SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA
2006 m. Liepa
Liberalų ir centro sąjunga liepos mėnesį iš opozicinės frakcijos, tapo valdančiąja. Prisijungę prie socialdemokratų, valstiečių ir pilietininkų demokratų partijų koalicijos, LiCS gavo proga deleguoti savo atstovus į vykdomąją valdžią. LiCS Vyriausybėje nuo šiol atstovauja Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ir Kultūros ministras Jonas Jučas bei viceministrai. LiCS taip pat buvo suteikta teisė skirti Tauragės apskrities viršininką. Ja tapo Irena Ričkuvienė.
Seimo LiCS frakcija su partijos deleguotais ministrais po Vyriausybės patvirtinimo
FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI
Liberalcentristai mano, kad Lygių galimybių kontrolierei A. Burneikienei laikas atsistatydinti 2006 07 13
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=56950&p_k=1;
Pradėjo darbą R. Remeikos vadovaujama darbo grupė dėl šalia Pilaitės esančių ežerų paplūdimių išsaugojimo visuomenei 2006 07 26
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=57186&p_k=1;
FRAKCIJOS POSĖDŽIAI
Liepos mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė 5 posėdžius. Esminė šio mėnesio posėdžių tema, be frakcijos pozicijos dėl įstatymų projektų, įtrauktų į 2006 Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes aptarimo bei frakcijos narių nuomonių išsakymo kitais klausimais, buvo naujos valdančios daugumos formavimas ir politinės padėties aptarimas.
Liepos 4 d. Frakcijos posėdis
Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Liepos 5 d. Frakcijos posėdis
Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė bei derybos dėl valdančiosios koalicijos formavimo ir kiti klausimai.
Liepos 11 d. Frakcijos posėdis
Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Liepos 12 d. Frakcijos posėdis
Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti einamieji klausimai.
Liepos 18 d. Frakcijos posėdis
Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA
Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1534)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279705
- Teikia LR Seimo narys V. Bogušis ir Seimo narių grupė;
- Projektas tikslas: panaikinti esamą situaciją, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus darbo užmokestis yra mažesnis už kai kurių Centro darbuotojų.
- Registracija 2006 07 05
PASIŪLYMAI Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo irįgyvendinimo įstatymo projektui XP-926(3)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279975
- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis;
- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog kodekso nuostatos būtų taikomos ir parlamentinių politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams.
- Registracija 2006 07 12
PASIŪLYMAI Vidaus tarnybos statuto ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XP-1239(2)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280215
- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis;
- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip darbo laiko trukmės viršijimas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
- Registracija 2006 07 14
Seimo NUTARIMO "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21d. nutarimas Nr. 808 "Dėl valstybinės svarbos projekto" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos konkurencijos, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymams" PROJEKTAS (XP-1059(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280489
- Teikia LR Seimo narys R.Šukys ir Seimo narių grupė;
- Pasiūlymo tikslas: kyla abejonių, ar 2005 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 808 “Dėl valstybinės svarbos projekto” neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kuriame numatyta, kad valstybės išperkama žemė yra tuomet, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.
- Registracija 2006 07 19
FRAKCIJOS NARIŲ KLAUSIMAI VYRIAUSYBĖS VALANDOS METU
Seimo posėdis Nr. 196 (2006 07 04, rytinis)
Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.XP-1508 (svarstymas ir priėmimas)
Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu kalbės A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra šiandien salėje bent vienas Seimo narys, kuris pasakytų, jog mažumos Vyriausybė yra geriau negu daugumos. Šiuo atveju mes visi sutariame. Be abejo, mums ir Lietuvai kur kas geriau turėti daugumos Vyriausybę. Bet man labai keista girdėti kolegų kalbas, kuriomis neigiama politinė realybė. Gerbiamieji kolegos, kodėl jūs jos nesukūrėte? Kodėl jūs, taip deklaruodami apie daugumos Vyriausybę, jos nesubūrėte? Kas trukdė Liberalų sąjūdžiui, Teisingumui ir Tvarkai, buvusiems liberaldemokratams, sukurti daugumos Vyriausybę? Deja, politinė realybė yra tokia, kad šiandien sudėtinga ją sukurti. Štai yra tokia realybė ir blogas tas politikas, kuris bando paneigti susiklosčiusią situaciją. O per šituos du mėnesius mes, atrodo, užtektinai prilinksminome ir Lietuvą, ir žurnalistus, todėl mums reikia išeiti iš šitos politinės krizės, kurioje atsidūrėme per šį laikotarpį. Mes apie tai kalbėjome nuo pat pradžių. Taip, mes šiandien žengėm dar vieną žingsnį savo partinėje arba politinės demokratijos sistemoje. Mes suformuosime mažumos Vyriausybę. Taip, to Lietuvoje dar nebuvo. Taip, mes žiūrėsime, kaip jai seksis. Taip, jai seksis sunkiai. Bet tai bus dar naujas kokybinis šuolis kitom mūsų politikų kartom, arba precedentas, kaip galės dirbti ir mažumos Vyriausybė. Jeigu mes būtume galėję šiandien to išvengti, tai, aš manau, tikrai būtume to išvengę. Jeigu šito neįvyko, vadinasi, tokia yra realybė. O realybę reikia priimti tokią, kokia ji yra. Mūsų frakcija palaiko G.Kirkilo kandidatūrą.
Nuomonė už – kolega A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Klausantis jau pusantros ar beveik dvi valandas trunkančių diskusijų Seime, aš aiškiai darau išvadą – Seimas prieš G.Kirkilą 1:0 G.Kirkilo naudai. G.Kirkilas pademonstravo politinę išmintį, gebėjimą laviruoti, gebėjimą atsakyti Seimo nariams tai, ką jie nori girdėti. Deja, Seimo nariai pavertė šią diskusiją tik savęs reklamavimuisi. Mes čia girdime jau kovą dėl būsimojo opozicijos lyderio, girdime, kas čia tikras proveržio autorius, girdime, kas čia galimas dar vienas naujas premjeras. Labai gaila, kad visa diskusija nukrypo iš esmės į partinę arba asmeninę kovą. Šiuo atveju aš traktuoju, kad G.Kirkilas šį karą, arba kovą, laimėjo, todėl balsuosiu už jį.
Seimo posėdis Nr. 201 (2006 07 13, vakarinis)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr.XP-1553 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui, taip pat ir finansų ministrui, bet gal užteks, jeigu vienas iš jų atsakytų. Vyriausybė numato lėšas, gautas už „Mažeikių naftą“, visų pirma skirti įsipareigojimams žmonėms įvykdyti: tai indėlių kompensavimas, kompensacijų už nekilnojamąjį turtą išmokėjimas. Tai yra labai svarbu ir gerai. Sakykit, kada tos lėšos pasiektų Lietuvą ir ar galima tikėtis, kad iki kadencijos pabaigos, o gal ir 2007 metais, šios temos – indėliai, kompensacijos – bus baigtos ir tada kita Vyriausybė, ateisianti vėliau, tikrai galėtų dirbti šiltnamio sąlygomis nesukdama galvos dėl šių įsisenėjusių įsipareigojimų Lietuvos žmonėms įvykdymo? Dėkoju.
G.KIRKILAS. Politikos gyvenimas yra toks, kad vienos problemos dingsta, atsiranda kitos. Aš ne vieną kartą esu sakęs, kad šie įsipareigojimai gerokai komplikavo mūsų rinkimus ir politinę konkurenciją ir t.t. Aš tikiu, kad ši Vyriausybė taip, kaip yra įsipareigojusi savo programoje, tai padarys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Lydeka. Prašom.
A.LYDEKA (LCSF). Labai ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti paskirtojo ministro R.Šukio. Nemanykite, ministre, kad šešerius metus prasėdėjau su jumis viename Seimo suole ir užduosiu jums patogų klausimą. Norėčiau pasiteirauti, kaip planuojate įgyvendinti programinę nuostatą, kuri įtraukta į Vyriausybės programą Liberalų ir centro sąjungos iniciatyva? Kalbu konkrečiai apie 16.5 punktą dėl apskričių administracijų reformos, tai yra tam tikrų funkcijų perdavimo savivaldybėms. Visi suprantame, kad iš tiesų tai yra labai ambicinga programinė nuostata. Ar nebijote, kad tai gali likti tiktai deklaratyvi nuostata programoje?
R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų klausimas yra labai aktualus. Matyt, ir ateityje apie tai artimiausiu metu teks labai rimtai diskutuoti. Jūs teisingai pasakėte, kad nuostata yra labai drąsi. Nė viena Vyriausybė tokios nuostatos į savo programas nebuvo įrašiusi. Jeigu Seimas pritars šiai nuostatai, be abejo, reikės labai didelio politinių jėgų sutarimo ir ryžto.
Šiandien galiu pasakyti tai, kad iš esmės terminas, kuris nustatytas programoje, kur siūlomi keturi mėnesiai, tai yra pasiekti susitarimus rengiant programos priemonių įgyvendinimo planą, ten numatant konkrečias institucijas, atsakingas už reikalingų teisės aktų parengimą, nustatyti terminus. Manau, yra labai realu, kai programoje numatytas terminas 2007 m. gruodžio 31 diena ateis, iki kol yra numatyta užbaigti žemės reformą ir atkurti nuosavybės teises į žemę, po to bus galima reorganizuoti apskričių administracijos funkcijas. Iki to laiko reikia parengti visą teisinę bazę. Tikiuosi, Seime bus parama ir kai kurios funkcijos bus įvykdytos, ir jų bus galima atsisakyti. Visas kitas funkcijas, kurios yra labiau priartintinos prie gyventojų, perduoti atsakomybę, funkcijas ir išteklius savivaldybėms. Tai realiai pradėti įgyvendinti būtų galima nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Toks mano yra matymas. Tai yra iš tiesų vienas iš sunkiausių uždavinių, kuriuos aš programoje matau, ir už tai prisiimu atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Visockytė. Prašom.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Klausimas gerbiamajam R.Šukiui. Norėčiau paklausti. Dabar dirba laikinoji Vyriausybė, jaučiame, kad suintensyvėjo narkodilerių, narkobaronų darbas. Suduodamas vis didesnis smūgis narkotikų kontrolės srityje dirbantiems pareigūnams, ypač operatyvininkams. Mano klausimas būtų toks. Ką ruošiatės kaip ministras daryti su romų taboru? Mane labai stebina Specialiųjų tyrimų tarnybų specialistų tyla šiuo metu, kai Vilniuje jau vieša paslaptimi tapo, kad policijos pareigūnai, budintys prie taboro, patys iš narkomanų paima 10 litų duoklę, o už dozę romų prekiautojams narkotikais narkomanai sumoka dar 10 litų. Ar bus kompleksiškai sprendžiama ši problema, kad mieste nebūtų tokio pūlinio?
R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš sutinku su jūsų teiginiu, kad ši Vilniaus miesto problema, t.y. romų taboras, kiek tai susiję su narkotikų platinimu ir vartojimu netgi ten, aplinkoje, tai tikrai yra ne vienos dienos klausimas, nes visos priemonės, kurios iki šiol buvo taikytos… mes pamename ir policijos postus, kai ten buvo statomi nameliai, jie buvo deginami, dabar vėl ten yra atstatyta. Tos priemonės arba reidai, kuriuos vykdo policijos pareigūnai, akivaizdžiai duoda tik laikiną efektą. Jie neduoda ilgalaikio rezultato. Ir dabar aš galiu pasakyti sąžiningai, kad tokios vizijos arba vienareikšmiško sprendimo, kaip šis klausimas gali būti nedelsiant išspręstas, matyt, pateikti neįmanoma. Reikėtų įvertinti ir kitą informaciją, tam tikrus Policijos departamento duomenis. Manau, kad tai yra labiau tiesioginė Policijos departamento funkcija. Be abejonės, tuo klausimu bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe ir su Policijos departamentu, reikės diskutuoti ir rengti konkrečias priemones.
Aš noriu pasakyti, kad, aišku, tos priemonės, kurias galbūt kažkas įsivaizduoja, kad kažkur iškelti taborą ar juos išvaryti, ar dar ką nors, neduos efekto ir labai, manau, bus nepriimtinos žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Klausimas yra iš tiesų jautrus ir prevencija, reidai, kontrolė, tai, ką jūs minėjote, kad policininkai galbūt galimai patys yra susieti su narkotikų prekyba ir platinimu, aš tokių faktų asmeniškai neturiu. Tačiau aš į jūsų pastabą tikrai atkreipsiu dėmesį ir tuo klausimu pasidomėsime. Be abejonės, su tuo turi būti kovojama be jokių kompromisų. Tačiau konkrečios priemonės tikrai šiandien nėra visiškai vieno ministro kompetencijos klausimas. Tam reikalingas sutarimas ir geras bendradarbiavimas su visomis institucijomis, tiek Narkotikų kontrolės departamentu, tiek su Policijos departamentu, ir, aišku, su atskiromis Vilniaus miesto savivaldybės tarnybomis. Toks būtų mano atsakymas šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Vrubliauskas. Prašom klausti.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Norėčiau paklausti dviejų ministrų. Klausimas būtų susijęs su Šengeno reikalais, nes ir nueinantis vidaus reikalų ministras ne kartą buvo kritikuojamas, kad reikalai šioje srityje nėra patys geriausi. Tam tikrų baimių, matyt, išlieka ir dabar dėl to, kad neatsitiktų taip, kaip su euru. Buvo daug optimizmo, bet rezultatas gana nesolidus. Klausimas būtų pirmiausia vidaus reikalų ministrui. Ką jūs ten matote taisytino arba ką reikėtų paskubinti šioje srityje?
Taip pat neseniai teko lankytis su komitetu Vilniaus oro uoste ir matyti, kaip ten dedami per šimtą milijonų, bet kalbama apie tai, kad dabar daroma tik studija, kuris tas oro uostas bus perspektyvus, į kurį ateityje bus vėl investuojami dideli pinigai. Iš tiesų tam tikro neūkiškumo, kai dar ruošiamos tik studijos…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A.VRUBLIAUSKAS. Prašom atsakyti į klausimą.
R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tai vienas svarbiausių prioritetinių Vidaus reikalų ministerijos darbo barų, nes ministerija yra atsakinga institucija už įsijungimą į Šengeno zonos erdvę laiku. Komitetas, kuriame aš dirbu, ne taip seniai gavo informaciją šiuo klausimu, kaip yra pasirengta ir kokioje stadijoje yra konkrečios priemonės, kurios yra numatytos pagal Šengeno konvenciją. Pagal bendradarbiavimo sritis yra netolygiai įgyvendinamos priemonės, bet susidaro įspūdis, kad optimizmo iš tiesų yra per daug.
Šiuo klausimu vakar teko kalbėtis ir klausimą gavau iš Respublikos Prezidento. Tai sritis, reikalaujanti praktinio įsigilinimo ir konkrečių klausimų inventorizacijos. Aš pažadėjau Respublikos Prezidentui ir tą galiu pažadėti ir jums, kolegos, ir visuomenei, kad per mėnesį (kiek bus įmanoma per artimiausią vasaros mėnesį, kai vyksta atostogos) atliksiu visą inventorizaciją ir tada aš galėsiu pasakyti realią situaciją, kaip tai iš tiesų atrodo mano akimis. Aš tikrai nesiruošiu dangstytis buvusių vyriausybių ar buvusių ministrų nenuveiktais darbais, ar 14-oji Vyriausybė, ar bet kuri kita, nesvarbu, koks jos skaičius, tai yra Lietuvos Vyriausybė, be abejo, atsakomybė tai Vyriausybei ir tam ministrui, kuris tuo metu, kai nustatytas grafikas nebus įvykdytas, nebus įgyvendintos reikalingos priemonės, turės prisiimti atsakomybę. Bet aš turiu įvertinti realią situaciją. Teoriškai aš labai daug ką skaičiau, tai nėra man labai artima sritis. Aš tą galiu pripažinti. Bet praktinio vertinimo ir praktinės situacijos apžvalgos šiandien nerizikuočiau duoti ir nerizikuočiau kategoriškai vertinti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes bent jau Vidaus reikalų ministerijos specialistai…
PIRMININKAS. Ačiū.
R.ŠUKYS. (tuoj pat baigiu) …komitetą tikino, kad situacija nėra bloga, nors iš tų priemonių plano, kuris yra patvirtintas dar birželio 8 dieną, matyti, kad yra labai daug nenuveiktų darbų pagal Vyriausybės nutarimą. Kada tai bus padaryta? Kaip vienas pavyzdys, kuris man jau dabar kliūva, yra tas, kad sienos su Baltarusija demarkavimas tiktai vykdomas, o su Kaliningrado sritimi net nėra pradėtas. Kodėl, dėl kokių priežasčių, kas yra kaltas, ar Rusijos pusė, ar spėsime tai padaryti, į tuos klausimus reikės atsakyti įsigilinus į situaciją. Ačiū.
V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti Ministro Pirmininko ir kartu vidaus reikalų ministro. Šiuo laikotarpiu visuomenės apklausos rodo, kad yra tikrai didžiulis noras ir pageidavimas, kad būtų tiesioginiai merų rinkimai. Ypač kaimiškų savivaldybių žmonės politikų klausinėja, ar tikrai bus tiesioginiai merų rinkimai, ar, artėjant šiai nustatytai datai, galės rinkti tiesiogiai. Žiūrint į valstybės valdymo politiką, jūs numatote tos programos 16.3 punkte per artimiausius keturis darbo mėnesius priimti sprendimus, būtinus tiesioginiams merų rinkimams įteisinti. Įdomu, kada Vyriausybė įteisina tiesioginius Seimo rinkimus be Seimo ir ar tai bus tiesioginiai rinkimai, nes tai be Konstitucijos neįmanoma padaryti. Ačiū.
G.KIRKILAS. Tai yra vienas iš mūsų gerbiamųjų mūsų koalicijos partnerių, su kuriais sutiko visa koalicinė Vyriausybė, pasiūlymų. Aš manau, kad yra įmanoma ir nepakeičiant Konstitucijos, kiek aš žinau, tokių projektų jau yra Seime. Bet pasinaudodamas ta proga norėčiau pasakyti, kad mes nesureikšmintume ir nekalbėtume vien tiktai apie rinkimų tvarką. Mano požiūriu, daug svarbesnis klausimas – kokia bus reali mero valdžia? Galima merą išrinkti tiesiogiai, bet apriboti jį tiek, kad jis bus silpnesnis negu dabar esantys merai. Todėl, mano požiūriu, čia yra šuo pakastas, čia yra esmė. Bet žmonės iš tikrųjų nori pas mus tiesioginių rinkimų ir, aišku, ši Vyriausybė pasirengusi į tą norą atsiliepti, ir kartu, aišku, su Seimu priimti tokį sprendimą.
R.ŠUKYS. Atsiprašau, gal papildysiu, jeigu leis Pirmininkas, nes klausimas ir man buvo. Ar leisite papildyti?
PIRMININKAS. Prašau.
R.ŠUKYS. Aš norėčiau papildydamas premjero kalbą pasakyti gerbiamajam kolegai, kad šis klausimas dėl Konstitucijos pakeitimo Seimo buvo nagrinėjamas dar nuo anos kadencijos pradžios. Konstitucijos pataisų komisija svarstė daug įvairių variantų ir būtent tai, ką paminėjo gerbiamasis premjeras, kompetencijos klausimas, kokias galias reikia suteikti tiesiogiai išrinktam merui, kaip jį rinkti tiesiogiai, kokią nustatyti apskritai savivaldybės tarybos ir vykdomosios institucijos kompetenciją, kaip ją paskirstyti, dėl to kilo labai rimtų ginčų. Politinės partijos nesugebėjo dėl to sutarti. Aš tą turiu pripažinti. Čia buvo ir anoje kadencijoje. Ir manau, kad ir šioje kadencijoje greitai priimti Konstitucijos pataisas yra sudėtinga. Tačiau apie tai yra diskutuojama. Atitinkamos konstitucinės pataisos yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Aš tikiuosi, kad jos tikrai bus svarstomos, ten buvo siūlomas vienas mūsų sprendimas, kad būtų grąžinta tobulinti. Manau, kad galbūt galima bus jas bandyti tobulinti.
Bet pirmas sprendimas, kuris būtų pirmasis žingsnis, realiai įgyvendinantis šį programos punktą, tai yra priimti arba Seime jau parengtą kolegų Seimo narių įstatymą ir čia, aišku, programoje turėta omeny tai, kad centro kairės Vyriausybę formuojanti koalicija Seime, aišku, yra mažumos, pritariant kitoms politinėms partijoms ir frakcijoms sutarus… kaip pirmą žingsnį mes galime padaryti įstatymų pataisas, kur būtų numatytas tam tikras būdas, kaip žmonės vis dėlto tą valią galėtų įgyvendinti, t.y. rinkti merus tiesiogiai. Vėliau nuo to galima būtų pereiti prie tobulesnio modelio ir keisti Konstituciją. Kol kas yra tokios prognozės ir toks tos problemos sprendimo kelias. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kaip tik Ministras Pirmininkas klausė, ar jam būtų galima nusivilkti švarką ir… (Balsai salėje) Jeigu jau moterys leidžia tai daryti, tai visi kiti be jokios abejonės… (Balsai salėje) Taigi klausia kolega A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū. Ką gi, jeigu humanizmo dvasia apima net ir aršiuosius konservatorius, tai greičiausiai ši Vyriausybė išgyvens, išsilaikys dar artimiausius dvejus metus. Klausimas R.Šukiui. Kai kurie politiniai oponentai, matyt, prisimindami savo buvimo valdžioje patirtį, kai jie pagal partinę priklausomybę keitė arba griovė teisėsaugos sistemą… belieka prisiminti A.Paulausko, tai yra generalinio prokuroro, atleidimo istoriją… tiesiog prisimindami su nostalgija tuos laikus, šiandien jus bando apkaltinti tuo, kad jūs seksite jų pėdomis. Pone Šuky, gal dar kartą jiems paaiškinkite, kokia yra ministro kompetencija, ir kaip jūs elgsitės tokiose situacijose.
R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą. Klausimą pabandysiu susieti su Vyriausybės programa, nors akivaizdu, kad norėtųsi atsakyti ir plačiau į šį klausimą. Siejant su Vyriausybės programa ministras nuo to momento, kai programa bus patvirtinta, privalo ir įsipareigoja (priima priesaiką) vykdyti tik šią programą. Partijų programinės nuostatos, kurios bus įtrauktos, galioja, tačiau jokių nei partijų pirmininkų, nei atskirų partijų privalomų nurodymų ministrui duoti niekas neturi teisės ir tai būtų neteisėta. Aš nesirengiu šiuo atveju kaip nors nusižengti. Taigi, gerbiamieji kolegos, tie nuogąstavimai yra nepagrįsti ir tos prielaidos žeidžia netgi asmeniškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų ir Vyriausybės narių nori klausti net 45 Seimo nariai. Kaip minėjau, klausti yra skirta pusantros valandos. Prašom. Klausia kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS (LCSF). Aš norėčiau paklausti pono A.Kundroto, bet galbūt ir premjeras man galėtų papildyti. Liberalų ir centro sąjungos pasiūlymu į programą yra įrašyta skirti ypatingą dėmesį daugiabučių namų atnaujinimui, per keturis mėnesius priimti sprendimą dėl ženklaus daugiabučių namų atnaujinimui skiriamos valstybės paramos padidinimo. Kaip ir kada jūs įgyvendinsite šį įsipareigojimą?
G.KIRKILAS. Jeigu galima, aš pradėsiu kaip žmogus, visą gyvenimą gyvenantis daugiabutyje. Nuo vaikystės ligi dabar ir dėl to kažkodėl kyla labai daug diskusijų. Aišku, tai yra labai aštri šalies problema dėl įvairių aspektų: ir socialinių, ir aplinkos apsaugos, kokių tik norite. Mums dabar, galbūt ir šiandien, būtų šiek tiek ir per anksti, ir trupučiuką per pigu žadėti, kad mes ženkliai padidinsime. Kad mes ieškosime galimybių padidinti, tai tikrai mes tvirtai prižadame, o dabar gal A.Kundrotas…
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai, kaip matote, programoje tas siekis yra įrašytas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra visai nauja sritis, ir dokumentai, kurių reikia tokiai programai įgyvendinti, yra priimti. Jau treti metai, kai nuo pirmųjų dokumentų iki lėšų skyrimo tam tikri projektai juda į priekį, bet pats sprendimas… Jūs pasakėte per keturis mėnesius. Iš esmės tai yra biudžeto sprendimas. Tada, kai svarstysime biudžetą, labai tikimės, kad bus tas palaikymas ir bus atkreiptas atitinkamas dėmesys. Ne tik iš Lietuvos biudžeto, taip pat ir iš Europos Sąjungos pinigų šis siekis yra įrašytas ir jeigu bus pritarta veiksmų programoms, kaip dabar jos yra numatomos, vėlgi mes galėsime atitinkamą indėlį įdėti į šią sritį. Aš manau, kad tikrai taisyklės yra parengtos, pirmieji pavyzdžiai yra, galima didinti tempus ir aš labai pritariu tokiam siekiui, kad parama būtų ženklesnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Palaitis. Prašom klausti.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Skaitydamas tą programą aš apsidžiaugiau, kad be keturių pagrindinių liberalcentristų pasiūlymų yra įtraukta ir daugelis kitų jų pasiūlymų. Vienas iš tokių – atsisakyti savivaldybių biudžeto augimo apribojimų. Gerbiamasis ministre, pasakykite, ar savivaldybės, gerai dirbančios, gaunančios geras pajamas, 2007 metais galės nebegrąžinti dotacijos į valstybės biudžetą, ar jos gali jau apsidžiaugti?
Z.BALČYTIS. Ten taip neparašyta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, labai atsiprašau, šiek tiek nesuveikė sistema. (Balsai salėje) Prašom klausti. Kolega R.Remeika. Minutėlę. Atsiprašau, Rimantai. Dėl vedimo tvarkos – R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, daug klausimų klausė viena frakcija. Gal ir kitos frakcijos galėtų paklausti?
PIRMININKAS. Tokia yra tvarka, kaip užsirašė, taip ir klausia. Prašom.
Z.BALČYTIS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima, aš paaiškinsiu dėl kolegos R.Palaičio. Iš tikrųjų dabar yra įrašyta tokia nuostata dėl savivaldybių biudžeto pajamų ribojimo. Šiek tiek paaiškinsiu, kad ir dabar mes neribojame biudžeto pajamų augimo. Tik būdavo principas, kad jeigu tam tikrą nustatytą ribą viršiji, tai Finansų ministerija turėjo galimybę tuos pinigus sugrąžinti į biudžetą ir perskirstyti. Ši problema egzistavo labai aktualiai prieš kelerius metus. Šiuo metu ji faktiškai neegzistuoja. Tik keliose savivaldybėse yra perskirstomi biudžetai. Manau, jeigu ir toliau taip bus vykdomos biudžeto pajamos, tarp jų ir savivaldybių, ši problema savaime atkris.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Rimantai, prašom.
R.REMEIKA (LCSF). Mano klausimas gerbiamajai R.Žakaitienei dėl švietimo problemų. Daugelis žmonių ir didelė visuomenės dalis šį pavasarį buvo sukrėsta dėl tam tikro skandalo, kuris diskreditavo valstybinę instituciją, vadinamojo egzaminų skandalo. Kalbantis su Egzaminų centro vadovu, kaip matymas, arba su buvusiais Švietimo ministerijos politikais, jie mato, kad šią problemą būtų galima išspręsti dar labiau įslaptinant ir didinant egzaminų laikymo apsaugą. Kaip jūs manote ir kaip jūs ruošiatės spręsti? Aišku, tai nėra programinės nuostatos, bet vienas iš jūsų darbo svarbiausių uždavinių turėtų būti išspręsti kitų metų abitūros egzaminų laikymo tvarką. Ar liberalizuojant, ar dar labiau įslaptinant?
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkui už klausimą. Pirmiausia turbūt reikėtų pasakyti, kad klausimas nėra iki galo išspręstas. Kodėl taip atsitiko? Atsakymo neturi nei pati ministerija, nei Lietuvos žmonės. Sulaukus teisėsaugos institucijų tyrimo rezultatų ir nustačius kaltus konkrečius asmenis, bus galima galvoti, kodėl taip atsitiko ir ką reikėtų keisti.
Iš esmės šiandien pasakyti, kad reikėtų labiau liberalizuojantį, šitą žodį, nežinau, ką jūs turite omeny… Tariantis ir ieškant būdų reikia surasti tokį egzaminų laikymo modelį, kad tai daugiau nepasikartotų.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis pirmininke, gal galima dar pridurti. Ši problema nėra būdinga vien tik Lietuvai. Ne šiemet ji atsirado. Puikiai žinome, kad ji yra labai sena. Vargu ar mes išrasime kokią nors ypatingai tobulą apsaugos sistemą, ar liberalesnę, ar griežtesnę, ar ką nors panašaus, ar pastatysime teisėsaugos institucijas aplink egzaminų užduočių kūrėjus. Aš manau, vis dėlto daug kas priklauso nuo pačių žmonių, nuo tų, kurie ten dirba. Tai ugdykime sąžiningą valdininką, ugdykime sąžiningus žmones, kurie ten dirba. Daug kas priklauso ir nuo jų, o ne vien tik kokiais specialiais sprendimais išspręsime tą problemą. Čia irgi yra klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Lapėnas. Prašom.
S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau klausimą adresuoti gerbiamajam kultūros ministrui ir galbūt premjerui, jeigu matytumėte galimybę papildyti. Finansuojant kultūrą, jūs tvirtinate, kad reikėtų įgyvendinti rankos atstumo principą ir prie Kultūros ministerijos įsteigti Nacionalinę kultūros tarybą. Jos veiklos pobūdis, matyt, iš tiesų leistų neabejoti, kad yra išlaikomas balansas tarp viešųjų ir privačių interesų ir būtų ganėtinai objektyviai, kolegialiai sprendžiamas tokių lėšų panaudojimo tikslingumas ir jų efektyvumas. Tačiau domintų, kaip realiai jūs įsivaizduotumėte šio principo veikimą, ar tai būtų papildomos institucijos steigimas, ar tai galėtų būti deleguojamos funkcijos jau esamoms struktūroms? Ačiū.
J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Klausimas puikus. Norėčiau padėkoti visiems, kurie rengė tą programą, nes šis pasiūlytas punktas buvo įrašytas į Vyriausybės programą. Reikėtų atsižvelgti į daugelio Europos šalių patirtį, kai ministerija užsiima kultūros politika, o tas principas, kaip ir pavadinome, (…) rankų, būtų kažkas panašaus, kaip mokėjimų agentūra. Aišku, ji būtų mažesnė. Negalėčiau pasakyti, be abejo, sritims skirstys pinigus, kas skirsto sritims, tačiau konkrečiai visiems mažiems subjektams tokia sistema duotų labai daug naudos. Aš matau kelias naudas. Pirmiausia tai skaidrumas. Iš karto nebelieka jokių insinuacijų, geresnis, blogesnis projektas, geresnis pastatymas, prastesnis. Ta nedidelė darbo grupė turėtų taip pat užsiimti ir stebėsena, kaip tos lėšos panaudotos, kad lėšos būtų panaudotos maksimaliai efektyviai. Jeigu taip nėra, tai kitą kartą arba tų lėšų būtų mažiau, arba jos būtų neskiriamos. Tai nepriklausytų nuo atsakingų aukštų valdininkų ar politikų valios ir nebūtų galima traktuoti, kad vienas ar kitas projektas ar institucija būtų finansuota pagal kokius nors labai neaiškius principus, ar tai būtų giminė, ar draugas, ar dar kas nors. Man atrodo, kad tai būtų aišku, skaidru. Didelis dėmesys tada ministerijos vadovybės galėtų būti suteiktas politiniams dalykams, Lietuvos kultūros politikai įgyvendinti. Jeigu mums visiems ir, be abejo, jums, gerbiamieji Seimo nariai, užteks politinės valios, o Vyriausybei tikrai užteks, labai prašau palaikyti šį principą. To jau reikėjo senokai. Laukėme ilgai, tai ir, manau, privalome padaryti. Labai ačiū.
Seimo posėdis Nr. 202 (2006 07 18, rytinis)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr.XP-1553 (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkojame kolegei A.Staponkienei. Prašome kalbėti Liberalų ir centro frakcijos vardu seniūną A.Čapliką.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, lengva ir malonu kalbėti pačiam paskutiniam iš frakcijų seniūnų, nes turiu dėkingą progą paklausyti, kaipgi kolegos dėsto savo mintis ar pozicijas. Tokie keli pajuokavimai ar paradoksai. Šiandien Seime matyti tokia savotiška žagrės ir kalavijo sąjunga, t.y. P.Auštrevičius, R.Paksas ir A.Paulauskas. Štai tikroji opozicija. Kas juos staiga taip šiandien suvienijo, kad jie tapo pusiau aršiausia opozicija? Gal tas žymusis turbūt šiandien jau buvusio Lietuvos ekspolitiko savaitgalio laiškas, išspausdintas Lietuvos dienraščiuose? Galbūt, aš tiktai klausiu, aš nežinau, iš kur čia atsirado tokia tvirta aršių opozicionierių sąjunga. Aš tikrai keliu kepurę ir gerbiu konservatorius, nepaisydamas karčių žodžių, išsakytų mūsų frakcijai ir mūsų kandidatams. džiugu, kad valstybinis mąstymas nugalėjo, sakykime, šiuo atveju partines ambicijas ir reikia pripažinti, kad jų šiandienos pozicija yra svarbi.
Ko gi mes, kolegos, siekiame? Noro parodyti, kad mažumos Vyriausybė šiandien negali patvirtinti savo programos? Tai ir taip aišku. Nenorą pademonstruoti savo raumenis ar norą toliau žygiuoti? O gal tiesiog jūs norite pirmalaikių rinkimų? Tai bendru sutarimu ir padarykime juos šiandien. Kam mes čia tada gaištame laiką? Ką mes čia stengiamės įrodyti, reikalauti iš mažumos Vyriausybės proveržio, ambicingumo, radikalių permainų, jeigu klausantis jūsų, juk patys paklausykite, reikalavimai yra labai skirtingi, tad kaip mažumos Vyriausybė šiandien gali suderinti visus visų pusių interesus? Tai neįmanoma. Šiandien juk niekas neslepia: tai yra mažumos Vyriausybė – naujadaras Lietuvoje. To dar nebuvo. Jai reikia leisti dirbti. Ir gyvenimas parodys, kaip mes, politikai, išrinkti žmonių, sugebėsime su tuo susitvarkyti. Reikalavimai, sakykime, aš čia taip netgi pasižymėjau, man labai įdomu. Atsinaujinimas. Labai įdomi buvo naujojo Darbo frakcijos seniūno kalba. Jau net jis prabilo apie proveržį. Žalty, kiek kalė A.Kubilius: kalė, kalė ir net J.Pinskui įkalė. Proveržis tapo. Žiūrėkite, matyt, balsuodami turime apsispręsti patys. Iš šešių yra dvi, labai paprastos, nepaisant visų skambių kalbų: patvirtinate mažumos Vyriausybę, leidžiate jai dirbti ir jūs ją kontroliuojate. Jeigu jūs nepatvirtinate mažumos Vyriausybės programos, artėja pirmalaikiai rinkimai. Viskas paprasta ir aišku. Visa kita yra tušti žodžiai. Balsuodami apie tai ir galvokite. Jeigu mes sakome „taip“ pirmalaikiams rinkimams – balsuokite prieš ir jie tikrai bus.
Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais
Seimo nario Sauliaus Lapėno ataskaita
Visą savaitę (liepos 3-7d.) Šakių rajone, Sudargo miestelyje, prie Nemuno vyko karatė stovykla. Joje dalyvavo per 50 Jurbarko sporto klubo „Kumite“ sportininkų.
Klubo prezidentas Artūras Enčeris sako, kad „Pirmąją sportinę vasaros stovyklą surengėme 1996 m. Stovyklos vyko Seredžiuje, Vadžgiryje, Sudarge. Vaikai gausiai ir noriai dalyvauja stovyklose. Čia įgyja daugiau sportinės patirties, ištvermės, gali išsiaiškinti vieno ar kito veiksmo subtilybes, klubo nariai turi galimybę pabendrauti vieni su kitais, tampa draugiškesni. Tai tarsi ir pasiruošimas tarptautinei stovyklai, kuri šiemet vyks Palangoje, joje dalyvauti žada apie 20 mūsų klubo sportininkų. Džiaugiuosi savo sportininkais, kad visi išbuvo iki galo, laikėsi stovykloje nustatytos tvarkos, aktyviai dalyvavo treniruotėse.“
Paskutinę stovyklos dieną, į surengtą uždarymą buvo pakviestas Seimo narys Saulius Lapėnas. Dalyvaudamas renginyje, jis tarė sveikinimo žodį sportininkams ir džiaugėsi, kad “ karšti orai nesutrukdė stovyklos dalyviams treniruotis ir smagiai bei prasmingai praleisti laiką kartu”.
***
Parlamentaras S.Lapėnas liepos 7-8 dienomis dalyvavo LiCS Jurbarko skyriaus narių stovykloje Pašventyje. Gausiai susirinkę, su šeimomis ir draugais, aktyviai bei turiningai leido laiką gamtoje: žvejojo, virė žuvienę, žaidė žaidimus, plaukiojo valtimi, maudėsi ir t.t. Vakarop visi susirinko prie vienybės laužo padiskutuoti apie esamą politinę padėtį Lietuvoje.
***
Liepos 15 d., Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Jurbarko Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo vidurinių mokyklų abiturientų išleistuvėse.
Parlamentaras ne tik sveikino moksleivius šios džiugios ir svarbios šventės proga, bet ir kartu su dukra Laura atliko savo kūrybos dainas.
“Pasirinkimo galimybių turite labai daug, todėl linkiu jums tikėjimo savo jėgomis, o kai bus sunku, gal atsakymą rasite dainuojamojoje poezijoje” – kalbėjo Saulius Lapėnas, įteikdamas aktyviausiems gimnazistams CD “Ar žinai?...” su savo kūrybos dainomis.
***
Liepos 15 d., Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo ir Skaudvilės gimnazijos abiturientų išleistuvėse. Tai pirmoji gimnazistų laida, renovuotoje ir naują statusą įgijusioje mokykloje.
***
"Jurbarko autoklubas“ automobilių sporto komanda, remiama LiCS Jurbarko skyriaus ir kelių įmonių, š.m. liepos 29 d.rytą startavo Pabaltijo lenktynėse „HORN GRAND PRIX 1003KM“.
Komandą lenktynių metu palaikė gausus būrys į Palangą atvykusių Liberalų ir Centro Sąjungos Jurbarko skyriaus narių ir savanorių. Starto metu komandą palaikyti buvo atvykęs ir Seimo narys Saulius Lapėnas.
Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas
