokioje situacijoje reikėtų daryti ir ką darome mes, kaip Liberalų ir centro sąjunga? Mes gerbiame šalies Prezidento apsisprendimą teikti Z.Balčyčio kandidatūrą ir ją palaikysime. Mes vertiname tai, kad sugebėjome su socialdemokratais ir jų partneriais valstiečiais liaudininkais bei Pilietinės demokratijos frakcija surasti suarimą dėl keturių pagrindinių, mūsų manymu, darbų. Mes manome, kad ir kitos partijos ir frakcijos turi eiti tokiu keliu. Susitarimas, o ne karas iki susinaikinimo, yra Lietuvos kelias, todėl mes ir palaikysime Z.Balčyčio kandidatūrą.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 dalies 1 punktą. Keičiamas amžius nuo 20 iki 21metų.
Šio projekto esmė yra ta, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos karinės prievolės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems savivaldybės atrankos komisijos sprendimu privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba gali būti atidedama. Tarp šių subjektų taip pat pakliūna ir profesinių mokyklų moksleiviai, bet numatoma papildoma sąlyga ne vyresni kaip 20 metų.
Šiuo įstatymo pakeitimu visas įstatymas išlieka, tik ilginami metai, t.y. iki 21 metų. Kodėl? Vaikai, moksleiviai, baigę vidurinę mokyklą, yra 18, beveik 19 metų. Stoja į profesines mokyklas, profesinių mokyklų programos yra pusantrų, kartais ir dvejų metų. Todėl prieš baigiant profesinę mokyklą jiems sueina 20 metų ir jie jau turi būti imami į karinę tarnybą, ir negali baigti profesinės mokyklos. Šis pakeitimas amžiaus ilginimas iki 21 metų leistų vaikams, jaunuoliams, studentams, baigti profesines mokyklas, ir tik tada juos būtų galima imti į karo tarnybą.
PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Pateikimo stadijoje niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar reikia balsuoti? Ne, kolegos. Matau, nėra prieštaravimų. Ar galime konstatuoti, kad bendru sutarimu? Ne. Yra norinčių balsuoti. Prašom balsuodami išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1076.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai: už 47, prieš nėra, 10 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. V.Mazuronis. Prašom.
06.20. Vakarinis
J.ČEKUOLIS (LCSF). Su kompiuteriu, kad projekto tekstą matyčiau.
Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pasakysiu, kad palaikau kodeksą. Manau, jo reikia. Bet kartu esu priverstas pateikti pastabų, kurios, mano galva, yra gana svarios ir reikšmingos. Komiteto pirmininkė, pateikdama klausimą, gerai pasakė, kad, deja, sausio mėnesį po svarstymo Seimas nepritarė, buvo grąžinta komitetui tobulinti, ir štai dabar mes turime trečiąjį variantą, naujausią.
Palyginti trečiąjį su antruoju, kuriam Seimas nepritarė, pakeitimai yra labai minimalūs arba beveik jokių. Esminių pakeitimų, prisiminus tada vykusias diskusijas iš tribūnos, deja, nėra padaryta. Pagal šį trečiąjį variantą Etikos kodeksas nebus taikomas partijų pirmininkams, o mes turime parlamentinių partijų pirmininkus, kurie nesėdi čia ir nesėdi Vyriausybėje, ar tai būtų Viktoras Uspaskichas, ar dabar jau ir Algirdas Mykolas Brazauskas, ar tai būtų Rolandas Paksas, ar Artūras Zuokas. Bet jie pagal rangą ir pagal parlamentinės partijos vadovo pareigybę yra aukšti asmenys, todėl ir jiems turi būti taikomos Etikos kodekso taisyklės.
Kas konkrečiai nagrinės pažeidimus? Jeigu Seimo narys, tai Seimo Etikos ir procedūrų komisija, gerai, savivaldybės tarybos narys savivaldybės etikos komisija, gerai, bet išlieka dilema dėl Vyriausybės, nes, pasirodo, Vyriausybės narių, o tai yra ministrai, etikos nusižengimus, kaip ir buvo antrajame variante (tai buvo labai kritikuota, bet liko ir šiame), nagrinės iš tų pačių ministrų sudaryta komisija. Ministrų kiek? 13. Taigi 13 ministrų sudarys komisiją gal iš 5, kurie nagrinės likusių 8 ministrų nusižengimus. Taip išeina, nuolat ad hoc sudarinės. Šitas dalykas lieka toks pat dviprasmiškas, kaip ir buvo anksčiau.
Kokios pasekmės, jeigu yra pripažįstama, kad buvo padarytas etikos pažeidimas? Beveik jokių. Na, tai bus paskelbta Valstybės žiniose, Informaciniuose pranešimuose ir internete. Kelia abejonių nuostata, likusi ir antrajame projekto variante, kad didelis įpareigojimas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Pažiūrėkime, kiek ten dirba žmonių. Jie tvarko deklaracijas ir t.t., bet dabar jie gauna naują įpareigojimą sekti visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir perduoti toliau tikrinti atitinkamoms institucijoms, atitinkamoms komisijoms. Taigi skaityti laikraščius. Kiek yra laikraščių, kiek interneto portalų, kiek radijo, televizijos stočių? Įsivaizduokite viso to sekimo, stebėjimo mechanizmą
Nėra taip paprasta tai organizuoti. Ir dar kyla klausimas, ar nebūtų galima tai institucijai pasinaudoti jau esamomis valstybės duomenų bazėmis ir kodėl jie iš naujo turi daryti tokią pačią žiniasklaidos stebėseną dėl mūsų?
Kelia abejonių tarp politiko pareigų pateiktas reikalavimas, kad politikas būtų įpareigotas pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimo motyvus. Tai yra gerai. Nei aš, nei kiekvienas, matyt, iš čia esančių nieko prieš neturime, kad visuomenei pasiaiškintume dėl savo elgesio. Klausimas tik, kaip ir kokia forma. Duosite vietos laikraštyje su malonumu ten aiškinsiuosi, kaip ir kiekvienas iš jūsų, bet kas apmokės? Ką darysime? Deja, tai jau ne humoras, bet rimtai.
Nieko nekalbama apie laikotarpį iki rinkimų. Rinkimų kampanijos metu visų karštos galvos. Tai yra tas metas, kai vyksta didžiausias šmeižtas, vieni apie kitus kalbame didžiausias nesąmones. Valstybės politikui įpareigojimas vienas, kandidatui į valstybės politikus
Kandidatui, keliančiam savo kandidatūrą per rinkimus, kodeksas būtų taikomas tik tiek, kiek įstatyme nustatyta pareiga deklaruoti savo privačius interesus. Taigi kandidatas deklaruoja interesus. O kaip su kandidato elgesiu? Šis klausimas, mano manymu, nėra išspręstas.
Paskutinė pastaba irgi su humoru, o tada pasakysiu, ką siūlyčiau daryti. Labai gerai ir sveikintina, kad tarp politiko pareigų įvardijamas nešališkumas, t.y. politikas turi būti objektyvus, priimdamas sprendimus, ir vengti išankstinio nusistatymo. Retorinis klausimas: kai sveikoji valstybės politinė jėga, mėgstanti kitus moralizuoti, paskelbia, kad iš anksto niekada ir jokiomis sąlygomis neis į koaliciją su kita nesveika politine jėga, ar tai nėra išankstinis nusistatymas ir ar tokiu atveju nereikėtų taikyti Etikos kodekso reikalavimų, kad tokių pasakymų nebūtų? (Baigiu, posėdžio pirmininke, keli sakiniai).
Ką daryti? Dar kartą kartoju: aš esu už tai, kad kodeksas būtų, ir balsuosiu kad ir už tokį skylėtą variantą, kaip dabar mes turime. Apgailestauju, to reikalauja visuomenė, tai nuolatinis populistų brazdinamas klausimas. Mes turime tai priimti ir pagaliau baigti šią diskusiją. Bet apgailestauju, kad, kai Seimas grąžino tobulinti antrąjį variantą, naujas nebuvo parengtas, o tik prastesnis buvo kosmetiškai patobulintas, ir dabar mes vėl tokį pat turime. Mano prašymas yra neskubėti priimti, galbūt užbombarduoti pataisomis arba žiūrėti, kaip mes galime tekstą įvilkti į padorumo rūbą. Bet jeigu mes dabar vėl balsuosime prieš, tai bus dar viena bloga žinia visuomenei, kad štai jie vėl yra tie blogieji, kurie nenori priimti gerų sprendimų. Deja, taip yra, bet bent neskubėkime priimti. Be to, jis turi būti taikomas ne tik mums, ne tik ministrams, ne tik savivaldybių tarybų nariams, bet ir politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams. Ačiū.
06.27 Rytinis
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, negaišindamas per daug jūsų dėmesio pasakysiu, kad šitas biudžeto pakoregavimas tai yra, kaip sakė finansų ministras, istoriškas ne tik perskirstoma suma, bet istoriškas ir tuo, kad nėra jokios aiškios valdančiosios daugumos dabar Seime. Ir, mano supratimu, laikinoji Vyriausybė labai stipriai rizikavo teikdama tokį įstatymo projektą mūsų, Seimo narių, teismui. Bet, matyt, gyvenimas eina ir į tuos poreikius, gyvenimo iššūkius kasdieną reikia atsižvelgti, koreguoti mūsų pagrindinį įstatymą, tai yra metinį pinigų planą, ir toks įstatymas atsidūrė čia.
Dabar mūsų ūkio reikalai iš tikrųjų geri, biudžeto pajamos yra stipriai viršijamos, bet daugelyje valstybių tokia situacija yra sprendžiama šitaip: jokių korekcijų metų viduryje nedaroma, ką jau susiprognozavai metų pradžioje, tai visus metus taip ir važiuoji. O jeigu yra pajamų perteklius, tai metų gale paprasčiausiai biudžeto deficitas yra mažinamas arba jo iš viso nelieka. Tai čia būtų tokia ir natūrali praktika, ir leistų tam tikrus, sakyčiau, rimtesnius uždavinius spręsti, pavyzdžiui, atsisakyti laikinojo socialinio mokesčio, kuris nelabai aišku kam buvo įvestas. Bet šitas klausimas kažkodėl nesprendžiamas. Tačiau grįšiu prie finansinės drausmės. Tai, kad Europos Komisija nedavė mums sutikimo įsivesti eurą, man asmeniškai atšaldė norą laikytis tokios griežtos finansinės drausmės ir tos konvergencijos programos. Iš tikrųjų, taip laikėmės, taip buvome diržus susiveržę, ir staiga bumbt, euro nėra. Tai ar buvo prasmė taip diržą susiveržti? Vadinasi, būtų lyg ir visiškai pateisinamas dalykas, kad šiek tiek socialinėms reikmėms tų pinigų paskirtume daugiau. Tai aš čia taip samprotauju už ir prieš visokius argumentus.
Aišku, mes galėjome to ir nedaryti, dėl ko mus ragina dabar Europos Komisijos pareigūnai, ir mūsų dienraščiai iš esmės tą patį kalba, kad štai kitos valstybės biudžeto viduryje metų nepersvarsto, štai pinigų suma gana didelė (iš tikrųjų apie pusė milijardo litų perskirstoma), štai Seimo nariai savo pasiūlymus teikia visiškai neesminius, kažkokioms neaiškioms reikmėms, bažnyčioms ir t.t. Čia konkrečiai Lietuvos rytas apie Seimo narius taip kalba, ne aš. Mano supratimu, tai ne visai korektiškos pastabos, nes daugelis Seimo narių pasiūlymų tai buvo kas? Tai buvo mokyklos, tai buvo ligoninės, tai buvo socialinės įstaigos. Šitoms reikmėms ir buvo didinama.
Jeigu mes atsisakytume dabartinio šio biudžeto perskirstymo, ir tai yra labai realu ir dėl natūralių priežasčių, paprasčiausiai Seime nėra jokios daugumos, ir man visiškai neaišku, kas ir kaip balsuos už šitą įstatymo projektą
Jeigu mes atsisakytume, ko mes netektume? Pirmiausia, ko gero, mes netektume savo, tai yra valstybės, įsipareigojimų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kam yra skiriama per 170 mln. litų. Mes, ko gero, netektume mokytojų algų didinimo nuo rugsėjo 1 d., o štai kaina, jeigu mes nepatvirtinsime šito biudžeto perskirstymo. Tai yra tos sumos, kurias aš paminėjau, tai yra didesnė dalis lėšų, visos kitos lėšos yra gana smulkios. Tačiau tos smulkios lėšos irgi dabar paskirstomos, nes nėra aiškios valdančiosios daugumos. Į pono A.Vrubliausko klausimą galiu atsakyti. Iš tikrųjų mes Biudžeto ir finansų komitete skirstėme ne taip, kad čia valdančioji dauguma, čia opozicija, o skirstėme taip, kad turėkime omenyje, jog reikės balsuoti už tą biudžeto projektą, o aiškios valdančiosios daugumos nėra. Todėl buvo skirstoma daugmaž lygiai, kad visos pusės būtų daugiau ar mažiau patenkintos. Vis dėlto prieš akis yra savivaldos rinkimai, labai suprantami Seimo narių pasiūlymai pagerinti savo apygardų ligoninėms ir mokykloms
Tai argumentai, kurie būtų kaip ir už. (Balsai salėje)
Kolegos, dar noriu priminti vieną faktą, kad pinigų visada trūks. Tokia yra pinigų taisyklė. Jų trūksta visada. Šitaip žiūrint, jeigu kieno nors pasiūlymai ir nebuvo patenkinti
Tai aš manau, kad tiek Finansų ministerija, tiek Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgs planuodami 2007 m. biudžetą, ir tai nėra jokia tragedija.
Mes, liberalcentristai, apsvarstėme. Daugiau argumentų buvo už biudžeto perskirstymą negu prieš, suradome daugiau už. Nesakau, kad visi mes taip balsuosime, nes kai kas iš mūsų mano kitaip, tačiau savo vardu pasakysiu, kad, mano supratimu, šiam biudžeto projektui reikėtų pritarti, juo labiau kad jo baigtis visiškai neaiški, valdančiosios daugumos, dar kartą primenu, nėra. O jeigu mes nepriimsime biudžeto, stoja tam tikri keli rimti įsipareigojimai: tai, kaip sakiau, iš praeities valstybės tarnautojams ir į ateitį mokytojams, jų atlyginimams padidinti. Taigi bent aš pats pritarsiu šiam biudžeto perskirstymui. Ačiū.
06.29 Vakarinis
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo projekto tikslas įtvirtinti mokytojų teisę gauti darbui reikalingas priemones ir išlaidų, susijusių su darbu, kompensaciją, taip pat numatyti mokyklų steigėjų pareigą iš jiems skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų suteikti mokytojams šias garantijas. Parengti projektą paskatino susitikimai su mokytojais, keliamos pedagogų problemos, kurios turbūt visiems žinomos. Atlyginimai šiek tiek Vyriausybės nutarimu, sakykim, yra keliami ir bus keliami, bet išlaidos, kurių eidamas savo tiesiogines pareigas turi pedagogas, niekaip jam nekompensuojamos. Logika tokia, jeigu yra valstybinė institucija, tai žmogus, kuris dirba valstybinėje institucijoje, turi gauti tam tikras priemones darbui. Dabar pagal susiklosčiusią situaciją, mano skaičiavimais, pedagogas, norintis atlikti pavestą jam prievolę ugdyti vaikus, turi išleisti apie 10% savo atlyginimo su darbu susijusioms išlaidoms. Aiškinu, sakykim, tokie primityvūs dalykai kaip moksleivių apklausos, dalomoji medžiaga, medžiagos kopijavimas, tušinukai, pokalbiai su tėvais, laiškų, kvietimų siuntimas ir taip toliau. Atrodo, smulkmena, bet kai žmogus gauna vidutiniškai 8001000 Lt į rankas, tai tas 7080 litų išleisti toms būtinoms kanceliarinėms priemonėms yra problema. Todėl susidaro tam tikra padėtis mokyklose, kai pedagogai vengia telefonu, sakykim, arba kitomis ryšio priemonėmis, kurios imlios pinigų, bendrauti su moksleivių tėvais arba tampa tam tikrais prašytojais. Jau yra nusistovėjusi tokia pareiga, kai mokytojas kaip koks vaikas skambina, sakykime, tėvams, tėvai žino, kad skambina mokytojas, ir perskambina, kad nereikėtų mokėti. Arba iš vaikų surenkami pinigai, kad būtų padarytos jiems užduotys atsiskaitomajam darbui arba dar kam nors. Manau, kad šita susiklosčiusi padėtis yra galbūt ydinga, žalinga ir diskredituojanti pedagogą kaip žmogų, todėl ir teikiamas Švietimo įstatymo 49, 60 straipsnių papildymo ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymas. Manau, kad diskutuoti verta, ir tikiuosi, kad toliau diskutuodami ir komitete, ir galbūt plačiau mes padarysime šiuos pakeitimus tokius, kokių ir laukia mūsų pedagogai.
R.REMEIKA (LCSF). Teikiamo įstatymo projekto tikslas savivaldybių administracijų valstybės tarnautojams bei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vykdantiems savivaldybių pasitikėjimo teise valdomų valstybinių miškų priežiūrą, suteikti valstybinių miškų pareigūnų statusą.
Kas yra atsitikę realybėje? Tam tikrų miestų, ypač didžiųjų miestų, teritorijose esančių valstybinių miškų priežiūrą vykdo savivaldybėje esantys darbuotojai, t.y. paprastai 23 darbuotojai vykdo priežiūrą, bet jie neturi pareigūno statuso. Todėl ar surašyti paprasčiausią administracinį pažeidimo protokolą, ar imtis kokių nors prevencinių priemonių jie neturi įgaliojimų ir galimybių. Šioje įstatymo pataisoje siūloma šiems darbuotojams suteikti pareigūno statusą aplinkos ministro įsakymu, juos suvienodinti su analogiškais urėdijų ir girininkijų darbuotojais, kurie tvarko mišką. Manau, prieštaravimų neturėtų būti, kalbėta ir su Aplinkos ministerija.
R.REMEIKA (LCSF). Alkoholio kontrolės įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, draudžiančią asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, viešojo maitinimo įmonėse vartoti alkoholį bei numatyti atsakomybę už leidimą šiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo įmonėse. Neskaitysiu viso aiškinamojo rašto, bet turbūt kiekvienas esat susidūrę, kas akivaizdu dabar vykstant futbolo čempionatams, jeigu nueitumėte į tokias jaunimo pamėgtas kavines, kur rodomas futbolas, jūs pastebėtumėte jaunus žmones, stebinčius futbolą, geriančius alų, sidrą ir t.t. Man pačiam, kaip buvusiam pedagogui, teko matyti mano mokyklos moksleivių, todėl aš drįstu teigti, kad daugelis šių jaunuolių yra nepilnamečiai. Paklausus padavėjo, kodėl šie vaikai, sakykime, geria alkoholį šioje įstaigoje, jis turi labai gerą pasiteisinimą, jis sako: aš jiems nepardaviau, nupirko pilnametis, kuris galbūt sėdi kartu arba gal išėjo iš tos kavinės. Todėl atsakomybės lyg ir nebėra.
Šito įstatymo pataisose yra siūloma, kad pardavėjas arba padavėjas turėtų teisę netgi prieiti prie geriančio asmens ir pareikalauti pažymėjimo dėl jo amžiaus, jeigu jam kilo įtarimas, kad tai yra nepilnametis. Jeigu jis nepateikia to pažymėjimo arba jis yra nepilnametis, paprašyti jo išeiti iš tos institucijos. Tai tiek trumpai.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Projekto esmė yra papildyti 140 straipsnį, kuris reglamentuoja atsakomybę už veiką, už smurtą, kuris yra priskiriamas prie nedidelių sveikatos sutrikdymų, pasireiškiančių fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiame straipsnyje atsakomybė pagal jo 3 dalį atsiranda, asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Išimtis yra šio straipsnio 2 dalis, kai tokia veika yra padaryta, toks smurtas padarytas prieš mažametį arba asmenį kankinant, ir už tai jau atitinkamai yra kitokia sankcija iki dvejų metų. Mūsų pasiūlymo esmė į šį straipsnį įtraukti trečiąją dalį ir nustatyti, kad tas, kas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą veiką (aš minėjau, tai yra nedidelis sveikatos sutrikdymas, smūgio sudavimas, skausmo sukėlimas) padarė šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamasis kodeksas, atitinkamai jo 248 straipsnio 2 dalis, nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, t.y. partnerystė, sutuoktinio tėvai.
Jeigu pritartumėte ir priimtumėte šią pataisą, gerbiamieji kolegos, šios veikos, t.y. smurtas prieš šeimos narį, smurtas šeimoje, priklausytų jau nebe privataus kaltinimo veikoms. Vadinasi, ir nesant asmens pareiškimo arba tokį pareiškimą atsiėmus, kas dažniausiai būna smurto prieš sutuoktinį atveju, kai tą dieną parašo pareiškimą, o kitą dieną, kai išsiblaivo, abu sutuoktiniai ateina, susitaiko, atsiima, ir įvykis yra iš esmės neregistruojamas, ikiteisminis tyrimas nepradedamas
Policijai dažnai tenka važiuoti į tas pačias šeimas raminti įsisiautėjusių, smurtaujančių asmenų, dažnai rizikuojant ir savo sveikata. Rizikuoja ir kaimynai, ir kiti visuomenės nariai, kurie bando pagelbėti ir bando imtis kokių nors priemonių prieš tą smurtaujantį asmenį po 1015 kartų per mėnesį. Dažnai tai baigiasi arba sunkiais kūno sužalojimais, t.y. sunkiu sveikatos sutrikdymu, arba netgi ir vadinamaisiais skaudžiais, bet buitiniais, teisiškai taip vadinasi, nužudymais, kai yra labai skaudžios pasekmės.
Šiuo atveju konstitucinė nuostata, kad valstybė gina ir globoja šeimą, turėtų būti laikoma didesniu prioritetu ir vertinama kaip prioritetinė, palyginti su nuostata dėl asmens teisės į privatų gyvenimą. Iki šiol buvo laikoma, kad šeimos santykiai tai labiau privatus gyvenimas ir asmuo, lyg ir tuo vadovaudamasis, turi teisę tam smurtautojui atleisti ir tam smurtautojui sudaryti dažniausiai visiško nebaudžiamumo atmosferą.
Tą smurtą stebi vaikai, jie auga, išneša tą smurtą į mokyklas, smurtą naudoja mokykloje prieš bendramokslius, jis patenka į gatves, pasireiškia įvairiomis chuliganizmo formomis ir pagaliau vėlgi, jiems sukūrus šeimas, grįžta į visuomenę, į šeimas.
Manau, kad dėl to dar bus diskutuojama, bus surinkta statistika. Tam tikri statistiniai duomenys yra pateikti aiškinamajame rašte, bet organizuojant klausymus arba jau kalbantis su specialistais ir su policijos pareigūnais, su vaiko teisių kontrolieriumi iš tiesų pirminis pritarimas šiai pataisai jau gautas, kad tikrai reikia svarstyti, reikia apie tai kalbėti ir reikia spręsti. Noriu pabrėžti, kad tai palies ir tuos atvejus, kai, tarkime, ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kai tėvai naudoja smurtą ne prieš mažametį iki 14 metų, o prieš sulaukusius daugiau kaip 14 metų. Tai tol, kol nesureaguoja Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas arba vienas iš tėvų, vėlgi nebūna tų tyrimų. Vadinasi, šiuo atveju pakaktų mokytojo informavimo, mokytojas informuotų policijos pareigūnus ir tyrimas būtų pradėtas, dažnai negaištant laiko, kol Vaiko teisių apsaugos tarnyba ten eis, aiškinsis, ar buvo tas smurtas, ar nebuvo, ką ten tėvai pasako ir kaip ten apsigina nuo tokių atvejų. Žodžiu, tokia yra pasiūlymo esmė.
Aš tikiuosi, kad jūs pritarsite ir toliau bus galima svarstyti komitete ir tą nuostatą priimti. Manau, kad policijos biudžetui tai atsilieptų tikrai teigiamai, sumažėtų nepagrįstų iškvietimų, be to, kiekvienas teisės pažeidimas, kiekvienas nusikaltimas būtų užkardytas per pirmines stadijas. Asmuo jau būtų traukiamas atsakomybėn, kai pirmą kartą panaudoja smurtą. O sankcija yra labai lanksti. Teismas, vertindamas kiekvieną konkretų atvejį, turės galimybę pasirinkti sankciją, pradedant viešaisiais darbais. Kitais atvejais, jeigu matys, kad ta veika yra nuosekli arba nuolat pasikartojanti, jau bus galima taikyti ir laisvės atėmimą iki dvejų metų, taip pat ir tais atvejais, jeigu asmuo teistas anksčiau ar anksčiau yra neatlikęs bausmės. Todėl ačiū ir prašyčiau pritarti.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau trumpai priminti, kad šį dokumentą, Seimo rezoliucijos projektą Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.14, pakeičiančio Konvencijos kontrolės sistemą, ratifikavimo įgyvendinimo priemonių aš teikiau dar praeitoje sesijoje. Buvo padaryta pertrauka, kad dokumentas būtų suredaguotas, tačiau taip jau atsitiko, kad nebuvo personalios patvirtintos redakcinės komisijos, nors buvo priimtas sprendimas, iš kokių komitetų narių ji turėtų būti sudaryta, todėl rezoliucijos projektas nebuvo patobulintas ir įtrauktas į sesijos darbų programą. Dabar mes pakeitėme nutarimą ir jį įtraukėme į sesijos darbų programą, tačiau yra gauta rezoliucijos redakcijai Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme ponios Elvyros Baltutytės pasiūlymų, yra gauta Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkės ponios Z.Žvikienės pasiūlymų. Tačiau oficiali redakcinė komisija turėtų būti sudaryta. Aš iš komitetų pirmininkų gavau informaciją, kad komitetai deleguoja savo narius: Užsienio reikalų komitetas A.Lydeką, Žmogaus teisių komitetas pirmininkę Z.Žvikienę, Teisės ir teisėtvarkos komitetas R.Šukį ir Biudžeto ir finansų komitetas, kadangi tai teisinis klausimas, deleguoja A.Paulauską. Dėl Europos reikalų komiteto. Kadangi A.Lydeka yra šio komiteto pirmininko pavaduotojas, kad darbas būtų efektyvus, pakanka, kad vienas žmogus atstovautų ir Užsienio reikalų komitetui, ir Europos reikalų komitetui. Kaip suprantu, procedūriškai turėtume patvirtinti redakcinę komisiją ir būtų galima tęsti svarstymą po to, kai būtų pateiktas suredaguotas, patobulintas dokumentas. Noriu patikinti, kad iniciatyva nėra padiktuota kokių nors kitokių tikslų, kaip tik labai racionalių. Tikslas yra racionalus.
Kol dar turiu laiko, noriu priminti. Kadangi Seimas ratifikavo šį įstatymą, tai yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos protokolo Nr.14 pakeitimo įstatymą, tai po trejų metų pagal tą įstatymą, pagal Konvencijos protokolo pakeitimą, įsigalios nauja tiek skundų nagrinėjimo parengiamojo darbo, tiek padavimo ir priėmimo taisyklių Europos Žmogaus Teisių Teisme sistema. Iš tiesų ta sistema taps tokia, kad didelei daliai žmonių Europos Žmogaus Teisių Teisme
Yra toks pavojus arba tokia prielaida remiasi ši rezoliucija ir ją taip mato įvairių sričių specialistai dėl tam tikro reikalavimų kartelės įvedimo, kad nedidelės žalos sąvokos, dėl vieno teisėjo priimamo sprendimo priimtina ar nepriimtina byla teismui, gali pasunkėti pateikimas ir tokių bylų nagrinėjimas
Matyt, daug skundų bus netenkinama arba neprieis iki nagrinėjimo stadijos. Todėl reikia pasirengti pačioje Lietuvoje, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija būtų tinkamai taikoma, būtų atliktas šviečiamasis darbas, būtų platinama ir supažindinami ne tik teisininkai, bet ir visuomenė su Europos Žmogaus Teisių Teismo teismine praktika. Tam reikia numatyti tiek biudžeto lėšas, tiek organizacines ir kitokias, tai yra intelektines priemones. Tam reikia pasiruošti, duoti tam tikrus pasiūlymus Vyriausybei, nes, kiek žinau, Vyriausybė kol kas tokių priemonių nesiima, Seimas turėtų tokią poziciją išreikšti. Todėl aš dabar taip sakau, o kaip procedūriškai, prašau posėdžio pirmininką toliau spręsti.
A.ČAPLIKAS (LSCF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums Lietuvos Respublikos statuto 68 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektas parengtas siekiant užtikrinti efektyvią Seimo parlamentinių delegacijų tarptautinėse organizacijose veiklą bei šioms delegacijoms keliamų tikslų įgyvendinimą. Šiuo metu Seimo delegacijų pirmininkai bei pavaduotojai yra renkami bei tvirtinami tokia pat tvarka kaip ir Seimo komitetų vadovai. Vienintelis Seimo statute nustatytas kriterijus jų kandidatūroms parinkti yra Seimo seniūnų pasiūlymas, kokioms frakcijoms turėtų priklausyti asmenys, renkami delegacijų vadovais ar pavaduotojais. Mes siūlome pateiktus asmenis apsvarstyti ir Užsienio reikalų komitete ir tik gavus Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją tvirtinti kandidatūrą. Mūsų manymu, pasiūlymas logiškas, nes užsienio politika yra vientisas ir tęstinis veiksmas. Seime už tai atsako Užsienio reikalų komitetas. Tų delegacijų arba komisijų vadovų derinimas su Užsienio reikalų komitetu, manau, būtų teisingas ir prasmingas. Štai tokia šios pataisos esmė.
A.ČAPLIKAS (LSCF). Seimo statuto 135 straipsnio pakeitimo projektas, kuriame mes siūlome keisti šiandien galiojančią nuostatą, neleidžiančią įregistruoti įstatymo projekto nepraėjus pusei metų nuo jo priėmimo. Daugelis iš mūsų susiduria su šia problema ir daugelis iš mūsų ją apeina rinkdami 29 parašus. Tai mes darome nuolat. Mes siūlome supaprastinti šią procedūrą ir palikti nuostatą arba pakeisti ją taip, kad 29 parašų reikėtų tik tuo atveju, jeigu būtų keičiama įstatymo būtent to straipsnio redakcija. Jeigu keičiama įstatymo kito straipsnio redakcija praėjus trims mėnesiams, tada būtų galima be 29 parašų. Štai tokia mūsų siūloma pataisa. Realiai gyvenime vyksta tas pats, tik Seimo nariai blaškosi po salę su lapu, renka parašus, surinkę parašus teikia Seimo sekretoriatui, dauginama popieriaus ir vėl iš naujo viskas sukama ratu. Siūlome palengvinti šiuo atveju, pone Egidijau, ir opozicijos dalią. Tai būtų kur kas paprasčiau ir, manau, efektyviau.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, tikriausiai dar daugelis pamena, kad 2004 metais daugiau kaip 103 tūkst. Lietuvos gyventojų pilietinės akcijos metu pareiškė nuomonę, kad pridėtinės vertės mokesčio tarifą šilumos energijai būtina sumažinti nuo 18% iki 5%. Kai vyko derybos dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, skirtingai negu kitų valstybių derybininkai, Lietuva nereikalavo pereinamojo laikotarpio dėl sumažinto PVM tarifo taikymo šilumos energijai. Dėl nesuderėto pereinamojo laikotarpio dėl sumažinto PVM šilumos energijai taikymo beveik dešimtadaliu padidėjo mokesčių našta gyventojams.
Vyriausybė nutarė kompensuoti iš tų pačių gyventojų mokamų mokesčių surenkamo valstybės biudžeto lėšomis. Mūsų įsitikinimu, tuometinės Vyriausybės ir derybininkų nekompetentingumas ir neveikimas lėmė tai, kad šalies biudžetas patyrė apie 100 mln. litų nuostolių, kurių buvo galima išvengti.
Manome, kad nacionalinių interesų apsauga yra visos valdžios institucijų pareiga. Savo rezoliucija Vyriausybei siūlome nedelsiant apskaičiuoti ir įvertinti valstybės biudžeto patirtus nuostolius, susijusius su 13% pridėtinės vertės mokesčio tarifo už šilumos energiją kompensavimu, taip pat įvertinti Lietuvos interesams derybose su Europos Sąjunga turėjusių atstovauti pareigūnų nekompetentingumą.
Savo rezoliucija tikimės atsakyti į lūkesčius gyventojų, kuriems, kaip žinote, jau per kitą šildymo sezoną dėl pabrangusių energetinių išteklių gali labai padidėti šilumos kaina. Kviečiu pritarti šiai rezoliucijai. Ačiū.
S.LAPĖNAS. Mūsų manymu, Vyriausybė turėtų ištaisyti 2002 m. pabaigoje padarytą klaidą, kai tvirtinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Panevėžio miestas buvo nepagrįstai priskirtas A kategorijos apskrities centrui, t.y. prilygintas mažesnį ekonominį, socialinį, kultūrinį potencialą turintiems miestams. Mums atrodo, kad tuo metu nebuvo atsižvelgta į miesto savivaldybės kreipimąsi, miesto gyventojų ir verslo bendruomenės prašymus. Panevėžys yra didžiausias šiaurės rytų Lietuvos miestas. Formalaus metropolinio centro statuso neturėjimas stabdo investicijas į miestą, menkina galimybes konkuruoti dėl struktūrinių fondų paramos. Vien tai, kad pagal dabartinį Panevėžio statusą miestui yra rekomenduojama tiktai išlaikyti esamą pajėgumą, kitaip nei metropolijoms, kurioms yra numatyta sparti plėtra ir vystymasis, rodo, kad iš nenorinčio regresuoti neformalios Aukštaitijos sostinės kelio būtina kuo greičiau pašalinti dirbtines biurokratines kliūtis. Todėl siūlytume atkreipti Vyriausybės dėmesį šia rezoliucija į Panevėžio nepakankamą įvertinimą ir priimti ją teikiant Vyriausybei galimybę ištaisyti 2002 m. padarytą klaidą. Ačiū.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, šį Pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimą ir papildymą lėmė tai, kad aš sužinojau vieną labai graudžią, paprastą istoriją, kai nedidelio kaimo gyventojai, surengę savo kaimo bendruomenės 500 metų jubiliejų, pakliuvo į labai keistą padėtį, kai paaiškėjo, kad ne pelno siekianti organizacija bendruomenė privalo sumokėti pelno mokestį. Tai iš tiesų atsitiko ne per seniausiai, pakeitus Pelno mokesčio įstatymo minėtus 3 ir 5 straipsnius, kai buvo išbraukti įstatymo nustatyta tvarka pelno nemokantys subjektai ir jie buvo įvardyti kaip pelno nesiekiantys vienetai. Daugelio bendruomenių, kurios šiuo metu ir taip jau ganėtinai sunkiai veikia ir ieško papildomo finansavimo sąlygų, yra labai kebli padėtis, nes yra pripažintos subjektais, privalančiais mokėti pelno mokestį. Todėl siūlymo esmė yra grąžinti į Pelno mokesčio įstatymą nuostatą, kad šio mokesčio nemoka pelno nesiekiantys vienetai.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad pelno nesiekiantys vienetai, kurie, na, tariamai galėtų pasinaudoti šia situacija ir vykdydami komercinę veiklą galėtų prisidengti ta nuostata ir nemokėti pelno mokesčio, tai noriu atkreipti dėmesį, kad jų steigimasis ir toks statusas yra nulemiamas kitų įstatymų aktų, steigiant nevyriausybines organizacijas. Būtent ten reikėtų daryti nemažai pataisų ir eliminuoti galimybę siekiantiems išvengti pelno mokesčio ir užkirsti tam kelią. Siūlyčiau šiai nuostatai pritarti.
Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais
A. Lydekos susitikimai su gyventojais
* Šio mėnesio 2 dieną Seimo narys Arminas Lydeka susitiko su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vadovais ir darbuotojais. Perskaitė pranešimą ir atsakinėjo į gausius dalyvavusių klausimus.
* Birželio 5 dieną Arminas Lydeka susitiko su Žemės ūkio ministerijos vadovais ir darbuotojais. Susitikimo metu perskaitė pranešimą ir bendravo su susirinkusiais.
* Birželio 12 dieną Seimo narys Vilniuje bendravo su smulkaus ir vidutinio verslo atstovais.
* Šio mėnesio 16 dieną Arminas Lydeka susitikęs su Vilniaus Akropolio vadovais ir darbuotojais perskaitė pranešimą, bendravo ir atsakė į klausimus.
* Šio mėnesio 19 dieną Seimo narys susitiko su ekonomikos mokymo centro vadovais ir darbuotojais. Perskaitė pranešimą ir atsakinėjo į gausius klausimus.
* Birželio 23 dieną Seimo narys Arminas Lydeka surengtame susitikime Lazdijuose su savivaldybės atstovais perskaitė pranešimą ir bendravo su susirinkusiais.
S. Lapėno susitikimai su gyventojais
Birželio mėnesio pradžioje Susisiekimo, Ūkio ir Aplinkos ministerijos organizavo konferenciją Lietuvos vandens kelių dabartis ir perspektyvos. Turizmas. Aplinkosauga. Konferenciją savo dalyvavimu pagerbė: LR Susisiekimo ministras P. Čėsna, Ūkio ministras K. Daukšys, Teisingumo ministras G. Bužinskas, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų Valstybės sekretoriai A. Mačiulis ir G.Miškinis, Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus, Valstybinio turizmo departamento prie ūkio ministerijos direktorius A. Lukoševičius, Valstybinės vandens kelių direkcijos direktorius G.Labanauskas, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas A. Dainoras. Jurbarko rajonui konferencijoje atstovavo Seimo narys Saulius Lapėnas ir mero pavaduotojas Ričardas Juška.
Jurbarko kraštas, kaip ir kitų savivaldybių teritorijos vystysis bendrame Nemuno turizmo trasos tarp Kauno ir Klaipėdos kontekste. Tai pajamos ne tik savivaldybių ir valstybės biudžetams, bet ir gera paskata verslui aktyviai įsijungti į Nacionalinės turizmo strategijos įgyvendinimą, sukuriant paslaugų sektorių ir reikalingas darbo vietas. Akivaizdu, kad nepriklausomai nuo politinių skersvėjų Vyriausybėje ir Seime, Nemuno upės turizmo infrastruktūros projektų įgyvendinimas neišvengiama realybė- kalbėjo Seimo narys Saulius Lapėnas.
***
Penktadienį, birželio 2 d. Skaudvilėje įvyko, kiekvienais metais rengiamas tradicinis, jau devynioliktasis festivalis Alio, talentai iš provincijos. Šiais metais dalyvavo 16 muzikantų grupių iš Kauno, Tauragės, Šakių, Raseinių ir Jurbarko.
Seimo narys Saulius Lapėnas, sveikindamas atvykusių muzikantų grupes, įteikė savo kūrybos dainų kompaktinę plokštelę Ar žinai?....
Puiki festivalio idėja, sudaranti sąlygas atsiskleisti talentams iš provincijos, yra labai vertinga. Todėl džiaugiuosi, kad čia pareiškia norą dalyvauti vis daugiau įvairaus žanro grupių. Puikiu muzikavimu atkreipė dėmesį Jurbarko akustinė grupė vadovaujama Aušros Mičiulės VĖJŪKAS, gerai pasirodė Vadžgirio folk-rock grupė KREIZAS bei grupė ALTANNA iš Stakių.. Provincija turtinga savais talentais ir gali pagrįstai jais didžiuotis- kalbėjo Seimo narys S.Lapėnas.
***
Birželio 24 d., šeštadienį Seimo narys Saulius Lapėnas viešėjo Vadžgirio bendruomenės surengtoje Joninių šventėje. Renginio metu, vyko jau tapęs tradiciniu auto ralis Vadžgirio gyvenvietėje. Seimo narys pasidžiaugė aktyviu sportininkų dalyvavimu ir įteikė apdovanojimus auto ralio laimėtojams.
Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas
