2006-11-01 - 2006-11-30

SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2006 m. Lapkritis

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

R.Palaitis: Seimas kovą su politine korupcija įsivaizduoja, kaip deklaracijų pasirašymą, o ne įstatymų taisymą 2006 11 07

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60526&p_k=1;

LiCS: “Kodėl Seimas nenori lipti iš politinės korupcijos balos?” 2006 11 07

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60536&p_k=1;

A.Čaplikas: Parlamentarams - dar vienas sąžiningumo testas dėl tiesioginių merų rinkimų 2006 11 09

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60617&p_k=1;

R.Palaitis: Prekyba alkoholiu neturi pažeisti vietos bendruomenės teisių 2006 11 09

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60744&p_k=1;

A.Čaplikas: profsąjungos palaiko “laisvų Kalėdų” idėją 2006 11 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60745&p_k=1;

A.Čaplikas: būtina pradėti spręsti valstybės tarnautojų atlyginimų “įšaldymo” problemą 2006 11 14

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60756&p_k=1;

A.Čaplikas: kas mokės už politikų pliurpalizmą? 2006 11 14

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60781&p_k=1;

Liberalcentristai Seimui dar kartą siūlys apsispręsti dėl esminių permainų partijų finansavimo sistemoje 2006 11 14

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60782&p_k=1;

A.Čaplikas: mokesčių naštą reikėtų mažinti sparčiau 2006 11 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60834&p_k=1;

LiCS: Rytų skirstomųjų tinklų privatizavimas – nesavalaikis 2006 11 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60833&p_k=1;

R.Palaitis: Švietimo sistema turėtų lanksčiau žiūrėti į sveikatos problemų turinčius vaikus 2006 11 16

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60869&p_k=1;

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovai lankysis Kupiškyje 2006 11 16

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60870&p_k=1;

A.Čaplikas: ar Seimas ryšis sustabdyti rinkėjų mulkinimą per savivaldos rinkimus? 2006 11 16

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=60894&p_k=1;

A.Čaplikas: Seimas žengė žingsnį, kad būtų stabdomas piktnaudžiavimas balsuojant paštu 2006 11 17

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61018&p_k=1;

A.Čaplikas: Seimas iš dalies ryžosi stabdyti rinkėjų mulkinimą per savivaldos rinkimus 2006 11 17

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61019&p_k=1;

Seimo komitetas svarstys ar pritarti liberalcentristų iniciatyvai, leisti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje ir be nukentėjusiojo skundo 2006 11 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61020&p_k=1;

A.Lydeka: saugumo keliuose stiprinimas neturi virsti represijomis 2006 11 23

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61215&p_k=1;

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vizitas Panevėžyje ir Rokiškyje 2006 11 23

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61216&p_k=1;

Liberalų ir centro sąjungos atstovai lankysis Telšiuose ir Plungėje 2006 11 23

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61217&p_k=1;

A.Zuokas: Kodėl Seimo nariams “griūva dangus”? 2006 11 28

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61313&p_k=1;

A.Čaplikas: Seimo nariai nusprendė, “nevaržyti” savęs per savivaldos rinkimus 2006 11 28

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61314&p_k=1;

A.Čaplikas: Seimas žengė žingsnį, kad būtų stabdomas piktnaudžiavimas balsuojant paštu 2006 11 28

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61340&p_k=1;

Liberalų ir centro sąjungos atstovai lankysis Klaipėdoje ir Kretingoje 2006 11 29

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61447&p_k=1;

Seimo vicepirmininkas A.Čaplikas lankysis Elektrėnuose ir Šilalėje 2006 11 29

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61448&p_k=1;

A.Lydeka: smurtas šeimoje – nusikaltimas visuomenei 2006 11 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61469&p_k=1;

 

 

 

SPAUDOS KONFERENCIJOS

Seimo Ekonomikos komiteto nario, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nario Sauliaus LAPĖNO ir Seimo Verslo ir užimtumo komisijos narės, Valstiečių liaudininkų frakcijos narės Laimos MOGENIENĖS spaudos konferencija „Smulkiajam verslui – naujos galimybės“ 2006 11 15

 

 

 

 

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

Lapkričio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje surengė 7 posėdžius. Pagrindinė šio mėnesio posėdžių tema, be frakcijos pozicijos dėl įstatymų projektų, įtrauktų į 2006 Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes aptarimo bei frakcijos narių nuomonių išsakymo kitais klausimais, buvo Valstybės biudžeto projekto svarstymas ir frakcijos narių vizitų į Lietuvos miestus planavimas bei aptarimas.

Lapkričio 7 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Lapkričio 8 d. Frakcijos posėdis

Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė.

Lapkričio 14 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos nariai susitiko su buvusiu Ūkio ministru P. Čėsna dėl Seimo laikinosios komisijos AB “Alita” privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Lapkričio 15 d. Frakcijos posėdžiai

Posėdyje aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti einamieji klausimai.

Lapkričio 21 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Lapkričio 22 d. Frakcijos posėdis

Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

Lapkričio 28 d. Frakcijos posėdis

Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.

 

 

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285673

- Teikia LR Seimo nariai A.Čaplikas, V.Bogušis, R.Palaitis, R.Remeika ir J.Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos pastogės užbaigimo darbams finansuoti 180 tūkst. Lt.

- Registracija 2006 11 02

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285672

- Teikia LR Seimo nariai A.Čaplikas, V.Bogušis, R.Palaitis, R.Remeika ir J.Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Šilalės pirminio sveikatos priežiūros centro rekonstrukcijai, pritaikant patalpas Suaugusiųjų mokyklos poreikiams, 700 tūkst. Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285671

- Teikia LR Seimo nariai A.Čaplikas, V.Bogušis, R.Palaitis, R.Remeika ir J.Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: skirti bendro Prienų miesto “Žiburio” gimnazijos ir “Ąžuolo” pradinės mokyklos stadiono sutvarkymui 500 tūkst.Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

-Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285670

- Teikia LR Seimo nariai A.Čaplikas, V.Bogušis, R.Palaitis, R.Remeika ir J.Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: įtraukti į Valstybės investicijų 2007-2009 metų programą Trakų rajono Rūdiškių vidurinės mokyklos renovaciją ir 2007 metais skirti darbų užbaigimui 865 tūkst. Lt.

- Registracija 2006 11 02

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

-Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285669

- Teikia LR Seimo nariai A.Čaplikas, V.Bogušis, R.Palaitis, R.Remeika ir J.Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: įrašyti į Valstybės investicijų 2007-2009 metų programą Anykščių kultūros centro pastato rekonstrukciją ir skirti 2007 metais rekonstrukcijos darbų techniniam projektui parengti ir projekto ekspertizei atlikti 398 tūkst.Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285660

- Teikia LR Seimo nariai R.Palaitis, A.Čaplikas, R.Remeika ir J.Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Palangos miesto savivaldybei 500 tūkst. Lt. Palangos gelbėjimo stoties renovacijai.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285704

- Teikia LR Seimo nariai R.Remeika, R.Palaitis ir A.Čaplikas;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Vilniaus miesto savivaldybei 425 tūkst. Lt. BMX dviračių trasos investiciniam projektui įgyvendinti.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285701

- Teikia LR Seimo nariai A.Čaplikas, R.Remeika ir R.Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Rietavo savivaldybei papildomai 100 tūkst. Lt. pastato Palangos g. 29, Rietave, projektavimo darbams.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285674

- Teikia LR Seimo nariai A.Čaplikas, V.Bogušis, R.Palaitis, R.Remeika ir J.Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: įrašyti į Valstybės investicijų 2007-2009 metų programą Anykščių miesto, Ramybės gatvėje esančio, pastato dalies rekonstravimą, pritaikant jį Anykščių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos poreikiams, ir skirti 2007 metais rekonstrukcijos darbų techniniam projektui parengti ir projekto ekspertizei atlikti 169 tūkst.Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285675

- Teikia LR Seimo narys J.Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 2007 metams Šalčininkų rajono Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos virtuvės ir valgyklos korpuso renovacijai 614 861 Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285681

- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: padidinti Lietuvos valstybinei filharmonijai asignavimus 500 tūkst. Litų, juos skiriant Kultūrinių renginių Palangoje kurortinio sezono metu vystymo programai.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS Akcizų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-1739)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285664

- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: cigarečių akcizą didinti proporciniu principu, absoliučiais dydžiais labiau branginant brangias cigaretes, mažiau – pigias, tikintis mažesnio kontrabandos apimčių augimo ir tuo pačiu didesnių pajamų į valstybės biudžetą.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285622

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Mažeikių rajono Buknaičių Henriko Nagio pagrindinės mokyklos pastato avarinės būklės likvidavimui ir remonto darbų užbaigimui 258 234 Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285623

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Mažeikių “Ateities” pradinės mokyklos pastato avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti 421 247 Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285624

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Mažeikių lopšelio – darželio “Berželis” pastato avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti 299 400 Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285625

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus valgyklos remontui 239 067 Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285626

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Mažeikių dailės pastato avarinės būklės likvidavimui ir remonto darbų užbaigimui 221 676 Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285627

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Mažeikių darželio – mokyklos “Kregždutė” pastato avarinei būklei likviduoti 315 371 Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285628

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Mažeikių specialiosios mokyklos pastatų rekonstrukcijai 476 tūkst. Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285629

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Mažeikių choreografijos mokyklos pastato avarinės būklės likvidavimui ir remonto darbų užbaigimui 217 835 Lt.

- Registracija 2006 11 02

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286020

- Teikia LR Seimo narys A.Čaplikas ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 11400 tūkst. Lt Vilniaus miesto savivaldybei Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninės Priėmimo skubios pagalbos, Operaciniam bei reanimacijos skyrių rekonstrukcijos projektui įgyvendinti.

- Registracija 2006 11 07

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285956

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: 2007 metams Klaipėdos miesto savivaldybei papildomai skirti tikslinės dotacijos valstybinėms funkcijoms vykdyti – 1141,3 tūkst.Lt.

- Registracija 2006 11 07

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285957

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: 2007 metais nenumatyti 4349,0 tūkst. Lt bendrosios dotacijos kompensacijos grąžinimo valstybės biudžetui iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto;

- Registracija 2006 11 07

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285958

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: įtraukti Mažosios Lietuvos muziejaus eksponatų saugyklų statybą (D.Vandens g. 4) į Valstybės investicijų 2007-2009 metų programą ir 2007 metais skirti 180 tūkst. Lt. techninio projekto parengimui.

- Registracija 2006 11 07

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285958

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: įtraukti Mažosios Lietuvos muziejaus eksponatų saugyklų statybą (D.Vandens g. 4) į Valstybės investicijų 2007-2009 metų programą ir 2007 metais skirti 180 tūkst. Lt. techninio projekto parengimui.

- Registracija 2006 11 07

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285959

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: įtraukti Pastato Pilies g. 4 restauracijos (BĮ Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) projektą į Valstybės investicijų 2007-2009 metų programą ir 2007 metais skirti 175 tūkst. Lt. techninio projekto parengimui.

- Registracija 2006 11 07

 

PASIŪLYMAS Konstitucijos 67, 119, 122 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XP-786A)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286183

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas ir J. Sabatauskas;

- Pasiūlymo tikslas: įteisinti tiesioginius savivaldybių merų rinkimus, paliekant jų kompetenciją reglamentuoti įstatymu;

- Registracija 2006 11 09

 

PASIŪLYMAS Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-1671(2))

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286184

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas ir A. Lydeka;

- Pasiūlymo tikslas: siekiama papildyti įtvirtintą baigtinį pareigų, nesuderinamų su savivaldybių tarybų nario mandatu, sąrašą į jį įtraukiant ir Europos Parlamento nario pareigas;

- Registracija 2006 11 09

 

PASIŪLYMAS Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-1671(2))

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286185

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas ir A. Lydeka;

- Pasiūlymo tikslas: siekiama įtvirtinti apribojimus Respublikos Prezidento, Seimo nario ir Europos Parlamento nario pareigas einantiems asmenims dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, numatant būtinybę šiems asmenims atsistatydinti iš užimamų pareigų prieš Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbiant rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašus ir šiems asmenims, įgyjant kandidatų į savivaldybių tarybų narius statusą. Taip pat siūloma numatyti, jog su kandidato į tarybos narius statusu nesuderinamas pareigas einančiam asmeniui nustatytu laiku ir tvarka nepranešus apie atsistatydinimą iš tokių pareigų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 1 dienai iki rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašų paskelbimo tokį asmenį išbraukia iš rinkiminių sąrašų, taip sutrumpindama sąrašą;

- Registracija 2006 11 09

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286137

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti VGTU III rūmų Architektūros fakulteto rekonstrukcijos ir remonto darbų užbaigimui 950 tūkstančių litų 2007 metams.

- Registracija 2006 11 09

 

PASIŪLYMAS Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-513A(3))

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286303

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: kad skiriant piniginę socialinę paramą nebūtų įskaitomos į šeimos pajamas išmokos vaikui, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

- Registracija 2006 11 10

 

PASIŪLYMAS Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-513A(3))

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286304

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: kad skiriant piniginę socialinę paramą nebūtų įskaitomos į šeimos pajamas vaikų su darbo santykiais susijusios pajamos;

- Registracija 2006 11 10

 

PASIŪLYMAS Švietimo įstatymo 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XP-1639)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286493

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis ir V. Grubliauskas;

- Pasiūlymo tikslas: esant specialiųjų poreikių vaikų tėvų prašymui, specialistams įvertinus šių vaikų brandą, pradinį ugdymą būtų galima pradėti teikti 1 metais vėliau, t.y. 8 metų amžiaus;

- Registracija 2006 11 14

 

PASIŪLYMAS Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-1735)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286499

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: nepanaikinti Žemės mokesčio įstatymonuostatos, kurioje nustatyta, kad kai žemės savininkai turi teisę į žemės mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, jog žemės savininkui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys savivaldybės teritorijos vietovėje, kuriai nustatytas vienas neapmokestinamasis dydis, laikomi vienu žemės sklypu;

- Registracija 2006 11 14

 

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286688

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis ir A. Salamakimas;

- Pasiūlymo tikslas: Politinių partijų finasnsavimui papildomai - 5 mln lt.

- Registracija 2006 11 16

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio pakeitimo ir papildymo, 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 178(1) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1853)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287165

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: papildžius Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnį, atsiranda draudimas vartoti alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo įmonėse jaunesniems kaip 18 metų asmenims, o kartu turi būti reglamentuota ir sankcija už šio draudimo nevykdymą.Teikiamomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis siūloma nustatyti tokią atsakomybę.

- Registracija 2006 11 22

PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287589

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: siūlome skirti 2 mln. litų Klaipėdos universiteto bendrabučių renovacijai;

- Registracija 2006 11 28

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio pakeitimo ir papildymo, 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 178(1) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1853)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287165

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: papildžius Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnį, atsiranda draudimas vartoti alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo įmonėse jaunesniems kaip 18 metų asmenims, o kartu turi būti reglamentuota ir sankcija už šio draudimo nevykdymą.Teikiamomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis siūloma nustatyti tokią atsakomybę.

- Registracija 2006 11 22

 

PASIŪLYMAS Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui (XP-1457)

- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287704

- Teikia LR Seimo narys A. Čaplikas;

- Pasiūlymo tikslas: susiaurinti asmenų ratą (nuo “šeimos narių” iki “sutuoktinių ar sugyventinių”) dėl prieš kuriuos panaudoto smurto ikiteisminis tyrimas pradedamas nesant nukentėjusiojo pareiškimo;

- Registracija 2006 11 30

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI BEI KLAUSIMAI VYRIAUSYBĖS VALANDOS METU

Seimo posėdis Nr. 231 (2006 11 09, rytinis)

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-891(2*) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Aš manau, kad tie, kurie pritaria dabartinei tvarkai, t.y. kai daugiabučių namų pirmų aukštų butuose visą parą veikia padaryti prekybos taškai ir kelia nepatogumų kaimynams, kurie yra už tokią tvarką, aišku, tie turėtų balsuoti prieš. Tie, kurie yra už tokią tvarką, kai šalia mokyklų esančiuose kioskuose, reikalavimas yra 50 metrų, vadinasi, kitoje gatvės pusėje, parduodamas alus ir mokiniai, vyriausieji mokiniai, per pamokas bėga ir per pertraukas išgeria alaus, kartais pamokoje su jais nebegalima susišnekėti, tie irgi gali balsuoti prieš šį įstatymo projektą. O visi kiti, aš manau, balsuos už šį įstatymo projektą.

R.PALAITIS. Pasinaudodamas proga, norėjau padėkoti visiems Seimo nariams, kurie pritarė mano teiktam projektui, ir nuraminti Birutę. Šios nuostatos niekas neišbraukė. Ji liko. Tik tiek, kad ne jūsų, o mano formuluotė liko. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į motyvuotus skundus, gali priimti sprendimus, ribojančius prekybos laiką.

 

Seimo posėdis Nr. 233 (2006 11 14, rytinis)

Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1683(2*) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau atkreipti dėmesį į šitą įstatymo projektą. Iš tiesų galima sutikti, jog talkos ir savanoriški darbai neturi darbo santykių požymių, todėl galbūt Darbo kodeksas jų neturėtų reglamentuoti, tačiau iki šiol Darbo kodekse buvo parašyta labai tvarkingai ir gerai: talkos ir savanoriški darbai nelaikomi nelegaliu darbu, o jų atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Dabar yra siūloma visa tai išbraukti. Kas išeis išbraukus? Jokiame teisės akte nebeliks niekur minimas talkos pavadinimas. Teisingai, civilinė teisė tai turi reglamentuoti, bet kol kas nereglamentuoja, to nėra. Išbraukiame išvis iš mūsų teisinės sistemos žodį „talkos“ir tada lieka paprasčiausia paprotinė teisė, jeigu patinka, t.y. sveikas protas. Mano pasiūlymas būtų visai kitas, kad bendrieji principai, kuo talka skiriasi nuo nelegalaus darbo, arba kas yra talka, savanoriški darbai, turėtų būti reglamentuota bent savo principiniais pagrindais ir mes galėtume tai išbraukti iš Darbo kodekso tik tada, kada tai atsidurtų civilinėje teisėje, civiliniame kodekse. O dabar šis išbraukimas bijau, kad gali sukelti tik dar daugiau painiavos ateityje vertinant Darbo inspekcijai tuos nelegalaus darbo atvejus, nes prisidengti talkos pavadinimu bus daug lengviau, negu buvo iki šiol, kai visiškai išbrauksime. Nieko baisaus neatsitiktų, jeigu mes po svarstymo nepritartume teikiamam įstatymo projektui, o grąžintume jį nagrinėti kitam komitetui, dar sykį įsigilinę į šį klausimą. Todėl aš kviečiu nepritarti po svarstymo.

 

Seimo posėdis Nr. 234 (2006 11 14, vakarinis)

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2, 7, 8, 10, 12, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1620A. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1707. Prezidento rinkimų įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1708. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1709. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1710. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1711 (pateikimas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jūsų dėmesiui visą įstatymų projektų kompleksą tikėdamiesi, kad įgyvendinus projektuose numatytas priemones Lietuvoje sumažės politinė (ne kokia nors kitokia, bet politinė) korupcija. Aišku, ši korupcija kol kas Lietuvoje yra pastovaus lygio – nei mažėja, nei didėja. Minimi įvairūs korupcijos šaltiniai, antai: policija, medicinos apsauga, techninės apžiūros stotys, valstybės tarnautojai, bet tikrai šiek tiek yra ir politiniu lygiu. Kadangi Seimas vis dėlto yra visos Lietuvos galva, o žuvis, sakoma, pūva nuo galvos, reikėtų mums pradėti nuo savęs – nuo Seimo.

Kokios nuostatos siūlomos šiuo įstatymų kompleksu? Kokie tikslai? Pirmas tikslas yra smarkiai atpiginti rinkimų kampaniją. Antras tikslas – atsisakyti įvairiausių natūrinių mainų rėmimo būdų, remti tik finansais. Trečias dalykas – nuo kelių stambių rėmėjų, kaip dažnai pasitaiko praktikoje, pereiti prie daugelio smulkių rėmėjų. Turiu galvoje politinių kampanijų rėmėjus.

Kokios priemonės siūlomos norint pasiekti šių tikslų? Apie du trečdalius rinkimų kampanijų sąnaudų užima garso ir vaizdo reklama. Jūs visi tikriausiai puikiai prisimenate tokius vaizdo klipus kaip „Už Petrą, už Petrą“, „Geriau patyręs“, „Nemesk kelio dėl takelio“ ir daugelį kitokių klipų. Jie buvo labai smagūs, labai gražūs pažiūrėti, tačiau ką jie pasakė apie partijų programas arba ką jie pasakė apie kandidatus? Iš esmės nieko, o vis dėlto kainavo nemažai pinigų. Mes visi dabar skaitome, kaip neva Darbo partija 8 mln. viršijo rinkimų kampanijos išlaidas, bet iš tikrųjų pagrindinės sąnaudos ir nuėjo ne kur kitur, o į televiziją, nes matyti neatitikimai tarp finansavimo ir besisukančio vaizdelio.

Kaip pasiekti kitą tikslą – nuo kelių stambių rėmėjų pereiti prie daug smulkių? Mes siūlome, jeigu pavyks atpiginti rinkimų kampanijos sąnaudas, atsisakyti dalies rėmėjų. Tada mažiau pinigų kainuos rinkimų kampanija, mažiau reikės remti politines partijas rinkimų kampanijų metu. Taigi pasiūlymas toks: nuo kelių stambių rėmėjų pereiti prie daugelio smulkių rėmėjų. Vadinasi, diversifikuoti rėmėjus. Tas pasaulinėje demokratijos praktikoje plačiai taikoma. Taikomi įvairūs skatinimo metodai. Mes siūlome uždrausti juridiniams asmenims remti politines kampanijas, apriboti fizinių asmenų paramos dydį. Šioje vietoje gali būti įvairių kompromisų. Aš manau, svarstymo metu juos aptarsime.

Dar viena nuostata – leisti gyventojams iš 2% gyventojų pajamų mokesčio, kurį jie iki šiol gali skirti, tarkim, Labdaros ir paramos fondui ar viešajai įstaigai, skirti ir politinėms partijoms, politinėms kampanijoms. Aš manau, tokių priemonių kompleksas vis dėlto padės mums turėti šiek tiek skaidresnes politines rinkimų kampanijas, ir aš tikiuosi, kad sumažins politinę korupciją Lietuvoje.

Dabar kviesčiau klausti, aš mielai atsakysiu į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam R.Palaičiui. Gerbiamasis kolega, aš norėjau jūsų paklausti, ar jūs ir visus lydimuosius projektus pateikėte?

R.PALAITIS. Iš esmės taip, nes nėra prasmės kiekvieno atskirai teikti.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Jūs pateikėte nemažai Europos valstybių, kuriose draudžiama politinė reklama radijuje ir televizijoje. Tačiau ar jūs žinote, kad Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjo Didžiosios Britanijos bylą dėl draudimo politinės reklamos radijuje ir televizijoje ir, deja, Didžioji Britanija pralošė, nes mano, kad tai pažeidžia žmogaus teises. Tai pirmas klausimas, kadangi jūs pristatote visą paketą.

O antras klausimas būtų toks. Ar jūs žinote, kad šiuo metu dirba darbo grupė, kuriai vadovauja Seimo Pirmininkas, ir ji rengia Reklamos įstatymo papildymą, politinės reklamos sąvoką ir bandoma susitarti dėl politinės reklamos apribojimo radijuje ir televizijoje, labai griežtų, aiškių ir skaidrių taisyklių nustatymo.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū už gerus klausimus dėl reklamos per televiziją. Mes pasisakome ne apskritai prieš informacijos nebuvimą apie rinkimų kampanijas per televiziją, mes pasisakome prieš politinių miltelių reklamą, kuri yra vaidybinė reklama, ir iš tikrųjų informacijos neduoda. Tai jokiu būdu ne diskusijos laidos, tai yra klipai.

Aš to jūsų minėto atvejo nežinau. Bet, matyt, tai buvo susiję su šiek tiek platesniais draudimais. O iš Skandinavijos šalių šitam Teisme nieko nėra, nors ten irgi reklama per televiziją uždrausta. Tai pirma.

Dabar antras atsakymas. Seimo Pirmininko sudaryta komisija. Mano žiniomis, tokia komisija buvo sudaryta jau gana seniai, jeigu aš neapsirinku, kokie metai. Metai, mano supratimu, tikrai pakankamas laikas, kai įstatymo projektai turėjo būti parengti. Nežinau, dėl kokių priežasčių jie kol kas neparengti ir nepateikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Čepas. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tai, ką jūs teikiate, aišku, turi labai daug racionalaus grūdo ir iš esmės reikėtų sutikti, kad, jeigu būtų priimta, tai būtų didelis žingsnis į priekį tvarkant visą šitą dalyką… Jeigu aš galėčiau toliau kalbėti ir ponia Jadvyga nemojuotų prieš mane rankomis, tai gal ir pasakyčiau. Taigi. Būtų galima priimti taip, kaip yra. Bet man kelia abejonę vienas labai keistas dalykas. Jūs siūlote uždrausti finansuoti partijas juridiniams asmenims, o fiziniams galima. Tai yra pagrindinis dalykas. Kodėl? Dėl to, kad jūs sukelsite dar didesnę painiavą. Tokie pinigų rinkimo variantai yra ir dabar, ne paslaptis, visi taip daro ir iš esmės tai nieko nepakeis, nes vėl partijos aktyvistams bus dalinami juridinių asmenų pinigai ir jie kaip dovana pateks į partijų biudžetus. Taigi paskui vėl Specialiųjų tyrimų tarnyba ir ponas Povilas Malakauskas griebsis už galvos, sakys, oi, kas vyksta, ir iš esmės, mano nuomone, aš nesakau, tyrimų neatlikau, niekas nepasikeis. Ačiū.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą, esminį. Ačiū, kad pritariate šiam įstatymo paketui, išskyrus vieną nuostatą. Noriu pasakyti, kad lygiai taip pat buvo ir darbo grupėje. Įvairių partijų įvairiems atstovams įvairios nuostatos buvo priimtinos arba nepriimtinos. Šiuo atveju mes nusprendėme: teikiame taip, kaip yra pateikta, o svarstymo metu gavę pasiūlymų, mes žiūrėsime, kokioms nuostatoms Seime bus pritarta, o kokios bus atmestos. Aš asmeniškai siūlau kompromisą – ne visiškai uždrausti juridiniams asmenims, o mano supratimu, geras kompromisas būtų apriboti paramos dydį tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, nes pagrindinis tikslas – padaryti rinkimų kampaniją skaidrią, t.y. diversifikuoti rėmėjus, tai reiškia, kuo daugiau smulkių rėmėjų, tada nekils ir įtarimų. Tai jeigu mes padarome gana nedideles lubas fiziniams asmenims, tada rėmėjais galėtų būti ir juridiniai asmenys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega E.Klumbys. Ruošiasi J.Dagys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti. Jūs vartojate tą magišką tarptautinį žodį diversifikacija, kurį galima pasakyti labai paprastai lietuviškai – skaidymas, bet šio išskaidymo pavyzdį labai puikiai pademonstravo mūsų buvęs kolega Viktoras per Kėdainių žmones apmokėdamas Prezidento V.Adamkaus skolas. Tai buvo ta pati politinės kampanijos rėmimo akcija ir šioje situacijoje jūs vėlgi tą patį siūlote. Ar jums neatrodo, kad reikėtų iš viso uždrausti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų politinių kampanijų finansavimą, o palikti tiktai grynai biudžetinį finansavimą, kurio panaudojimo lėšas griežtai prižiūrėtų valstybė, ir už tas lėšas vėlgi partijos, dalyvaujančios politinėse kampanijose, turėtų labai griežtai atsiskaityti?

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Šios idėjos pasaulyje tikrai yra, kad rinkimų kampanijos turėtų būti finansuojamos iš biudžeto. Aš nežinau pasaulyje tokio pavyzdžio, kad vien tik iš biudžeto būtų finansuojamos rinkimų kampanijos. Mano supratimu, tai šiek tiek nesąžininga visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, nes yra labai daug visuomenės grupių, kuriems reikia tų biudžeto pinigų. Todėl visiškas finansavimas iš biudžeto, mano supratimu, nėra gerai.

Antra vertus, neaišku, kaip su tom partijom, kurios, tarkim, neturi pagal dabartinę tvarką teisės į biudžetinį finansavimą. Visiškai neaišku. Mano supratimu, vis dėlto reikėtų derinti visus finansavimo metodus, nepasirinkti kurio nors vieno, nes tiesa paprastai visuomet yra per vidurį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J.Dagys. Ruošiasi E.Pupinis. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, paskutinis jūsų atsakymas visiškai viską sujaukė. Kai mes pradėsime derinti visus tuo metodus, tada vėl tos pačios skylės liks. Mano klausimas būtų toks. Mes neseniai pasirašėme politinių partijų susitarimą ir ten, be tų elementų, kuriuos jūs siūlote, yra numatomi ir kontrolės mechanizmai, be kurių apskritai negalima apsieiti. Tai yra žiniasklaidos monitoringas, nuolatinės grupės iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, kurios kas ketvirtį turėtų teikti informaciją, kaip politinės partijos įgyvendina įstatymus, ar jų nepažeidžia. Mes žinome, kad ne tiktai dabar palikta landa per fizinius asmenis finansuoti partijas, bet yra įvairūs fondai, fondeliai, visokios organizacijos, viešosios įstaigos ir panašiai, kurios gali įsiterpti į šį projektą.

Klausimas būtų toks. Ar jūs nemanytumėte, kad pritarus jūsų pateikimui vis dėlto reikėtų kartu pateikti visą kompleksą, bent jau tai, ką įsipareigojo politinės partijos pasirašydamos dabar susitarimą?

R.PALAITIS. Norėčiau klausimo patikslinimo dėl viso komplekso. Kiek aš prisimenu tą kompleksą, ten jis yra platesnis, jis apima ne tik politines partijas ir ne tik rinkimų kampanijas. Jis apima ir kitas valstybės gyvenimo sritis.Tai pirma.

Antra. Visam tam susitarimui tarp frakcijų buvo sudaryta darbo grupė ir ta darbo grupė, aš tikiuosi, parengs gerus įstatymų projektus.

Nesutinku dėl jūsų pasakymo, kad viskas pasiliks, kaip buvo. Jeigu iš tikrųjų rėmimo lubos bus gerokai pažemintos, mano supratimu, problema… Noriu pasakyti taip: nė viena atskirai paimta priemonė negarantuos visiško skaidrumo ir korupcijos nebuvimo. Lygiai taip pat negarantuos ir priemonių kompleksas, bet sumažinti korupcijos galimybę, padaryti kampaniją skaidresnę tikrai įmanoma. Procesas konverguoja į visišką skaidrumą, bet jis niekada jo nepasiekia. deja, tokia praktika pasaulyje.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto tarp reklamos ir, tarkim, informacijos pateikimo, kai politikas pateikia informaciją, skirtumas nelabai matomas. Ar tai reiškia, kad tos rinkimų kampanijos metu apskritai nematysime politikų ir visiems bus sudarytos vienodos sąlygos, nes, tarkim, rodymą per televiziją už pinigus ar ne už pinigus labai sunku nustatyti? Ar iš tikrųjų mes visą tą mėnesį nematysime televizijoje ir negirdėsime radijuje politikų?

R.PALAITIS. Man rodos, kad ne šio įstatymo paskirtis atskirti vadinamąją politinių miltelių reklamą nuo diskusinių laidų. Bus atitinkamos institucijos, kurios tą dalyką padarys. Noriu tiktai priminti, kad audiovizualinės reklamos pagal mūsų patirtį sudaro apie 2/3 politinės kampanijos išlaidų.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi A.Dumčius. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad reikia pereiti nuo kelių stambių rėmėjų prie smulkių rėmėjų. Tarkim, koks nors rubikoniukas drakoniukas sugalvotų pradėti remti abonentukus. Įsivaizduokite, jis iki šiol galėjo remti kaip juridinis asmuo, o dabar jis turi 2000 darbuotojų, išdalija visiems po 99 litus ar po šimtą litų ir tie patys žmonės, jau fiziniai asmenys, remia vieną ar kitą partiją. Jūsų manymu, ar tas išskaidymas nėra tikrasis paslėpimas finansuotojo, kuris per savo žmones puikiausiai gali pateikti tas sumas pinigų, dėl kurių yra sutarta? Ačiū.

R.PALAITIS. Taip, kiekvienas atskirai paimtas įstatymas, kaip ir sakiau, yra stulpas ir jūs jau iš karto sugalvojot krūvą jo apėjimo kelių. (Balsas iš salės) Aš galiu atsakyti? Lygiai kaip „Rubikonas“, ir (…) galėtų tai padaryti, ir „Panevėžio keliai“, remdami Panevėžio kandidatus, lygiai tą patį galėtų padaryti. Dar sykį sakau – tik priemonių kompleksas gali išspręsti problemą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Dumčius. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Šiuolaikinės Europos Sąjungos rekomendacijos siūlo įstatymu partijas atriboti nuo verslo pinigų ir aukų. Taip yra. Senosios Europos šalys, žinoma, tai labai naudoja, bet dabar tokios rekomendacijos. Nors jūsų siūlymai ir minimalizuoja vadinamąją fizinių asmenų auką, ar nebus taip, kad tai net paskatins eiti į korupciją ir dar didesnius dalykus? Atsimenate Sveikatos įstatymą, kur buvo galima simbolinė dovanėlė? Tai įteisindavo judėjimą eiti tuo keliu, o ten nuliukus prirašyti, įdėti į delną yra visai nesunku. Taigi nemanau, kad jūsų siūlymai sumažins kovą su korupcija.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą, bet matote, pasaulyje kol kas demokratinės sistemos nelabai sugalvoja kitų priemonių, kaip tai padaryti, išskyrus diversifikavimą. Dabar pažiūrėkite, jeigu mes turime gana daug smulkių rėmėjų, nori nenori, visiems jiems reikia skirti dėmesį. Jeigu mes turėsime du tris stambius rėmėjus, politikas iš esmės skirs beveik visą laiką, kurį ir skiria rinkėjams. Kitaip sakant, į stambiuosius rėmėjus jis kreips dėmesį smulkiųjų, visų rinkėjų sąskaita. Čia nieko nepadarysi, yra tiktai išskaidymas po smulkias paramas.

Dar noriu pasakyti tokį pavyzdį, kaip, pavyzdžiui, Niujorke remia tokį diversifikavimą. Ten biudžetinis finansavimas yra padaromas šitaip. Jeigu rinkėjas pats paaukojo iki 10 dolerių, iš biudžeto pridedama dvigubai tiek tai partijai. Jeigu rinkėjas paaukoja iki 100 dolerių, prideda tiek pat, tiktai vieną kartą. Jeigu apie 1000 dolerių, tada jau jokios biudžeto paramos nėra. Taigi matote, visame pasaulyje iš tikrųjų tas diversifikavimas remiamas ir nėra kito mechanizmo, kaip šį procesą padaryti bent kiek skaidresnį. Bent jau kol kas niekas nesugalvojo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi B.Vėsaitė. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, susidaro įspūdis, kad čia mes bandome kaip nors padaryti, kad to rinkėjo poveikio būdai būtų kiek galima teisingesni, bet iš principo mes nusigręžiame nuo tų pagrindinių nuostatų, kad partijos arba kandidatai į tam tikrus renkamus postus galėtų informuoti mūsų visuomenę apie savo nuostatas, apie programas ir panašiai. Mes stengiamės apriboti tik tuo – vieną poveikio priemonę arba vieną poveikio būdą kaip nors išimdami iš apyvartos, ar kaip galima pasakyti, o ne taip, kad iš tikrųjų objektyviai būtų informuojama apie to kandidato ar partijos nuostatas, rinkimų programą, jo reputaciją ir panašiai. Ačiū.

R.PALAITIS. Iš tikrųjų demokratijai reikia pinigų. Demokratinei sistemai. Ir kaip tik tam tikslui, kurį jūs paminėjote – siekiant pateikti rinkėjams savo partines nuostatas. Tačiau pateikti savo rinkimų nuostatas yra begalė būdų. Ir, ko gero, patys efektyviausi būdai, nors aš suprantu, visur nesuspėsi, yra tiesioginiai susitikimai su rinkėjais. Mes siūlome išbraukti tik pačius brangiausius būdus. Taip, kaip neseniai, prieš kelerius metus, buvo padaryta su stendine reklama, jeigu prisimenate. Dabar jų neliko. Liko tik apribota, nustatytose vietose. Tai irgi buvo tam tikra priemonė atpiginti rinkimų kampaniją. Tačiau gana nedidelė priemonė, nes tie stendai kainuodavo, bet palyginti su televizija tai buvo dar tik žiedeliai, ne uogelės. Taigi mes siūlom tiesiog atpiginti kampaniją. O ar tos nuostatos bus priimtinos, ar ne, laikui bėgant svarstymo metu ir parodys Seimas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad siekiant atpiginti politines kampanijas nereikėtų eiti tuo keliu, kad ribojame lėšas politinei reklamai apskritai politinėms partijoms, uždraudžiam televizijoms ir radijui taikyti nuolaidas, vyksta monitoringas. Ar tai nebūtų efektyviau? Jūs kalbate apie klipų uždraudimą, bet apie klipus aš čia nerandu nė žodžio. Tarkime, politinės kampanijos metu agitacija draudžiama. Bet ar partijos galės agituoti iki politinės kampanijos pradžios ir leisti savo klipus? Iš šio įstatymo projekto iš tiesų nėra aiškūs šie dalykai.

R.PALAITIS. Kaip ir minėjau, įstatymai, šie pateikti projektai, nepretenduoja į tobulybę. Aš manau, bus svarstymo stadija, svarstysim visus pasiūlymus, taip pat ir jūsų, ką jūs dabar paminėjot, jeigu juos pateiksit, ir žiūrėsim, racionalesnes nuostatas mes ir bandysim Seime visi bendromis jėgomis su jumis priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam R.Palaičiui už ištvermę, už kantrybę. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus, kurie buvo užduoti. Dėkoju. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – gerbiamoji B.Vėsaitė. Ruošiasi V.Baltraitienė – nuomonė prieš.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų pritariu nuostatai, kad reikia atpiginti politinės kampanijos kaštus, nes tai lemia tam tikrus nešvarius procesus, kad partijos paskui priverstos atidirbinėti. Vis dėlto nesutikčiau, kad reikia riboti ir neleisti juridiniams asmenims paremti politinių partijų, nes bus einama per fizinius asmenis, ir iš tikrųjų mes tada labai sunkiai atrasim galus. Mano nuomone, vis dėlto reikėtų politinėms partijoms riboti lėšas, išleidžiamas radijui ir televizijai, agitacijai ir įvesti stiprų monitoringą neleidžiant radijui, televizijai taikyti nuolaidų. Tada viskas atsistotų į savo vietas ir procesas vyktų skaidriau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš manau, kad pasiūlymai, kurie yra pateikti, iš tikrųjų nesumažins korupcijos, galbūt tik paslėps. Nes jeigu uždrausim juridiniams asmenims finansuoti… Dabar bent yra aišku, kokios verslo grupuotės finansuoja politines kampanijas ir politines partijas. Jeigu išsisklaidys per pavienius fizinius asmenis, tada išvis nebus aiškumo. Manau, kaip tik bus paslėpta, ta korupcija bus, bet bus paslėpta.

Uždrausti reklamą, aš manau, irgi būtų neteisinga, nes vis dėlto žmonėms labiausiai yra prieinama radijas ir televizija. Laikraščius, spaudą… Mes apie spaudą čia visiškai nešnekam. Spaudos žmonės neskaito. Ir aš manau, kad žmonėms uždrausti susipažinti su kandidatų sąrašu, pagaliau tegul ir būna ta reklama, tai žmonėms yra prieinamiausia. Galima riboti laiką, kiek kartų rodyti, galbūt per dieną tik vieną ar du kartus rodyti, taip galbūt riboti, bet aš šiems pasiūlymams nepritarčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – R.J.Dagys. Prašom. Labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Gerbiamąjį S.Lapėną praleidau.

S.LAPĖNAS (LCSF). Taip, esu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, mes turėtume susitarti. Čia mes galėtume 1, 2, 3, 4, 5, 6… galėtume ir šeši – už, šeši – prieš. Bet manome, kad taupydami laiką galėtume trys – už, trys – prieš. Pakankamai suformuluotume nuomonę ir balsuodami išreikštume savo valią, man atrodo. Ar jūs nieko prieš, gerbiamieji kolegos? Aš suprantu, kad yra… Gerbiamasis S.Lapėnas, prašom, nuomonė už.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, aš noriu jūsų atsiklausti. Klausimus pateikiame visus iš karto. Taip, pateikiam visus iš karto. Lyg ir dėl kiekvieno klausimo galima po vieną už, vieną prieš. Taip? Nes vyksta pateikimas. Taip, mes galim šešis – už, šešis – prieš. Jeigu jūs to pageidaujat, mes galim tą ir daryti. Arba mes susitariam bendru sutarimu su jumis kartu, kad trys – už, trys – prieš. (Balsai salėje) Ir toliau… Niekuomet nevėlu tartis, ponas Gintarai. Niekuomet nevėlu tartis. Pritariat tam, kad trys – už, trys – prieš? Taip. Gerbiamasis Sauliau, labai atsiprašau. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ne viena rinkimų kampanija parodė, kad išlaidos politinei reklamai sudaro maždaug du trečdalius visos rinkimų kampanijai išleidžiamos pinigų sumos. Todėl, manyčiau, idėja apriboti politinę reklamą televizijoje iš tiesų suteiktų galimybę savo programines nuostatas pateikti tekstine forma, nepanaikintų galimybės specialiose diskusijų laidose ginti šią nuomonę ir iš tiesų būtų galimybė gerokai sumažinti politinei reklamai skiriamas lėšas.

Kita vertus, dėl juridinių asmenų apribojimo remti politines partijas, manyčiau, būtų tikslinga pereiti prie kur kas skaidresnio būdo, kai politinės partijos yra remiamos biudžeto dotacijomis kartu vykdant monitoringą, kontrolę, kaip tos lėšos panaudojamos.

Todėl kviesčiau pritarti po pateikimo, o svarstymo metu tobulesnių formuluočių ir sprendimų galima ieškoti ir toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame, Andriau. Gerbiamieji kolegos, dėl kito įstatymo projekto Nr.XP-1707. Kviečiu visus balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1707, nes jūsų pageidavimas buvo už kiekvieną įstatymo projektą, kurį mes svarstėme, balsuoti atskirai.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 35, prieš – 2, susilaikė 27. Įstatymo projektui Nr.XP-1707 yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių bus pasiūlymų dėl komisijų ir kitų komitetų? Nėra. Galbūt taip pat Antikorupcijos komisija? Taip, Antikorupcijos komisija. Kitų pasiūlymų nebus. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą gruodžio 19 dieną. Kokių bus pasiūlymų dėl datos? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.

Kitas įstatymo projektas Nr.XP-1708. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume mano minėtam įstatymo projektui?

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 39, prieš – 1, susilaikė 22. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir, kaip minėjome, Antikorupcijos komisija. Buvo pasiūlymas, aš manau, kad pritarsime. Bendru sutarimu, taip. Ačiū. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Svarstysime gruodžio 19 dieną.

Kitas mūsų įstatymo projektas Nr.XP-1709. Kviečiu visus balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 40, prieš – 2, susilaikė 24. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Antikorupcijos komisija. Kokių bus pasiūlymų dėl komitetų ir komisijos? Nėra. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Po pateikimo yra pritarta.

Kitas įstatymo projektas Nr.XP-1710. Kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 38, prieš – 2, susilaikė 29. Taigi įstatymo projektui Nr.XP-1710 po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat Antikorupcijos komisija. Dėl komitetų ir komisijos yra kitų pasiūlymų? Nėra. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Kitų pasiūlymų nėra. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Kitas darbotvarkės klausimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1711? Kviečiu balsuoti.

Dėkoju. Rezultatai: už – 41, prieš – 2, susilaikė 23. Taigi įstatymo projektui Nr.XP-1711 yra pritarta. Siūlomi komitetai. Kadangi šis projektas labai artimai susijęs su mokesčiais, siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi komitetai – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Antikorupcijos komisija. Taip? Pritarta bendru sutarimu. Siūlome svarstyti šį įstatymo projektą gruodžio 19 dieną. Dėl datos prieštaraujančių nėra? Nėra. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Apskrities valdymo įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1789 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną gerbiamąjį vidaus reikalų ministrą R.Šukį, kuris pateiks Apskrities valdymo įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1789. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis ministre.

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas (taupydamas jūsų laiką aš pasistengsiu trumpai pristatyti) – panaikinti nuostatą, kuri draudžia apskrities viršininkui, jo pavaduotojui dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą; pakeisti nuostatą, kad apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė, įtvirtinant, kad darbo užmokesčio dydį nustato Valstybės tarnybos įstatymas; nustatyti, kad apskrities viršininkas skiria ir atleidžia iš pareigų jam pavaldžių įstaigų vadovus, administracijos, departamentų, skyrių ir padalinių vadovus Valstybės tarnybos įstatymo ar Darbo kodekso nustatyta tvarka; nustatyti apskričių viršininkų pavadavimą, kai apskrities viršininkas ir jo pavaduotojas dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, atostogų, ligų, komandiruočių ir panašiai, negali eiti savo pareigų, ir nustatyti, kad 19 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas funkcijas, Vyriausybei atsistatydinus ar grąžinus savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui ir šiam pavedus jai toliau eiti pareigas, apskrities viršininkas vykdo tik gavęs Ministro Pirmininko sutikimą. Tai trumpai tiek.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, už įstatymo projekto pristatymą. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Klausimams yra skirta 10 minučių. Pirmasis klausia P.Jakučionis. Dar kartą noriu priminti: klausti – minutė, atsakyti – dvi.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs jau minėjote, kad 4 straipsnio 2 dalyje siūlote išbraukti nuostatą, jog apskrities viršininkas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti valstybinėse, visuomeninėse, privačiose įstaigose ir taip pat negali gauti kito atlyginimo, išskyrus už kūrybinę veiklą. Sakykite, išbraukus tokią nuostatą, apskrities viršininkas galės eiti tokias įvairias pareigas ir gauti kitokias pajamas ar užmokestį, ar kitur yra įtvirtintas šis draudimas?

R.ŠUKYS. Aš norėčiau paaiškinti taip. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad sprendžiant leidimo dirbti kitą darbą išdavimo apskrities viršininkui klausimą susiduriama su teisės aktų kolizija. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas įtvirtina visų valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą. Tuo pagrindu jau yra duotas ne vienas leidimas apskričių viršininkų pavaduotojams ir viršininkams dirbti pedagoginį darbą Vyriausybės sprendimu.

O nuostata, kurią siūloma naikinti, liko nepakeitus Valstybės tarnybos įstatymo… t.y. keičiant Valstybės tarnybos įstatymą nebuvo pakeistas Apskrities valdymo įstatymas, nes įstatymas keičiamas kaip pavėluotas keitimas. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą valstybės tarnautojas yra ir apskrities viršininkas, ir jo pavaduotojas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad draudimas dirbti iš principo apskritai kitą darbą prieštarauja Konstitucijai, tačiau galima nustatyti, kas duoda leidimus ir kokia tvarka turi būti kreipiamasi, kaip turi būti suderinamas tas darbas. Šiuo atveju ir atliekamas tas pakeitimas, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą jie jau gali dirbti ir dirba kitą darbą, dažniausiai pedagoginį, nes kitokio… Aišku, kadangi tai yra Vyriausybės kompetencija, matyt, spręstų Vyriausybė, koks galėtų būti kitas darbas, kurį būtų galima leisti dirbti asmeniui, einančiam apskrities viršininko ar viršininko pavaduotojo pareigas.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia gerbiamoji Z.Žvikienė. Ruošiasi E.Pupinis. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų iš dalies atsakė jau į mano sugalvotą klausimą. Bet aš norėčiau paklausti, gerbiamasis ministre, iš kitos pusės. Sakykite, ar priėmus šias nuostatas šiems pareigūnams iš dalies nebus labiau apsunkintos galimybės eiti kitas pareigas negu dabar yra kitiems tarnautojams, t.y. ar dar paliekant ir nustatant tam tikrus leidimus nebus pažeistas lygiateisiškumo principas, apie kurį jūs ir kalbate, kad visiems valstybės tarnautojams iš esmės turėtų būti vienodos sąlygos, t.y. viena ir ta pati teisė dirbti kitą darbą?

R.ŠUKYS. Garantuota, kad tikrai sąlygos yra vienodos, ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą visiems valstybės tarnautojams nevardijant pareigybių ta teisė yra garantuota. Tvarka yra nustatyta Vyriausybės nutarimuose, kaip toks leidimas yra gaunamas, ir nutarime yra numatyta, kas jį duoda, kokia tvarka. Apskrities viršininkams ir jų pavaduotojams, nes jie skiriami Vyriausybės, ir yra atitinkamai: Vyriausybė, asmuo, priimantis į darbą, skiriantis, išduoda leidimą. Tvarka yra vienoda, tik, aišku, jų yra kitas lygmuo, nes jie yra Vyriausybės skiriami pareigūnai.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia gerbiamasis E.Pupinis, ruošiasi D.Jankauskas. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, kaip suprantu, šis įstatymas atvers kelią apskrities viršininkams dalyvauti savivaldos rinkimuose. Vis dėlto, manau, apskrities viršininkas turėtų vienodai ir teisingai dirbti visoms apskrities savivaldybėms, o dalyvaudamas vienos tarybos veikloje jis tampa labiau atsakingas vienai bendruomenei, savo savivaldybės bendruomenei. Ar būtų teisinga, būtų suderintas atstovavimas vietinei tarybai ir atstovavimas visai apskričiai?

R.ŠUKYS. Gerbiamąjį kolegą noriu informuoti, kad šis įstatymas tikrai neatveria tokių galimybių, čia to nėra. O dalyvauti rinkimuose, be abejo, ir apskrities viršininkas, ir jo pavaduotojas gali, tačiau jam galios tos pačios sąlygos: jeigu bus išrinktas į tarybą, jis iki pirmojo posėdžio, kaip ir bet kuris ar savivaldybę kontroliuojantis, ar atitinkamose administracinėse struktūrose dirbantis asmuo, ar įstaigų vadovas, turės apsispręsti, ar jis pasirenka likti tarnyboje, ar pasirenka būti savivaldybės tarybos nariu. Šiame įstatyme apie galimybę dalyvauti ar uždraudimą dalyvauti nieko nekalbama ir čia nesuteikiama galimybių tuo pačiu metu būti ir apskrities viršininku ar jo pavaduotoju, ir savivaldybės tarybos nariu. To čia tikrai nėra.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega D.Jankauskas. Ruošiasi V.Baltraitienė. Prašom.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Atsakydami į kolegos E.Pupinio klausimą jūs atsakėte ir man. Taigi aš atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė V.Baltraitienė. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš norėjau paklausti. Ar galima apskrities viršininką sulyginti su eiliniu valstybės tarnautoju? Tai yra politinio pasitikėjimo žmogus, lygiai taip pat kaip politikas, t.y. savivaldybės meras, vicemeras, ir iš tikrųjų kaip atrodytų dabar, jeigu apskrities viršininkui būtų duodamas leidimas įsidarbinti privačioje verslo įmonėje. Apskrities viršininkas sprendžia žemės klausimus, turtinius klausimus, susijusius su tos apskrities visa teritorija, ir kaip būtų išvengiama privačių ir viešųjų interesų. Mano nuomone, neįmanoma tą patį įstatymą taikyti valstybės tarnybos politinio pasitikėjimo asmenims kaip eiliniams valstybės tarnautojams. Aš norėčiau jūsų platesnio išaiškinimo.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Šį klausimą reglamentuoja Vyriausybės nutarimas. Priėmus Valstybės tarnybos įstatymo tam tikras pataisas, ten yra įtvirtinti tam tikri principai ir būtent asmuo, ar kolegialiai, ar vien asmeniškai duodamas leidimą dirbti tą ar kitą darbą, turi įvertinti, kad tas leidimas jam dirbti kitą darbą ir pats darbas negali prieštarauti arba sukelti jo viešųjų ir privačių interesų konflikto, negali kenkti jo einamoms pareigoms, arba negali suteikti galimybės panaudoti įgaliojimus privačios įmonės interesais ar panašiai, šie dalykai išskirti atskirai. Konstitucinis Teismas pasisakė bendrai dėl visų valstybės tarnautojų ir nepadarė jokių išimčių. Tai šiuo atveju ir įstatyme mes išimčių nenustatėme, tačiau Vyriausybės nutarimu yra nustatyta tvarka, kada darbdavys, šiuo atveju Vyriausybė, spręs. Kaip jūs minėjote tokį atvejį ir tokį pavyzdį, tai tikrai nebūtų leista dirbti. Nes šiuo atveju pats apskrities viršininkas, duodamas leidimą, tarkime, departamento direktoriui ar specialistui, irgi vertino, ar jis negalės supainioti tų viešųjų ir privačių interesų, ar jis nedirbs uždarojoje akcinėje bendrovėje, kurią jam galbūt pagal pareigas privalu kontroliuoti, taikyti nuobaudas ir visa kita. Bet jeigu jis nepagrįstai neleidžia, lygiai jei ir Vyriausybė nepagrįstai neleistų, asmuo turi teisę pagal įstatymą kreiptis į teismą ir ginčyti tokį sprendimą. Tas dalykas yra sureguliuotas įstatymu ir atsakomybė tenka būtent asmeniui, davusiam tą leidimą. Be to, yra sudaromos komisijos, sudaromos ne šiaip sau, kad vien asmeniškai sprendžia. Yra tam tikrų komisijų išvados, pagal Vyriausybės nutarimą tai numatyta. Bet galutinį sprendimą priima darbdavys. Šiuo atveju jo atsakomybė yra, o sakyti, kad visas Vyriausybės kabinetas nematytų konflikto arba nebūtų teisininkų, kurie rengia nutarimą tam tikrų išvadų, aš net tokios prielaidos nedarau. Jeigu taip atsitiktų, suprantama, atsakomybė tektų Vyriausybei, bet visa sistema yra pagrįsta tokiu principu. Konstitucinio Teismo nutarime nėra leista daryti kokių nors išimčių.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Paskutinis klausimas, kurį klausia gerbiamasis kolega R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau iš esmės vieną dalyką paklausti. Kodėl vis dėlto per paskutinį laikotarpį, paskutiniu metu taip išskiriami apskrities viršininkai. Visai neseniai buvo numatyta, kad jeigu jis ne darbo metu dalyvauja renginiuose, jam papildomai apmokamas tas dalyvavimas, dabar žiūriu – vėl palankių nuostatų apskrities viršininkui nustatome. Negi mūsų valstybėje apskrities viršininko darbas pats sudėtingiausias, pats sunkiausias ir panašiai? Manęs kolegė klausia, o kodėl, pavyzdžiui, Seimo narys negali užsiimti gydytojo praktika ir panašiai, o apskrities viršininkui viskas galima. Man nesuprantama, kodėl tiek daug visokių lengvatų bandoma suteikti apskrities viršininkui? Ačiū.

R.ŠUKYS. Žinote, gerbiamasis kolega, atsakymas trumpas ir paprastas. Tai nėra lengvatos, tai yra konstitucinės teisės, kurias Konstitucinis Teismas šiuo atveju konstatavo. O kalbant apie Seimo narius, Konstitucijoje yra labai konkretūs draudimai, todėl tas palyginimas ne visai tinkamas. Ačiū. Prašau pritarti, kolegos.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui už įstatymo projekto pateikimą. Jūs atsakėte į visus klausimus, laikas baigėsi, 10 minučių praėjo. Dabar, gerbiamieji kolegos, jūs turite galimybę išsakyti savo nuomonę už ir prieš. Nuomonė prieš – gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Aš norėjau ir paklausti, bet kadangi nebeliko laiko, pasakysiu savo abejones išreikšdamas nuomonę prieš, nes iš esmės keičiamas statusas tokio pareigūno kaip apskrities viršininko. Apskrities viršininkas yra tiesiogiai skiriamas Vyriausybės ir atskaitingas Vyriausybei, atitinkamoms institucijoms pagal įstatymą. Kai pavedama ministrui pirmininkui paskirti kitą, kai nėra to paskirtojo Vyriausybės viršininko, aiškiai viršijami įgaliojimai ir tai prieštarauja pačiam principui, kad jis turi būti skiriamas ir atskaitingas Vyriausybei. Taip pat nesutikčiau su tokia pataisa, kad jo santykius turėtų reguliuoti Darbo kodeksas, kai jis skiria sau pavaldžių įstaigų vadovus, departamentų, skyrių, padalinių vadovus, ne šiaip sau įdarbina darbuotojus, bet skiria tokius pareigūnus. Todėl iš esmės aš manau, kad koreguoti pirmąją pataisą dėl to, kad atlyginimą turėtų nustatyti ne Vyriausybė, o Valstybės tarnybos įstatymas, reikėjo, tačiau dėl funkcijų, kurias turėtų pavesti kitam asmeniui ministras pirmininkas, aiškiai prieštarauja teisinei logikai ir apskritai įstatymams. Šiaip jeigu mes keičiame, kad apmokėjimą, darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, tada jau reikėjo keisti ir Vyriausybės įstatymą. Nes šiuo atveju iš esmės išeina prieštaravimas. Tvirtina Vyriausybė, o tarp sprendimų sprendžia premjeras. Tai yra nesuderinama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį tik į du aspektus. Pirma. Šis Apskrities valdymo įstatymas ir apskrities viršininko darbo reglamentavimas yra derinamas su Valstybės tarnybos įstatymu. Jeigu mes Valstybės tarnybos baziniame įstatyme suteikiame teisę dirbti kitą darbą, tai šiuo atveju šis įstatymus būtų formaliai kaip lydintysis ir turi būti pakoreguotas.

Antras dalykas. Labai gerai, kad įrašoma, jog ne pats save pasiskiria apskrities viršininkas ar nusistato pats sau kitą darbą, bet kad tai yra su premjero, na, kolega L.Sabutis yra teisus, turbūt turėtų būti su Vyriausybės, pritarimu, bet vis dėlto su aukštesnės institucijos arba jį paskyrusios institucijos pritarimu. Tai yra logiška ir šią vietą galima pakoreguoti ir pataisyti. Nes priešingu atveju, prisiminkime neseną istoriją, neminėsime pavardžių, bet bus tokių situacijų, kai vienos dzūkiškos apskrities viršininko pavaduotojas pats save pasiskyrė sanatorijos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju ir niekas nieko negalėjo padaryti. O dabar šiuo atveju būtų būtent jį paskyrusios institucijos galutinis sprendimas – pritarti ar nepritarti to žmogaus kitoms pareigoms. Svarbiausia, deriname su Valstybės tarnybos įstatymu. Todėl pateikimui siūlau pritarti ir toliau bus galima nagrinėti, bet kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Visus kviečiu balsuoti ir apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1789, prašom balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 18, prieš – 10, susilaikė 21. Taigi įstatymo projektui Nr.XP-1789 yra nepritarta. Dabar turime apsispręsti: arba grąžiname tobulinti, arba atmetame įstatymo projektą. Jeigu balsuojame už, įstatymo projektas atmetamas, jeigu balsuojame prieš, grąžiname iniciatoriams tobulinti. Jeigu už – atmetama, jeigu prieš – grąžiname iniciatoriams tobulinti. Kviečiu visus balsuoti. Už – atmesti, prieš – grąžinti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 14, prieš – 26, susilaikė 1. Taigi įstatymo projektas Nr.XP-1789 grąžintas tobulinti įstatymo iniciatoriams.

PIRMININKAS. Dėkojame, supratome. Kviečiu visus, tik nesikartokite. J.Čekuolis, prašom. Po to – gerbiamasis ministras.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, tik priminčiau, kad teisę valstybės tarnautojams, įskaitant ir apskričių viršininkus, pagal Valstybės tarnybos įstatymą mes įtvirtinome nuo šių metų liepos 1 d., tai yra mes patys šioje kadencijoje už tai balsavome vos prieš kelis mėnesius, tik tik prieš išsivaikščiodami vasaros atostogų. Ir dabar esu nustebęs, kai girdžiu, kad mes vėl viską turime peržiūrėti iš naujo ar panašiai. Kolegos, nepamirškime patys, už ką balsavome vos prieš kelis mėnesius.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tiesų aš negaliu sutikti su tais argumentais, kurie čia išsakyti, kad turime laisvas rankas ir panašiai. Ne, neturime, tai aš dar kartą noriu pasakyti. Bet noriu paprašyti –mano kokių nors asmeninių veiksmų ar kaip ministro nepainiokime su Vyriausybės darbu. Aš atsakiau, manau, išsamiai ir aiškiai į visus klausimus. Jeigu norima kokį nors nepasitikėjimą pareikšti man asmeniškai, tai tam yra nustatyta konstitucinė procedūra, aš tikrai priimsiu tą ir dar kartą pasiaiškinsiu. Seimas turi tokią teisę ir galimybę balsuoti. Bet dėl to neturėtų kentėti valstybės interesai, dėl to neturėtų būti trukdoma šalinti kolizijos tarp kelių įstatymų, ir tarp įstatymų, beje, ir nuostatų. Ne Vyriausybė, beje, pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, o pats Seimas, jo sudaryta darbo grupė. Šiuo atveju Vyriausybė šalina tas kolizijas, kurios liko Apskrities valdymo įstatyme, nes tuo nepasirūpino Seimo darbo grupė. Tikrai tie kaltinimai nėra pagrįsti. Šiuo atveju žiūrėkime santūriai, valstybiškai ir elkimės konstituciškai, nes Konstitucinis Teismas priėmė aiškų nutarimą ir interpretacijoms, deja, nėra vietos. Teisininkai, kolega Liudvikai, tą turi suvokti triskart aiškiau. Ačiū.

Vidaus reikalų ministro R.Šukio atsakymai į Seimo narių klausimus

Kviečiu vidaus reikalų ministrą gerbiamąjį R.Šukį į tribūną. Prašom, gerbiamasis ministre. Taigi siūlom tokią susitikimo tvarką. Gerbiamasis ministras truputėlį padarys įžangą, galbūt iki penkių minučių, o paskui jūsų klausimai. Taigi, gerbiamasis ministre, prašom, žodis suteikiamas jums.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų suprantu visų jūsų norą pasinaudoti proga ir paklausti. Bet noriu tiktai labai trumputę įžangą pasakyti, kad aš tikrai esu tribūnoje ne dėl paskutinių savo, kaip ministro, daugiau veiksmų, bet asmeninių ir kaip Seimo nario. Šis mano dalyvavimas čia buvo planuotas dar prieš mėnesį – Vyriausybės pusvalandyje išklausyti vidaus reikalų ministrą apie Vidaus reikalų ministerijos vykdomus darbus. Aš tik į tai atkreipiu dėmesį. Be abejonės, atsakysiu į bet kokius klausimus. Yra labai daug klausimų, kurie, manau, visiems įdomūs. Primenu, kad tai ir valstybės tarnyba, ir Šengenas, ir policijos darbas, ir eismo priežiūra, ir daugelis kitų klausimų, ir savivaldybių skaičiaus nustatymas. Bet jūsų valia klausti. Aš savo tokią trumpą įžangą baigiau, dabar esu jūsų paslaugoms ir galiu atsakyti į klausimus. Prašau.

PIRMININKAS. Dėkojam, ministre. Taigi pirmasis klausia E.Masiulis. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprantama, kad jūsų kuruojamos srities problemų yra daug, bet jūs savo paskutiniais veiksmais pats sukėlėte tam tikras naujas temas, dėl kurių negali nepaklausti. Todėl šiandieną, kadangi jau jūs tribūnoje, čia prieš mus, tai tikrai leiskit paklausti dėl jūsų paskutinio vizito į Maskvą, to, kad jūs, grįžęs iš šio vizito, pranešėte apie tai, kad šalia vizite numatytų kitų planuotų susitikimų turėjot susitikimą ir su piliečiu, kuriam yra paskelbta paieška, Viktoru Uspaskichu. Klausimas būtų toks: ar jūs, kaip vidaus reikalų ministras, nemanot, kad viršijot savo kompetenciją ir įgaliojimus? Su kuo šį susitikimą jūs derinot ar kieno įgaliotas jūs susitikote su V.Uspaskichu? Ar toks susitikimas nesuteikė pagrindo iš tikrųjų politizuoti šią bylą ir V.Uspaskichas turės visas galimybes sakyti, kad politinis persekiojimas Lietuvoje tikrai vyksta? Taigi ar jūs, būdamas apdairus teisininkas ir tikrai atsargus žmogus, šioje vietoje nepadarėte klaidos?

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų praeitą savaitę Maskvoje dalyvavau Europos Tarybos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Rusija, surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Europos bendradarbiavimas baudžiamosios teisės srityje“. Susitikau su Rusijos vidaus reikalų ministru Rašidu Nurgalijevu ir Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pirmuoju ministro pavaduotoju Jurijumi Vorobjovu. Taip pat Maskvoje susitikau su buvusiu ūkio ministru V.Uspaskichu, kuris šiuo metu dėl problemų su Lietuvos teisėsauga yra pasiprašęs politinio prieglobsčio Rusijoje. V.Uspaskichas yra vienintelis Lietuvos pilietis, pasiprašęs politinio prieglobsčio svetimoje šalyje. Juo labiau – rusų tautybės Rusijoje, buvęs Lietuvos ministras, buvęs Lietuvos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Seimo narys. Siekdamas, kad šis precedento neturintis atvejis nevirstų Lietuvą, kaip demokratinę ir teisinę valstybę, žeminančiu veiksniu, paraginau V.Uspaskichą savanoriškai grįžti į Lietuvą ir duoti parodymus Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnams. Noriu pabrėžti – paraginau savanoriškai grįžti ir duoti parodymus. Aš neraginau prisipažinti. Tai būtų traktuojama turbūt kaip spaudimas. (Aš nežinau, ar man bus leidžiama atsakyti į klausimus…)

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kolegos, šiek tiek pagarbos. Ministras kalba, atsakinėja į klausimus, gal šiek tiek susilaikykim su replikom, gerbkim vienas kitą. Ir dabar kitas klausimas. Noriu priminti dar kartą dėl… (Balsai salėje) Atsiprašau?

E.MASIULIS. Nebaigė atsakyti.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau baigti.

PIRMININKAS. Prašom pabaigti.

R.ŠUKYS. Salėje šiek tiek trukdo.

PIRMININKAS. Ministre, atsiprašom, aš jūsų labai atsiprašau už savo kolegas. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš noriu baigdamas pasakyti, kad jo neraginau prisipažinti. Jūs traktuojate, kad gali pakenkti tyrimui arba būti laikoma kaip politizuotas tyrimas. Beje, apie tyrimo politizavimą pats V.Uspaskichas, kaip tik patvirtindamas, kad labai rimtai svarsto grįžimo galimybę, tačiau jis kaip tik ir suabejojo, ir paprašė, kad, jo nuomone, tas tyrimas turėtų būti nepolitizuojamas ir griežtai užtikrinamas jo žmogaus ir piliečio teisių laikymasis. Į tai aš jam paaiškinau, kad kaip ir kiekvieno Lietuvos piliečio atžvilgiu jam besąlygiškai bus užtikrintas laikymasis visų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų principų, žmogaus ir piliečio teisių bei garantijų, patikinau, kad tyrimas nėra ir nebus politizuojamas. Taigi tikrai apie jokį politizavimą ar mano susitikimą su juo kalbėti kaip apie bylos politizavimą negalima.

O dabar norėčiau atsakyti į jūsų antrąją klausimo dalį – kieno įgaliotas, kodėl, kieno iniciatyva. Iniciatyva buvo mano, be jokių įgaliojimų. Suderinta buvo su pasiuntiniu Rimantu Šidlausku Maskvoje. Iki susitikimo, noriu pabrėžti. Po susitikimo iš karto iš esmės apie susitikimą ir jo turinį buvo informuotas Ministras Pirmininkas. Grįžęs į Lietuvą, informavau Valstybės saugumo departamento direktorių poną Arvydą Pocių dėl priežasčių kodėl. Aš jau vieną priežastį įvardijau. Man nepriimtina situacija, kai buvęs Lietuvos ministras iš ekrano teikia savo vertinimus apie Lietuvos teisėsaugą, apie Lietuvą kaip teisinę, demokratinę valstybę, o kiti politikai, beje, iki šiol būtent iš ekrano viešai jį kaltina. Tai yra spaudimas, tai yra vertinimai. Tai yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Tą daro ir politikai, ir žiniasklaida. Aš susitikau asmeniškai ir paprasčiausiai išsakiau savo nuomonę, kad nesutinku su jo argumentais ir kad siūlau jam grįžti ir įrodyti savo tiesą.

Baigdamas noriu pasakyti: paskutinis argumentas, kodėl susitikau, jau žmogiškasis – principas. Matyt, jums iš tiesų negali nekilti klausimas, nes mūsų principai yra skirtingi. Jeigu oponentas suklupo, tai aš nelaikau savo pareiga jį suspardyti iki galo arba pribaigti. Jam reikia padėti atsitiesti. Tokia buvo, beje, R.Pakso atžvilgiu mano elgsena, taip bus ir V.Uspaskicho, ir ne pavardė čia svarbu, principai. Lygiai taip pat pasielgsiu bet kurio kolegos, taip pat ir jūsų, kolega Eligijau Masiuli, atžvilgiu, kaip ir elgiausi praeitą vasarą, kai jums buvo mesti kaltinimai, kuriuos aš laikiau nepagrįstais, kad jūs neva frakcijos narių, taip pat ir mano, balsus žadėjote vienai įmonei priimant vieną ar kitą įstatymą. Žinot, aš jus tada gyniau, aš tuo netikėjau ir netikiu dabar. Ir taip elgsiuos visuomet. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą priminti klausimų tvarką. Pirmieji klausia opozicijų lyderiai. Opozicijos lyderio mes tokio neturim, mes turim tik frakcijų seniūnus ir turim frakcijų atstovus. Dėl to ir pradėsim klausti nuo opozicinių frakcijų, ką ir sako Statutas. Toliau klausia V.Baltraitienė, ruošiasi A.Kubilius. Prašom. (Balsai salėje) Vyriausybės pusvalandis, atsiprašau. Baikit, kolegos, gerbkim vieni kitus, Dieve mano. Yra Statutas, yra tam tikra tvarka, ir gerbkime vieni kitus. Virginija Baltraitienė. Prašom klausti. Ruošiasi A.Kubilius. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Pagal Vyriausybės svarbiausių darbų programą ir pagal tai, ką mes šiandien gavome, yra numatyta, kad turi būti pradėta apskričių funkcijas perduoti savivaldybėms. Aš norėčiau sužinoti, kas yra padaryta, nes 2007 metų biudžete tam lėšų nėra numatyta, vadinasi, jokių funkcijų 2007 metais nėra planuojama perduoti. Ar bus vykdomas tas jūsų uždavinys ir ar jis pradėtas vykdyti be tos koncepcijos, kuri patvirtinta?

R.ŠUKYS. Iš tiesų šis uždavinys yra pradėtas vykdyti, bet, kaip aš aiškinau ir deklaravau ir priimant, ir tvirtinant Vyriausybės programą čia, Seime, jis yra vykdomas įstatymo nustatyta tvarka arba kaip tai galima įvykdyti pagal galiojančius įstatymus, Vyriausybės darbo reglamentą. Šiuo atveju buvo laikas, kai Vyriausybė tvirtino Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, taip pat tvirtino nutarimą dėl pasiūlymų Seimo rudens sesijos darbų darbotvarkei. Programos priemonių įgyvendinimo plane visi tie dalykai suskirstyti etapais, kokios institucijos turi tai padaryti, parengti teisės aktų projektus, nes be teisės aktų projektų, suprantama, įgyvendinti visų šitų uždavinių būtų neįmanoma. Pavesta įvairioms institucijoms ir jau yra atskiras tuo klausimu sudarytas grafikas. Aš noriu pabrėžti, kad ir buvusi Vyriausybė vykdė politiką ta kryptimi, t.y. decentralizavimo, funkcijų perdavimo savivaldybėms. Tai reikia pripažinti ir taip buvo daroma.

Šiandien Vyriausybei yra pateikta ir Vyriausybės priimtas antrasis šito plano etapas, kaip perduoti apskričių funkcijas savivaldybėms. Tačiau reikia pripažinti, kad tas planas, suprantama, derinamas su visomis institucijomis, nes tai ne tik Vidaus reikalų ministerijos kompetencija. Kitos institucijos sau numato tokius terminus, kokių, jų manymu, tikrai galės laikytis ir jų nereikės keisti, siekiant parengti tam tikrus teisės aktus ir atlikti konkrečius veiksmus.

Norėčiau pabrėžti, jūs ne visai teisi, kad kitų metų biudžete nėra numatyta. Tam tikri dalykai yra numatyti, jeigu dabar neklystu, dėl globos įstaigų, perdavimai vyksta jau iš apskričių į tam tikras globos įstaigas. Čia ne visai mano sritis, aš gal neteisingai įvardysiu, bet tai yra numatyta. Tai buvo atskiru nutarimu patvirtinta. Kiti metai yra teisės aktų parengimo laikas ir pasirengimas tą vykdyti. Vykdymo laikas bus kitų metų antrasis pusmetis ir visi 2008 metai. Tai yra dar susiję su tuo, kad dabar mes galime kalbėti ir rengti teisės aktus dėl kai kurių funkcijų, tik teisės aktus, ir negalime atlikti realių veiksmų, pavyzdžiui, žemėtvarkos srityje. Kai žemės reforma turi būti baigta iki 2007 m. gruodžio 31 d., daryti funkcijų perdavimą kartu su resursų, matyt, neįmanoma. Lygiai tas pats klausimas susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu ir kai kuriais kitais dalykais, kurie pasibaigs kaip apskrities funkcija ir jų nereikės net perduoti. O dėl kitų dalykų teisės aktai yra rengiami. Taigi ta kryptimi yra dirbama. Kadangi tai yra Liberalų ir centro sąjungos vienas iš kertinių programinių siūlymų ir jis buvo priimtas Seimo, mes tą tikrai darysime ir aš jaučiu asmeninę atsakomybę dėl to.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Aš norėčiau visų kolegų paprašyti klausimui skirti minutę, atsakymų dvi minutes, nes mes, gerbiamasis ministre, su jumis susitikimą turime baigti 16 val. 34 minutės.

Toliau klausia A.Kubilius. Ruošiasi gerbiamasis E.Klumbys.

A.KUBILIUS (TSF). Aš norėčiau paklausti, gerbiamasis ministre. Jūsų vakarykštis ar prieš kelias dienas veiksmas tikrai labai nustebino, reikia pripažinti, daugelį mūsų, seniai politikoje esančių. Na, kiek aš atsimenu, tai tikrai ne pirmas atvejis, kai kas nors iš Lietuvos piliečių prašosi politinio prieglobsčio, ypač po 1990 metų būdavo, ar Britanijoje, ar Kanadoje. Aiškinimas, kad Lietuvai gėda dėl to, kad kas nors prašosi politinio prieglobsčio, mane kažkaip nelabai įtikina. Po 1990-ųjų Lietuvos autoritetas dėl to nė kiek nenukentėjo. Bet mano klausimas, ar jūs manote, kad tai, jog V.Uspaskichas prašosi politinio prieglobsčio, yra Lietuvos problema, ar tai yra jo asmeninė problema? Nes jūs kažkaip pabrėžėte, kad mums dėl to turėtų būti gėda.

Antras dalykas, jeigu jūs dabar važiuotumėte į JAV, ar jūs taip pat eitumėte ir pas Gintaras Petriką įtikinėti, kad jis savarankiškai grįžtų, ar kaip nors kitaip elgtumėtės? Gal Vyriausybei tada reikėtų susilaikyti nuo jūsų komandiruočių į užsienio valstybes?

Ir trečias dalykas. Kaip jūs manote, ar Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurio vizito galbūt sulauksime, taip pat turėtų aplankyti, pavyzdžiui, Igorį Babenką ir įtikinėti jį grįžti į Rusiją?

R.ŠUKYS. Matote, yra didelis skirtumas tarp tų asmenų, kuriuos jūs išvardijote, todėl čia tie palyginimai yra visiškai netinkami. V.Uspaskichui net nėra pareikšti įtarimai. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, pradėjus prieglobsčio procedūrą, o pradėtą procedūrą aš žinau tik šitą vieną. Ir jūs ne visai teisus, Lietuvos niekas neinformuoja ir neprivalo pagal Ženevos konvenciją kitos valstybės informuoti apie asmenis, pradėjusius politinio prieglobsčio procedūrą. Tai man žinomas šiandien tik vienas šis atvejis, todėl jis iš tiesų ir yra tam tikra prasme išskirtinis. Jis yra išskirtinis dar ir dėl to, kad tai nėra žmogus, kuris padarė kriminalinį nusikaltimą. Palaukite sekundę, jis dar jo nepadarė, jis nėra apkaltintas teismo nuosprendžiu, ir mes turime laikytis nekaltumo prezumpcijos, skirtingai nuo pono G.Petriko, kur byla dėl dalies kaltinimų teisme jau buvo išnagrinėta kitų asmenų atžvilgiu ir jam buvo reiškiami tie patys kaltinimai. Be to, du skiriamieji labai paprasti požymiai yra tie, kad tai yra buvęs Seimo narys, mūsų kolega, šešerius metus buvęs ministras, tris kartus prisiekęs Lietuvos valstybei.

Dabar dėl to, ar jis turi jaustis kaltas, ar mes jaustis nepatogiai. Manau, yra taip, kaip yra, aš čia nenoriu polemizuoti, ar jis turi nepatogiau jaustis, ar Lietuva, ar aš asmeniškai. Aš tik manau, kad jeigu yra galimybė žmogiškai paskatinti žmogų vis dėlto grįžti ir persigalvoti, nustoti žiniasklaidos priemonėmis diskredituoti Lietuvą, kelti abejones Lietuvos demokratine ir teisine sistema, ir jeigu į tai būtų įsiklausyta, aš manau, tai būtų tik teigiamas rezultatas, nes be jo geranoriško sugrįžimo per ekstradiciją susigrąžinti bus neįmanoma, jeigu jam bus suteiktas politinis prieglobstis. Be jo sugrįžimo ikiteisminis tyrimas, kuris yra susijęs ir su vienos didelės parlamentinės partijos veiklos tyrimu, nepajudės. Vadinasi, visuomenėje ir man, ir visiems nebus išsklaidytos abejonės, buvo padaryta nusikalstama veika ar nebuvo, ar yra pagrindas traukti atsakomybėn ką nors, ar ne? Man norėtųsi, kad tie klausimai būtų išnagrinėti, nes tai susiję su visos Lietuvos politinės sistemos sveikatos būkle ir tolesniu demokratiniu veikimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Klumbys, ruošiasi gerbiamasis A.Monkevičius.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, man nereikia ir V.Uspaskicho nuomonės dėl to, kokia yra prasta Lietuvos teisinė sistema. Bet aš noriu paklausti jūsų. Atsižvelgiant į tai, kad jūs esate labai atsargus žmogus, gerai išmanote Lietuvos Respublikos įstatymus, sakykite, pirma, kaip jūs suradote buvusį kolegą Viktorą (jo neranda Interpolas, beje), antra, ar jūs nediskreditavote Lietuvos valstybės susitikdamas kaip ministras ir Seimo narys su Interpolo ieškomu asmeniu? Ir trečia, ar jūs nesudarėte labai blogo precedento, nes nuo šiol vidaus reikalų ministras turės susitikinėti su visais politinio prieglobsčio paprašiusiais asmenimis?

R.ŠUKYS. Pirma, tai neturės, nes žmogus pagal savo asmeninius principus apsispręs, ar tą daryti, ar ne, ir ar yra tam prielaidos, ir ar galima pasiekti tikslą, kuris būtų naudingas valstybei.

Antra. Dėl jūsų klausimo, kaip aš susiradau. Tai buvo visiškai paprasta, ir kai sakoma, ieškomas ir nerandama… Aš jau minėjau, tai užtruko viso labo 15 minučių, kol buvo susiskambinta. Susiskambinau su savo buvusiu kolega vidaus reikalų ministru Gintaru Furmanavičiumi ir per 15 minučių buvo sutarta, ir iš tikrųjų netrukus atvyko ponas V.Uspaskichas. Mes pabendravome prie arbatos puodelio. Tai nėra joks, kaip jūs sakote, pažeminimas ar diskreditavimas. Aš taip netraktuoju. Dar kartą sakau: jeigu aš ką nors pažeidžiau ir man bus pateikta tokia išvada ar Seimo arba prokuratūros, arba kitų institucijų, kurios gali vertinti tokius dalykus, sprendimas, aš pasirengęs prisiimti atsakomybę. Aš tikrai esu atsargus ir teisinius principus labai saugau ir ginu bei pats jų laikausi. Kaip pavyzdį jums galiu pasakyti vakarykštį Konstitucinio Teismo sprendimą dėl dvigubos pilietybės, kuriuo Seimo priimtas sprendimas dėl atitinkamos 16 straipsnio pataisos buvo pripažintas negaliojančiu. Dėl mano pareikštų abejonių Respublikos Prezidentui net gimė dekretas dėl Katrynos Duglas. Aš atlaikiau labai didelį spaudimą ir Respublikos Prezidentas atlaikė didelį spaudimą, kad nepasirašė dekreto, bet taip ir yra – nepaisant, kaip jūs sakote, nepalankios visuomenės opinijos, kartais reikia priimti sprendimus, kurie pagal Konstituciją ir siekiant Lietuvos tikslų, interesų yra reikalingi. Aš juos priėmiau ir priimsiu.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia A.Monkevičius. Ruošiasi A.Salamakinas. Prašom.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti kita tema. Kiekvieną savaitgalį vien tik magistraliniuose keliuose sulaikoma dešimtys girtų vairuotojų. Avarijos baisios. Policijos pareigūnai jau patys pripažįsta, kad ir magistraliniuose, ir kituose keliuose siautėja girti vairuotojai. Padėtis tikrai katastrofiška, pasekmės tikrai liūdnos. Sakykite, kokios numatomos konkrečios priemonės, kad padėtis kaip nors keistųsi?

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų labai svarbus ir aktualus klausimas, ypač po paskutiniųjų savaitgalių, kai buvo sumušti visi žuvusiųjų žmonių Lietuvos keliuose rekordai. Iš tiesų tas klausimas visada kėlė susirūpinimą, bet paskutiniuoju metu jis iš tiesų tapo sunkiai paaiškinamas. Aš tik norėčiau pasakyti, kas yra daroma.

Šiandien, jau anksčiau, pateiktas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas, kuriuo yra keičiamas paketas straipsnių. Šiandien Vyriausybės pasitarime kaip tik jam buvo pritarta. Rytoj, aš tikiu, bus pritarta Vyriausybės posėdyje. Ten liko dar kai ką suderinti su Susisiekimo ministerija. Pagrindinius to projekto tikslus arba tai, ko siekiama, aš galėčiau čia trumpai pasakyti. Pirma, diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui ir neturinčius tam įtakos, juos atskirti; daugelio straipsnių sankcijose numatyti alternatyvias nuobaudas, numatyti atsakomybę už veikas, kurios yra pavojingos visuomenei, tačiau šiuo metu nedraudžiamos; trečia, atsisakyti policijai nebūdingų baudų išieškojimo funkcijų (pinigų rinkimas užima daug laiko); didinti policijos pareigūnų veiklos skaidrumą (tai skatina korupciją); nustatyti, kad už eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmonės, nėra administracinės atsakomybės, jei dėl to nebus gautas pareiškimas dėl tyčinio turto sugadinimo ar sunaikinimo; suteikti teisę policijos pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimo bei vairavimo ir poilsio režimo dokumentų pildymo ir saugojimo reikalavimų nesilaikymą.

Taip pat projekte siūloma daug labai svarbių nuostatų. Tai sumažinti, kalbant konkrečiai apie jūsų klausimą, leistiną alkoholio kiekį biologinėse terpėse autobusų vairuotojams arba transporto priemonių, kurių keliamoji galia viršija 3,5 tonos, vairuotojams iki 0,2. Nebe 0,4, bet 0,2, o tai labai sugriežtins. Be abejonės, daugeliu atveju, ko iki šiol nebuvo, kaip papildoma sankcija prie visų baudų bus taikomas teisės vairuoti atėmimas. Tai be abejonės. Svarstoma ir yra Susisiekimo ministerijos pasiūlymas (žinau, kad yra Seimo narių, t.y. kolegos V.Čepo, pasiūlymas) į daugelį straipsnių įtraukti transporto priemonės konfiskavimą, jeigu asmuo padarė autoįvykį būdamas neblaivus (viršija 1,51 promilės). Bet dėl to mes turime tam tikrą, aš noriu pasakyti, abejonę, nes Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos reiškia rimtų pastabų ir teigia, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas šioje situacijoje, apskundus Strasbūrui, gali kelti labai rimtų abejonių, ir tai yra grindžiama jau išnagrinėtomis bylomis, tam tikrais precedentais. Todėl dėl to dar yra diskutuojama ir tai mūsų teikiamame projekte kol kas nebuvo įtraukta. Susisiekimo ministerija šiandien tą pasiūlė, ir aš nežinau koks projektas rytoj išeis iš Vyriausybės. Tai dar yra politinio apsisprendimo klausimas, galiausiai Seimo apsisprendimo klausimas. Dar bus diskutuojama. Vyriausybė tai daro.

Artimiausiu metu, lapkričio 24 d., aš kviečiu visus kolegas Seimo narius, bus organizuojama tarptautinė konferencija saugaus eismo klausimais, kur bus ir kolegų Seimo narių pranešimų, specialistų pranešimų, bus pateikti atitinkami Europos Komisijos vertinimai, analizė, statistika dėl avaringumo keliuose priežasčių. Manau, tos priemonės gali duoti (artimiausioje ateityje priėmus tas pataisas ir duos) apčiuopiamų rezultatų, siekiant išvengti šių pasekmių ir užtikrinti eismo saugumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega A.Salamakinas. Ruošiasi J.Čekuolis. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas dėl nūdienos problemų. Aš tikrai galvojau ir laukiau, kas bus tas žmogus, kuris, sakysime taip, griebsis gelbėti poną V.Uspaskichą, ir tikrai nemaniau, kad tai būsite jūs. Aš jus pažįstu kaip stiprų teisininką. Esu nustebęs. Jūs dažnai kartojate, kad tai buvęs Seimo narys, ministras. Bet jūs geriau už mane išmanote Konstituciją, kurioje parašyta, kad įstatymui visi lygūs. Ar tai yra čigonas, ar tai ponas V.Uspaskichas – visi turi atsakyti vienodai. Aš tikrai neįsivaizduoju, kad ministras važiuotų į Angliją gelbėti paprasto žmogaus, kuris pasiprašys politinio prieglobsčio. Jūsų žingsnis mane išties labai nustebino. Ir nėra čia ko versti bėdą žiniasklaidai. Žiniasklaida rašo ne tik apie V.Uspaskichą – rašo ir apie Henriką ir Enriką Daktarus, rašo apie kitus, kurie įtariami arba jau nuteisti. Nemanau, kad žiniasklaida čia turi būti minima.

O mano klausimas yra toks. Aišku, aš pritariu tam, ką sakė ponas E.Klumbys. Jūs kuriate precedentą, kuris iš tiesų duos šimtą kartų daugiau žalos, negu jūs sakote, kad darote valstybei naudą. Tai yra precedentas, kad ministras važiuoja į kitą valstybę gelbėti įtariamųjų arba reanimuoti, kaip jūs norite. O klausimas mano toks. Ar jūs turite stenogramą ar pokalbio su ponu V.Uspaskichu įrašą? Kiek žinau, ministrų lygmeniu tai turi būti daroma. Kaip jūs įtikinsite mane, kad jūs nepažadėjote jam tam tikrų lengvatų, kad jis grįžtų į Lietuvą, ir kad jūs, kaip vidaus reikalų ministras, padėsite jam išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo įtariamus nusikaltimus?

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Algimantai, aš turiu apgailestauti, kad per šešerius metus jūs manęs tinkamai nepažinote, todėl mane jūsų vertinimai žeidžia. Tai pirma. Antra, aš nieko nežadėjau ir nieko negelbėjau, nes asmeniui negaliu nieko pažadėti, kiek tai susiję su prokuratūros darbu ar teismų darbu. Jeigu aš aiškiai vakar ir šiandien pasakiau, kad viso labo pasiūliau savanoriškai sugrįžti ir duoti parodymus teisėsaugos institucijų pareigūnams, ne prisipažinti ar prisipažinti… Aš negaliu taikyti ar garantuoti jokių lengvatų ir aš to nedariau ir nedarysiu dėl nė vieno asmens.

Jeigu kalbėtume apie gelbėjimą arba motyvaciją, tai, žinote, man mesti kaltinimus, kai aš iš šios tribūnos pristačiau nutarimus dėl komisijų, tyrusių V.Uspaskicho, kaip ministro, veiklą suformavimo, dėl kurių, plius dar diplomo klausimas, jis atsistatydino… Tai man tokie kaltinimai, kad kokie nors interesai ar ką nors žadėjau, ar kad aš turiu kokį nors interesą, tikrai yra visiškai nepagrįsti ir atleiskite, aš juos norėčiau kategoriškai atmesti.

Dėl precedento. Aš dar kartą noriu pasakyti: aš nevykau specialiai į Maskvą susitikti su V.Uspaskichu. Iš pradžių atsakydamas į klausimą aš labai aiškiai suformulavau, ko ten vykau. Tie labai svarbūs dvišaliai susitikimai su Rusijos svarbiausiųjų ministerijų vadovais, kurie leis paskubinti nuo 2001 ir nuo 2002 metų kažkodėl įstrigusias arba nepasirašomas, nebaigiamas rengti dvi labai svarbias sutartis ir plius dalyvavimas konferencijoje, kurią minėjau, – štai koks buvo mano vizito tikslas. O kaip jūs sakote, vykimas… Aš šitą susitikimą… Vyriausybės pusvalandžio pradžioje korektiškai perspėjau, paskyriau pusvalandį atsakymui dėl savo asmeninės, kaip ministro, bet ne kaip Vyriausybės nario, iniciatyvos aiškinimo, aš esu tą pasirengęs aiškinti, bet, deja, tai nėra kažkoks Vyriausybės nario garantijų vežimas ar susitikimas su V.Uspaskichu. Buvo galimybė, buvo laisvo laiko, tai buvo apie 20.30 val., atleiskite, aš manau, kad mano statusas, tiek Seimo nario, tiek ministro, tikrai nedraudžia susitikti man asmeniu, kuris yra Lietuvos pilietis, nors ir paieškomas. Bet aš negaliu kitokiomis priemonėmis pasistengti, kad jis grįžtų, nes šiuo atveju yra tam tikros teisinės procedūros. Taigi aš manau, atsakiau į jūsų klausimą. Grįždamas dar noriu pasakyti, aš tikiuosi, kad jūsų klausimas nėra nulemtas kokių nors asmeninių nuoskaudų. Mes galėsime ir asmeniškai apie daug ką pašnekėti ir aš tiksliau papasakosiu, ar įrašiau pokalbį, ar jo neįrašiau. Su manimi dalyvavo du liudytojai.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre…

R.ŠUKYS. Ir jie galės patvirtinti bet kam, ką kalbėjome, kaip kalbėjome ir apie ką kalbėjome.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Dėl vedimo tvarkos – G.Šileikis. Tikriausiai norit paklausti, taip? Kairysis mikrofonas. Prašom.

 

Seimo posėdis Nr. 235 (2006 11 16, rytinis)

Vyriausybės valanda

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Noriu paklausti susisiekimo ministro. Kaip žinote, Lietuvoje studentai naudojasi tam tikromis transporto lengvatomis ir, manau, visi mes pritariame tokiai pozicijai. Tačiau egzistuoja diskriminacija tų studentų, kurie studijuoja užsienyje, atžvilgiu. Jie, neturėdami Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos pažymėjimo, tokiomis lengvatomis negali naudotis. Jie gali nebent pasinaudoti savo tarptautiniu studento pažymėjimu, kurį pripažįsta faktiškai visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Lietuvą. Lietuvos studentams dauguma Europos Sąjungos valstybių teikia tas pačias lengvatas, kaip ir savo valstybių studentams. Mes Lietuvoje to nedarome ir vėlgi tuos studentus diskriminuojame. Kaip manote, ar nereikėtų keisti dabar esančioje sistemoje tų aspektų, kad ši diskriminacinė nuostata būtų panaikinta?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Jeigu bus priimtas toks įstatymas, Susisiekimo ministerija jį tik vykdys. Mano pozicija būtų tokia.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-737Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Na, jeigu leisite, Pirmininke. Egidijau, gausit žodį dar ir jūs turbūt, aš sutinku su ponu E.Klumbiu, kad galėtų ir kiti kalbėti. Aš dabar norėčiau atkreipti dėmesį į šio klausimo esmę, kur čia esmė. Tikrai, abi pusės yra teisios. Teisūs tie, kurie sako, jog nuosavybė yra šventa, ir turi būti grąžinta. Teisūs tie, kurie sako, jog visuomeninis interesas turi būti patenkintas, ir negalime pažeisti esamo balanso.

Kodėl aš pritariu Prezidento veto? Pritariu dėl vienos paprastos priežasties. Įstatymo projekte, įstatyme, kurį patvirtino Seimas ir vetavo Prezidentas, yra pratęsiamas turto grąžinimas. Mes visi, būdami Seimo nariai ir galvodami valstybiškai, turime suprasti – nebus visi patenkinti šiuo veiksmu, nebus visi laimingi. Deja, liks kažkas nuskriaustas. Bet šitą procesą reikia baigti. Ir dar kartą pratęsti turto grąžinimo terminą, dar sukelti vieną sumaištį, na, atleiskite, 1999 metai, 2001 metai, iš kur ši visa painiava? Todėl, kad kiekvieną kartą politinė valdžia, įgavusi svorį, pakeičia žaidimo taisykles, pratęsia terminą, sujaukia ir toje sujauktoje baloje visada atsiranda gudresnių, protingesnių, kurie apeina tuos pačius žmogelius arba žmones, dėl kurių interesų, visi dabar kalba ir ginasi. Nelaimės tie žmonės. Deja, tokia realybė yra. Bus gudresnių, protingesnių. Todėl reikia baigti turto grąžinimą, nebepratęskime termino, nebekeiskime žaidimo taisyklių, baikime pagaliau 2008 metais sausio 1 d. turto grąžinimo procesą. Tarp jų bus kažkas patenkintas, kažkas ne. Deja, tokia yra realybė. Ir, deja, yra mūsų atsakomybė, galvojant apie valstybę, priimti ir nelengvus sprendimus.

 

Seimo posėdis Nr. 236 (2006 11 16, vakarinis)

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1671(2*) (sujungtas su Nr.XP-925 ir Nr.XP-1635) (svarstymas)

PIRMININKAS. Kadangi pranešėjas dabar neprašo balsuoti, mes šio klausimo ir nesvarstome. Jūsų bus pateikta kitam etapui – priėmimui.

Tada pereiname prie A.Čapliko pataisos, kuriai komitetas nepritarė. 64 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ. Taip. Čia yra…

PIRMININKAS. Gal A.Čaplikas pristatys, o tada jau jūs pakomentuosite. Prašom. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš galbūt palengvinsiu Seimui darbą. Čia yra daug mano pataisų. Jos yra tarpusavyje susijusios, esmė labai paprasta. Tai yra išankstinio balsavimo paštu draudimas. Aš esu užklausęs Seimo informacijos ir analizės skyriaus, kokios Europos Sąjungos šalys turi tokią balsavimo sistemą arba mechanizmą kaip Lietuva. Įdomumo dėlei galiu paskelbti, kad tokią liberalią išankstinio balsavimo tvarką turi tik kelios Europos Sąjungos šalys, tarp jų tokia šalis kaip Didžioji Britanija, kuri prieš dvejus metus turėjo didžiulį korupcijos skandalą dėl balsų pirkimo, kuris buvo nagrinėjamas netgi specialios Europos Tarybos sudarytos grupės. Taigi aš vis dėlto siūlau primindamas Seimo nariams, kad mūsų Konstitucijoje nėra prievolės balsuoti, yra suteikta teisė balsuoti ir teisė balsuoti rinkimų dieną. Išankstinis balsavimas paštu galimas kariškiams, tarnaujantiems, įkalintiems. Visi kiti piliečiai turėtų atvykti į balsavimo apylinkes balsavimo dieną.

Prisiminkime, gerbiamieji Seimo nariai, per kiekvienus rinkimus visą laiką kyla nuolatinių skandalų arba spekuliacijų. Tai pusė kaimų dingsta kažkodėl rinkimų dieną ir balsuoja išankstinio balsavimo būdu. Kaip tai galima paaiškinti, jeigu iš 400 balsuotojų kokioje nors kaimiškoje apylinkėje staiga rinkimų dieną į balsavimo apylinkę atvyksta 50, o 200 balsavo iš anksto? Ar jie išvyko į Maljorką, ar kur nors toliau?

Aš siūlau nemažai balsavimo paštu pataisų, kad supaprastintume visą balsavimo mechanizmą. Kreipiuosi į posėdžio pirmininką. Jeigu būtų pritarta pirmajai mano įstatymo pataisai, būtų galima balsuoti ir dėl kitų pataisų. Jeigu Seimas apsispręs leisti arba palikti dabar galiojančią tvarką, ką gi – jūsų valia, bet, manau, po rinkimų mes turėsime vėl nemažai skandalų.

PIRMININKAS. Aš kalbu procedūriškai. Prašom. Taigi kas remia A.Čapliko pataisą, prašom balsuoti už. Tiesiog bandau taupyti laiką, kolegos. Prašom balsuoti. Balsuodami kartu, be abejo, liekame ir užsiregistravę protokoluose. Gerbiamieji kolegos, kas remia A.Čapliko pataisą, balsuoja už.

Už – 29, prieš – 6, susilaikė 20. Pataisai yra pritarta.

Kolegos, ar reikėtų atskirai tokiu atveju aptarti kiekvieną dalį?

PIRMININKAS. Mes svarstom dabar pagal pateikimo datas. Tai A.Čapliko ir pono A.Lydekos 90 straipsnio 1 daliai dėl Europos Parlamento nario. Prašom pateikti.

A.ČAPLIKAS. Galima? Ačiū. Pasiūlymo tikslas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių tarybų narių teisinį statusą, suderinti su Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statusu ir Darbo sąlygų įstatymo nuostatomis.

Esmė labai paprasta. Šiandien galioja tiek Konstitucinio Teismo, tiek įstatyminis draudimas Seimo nariams būti savivaldybių tarybų nariais. Tačiau įdėmiai peržiūrėjus įstatymus aiškėja, kad Europos Parlamento narys gali būti ir savivaldybės tarybos nariu, ir savivaldybės meru. Šiuo atveju aš siūlau suvienodinti sąlygas ir, remiantis jau prieš tai mano minėtais argumentais, įtraukti į tą sąrašą, kad savivaldybės tarybos nariu negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo narys ir Europos Parlamento narys. Ačiū.

V.BALTRAITIENĖ. Pateiksiu pačią esmę. Keičiasi apygardų rinkimų komisijos sudarymo principai ir yra siūloma, kad būtų… Dabar galiojančiame įstatymo projekte numatyta, kad patenka tų partijų, parlamentinių partijų, ir tų, kurios savivaldybėje laimėjo tam tikrą mandatų skaičių. E.Masiulis siūlo, kad į apygardų komisijas patektų visų partijų, užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose, po vieną kandidatą.

Kodėl komitetas tam nepritarė? Nepritarė todėl, kad pirmiau yra sudaroma apygardos komisija ir tiktai po to priimamos paraiškos dalyvauti rinkimuose. Vadinasi, tada po to reikėtų papildyti. Kitas dalykas, tai trikdytų pačios komisijos normalų darbą, nes neaišku, kiek būtų narių. Turbūt didžiuosiuose miestuose labai smarkiai padaugėtų. Tam reikėtų papildomų lėšų, nes komisijos narių darbas yra mokamas. Kas gali paneigti tokį dalyką, kad kai kurios partijos gali ir specialiai registruotis, kad dalyvautų komisijos… Čia gali būti visokių tokių atvejų, kurių, manau, nereikėtų toleruoti ir nepritarti. Komitetas vienbalsiai, išskyrus vieną, balsavo už, kiti balsavo prieš. Nepritarė.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, ar… Galime, taip? Nėra norinčių prieštarauti komiteto nuomonei. Tada A.Čaplikas ir A.Lydeka – pataisos 35 straipsniui ir 42 straipsniui.

A.ČAPLIKAS. Na, šios mano pataisos labiausiai turbūt ginčytinos ir keliančios gal daugiau aistrų. Tikslas jų – įtvirtinti apribojimus kandidatuoti į savivaldybių tarybų narius, neatsistatydinus iš einamų pareigų, renkamas pareigas einantiems ir rinkėjų pasitikėjimo mandatą gavusiems Seimo nariams ir Europos Parlamento nariams, Respublikos Prezidentui. Esmė jums yra žinoma. Šiandien galioja įstatymo nustatyta tvarka, kai Seimo narys, europarlamentaras arba šalies Prezidentas, jeigu dar būtų ir taip, gali kandidatuoti į savivaldybės tarybą ir tik po rinkimų, prieš pirmąjį posėdį, turi teisę atsisakyti vieno iš gautų mandatų. Prisiminkime 2003 metų istorijas, kai tikrai daug Seimo narių dalyvavo rinkimuose, kokia painiava vyko ir kiek bylų buvo, atsistatydinus vieniems, ateinant kitiems savivaldybių tarybų nariams, kiek mes turėjome problemų, kiek turėjome problemų bendraudami su žmonėmis, nes Seimo nariai, dalyvaudami rinkimuose, žadėjo tvarkyti gatves, apšviesti miestus, rūpintis parkais. Iš tikrųjų jų dauguma sugrįžo į Seimą.

Šiuo atveju aš siūlau paankstinti apsisprendimo terminą trim dienom, iki Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinant sąrašus. Tai yra galimybė dalyvauti išankstinėje rinkimų kompanijoje lieka, tačiau likus trims dienoms iki sąrašų patvirtinimo, Seimo narys privalėtų apsispręsti, ką jis renkasi, – Seimo nario mandatą ar savivaldybės tarybos nario mandatą. Suprantu, kad ginčų daug, bet galvojant apie ateitį, apie mūsų Seimo prestižą, manau, kad vienintelė išeitis yra pademonstruoti solidumą ir sieti savo darbą arba ateitį su tuo, ką mums patikėjo rinkėjai, t.y. Seimo nario mandatą ir Seimo nario darbą. Tada galbūt ir mūsų vaizdas viešumoje bus kiek kitoks.

Aš dabar bandau įsivaizduoti, kaip atrodys ta rinkimų diena, kai trečdalis Seimo narių, aš tuo beveik esu tikras, nesant tokių pataisų, dalyvaus rinkimuose ir tas pats trečdalis atsisakys tarybos narių mandato. Tada galėsime skaityti publikacijas, kaip atrodo Seimas ir Seimo nariai. Aš manau, kad šioms pataisoms, nors ir ginčytinoms, sunkioms, bet reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma dėl to turime apsispręsti, ar svarstome šią pataisą, nes ji yra įregistruota jau po komiteto apsisprendimo. Jeigu 10 Seimo narių pritars svarstymui, tada toliau nuomonių pareiškimas. Ar pritariame šios pataisos svarstymui? Jeigu 10 Seimo narių pritars, svarstysime. Jeigu ne, tuo ir baigsis. Balsuojam dėl to, ar svarstyti šią pataisą.

Už – 15, prieš – 6, susilaikė 4. Taigi svarstome, tada dėl balsavimo motyvų ir pradžioje pranešėja. Komiteto nuomonė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ. Komitetas nepritarė, nes 2 straipsnyje yra nurodyta, kas negali kandidatuoti, kas negali dalyvauti, nustato, kurie negali būti renkami savivaldybės tarybos nariais, ir manome, kad tai pažeistų žmogaus teises, nes niekur nėra numatyta, kad būtų uždrausta dalyvauti, būti tarybos nariais – tai taip, bet uždrausti niekur nenumatyta. Tada mes turėtume tą patį turbūt kalbėti ir apie biudžetinių įstaigų, pavaldžių savivaldybių taryboms įstaigų, vadovus, įmonių, įstaigų vadovus ir valdybų narius, kodėl paliečiame tik šią kategoriją? Komitetas nepritarė šitam vienbalsiai.

PIRMININKAS. Už nori kalbėti R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Šiaip aš esu šalininkas, kad Seimo nariai būtų tuo pačiu metu ir tarybos nariai, nes Seimo nariams šiek tiek naudinga nusileisti ant žemės, arčiau rinkėjų problemų. Tarybose, ypač, sakysime, toliau nuo sostinėse esančiose, jei keli Seimo nariai būtų, pakiltų politinis lygis ir visiems būtų gerai. Bet jeigu jau vis dėlto Konstitucinis Teismas 2002 metais pasakė, kad negalima kartu būti ir ant tos, ir ant tos kėdės, būkime malonūs, neapgaudinėkime rinkėjų, nes, aišku, kuo tas baigsis. Seimo narys atsisakys eiti į tarybą, jis yra tik tam, kad pagražintų sąrašą ir būtų kaip politinis garvežys, nieko daugiau.

Antra vertus, prieštaravimo Konstitucijai ar draudimo aš čia jokio nematau, nes Seimo nariui niekas nedraudžia dalyvauti rinkimuose, prašau, jeigu tu apsisprendei, atsisakyk mandato ir dalyvauk tuose rinkimuose, todėl čia jokio prieštaravimo nėra, pataisa iš tikrųjų yra logiška, labai kviečiu visus jai pritarti.

PIRMININKAS. V.Bukauskas norėtų prieštarauti. Prašom.

V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš turėčiau kitokią nuomonę, pasisakau prieš, nes gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės. Pažiūrėkim į šią kadenciją. Išrinktas Seimo nariu, Panevėžio miesto meras ponas Vitas Matuzas atsisakė Seimo nario mandato ir šiandien vadovauja miestui. Taigi čia kiekvieno mūsų piliečio asmens garbės reikalas.

O Konstitucinio Teismo aiškia yra pasakyta, kad negali eiti tarybos nario ir Seimo nario pareigų iki pirmojo posėdžio, būtent iki pirmojo tarybos posėdžio yra palikta valia, ar atsisakyti, ar tapti tuo, kuo ir deklaravo. Taigi aš pasisakau prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl A.Čapliko ir A.Lydekos pataisos ir apsisprendžiame, ar pritariame jai, ar ne. Balsuojame dėl A.Čapliko pataisos.

Už – 9, prieš – 14, susilaikė 24. Pataisai nepritarta. Lieka paskutinė D.Barakausko ir visos grupės Seimo narių pataisa 73 straipsnio 4 daliai. Kas ją galėtų pateikti? Dėl protokolo. Nematyti norinčių. Tai D.Barakauskas, V.Gedvilas, A.Paulauskas… Prašom. D.Barakauskas.

 

Seimo posėdis Nr. 238 (2006 11 21, vakarinis)

Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 metų veiklos ataskaita

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, Kultūros paveldo komisija atlieka didelius darbus saugodama mūsų autentišką Lietuvos kultūrą. Vilniaus mieste ir jūsų pastangų dėka yra įsteigtas Pilių rezervatas, rodos, taip panašiai vadinasi. Aš manau, kad tas rezervatas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti tam tikrą istorinę tos vietos ar tų vietų autentiką, ir žodis „rezervatas“ neleidžia toje vietoje vykdyti jokių ūkinių darbų, kištis į tai, kas yra. O, aišku, yra statomi Valdovų rūmai, kurie, mano nuomone, niekam nereikalingi, yra nefunkciniai. O šalia, kitoje Gedimino kalno pusėje, stovi aptriušusi ledainė–kavinė, kuriai nieko negalima daryti. Ar Paveldo komisija nemano, kad apskritai teritorija, kai yra žodis „rezervatas“, sukelia tam tikrus prieštaravimus ir galbūt reikėtų pakeisti patį statusą? Nes rezervatas, kaip sakau, neleidžia vykdyti ūkinės veiklos. Dėkui.

J.R.GLEMŽA. Iš karto pasakysiu, deja, pagal Saugomų teritorijų įstatymą valstybiniame rezervate leidžiame vykdyti atkūrimus ir kitus tvarkymo dalykus, kurie atitiktų rezervato tikslus ir uždavinius. Pastatų nugriovimas arba pastatų nauja statyba, kurios reikia rezervato tikslams, yra leidžiama. Bet pats žodis mus nuteikia, kad nieko negalima. Mano asmenine nuomone… Aš buvau prieš rezervatą, bet rezervatas jau yra įteisintas įstatymu, yra Seimo dokumentas, nes buvo siūlomas nacionalinis parkas. Aš buvau šalininkas nacionalinio parko, bet dar iki 2000 metų yra priimtas Seimo dokumentas, kad tai yra valstybinis rezervatas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1419(2) (pateikimas)

Kviečiu į tribūną vidaus reikalų viceministrą poną Regimantą Čiupailą, kuris mums pristatys Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ projektą Nr.XP-1419.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos“ projektą. Projektas parengtas vadovaujantis dar 2004 m. liepos 15 d., Seimo nutarimu „Dėl ilgalaikių valstybės stiprinimo programų rengimo plano“. Ši programa jau buvo pateikta Seimui. Buvo paskirti komitetai ir, matyt, dėl nepakankamo tinkamumo, nepakankamos įžvalgos atsižvelgiant į kintančias gyvenimo realijas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, liepos 14 dieną grąžino šią programą iš naujo rengti. Štai ši programa yra pateikta Seimui, atsižvelgiant į pastabas, atsižvelgiant į prašymus Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Todėl leiskite pristatyti šios programos esmę.

Programos paskirtis yra apibrėžti Lietuvos policijos sistemos plėtros viziją iki 2011 metų ir suteikti pagrindą kryptingam, kompleksiniam policijos įstaigų veiklos tobulinimui, numatyti prioritetus, tikslus, uždavinius, kaip visada, kad būtų sukurta efektyvi ir racionaliai veikianti Lietuvos policijos sistema. Pats plėtros modelis būtų įgyvendinamas laipsniškai, nuosekliai, ypač atsižvelgiant į kitus dokumentus, priimtus tiek Seimo, tiek Vyriausybės, plėtojant policijos ir visuomenės bendradarbiavimą ypač viešojo saugumo užtikrinimo klausimais ir, tai galbūt svarbiausia, modernizuojant ir užtikrinant racionalią policijos veiklą. Tų tikslų yra ir daugiau, tačiau aš norėčiau pabrėžti keletą esminių dalykų.

Galima būtų paklausti, ar nepakanka teisės aktų, kurie reglamentuotų policijos veiklą šiandien? Yra Policijos veiklos įstatymas, yra Lietuvos policijos reformos metmenys, tiesa, jau kiek senokos. Tačiau žinantys puikiai supras, kad jie objektyviai neatspindi šiandieninių reikalavimų ir visuomenės poreikių. Todėl, vadovaujantis valstybės ilgalaikės raidos strategija, prioritetu – saugi visuomenė ir jos įgyvendinimo kryptimi – viešasis saugumas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuri patvirtinta šio Seimo liepos 18 dieną, šia programa siekiama priartinti policijos veiklą prie visuomenės, policijos veiklos prioritetą teikti ne administracinėms baudžiamosioms priemonėms, o socialinių paslaugų, prevencijos funkcijoms atlikti.

Toliau, akivaizdu, jog yra būtina gerinti policijos teisinį išsilavinimą ir kvalifikaciją. Didinti darbuotojų, statutinių ir valstybės tarnybos karjeros tarnautojų, motyvaciją ir atsakomybę. Natūralu, jog Vyriausybė, deklaruojanti savo siekį ženkliai mažinti korupciją, kreipia į tai dėmesį. Taip pat siūloma pasitelkti įvairiausias priemones šalinant tas kliūtis, kurios neretai atsiranda ir pačios policijos darbe, pradedant ta pačia garsiąja korupcija ir minint nepakankamas pastangas kovoti su įvairiomis nusikaltimų rūšimis. Kita vertus, atsiranda ir naujų, anksčiau policijai nebūdingų funkcijų, susijusių su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. Pirmiausia su Šengeno konvencijos įgyvendinimu, kai policijai šioje vietoje tenka itin svarbi užduotis veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartais ir už jos ribų, taip įgyvendinant Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą.

Šia programa būtų siekiama sukurti lanksčią policijos valdymo sistemą, atsižvelgiant į dabar galiojantį Lietuvos Respublikos administracinį teritorinį suskirstymą. Ar tai būtų apskritys, ar būtų kiti regionai, programoje siekiama labiau susisieti su dabar veikiančių teismų apygardomis, su dabar veikiančios prokuratūros apygardomis, kad turėtume tam tikrą nuoseklų veikimo ir teritorinį modelį. Taip pat susikurtų nauja policijos įstaigų sistema. Juridiniais asmenimis taptų tik regione veikianti policijos įstaiga, kiti turėtų teritorinio savivaldybių lygio policinio administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išsakytas pastabas ir nuorodas, ši programa leistų dėsningai išspręsti nebūdingų policijai funkcijų pašalinimą iš jos veiklos, jas perduodant kitiems institutams.

Taip pat itin svarbi šios programos dalis yra susijusi su mokymo sistema, naujos mokymo sistemos sukūrimu įsteigiant specialią įstaigą, rengiančią policijos pareigūnus, kitaip pertvarkant pačios žemiausios grandies rengimą ir, tai galbūt kai kam gali atrodyti nesvarbu, tačiau, man atrodo, gana svarbu, tiek mūsų ministerija, tiek Vyriausybė mano, kad reikia labai gerinti tą aplinką, kurioje veikia patys policijos tarnautojai, ir tą aplinką, su kuria susiduria Lietuvos Respublikos ir kitų šalių piliečiai, kai jie kreipiasi į policijos įstaigą. Turiu omeny materialinę bazę, pastatus, aplinką, transportą ir visa kita, baigiant specialiosiomis priemonėmis. Daug skaičių neminėsiu, bet jeigu šiandien imtume 59 teritorines policijos įstaigas, 46 iš jų reikėtų, liaudiškai tariant, nugriauti arba itin smarkiai rekonstruoti. Tai verčia pagalvoti apie specialias programas policijos tiek įvaizdžiui, tiek funkcionalumui gerinti.

Žinoma, kadangi programa yra itin sudėtinga, viską apimanti ir dar penkiametė, natūralu, kad finansavimo klausimai taip pat yra labai svarbūs. Tikintis Respublikos Seimo, taip pat Respublikos Vyriausybės palaikymo Policijos programos įgyvendinimui per penkerių metų laikotarpį papildomai prie bazinio finansavimo, kuris yra šiandien, prašoma arba siūloma per 560 mln. litų. Tokia būtų trumpa programos apžvalga. Prašyčiau garbingą Seimą pritarti šiam nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Klausia L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, tiek jūs, tiek mes suprantame, ko labiausiai šiandien reikia policijos tarnautojui, darbuotojui, pareigūnui. Pirmiausia reikia jau tolygaus technikos ir finansinio atlyginimo, be abejo, ir darbo bei buities sąlygų. Visiškai pritariu toms nuostatoms, kurios išdėstytos teikiamame nutarimo projekte. Siūloma padaryti labai daug dalykų. Tačiau būtų labai įdomu išgirsti, kad šimtą įvairių funkcijų turi atlikti policijos tarnautojas, darbuotojas, ir perduoti dalį funkcijų kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Kokios galėtų būti kitos savivaldybių institucijos ir ar nepriimtume tokio siūlymo, kad tas finansavimas, kuris yra skirtas penkeriems metams, vis dėlto kitais metais būtų dvigubai didesnis, kad mes galėtume įveikti ypač ryškų atsilikimą, apie kurį aš čia nenoriu daug kalbėti? Vėliau geriau mažesnėmis dalimis paskirstyti tą, o ne vis po truputį didinti ir niekaip nepasiekti to lygmens, kurį šiandien diktuoja gyvenimas. Transportas gerai, bet, sakau, jeigu jūs susipažinęs su daugeliu dalykų, ir šiandieniniai įstatymai leidžia kai ką koreguoti labai sparčiai.

R.ČIUPAILA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų gal net labiau ačiū už tuos pradžioje klausimo išsakytus palinkėjimo žodžius. Vis dėlto šimtas funkcijų yra daugiau nei… Ne visai tiksliai šimtas funkcijų, niekas čia tokių apvalių skaičių nemini. Problema yra ta, kad pagal daugybę teisės aktų, pirmiausia įstatymų, policija turi daugybę pavedimų. Jeigu juos gerai perkratytume ir pažiūrėtume, tada galbūt galima pabandyti pagalvoti, ar tai tikrai išimtinai policijos funkcija ta prasme, kaip mes suvokiame policiją. Jūs prašėte pavyzdžių. Pavyzdžiui, triukšmo valdymo kontrolė, daugeliu atvejų visiškai policijai nebūdingas administracinių nuobaudų skyrimas, pagaliau apsauga, apsaugos policija komerciniais tikslais. Programoje siūloma pabandyti išgryninti funkcijas, nereikalingas perduoti tiems, kas jas kontroliuotų geriau nei policija. Aš tik pridėsiu: ar visuomenė pasiruošusi kartais atsisakyti šitų dalykų? Na, bet tai jau tolesnis dalykas.

Dabar dėl pinigų. Žinote, būtų gražu paprašyti padėkoti už du kartus ir paprašyti: gal galima tris kartus? Aš galvočiau kitaip. Mechanizmas yra santykinai apgalvotas. Jeigu darytume ne etapais, o šuoliais, tai tam tikra prasme mes turbūt prarastume proporcingumo principo pojūtį, o tai yra svarbu.

Antra. Galbūt Policijos departamento vadovai, kurie visi čia sėdi, nepalaikys manęs, jie gal manys, kad reikia tų pinigų, bet aš manyčiau, kad nuosekliai, planingai, o komitetuose bus pristatyta labai smulki schema, kam, kur, kaip tie pinigai turėtų būti skiriami. Aš manyčiau, kad tą finansavimą galėtume didinti. Jeigu gerai pastebėjote datą, data yra tokia, kad šitie papildomi veiksmai tarsi prasidėtų nuo 2008 metų, nes 2007 m. biudžetą Seimas svarstys netrukus, ir tai būtų ne visai tinkama. Man atrodo, ačiū, išgirdome. Iš tikrųjų galbūt persvarstys ir pirmųjų metų biudžetas kiek nors didės. Bet manau, kad planas yra ir dabar neblogas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia V.Baltraitienė.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Noriu paklausti dėl tos žemiausios pakopos – savivaldybių policijos komisariatų ir darbuotojų, dirbančių seniūnijose arba apylinkėse, kurias jie aptarnauja. Ne paslaptis, kad šitie žmonės savo darbą dirba tiktai dvi dienas per savaitę, nes turi budėti policijos komisariate, iš kaimų važiuoja į miestą, tada priklauso viena išeiginė ir nuo paties darbuotojo priklauso, ar jisai savo išeiginę skiria darbui, ar iš tikrųjų ilsisi, kas jam pagal įstatymą priklauso. Kaip bus išspręsta? Pavyzdžiui, aš nematau, kad tai būtų išspręsta, kad bus pakankamai žmonių rajonų policijos komisariatuose, kad jie nedirbs viršvalandžių, kiekvienas turės savo darbą ir bus užtikrinta ta viešoji tvarka. Ir ar vis dėlto negalvojama, kad turėtų būti savivaldybių policija ir ją galėtų finansuoti savivaldybės? Tada ir tvarka būtų geresnė ir užtikrintų tikrai tą normalų finansavimą, kaip prieš kurį laiką buvo.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš tikrųjų žemesniąja grandimi rūpinasi ir dabartinė Vyriausybė, ir, atskirai paėmus, Vidaus reikalų ministerija. Jūs taip pat gerai žinote, kas ten yra daroma. Tačiau programa žvelgia į viską kompleksiškai. Programoje yra vietos, kuriose kalbama apie statutinių pareigūnų skaičiaus sumažinimą ir atskyrimą tų asmenų, kurie dirbtų policijoje, tačiau kaip valstybės tarnybos karjeros tarnautojai. Tai leistų tam tikra prasme perskirstyti pastangas.

Tai, ką jūs minite, iš tiesų yra policijos darbas – dirbti seniūnijose, apylinkėse ir taip toliau, o ne sėdėti kabinetuose. Kabinetuose sėdėti yra valstybės tarnybos tarnautojų, o ne policijos reikalas. Šituos dalykus galima atskirti performulavus ir, kaip minėta ir kaip klausė kolega L.Sabutis, išgryninus funkcijas. Funkcijų atsisakius, liktų galimybė užsiimti labiau tikrąja žmonių saugumo garantavimo veikla, o ne kabinetine veikla.

Dabar dėl savivaldybių policijos. Na, kaip žmogus, dar 1990 m. buvęs prie tų savivaldybės policijos teorijos ištakų, turiu pasakyti, kad šitas klausimas nuolat yra darbotvarkėje. Tačiau visada reikia atsakyti į klausimą, ar tai, ką mes sukursime, kad policija bus kaip savivaldybių, ar tai bus tai, kas Lenkijoje yra, pavyzdžiui, (…), ar tai bus miesto žandarmerija. Aš nesakau, kad tokių viešojo saugumo padalinių neturėtų būti. Tačiau mes susiduriame su problema, kai šalia statutinių pareigūnų, duodančių priesaiką valstybei ir dar įgyjančių socialines garantijas bei vykdančių tam tikras specialiąsias funkcijas… Na, pavyzdžiui, negali neiti į ugnį, jeigu esi ugniagesys gelbėtojas, bet statutinis. Susiduriama su klausimu, susijusiu su tarnyba, kai teoriškai turi užtikrinti tvarką, bet nesi įpareigotas. Šitą niuansą reikia išspręsti. Tačiau ir šioje programoje galima rasti užuominų apie būtinumą labiau atsižvelgti į tos žemosios grandies veiksmų ir funkcijų priartinimą tiesiai prie gyventojų.

PIRMININKAS. Klausia ponas E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto yra grafikas, kuriame parašyta, kad jums kiekvienais metais pagal Vyriausybės patvirtintą programą… kitiems metams 110 milijonų. Ar tai tiesa? Jeigu Vyriausybė patvirtino, tai taip ir turi būti. Bet klausimas kitas.

Daug kalbama apie visuomenės vaidmenį sprendžiant problemas, susijusias su nusikalstamumu. Žinome, kad daug kam trukdo pati įstatyminė bazė. Tarkim, klausimas dėl garantijų kartu su tomis struktūromis dirbantiems gyventojams, kurie norėtų prisidėti prie nusikalstamumo prevencijos arba, tarkim, budėti kartu, nėra išspręstas. Tai ar nemanote, kad turėtų būti skubiai rengiama bazė, galbūt šiuo atveju ir įstatymas, bet ir kitais atvejais? Tarkim, ta programa per daug neužbėga į priekį, o bazė iš esmės yra nulinio lygio.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Kaip tik dėl to ir yra numatytas tas šios programos įgyvendinimo etapų lankstumas ir penkerių metų grafikas. Vien dėl to, kad, staigiai ko nors panorėjus, lydekai įsakius ir net pinigų, tarkim, turint, jau būtų bėgama prie veiksmų… Iš tikrųjų visi šitie konkretūs planai yra. Priemonės, įtraukiančios visuomenę į viešosios tvarkos palaikymo, na, taip pasakykim, mechanizmą, yra, tačiau aš negaliu imti ir garantuoti, kad taip, kad šiandien paskelbsi ir rytoj… Mes kiekvienas sau turime atsakyti, o kokia forma. Juk jau buvo daugybė bandymų. Mes gerai prisimename Tėvynės sąjungos bandymus 1996 m. šį tą panašaus pasiūlyti. Jie iki pat galo nebuvo realizuoti ir mechanizmas nerastas iki šios dienos.

Dabar dėl 110. Galų gale pagal galiojančią tvarką iš pradžių programa, po to biudžetas. Tačiau grafikai sutampa taip įdomiai, ypač dėl to atidėjimo vasarą… Labai dėkui Seimui, kad jisai svarsto tą 110 galimybę, nors programa dar tiktai, kaip čia pasakyti, kepama ant lygiagrečios keptuvės. Aš manau, kad šituos du grafikus sutvarkius, tie 110 bus panaudoti tiksliai taip, kaip komitetai po to numatys, ir to prieštaravimo neliks.

PIRMININKAS. Klausia ponas A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, išties reikia pagirti – strategija atrodo įdomi. Manau, kad stalčiuose ji neužsigulės, judės į priekį. Aš apie mažą jūsų strategijos dalelę. Jūs pasakėte, kad bus rengiamas policininkų mokymo centras. Išties tai yra reikalinga, nes mes Jaunimo reikalų ir sporto komisijoje, dalyvaujant komisarui Kęstučiui Tubiui, jau sprendėme vieną dalyką – dėl fizinio policininkų parengimo. Kiek žinau, šiame mokymo centre yra numatyta ir sporto bazė, kurioje bus rengiami policininkai, nes šiuo metu yra toks tampymasis tarp didelio meistriškumo sportininkų ir policininkų, dėl Trakų bazės, dėl šaudyklos. Ačiū Dievui pavyko apginti, bet kažin ar vėliau kuris kurio neišstums. Dar turiu 13 sekundžių. Mano klausimas toks. Strategijoje numatyta mokymo centro statyba iki 2011 ar kelintų metų. Man atrodo, toks centras turėjo būti pastatytas vakar. Ar negalima pagreitinti ir per metus ar dvejus pastatyti šį centrą? Čia finansavimo daugiau nereikės.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš tikrųjų aš sakyčiau, ne mokymo centras, o mokymo sistema numato šią strategiją. Taip supaprastintai, nes aš jau matau, kad labai daug laiko užimu, visų pirma yra labai svarbu teisinė kvalifikacija tos dalies policijos darbuotojų, kurie užsiima ir gilesne analize… ir šiaip jau kartais nekenkia. Tam yra numatomi tam tikri veiksmai, kaip galėtų atsirasti policijos neuniversitetinės bakalauro studijos. Ir iš tikrųjų tam tikra prasme, matyt, ta institucija turėtų būti susijusi, žinoma, ne su VRM, tačiau su Policijos departamentu. Niekas mūsų neatleidžia nuo pradinio policininkų rengimo, turint omenyje patrulius gatvėse, viešąją policiją, galbūt, jeigu bus, savivaldybių policiją. Todėl ta pradinio rengimo sistema, kokią mes šiandien turime Klaipėdoje, turėtų išlikti. Pagal senąją tvarką egzistuojantis mokymo centras, iš dalies turintis savo teritoriją ir patalpas, sakykim taip, Trakuose, turėtų būti reorganizuotas į rimtą kvalifikacijos kėlimo įstaigą. Šiokių tokių planų, kaip tą padaryti, kaip čia pasakius, išnaudojant ir kol kas nenaudojamą valstybės resursą, mes taip pat turime, tačiau šiandien tai dar šiek žalia. Pastatyti, rimtai pastatyti – tai reikia suvokti kaip tam tikrą statinių ciklą, vienas paskui kitą. Štai kodėl yra tie penkeri metai. Galbūt tie pirmieji veiksmai bus atlikti iš šito 110 greitai ir tas išspręstų organizacinio ir pradinio to mokymo sistemą, tačiau ilgainiui, kad pasiektų tokį lygį, kurį galėtume pavadinti maždaug kaip ne gėda Lietuvai, tai tam reikia tų penkerių metų ir kasmetinio indėlio.

PIRMININKAS. Nuomonę už, nuomonę prieš girdėjome. Balsuojame dėl pritarimo Seimo nutarimui.

Už – 32, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimui, kurio registracijos Nr.XP-1419, pritarta. Ponas V.Žiemelis skelbia savo balsą už, nes tuo metu diskutavo su policijos vadovais. Seimo nutarimui yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 21 dieną. Bendru sutarimu. Tinka.

 

Seimo posėdis Nr. 239 (2006 11 23, rytinis)

2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-1738 (pirmasis svarstymas)

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą. Matau, S.Lapėnas pasiruošęs. Prašom. Ruošiasi Europos reikalų komitetas.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas lapkričio 8 dieną apsvarstė 2007 metų biudžeto projektą ir pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į šiuos Ekonomikos komiteto pasiūlymus. Būtent papildomai skirti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai 55,5 tūkst. litų, Lietuvos mokslų akademijai papildomai skirti 180 tūkst. litų iš esmės sumažinant valstybės skolai aptarnauti skiriamus asignavimus. Taip pat Vyriausybei pateikta daug pasiūlymų dėl Prienų rajono savivaldybės mero prašymo, Lietuvos pramoninkų konfederacijos pasiūlymų, Valstybės turizmo departamento, taip pat dėl siūlymo skirti papildomą finansavimą Kauno technologijos universiteto tęstiniam projektui, taip pat Susisiekimo ministerijai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, kaip valstybės nuosavybės teise priklausančio turto, inventorizacijai ir teisinei registracijai. Komitetas pritarė šiems siūlymams bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Atėjo metas pateikti Europos reikalų komiteto išvados. Kas būtų pasiruošęs tai padaryti? Gal tada vėliau pakviesime, kai bus aišku, kas tai gali padaryti. Salėje aš matau Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką R.Remeiką. Kviečiu jus pristatyti komiteto išvadą. Ruošiasi Kaimo reikalų komitetas.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas iš esmės pritaria svarstomam įstatymo projektui, tačiau pabrėžia, kad sudarydama biudžetą Finansų ministerija neatsižvelgė į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą visus projektus, kurie susiję su informacinėmis technologijomis, derinti su šiuo komitetu. Keletas tų projektų buvo įtraukta į biudžetą nederinant. Toks mūsų biudžeto sudarymo atvejis nėra geras mūsų valstybei, todėl komitetas projektą siūlo papildyti tam tikrais punktais: 190 tūkst. skirti Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės investicinių projektų derinimo informacinei sistemai, 110 tūkstančių skirti Lietuvos kalbos institutui Lietuvos vietovardžių geoinformacinės sistemos duomenų bazei kurti ir 500 tūkst. papildomai skirti viešosios informacijos rengėjo konkursų projektams administruoti ir žiniasklaidos procesų analizei viešajai įstaigai Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, atitinkamai sumažinant Muitinės departamentui skiriamus asignavimus, sumažinti Finansų ministerijai skiriamus valstybės skolos valdymo asignavimus. Iš viso papildomai prašoma skirti 990 tūkst. litų. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Dar turėsime išklausyti 10 Seimo narių kalbas diskusijoje. Išties pagrindinė diskusija dėl biudžeto prasideda išklausius komitetus. Taigi eilės tvarka R.Palaitis, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu. Frakcijos vardu – iki 7 minučių, savo vardu – 5 minutės.

R.PALAITIS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Susirinkome, kad išspręstume gana atsakingą uždavinį, nes Seimas jį gavo, t.y. paskirstyti mokesčių mokėtojui po kruopelytę per ateinančius metus suneštinus pinigus, mokesčius. Ką galima pasakyti apie šį biudžetą? Tai yra labai didelis, bet iš tikrųjų nesubalansuotas biudžetas. Na, kad didelis, labai gerai, yra ką skirstyti. Kad nesubalansuotas, didelė bėda galbūt šiandien nebūtų, tačiau vis dėlto kviesčiau tiek Vyriausybę, tiek mus, Seimą, kai kitų metų viduryje bus svarstoma biudžeto korekcija, turėti politinės valios ir nepadidinti išlaidų. Jeigu turėsime viršplaninių pajamų, tada mūsų biudžeto deficitas tiek nepadidės. (Atsiprašau, skambina. Išjungsiu.)

Dabar žiūrint į biudžeto projektą Finansų ministerijos planavimas, matyti, yra gana atsargus, konservatyvus. Gal tai ir gerai, nes prieš akis turime Vengrijos pavyzdį, visi matome, kur galima nueiti ir kaip galima atsidurti netoli valstybės bankroto. Todėl Finansų ministerijos konservatyvumas ir atsargumas šioje srityje, mano supratimu, yra visiškai pateisinamas.

Mes, liberalcentristai, džiaugiamės, kad vis dėlto pinigų, skirtų daugiabučiams renovuoti, kitų metų biudžete numatoma dvigubai daugiau. Tai yra dar gana nedidelė suma, bet pasistenkime ją panaudoti, nes iki šiol tie pinigai naudojami gana prastai. Pagrindinė priežastis tokia – kaip mums suinteresuoti kompensacijas už šildymą gaunančius pensininkus, kad jie susidomėtų daugiabučių namų renovacija. Jie gauna kompensaciją ir jiems renovacija nelabai rūpi. Tai labai svarbus punktas.

Kitas momentas, kurį norėjau pabrėžti. Jeigu prisimenate, neseniai, prieš 3–4 metus, įvyko atotrūkis tarp minimalios mėnesinės algos ir bazinio mėnesinio atlygio. Minimali mėnesinė alga šoktelėjo į viršų, o bazinis mėnesinis atlygis, tas, nuo kurio skaičiuojamas valstybės tarnautojo atlyginimas, liko įšaldytas. Kaip buvo 430 Lt, taip ir liko. Reikia padėkoti šiai Vyriausybei, kad pagaliau ėmė spręsti šį uždavinį, nes iš tikrųjų susidaro uždaras ratas. Per visą valstybės tarnybą yra apie 5 tūkst. laisvų, neužimtų etatų. Apie 5 tūkst., tai yra milžiniškas skaičius. Į klausimą, kodėl tie etatai yra laisvi, atsakoma, kad per maži atlyginimai, niekas nesuinteresuotas tokį darbą dirbti. Kita vertus, sakom, kad reikia kelti bazinį mėnesinį atlyginimą, padidinti jiems atlyginimus. Finansų ministerija sako, kad tam nėra pinigų, ir susidaro uždaras ratas. Atlyginimai yra mažo lygmens ir ministerijos gudrauja, paprasčiausiai palieka laisvus etatus, sutaupo užmokesčio fondą, moka sau priedus.

Tai nėra problemos sprendimas. Gerai, kad Vyriausybė šiais metais pabandė, bet labai atsargiai (aš būčiau raginęs radikaliau šią problemą spręsti), ir kelia bazinį mėnesinį atlyginimą 12 litų. Tai pirmas žingsnis. Manau, kitais, 2008 metais, į šią problemą bus atkreiptas kur kas didesnis dėmesys ir jinai bus išspręsta.

Nepatinka, kad šiame biudžeto projekte vis dėlto neatsisakoma savivaldybių biudžetų pajamų augimo ribojimo. Pernai tas klausimas buvo gana rimtai svarstomas, ribojimas paliktas. Žiūriu, šiemet ribojimas paliktas. Noriu priminti, kad Vyriausybės programoje yra nuostata, kad savivaldybių biudžetų augimo ribojimo reikia atsisakyti. Tikiuosi, kad 2008 metais tai bus padaryta.

Mes, liberalcentristai, džiaugiamės mokesčių mažinimu, konkrečiai neapmokestinamų pajamų dydžio sumažinimu. Labai gerai, kad gyventojų pajamų mokesčio bazinis tarifas sumažėjo iki 27%, bet kai toks ūkio augimas, galėjo būti parodytas ir didesnis ryžtas ir tarifas mažinamas nuo metų vidurio arba bent jau nuo spalio 1 dienos iki 24%. Iš tikrųjų kaina gana nedidelė – būtų reikėję tik šiek tiek pamažinti biudžeto išlaidų augimą. Tai nebūtų buvusi didelė tragedija. Turėdama visus tuos faktus omeny, Liberalų ir centro frakcija svarstė įvairias galimybes, tarp jų ir nepritarimo biudžeto projektui, tačiau noriu paminėti, kad tai yra mažumos, t.y. pasitikėjimo, Vyriausybės pirmas labai rimtas darbas. Jis turi atspindėti labai daug kompromisų, tai nėra įprastas biudžetas. Vis dėlto nepriimtas biudžeto planas sukeltų rimtą nestabilumą valstybėje. Todėl mes, liberalcentristai, vis dėlto palaikysime šį biudžeto projektą, nors yra ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Ačiū.

Akcizų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1739* (svarstymas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tabako kompanijos rinkimuose manęs nerėmė, aš pats nerūkau, todėl dėl šio klausimo tikrai neturiu jokio interesų konflikto. Manau, kad Vyriausybės teikiamas projektas taip, kaip jis pateiktas, didina kontrabandos galimybę, nes projekte pasakyta, kad tiek brangios, tiek pigios cigaretės turėtų būti branginamos vienodai. Aš manau, kad kontrabanda ženkliai padidės, biudžetas negaus pajamų. Mano manymu, mano pasiūlymas šiek tiek taiso šią padėtį. Aš siūlau branginti cigaretes proporcingai. Vadinasi, pigias branginti šiek tiek mažiau, brangias cigaretes – šiek tiek daugiau. Taip kontrabandos pagrindinio motyvo nebeliktų. Į biudžetą pajamų įplauktų, ko gero, dar daugiau negu pagal dabar pateiktą Vyriausybės projektą. O Finansų ministerijos motyvas, kad 2010 m. reikėtų smarkiai pabranginti visas cigaretes, manau, nėra labai rimtas, nes 2010 m., atlyginimams kylant po 15% kasmet, tai jau nebebūtų toks skausmingas šuolis, koks jis būtų dabar.

Dar priminsiu, kad komitete vyko balsavimas dėl mano pasiūlymo. Jis buvo kurioziškas: 1 – už, 1 – prieš, o visi kiti susilaikė, mano pasiūlymas buvo nepriimtas. Todėl aš labai kviesčiau, gerbiamieji Seimo nariai, parodyti ryžtą, palaikyti mano pasiūlymą, nes jis tikrai sumažintų kontrabandos motyvus ir galimybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasakyti nuomones dėl R.Palaičio pasiūlymo. Nuomonė už – kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, vis dėlto drįstu paprieštarauti jūsų pasakytoms mintims, nes Europos Sąjunga nereglamentuoja, kokiu būdu mes apmokestinsim cigaretes. Iš esmės yra pasilikusi sena praktika, kad mes akcizą skaičiuojam arba nuo vieneto, arba nuo verčių, arba ir vienu, ir kitu būdu. Iš esmės paties brangimo proceso mes neneigiam, jis yra neišvengiamas. Tačiau apmokestindami nuo vertės mes vis dėlto turėtume didesnę galimybę labiau padidinti biudžetą ir sumažinti grėsmę, kad pigios cigaretės kontrabandos būdu bus įvežamos į šalį dėl esamų kainų skirtumo. O iš tiesų argumentas, kad 2010 m. daugiau reikės branginti, neatlaiko galimos kritikos dėl paprasto motyvo – iki 2010 m., aš tvirtai tikiu, smarkiai padidės ir žmonių gaunamos pajamos. Todėl mes galėsim visiškai kitais masteliais įvertinti ir galimą pabrangimą. Todėl siūlyčiau pritarti R.Palaičio pataisai ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl R.Palaičio pasiūlymo.

Už – 18, prieš – 10, susilaikė 29. Nepritarta R.Palaičio pasiūlymui. (Balsai salėje) Telefoną pataisys. Teisingai, yra taisančių telefonus. Gerbiamieji, prašom perbalsuoti dėl R.Palaičio pasiūlymo. Prašom ištraukti korteles ir vėl įdėti. Ar pasiruošę? Prašom dar kartą balsuoti.

Už – 28, prieš – 12, susilaikė 36. Nepritarta R.Palaičio pasiūlymui.

Vyriausybės valanda

S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau paklausti finansų ministro dėl problemų, kurias kelia Tauragės apskrities statybinės organizacijos, apie trukdžius įsisavinant Europos Sąjungos lėšas. Statybinės organizacijos, kaip žinome, kol kas tik teoriškai gali tikėtis gauti apmokėjimą per du mėnesius visiškai įgyvendinus finansuojamą projektą. Deja, tai trunka mažiausiai 4–6 mėnesius. Pavyzdžiui, Jurbarko rajono savivaldybėje dar birželio mėnesį yra baigtas sveikatos objektų modernizavimas, bet dėl besidubliuojančių ir viena po kitos einančių patikrų, kurias atlieka Sveikatos ministerija, po to Mokėjimų agentūra, šiandien pinigai dar nėra gauti. Ar nereikėtų sumažinti patikrų skaičiaus, nes juk sutartyse visa atsakomybė yra numatyta rangovinei organizacijai, kartu ir savivaldybei. Kita problemų dalis yra ta, kad įmonės, negavusios apmokėjimo, iš savo resursų privalo dengti išlaidas, sumokėti visus mokesčius ir yra priverstos užšaldyti savo apyvartines lėšas bankuose. Statybinės organizacijos yra verčiamos papildomai teikti banko garantijas…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

S.LAPĖNAS. Anksčiau tai buvo galima daryti per draudimo kompanijas. Ar nevertėtų grįžti prie buvusios tvarkos? Dėkui.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už tokį kompleksinį klausimą. Jeigu iš tikrųjų būtų galima grįžti prie buvusios tvarkos, matyt, grįžtume. Bet tos tvarkos nebuvo, nes nebuvo Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Tai viena. Dabar jūs paminėjote keletą probleminių klausimų. Dėl patikros. Europos Sąjungos taisyklės ir direktyvos reikalauja, kad valstybė, kuri privalo atsakyti už Europos Sąjungos paramos tikslinį panaudojimą, kad lėšos būtų panaudotos tiems tikslams, kuriems ir buvo numatytos, pagal konkurso sąlygas būtų patikrinta ir būtų priimtas tam tikras sprendimas. Jūs paminėjote ir Sveikatos ministeriją, ir (…) įgyvendinančią instituciją. Jos atsako už šių patikrų greitesnį ar vienokį, kitokį įvertinimą. Tai viena. Antra. Jūs paminėjote tam tikras statybinių organizacijų problemas dėl tam tikrų garantijų teikimo ir panašiai. Yra paskelbti konkursai, numatytos konkurso sąlygos, tose sąlygose visi šie terminai yra labai aiškiai įvardyti –dėl apmokėjimo, dėl 60 dienų ir t.t., tai yra natūralu. Todėl čia nieko naujo ir papildomo iš šių organizacijų nereikalaujama. Paprasčiausiai tokia yra sistema, tokia yra praktika, kuri jau daugybę metų Lietuvoje yra naudojama.

Dėl tam tikros perspektyvos. Iš tikrųjų mes numatome šiek tiek liberalizuoti visą procesą, mes planuojame sustiprinti ir tam tikras mokėjimo agentūras, kad jos turėtų daugiau gamybinių pajėgumų arba administracinių gebėjimų, kad greičiau galėtų patikrinti šias išlaidas. Priešingu atveju, jeigu atsirastų tokių pavyzdžių, kad išlaidos buvo apmokėtos, bet neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų, tai jas būtų paprasčiausiai privalu grąžinti į Europos Sąjungos biudžetą, o mes finansuotume iš savo valstybės biudžeto. Todėl kiekviena institucija turi savo kompetencijos sritis. Aišku, kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti atskirai, bet aš iš savo praktikos žinau, kad jeigu pradedi nagrinėti kokį nors atvejį, pasirodo, kad ir ta kita pusė yra kažko taip pat laiku dar nepadariusi. Bet čia reikėtų konkrečiai. Jeigu jūs nurodytumėt projekto pavadinimą, tada būtų galima išsiaiškinti, dėl ko ten stringa.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis premjere, pastaruoju metu nemažai kalbama apie valstybės tarnautojų atlyginimų didinimą, aš turiu omeny tą žemesnę grandį. Kai mes svarstėme bazinį atlyginimą, aš tikrai įsivaizdavau, kad tas bazės didinimas, kai perėjome nuo minimalaus atlyginimo, tikrai nebus toks juokingas, koks šiuo metu yra biudžete. Susidaro įspūdis, kad vis dėlto manoma, galbūt tie žmonės ir patys kažkaip sau susirinks atlyginimus, nes daugelis iš jų tiesiogiai dirba su mokesčių administravimu, su socialinių mokesčių administravimu ir nesinori įsivaizduoti, kad tai būtų sprendžiama taip, kaip kitose verslo šakose, tarkim, įvežant statybininkus iš kokios nors Baltarusijos, ar kai vežėjus įsiveža vairuotojas. Negi jūs taip pat manote, kad mokesčių administratorius bus galima įsivežti iš Baltarusijos? Nežinau, ar jūs tikrai nesiruošiate siūlyti ryžtingų sprendimų, kad tie atlyginimai nebūtų mažesni bent jau už tūkstantį? Nes girdisi, dar kai kur žmonės gauna tūkstantį ir nė kiek ne daugiau. Ačiū.

Z.BALČYTIS. Jeigu galima, aš atsakysiu. Jūs turbūt turite omenyje bazinį dydį 442 litus? Taip? Tai buvo padidinta nuo 435 iki 442. Tai valstybei kainuoja 66 mln. Be šio dydžio dar yra mokami įvairūs priedai, yra už klasę, už papildomus darbus ir planuojama, kad valstybės tarnyboje šiandien dirbančių žmonių vidutinis atlyginimas per 2006 m. iš viso paaugs iki 17%. Yra vienas iš didžiausių augimų. Manau, kad šie augimo arba didinimo pasiūlymai yra gana subalansuoti. Mes negalime iškreipti darbo rinkos principų, nes tai yra susiję tarpusavyje ir kitose srityse dirbančių, kurie dirba pagal darbo sutartį. Yra 115 litų bazinis dydis. 5 litų padidinimas valstybei kainuoja papildomai 200 mln. litų. Čia irgi yra numatyta tam tikrų priedų galimybė.

valstybės tarnyboje dirbančių žmonių vidutinis atlyginimas tikrai yra daug didesnis negu pusantro tūkstančio litų. Yra statistika, yra oficialūs duomenys už praeitą ketvirtį ir tikrai būtų galima pasitikslinti. Aš manau, kad tas didinimas, kuris numatytas 2007 m. biudžete įvairioms sritims, ir mokytojams, ir bibliotekininkams, ir socialinėje srityje dirbantiems žmonėms didiname, ir iš esmės padidiname netgi pačią bazę. Mažiausias kategorijas turintiems vienos ar kitos srities darbuotojams padidėja ne 9 litais, bet, kaip paprastai, 28 arba 30 litų. Toks būtų atsakymas.

G.KIRKILAS. Aš dar pridurčiau. Čia kaip tik paskutinis pavyzdys yra geras, nes mes stengiamės padidinti pirmiausia mažiausius atlyginimus gaunantiems, taip pat mes dar nebaigėme diskusijos šiuo klausimu. Atrodo, šiandien Strateginiame komitete kaip tik po šios Vyriausybės valandos dar kartą svarstysime, dar kartą ieškosime galimybių, nes iš tikrųjų, bent jau mano toks požiūris, mūsų visi šie atlyginimai yra per ilgas įvairias reformas, galbūt nuo pat pradžių, tikrai ganėtinai supainioti. Per daug sudėtinga sistema. Per daug, man atrodo, kategorijų. Galbūt mes žemiausias panaikinsime, kad šiek tiek kilstelėtume tą žemiausią kategoriją. Mes suprantame, kaip ministras minėjo, situaciją darbo rinkoje, ir iš tikrųjų mažėja valstybinės tarnybos patrauklumas. Akivaizdu, kad vis mažiau dalyvauja konkursuose, bet mes įdėmiai stebime šį procesą ir sieksime priimti tokius sprendimus, kurie nesumažintų valstybės administracinių gebėjimų.

R.ŠUKYS (LCSF). Aš galėčiau dar papildyti, jeigu leis Pirmininkas.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠUKYS. Šiandien jau buvo minėta, kad Strateginiame komitete Vyriausybėje Vidaus reikalų ministerija pristatys visą esamos situacijos analizę, kokia yra situacija valstybės tarnyboje, kokia yra motyvacijos ir skatinimo sistema, kaip vyksta pokyčiai valstybės tarnyboje su išėjimu iš valstybės tarnybos ir stojimu į ją ir pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti darbo apmokėjimo sistemą valstybės tarnautojams. Šiandien bus pasiūlyti du variantai ir Vyriausybei reikės apsispręsti. Vienas iš variantų yra padidinti žemiausios kategorijos valstybės tarnautojų (pirmos kategorijos) koeficientą, jis dabar yra 2,35, ir pradėti skaičiuoti nuo 3 iki 9 kategorijos, per žingsnį 0,2 jį didinti iki 9 kategorijos toliau neliečiant.

Tai vienas variantas. Aišku, tai pareikalaus biudžeto lėšų, bus kitų dalykų, galbūt reikės ir visuomenės nuomonę… paaiškinti visuomenei, kodėl taip daroma.

Kitas variantas. Taip pat bus pasiūlyta vis dėlto apsvarstyti galimybę atsižvelgiant ir į skundus, kurie yra teismuose, ir į Konstitucinio Teismo procesą, kuris anksčiau ar vėliau įvyks, į tą motyvaciją, kad vis dėlto prie kintamo dydžio reikėtų persieti pačią bazę, kuri turėtų kompensuoti vartojimo kainų indekso kitimą.

Tokie yra siūlymai Vidaus reikalų ministerijos, to reikia norint pakeisti, t.y. keičiant įstatymus, aišku, ir politinės valios reikės, ir suskaičiuoti, kiek tai pareikalaus lėšų, kada tai būtų galima padaryti. Todėl tai bus svarstoma, šiandien šis labai svarbus ir didelis darbas yra padarytas.

Noriu pasakyti, kad keletas žingsnių jau žengta, tiek, kiek priklausė grynai nuo Vyriausybės valios. Žemiausioms kategorijoms tarnautojų jau du kartus, keičiant Vyriausybės nutarimą dėl suvienodinto pareigybių sąrašo, yra padidintos… leidžiama nustatyti aukštesnes kategorijas, t.y. kategorijų žirkles, vidutiniškai padidinama 100–150 litų. Pirmas toks padidėjimas statutiniams tarnautojams įvyko rugpjūčio mėnesį. Dabar, atrodo, prieš du Vyriausybės posėdžius ar paskutiniajame posėdyje yra dar kartą žengtas žingsnis ir dar kartą leista padidinti aukštesnes kategorijas, t.y. kategorijų žingsnį. Vadinasi, asmenys bus priimti, jų kategorijos bus pakeltos, atitinkamai jiems bus skaičiuojamas didesnis darbo užmokestis. Tai yra numatyta, pareikalaus 12 mln. Lt vien toks, atrodytų, nedidelis žingsnis. Žemiausios kategorijos statutiniai tarnautojai tai pajus artimiausiu metu. O šiuos strateginius sprendimus, kuriuos aš minėjau, reikia gerai išnagrinėti, apsvarstyti. Vidaus reikalų ministerija tikrai tą daro. Vyriausybė programą vykdo ir vienokie ar kitokie sprendimai Seimui bus pateikti. Ačiū.

 

Seimo posėdis Nr. 241 (2006 11 24, neeilinis)

Skirtas smurto prieš moteris šeimoje klausimams svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys A.Lydeka kviečiamas į tribūną.

A.LYDEKA (LCSF). Gerbiamieji Jūsų Ekscelencijos Seimo Pirmininke, ambasadoriai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! Smurtas šeimoje, deja, plačiai paplitusi problema. Smurto šeimoje aukomis tampa tiek vaikai, tiek moterys, remiantis statistiniais duomenimis, rečiau – vyrai. Dar 1994 metais atlikto tyrimo „Moterys Lietuvos visuomenėje“ rezultatai parodė, kad viešose vietose fizinį smurtą dažniau patiria vyrai. Tačiau privačioje aplinkoje, šeimoje smurto aukomis kur kas dažniau tampa moterys ir vaikai. 2001-2002 metais Lietuvoje atlikto Jungtinių Tautų plėtros fondo moterims remiamos švietimo kampanijos „Gyvenimas be smurto“ tyrimų duomenimis, smurtą šeimoje buvo patyrusios 82% apklaustų vyresnių nei 16 metų moterų, fizinį smurtą – 35% apklaustųjų, taip pat net 87%, visų respondentų nuomone, Lietuvoje egzistuoja smurtas prieš moteris ir šeimoje. Tačiau ši smurto rūšis rečiausiai patenka į teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų akiratį.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos už įvairias smurto rūšis. Už smurtą, patiriamą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius baudžiamąją atsakomybę už nužudymą, išžaginimą, dažniausiai pasitaikantį sveikatos sutrikdymą ir panašiai. Tačiau Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžtas nei smurto šeimoje turinys, nei įtvirtintos specialios normos, numatančios atsakomybę už tokio pobūdžio smurtą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniu, žmogaus asmuo neliečiamas, kaip ir garantuojamas privataus gyvenimo neliečiamumas. Šių dviejų pilietinių žmogaus teisių kolizijos atveju labai dažnai pirmumo teisė teikiama konstituciniam asmens privatumo gyvenimo neliečiamumo principui, smurto šeimose problemą darant beveik pastebimą. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat deklaruoja šeimą esant visuomenės ir valstybės pagrindu ir užtikrina, kad valstybė saugo ir globoja šeimą. Taigi į smurtą šeimoje privalu reaguoti ne tik kaip į žmogaus garbės ir orumo pažeidimą, bet taip pat kaip ir į grėsmę visai visuomenei. Tad mūsų ideologiniai, pagrindiniai teiginiai.

Šeiminį smurtą reikia vertinti kaip visuomenės interesą ir spręsti valstybės mastu. Valstybinis tikslas – ugdyti aukštos moralės visuomenę. Smurto programa trukdo ekonominei, kultūrinei, demografinei valstybės raidai. Taip pat moterys, prieš kurias smurtaujama, negali būti visavertės darbo rinkos dalyvės. Patriarchalinės tradicijos šeimoje stabdo lygių galimybių įgyvendinimo politiką. Smurto aukos patiria žalą fizinei ir psichinei sveikatai, o gydymas reikalauja didelių išlaidų. Šeimose, kuriose smurtaujama, augantys vaikai dažniau linkę į agresyvų elgesį, nukreiptą tiek į žmogų, tiek į gamtą, tiek į žmogaus sukurtas materialines vertybes. Augęs šeimose, kuriose smurtaujama, jaunimas dažniau būna agresyvus keliuose, ir tai sietina su dideliu skaičiumi žuvusiųjų autoavarijose. Visuomenėje populiarėja žiaurumo subkultūra, ypač per televiziją kaip Jungtinių Amerikos Valstijų kūrybos kino filmai. Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos vaikai dažniausiai smurtauja vieni prieš kitus Europoje, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tai sietina su šeimoje išmokta tarpusavio bendravimo kultūra, tiksliau, antikultūra.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvoje smurtas šeimoje yra plačiai paplitęs, o dabar galiojantys teisės aktai neapibrėžia nei smurto šeimoje turinio, neįtvirtina specialių normų, numatančių atsakomybę už tokius veiksmus, Seimo Liberalų ir Centro sąjungos frakcijos nariai R.Šukys, A.Čaplikas yra įregistravę tam tikras pataisas Baudžiamajam kodeksui. Siūlomų pataisų esmė – sudaryti galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje bendra tvarka, nereikalaujant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.

Lietuvoje itin dažna praktika, kuomet, net ir esant akivaizdiems smurto požymiams, nukentėję šeimos nariai dėl psichologinių problemų, nevienareikšmiško visuomenės požiūrio bei kitų aspektų vengia oficialiai skųsti smurtaujančius artimuosius. Toks nešvarių šeimos skalbinių neviešinimas iš tiesų yra smurtautojo pateisinimas ir rėmimas, ne tik neišsprendžia problemos, bet ją dar labiau pagilina, ir tai neretai priveda prie tragiškos baigties. Todėl reikia ieškoti visų įmanomų būdų smurtui šeimoje pažaboti. Jei Seimas pritars liberalcentristų siūlymams, smurtautojams šeimoje grėstų bauda arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Liberalų ir Centro sąjunga viena iš pirmųjų politinių jėgų aktyviai pradėjo dirbti šioje srityje. Tai demonstruoja ir aktyvi partiečių veikla, įsitraukiant į programą „Netylėk“, kurią organizavo Agnė Zuokienė ir kiti kolegos. Joje moterys gali gauti informacijos, kur kreiptis, o vyrai pakviesti išmatuoti savo jėgą ir kartu viešai pažadėti niekada jos nenaudoti prieš moterį, vaiką ar vyrą.

Pirmoji tokia akcija buvo organizuota Marijampolėje šių metų birželio 28 dieną ir sulaukė didžiulio pritarimo ir palaikymo. Vieną vasaros savaitgalį akcija vyko iš karto keturiuose mietuose: Kaune, Anykščiuose, Trakuose, Elektrėnuose. Vyrai, suduodami į smūgio matuoklį, pasižadėjo niekada nekelti rankos prieš moterį, vaiką ar vyrą. Liberalcentristų surengtoje smurto prieš moteris pamokoje dalyvavo daugiau kaip 500 vyrų nuo 17 iki 89 metų amžiaus. Kartu vyrai sužinojo, kokia jų smūgio galia. Vidutinė visų matavusiųjų jėgą vyrų jėga yra 197 kilogramai. Kaip žinote, yra sakoma, kad 200 kg smūgiu galima ir arklį užmušti. Vyrai iš tiesų dažnai neįvertina savo jėgos ir tvirtina vos sudavę moteriai, o po to stebisi, kad jai lūžęs žandikaulis. Liberalų ir centro sąjungos nariai, keliavę per miestus ir raginę kelti ranką tik balsuojant, sulaukė ne tik aplankytų miestų merų ir valdžios palaikymo, bet ir ilgus metus kenčiančių smurtą moterų išpažinčių. Galima buvo jausti, kad apie tai jos nebuvo kalbėjusios anksčiau, nežinojo, kad yra įstaigų, kuriose joms nemokamai bus suteiktos konsultacijos ir pagalba. Kai kurios moterys atviravo, kad jas skriaudžia ne tik vyrai, bet ir suaugę vaikai.

Statistika rodo, kad Lietuvoje fizinį smurtą yra patyrusi kas trečia moteris. Tai akcentavo ir žmogaus teisių komisaras po vizito į Lietuvą prieš kelerius metus. Tad mes siūlome šioje srityje nuveikti keletą konkrečių darbų. Tai spręsti prevencinio švietimo klausimą; šviesti visuomenę, įvardinant šeiminį smurtą kaip nusikaltimą visuomenės interesui; smurtą lytiniu pagrindu šeimoje vertinti kaip netiesioginį smurtą prieš toje šeimoje augančius vaikus, nes vaikai perima šeimos bendravimo modelį; spręsti aukos švietimo klausimą; iki galo išspręsti smurtautojo iškeldinimo klausimą; auką išlaisvinti nuo prievolės rašyti pareiškimą, t.y. smurtą šeimoje vertinti kaip visuomenės interesą, atsisakyti privataus kaltinimo instituto šeiminio smurto atveju (Plojimai); policijai suteikti konkrečius ir aiškius teisinius įgaliojimus smurto šeimoje atveju; spręsti aukos integracijos į darbo rinką klausimą; suteikti aukai socialinę teisinę pagalbą; suteikti aukai ekonominio saugumo garantijas ir taip suteikti galimybę rinktis gyventi atskirai nuo smurtautojo. Ačiū visiems. (Plojimai)

 

Seimo posėdis Nr. 242 (2006 11 28, rytinis)

Seimo pareiškimo „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos-Latvijos pasienyje“ projektas Nr.XP-1871 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pareiškime pasigendu vieno dalyko ir gal galėtumėte pakomentuoti, kodėl jo nėra. Pasigendu konkretaus ir gana griežto Lietuvos Seimo reikalavimo pareiškimo forma, kad latviai vėl atidarytų sieną, kaip buvo anksčiau. Jų rytinių pasienio postų infrastruktūros problemos, kurias jūs keliate, suprantama, tai yra problemos. Bet pirmiausia jie vėl turi grįžti prie senos tvarkos ir atidaryti sieną su Lietuva. Nenormalu, kai per valandą du trys sunkvežimiai yra praleidžiami. Tai Europos Sąjungos vidinė siena ir pirmiausia jie tai turi padaryti, o po to galima spręsti bendras problemas, kurias minite pareiškime. Bet pirmiausia jie turi vėl atidaryti sieną. Kodėl to nėra? Ką apie tai manote? Ačiū.

J.KAROSAS. Iš dalies atsakiau į tą klausimą atsakydamas gerbiamajam E.Masiuliui, pridėsiu tik tiek, kad tą pusę, kurią jūs keliate, kelia mūsų Vyriausybė, kelia susisiekimo ministras ir kelia vykdomoji valdžia. Aš manau, kad Seimas kitu aspektu prie tos problemos prieina ir aš siūlau tokį variantą. Čia, žinoma, yra Seimo reikalas, jis priims ar ne. Aš manau, kad yra konstruktyvus keliant bendram veiksmų kontekste, kuris šiandien kuriamas įvairių valdžios institucijų, mūsų vykdomąją valdžią turiu galvoje ir t.t.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1671(2*) (sujungtas su Nr.XP-925 ir Nr.XP-1635) (priėmimas)

PIRMININKAS. Atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą, ar galime priimti 34 straipsnį? Nėra prieštaravimų? Priimta. Dėl 35 straipsnio 4 dalies yra gautas Seimo nario A.Čapliko pasiūlymas. Prašom, kolega, jį pristatyti.

A.ČAPLIKAS. Labai ačiū. 35 straipsnio siūloma pataisa yra susijusi su 42 straipsnio irgi mano siūloma nauja straipsnio redakcija. Jų abiejų esmė yra labai paprasta. Šiandien galioja įstatymo tvarka, jog Seimo narys gali dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, vykdyti rinkimų agitaciją ir atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato iki pirmojo posėdžio. Puikiausiai suprantame padėtį, kad daugelis Seimo narių, šiandien dalyvaujantys ar dalyvausiantys rinkimuose, nežada, nemano ir neplanuoja būti nariais. Mes manome, kad tai yra rinkėjų apgavystė. Tai nėra iš mūsų pusės visai padoru ir moralu, todėl mes siūlome sutvarkyti įstatymo būdu, tai yra pasirinkti mano siūlomą kelią, kad Seimo narys, apsisprendęs kandidatuoti į savivaldybės tarybą, savo galutinį apsisprendimą pareiškia prieš tris dienas iki Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinant rinkimų sąrašą. Manyčiau, kad ši nuostata būtų teisinga, ir manyčiau, kad tas nuolatinis mūsų noras supainioti dvejas pareigas arba du darbus visada sukelia papildomą painiavą. Prisiminkime 2004 metų savivaldybių tarybų rinkimus ir pirmuosius posėdžius. Kiek buvo teisminių bylų, kai Seimo nariai atsisakinėjo arba dalyvavo posėdžiuose, kiek buvo nuneigta savivaldybių tarybų sprendimų. Siūlau vis dėlto būti padoriems prieš save ir atsisakyti šiuo atveju dalyvauti rinkimų kampanijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad šis siūlymas būtų svarstomas, reikia bent jau 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, balsuodami pasakykime nuomonę, ar pritariame, kad šis siūlymas būtų svarstomas.

Kolegos, mes turėsime pakartoti balsavimą dėl paprastos priežasties. Kai kurie Seimo nariai vėl balsuoja ne už save, ne tik už save. Todėl aš siūlau dar kartą. (Balsai salėje) Formaliai aš mačiau balsuojančius ne tik už save, todėl prašom, kolegos, pakartoti balsavimą. (Balsai salėje) Prašom balsuoti, ar pritariame, kad šis siūlymas būtų svarstomas Seime.

Nėra pakankamo palaikymo, kad šis siūlymas būtų svarstomas. Replika po balsavimo – kolega E.Klumbys. Prašom.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau tęsiame replikas. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Gebančių šiandien Lietuvoje aiškinti Konstituciją vis daugėja ir daugėja. Šiuo atveju aš apgailestauju, kad Seimo nariai vis dėlto nesiryžo žengti žingsnio, kuris būtų sąžiningas prieš žmones – pripažinti, kad žmonės mus išrinko būti Seimo nariais ir dirbti šį darbą. Bet jūsų, ponai, valia. Eikit į rinkimus, po rinkimų 30 Seimo narių dalyvavimas baigsis tuo, kad tie patys 30 sugrįš atgal į Seimą. Ir tada mes pasižiūrėsime, ką jūs kalbėsite.

PIRMININKAS. Dėkui. Noriu atkreipti dėmesį, kad reikia 29 Seimo narių pritarimo. Komitetas pasiūlė apsispręsti Seime, taigi, kolegos, dabar balsuojame, ar pritariame, kad šis siūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje?

Nėra pritarimo šiam siūlymui. Jis nebus svarstomas. Toliau svarstome eilės tvarka, 64 straipsniui yra kolegos D.Jankausko siūlymas, tiksliau, dabar jau numeracija yra pasikeitusi. 65 straipsnis. Dabar dėl 64 straipsnio, kolegos, prašom pasiruošti dėl viso straipsnio. (Balsas salėje) Numeracijai pasikeitus, 65-asis. Prašom pasiruošti… Po vieną nuomonę, atsiprašau, kolegos, už ir prieš. A.Čaplikas už 64 straipsnį tokios redakcijos, kokios yra.

A.ČAPLIKAS. Na, aš iš tikro manau, kad sprendimas yra teisingas. Prisiminkime, kiek ginčų, kiek neaiškumų kildavo rinkimų kampanijos metu arba rinkimų metu, kiek mes priekaištų išreikšdavome Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar kiek prašydavome Vyriausiosios rinkimų komisijos kaip nors sutvarkyti tą balsavimą paštu ir visą laiką mums buvo atsakoma, kad jokių mechanizmų, jokių svertų Vyriausioji rinkimų komisija neturi.

Šiuo atveju, manau, sprendimas teisingas. Mūsų Konstitucija įtvirtina teisę, o ne pareigą balsuoti. Jeigu būtų įtvirtinta pareiga, be abejo, būtų galima kalbėti apie… jeigu prievolė būtų įtvirtinta, būtų galima kalbėti apie būtinumą sudaryti visapusiškas sąlygas. Šiandien įtvirtinta labai normali piliečių pasirinkimo galimybė – teisė balsuoti. Sutikite su tuo, kad yra nenormali situacija, kai (aš nenoriu minėti konkrečios savivaldybės, labai nedidelės savivaldybės) rinkimų dieną atvyksta balsuoti 85%, o 15% kažkodėl nelabai turtingos savivaldybės gyventojų tų rinkimų dieną neatvyksta į apylinkę. Ar jie į Maljorką išvyko? Kur jie dingo? Šiuo atveju iš tikro yra paprasta galimybė rinkimų dieną atvykti į apylinkę, pareikšti savo valią, mažiau bus spekuliacijų ir mes patys geriau atrodysime. Nes kartais neaišku, ar tuos skandalus sukelia žiniasklaida, ar mes patys.

 

Seimo posėdis Nr. 243 (2006 11 28, vakarinis)

Seimo pareiškimo „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos-Latvijos pasienyje“ projektas Nr.XP-1871(3) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Aš nežinau, kam čia yra neaišku, kad mes kreipiamės į Latviją. Taip. Seimo narys gerbiamasis R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai pateiktas redakcinės komisijos nutarimo projektas man nebuvo priimtinas iš esmės dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, nebuvo aiškaus adresato, buvo toks išplautas lyg ir į Latvijos parlamentą, lyg ir į tokią viešąją erdvę ir rezultatas – neaišku kur.

Antras momentas. Nepatiko tai, kad buvo pateikta taip, jog nesusipratimo esmė nėra Europos Sąjungos vidaus reikalas. Tuo tarpu šis nesusipratimas tikrai yra Europos Sąjungos vidaus reikalas. Teikiamame projekte viso to nėra ir pritarčiau A.Matulo pateiktai redakcijėlei, sakykime taip. Aš pats galvojau sakyti žodelį „ir“ – „ir kreiptis į Europos Sąjungos Parlamentą“, bet pažiūrėjau, kad žodelis „ir“ yra prieš tai, tai, ko gero, žodelis „bei“ tiktų geriau – „bei kviečia kreiptis“. Kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dar viena nuomonė už. Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip pats buvęs darbo grupės, kuri koregavo, rengė šį pareiškimą, tekstą, narys norėčiau padėkoti visiems, kurie teikė gerus ir konstruktyvius siūlymus, ir kviesčiau pirmiausia toliau neknibinėti teksto. Tobulumui ribų nėra. Vienas pasigendame vieno žodelio, kitas gal kito, bet dabar turime principinę poziciją, kuri yra aiškiai išdėstyta tekste, ir balsuojame už ar prieš tą principinę poziciją. Tai yra vienas. Ir antras dalykas, leiskite pasidžiaugti, kad mes, Lietuvos Respublikos Seimas, gana operatyviai reaguojame į iškilusią problemą, tai viena, ir antra, gana tiksliai, aiškiai ir konkrečiai, nevyniodami žodžių į vatą ar nedėliodami kokių nors papildomų neva diplomatinių, o iš tiesų dažniausiai į šoną nukreipiančių pareiškimų ar frazių. Aiškus, konkretus tekstas. Taip, mes turime pretenziją ir mes turime visą teisę reikalauti, kad nenormali situacija pasienyje būtų išspręsta.

Šiuo pareiškimu mes šią savo teisę ir įgyvendiname. Ir mes iš tikrųjų esame teisiųjų pusėje, ir tikėtina, jog galutinis sprendimas bus toks, kad mūsų tiesa nugalės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame visiems. Aš kreipiuosi į jus, nes tai yra redakcinio pobūdžio žodelis „bei“, ar galime bendru sutarimu pritarti, nes aš manau, kad yra norinčių… labai išsiskiria. (Balsai salėje) Tada tenka balsuoti už visą be jokių „bei“. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas pareiškimas „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos–Latvijos pasienyje“, balsuojame. Statutas neleidžia redaguoti, jeigu nesutinkame.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 1. Pareiškimas priimtas.

 

FRAKCIJOS VIZITAI, DISKUSIJOS, KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI

Frakcijos narių A.Čapliko, S.Lapėno, R.Palaičio, R.Remeikos bei Kultūros viceministro G.Sodeikos vizitas Anykščiuose 2006 lapkričio 10 d.

 

Lapkričio 10 dieną Anykščių mieste ir rajone lankėsi Seimo liberalcentristų frakcijos atstovai.

Vizitas prasidėjo nuo pokalbių su Kavarsko ir Elmininkų kaimo bendruomenėmis.

Šiltai sutikti vietos gyventojų Seimo vicepirmininkas A. Čaplikas ir Seimo ekonomikos komiteto narys liberalcentristas S. Lapėnas išklausė Kavarsko bendruomenės nuogastavimus dėl kylančių kainų ir pinigų paskirstymo tarp kaimo ir miesto. A. Čaplikas papasakojo apie struktūrinių Europos sąjungos lėšų panaudojimą būtent kaimo bendruomenėm, o S. Lapėnas pasidalino mintimis apie kaip tik dėl to vykstančias diskusijas Seime.

Seimo liberalu ir centro sajungos frakcijos seniunas R. Palaitis su kulturos viceminstru G. Sodeika ir Anykčių rajono meru A. Gervinsku taip pat sulaukė nemažo Elmininkų bendruomenės susidomėjimo. Pristatatę pagrindinius liberalcentristų siekius dėl tiesioginių merų rinkimų bei daugiabučių renovavimo, atsakė ir į žmonėms rūpimus klausimus apie pajamų mokečio mažinimą bei kultūros įstaigų renovavimą.

Savivaldybės salėje vykusiame šalies politikų susitikime su rajono Tarybos liberalais svarstyti ne tik anykštėnams svarbūs klausimai, bet ir visai Lietuvai.

Anykščių meras Alvydas Gervinskas svečius supažindino su opiausia rajono aktualija – augančiomis centralizuoto šildymo kainomis.

Seimo vicepirmininkas A. Čaplikas išdėstė keturis liberalcentristų siekius: renovuoti senus daugiabučius (tam šiemet pavyko pasiekti skirti dvigubai daugiau lėšų, nei pernai), mažinti gyventojų pajamų mokestį (jis ne be liberalcentristų pastangų nuo 33 proc. sumažėjo iki 27, o toliau turės mažėti iki 24 proc.), siekti, kad 2011 metais merai būtų renkami tiesiogiai ir pabaigus žemės grąžinimą savininkams, tai yra 2008 metais reformuoti apskritis.

Kultūros viceministras Gintaras Sodeika susitikime su miesto ir rajono kultūros centro, bibliotekos ir muziejaus darbuotojais Anykščių muzikos mokyklos salėje anykštėnus tikino, kad tik apsišvietęs žmogus yra apsišvietęs rinkėjas, kuris rinks progresyvesnį atstovą į Seimą. O savo kalbą baigė kultūros viceministras liberalcentristas G. Sodeika pažadu siekti, kad pinigai būtų skirti Anykščių kultūros centro renovacijai ir viešosios bibliotekos modernizavimui.

Seimo narys R. Remeika susitiko su švietimo įstaigų atstovais savivaldybės salėje. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas supažindino susirinkusius su jo vadovaujamame komitete svarstomais klausimais, taip pat pristatė kertines liberalcentristų nuostatas, pagal kurias politikus tūrėtų vįertinti žmonės pasibaigus šiai Seimo kadencijai. Susirinkusieji domėjosi apie atlyginimų kilimą ir apie liberalcentristų inicijuotas įstatymų pataisas apie mokytojų papildomo darbo kompensavimą.

Seimo nariai A. Čaplikas ir S. Lapėnas 14:00 val. susitiko su verslo interesų grupėmis bei miesto nevyriausybinių organizacijų atstovais verslo informacijos centre. Į daugybę klausimų, susijusių su lėšomis nevyriausybinėm organizacijom skyrimo tvarkos atsakinėję parlamentarai sulaukė paramos iš organizacijų pirmininkų.

Seimo vicepirmininkas A. Čaplikas, G. Sodeika, 15:00 val. susitiko su Troškūnų bendruomenės atstovais Troškūnų vienuolyno salėje. Prisistatę ir papasakoję apie nuveiktus darbus liberalcentristai pasižadėjo kiek galės paremti Troškūnų biblioteką ir Raguvėlės pagrindinės mokyklos biblioteką knygomis. Beje, šį pažadą liberalcentristai jau įvykdė.

Debeikių bibliotekoje Seimo nariai R. Remeika, R. Palaitis susitiko su Debeikių bendruomenės atstovais.

15.00 val. Pasaulinei jaunimo dienai skirtame renginyje – akcijoje „Būk savas“ kultūros centre, kartu su rajono meru A. Gervinskas dalyvavo ir S. Lapėnas. Pasveikinęs gausiai susirinkusį jaunimą, S. Lapėnas tik apgailestavo negalintis jiems padainuoti savo kūrybos dainų. Nustebinti tokio šilto Seimo nario bendravimo jaunimo atstovai pakvietė kitą kartą sudalyvauti panašioje akcijoje ir palinkėjo sėkmės Seimo nario darbe bei kūryboje.

Anykščių ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas Seimo nario R. Palaičio klausė, kodėl rajonų gydytojai gauna mažesnius atlyginimus, nei didžiųjų miestų medikai. Taip pat liberalcentristas išdėstė aktualios Lietuvai problemos esmę, šalyje vyraujančią korupciją. “Lietuvos korupcinis indeksas negerėja. Gaila, kad ir medicina yra ne pati švariausia sritis, - Anykščių ligoninės medikams apgailestavo R. Palaitis. – Bet žuvis pirmiausiai genda nuo galvos, tai yra politikų...“

Susitikime su anykštėnais R. Palaitis dėstė, kiek pinigų iš valstybės biudžeto liberalcentristų pastangomis kitais metais turėtų atitekti Anykščių rajonui. Troškūnų mokyklai numatyta 300 tūkst.Lt, Anykščių kultūros centro renovacijos projektui parengti – 400 tūkst. Lt, o Anykščių naujosios ligoninės rekonstrukcijos bibliotekos patalpoms projektuoti – 169 tūkst. Lt. Be to, 3,7 mln. Lt turėtų būti skirti Anykščių ligoninės statyboms užbaigti. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys R. Palaitis Anykščių ligoninėje piešė ir ne itin optimistišką išvardintų pinigų Anykščiams skyrimo vaizdą.

Anykščių kultūros centre su bendruomenės atstovais susitikę Seimo nariai atsakinėjo ir į įvairiausius gyventojų klausimus apie "Mažeikių naftos problemas", Europos Sąjungos pinigų skirstymo neskaidrumo ir žinoma aktualias gyventojams šilumos kainas.

Paklaustas, ką mano apie siūlymus prailginti darbo savaitę iki 60 darbo valandų, liberalcentristas R. Palaitis dėstė: “Nesuprantu ginčo esmės. Juk žmogus turi turėti teisę dirbti ir užsidirbti, nes yra neintensyvių ir mažai apmokamų darbų, tad kodėl žmogui nedirbti papildomai, viskas priklauso nuo jo paties noro? Tačiau į kapitalistų ginčus su profsąjungomis mes nesivelsime”.

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių ir kultūros viceministro vizitas Anykščiuose buvo baigtas šiltu susitikimu su Liberalų ir centro Anykščių skyriumi verslo informacijos centre.

 

Frakcijos narių A.Čapliko, J.Čekuolio vizitas Kupiškyje

2006 lapkričio 17 d.

Į susitikimą Kupiškio mieste ir rajone Liberalų ir centro sąjungos frakcija delegavo Seimo pirmininko pavaduotoją Algį Čapliką bei Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoją, Seimo NATO reikalų komisijos pirmininką Joną Čekuolį.

13.00 val. – liberalcentristai susitiko su Kupiškio r. savivaldybės vicemeru Jonu Jaručiu, tarybos nariu liberalcentristu bei Liberalų ir centro Kupiškio skyriaus pirmininku A. Audicku ir rajono savivaldybės darbuotojais.

Seimo vicepirmininkas A. Čaplikas pristatė susirinkusiems tiesioginių merų rinkimo koncepciją, kurią parėmė ir savivaldybės darbuotojai ir pats Kupiškio rajono vicemeras. Taip pat Seimo narys papasakojo, kaip įgyvendinti jo siūlomą nepanaudotų šventinių dienų perkėlimą į Kalėdinį laikotarpį tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų.

Po to kalbėjęs Liberalų ir centro sąjungos seniūno pavaduotojas J. Čekuolis pabrėžė siekį mažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 2008 m. iki 20 proc. bei didinti atlyginimą visiems valstybės tarnautojams, nes jų dydis yra jau senai įšaldytas ir neskaičiuojamas, kaip numato įstatymai pagal minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 600 Lt, o skaičiuojamas pagal 430 Lt. dydį. Tai daryti Seimo narys siūlo dėl to, kad norinčių dirbti valstybės tarnyboje vis mažėja, tai matosi pagal statistiką konkursų metu. Taip pat liberalcentristai pasidomėjo, kokia situacija yra Kupiškio rajone su socialinių išmokų paskirstymu, taip pat socialinės paramos centrų būkle.

14.00 val. LR Seimo pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas ir LiCS frakcijos Seime pirmininko pavaduotojas J. Čekuolis susitiko su Kupiškio verslo ir technologijos mokyklos direktoriumi Bronislovu Rimkum ir darbuotojais bei moksleiviais. Pristatę liberalcentristų 4X4 programą, su kuria ši partiją įsijungė į valdančiąją koaliciją, Seimo nariai pasidžiaugė mokyklos pasiekimais. Tačiau besidžiaugdamas mokyklos rezultatais direktorius buvo kiek sunerimęs dėl siekio verslo ir technologijos mokyklą iš švietimo ministerijos perduoti savivaldybei.

15.30 – 16.30 val. – svečiai priėmė Kupiškio r. gyventojus LiCS Kupiškio sk. būstinėje, taip pat tuo metu vyko ir susitikimas su rajono žurnalistais, kuriame buvo aptartos Lietuvos aktualijos ir siekiai per artėjančius savivaldybių rinkimus.

Frakcijos narių R.Palaičio, R.Remeikos ir Vidaus reikalų ministro R.Šukio vizitas Panevėžyje ir Rokiškyje 2006 lapkričio 24 d.

Šių metų lapkričio 24 dieną Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime nariai: vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, frakcijos seniūnas Raimundas Palaitis ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Rimantas Remeika surengė vizitą į Panevėžį ir Rokiškį.

Panevėžyje liberalcentristai susitiko su Panevėžio apskrities ir miesto vadovais, politikais, "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariu Remigijumi Juodviršiu, kitais įmonės vadovais bei Panevėžio kelių valdybos nariais. Vėliau parlamentarai ir vidaus reikalų ministras Panevėžio savivaldybėje su miesto meru V. Matuzu ir kitais politikais aptarė tiesioginių merų rinkimų įvedimo galimybę Lietuvoje, savivaldos problemas.

Iš ryto VR ministras su apskrities viršininke Gema Umbrasiene aptarė vežėjų spūsčių sureguliavimo klausimus Saločių ir Obelių pasienio kontrolės punktuose. Taip pat kalbėjosi dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimo.

Tuo metu liberalcentristų frakcijos Seime seniūnas R. Palaitis ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas R. Remeika Panevėžio statybos treste su šios įmonės valdybos nariais ir vadovais diskutavo įvairiais statybų klausimais, aptarė darbininkų darbo užmokesčio augimo perspektyvas.

Po pietų parlamentarų vizitas buvo pratęstas Rokiškio mieste, kur vizito dalyviai susitiko su rajono vadovais, su kuriais aptarė miesto problemas bei pristatytė liberalcentristų iniciatyvas. Parlamentarai taip pat bendravo su rusiškų automobilių, surinkimo gamyklos UAB "Rokiškio automobilių gamykla" vadovais ir darbuotojais, apsilankė Rokiškio „Romuvos“ gimnazijoje, kur aptarė mokyklų kompiuterizavimo, mokyklų tinklo pertvarkos klausimus. Pavakary parlamentarai susitiko su visuomene, kur atsakė į gausius susirinkusių klausimus. Vizitas tradiciškai baigėsi susitikimu su LiCS Rokiškio skyriaus nariais Rokiškio dvaro rūmuose.

 

Frakcijos nario S.Lapėno ir Kultūros ministro J.Jučo vizitas Telšių apskrityje 2006 lapkričio 24 d.

Liberalų ir centro sąjungos atstovų: Kultūros ministro Jono Jučo ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime atstovo, ekonomikos komiteto nario Sauliaus Lapėno vizitas Telšių apskrityje lapkričio 24 dieną prasidėjo Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejuje. Susitikime dalyvavo J.E.Telšių vyskupas J.Boruta SJ, generalvikaras J.Šiurys, Telšių rajono meras V.Urbanavičius, savivaldybės tarybos narė N.Činskienė.

Vėliau regiono kultūros problemų ir aktualijų aptarimas vyko Telšių apskrities viršininko administracijos posėdžių salėje, dalyvaujant Telšių apskrities viršininkui R.Vasiliauskui, Telšių rajono merui Vytautui Urbanavičiui ir Telšių rajono kultūros įstaigų vadovui bei spaudos atstovams.

Susitikime liberalcentristų deleguotas kultūros ministras kreipdamasis į Telšių rajono kultūros įstaigų vadovus pasidžiaugė, kad jau kitą mėnesį kultūros darbuotojai gaus truputį didesnius atlyginimus, kurie didės apie 14 proc. Ministras paminėjo, kad esant galimybei savivaldybės turi teisę juos dar truputį didinti. Tęsdamas geras žinias, ministras informavo, jog ateinančių metų biudžeto projekte skiriamos didesnės lėšos kultūrai. Taip pat kartu su Parlamentaru S. Lapėnu atsakė į susirinkusiųjų klausimus ir pasidalino ateities planais.

Trumpai susitikę su Liberalų ir centro sąjungos Telšių skyriaus atstovais Telšių apskrities viršininko administracijos posėdžių salėje svečiai iš Vilniaus diskutavo apie artėjančius rinkimus, pasiruošimą jiems. Taip pat buvo aptarta dabartinė partijos padėtis Lietuvos Respublikos partinėje sistemoje ir įvertinti nuveikti darbai, kurie buvo akcentuoti praeitų rinkimų programose.

Plungės rajono mero dovana LR kultūros ministrui.

Toliau liberalcentristų vizitas persikėlė į Plungę, kur regiono kultūros plėtros problemos, tarptautinio Oginskio festivalio ateities perspektyvos M. Oginskio dvare, dalyvaujant Plungės rajono merui A.Pečiuliui, Plungės rajono kultūros ir meno tarybos nariams bei kultūros įstaigų vadovams, Telšių apskrities viršininko administracijos atstovams, festivalio organizacinio komiteto nariams, buvo aptarti Plungės rajono savivaldybės salėje.

Pasibaigus šiam aptarimui LR Kultūros ministras J. Jučas ir Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys S. Lapėnas pasveikino visus susirinkusius į Telšių apskrities kultūros darbuotojų dienos minėjimą M. Oginskio rūmuose.

 

Frakcijos nario, Seimo vicepirmininko A.Čapliko vizitas Elektrėnuose ir Šilalėje lapkričio 30d.

Elektrėnuose, A.Čaplikas susitiko su miesto meru, aplankė statomą Kazokiškių sąvartyną, pabendravoi su Elektrėnų elektrinės vadovais ir darbuotojais.

Antrą dienos dalį Seimo vicepirmininkas praleido Šilalėje, kur su miesto vadovais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarė rajonui kitąmet planuojamų skirti lėšų, iš valstybės investicinės programos, panaudojimo galimybes. Didžiausias dėmesys buvo atkreiptas į savivaldybės vykdomus vandenvalos bei mokyklų renovavimo projektus.

 

Frakcijos seniūno R..Palaičio ir Kultūros ministro J.Jučo vizitas Klaipėdoje ir Kretingoje 2006 lapkričio 30 d.

Liberalų ir centro sąjungai atstovaujantys politikai susitiko su Kretingos rajono meru, Salantuose pabendravo su miestelio bendruomene; regiono kultūros problemas ir aktualijas aptarė su Kretingos kultūros darbuotojais ir bendruomene.

Liberalcentristai pasveikinoi Klaipėdoje prasidėjusią tarptautinę kultūrininkų konferenciją bei susitiko su “apverktinoje” būklėje esančių Klaipėdos Dramos ir Muzikinių teatrų vadovais bei darbuotojais.

Vakare politikai dalyvavoi visuotiniame LiCS Klaipėdos skyriaus susirinkime.

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

Lapkričio 16 d. Seime S.Lapėnas dalyvavo apdovanojant 2006 metų Lietuvos sportiškiausias pagrindines ir vidurines mokyklas.

Lapkričio 24 d. S.Lapėnas su Kultūros ministru J.Juču lankėse Plungės ir Telšių saviavldybėse, kur bendravo su rajonų vadovais, kultūros darbuotojais, dalyvavo LiCS Plungės skyriaus susirinkime.

Lapkričio 27 d. Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė gyventojus Skaudvilės seniūnijoje.

Lapkričio 30 d. Saulius Lapėnas Jurbarko rajono savivaldybėje dalyvavo konferencijoje apie jaunimo politiką: perskaitė pranešimą bei diskutavo su susirinkusiais.

 

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

Lapkričio 10d. Arminas Lydeka Vilniuje bendravo su Lietuvos auditorių rūmų nariais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į užduotus klausimus.

Lapkričio 13d. Arminas Lydeka Kaune susitiko su Smulkaus verslo atstovais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į susirinkusiųjų klausimus.

Lapkričio 14d. Arminas Lydeka susitiko su FLYLAL darbuotojais. Perskaitė pranešimą ir dalyvavo diskusijoje.

Lapkričio 15d. Arminas Lydeka dalyvavo susitikime su Moldovos Parlamento Žmogaus teisių komiteto delegacija, pristatė žmogaus teisių gynimo mechanizmą Lietuvoje, Žmogaus teisių komiteto veiklą, atsakinėjo į delegacijai rūpimus klausimus.

Lapkričio 16d. Arminas Lydeka dalyvavo JAV LB LRS Jungtinės komisijos posėdyje.

Lapkričio 16-21d. Arminas Lydeka buvo narys delegacijos, dalyvavusios ESBO PA rudens renginiuose Maltoje.

Lapkričio 22d. Arminas Lydeka dalyvavo Seimo komitetų pirmininkų pasitarime.

Lapkričio 24d. Arminas Lydeka susitiko su Politinių organizacijų atstovais Seime. Jaunieji politikai išreiškė padėką už spalio mėnesį suorganizuotą kelionę į konferenciją Briuselyje. A.Lydeka ir jaunimas diskutavo svečiams rūpimomis temomis, atsakinėjo į jų klausimus.

Arminas Lydeka susitiko su Lietuvos tautinių bendrijų pirmininku Vitalijumi Karakorskiu.

Lapkričio 25d. Arminas Lydeka susitiko su bankininkais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į jiems rūpimus klausimus.

Lapkričio 26-28d. Arminas Lydeka dalyvavo ERK išvažiuojamajame posėdyje Briuselyje.

Lapkričio 30d. Arminas Lydeka susitiko su Bertold Hibner, Septintosios dienos adventistų bažnyčios Vyskupu-prezidentu. Aptarta situacija jų religinės bendruomenės, o taip pat bendruomenės teisinis statusas.

Arminas Lydeka susitiko su AIESEC organizacija. Perskaitė pranešimą ir atsakinėjo į klausimus.

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas