2006-10-01 - 2006-10-31

SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2006 m. Spalis

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

Liberalcentristai už spartesnį gyventojų pajamų mokesčio mažinimą 2006 10 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59362&p_k=1;

R.Palaitis: Euro įvedimas neturi būti savitikslis 2006 10 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59363&p_k=1;

Rytoj Seime bus pristatytos LiCS iniciatyvos dėl partijų finansavimo sistemos reformos 2006 10 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59364&p_k=1;

Liberalų ir centro sąjunga siūlo esmines permainas partijų finansavimo sistemoje 2006 10 04

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59396&p_k=1;

A.Čaplikas: mišri savivaldybių tarybų rinkimų sistema kurs prielaidas korupcijai 2006 10 04

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59398&p_k=1;

Liberalų ir centro sąjunga prašo Prezidentą palaikyti partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo reformą 2006 10 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59432&p_k=1;

Tradicinis boulingo turnyras – Vilniaus pedagogams 2006 10 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59439&p_k=1;

Raimundas Palaitis: Euras ar gerovė? 2006 10 06

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59536&p_k=1;

A.Čaplikas: išankstinis balsavimas paštu iškreipia rinkimų rezultatus 2006 10 09

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59537&p_k=1;

R.Remeika: Valstybė turi rūpintis gyvenimo nuskriaustais žmonėmis 2006 10 10

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59645&p_k=1;

A.Čaplikas: dėl galimų problemų balsuojant paštu, reikalausiu asmeninės VRK pirmininko atsakomybės 2006 10 10

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59646&p_k=1;

R.Remeika: “Kas stabdo kovą su alkoholizmu?” 2006 10 10

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59647&p_k=1;

Liberalcentristas siūlo nediskriminuoti neįgaliųjų bei mažinti biurokratizmą socialinėse įmonėse 2006 10 11

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59671&p_k=1;

R.Remeika: biurokratizmas ir politinės valios nebuvimas žlugdo kovą su alkoholizmu 2006 10 11

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=59672&p_k=1;

Seimo LiCS frakcija turi naują vadovybę 2006 10 17

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60084&p_k=1;

A.Čaplikas: Kodėl politikai “šokdina” VSD? 2006 10 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60085&p_k=1;

R.Remeika: už nepilnamečių girtavimą baruose bus baudžiami ir barų savininkai 2006 10 23

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60086&p_k=1;

Turniškių skandalo herojai turėtų valstybei atlyginti galimą turtinę žalą 2006 10 24

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60127&p_k=1;

A.Čaplikas: pramonininkai pritaria “laisvų Kalėdų” idėjai 2006 10 24

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60133&p_k=1;

A.Zuokas: „Sudėtingu rinkimų maratono laikotarpiu dirbančios mažumos Vyriausybės veiklą turėtų lemti strateginiai valstybės tikslai“ 2006 10 24

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60140&p_k=1;

Seimo Liberalų ir centro frakcijos nariai tapo Parlamento komitetų vadovais 2006 10 25

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4146&p_d=60187&p_k=1;

R.Palaitis: kova su politine korupcija negalima be juridinių asmenų paramos atsisakymo 2006 10 25

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60178&p_k=1;

Raimundas Palaitis: Tik “ežys pigus kaip velnias” 2006 10 26

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60256&p_k=1;

V.Bogušis: “politinė žmogžudystė” neturėtų tapti statistika 2006 10 26

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60257&p_k=1;

R.Remeika siūlo Seime įdiegti elektroninę parlamento svečių leidimų užsakymo sistemą 2006 10 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60282&p_k=1;

Jaunimo galimybės išsiplėtusioje Europos Sąjungoje 2006 10 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60283&p_k=1;

R.Remeika dalyvaus konferencijoje apie šiuolaikinę vaikų ugdymo metodiką 2006 10 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60309&p_k=1;

Algis Čaplikas: Kodėl išankstinis balsavimas paštu gali iškreipti rinkimų rezultatus? 2006 10 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60359&p_k=1;

A.Čaplikas: ar sustabdysim rinkėjų mulkinimą per savivaldos rinkimus? 2006 10 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60360&p_k=1;

 

SPAUDOS KONFERENCIJOS

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Raimundo PALAIČIO ir Seimo nario Jono ČEKUOLIO spaudos konferencija „Ar Seimas pajėgus kovoti su korupcija? Liberalcentristų iniciatyvos dėl partijų finansavimo sistemos reformos“. Dalyvauja Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas 2006-10-04

Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nario Rimanto REMEIKOS spaudos konferencija „Kas stabdo kovą su alkoholizmu?“ 2006-10-11

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

Spalio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje surengė 8 posėdžius. Pagrindinė šio mėnesio posėdžių tema, be frakcijos pozicijos dėl įstatymų projektų, įtrauktų į 2006 Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes aptarimo bei frakcijos narių nuomonių išsakymo kitais klausimais, buvo naujos valdančios daugumos darbas Seimo rudens sesijoje, politinės padėties aptarimas.

Spalio 3 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Spalio 10 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė, kurioje numatytas klausimas dėl A. Čapliko išrinkimo Seimo pirmininko pavaduotoju. A. Čaplikas buvo išrinktas Seimo pirmininko pavaduotoju.

Spalio 11 d. Frakcijos posėdis

Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Spalio 17 d. Du frakcijos posėdžiai

Rytiniame posėdyje aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti einamieji klausimai. Popietiniame posėdyje išrinkta nauja frakcijos vadovybė. Seniūnu tapo R. Palaitis, o seniūno pavaduotoju – J. Čekuolis. Taip pat buvo deleguoti Frakcijos nariai į Seimo komitetų pirmininkų pareigybės: R. Remeika į Informacinės visuomenės plėtros komiteto postą, o A. Lydeką į Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Spalio 18 d. Frakcijos posėdis

Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Spalio 24 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Spalio 31 d. Frakcijos posėdis

Aptarti Frakcijos narių pasiūlymai 2007-ųjų metų biudžetui ir kiti klausimai

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1705)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283606

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis ir A.Čaplikas;

- Projekto tikslas: laipsniškas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas iki 20 proc., nuo 2007 m. liepos 1 d. pradedant taikyti 24 proc. o nuo 2008 m. sausio 1 d. – 20 proc. tarifus. Toks laipsniškas gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas, išnagrinėjus realius nacionalinio biudžeto netekimus jį jau sumažinus 6 proc., leis aiškiau prognozuoti biudžeto įplaukų sumažėjimus, bei tiksliau planuoti nacionalinio biudžeto lėšų paskirstymą.

- Registracija 2006 10 03

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2, 7, 8, 10, 12, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1620A)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283706

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1707)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283716
Prezidento rinkimų įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1708)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283712

Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1709)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283714

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1710)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283710

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1711)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283708

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis, J. Čekuolis ir Seimo narių grupė;

- Projektų tikslas: naikinti prielaidas neskaidriam politinių partijų finansavimui draužiant juridinių amenų politinių partijų finansavimą, mažinant fizinių asmneų galimų aukų dydį, taip pat siekiant kompensuoti politinių partijų finansinius netekimus, numatant galimybę Lietuvos gyventojams iki 2 proc. pajamų mokesčio sumos skirti politinėms partijoms, o atsižvelgiant į tai, jog vis labiau didėjančios išlaidos radijo ir televizijos reklamoms, skatina partijas slėpti realius transliacijų kaštus, o tai rodo, kad politinė reklama tampa tiesiogiai susijusi su korupcija, siūloma uždrausti politinę reklamą politinių kampanijų metu tiek televzijoje, tiek radijuje.

- Registracija 2006 10 04

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1713)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283749

- Teikia LR Seimo narys A. Čaplikas;

- Projekto tikslas: neapmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu politinių partijų, įsteigtų ir veikiančių pagal Politinių partijų įstatymą, nekilnojamąjį turtą (ar jo dalį), tačiau tokia mokestinė lengvata būtų taikoma tik nekilnojamajam turtui, kuris nenaudojamas komercinei veiklai.

- Registracija 2006 10 05

PASIŪLYMAI Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-1635)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283941

- Teikia LR Seimo narys A. Čaplikas;

- Pasiūlymo tikslas: atsižvelgiant į per kiekvienus rinkimus ne gerėjančią, o tolydžio prastėjančią situaciją, kuomet išankstinis balsavimas pašte, tampa sunkiai kontroliuojamu, galimu piktnaudžiavimu rinkėjų valia, siūloma uždrausti balsavimą paštu.

- Registracija 2006 10 09

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1727)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284022

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

- Projekto tikslas: praplėsti subjektų, galinčių laikinai, panaudos pagrindais, neatlygintinai valdyti bei naudotis valstybės ir savivaldybių turtu, ratą, įtraukiant į jį viešąsias įstaigas, teikiančias socialinės globos ir reabilitacijos paslaugas socialinės rizikos grupės asmenims.

- Registracija 2006 10 10

PASIŪLYMAI Rinkliavų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-1445)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284083

- Teikia LR Seimo narysR. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti savivaldybių taryboms teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už socialinės infrastruktūros plėtrą.

- Registracija 2006 10 11

Peticijų įstatymo 2, 4, 7, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1745)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284243

- Teikia LR Seimo nariai J.Čekuolis ir V. Bogušis;

- Projekto tikslas: įtvirtinant elektroninę peticijų formą, sudaryti sąlygas asmenims, pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, pateikti kreipimąsi, peticijas nagrinėjančioms institucijosm iš jiems tinkamos vietos, jiems tinkamu laiku peticijas.

- Registracija 2006 10 12

Seimo REZOLIUCIJOS "Dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos tarpusavio santykių" PROJEKTAS (XP-1712(2))

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284372

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: paragina Rusijos Federaciją ir Gruziją, remiantis tarptautinės teisės principais, tarp jų šalių suverenumo ir teritorinio vientisumo pripažinimu, kuo greičiau atnaujinti politinį dialogą, nes tik taip galima siekti taikos ir stabilumo Pietų Kaukaze.

- Registracija 2006 10 17

PASIŪLYMAI 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284778

- Teikia LR Seimo narys V. Bogušis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: padidinti asignavimus Varėnos rajono savivaldybei 3500 tūkst. Lt

Asignavimus skirti Varėnos kultūros centro pastato rekonstravimo investiciniam projektui įgyvendinti.

- Registracija 2006 10 19

PASIŪLYMAI 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284780

- Teikia LR Seimo nariai S. Lapėnas ir V. Karbauskis;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 990 tūkst. litų Tauragės kultūros centro pastato kapitaliniam remontui.

- Registracija 2006 10 19

PASIŪLYMAI 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285181

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

- Pasiūlymo tikslas: Valstybės investicijų 2007-2009 metų programoje (Švietimas) skirti Jurbarko A.Giedraičio – Giedriaus gimnazijos sporto komplekso statybos projekto įgyvendinimui 2007 metais skirti 4,6 mln. Lt.

- Registracija 2006 10 24

PASIŪLYMAI 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285048

- Teikia LR Seimo nariai R. Šulys, R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti papildomai 7000 tūkst. Lt Šiaulių miesto savivaldybei tęstinio investicijų projekto “Šiaulių miesto Aukštabalio multifunkcinio komplekso statyba (inžinierinių tinklų tiesimas) įgyvendinimui.

- Registracija 2006 10 24

PASIŪLYMAI 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285242

- Teikia LR Seimo nariai R. Šulys, R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 6 mln. Lt Šiaulių apskrities viršininko administracijai VŠĮ Šiaulių ligoninei Motinos ir vaiko klinikos statybos užbaigimui ir 4 mln. medicininės įrangos įsigijimui.

- Registracija 2006 10 25

PASIŪLYMAI 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285244

- Teikia LR Seimo nariai R. Šulys, R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 1 mln. Lt Šiaulių apskrities viršininko administracijai VŠĮ Šiaulių ligoninei skubios konsultacinės ir specializuotos sveikatos priežiūros pagalbos užtikrinimui Šiaulių apskrityje.

- Registracija 2006 10 25

PASIŪLYMAI 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285245

- Teikia LR Seimo nariai R. Šulys, R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 3 mln. Lt Šiaulių apskrities viršininko administracijai VŠĮ Šiaulių ligoninei radioterapijos investiciniam projektui “Radioterapijos paslaugų plėtra Lietuvos Šiaurės vakarų regione”.

- Registracija 2006 10 25

PASIŪLYMAI 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285219

- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: padidinti Lietuvos nacionalinės filharmonijos asignavimus 400 tūkst. Lt. Palangos vasaros koncertų salės galimybių studijai bei techniniam projektui parengti.

- Registracija 2006 10 25

Peticijų įstatymo 2, 4, 7, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1745)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285388

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: įteisinta nuostatą, jog apylinkės balsų skaičiavimo protokolų išrašai pateikiami stebėtojams jų prašymu.

- Registracija 2006 10 27

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI SEIME BEI KLAUSIMAI VYRIAUSYBĖS VALANDOS METU

Seimo posėdis Nr. 219 (2006 10 03, vakarinis)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1644 (pateikimas)

Salėje matome kultūros ministrą. Kviečiu kultūros ministrą Joną Jučą į tribūną. Jis pateiks Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1644. Prašom, gerbiamasis ministre.

J.JUČAS. Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas kaip lydimasis Kultūros ministerijos parengto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 199 ir 312 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuris Vyriausybės 2006 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr.367 buvo pateiktas svarstyti Seimui, aktas.

Įstatymo projekto tikslas – suderinti Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio nuostatas. Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas numato pakeisti Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, siekiant kriminalizuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, nepaisant jų materialinės vertės, kontrabandą. Kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnis taip pat numato administracinės atsakomybės už kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kurių vertė neviršija 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos, kontrabandą taikymą, įstatymo projektu siekiama išvengti galimos dviejų įstatymų kolizijos, t.y. sugriežtinama kontrabanda. Šiuo metu yra numatyta atsakomybė tik už didelės vertės kontrabandą, kuri viršija 250 minimalių gyvenimo lygių sumą.

Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymas Seimo dar nėra priimtas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas perdavė jį Baudžiamojo kodekso tobulinimo darbo grupei išvadoms pateikti. Šis įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektu. Taigi, kai tobulinimo grupė pateiks, kad nebūtų kolizijos, kartu turėtų būti svarstomas ir šis įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar, kriminalizuodami šią veiką, pasieksite norimą rezultatą? Kodėl aš klausiu? Administracinę atsakomybę kur kas lengviau taikyti, ji kur kas greitesnė ir kartais efektyvesnė. Paprastai tokiems pažeidėjams realus laisvės atėmimas nebus taikomas, nors mes juos ir kriminalizavome, nes į kalėjimą ir taip yra ką sodinti. Ar jūs pasieksite norimų rezultatų, kriminalizuodami šią pažeidimų rūšį?

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Aišku, gyvenimas parodys šio įstatymo įgyvendinimo ir taikymo privalumus ir trūkumus. Bet vis dėlto ir tos kultūros vertybės, kaip aš sakiau, kurių vertė mažesnė negu 250 MGL… Tai yra gana didelės sumos. Iš tikrųjų vertybės yra vertingos. Šiuo metu labai padažnėjus kultūros vertybių vagystėms, kontrabandai, man atrodo, mes tiesiog suvienodiname įstatymus. Aš manau, vis dėlto reikėtų siekti, kad būtų bendra teisinė sistema. Gerbiamasis Seimo nary, reikia, kad nebūtų vienų ir kitų teisės aktų kolizijų. To mes stengiamės siekti.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-618(3)ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui už įstatymo projekto pristatymą. Viceministre, jus nori paklausti 2 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Čekuolis. Ruošiasi L.Sabutis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu teisingai atsimenu, jau ne antras, o trečias kartas, kai pateikiamas šis projektas. Gal trečias kartas jums nemeluos, bet palyginti su pirmais dviem variantais lieka tas pats dalykas, kuris kelia klausimus. 12 straipsnis įpareigoja visus darbdavius steigti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įdarbinant įmonėje vieną ar daugiau specialistų. Galima nesteigti, tada atitinkamai (…) paslaugas atlieka. Natūralu, jeigu yra kokia nors statybų darbų bendrovė, reikalingas dalykas. Bet Lietuvoje yra labai daug įmonių, kurios turi kontorą, kompiuterį ir liniuotę. Klausimas, ar joms yra būtina papildomai įdarbinti darbų saugos specialistą. Iš kur mes jų tiek daug rasime? Kitas dalykas yra tas, kad jūs darote išlygą, jog valstybės ir savivaldybių įmonės tokių specialistų gali neįdarbinti, o už darbuotojų saugą tampa atsakingas tos valstybės ar savivaldybės įmonės vadovas. Mano klausimas būtų, kodėl privačiame versle yra privalomas papildomų specialistų įdarbinimas, o valstybės įstaigoje užtenka, kad vadovas būtų atsakingas? Ir tada tarsi papildomai įdarbinti ir nereikia. Kas kompensuotų tas papildomas įdarbinimo išlaidas, ypač kalbant apie smulkias bendroves, kadangi įmonių čia neskaidome pagal formą, kalbant apie tas smulkias įmones. Ar nemanote, kad čia bus elementariausiai papildoma našta, ką galbūt ne kiekviena įmonė galėtų pakelti? Ačiū. Atsiprašau, kad taip ilgai formulavau.

P.V.ŽIŪKAS. Aš galbūt nebūsiu tikslus, nesu per daug didelis specialistas šitoje labai sudėtingoje situacijoje, bet man atrodo, ir įstatyme nepasakyta, kad visos smulkios įmonės turės įdarbinti. Yra diferenciacija. Vadinasi, bet kokiu atveju pagrindinė nuostata, ypač smulkiose organizacijose, kur gali būti nepaskirtas asmuo, pagrindinis atsakingas asmuo yra darbdavys.

Seimo posėdis Nr. 220 (2006 10 10, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl A.Kubiliaus išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr.XP-1723. Seimo nutarimo „Dėl A.Čapliko išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr.XP-1724 (pateikimas ir svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke, už pateikimą. Vėlgi ta pati Statuto procedūra. Kviečiamas pretendentas į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas A.Čaplikas. Iki 15 minučių prisistatyti, tiek pat laiko klausimams. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, Seimo nariai! Ačiū Seimo Pirmininkui už mano kandidatūros pateikimą arba galimybę kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojo postą. Su daugeliu iš jūsų esame pažįstami ne vienerius metus. Mano biografija daugmaž žinoma. Darbo baras, apie kurį šnekėjo Seimo Pirmininkas, yra priimtinas. Manau, mes patys dažnai susiduriame su tuo, kad atstovavimas mūsų Seimui užsienio kelionėse, komandiruotėse arba reprezentacija šiandien yra ganėtinai chaotiška. Jeigu man pavyktų šiek tiek pagerinti mūsų bendrą atstovavimo lygį, aš manyčiau, jog būčiau darbą padaręs.

Be abejo, mes esame sutarę ir dėl to, kad aš nevengsiu darbo, kuris priklauso Seimo Pirmininko pavaduotojui, tai yra pirmininkauti posėdžiams.

Trečioji sritis, kuri, mano manymu, yra ganėtinai svarbi ir ką reikėtų derinti turint omenyje esamą mažumos koaliciją, tai yra politinių sprendimų priėmimas tarp frakcijų. Šiandien mes dėl daugelio sprendimų iš tikrųjų sustojame ne todėl, kad būtume skirtingų nuomonių, bet tiesiog todėl, kad trūksta elementaraus ir normalaus kalbėjimo tarp frakcijų. Jeigu man vėlgi tai būtų pavesta, aš ir tą darbą su mielu noru atliksiu. Toks trumpas mano prisistatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka šeši Seimo nariai pageidauja klausti. Pirmasis yra G.Šileikis. Prašom, kolega.

G.ŠILEIKIS (LSF). Pone Čaplikai, norėjau paklausti. Jūs paskutiniu savo partijos dokumentu gana skandalingą ir keistą nuostatą teigiate, jog „norima pakeisti šiuo metu veikiančią proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą mišria sistema, kuri skatins ne tik gyventojų aktyvumą ir pilietiškumą, bet ir politinę korupciją bei interesų protegavimą“, taip pat abejojate apygardose išrinktų tarybų nariais, jog jie „galės už bet kokį pasiūlytą postą griauti valdančiąsias daugumas ir kurti naujas“. Ar ta nuostata kilo iš pono Artūro Zuoko vadovavimo Vilniui patirties, ką labai akivaizdžiai matome? Lygiai taip pat Seimo komisija yra numačiusi ir dar nėra gavusi visų išvadų, kai buvo tiriama Vilniaus savivaldybės veikla, ar kitokie argumentai… jūs tokias išvadas teikiate?

A.ČAPLIKAS. Pone Gintarai, A.Zuoko vadovavimo patirtį mes turime bendrą. Taigi nereikia pamiršti patirties, jūs už mane kartais geriau galėtumėte atsakyti į savo klausimą. Šiuo atveju aš jums jį perleisiu. Kartu buvome vienoje partijoje, pats puikiai pritarėte tam pačiam A.Zuokui, taigi prisiimkite dalį nuopelnų ir sau. Toks mano trumpas jums atsakymas dėl to.

Dėl savivaldybių tarybų. Taip, mes manome, kad šiandien turėtume išspręsti iš pradžių tiesioginių mero rinkimų klausimą. Tai yra mūsų partijos pozicija ir mes manome eiti nuosekliai, ir laikomės tos pozicijos. Mišri rinkimų sistema turi ir privalumų, tačiau šiandien galimi minusai yra didesni negu privalumai. Mūsų pareikštas nuogąstavimas dėl galimos politinės korupcijos skatinimo nėra vien tik mūsų aptarinėjimas… Pavyzdys. Vidutinio dydžio rajono savivaldybėje tarybos narys bus išrinktas 200 arba 300 balsų už. Tai irgi reikia suvokti. Šiandien mes šnekame apie rinkimų skaidrumą, apie galimybę išvengti politinės korupcijos, todėl ir pasakėme tokį nuogąstavimą. Primenu, kad mes – daugelis iš čia esančių įsipareigojome įgyvendinti tiesioginius mero rinkimus ir mes tos pozicijos nuosekliai laikomės.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia R.Ačas.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pretendente, prasidėjus statyboms Seime, daugelis Seimo narių ir frakcijų patyrė gana didelius nepatogumus. Yra frakcijų, kurių kai kurie frakcijos nariai, pakvietus svečių į posėdžius, paprasčiausiai turi atsistoti, nes visi kabinete netelpa, bet yra tokių Seimo opozicijos vicepirmininkų, kurie turi erdvius kabinetus ir tų nepatogumų nepajautė. Sakykite, ar jūs, kaip būsimas Seimo vicepirmininkas nuo opozicijos, keisite savo kabinetą ir kaip jūs, būdamas nuo opozicijos, žiūrite į tokią padėtį Seime?

A.ČAPLIKAS. Aš manau, kad ji yra tikrai nenormali. Kabineto aš nekeisiu, jeigu bus galimybė. Tame kabinete, kuriame aš sėdžiu, šiandien posėdžiauja visa mūsų frakcija. Mes esame patenkinti savo darbo sąlygom, suprantame, kad tikrai šiandien galimybių išsiplėsti mums patiems nėra, tačiau yra tokia frakcija Seime, kuri turi ir frakcijos patalpas, ir Seimo Pirmininko pavaduotojas turi didelį kabinetą. Aš manyčiau, kad ji tikrai geranoriškai galėtų susitarti ir pasidalyti užimamomis patalpomis su tomis frakcijomis, kurios šiandien neturi normalių darbo sąlygų.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, gal galėtumėte įvardyti keletą priežasčių ar savybių, dėl kurių, jūsų manymu, Liberalų ir centro partija ir frakcija Seime pasirinko būtent jūsų kandidatūrą į šį postą ir kodėl būtent jus rekomenduoja Seimo Pirmininkui kaip Seimo Pirmininko pavaduotoją, be to, ar įgytas postas Seime padės jums siekti pakeisti susikompromitavusį partijos lyderį A.Zuoką?

A.ČAPLIKAS. Aš čia dabar diskutuoju su buvusiais partiečiais. Aš labai atsiprašau Seimo, nes, kaip žinome, buvę šeimos nariai arba buvę bendri partijos nariai visada jaučia vienas kitam didesnį pyktį negu kiti kolegos. Aš atsiprašau Seimo narių, kad mes čia turime aiškintis savo buvusius tarpusavio santykius. Aš neturiu ką atsakyti. Aš savo asmeninių savybių, Eligijau, nevertinsiu, ne man jas vertinti. Aš nesu toks didelis politikas kaip jūs. Aš manau, kad jas turi vertinti žmonės ir Seimo nariai. Jeigu įvertins, aš būsiu pavaduotojas, neįvertins, ką padarysi, liksiu eiliniu Seimo nariu ir labai dėl to nesisielosiu. Nemanau, kad esu toks didelis užaugęs, kad turėčiau čia stovėdamas tribūnoje vertinti savo privalumus ar trūkumus.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau – A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, tikrai jokios blogos nuomonės neturėdamas (tiktai gerą) apie jus, kaip asmenį, norėjau paklausti, kokiais sumetimais jūsų frakcija iš opozicijos atsidūrė pozicijoje? Ar taip yra politinės konjunktūros, ar valdžios godulio sumetimais, ar dar dėl kitų priežasčių?

A.ČAPLIKAS. Politiko veikimas arba buvimas Seime, mano manymu, turėtų turėti vieną išraišką – per savo kadenciją padaryti bent vieną realų darbą. Mes puikiai suprantame ir tai, kad buvimas pozicijoje leidžia realizuoti mums savo pažadus, duotus per rinkimus. Tai yra viena iš priežasčių. Pažadus, kurie buvo duoti žmonėms, reikia įgyvendinti. Kita vertus, susiklosčiusi politinė situacija Seime diktavo du sprendimus: arba mažumos Vyriausybė, palaikant Tėvynės sąjungai (Lietuvos konservatoriams), arba pirmalaikiai rinkimai. Mes pasirinkome stabilesnę padėtį, stabilesnę situaciją. Šiuo atveju mažumos Vyriausybės veikimas palaikant Tėvynės sąjungai.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pretendente į Seimo Pirmininko pavaduotojus, nuo pat pavasario vyko daug diskusijų apie Seime esančias privilegijas, ir tos diskusijos buvo tokios aštrios, kad kartais mes net patys tarpusavyje susipainiodavome, kur yra tos privilegijos ir kokios jos yra. Sakykim, ar valgykla ir Seimo restoranas yra privilegija, kai Seimo narys ar kanceliarijos darbuotojas turi galimybę pavalgyti neišėjęs iš Seimo patalpų už savo pinigus? Gal jūs galėtumėt įvardyti, kaip jūs suprantate, kas yra tos Seimo narių privilegijos ir kas yra norma, kas ne? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Ponia Irena, aš tikrai pritariu jūsų nuomonei, kad maitinimasis ar galimybė sutvarkyti kai kuriuos buitinius dalykus Seime mokant pinigus už paslaugas tikrai nėra privilegija. Aš manau, mes kažkaip praradom tą ribą ir įsivėlėme į ginčą, kuris yra nereikalingas mums kaip Seimo nariams. Tą turi sutvarkyti Seimo kancleris. Mūsų dalyvavimas tame ginče pavirto politiniu problemos sprendimu, todėl mes ir neradome išeities. Šiuo atveju yra naujas kancleris, jis turi sutvarkyti tai, kas yra privalu turėti Seimo nariams. Juk daugelis esame matę ir kitų šalių parlamentus. Ten tikrai niekas nemano, kad galimybė pavalgyti ar galimybė nusikirpti mokant pinigus už paslaugas yra privilegija. Tikrai ne.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau – V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Seimo reitingai yra labai žemi. Jūsų nuomone, ar Seimo kanceliarijos Viešųjų ryšių skyrius pakankamai nušviečia Seimo darbą? Čia daroma vis dėlto nemažai ir gerų darbų. Yra tų problemų, tiesa, tačiau dažnai spaudoje ir žiniasklaidoje gaunama informacija, tarkim, apie Seime priimtus teisės aktus, tačiau jie pateikiami ministerijų (galbūt jos turi daugiau pinigų) kaip savas produktas. Ir bendrai Seimo viešieji ryšiai yra, aš manau, labai apleisti. Seimo nariai savo veiklą populiarina ir t.t., tačiau dažnai visuomenėje tai vertinama gana prieštaringai, kai viena frakcija giria savo veiklą, o kitus peikia, ir išeina, kad tame Seime tiktai rietenos, vieni kitus kaltina ir t.t.

Ar nereikėtų stiprinti Seimo Viešųjų ryšių skyriaus ir pateikti objektyvesnės informacijos apie tai, kaip priimami teisės aktai, kokie ir kokią naudą tie priimti aktai duos žmonėms? Antras dalykas, ir parlamentinė kontrolė yra pakankama, tačiau tai per mažai nušviečiama visuomenei, pateikiama per mažai informacijos.

A.ČAPLIKAS. Ačiū už klausimą. Na, visų pirma reikia pripažinti, kad Seimas yra bene viešiausia valstybinė institucija Lietuvoje. Ir mums, Seimo nariams, reikia su tuo susitaikyti. Taip, mes čia gyvename kaip nesibaigiančiame realybės šou. Iš tikrųjų tokia yra susiklosčiusi parlamentarizmo tradicija. Kita vertus, einant į Seimą jau reikia su tuo susitaikyti. Taip, aš norėčiau, kad Seimo, kaip institucijos, darbas būtų vertinamas kur kas geriau, tačiau vėlgi pažiūrėjus į pačią parlamentarizmo patirtį, daugeliu atvejų parlamentai nėra tarp populiariausių institucijų pasaulyje, nes čia vyksta ginčai, čia vyksta nuomonių susidūrimas. Čia kartais yra pasakomas stipresnis žodis. Taip, žiniasklaida tą mato, žiniasklaida apie tai informuoja. Aš manau, to bijoti nereikia. Galbūt galima sutvarkyti kai kuriuos mūsų vidinio darbo organizavimo aspektus, kaip sėdėjimo vietos ar filmavimo kamerų… galbūt, bet tai yra tik technika. Ir tikrai ne žiniasklaida kalta, kad Seimas šiandien yra toks. Tiesiog mums patiems, politikams, kartais reikėtų vengti kai kurių dalykų ir turėti tam tikrą solidarumo jausmą, nepaisant to, kad šiandien mes priklausome ir skirtingoms partijoms. Tada ir politikai, ir žurnalistai, ir žmonės mus vertins kiek kitaip.

Žaidimo taisyklės tarp partijų ar Seimo frakcijų dar šiandien nėra susigulėjusios. Jeigu mes kaunamės tarpusavyje, tai kaunamės iki mirties. Jeigu mes kovojame, tai kovojame iki paskutinės pergalės. Taip neturi būti. Riba, kur tu jauti kolegos, savo bendradarbio, alkūnę, vis tiek turi išlikti. Nesvarbu, kad mes šiandien esame skirtingų partijų nariai, išėję į gatvę, mes esame tie patys žmonės, su kuriais mes susėdame išgerti kavos puodelio ir pasišnekame ne tik apie politiką. Kai mes visi, taip pat ir aš, tą suprasiu, aš manau, ir Seimas bus kitoks.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kandidate, nepaisant tų teisingų moralizavimų, kuriuos jūs čia dabar išsakėte mums visiems, noriu jūsų paklausti. Jūs nemenką laiko tarpą buvote „Abonento“ dešiniąja ranka. Sakykite, ar jūs stengsitės, pabandysite perkelti jo darbo stilių čia, į Seimą?

A.ČAPLIKAS. Pone Egidijau, aš tikrai nebuvau dešiniąja ranka. Aš esu Lietuvos liberalų ir centro sąjungos partijos pirmininko pavaduotojas. To neslėpiau ir neslėpsiu. Aš esu partinis žmogus, kaip ir jūs, aš priklausau tai partijai, aš didžiuojuosi ja, nesvarbu, kokios gali būti insinuacijos dėl vieno ar kito asmens. Aš esu partijos pirmininko pavaduotojas. Partijos, kuri šiandien gali turėti vieną pirmininką, kaip ir vieną arba kitą pavaduotoją. To aš neslėpiau ir neslėpsiu.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis klausia J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis pretendente, mano klausimas iš dviejų dalių. Žinau jus kaip labai temperamentingą Seimo narį. Rengiau su jumis keletą bendrų projektų ir žinau, kad jūsų temperamentas yra tikrai teatrinis. Ar šios naujos pareigos tą temperamentą nukreips į tradicinius parlamentaro rėmus? Tai pirmas klausimas. Aš palinkėčiau, kad jūs atsakytumėte taip.

Antras klausimas, aš pratęsiu frakcijos seniūnės klausimą. Mes čia visi kalbame apie mūsų valgyklas, restoranus, bet kokia jūsų principinė nuostata dėl transporto lengvatų? Aš manyčiau, kad Seimo nariui tai yra būtina lengvata. Norėčiau, kad jūs šiuo klausimu pasakytumėte, nes žinau, kad gausioje vicepirmininkų kohortoje į tą klausimą žiūrima labai nevienodai. Ar jums, tarkim, pavyktų įtikinti poną Gintarą, nes jis mąsto kitaip šiuo klausimu?

A.ČAPLIKAS. Dėl temperamento, pone Juliau, supratau kaip palinkėjimą ir sakau taip: koks esu, toks esu, bet mano temperamentas, charakterio būdas nesutrukdė būti ir ministru. Aš tikiuosi, kad nesutrukdys, jeigu jūs pasitikėsite, būti ir Seimo Pirmininko pavaduotoju.

O dėl tariamų lengvatų ar privilegijų mes turėtume apsibrėžti. Kas yra būtina darbui, kartu ir automobilis, tai jis būtinas darbui. Taip pat ir reprezentacijai. Kad tai turi būti naudojama saikingai ir protingai, aš sutinku, bet to atsisakyti visiškai – nelabai įsivaizduoju, kad mūsų Ministras Pirmininkas ar Prezidentas, ar Seimo Pirmininkas važinėtų visuomeniniu transportu. Demokratiniame pasaulyje yra tam tikri protokoliniai reikalavimai, yra susiklosčiusios tradicijos. Šiuo atveju išradinėti dviračio tikrai nereikia, reikia, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. Manau, kad to neturi daryti Seimo nariai. Tam yra Seimo kancleris, tam turi būti nustatyta tvarka ir tai turi būti sutvarkyta.

Seimo posėdis Nr. 221 (2006 10 10, vakarinis)

Socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 5, 8, 14, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1637 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji, kadangi nėra pagrindinio komiteto atstovo, darome šio klausimo svarstymo pertrauką ir pereiname prie darbotvarkės 2-9 klausimo. Socialinių įmonių įstatymo 3, 4 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1637. Pranešėjas – J.Čekuolis. Pateikimas. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių įmonių įstatymo nauja redakcija Lietuvoje galioja nuo 2004 metų. Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra patobulinti ir pakoreguoti kai kurias formuluotes, išspręsti įstatymo taikymo praktikoje iškylančias problemas, kurios leistų pagerinti ir supaprastinti pirmiausia neįgalių asmenų integracijos į darbo rinką sąlygas. Kokie konkretūs pakeitimai turimi galvoje?

Pirmiausia neįgalumo lygiai ir galimų subsidijų teikimas neįgaliems darbuotojams. Šiuo metu įstatyme numatyta nuostata, jog per valstybės subsidiją remiami tie darbuotojai, kuriems yra nustatytas nuo 30 iki 55% neįgalumo lygis. Anksčiau mes turėjome invalidumo grupes, dabar yra neįgalumo lygiai. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymą buvę pirmosios grupės, tos senosios pirmosios grupės, invalidai yra prilyginti 15% neįgalumo lygiui. Išeina, kad buvę pirmosios grupės neįgalieji tarsi ir nebeturi teisės gauti subsidijų. Siekiant šį dalyką ištaisyti, o tokių dirbančių žmonių yra, siūloma, kad mes rašytume – turintys ne nuo 30 iki 55%, o iki 55% darbingumo lygį remiami per subsidijas, jeigu įsidarbina.

Taip pat siūloma nustatyti, kad panašias subsidijas ir kompensacijas gautų asmenys, kuriems yra nustatytas didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Tai yra pensinio amžiaus sulaukę neįgalieji. Nemažai jų dar turi galimybių ir noro toliau dirbti, tačiau darbdaviai juos veja iš darbo, nes už juos papildomų subsidijų jau nebemokama. Kažin ar tai yra teisinga, jeigu žmogus sugeba, galbūt darbo rinkoje jį reikėtų palikti.

Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, draudžiančios socialinėms įmonėms priimti neįgalius asmenis į darbą trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Tiksliau, ne draudžiančios, bet subsidija tik tokiu atveju yra mokama. Nemažai socialinių įmonių, dauguma jų, yra smulkaus verslo, ir planuoti dvylikai mėnesių į priekį, kokius turės užsakymus ar panašiai, būna sudėtinga. Todėl siūloma šį ribojimą naikinti, nes tikrai pastebėta, jog tai neįgaliesiems trukdo integruotis į darbo rinką.

Yra kelios pataisos, kurios mažina, sakykim taip, biurokratinių derinimų grandinę. Dabar reikalaujama, kad socialinė įmonė savo veiklos verslo planą suderintų net su keturiomis valstybinėmis institucijomis. Abejotina, ar tikslinga tiek daug derinti. Suprantama, kai buvo priimamas įstatymas, naujas projektas, atrodė, jog tai gali būti svarbu, kad apsisaugotų nuo hipotetiškai galimų piktnaudžiavimų. Bet praktika parodė, jog to yra per daug ir užtenka vieno derinimo toje institucijoje, kuri skiria statusą arba kuri po to skiria subsidijas. Tai darbo birža. Tiek būtų pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega E.Žakaris. Prašom klausti.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, analogiškas pataisas dėl darbingumo lygio aš siūliau Užimtumo rėmimo įstatymui, bet jūsų komitetas nepritarė. Labai džiaugčiausi, jei jums pavyktų įrodyti tai, ką jūs siūlote.

Mano klausimas būtų dėl terminuotų darbo sutarčių. Be abejo, 12 mėnesių žmogų įdarbinti… Nebuvo galima trumpesniam laikui. Tai, be abejo, nebuvo gerai. Bet visiškai išbraukus apribojimus, bent man atrodo, gali susidaryti tokia situacija, kai žmones su negalia darbdaviai nuolat įdarbins terminuota sutartimi mėnesiui, trims, tada tęs, tęs, tęs ir tai bus iki begalybės. Žmonėms nebus jokių garantijų. Ar tai nepablogins žmonių, kuriems skirtas šis įstatymas, padėties? Ačiū.

J.ČEKUOLIS. Ačiū už klausimą. Apie tai buvo galvojama rengiant įstatymo projektą. Džiaugiuosi, kad jūs sutinkate su mintimi, jog 12 mėnesių yra per ilgas laikotarpis. Buvo minčių įrašyti 3 mėnesius, 6 mėnesius. Palikime tai svarstyti komitete, ir tada mes priimsime optimalų sprendimą. Bet 12 mėnesių yra per ilgas terminas. Ir tai yra esmė, dėl kurios mes abu sutariame, man atrodo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega M.Žymantas. Prašom.

M.ŽYMANTAS (DPF). Iš dalies pritariu 12 mėnesių lyg ir panaikinimui. Bet jeigu žmogus gaudavo darbo vietą ir turėjo ją garantuotai 12 mėnesių, dabar išbraukus tai, jis, kaip ir Edvardas sako, neturės jokios garantijos, jokio užtikrintumo. Ar mes nuo vienos bėdos nenušoksim prie kitos bėdos? Koks poreikis iš viso Lietuvoje yra tiems, kurie turi 15% darbingumą? Ar dėl 2–3 žmonių mes nekeičiame įstatymo ir nepradedame be reikalo laužyti ietis?

J.ČEKUOLIS. Ačiū už klausimus. Dėl 12 mėnesių patikslinu, kad įsipareigoja išlaikyti šį socialinį asmenį, įdarbintą savo įmonėje 12 mėnesių, darbdavys. Ne valstybė metams sukuria darbo vietą, bet darbdavys turi įsipareigojimą jį išlaikyti savo įmonėje mažiausiai tokį laikotarpį. Socialinės įmonės, dažnai būna vytelių pynimas, krepšių pynimas ir panašiai, turi užsakymą, po mėnesio – nėra užsakymo. Yra lankstumas, būdingas smulkiajam verslui. Todėl kartais neturi garantijų, kad 12 mėnesių išlaikys.

Apie 15% ir apie buvusią pirmąją invalidumo grupę. Aš konkretų pavyzdį pateiksiu. Aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonė UAB „Liregus“, buvęs aklųjų kombinatas. Toje įmonėje dirbo 41 buvusios pirmosios grupės invalidas. Jų darbdavys dabar nebegali pretenduoti į subsidijas. Konkretus pavyzdys. Yra tokių atvejų, yra, ne 2–3.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai dėkoju. Aš norėjau paklausti dėl terminuotų sutarčių, pranešėjas jau atsakė. Ačiū.

J.ČEKUOLIS. Mes komitete iš tiesų rasime optimalų sprendimą, man atrodo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Jakučionis. Prašom klausti.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Norėčiau, kad kolega paaiškintų. Čia siūloma išbraukti skaičius 30–55% ir rašyti iki 55%. Ar tai reiškia, kad asmuo, turintis tik 5% darbingumo, galės būti įdarbinamas ir tai įmonei bus teikiamos didelės lengvatos ir panašiai?

J.ČEKUOLIS. Paaiškinu, kad mes, išbraukdami nuo 30% iki 55%, t.y. naikindami 30% ribą, suteikiame galimybę buvusiems I grupės invalidams įsidarbinti. Yra nukentėjusių žmonių, kurie nevaldo rankų, nevaldo kojų, bet sugeba dirbti kokį nors darbą. Negi mes juos turėtume stumti lauk iš darbo rinkos, kad sėdėtų namie ir nieko neveiktų? Tai yra esmė. O ar 5%, ar 0%, aš negaliu jums dabar detaliai pasakyti. Juo labiau yra akivaizdu, kad darbdavys juos vis tiek priima į darbą. Šiuo atveju šių procentų išbraukimas yra dėl buvusios I grupės asmenų.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia kolegai norėčiau priminti, kad šis įstatymas buvo rengtas neįgaliesiems, o ne įmonėms. Norėčiau pasiginčyti dėl jūsų teiginio dėl 12 mėnesių termino. Manau, tai yra pats kritiškiausias jūsų siūlymų momentas. Jūs rašote, kad ši nuostata yra nenaudinga socialinėms įmonėms. Tai prieštarauja šio įstatymo idėjai, nes ne įmonei turi būti nauda, o žmogui. Mano klausimas būtų toks. Kaip tik yra atvirkščiai, socialinės įmonės kreipiasi su pasiūlymu panaikinti apribojimus, nes jos visą laiką plečiasi, tai yra nuolatinis darbas, o ne trumpalaikis. Ta garantija suteikia tam tikrą saugumo jausmą, nes ne socialinė įmonė išlaiko, o valstybė remia tą vietą, subsidijuoja, jos įkūrimas, darbo vietos sukūrimas, gali kainuoti brangiau negu darbo užmokestis ir socialinis draudimas. Trumpalaikis priėmimas būtų, manau, nelogiškas. Leiskite nesutikti su jūsų nuostata dėl termino sutrumpinimo, nes, manau, esmė buvo ta, kad neįgalusis darbo rinkoje galėtų ilgiau jaustis saugus.

J.ČEKUOLIS. Norėčiau pakomentuoti komiteto pirmininko teiginius. Kai mes ankstyvą pavasarį diskutavome šiuo klausimu, 12 mėnesių terminas buvo vienas pagrindinių klausimų, kurie buvo keliami. Yra Neįgaliųjų įmonių sąjungos… asociacijos raštas, kuriame akcentuojamas šis klausimas, Darbo birža irgi tą patį rašo. Tik ministerija yra ta, kuri atkakliai laikosi 12 mėnesių laikotarpio. Padiskutuosime, išspręsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, džiaugiuosi, kad jūs teikiate tokias pataisas, man teko bendrauti ne su viena socialine įmone. Labai gerai, kad yra trumpesnis terminas, nes ateina žmonės, pasitikrina gebėjimus, pasižiūri, ar jie galės dirbti, ar jiems darbas toje įmonėje tinkamas. Tik yra kitų problemų. Socialinės įmonės gauna iš valstybės dotacijas, įsteigia darbo vietą, kad žmogus galėtų dirbti, tai yra nemažos sąnaudos. Mes turime Užimtumo rėmimo įstatymą, pagal kurį žmogus, atėjęs į darbo biržą, turi eiti per darbo rinkos mokymo tarnybą tam, kad įsigytų darbo įgūdžių, o šios socialinės įmonės jau turi parengtą darbo vietą. Kaip jums atrodo, kaip reikėtų sujungti ir padaryti, kad iš tikrųjų tos socialinės įmonės galėtų vykdyti ir mokymą?

J.ČEKUOLIS. Labai geras pasiūlymas, ypač, jeigu kalbėtume apie tas socialines įmones, kurios atsirado ne tuščioje vietoje, bet turėjo bazę. Prisiminkime, pavyzdžiui, kad ir senų laikų aklųjų, silpnaregių ir kurčiųjų kombinatus. Ten yra tos infrastruktūros šiek tiek likę ir jūsų pasiūlymas yra labai geras. Manau, per svarstymą galėsime išsiaiškinti, bet yra vienas esminis dalykas, kuris yra skubiai keistinas, t.y. įstatymo lydimasis aktas. Yra Darbo biržos įsakymas dėl subsidijų mokėjimo pagal… subsidijos neįgaliųjų įmonių darbo aplinkai, t.y. gamybinėms ir poilsio patalpoms. Jeigu anksčiau buvo 70%, tai šiais metais taikomos tik 50% subsidijos socialinėms įmonėms. Kitos įmonės, kurios įdarbina socialinės rizikos asmenis, atsiduria skritingose sąlygose. Tai yra taip pat taisytinas momentas įstatymo lydimuoju aktu.

Seimo posėdis Nr. 222 (2006 10 12, rytinis)

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Ačiū, gerai, sutaupysim, kitą kartą paklausit. J.Čekuolis, ruošiasi A.Kubilius.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mano klausimas būtų kultūros ministrui apie šios dienos dalykinę Seimo aktualiją. Iš ryto mes turėjome balsuoti, dėl Autorių teisių įstatymo naujos redakcijos. Balsavimas atidėtas popietiniam posėdžiui. Sprendžiant iš reakcijos, salėje labai dviprasmiškos yra pozicijos ir nuomonės. Projektas buvo rengtas ankstesnės Vyriausybės. Jūs – naujas žmogus ministerijoje. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, jūsų vertinimą, nes tiek tarp autorių, tiek ir tarp jų teisių gynėjų yra labai nevienareikšmiškos nuomonės, ypač kalbant apie tą privalomą kolektyvinį autorinių teisių atstovavimą per LATGA ir apie LATGA’os kaip institucijos, gal mažai atskaitingos institucijos, kaip kiti nuogąstauja, tarsi dar didesnį sustiprėjimą, jos tokį finansinį sustiprėjimą, ir tai ne visiems, atrodo, yra geras dalykas. Tai kokia būtų jūsų nuomonė dėl šio projekto ir jame nagrinėjamų problemų? Ačiū.

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary Jonai Čekuoli. Iš tikrųjų labai ačiū už šį klausimą, nes šiandieną savo kabinete labai įdėmiai žiūrėjau šio klausimo priėmimo stadiją visą posėdį ir įsiminiau visų kalbėjusių Seimo narių pastabas ir nuogąstavimus. Pirmiausia labai norėčiau, ir čia kreipiuosi į gerbiamuosius Seimo narius, kad atskirtume du dalykus. Vienas dalykas – tai yra įstatymas, kurį priimti mus įpareigoja dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos. Viena yra 2001 metų, kita yra 2004 metų, jos yra sudėtos į įstatymą. Kitas klausimas – tai asociacijų, būtent dviejų agentūrų, kurios saugo autorių teises, tai būtent LATGA’os ir AGATA’os vadovų nevisiškai pamatuoti ir nevisiškai teisingi veiksmai, ir nevisiškas sutarimas su verslo visuomene, kuris iš esmės galbūt suteikia tokias asociacijas… kad daugelis Seimo narių labai prieštarauja įstatymui. Įstatymas to nereglamentuoja, plius mes su šiuo įstatymu vėluojame, ir Europos Komisija birželio 1 d. pateikė Lietuvai oficialų pranešimą, kad jau pradėta pažeidimų procedūra dėl minėtų direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę. Mes iš tikrųjų vėluojame ir sulauksim bėdos iš Europos Sąjungos.

Tačiau, kaip jau minėjau, yra dvi problemos. Šis įstatymas visiškai nereglamentuoja sąsajų, kur iš tikrųjų Lietuvoje yra problemų. Aš, tik pradėjęs dirbti kultūros ministru, atkreipiau dėmesį į problemą, kad mūsų LATGA ir AGATA, šios asociacijos, kažkaip labai neprotingai galbūt, sakyčiau, labai neetiškai kartais elgiasi su verslininkais, su tais, kurie naudoja meninį produktą arba intelektinę nuosavybę ir ne visada yra teisūs. Noriu visiems užtikrinti, kad šios asociacijos iš tikrųjų turi sudaryti sutartis ir nereikalauti, o sutartis pagal Civilinį kodeksą yra susitarimas tarp dviejų subjektų. Ir jeigu sykį viena ar kita asociacija reikalauja vieno, o kita šalis reikalauja kito, tai yra jų susitarimas. Jeigu to susitarimo nėra, tai tada yra teismas. Tačiau nuolaidas reikia daryti iš abiejų pusių.

Dėl pasiūlymų dėl įstatymo, kad į komisiją būtų įtraukti ne tiktai Kultūros ministerijos atstovai, bet ir Teisingumo ministerijos, ir kitų ministerijų, mūsų Kultūros ministerija visiškai neprieštarauja. Ir būtų labai gerai, Vyriausybės nutarimu galbūt mes galėtume patvirtinti šią komisiją ir iš tikrųjų sutaikyti kelis subjektus, tai būtent: autorines teises ginančias LATGA ir AGATA su kitom struktūrom, kurios moka už visą autorių produkciją, už visą autorinę teisę, dabar yra ir kompiuterinės programos. Čia yra daug, turima omenyje ne tik muzikos kūriniai, dailės paveikslai ir visa kita. Vieną kartą pas valstybės sekretorę prie apvaliojo stalo jau buvo susirinkę tiek restoranų ir viešbučių savininkai, tiek LATGA’os atstovai ir priėjo prie bendros nuomonės. Manau, tokie susitikimai turėtų būti ne pavieniai. Mano supratimu, norint iš tikrųjų galima rasti šių dviejų struktūrų susitarimą. Taigi dar kartą labai prašyčiau, jeigu būtų galimybė, po pietų kiekvieno Seimo nario ir net gerbiamosios Seimo narės L.Mogenienės, kurios rimtus argumentus dėl kvadratinių metrų aš girdėjau, taip pat Seimo nario pono V.Domarko, kurio argumentai, kaip nepriimti to įstatymo, taip pat svarūs, noriu dar kartą pasakyti…

PIRMININKAS. Ministre, laikas!

J.JUČAS. Tai yra du skirtingi dalykai. Ačiū jums. Atsiprašau už galbūt per ilgą savo kalbą.

Seimo posėdis Nr. 223 (2006 10 12, vakarinis)

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-891(2*) (svarstymas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aišku, su šiuo įstatymo projektu yra tokie šiek tiek cirkai, nes jis yra užregistruotas be kelių dienų lygiai prieš metus. Kliūčių buvo iš pat pradžių, nes jau po registracijos Teisės departamentas parašė, kad tai galbūt prieštarauja Konstitucijai. Paskui komitetas parašė, kad tai niekai, jokiai Konstitucijai neprieštarauja, ir po penkių–šešių mėnesių gavau teisę pateikti šį įstatymo projektą. Gerai, pateikėme. Po to lygiai tiek pat, apie pusmetį, pragulėjo komitete ir tas klausimas nebuvo iš esmės sprendžiamas, nors visą laiką vyko lobistinė veikla: po Seimą zujo alkoholio pramonės, prekybininkų atstovai, beje, ne registruoti lobistai, o tiesiog asociacijų atstovai, ir įvairiausiais lygiais įtikinėjo valdininkus, politikus, kad tai negeras įstatymas ir nereikėtų jo priimti.

Nepaisant šios dienos rezultatų, vieną tikslą aš jau pasiekiau – Ūkio ministerija vis dėlto sukluso ir pataisė prekybos alkoholiu licencijos išdavimo tvarką. Na, jeigu nori prekiauti daugiabučiuose namuose, tai su gyventojais suderink tą laiką. Bet iš tikrųjų tai nesprendžia problemų, ne visas problemas išsprendžia, nes tik 51% gyventojų gali sutikti. O kaip kiti, kaip tie, kurie gyvena virš prekybos taško? Lygiai taip pat nesprendžia, sakysime, tokio atvejo. Pavyzdžiui, yra alaus prekybos taškas. Pagal įstatymą turi būti 50 metrų nuo mokyklos ar ligoninės. Sakykime, mokyklos. Tai juk ne paslaptis, kad per pertraukas mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai bėga ir ten perka alų. Jeigu vietos taryba turėtų teisę pasakyti, kad bent pamokų metu tas kioskas neprekiautų, tai problema būtų išspręsta labai paprastai. Mano supratimu, valstybėje daroma šitaip: „pijokai“ turi ir žmogaus teises, ir konstitucines teises, o tiems, kurie kenčia nuo tų „pijokų“, nereikia nei žmogaus teisių, nei konstitucinių teisių. Jie pas mus tampa visiški beteisiai.

Manau, kad mano įstatymo projektas yra gana normalus, ten viskas yra normaliai subalansuota. Savivaldybių tarybos turi ne pareigą, o tik teisę, ir ne šiaip kada nors savo noru, bet jeigu yra motyvuoti šalia gyvenančių gyventojų ir policijos nusiskundimai. Tai nėra bet kas. Taigi aš vis dėlto siūlyčiau balsuoti už tokį įstatymo projektą. Man atrodo, Lietuvoje dėl to bus geriau gyventi. Ačiū.

Darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1423A (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – 2-11 klausimas – Darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Čaplikas. 30 Seimo narių parašų yra surinkta. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, sulaukęs Seimo posėdžio pabaigos, teikiu jums Darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas visiems žinomas vienu pavadinimu – kalėdinės atostogos. Jis yra susijęs su darbo dienų, sutampančių su šventinėmis dienomis, perkėlimu į vieną arba į kitą laikotarpį. Šiandien galiojanti tvarka aiškiai nustatyta balsuojant Seime, kad perkeliama į artimiausią darbo dieną, t.y. į pirmadienį. Šiais metais mes pamatėme, kaip veikia šis mechanizmas. Buvo daug ginčų ir nesutarimų. Mano manymu, iš tikrųjų vertėtų grįžti prie svarstymo ir prie pirminės idėjos, kurią aš pateikiau, kad sutampančios dienos vis dėlto būtų perkeltos į kalėdinį laikotarpį.

Mums per šį laikotarpį teko diskutuoti ir su profsąjungomis, ir su darbdaviais. Keisčiausia tai, kad darbdaviai sutiktų perkelti į kalėdinį laikotarpį, o kai kurių profsąjungų veikėjų pozicijos aš tikrai nelabai suprantu, man ji kartais sunkiai suvokiama.

Teikiame tai, ką teikiau prieš metus. Galiu tik patikslinti, kad šį kartą patobulinome įstatymo projektą. Kad profsąjungos ir darbdaviai nereikštų didelių priekaištų, jame yra palikta galimybė, kad kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu gali būti numatyti ir kiti kompensavimo būdai. Šiuo atveju mes vėl darome išlygą, kad jeigu pramonės įmonės ar stiprios profsąjungos norėtų turėti kitas kompensacijos formas, šio įstatymo punkte yra aiškiai pasakyta, kad taip, tai įmanoma. Turėkite kolektyvinę sutartį arba šalių sutarimu bus galima perkelti ir į kitą laikotarpį. Ši formuluotė, man atrodo, jau yra tinkama pradėti diskusijoms, nes galima žiūrėti įvairiai.

Galbūt aš ir nebūčiau registravęs šios pataisos, bet nuolat sklandančios kalbos apie tai, kad bus panaikintas kompensavimo mechanizmas, mane paskatino dar kartą registruoti šią pataisą. Pripažįstu, kad įstatymų dažnai keisti nereikėtų, bet, manau, jeigu šį kartą mes apsispręsime ir po ilgų svarstymų pritarsime, sprendimas bus teisingas. Viduje mes, matyt, visi tai jaučiame, bet yra tam tikra baimė arba pritrūksta drąsos. Jeigu iki kalėdinio laikotarpio mes galėtume priimti šį įstatymą, tai kitais metais būtų tikrai gera dovana žmonėms.

Technines detales, apie kurias kalbama… Aš turiu statistinius duomenis ir pateiksiu Seimo nariams, jeigu bus pritarta po pateikimo. Tų sutampančių dienų tikrai užtenka 15 metų į priekį. Dienos, kurios per metus sutampa, svyruoja tarp 4 ir 6 dienų.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, kad nekalbėčiau dėl motyvų, iš karto pasakau, kad pritariu jūsų idėjai, nes pats turiu bent keleto verslininkų nusiskundimus, kad jie per tuos keletą dienų, keturias dienas, vis tiek patys turi eiti ir prašyti darbuotojų dirbti, ypač vasaros metu, kai vyksta statybos. Žmonės neturi galimybės nusipirkti tam tikrų prekių. Dėl to laimi biudžetininkai. Aš noriu paklausti, nors jūs baigdamas ir atsakėte, kiek maksimaliai ir minimaliai per metus reikės papildomų dienų padaryti ne darbo dienomis, kad atsirastų tokios atostogos?

A.ČAPLIKAS. Šiandien galiojanti nuostata… Aš išsiųsiu Seimo nariams informaciją. Mes suskaičiavome, kad 10 metų į priekį su šventėmis sutampa nuo 4 iki 6 išeiginių dienų. Tokios šiandien yra. Papildomų dienų per dešimties metų laikotarpį tikrai nereikia surasti.

Seimo posėdis Nr. 226 (2006 10 19, rytinis)

Vyriausybės valanda

Dabar prašome Vyriausybę užimti savo vietas ir pradedame Vyriausybės valandą, kuriai numatytas laikas iki 13.30 valandos.

Ačiū. Gerbiamieji, remiantis Statutu, pirmoji klausia Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Norėjau klausimą užduoti vidaus reikalų ministrui, bet jo nematau. Ateina vidaus reikalų ministras, tai gal tada užduosiu klausimą. Turbūt visi vakar skaitėme apie susišaudymą, įvykusį viduryje Kauno miesto, kaip sakoma, taikiu metu normalių žmonių būryje. Iš tiesų kaip turi jaustis eiliniai Kauno gyventojai. Tai yra žinomi nusikaltėliai, kurie turėjo, pasirodo, apribojimus neišeiti iš namų, neturėti ginklo, o jie niekieno nežaboti viduryje Kauno miesto sukėlė tokį incidentą ir tokį susišaudymą, kad pavojus kilo ir taikiems gyventojams.

Gerbiamasis ministre, ar šis klausimas buvo svarstomas jūsų vadovaujamoje ministerijoje, kokių jūs galite imtis priemonių, kad iš tikrųjų būtų sutramdomi tokie visiems žinomi nusikaltėliai ir nebūtų grėsmės taikiems vieno ar kito miesto gyventojams? Ačiū už atsakymą.

R.ŠUKYS (LCSF). Atsiprašau, iš karto maniau, kad neveikia mikrofonas. Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad ministerijoje mes nesvarstėme šio klausimo, nes šiuo atveju kalbama apie padarytą nusikaltimą ir apie vykdomą ikiteisminį tyrimą. Jį pagal kompetenciją vykdo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kontroliuoja Prokuratūra. Aš suprantu, kiek aš galėčiau atsakyti į tą klausimą, iš principo, kai kalbama apie nusikalstamumą, apie nusikaltimus, kurie priskiriami prie sunkių nusikaltimų, ir pati situacija, kaip jūs pasakėte, be abejo, yra vertintina labai susirūpinus, t.y. įvykis įvyko viduryje dienos, iš tiesų akivaizdu, kad buvo kilęs pavojus aplinkiniams žmonėms. Bet šiuo atveju pasakyti ką nors konkrečiai ar pasakyti, kad ateityje nepasikartos tokių nusikaltimų (yra tokia problema, prie kiekvieno žmogaus konkrečiu momentu toje vietoje policininkas, kai padaromas nusikaltimas, ne visada atsiranda), aš tikrai tokio pažado duoti, deja, negaliu. Manau, kompetentingi pareigūnai bylą ištirs ir bus duoti atsakymai į klausimus, kodėl tai įvyko, kas ten įvyko. Bet tą turi padaryti tie specialistai, kurių kompetencijai tai yra priskirta pagal Konstituciją ir įstatymus. Tikrai ne vidaus reikalų ministras šiuo atveju tiria nusikaltimus ir ypač, ką jūs sakėte, nužudymo atvejus, nes ten vieną žmogų nušovė. Matyt, reikės, jeigu kada bus generalinis prokuroras, paklausti jo, kaip tas tyrimas vyksta. Šiuo atveju ministras neturi tokios kompetencijos ir netgi tai gali būti suprasta kaip tam tikra įtaka tyrimui. Tad atsiprašau, daugiau negaliu nieko komentuoti.

Seimo posėdis Nr. 227 (2006 10 19, vakarinis)

Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus atsakymai į Seimo narių klausimus

Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Kadangi jau paskutinis klausimas, mano klausimas bus susijęs su tema, kuri šiandien buvo mažai arba visai neminėta. Kai jūsų departamento pareigūnai atliko veiksmus prieš laikraščio „Laisvas laikraštis“ redakciją, taip pat buvo kalbama ir apie informacijos nutekinimo problemas, apie vadinamuosius kurmius. Jūs minėjote vidinį tarnybinį patikrinimą. Norėčiau pasiteirauti, ar jis vykdomas, galbūt jau yra rezultatai, galbūt jūs jau išsiaiškinote asmenį, kuris nutekindavo informaciją, arba tą sistemą, kuri pas jus veikia? Kokia šiandien situacija šiuo klausimu? Ačiū.

A.POCIUS. Dėkui už rimtą klausimą. Tyrimas yra atliekamas, tyrimas intensyvėja ir kai bus priimti teisiniai sprendimai, aš manau, kad bus informuota ir visuomenė, ir Seimo nariai galės gauti atitinkamą informaciją tuo klausimu.

Seimo posėdis Nr. 228 (2006 10 24, neeilinis)

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1209(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiek tiek juokingai pašnekėsiu. Turi Jonas nekilnojamojo turto, nuomoja, turi Petras nekilnojamojo turto, nuomoja. Jonas moka nekilnojamojo turto mokestį, Petras nemoka. Mes dabar šiuo įstatymo projektu norėtume prieiti prie tokios situacijos, kai verslui sukuriamos iš tikrųjų nelygios sąlygos. Čia aš kalbu apie bažnyčių turtą, naudojamą komercinei veiklai. Iš tikrųjų nėra logikos atleisti nuo mokesčio.

Antra vertus, visoms parlamentinėms partijoms yra pasiūlytas projektas, atėjęs iš Vyriausybės, tarp partijų sutartas, kuriame siūloma, kad vis dėlto nereikėtų mums priimti įstatymų, kurie didins biudžeto deficitą. Čia dalis mokesčių mokėtojų yra atleidžiama nuo mokesčių, padaroma mokestinė lengvata, padaroma išimtis ir tai mažins biudžeto pajamas. Aš manau, nereikėtų to daryti. Ačiū.

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

Saulius Lapėnas

Spalio mėn. 23 d. Seime, S.Lapėnas dalyvavo konferencijoje “Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje: situacija ir perspektyvos”, bei perskaitė pranešimą “Gyventojų verslumo lygio kėlimas – svarbiausias ekonominis Valstybės uždavinys”.

Spalio 23 d. Seimo narys Saulius Lapėnas Seredžiaus seniūnijoje susitiko su seniūnu Jonu Pikoraičiu ir priėmė pageidaujančius susitikti gyventojus, su kuriais aptarė: nedarbo, girtavimo, viešųjų darbų reikalingumo, jaunimo užimtumo, jaunimo norą užsidirbti svetur problemas.

Spalio 27d. Seimo narys Saulius Lapėnas, Jurbarko savivaldybės mero pavaduotojas Ričardas Juška, Liberalų ir centro sąjungos Jurbarko skyriaus tarybos narė Rasa Karalienė susitiko su Armeniškių kaimo bendruomene.

Spalio 30d. Seimo narys Saulius Lapėnas buvo Jurbarko rajono Šimkaičių seniūnijoje. Susitikime su seniūne Elena Šileikiene aptarė kaimui aktualias problemas ir perspektyvas ateičiai.

Seimo narys Saulius Lapėnas džiaugiasi, kad šį mėnesį, jo ir kitų suinteresuotų asmenų, pastangomis buvo išpildytas, pavasarį Juodaičių miestelio gyventojams per susitikimą duotas pažadas – nuo autostrados Kaunas - Klaipėda pastatyta nuoroda į Juodaičių miestelį.

Arminas Lydeka

Spalio 3-5d. A.Lydeka buvo išvykęs į komandiruotę Briuselyje. Jos metu dalyvavo Europos Parlamento ir Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų komitetų posėdyje Europos Sąjungos plėtros politikos klausimais. Kalbėta apie Lietuvai ypač aktualią plėtros pagalbą.

Būdamas Briuselyje A.Lydeka taip pat prisijungė prie EP iniciatyvos “ Akcija dėl smurto”, skatinančios domėtis smurto problema, prisidėti prie su tuo susijusių problemų sprendimo tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu.

Spalio 11d. A.Lydeka dalyvavo Konstitucinio Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą dėl Pilietybės įstatymo ir Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatų konstitucingumo. Kaip suinteresuotos pusės atstovas, atsakinėjo į posėdžio metu iškeltus klausimus.

Spalio 11-12d. A.Lydeka dalyvavo susitikimuose su Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu.

Spalio 14-20d. jaunieji politikai buvo išvykę į A.Lydekos organizuotą kelionę ir konferenciją. Kelionės metu buvo aplankyti miestai: Praha, Liuksemburgas, Paryžius, Briuselis. Briuselyje jaunimas dalyvavo konferencijoje “Jaunimo mobilumas: galimybės studijuoti ir dirbti Europos Sąjungoje”, aplankė Lietuvos Misiją prie Europos Sąjungos, Lietuvos Misiją prie NATO.

Spalio 26d. A.Lydeka bendravo su Vakarų Lietuvos regiono Finansų ministerijos Mokesčių inspekcijos atstovais.

Spalio 27d. A.Lydeka buvo išvykęs į Pasvalį, kur bendravo su Pasvalio savivaldybės, švietimo ir kultūros atstovais, verslininkais.

Spalio 28d. A.Lydeka Vilniuje bendravo su įvairių Lietuvos miestų ir miestelių bankų atstovais. Padarė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Spalio 30d. A.Lydeka bendravo su Pasaulinės jaunųjų lyderių ir verslininkų federacijos (JCI) atstovais Vilniuje. Seimo narys padarė pranešimą ir atsakė į jų klausimus.

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas