2006-09-01 - 2006-09-30

SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2006 m. Rugsėjis

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

A.Čaplikas: Lietuva – ekologinių mankurtų šalis? 2006 09 04

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=57583&p_k=1;

A.Čaplikas: Kas bijo V.Uspaskich? 2006 09 04

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=57589&p_k=1;

V.Bogušis: Visuomenė turi žinoti ne tik apie šalies vadovų, bet ir jų patarėjų viešus ir privačius interesus 2006 09 04

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=57590&p_k=1;

A.Čaplikas: interpeliacija Seimo pirmininkui – netikslinga 2006 09 06

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=57736&p_k=1;

Liberalų ir centro sąjunga sieks esminių permainų rinkimų kampanijų finansavime 2006 09 07

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=57831&p_k=1;

Ką prezidentūroje veikia V.Uspaskich konsultantas? 2006 09 11

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58034&p_k=1;

Liberalcentristai: prarasta valdžia socialliberalams “atvėrė” akis 2006 09 12

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58130&p_k=1;

V.Bogušis: kodėl politikai praleidžia progas patylėti? 2006 09 12

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58157&p_k=1;

LiCS gavo Premjero pritarimą 4x4 programos įgyvendinimui 2006 09 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58186&p_k=1;

R. Remeika: siūlo, kad žemę visuomenės poreikiams būtų galima paimti ir dėl rekreacinių, poilsio zonų 2006 09 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58187&p_k=1;

Liberalcentristai mato darbines problemas, kurias VSD turi spręsti 2006 09 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58229&p_k=1;

Liberalcentristai: Valdančioji koalicija iš esmės pritaria tiesioginių merų rinkimų įteisinimui 2006 09 14

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58261&p_k=1;

R.Remeika: kovoje prieš jaunimo alkoholizmą, atsakomybę turi prisiimti ir pardavėjai 2006 09 18

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58424&p_k=1;

V.Bogušis: Seimas turi būti suinteresuotas kuo spartesniu parlamentiniu tyrimu dėl VSD 2006 09 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58498&p_k=1;

LiCS atstovai susitiks su Seimo pirmininku 2006 09 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58499&p_k=1;

Seimas pritaria liberalcentristų pastangoms suteikti Panevėžiui metropolinio centro statusą 2006 09 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58540&p_k=1;

Seimo pirmininkas pritaria LiCS iniciatyvoms 2006 09 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58637&p_k=1;

Dviveidiški politikai prieš savivaldą 2006 09 21

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58698&p_k=1;

R.Remeika sieks, kad valstybė kompensuotų realias mokytojų išlaidas 2006 09 25

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=58931&p_k=1;

V.Bogušis: Kodėl pilietiškumas prilyginamas nusikaltimui? 2006 09 26

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59078&p_k=1;

A.Čaplikas: dauguma Seimo narių, bijo žmonių valios 2006 09 26

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59079&p_k=1;

LiCS frakcija susitiks su Prezidentūros Vidaus politikos grupe 2006 09 26

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59080&p_k=1;

LiCS frakcija susitiks su kandidatu į Seimo kanclerius 2006 09 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59081&p_k=1;

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

Rugsėjo mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje surengė 6 posėdžius. Pagrindinė šio mėnesio posėdžių tema, be frakcijos pozicijos dėl įstatymų projektų, įtrauktų į 2006 Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes aptarimo bei frakcijos narių nuomonių išsakymo kitais klausimais, buvo naujos valdančios daugumos darbas, prasidėjus Seimo rudens sesijai bei politinės padėties aptarimas.

Rugsėjo 12 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Rugsėjo 13 d. Frakcijos posėdis

Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė bei derybos dėl valdančiosios koalicijos formavimo ir kiti klausimai.

Rugsėjo 19 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Rugsėjo 20 d.Frakcijos posėdis

Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti einamieji klausimai.

Rugsėjo 26 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Rugsėjo 27 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos nariai susitiko su naujuoju Respublikos Prezidento patarėju, Vidaus politikos ir analizės grupės vadovu, Lauru Bieliniu ir jo komanda. Sutikimo metu aptarta politinė padėtis šalyje bei galimybė plėsti ir gilinti valdančiajai koalicijai priklausančios LiCS frakcijos ir Prezidentūros bendradarbiavimą.

LiCS frakcija susitinka su LR Prezidento Vidaus politikos ir analizės grupės atstovais

Frakcijoje tądien įvyko dar vienas susitikimas – šįkart su kandidatu į LR Seimo kanclerius G. Vilkeliu. Po susitikimų buvo aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti einamieji klausimai..

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1628)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=281985;

- Teikia LR Seimo narys V. Bogušis;

- Projekto tikslas: išplėsti ratą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys yra viešai skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka;

- Registracija 2006 09 04

Socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 5, 8, 14, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1637)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=282098

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis;

- Projekto tikslas: patikslinti ir patobulinti 2004 m. priimtą Socialinių įmonių įstatymą, sprendžiant įstatymo taikymo praktikoje iškylančias problemas, pagerinti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką sąlygas. Šios problemos buvo keltos Socialinių reikalų ir darbo komitete vykusiuose klausymuose apie Socialinių įmonių įstatymo veikimą. Projekto 1, 2, 5, 6 ir 7 straipsniuose siūloma nustatyti, kad subsidijos bei įvairios kompensacijos socialinėms įmonės būtų skiriamos įdarbinant ne tik neįgaliuosius turinčius 30-55 procentus darbingumo lygio (kaip yra dabar galiojančiame įstatyme), bet įdarbinant neįgaliuosius, turinčius iki 55 procentų darbingumo lygį;

- Registracija 2006 09 07

PASIŪLYMAI Žemės įstatymo 6, 29, 41, 45, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-769(4))

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=282361

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: papildyti Seime svarstomą Žemės įstatymo keitimo projektą, numatant, jog žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka reikalinga kapinių plėtrai ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai bei eksploatacijai, taip pat išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti.

- Registracija 2006 09 12

PASIŪLYMAI Žemės įstatymo 6, 29, 41, 45, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-769(4))

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=282400

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas, R. Remeika ir D. Bekintienė;

- Pasiūlymo tikslas: papildyti Seime svarstomą Žemės įstatymo keitimo projektą, numatant, jog žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

- Registracija 2006 09 12

PASIŪLYMAI Švietimo įstatymo 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XP-1639)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283007

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: atsižvelgiant į tai, jog ugdymo procese dalyvauja ne tik pedagogai, bet ir mokiniai, o plačiąja ugdymo proceso prasme taip pat ir ugdomųjų tėvai, siūloma tikslinti projektu įvedamą sąvoką “ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų” ją siaurinant. Taip pat, šiuo metu galiojanti sąvoka “ugdymo procesui valdyti” apima mokymo lėšas ugdymo proceso administravimui, tačiau neapima lėšų būtinų ugdymo proceso organizavimui (pasirengimui ir vykdymui), t.y. į mokymo lėšas nėra įtraukiamos pedagogų patiriamos išlaidos būtinos tinkamo mokymo proceso užtikrinimui, todėl siūloma plėsti “mokymo lėšų” sąvoką įrašant taip pat išlaidas būtinas ugdymo proceso organizavmui;

- Registracija 2006 09 22

PASIŪLYMAI Švietimo įstatymo 49, 60 straipsnių papildymo ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-1383)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283006

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: suderinti šį projektą su pasiūlymais, teikiamais Švietimo įstatymo 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XP-1639);

- Registracija 2006 09 22

FRAKCIJOS NARIŲ KLAUSIMAI IR PASISAKYMAI VYRIAUSYBĖS VALANDOS METU

Seimo posėdis Nr. 207 (2006 09 12vakarinis)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 214²⁵, 214²⁶, 214²⁷ straipsniais ir Kodekso 224, 247¹⁰, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1512 (pateikimas)

Pranešėjas – gerbiamasis R.Šukys.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Vyriausybės teikiamą Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 214²⁵, 214²⁶. 214²⁷ straipsniais ir kodekso 224, 247¹⁰, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Jeigu trumpai, brangindamas jūsų brangų laiką, norėčiau pasakyti tiek, kad šio įstatymo projekto esmė yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nuostatas ir į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti, suderinti 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/3/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyvos). Tai šios mano minėtos direktyvos perkėlimas, nes ši direktyva kaip tik numato, kad turi būti numatyta atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikėjų veiklą, pažeidimus. Taip pat numatoma atsakomybė už kliudymą Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnams vykdyti savo funkcijas arba jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Taip pat numatoma, kaip techniškai ir kas nagrinės tokias administracinių teisės pažeidimų bylas, kokiais atvejais tai daro pareigūnai, kokiais atvejais teismas. Teisės departamento išvada yra gauta. Tuos pasiūlymus, į kuriuos čia yra atkreiptas dėmesys, svarstant projektą Seimo komitete, atitinkamai galima bus įvertinti. Tikrai nematau jokių prieštaravimų, kad nebūtų galimybės priimti arba neatsižvelgti į tas pastabas. Todėl prašyčiau šiam projektui, gerbiamieji kolegos, pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju vidaus reikalų ministrui gerbiamajam R.Šukiui už įstatymo projekto pateikimą.

Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti Seimo nariai. Klausia Seimo narys V.Čepas. Daugiau užsirašiusių nėra. Prašom, gerbiamasis kolega.

V.ČEPAS (LSF). Gerbiamasis ministre, aš tokiu labai paprastu klausimu noriu kreiptis į jus. Sekmadienį, kai buvo rudens sesijos pradžia, aš paklausiau pirmojo pavaduotojo pono Č.Juršėno, kodėl mano užregistruotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kurios yra susijusios su eismo saugumu, išvis neįtrauktos į mūsų dabartines programas. Jis man atsakė, kad nė vienas klausimas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso nebus nagrinėjamas, nes rengiama nauja redakcija. Štai dabar jūs teikiate net kelių straipsnių pakeitimą. Ar tai koks nors nesusipratimas, ar tas kodeksas tikrai nebus koreguojamas? Ačiū.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos… Gerbiamasis kolega, norėčiau atsakyti, kad, matyt, man būtų sunku atsakyti už tai, ką jums pasakė gerbiamasis Č.Juršėnas. Aš tik noriu pasakyti, kad šio projekto priėmimas taip pat, matyt, gali sutapti ir su naujojo kodekso, kaip jūs sakote, svarstymu Seime. Šiuo atveju tai yra Vyriausybės teikiamas projektas, jis yra įtrauktas į rudens sesijos darbų programą. Tai pateikta dar anksčiau, ankstesnės Vyriausybės. Manau, kad vis dėlto priežastis čia dar ir ta, kad mes privalome įdiegti tą mano paminėtą direktyvą, kuri reikalauja nustatyti atsakomybę, proporcingą ir veiksmingą, t.y. numatomos sankcijos už atitinkamos direktyvos numatomų veikų arba ginamų veikų tos direktyvos nuostatų pažeidimus. Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto tai yra išimtinis klausimas, nes priešingu atveju mes galim sulaukti ir tam tikro nagrinėjimo Europos Komisijoje… pradėtos procedūros. Šiuo atveju man sunku atsakyti, kodėl jūsų pataisos nėra teikiamos nagrinėti arba nesutinkama jų įtraukti į sesijos rudens darbų programą.

Seimo posėdis Nr. 208 (2006 09 14, rytinis)

Vyriausybės valanda

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Kalbant su policijos komisarais, komisariato vadovais, neretai konstatuojama, kad trūksta policininkų, tai yra specialistų, su aukštesniuoju išsilavinimu. Ar nenumatoma atidaryti ar plėsti tokių mokyklų tinklo?

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Iš tiesų policininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo, mokymo sistema šiandien iki galo nėra sutvarkyta. Aš labai tikiuosi, kad Seimui pateiktoje naujoje policijos sistemos plėtros programoje, kuri buvo grąžinta tobulinti ir kuri dabar yra rengiama darbo grupėje, patvirtintoje premjero potvarkiu (aš jai vadovauju)… Tas klausimas dabar yra nagrinėjamas. Jeigu konkrečiai, kokia dabar yra situacija, ar tai yra gerai, ar blogai… tą aukštesnį išsilavinimą, kurį turite omenyje, šiandien atitiktų Kaune rengiami pagal sutartis… M.Romerio universiteto Policijos fakulteto neuniversitetinė programa. Kaune yra Policijos fakultetas, jie rengia. Vertinimai yra skirtingi, Policijos departamento vadovybė išreiškė tam tikrų priekaištų, kad šiandien ne visai atitinka tą poreikį, kurio norėtųsi, specialistų parengimo požiūriu. Svarbiausia jų priėmimo skaičiaus klausimai ir panašiai.

Buvo pareikšta šiek tiek priekaištų, kad per vėlai pateikiama informacija dėl tam tikros atrankos, čia yra specifiniai dalykai, ne bet kas gali dirbti policijos struktūrose, todėl ir ne bet ką reikėtų į tas valstybės finansuojamas vietas priimti. Čia yra ne tik mokslo ir švietimo klausimas, bet ir tam tikras viešojo intereso, viešojo saugumo klausimas. Tie asmenys turi praeiti tam tikrą atranką ir patikrinimą. Aš kalbu ne vien apie sveikatą, bet ir apie kitus dalykus, ypač apie galimybių dirbti tam tikrose struktūrose patikrinimą, ar asmuo nėra teistas ir panašiai ir t.t. Šitas klausimas bus sprendžiamas iš esmės.

Šiandien yra diskutuojama apie savarankiškos policijos kadrų rengimo sistemos, mokslo įstaigų sistemos kūrimo galimybę, tačiau reikia gerai paskaičiuoti, kiek tai bus pagrįsta finansiškai. Ar neįmanoma pasinaudoti esamų mokslo įstaigų, aukštųjų ir aukštesniųjų mokslo įstaigų galimybėmis. Šiandien reikėtų kalbėti apie kolegijų, apie aukštojo neuniversitetinio mokslo galimybes.

O žemutinės grandies specialistus rengia Klaipėdos mokykla, šiandien čia viskas gerai, tik keisime jų statusą, ateityje ji turėtų tapti mokykla prie Vidaus reikalų ministerijos, nors čia dar yra diskusiniai dalykai.

Šiandien aš galiu atsakyti į tą klausimą tik tiek. Galutiniai sprendimai nėra priimti, juos priimant Seimas dalyvaus, kai mes pateiksime tą programą lapkričio 1 d. tvirtinti Seime. Ačiū.

J.RAMONAS (PDF). Labai ačiū. Noriu paklausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, Lietuva yra NATO narė, Europos Sąjungos narė. Šiandien premjeras pristatė ir visos apklausos rodo, kad ekonomika gerėja, o kaimo žmogus eina miegoti ir sako: nežinau, ar aš rytą atsikelsiu. Dėl ko? Dėl to, kad jis jaučiasi nesaugus. Siautėja visokie (nenoriu vadinti švelniau) kadrai, kurie daro tam tikrą tvarką. Yra įvairios programos, lyg ir nemažai daroma popieriuje, o realiai kaimo žmogus yra užmušamas už kelis litus, nužudomas ir t.t. Ar jūs galvojate daryti ką nors realiai – programą ar kokį veiksmų planą, kad kaimo žmogus nebijotų gyventi kaime, ne tik vienkiemyje, bet ir gyvenvietėje? Labai ačiū.

R.ŠUKYS. Suprantama, aš jums dabar tokio vaisto, kad problema, kuri egzistuoja, matyt, ilgą laiką ir dar tikrai egzistuos ne vieną dieną, būtų išspręsta, nepasiūlysiu. Jūs puikiai pamenate, pats visiškai teisingai įvardijote, kad programų popieriuje yra nemažai: ir telefonus dalijo, ir apylinkės, kaimo inspektorių materialines sąlygos yra gerinamos, jų atlyginimų klausimai sprendžiami, sprendžiama dėl tarnybinių butų. Čia yra programinės priemonės, šiandien iš esmės 80% jau turi naujus visureigius automobilius ir gali greičiau ir geriau pasiekti.

Suprantama, problemų bet kokiu atveju visada lieka ir liks. Matyt, reikia vis dėlto tam tikro laiko, nes nusikalstamumas nėra vien tiktai kaimo problema, jo kitimas ir dinamika. Kaimui tai yra labai aktuali problema, nes aplinkui dažnai nėra kas išgirstų pagalbos šauksmą. Policijos darbo ir sistemos gerinimo visas kompleksas priemonių bendrame kontekste spręstinas.

Suprantama, aš dabar galiu tiktai pasakyti, kad atskirai tuo klausimu iki šiandien nebuvo man galimybės dar užsiimti, nes problemų yra nemažai Vidaus reikalų ministerijos srityje, atskirai dėl šios problemos susitikti su Policijos departamento vadovybe ir aptarti tą situaciją. Tikrai dar neteko kaip atskiros problemos spręsti, bet galiu pažadėti, kad artimiausiu metu su Policijos departamento vadovybe apskritai apie nusikalstamumo problemas… ir ypač išryškinant tą problemą, tai yra aptariant ją atskirai, visas praktines priemones, rezultatus, nagrinėjant, kokia yra nusikalstamumo dinamika, kiek dabar fiksuojama nusikaltimų, kokio jie pobūdžio, svarbiausia, koks išaiškinamumas, nes principas, kad turi nelikti nepatrauktas atsakomybėn, šiuo atveju ir yra svarbiausias.

Atsakymas kol kas būtų toks. Mano požiūris, kaip ir apskritai į visą nusikalstamumą ir jo užkardymą, yra rimtas. Problema yra specifinė. Aš galiu pažadėti, kad domėsiuosi ir skatinsiu Policijos departamento vadovybę, kiek tai priklausys nuo manęs, imtis visų galimų priemonių, kad tą problemą spręstume ir kad nusikaltimų mažėtų, o kaimo žmonės jaustųsi saugesni.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, „Regitroje“ yra priimami dokumentai, pataisos, kurios visokiais būdais stabdo registraciją naudotų automobilių ir tranzitinių numerių išdavimą. Dokumentai stabdo šį automobilių verslą, taip juntama naujų automobilių pardavėjų ranka. Be abejo, mes labai norėtume, kad visi žmonės galėtų nusipirkti naują automobilį, bet, deja, situacija yra tokia, kokia yra: ne visi įperka naujus automobilius, ir labai didelė dalis Lietuvos žmonių. Kartu ir tranzitu parduodama labai daug į Rusiją, į Kazachstaną ir kitas šalis. Šioje srityje dirba daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Ar negalėtumėte pasidomėti, kuo vadovaudamasi „Regitra“ daro įvairias kliūtis šiam automobilių verslui? Dėkoju.

R.ŠUKYS. Aš, aišku, nelabai galiu atsakyti į jūsų klausimą, nes nežinau tokių faktų, kad daro kliūtis. Čia labai apibendrintas jūsų pareiškimas, kad „Regitra“ daro. Vyksta tas verslas, automobilių registruojama tikrai ne šimtais, o tūkstančiais, taip pat ir tranzitu išvežamų ir įvežamų. Reikėtų labai konkrečių klausimų arba labai konkretaus atvejo, arba labai konkrečių priežasčių, kurias jūs galėtumėte pateikti galbūt ir raštu, tada aš pasidomėčiau, kas konkrečiai yra nepatenkinti, kokios yra pretenzijos.

Šiaip „Regitra“ vadovaujasi ministrų įsakymais tvirtintomis registracijos taisyklėmis. Jeigu jūs turit pretenzijų dėl tų taisyklių tai tada norėčiau žinoti, kokiems konkrečiai punktams, kurie, jūsų manymu, stabdo. Buvo viena problema dėl taksi bendrovių automobilių registravimo, kur buvo įrašyta, taip jau atsitiko, neva netyčia, taksi naudojamų lizinguojamų automobilių registracijos galimybės. Tai ta problema buvo nedelsiant išspręsta, tik pradėjus mums kartu su susisiekimo ministru eiti pareigas. Ir kitų kokių nors problemų… Yra taip pat man žinoma problema dėl vairų dešinėje pusėje. Bet tai jau yra paskiras specifinis klausimas. Ir vėlgi jūs linguojate galvą. Kitų problemų aš prašyčiau vis dėlto konkrečius atvejus nurodyti ir konkrečius kokius nors pagrindus, kuriais yra stabdoma. Man tokie faktai nėra žinomi, būtų per daug apibendrinta ir neatsakinga sakyti, kad aš ką nors dabar ten nueisiu, padarysiu. Prašyčiau raštu pateikti, suformuluoti konkrečiai ir aiškiai, tuomet spręsiu ir atsakymą tikrai pateiksim.

Seimo posėdis Nr. 209 (2006 09 14, vakarinis)

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1611 (pateikimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra suderinti teisės aktų nuostatas, tobulinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas ir patikslinti įstatymo 6 ir 16 straipsnių nuostatas dėl laikotarpio, įskaitomo į stažą, pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Tobulinant įstatymą 3 straipsnio 2 dalyje pašalinti perteklinę nuostatą, taip pat pripažinti įstatymo 11 straipsnio 3 dalį netekusią galios. Projekto aiškinamąjį raštą visi kolegos yra gavę. Gal būtų tikslinga vis dėlto į esminius klausimus, jeigu tokių bus, atsakyti.

PIRMININKAS. Taip, ministre, jus nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys A.Sysas. Prašau.

Toliau pirmininkaus Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiame įstatyme bandoma keisti nuostatą dėl stažo skaičiavimo. Ar logiška, kai mes jau kitus įstatymus svarstydami vis dėlto skaičiavom nuopelnus valstybei nuo kovo 11 dienos? Dabar jūs bandote šiek tiek kitu keliu vėl įrašyti tarybinį laikotarpį į darbo užmokesčio padidinimą. Ačiū.

R.ŠUKYS. Pirmiausia, gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad tai nėra koks nors mano bandymas. Tai yra Vyriausybės pozicija. Šiaip įstatymas buvo parengtas ir suderintas dar buvusios tryliktos Vyriausybės. Man teko tiktai formalus pervizavimo procesas. Ir Vyriausybė jį svarstė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ankstesnis vidaus reikalų ministras, Vidaus reikalų ministerija, intensyviai bendraudami su profesinių sąjungų atstovais, su vidaus reikalų sistemos pensininkų sąjungų atstovais, buvo priėmę tokį sprendimą. Aš suprantu, jūs turit omenyje 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą. Aš tą puikiai suprantu. Iš esmės tai yra tam tikras svarstytinas dalykas šiame įstatymo projekte. Ko gero, labiausiai svarstytinas. Aš tik norėčiau priminti, kad daugumoje situacijų, kadangi yra nustatytos tam tikros išimtys, noriu užbėgti už akių tam tikriems nuogąstavimams, kad čia ir naikintojų būrius, ir batalionus gali paliesti, tai taip neatsitiks, nes 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato būtent faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose, išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose, laiką iki 1990 m. kovo 11 dienos, jei už jį asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Tas dalykas ir išimtis buvo numatyta ir yra, ir tebelieka. Čia dar tik įvedama, kad jeigu negauna kitos valstybės pensijos. 7 punktas yra daugiau orientuotas į išplėtimą ta prasme, kad čia iš tiesų yra įrašyta Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrius, kur tarnyba organizuota statutiniais pagrindais, faktinis laikas kitose tarnybose, tačiau manau, kad būtent pirmasis punktas šiuo atveju yra pagrindinis ir esminis, o 7 punktas tiek neišplės arba tie nuogąstavimai nėra tokie, kaip jūs teigiate. O jau šiandien galiojančiame įstatyme, jeigu pažiūrėtume 1 punktą, iš esmės čia patenka ir yra įvardytos visos tarnybos. Suprantama, kad svarstant apie tai dar galima bus diskutuoti ir vertinti, kiek to punkto atsiradimas yra pagrįstas. Tačiau įstatymo rengėjai, projekto rengėjai, kai jį rengė, jų teigimu, tai buvo pagrįsta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tai buvo pateikta. Aš suprantu tuos nuogąstavimus. Šiandien gal aš nesu pasirengęs taip plačiai, aš tos srities nesu toks žinovas, kad tas subtilybes visas paaiškinčiau. Komitetuose svarstant, manau, tikrai bus galimybė, tiek rengėjai, tiek ir ministerijos atstovai tuos visus niuansus galės išnagrinėti ir Seimo nariai apsispręs. Aš prašyčiau vis dėlto po pateikimo nepaisant to pritarti.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Dėkui. Toliau klausia V.Žiemelis. Kolegos, prašom bent jau neužstoti klausiančių kolegų.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, man atrodo, ponui A.Sysui reikėtų atsakyti labai aiškiai, kad jeigu jūs pasielgtumėte taip, kaip jis nori, tai pažeistumėte teisingumo principą, nes iki šiol buvo įskaitomas tas laikotarpis, tai niekur nesidėsi. Mes dabar turim iškentėti. Jau taip yra. Jeigu ir nelabai patinka, bet teisingumo principo negalim pažeisti. Negali būti skirtingi – vienam įskaitoma, kitam neįskaitoma. Tačiau aš jūsų norėčiau paklausti dėl to, ar teisinga nuostata, kad tuo atveju, jeigu pareigūnas padaro nusikaltimą, jis netenka pensijos? Pensijos, netenka visų išmokų, jis mokėjo išmokas ir jis netenka pensijos. 20 metų ištarnavo ir nebegauna pensijos! Nukenčia ne tik jis, nukenčia šeima, ir apskritai jis paliekamas, iš jo pensijos atėmimas tam tikra prasme yra kur kas sunkesnė nuobauda negu kartais gali būti teismo paskirtas nuosprendis. Ar čia nepažeidžiamas teisingumo principas?

R.ŠUKYS. Jeigu jūs pastebėjote, mes kaip tik ir siūlome pašalinti tą spragą, t.y. iš 3 straipsnio 2 dalies tą nuostatą, kuri buvo bendra ir ji sukeldavo problemų taikant, kur yra pareigūnams ir kariams dėl jų pačių kaltės (jei ta kaltė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų, valstybės įmonių, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ir daugiau metų ir sukakę įstatymo nustatytą išleidimą į atsargą amžių. Ši nuostata skliausteliuose yra išbraukiama, nes čia yra tam tikra teisinė kolizija. Mano supratimu, jūs visiškai teisingai į tai atkreipėt dėmesį, nes įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, kurio mes nekeičiame, nesiūlome keisti, yra pažymėta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Čia yra ta nuostata, ji lieka, ir besąlygiškai, nes yra tyčinis. Ta kaltė susieta su tyčine kalte. Šiuo atveju galiojanti iki šiol nuostata reiškia dvi išimtis: 2 dalyje, jeigu neišbrauktume skliaustelių, tai galiotų, kad dėl kaltės, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę už tyčinio nusikaltimo padarymą, išimtis yra kitame straipsnyje. Tai lieka galioti. O iki šiol buvo problema, kad kai asmuo yra pašalintas dėl kaltės, užtraukiančios atsakomybę už neatsargios nusikalstamos veiklos padarymą, šiuo atveju jam būdavo skiriama, nes tai nėra ta kaltė. O kai jis yra pašalinamas iš tarnybos iš esmės už sunkesnius dalykus, tai jam būdavo dėl jo paties kaltės, jeigu ir pašalinama, sunkesnės rūšies atsakomybė skiriama, pensiją reikėdavo skirti, nepaisant tų, beje, nuostatų. Čia tam tikra kolizija buvo. Apie tai irgi bus galima diskutuoti, kad būtų aišku, nes redakcine prasme šiek tiek yra tam tikro neaiškumo. Čia diskusijų dalykas ir galbūt bus galima šiek tiek tobulinti. Bet praktinė situacija yra tokia.

PIRMININKAS. Taip, kolega V.Žiemelis norėtų patikslinti klausimą.

V.ŽIEMELIS. Ministre, aš tą suprantu ir skaičiau, ką jūs siūlote. Tačiau aš iš principo paklausiau, ar už neatsargius, ar už ne neatsargius, už tyčinius, bet vis tiek jis uždirbo tą pensiją. Nesvarbu. Mes bauskim, kad jis padarė nusikaltimą, o čia šiuo atveju yra dar kur kas didesnė bausmė negu pagal nuosprendį.

R.ŠUKYS. Aš noriu pasakyti, kad jeigu ta kaltė yra tyčinis nusikaltimas, tai čia šiuo atveju ministerija ir Vyriausybė nesiūlo tokiu atveju vis dėlto…

V.ŽIEMELIS. Aš klausiu jūsų nuomonės.

PIRMININKAS. Tai neturit ką pridurti, gerbiamasis ministre?

R.ŠUKYS. Ne, čia diskutuoti reikės komitetuose.

PIRMININKAS. Gerai, diskusijoms metas bus vėliau. Sutikite, dabar yra pateikimo stadija. Eilės tvarka klausia Z.Žvikienė. Prašom, kolege.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, gerbiamasis pranešėjau ir ministre, dėl 6 straipsnio 6 punkto. Tiesiog man toks įdomus pasirodė traktavimas, kad aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų mokymosi laikas bus įskaitomas į darbo laiką, jeigu buvo pavesta per praktiką saugoti viešąją tvarką ir visa kita, o pagal kitą dalį į tarnybos laiką yra įskaitoma ir kitų aukštųjų mokyklų pusė mokymosi laiko. Tai sakykite, kas yra paslėpta po tos praktikos atlikimu ir ar iš tiesų tai reikia daryti, jeigu aukštosiose mokyklose, kurios yra susijusios su policija… Arba reikėtų įskaityti visą tą laiką, nes ten kitaip ir būti negali, jie ir atlieka praktiką arba dirba, o kitų aukštųjų mokyklų yra pusė mokymosi laiko. Ar aš ko nors nesuprantu, kas paslėpta po tais žodžiais? 6 straipsnio 6 punkte parašyta: „Jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atliko praktiką“.

PIRMININKAS. Laikas, primenu, minutė.

R.ŠUKYS. Kadangi aš viso įstatymo teksto neturiu, man sunku pasakyti. Man atrodo, 6 straipsnis ar 16 kalba apie pensijos skyrimą. Tai į pensijos laiką, o 6 straipsnis… Šiuo atveju čia yra stažo skaičiavimo laikas ar tarnybos valstybei skaičiavimo laikas. Bijau, kad aš galiu suklaidinti. Tikrai, dabar lyginti tuos du punktus, ar čia yra… Čia, ko gero, yra kalbama apie skirtingą darbo stažą ir negaliu atsakyti iš karto.

PIRMININKAS. Gal mes galėtume palikti šį klausimą vėliau išsiaiškinti, jeigu dabar ministras negali tiksliai atsakyti. Gerai?

R.ŠUKYS. Tikrai nemoku atmintinai šio įstatymo, deja, tai pripažįstu. Sudėtingas pensijų klausimas.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis ministre, galbūt labai paprastas klausimas. Norėčiau išgirsti lakonišką atsakymą, kodėl naujos redakcijos 6 straipsnio 5, 6, 7 punktuose nurodomas terminas 1995 m. sausis, 2003 m. gegužė? Yra du punktai, kurie tą patikslina. Nors apie tai jau klausė ir kyla abejonių, bet manau, kad ir jūsų nuostata, jog reikia išbraukti iš 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra teisinga, tačiau kodėl vėl įrašote naują redakciją ir mokymosi aukštosiose ir kitose mokyklose, net prilyginamose SSRS mokykloms, laiką mes įskaitytume į tarnybos stažą? Manau, kad tarnyba ginkluotosiose, pasienio ir panašiai pajėgose yra priverstinė, tačiau mokymosi laikas neturėtų būti įskaitomas į bendrąjį, ir tai, be abejo, valstybei nemažai kainuos. Gal turite savo nuomonę?

R.ŠUKYS. Dėl paskutiniojo klausimo. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, naujos redakcijos 6 punkto redakcijoje, 16 straipsnio 3 dalyje, yra įrašomas trijų mėnesių terminas. Taip pat naujovė yra ir dėl kitų dalykų – dėl nėštumo ir gimdymo atostogų. Visais kitais atvejais šitas dalykas iš esmės yra tas pats.

Pirmoji klausimo dalis. Su tomis išėjimo datomis yra, nes ir šiandien tai yra labai susieta su išėjimu. Iki šiol skirtingai galiojęs įstatymas, pensijos skaičiavimo principas yra susietas su tomis datomis. Tos datos čia ir perkeliamos. Tai išėjimas į pensiją ir atlyginimo dydžio klausimas, pensijos paskaičiavimo klausimas. Tos datos čia lieka, ir tokia yra padėtis, deja.

Seimo posėdis Nr. 211 (2006 09 16 vakarinis)

Utenos rajono savivaldybės ir Molėtų rajono savivaldybės teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr.XP-1500 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Utenos rajono savivaldybės ir Molėtų rajono savivaldybės teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr.XP-1500. Pateikimas. Pranešėjas – R.Šukys, vidaus reikalų ministras. Prašom.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Utenos rajono savivaldybės ir Molėtų rajono savivaldybės teritorijų ribų keitimo įstatymo projektą Nr.XP-1500. Taupydamas jūsų laiką, norėčiau pasakyti projekto esmę. Yra siūloma Utenos rajono savivaldybės, atsižvelgiant ir į Molėtų rajono savivaldybės teritorijų ribų keitimo poreikį… Šį projektą paskatino, norėčiau priminti, Molėtų rajono savivaldybės Pastasiūnės ir Devyniaviršės kaimų gyventojų prašymai. Yra siūloma suderinus arba atsižvelgus į Utenos rajono savivaldybės tarybos siūlymą priskirti Utenos rajono savivaldybei Molėtų rajono savivaldybės Pastasiūnės ir Devyniaviršės kaimus ir dalį Utenos miškų urėdijos Pukiškio girininkijos Pavyžinčio miško. Tokia yra to projekto esmė.

Aiškinamasis raštas pateiktas, projektą jūs visi turite, buvo gyventojų iniciatyva. Seimui jis buvo pateiktas, jeigu teisingai žinau, registracijos data š.m. birželio 23 dieną.

Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega V.Volčiokas. Prašom klausti.

V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų priimant tokius sprendimus, turi būti svarstyta ir rajono savivaldybės taryboje, ir kitoje. Dabar iš aiškinamojo rašto matyti, kad svarstė tą klausimą dėl ribų pakeitimo tik Molėtų rajono savivaldybės taryba, kodėl nesvarstė Utenos rajono savivaldybės taryba? Gal jie nesutinka? Turi būti…

R.ŠUKYS. Kurios, atsiprašau.

V.VOLČIOKAS. Utenos rajono savivaldybės taryba. Kodėl nesvarstė dėl ribų pakeitimo?

R.ŠUKYS. Atsiprašau, kurios savivaldybės taryba?

V.VOLČIOKAS. Utenos rajono savivaldybės taryba. Iš aiškinamojo rašto matyti…

R.ŠUKYS. Utenos rajono savivaldybė kaip tik prašo ir rašo raštą. Ką reiškia nesvarstė? Molėtų rajono savivaldybės taryba savo sprendimu pritarė šiam keitimui, o Utenos rajono savivaldybė yra kaip tik ta savivaldybė, kuriai yra priskiriama.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega L.Sabutis. Prašom.

R.ŠUKYS. Yra suderinta su abiem savivaldybėmis ir yra sprendimai.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, šalia dėl aiškinamojo rašto. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1984 metais kaip tokio nebuvo, buvo LTSR. Čia patikslinimas, o po 1999 metų buvo pavadinta, pakeistas pavadinimas. Ar nereikėtų įstatyme nurodyti, jog įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d., kaip laiške rašote, bet ir įregistravus šias teritorijas Valstybiniame registrų centre? Šiaip paprastai ne įstatymu nustatomos šios ribos, bet turi būti suderintos ir toje įstaigoje. Nežinau, ar čia tą klausimą sprendėte, ar ne?

R.ŠUKYS. Aš manau, kad svarstant Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete tuos dalykus, išdiskutavus bus galima atsižvelgti. Aš dabar negalėčiau vienareikšmiškai duoti tokį atsakymą, ar būtinas toks įrašas. Dėl aiškinamojo rašto aš priimu tą pastabą. Iš tiesų jūs teisus. Be abejonės, tuo metu buvo LTSR Aukščiausioji Taryba.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, keičiant minėtų teritorijų ribas, ar finansiniu požiūriu biudžeto lėšų paskirstyme nėra kokių nors neatitikimų, kivirčų tarp skirtingų savivaldybių. Ačiū.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų abi savivaldybės yra suderinusios. Molėtų savivaldybės tarybos sprendimas yra, Utenos savivaldybės yra kreipimasis. Tokie dalykai, Vyriausybėje svarstyti tie suderinimai, biudžeto perskaičiavimai, paprastai tikrai būna įvertinti, nes teikiant įstatymo projektą, priimant Vyriausybės nutarimą pereina visas derinimo procedūras, tą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir nutarimu patvirtintas Vyriausybės darbo reglamentas. Čia be to negali būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, sakykite koks yra pagrindas keisti savivaldybių ribas? Ar tai yra koks nors ekonominis, ar tai susisiekimas su rajono centru, ar kokie socialiniai dalykai? Dėl ko keičiamos ribos?

R.ŠUKYS. Pagrindas aiškinamajame rašte yra nurodytas, yra keletas pagrindų. Teisinis pagrindas yra tai, kad šiandien riba eina per gyvenamąsias vietoves ir dalija tą pačią vieną gyvenamąją vietovę į dvi savivaldybes. Įstatymas šiandien numato kitokį reikalavimą ir į tai yra atsižvelgiama. Be abejo, buvo tų gyvenviečių, kaimų, tiksliau sakant, gyventojų kreipimasis ir iniciatyva, nes susisiekimas su Molėtų rajono savivaldybės centru Molėtų rajono savivaldybės Suginčių seniūnijai yra labai sudėtingas dėl blogų kelių ir tolimo atstumo. Atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus, plius yra galimybė nustatyti tą ribą pagal rajonų miškų skiriamųjų, tų vadinamųjų linijų… Nes dabar gyvenvietės padalytos: pastatai vienoje savivaldybėje, žemė, į kurią atkurta nuosavybė, – kitoje savivaldybėje. Ir iš esmės per šiuos kaimus eina riba. Tokia yra padėtis.

Seimo posėdis Nr. 212 (2006 09 21, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektas Nr.XP-1674 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau frakcijos vardu – A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, ką gi padarė Seimo narys V.Muntianas, kad mes štai jau porą mėnesių bandome išsiaiškinti, ką gi dabar mes turėtume daryti? Gaištame laiką, rašomi atstatydinimo pareiškimai, renkami parašai, mes diskutuojame frakcijose, diskutuojame grupėse, diskutuoja žiniasklaida. Taip pat (…) savęs klausiu, kas gi įvyko? Aš imu formalųjį nepasitikėjimo pretekstą, tai yra nuomonės, mano manymu, pareiškimą apie teismų darbą. Galime sutikti ir niekas neprieštarauja, ne laiku ir ne vietoje tai buvo padaryta. Su tuo sutinka ir pats Seimo Pirmininkas. Ne laiku ir ne vietoje. Pats Seimo Pirmininkas pripažino tam tikrų problemų sukėlęs savo kalba, bet ar tai reiškia, kad mes šiandien dėl šio kaltinimo turime atstatydinti Seimo Pirmininką?

Kita vertus, aš vėlgi girdžiu, kad tikrosios priežastys yra kitos, tai yra ar naujosios daugumos bandymas suformuoti, ar politinės valios pareiškimas. Būtų teisingiau ir sąžiningiau tai padaryti, nes jeigu mes, remdamiesi tuo tekstu, kuris yra išdalytas, po kuriuo liberaldemokratai surinko parašus ir jį išdalijo… mes atstatydinsime Seimo Pirmininką iš pareigų remdamiesi teismo sprendimu, kuriame nekalbama apie Konstitucijos pažeidimą. Ten nėra žodžio „pažeidimas“. Pažeidimą vėliau politikai prikurpė. Ten nėra. Mes remsimės tuo teismo sprendimu ir atstatydinsime, tada mes ilgai aiškinsimės ir sukursime precedentą, kas bus kitas ir kada kitam vėlgi reikės organizuoti tą pačią procedūrą. Kur ta riba tarp kritikos ir nuomonės pareiškimo? Ar neatsitiks taip, gerbiamieji Seimo nariai, kad Specialiųjų tarnybų mes liesti negalime, nes tai yra valstybės paslaptis, Prezidento negalime kritikuoti, nes tai yra moralinis autoritetas, teismų mes negalime liesti, nes jie visada yra teisūs, nors aš gerbiu teismų sprendimus ir teismus, gink Dieve, ir štai mes sėdime čia Seimo nariai. O žiniasklaidos negalima liesti tuo labiau, nes jie mus parodys tokius, kokius reikia. Tada kur mūsų vieta čia, šiame Seime? Ir apie tai reikia pagalvoti. Nėra politikoje baigtinių veiksmų, visi jie turi tam tikras pasekmes. Precedentai, kurie sukurti Seime, po to mums atgal grįžta bumerangais. Šiandien kalbame apie istoriją su Saugumo departamentu, slaptos medžiagos nutekėjimą. Grįžkit atgal prie Seimo narių skandalo. Buvo sukurtas precedentas, kai kita specialioji tarnyba tą darė, kai darė su kitu politiku tą patį. Buvo sukurtas precedentas. Ir šiandien viskas grįžta atgal mums bumerangu. Ir čia ta pati problema. Jeigu mes šiuo teismo sprendimu remdamiesi tą padarysime, bijau, kad kitų bus tikrai daug. Ir tada mes nesuprasime, ką mums galima sakyti, o ko negalima. Tai tokie mūsų argumentai, tokie mūsų motyvai.

Be abejo, buvo galima sakyti, čia priekaištai Seimo Pirmininkui, reikėjo iš karto pateikti Seimui. Taip, galbūt reikėjo Seimo Pirmininkui. Na, neužteko patyrimo, sakykime, drąsiai tą padaryti. Galbūt reikėjo kreiptis į valdybą, gal reikėjo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Galbūt reikėjo. Bet, gerbiamieji Seimo nariai, ar mes būtume grįžę, ar mes būtume paaukoję vasaros atostogas visi dėl šio svarstymo? Juk sprukom visi iš šio Seimo net negalvodami. Taigi priekaištus ir sau pasiimkime. Patys galėjome surinkti parašus, iniciatoriai, patys galėjom rinktis į neeilinę sesiją ir svarstyti tą klausimą. Esant tokiai situacijai dėl mano minėtų priežasčių mūsų frakcija nepalaikys Seimo Pirmininko atstatydinimo ir nedalyvaus balsavime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas, ruošiasi J.Zinkevičiūtė.

S.LAPĖNAS (LCSF). Klausimą norėjau adresuoti ūkio ministrui, tačiau priverstas paklausti premjero. Neišvengiamai artėja šildymo sezono pradžia ir kai kurių savivaldybių, pavyzdžiui, Akmenės, Ukmergės, Prienų, gyventojams reikės kur kas brangiau mokėti už šildymą. Prienams (ten kaina 22,14 cento už kilovatvalandę) tai gresia tuo, kad gyventojai, vienas dalykas, turės gana didelius įsiskolinimus, nes nepajėgs už tai sumokėti, kita bėda, kad, ko gero, tai skatins pereiti prie šildymo elektra. Vakar Ekonomikos komitete svarstant šias problemas buvo išreikšta idėja, kad šis kainų kilimas tiesiogiai susijęs su šiandien esančiu dideliu kainų skirtumu tarp „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“. Būtent daugiausiai problemų kyla toms savivaldybėms, kurių šilumos gamintojus aprūpina „Dujotekana“. Ar nenumatote, kiek žinau, nėra tokio principinio sprendimo imtis kainų reguliavimo dujų rinkoje, nors gretimose valstybėse tas vyksta seniai?.. Gal tada būtų įmanoma proporcingai perskirstyti gaunamų dujų iš „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ kvotas ir taip sumažinti šį kainų šuolį? Ačiū.

G.KIRKILAS. Aišku, pasiūlymas įdomus, jeigu abu tiekėjai kaip nors išspręstų šią problemą tarpusavy. Objektyvus dalykas yra tas, kad apskritai ir dujų kainos kyla, ir energetikos resursų, kaip jūs puikiai žinote, jums čia ne naujiena. Aš manau, jau ne kartą ir kėliau šitą klausimą, kad vis dėlto Kainų komisija, nors ji labai nepatenkinta šia kritika, neatsižvelgė į savivaldybių pasiūlymus. Yra prieštaravimų tarp įstatymų, keletas, kaip jūs gerai žinote. Mes tuos prieštaravimus tarp kelių įstatymų, Šilumos ir kitų, mėginsime ištaisyti. Savivaldybių asociacija jau pasiūlė tokias pataisas, kad vis dėlto… Kainų komisija tam ir yra, kad vienaip ar kitaip reguliuotų šias kainas. Tai yra tam tikras reguliavimas.

Nežinau, gal galėtų būti koks nors kitas mechanizmas šiandien, jeigu Kainų komisija nežiūrėtų į šią problemą tik formaliai. Įdomiausia, jie patys kelis kartus tai pabrėžė, kad čia tik formulė, daugiau nieko. Mano požiūriu, reikėtų Kainų komisijai aktyviau bendradarbiauti su savivaldybėmis, išsiaiškinti realią padėtį, motyvus, ypač šilumos tiekėjų pelnus. Tai ypač svarbu, nors jie teigia, kad ten visur 6%, bet, mano žiniomis, ne visai taip. Yra ir daug kitų aspektų. Tada, aišku, būtų situacija šiek tiek kitokia. Iš tikrųjų jūs esate teisus, ypač jūsų paminėtame Prienų rajone kainų kilimas didelis.

Savo ruožtu, kol įstatymai nepataisyti, Vyriausybė ėmėsi tam tikrų priemonių. Mes šiandien ryte Vyriausybės posėdyje priėmėme sprendimą padidinti valstybės remiamas pajamas 20 litų, nuo 165 iki 185 litų. Tai leis kaip tik bent jau iš dalies kompensuoti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms tuos nuostolius, kuriuos jie turės, kuriuos jie patirs mokėdami didesnes kainas už šildymą. Jeigu būtų jūsų komiteto kitokių pasiūlymų, ką reiktų dar padaryti, iš tikrųjų mes pasiruošę kooperuotis, nes iš tikrųjų tai labai aštri socialinė ir labai svarbi problema.

Seimo posėdis Nr. 215 (2006 09 26, vakarinis)

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos ataskaita

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėdamas iš pradžių minėjote vieną iš jūsų komisijos funkcijų – prižiūri elektros energijos, tarp jų ir elektros, apskritai energijos rinką, ne tik kainas, bet ir visas rinkas prižiūri. Dabar spalio viduryje bus beprecedentis atvejis, kai visą miestą atjungs nuo elektros energijos, aš kalbu apie Palangą. Energetikos įstatyme yra numatyti du įstatyminiai pagrindai atjungti elektros energiją visam miestui: visuomenės interesų apsauga arba elektros tinklų priežiūros darbai. Šiuo atveju nei vienas, nei kitas pagrindas lyg ir netinka, nes paprasčiausiai įjungiami vėjo malūnai. Tai keletas su tuo susijusių klausimų. Ar tai yra pagrįstas viso miesto atjungimas nuo elektros energijos, ar elektros energijos vartotojams kaip nors bus atlyginti nuostoliai?

Paskutinis ir esminis klausimas. Palangos apylinkės yra pačios palankiausios vėjo malūnams statyti. Matyt, laikas nuo laiko jų ten dygs ir dygs. Sakykite, ar kiekvieną sykį statant vėjo malūnus visas miestas bus atjungiamas nuo elektros energijos? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Į tokį konkretų klausimą galbūt negalėčiau konkrečiai atsakyti. Mes bandėme išvesti vadovaudamiesi, kaip kitose šalyse sekama kokybė. Mes, išvedę rodiklius, kiek kartų per metus būna atjungiama, kiek būna atjungimų skaičiuojant vienam vartotojui, tą suvedę iš pradžių bandome sudaryti statistiką miestams, rajonams. Mes bandysime žiūrėti, kad tie skaičiai mažėtų. Atitinkamai esame numatę net nuo 2008 metų vertinti kainodaroje. Jeigu didės atjungimų, vadinasi, blogėja elektros kokybė, elektros tiekimo kokybė, tai bus įvertinta kainodaroje.

Dėl konkrečių atjungimų. Čia jau yra Ūkio ministerijos patvirtintos taisyklės. Šiuo atveju nelabai ką galėčiau pakomentuoti.

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

Rugsėjo 1d. Seimo narys S.Lapėnas dalyvavo Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinėje mokykloje vykusioje “Mokslo žinių šventėje”, pasveikino susirinkusius mokytojus, vaikučius ir jų tėvelius su naujų mokslo metų pradžia, palinkėjo jiems didelės sėkmės, pasidžiaugė, kad vaikai turi galimybę mokytis savo gyvenamojoje vietoje, įteikė pirmokams moksleivio pasus.

“Mokslo žinių šventėje”Jurbarko rajone taip pat dalyvavo ir šalies prezidentas Valdas Adamkus. Su juo Seimo narys S.Lapėnas aptarė aktualias rajonui mokyklų tinklo optimizavimo, moksleivių maitinimo problemas, mokytojų atlyginimų klausimą bei kt. aktualijas.

Rugsėjo 23 d. Jurbarke jau 9 kartą įvyko tradicines gatvės krepšinio varžybas “Sauliaus Lapėno taurei” laimėti. Savo jėgas išbandyti susirinko 12 komandų jaunuolių amžiaus, 9 – suaugusiųjų ir 2 – merginų, grupėse.

Varžybų atidaryme sveikinimo žodį taręs Seimo narys Saulius Lapėnas, džiaugėsi, kad tradicija susirinkti pažaisti krepšinį su kiekvienais metais stiprėja, gausėja dalyvaujančių ir žiūrovų skaičius.

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

Rugsėjo 10 d. A. Lydeka kartu su Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos delegacija stebėjo rinkimus į Juodkalnijos parlamentą – Skupštiną . Šie Juodkalnijoje vykę rinkimai – buvo pirmieji į nepriklausomos valstybės parlamentą po gegužės 21 d. referendumo, kuriame dauguma balsavusių Juodkalnijos gyventojų pasisakė už šalies nepriklausomybę ir atsiskyrimą nuo Serbijos.

Rugsėjo 18d. Arminas Lydeka Kaune bendravo su Kauno Europos Verslo Informacijos centro svečiais – valstybės tarnautojais ir verslininkais. A.Lydeka perskaitė pranešimą ir atsakė į susirinkusiųjų klausimus.

Rugsėjo 23d. Arminas Lydeka Palangoje buvo pakviestas į AB “Achema”, kur bendrovės darbuotojams skaitė paskaitą, atsakinėjo į klausimus.

Rugsėjo 25d. Arminas Lydeka Vilniuje susitiko su miesto smulkaus verslo atstovais.

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas