SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA
2006 m. GRUODIS
FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI
A.Lydeka: lengvatos ES studentams neturi būti diferencijuojamos pagal mokymosi vietą 2006 12 01
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61533&p_k=1;
Liberalų ir centro sąjungos vadovybė: Seimo Nacionalinio saugumo komiteto išvados dėl Valstybės saugumo departamento veiklos tenkina tyrimą inicijavusių politikų, bet ne valstybės interesus 2006 12 05
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61625&p_k=1;
A.Čaplikas: Seimas panaikino galimybę piktnaudžiauti, balsuojant paštu 2006 12 05
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61635&p_k=1;
Liberalcentristai spaus Vyriausybę didinti paramą daugiabučių renovavimui 2006 12 05
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61643&p_k=1;
Liberalcentristai: kompromisinio biudžeto privalumai ir trūkumai 2006 12 07
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61738&p_k=1;
A.Lydeka: Emigrantų ir tautinių mažumų problemos neturi būti suplakamos 2006 12 07
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61767&p_k=1;
R.Palaitis: konstruktyvioji opozicija atsisakė apynasrio populizmui 2006 12 07
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=61789&p_k=1;
A.Čaplikas: gaila, kad tariamų teisių apsauga užgožė tikrus pažeidimus 2006 12 14
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62227&p_k=1;
V.Bogušis: nepopuliari nuomonė NSGK tyrimo medžiagos išviešinimas prilygsta struktūriniam Saugumo departamento sunaikinimui 2006 12 14
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62229&p_k=1;
Liberalų ir centro sąjungos atstovas lankosi Šalčininkuose 2006 12 18
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62396&p_k=1;
Liberalcentristai Prezidentūroje ieškojo sąjungininkų spartesniam mokesčių mažinimui 2006 12 18
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62397&p_k=1;
Liberalcentristai prašė Prezidento paramos dėl esminių permainų partijų finansavimo sistemoje 2006 12 18
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62398&p_k=1;
Liberalcentristai ragina Prezidentą ryžtingai spręsti aplink VSD sukurtas problemas 2006 12 18
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62400&p_k=1;
A.Čaplikas: Konservatoriai Lietuvą mato kurčia ir akla tarnaite 2006 12 18
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62401&p_k=1;
V.Bogušis: NSGK tyrime dėmesys buvo sutelktas į politikavimą, o ne į VSD darbo gerinimą 2006 12 19
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62457&p_k=1;
Liberalcentristai: spartesniam mokesčių mažinimui rezervų yra 2006 12 20
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62526&p_k=1;
A.Lydeka dalinsis duoną su visų Lietuvos religinių bendrijų vadovais 2006 12 21
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=62545&p_k=1;
FRAKCIJOS POSĖDŽIAI
Šventinį gruodžio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje surengė 5 posėdžius. Pagrindine šio mėnesio posėdžių tema buvo frakcijos pozicijos dėl įstatymų projektų, įtrauktų į 2006 Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes aptarimas bei frakcijos narių nuomonių išsakymas kitais klausimais, taip pat artėjančios šventės.
Gruodžio 5d. Frakcijos posėdis
Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Gruodžio 6 d. Frakcijos posėdis
Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė, bei Frakcijos vizitai į partijos skyrius, kuriuos nuspręsta tęsti sausio mėnesį.
Gruodžio 13d. Frakcijos posėdis
Frakcijos nariai aptarė gruodžio 18 dieną planuojamą susitikimą su Prezidentu Valdu Adamkumi ir galimus užduoti klausimus.Taip pat aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
Gruodžio 19 d. Frakcijos posėdžiai
Posėdyje aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti einamieji klausimai.
Gruodžio 20d. Frakcijos posėdis
Frakcijos nariai susitiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovais, Susitikimo tema: Gyventojų pajamų mokesčio surinkimo problemos.
Po susitikimo buvo aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai.
FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA
PASIŪLYMAS Pensijų kaupimo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 17, 19, 20, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 13(1) ir 18(1) straipsniais įstatymo projektui (XP-1732(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287848
- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;
- Pasiūlymų tikslas: nustatyti lankstesnę pensijų kaupimo fondų keitimo tvarką;
- Registracija 2006 12 01
PASIŪLYMAS Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-1692)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287823
- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;
- Pasiūlymų tikslas: suteikti teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bei vienkartinį arba terminuotą važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida netik aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentams, bet taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose ir turintiems tarptautinį studento pažymėjimą;
- Registracija 2006 12 01
PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287881
- Teikia LR Seimo narysR. Palaitis;
- Pasiūlymų tikslas: skirti 300 tūkst. Lt Klaipėdos dramos teatro pastato rekonstrukcijos projektui parengti (avarinei būklei likviduoti);
- Registracija 2006 12 04
PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287915
- Teikia LR Seimo narysR. Palaitis;
- Pasiūlymų tikslas: skirti Klaipėdos universiteto Lietuvos jūrinių technologijų ir darnaus vystymo parko mokslinių laboratorijų komplekso projektavimo darbams 720 tūkst.Lt.;
- Registracija 2006 12 04
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1893)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288090
- Teikia LR Seimo narys R. Remeika ir Seimo narių grupė;
- Įstatymo projekto tikslas: taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą prekiniuose šiltnamiuose išaugintoms daržovėms;
- Registruotas 2006 12 05
PASIŪLYMAS 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-1738(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288101
- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;
- Pasiūlymų tikslas: skirti 8,63 mln. Lt Žemės ūkio ministerijai biokuro gamybos plėtros paramai;
- Registracija 2006 12 05
PASIŪLYMAS Įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 32, 53, 56, 71, 79, 80, 81, 93, 99 ir 116 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-377(2))
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288187
- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;
- Pasiūlymų tikslas: palikti dabar galiojančią tvarką dėl sprendimų dėl EB leidimų gyventi užsieniečiams, kurie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, ir jų šeimos nariams išdavimo ir pratęsimo ir toliau jų priėmimą bei EB leidimų gyventi jiems išduodavimą, pratęsimą bei panaikiną reglamentuojant šiuo Įstatymu, o ne Įstatymo projekto siūloma vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
- Registracija 2006 12 06
Švietimo įstatymo 9 ir 47 straipsnių papildymo ir pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1938)
- Internetinis puslapis: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288090
- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;
- Įstatymo projekto tikslas: įtvirtinti, jog esant specialiųjų poreikių vaikų tėvų prašymui, specialistams įvertinus šių vaikų brandą, pradinį ugdymą būtų galima pradėti teikti 1 metais vėliau, t.y. 8 metų amžiaus.
- Registruotas 2006 12 18
FRAKCIJOS NARIŲ KLAUSIMAI IR PASISAKYMAI VYRIAUSYBĖS VALANDOS METU
Seimo posėdis Nr. 244 (2006 12 05, rytinis)
Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvadų projektas Nr.XP-1888 (pateikimas)
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, komitetas dirbo turėdamas laikinųjų komisijų įgaliojimus ir turėjo vadovautis Laikinųjų komisijų įstatymu. Įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad komiteto posėdžių eigą bei sprendimus gali komentuoti komiteto, t.y. šiuo atveju komisijos, pirmininkas arba pavaduotojas. Noriu jūsų paklausti. Kodėl viena Seimo narė, komisijos narė, nuolat komentuodavo visus posėdžius ir ar jūs, kaip komisijos, komiteto pirmininkas, ėmėtės kokios nors iniciatyvos, kad uždraustumėte šį prieštaraujantį įstatymui veiksmą? Komisijos darbas buvo nuolat politizuojamas per komentarus, kurių neleidžia įstatymas. Ką jūs padarėte, kad taip nebūtų?
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, geras klausimas ir bus geras atsakymas. Iš tikrųjų, kai aš pirmininkavau komitetui, niekas nekomentavo, komentarai buvo kito. O šiaip tai kiekvienas Seimo narys turi atsakyti už save. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega J.Čekuolis. Ruošiasi A.Kubilius. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, viena iš jūsų išvadų skamba taip, kad jūs darote prielaidas, jog kai kurie VSD tyrimai ar jų rezultatai galėjo būti naudojami tam tikrų politinių grupių naudai. Tokių formuluočių yra gana daug. Visos sąmokslo teorijos galimybės esant tokioms formuluotėms išlieka. Lietuvos politinės grupės, politinės partijos, na, beveik visos, yra šioje salėje. Tai dabar sakykite, kuriuos man, kaip Seimo nariui, įtarti, kieno naudai: valstiečių, darbiečių, paksistų, liberalcentristų ar dar kieno? Kodėl neįvardijate tų politinių grupių, kurių naudai, jūsų teigimu, dirbo VSD, o apibrėžiate tam tikrų, kodėl neįvardijate?
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, savo kalboje siūliau ir, jeigu Seimas išslaptins visą tyrimo medžiagą, jūs tikrai tai sužinosite. Dabar aš to daryti negaliu.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1671(2*) (sujungtas su Nr.XP-925 ir Nr.XP-1635) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. S.Lapėnas. Prašom.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų galima surasti ir kritikuotinų momentų šiame įstatyme, tačiau pasižiūrėkime, vis dėlto mes daugelį nuostatų ženkliai patobulinome ir bus didesnės galimybės skaidriau, aiškiau rinkimų dieną leisti apsispręsti patiems rinkėjams. Turiu galvoje, kad apribojimai balsuoti paštu jau seniai buvo pribrendusi būtinybė tai padaryti.
Kitas dalykas. Lieka apgailestauti, kad nepriimtas mūsų frakcijos siūlymas apriboti Seimo nariams kandidatavimo galimybę, prieš tai neatsisakius Seimo nario mandato. Ir man, Seimo nariui, tiesiog išlieka prievolė dalyvauti rinkimuose, kandidatuoti ir tiktai po to apsispręsti, ar aš atsisakau Seimo nario mandato. Tačiau bet kuriuo atveju šį įstatymo projektą vertinčiau teigiamai ir kviesčiau balsuoti už. Ačiū.
Seimo posėdis Nr. 245 (2006 12 05, vakarinis)
Pensijų kaupimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 131 ir 181 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1732(2*) (svarstymas)
R.PALAITIS. Gerai. Ačiū. Iš tikrųjų visi pasiūlymai kalba apie vieną ir tą patį. Sakysime, pamatę, kokia įstatymo redakcija tapo po Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados, mes, pasitarę su Vertybinių popierių komisija, nusprendėme teikti šiek tiek atkuriantį pasiūlymą, iš dalies kompromisinį pasiūlymą.
Reikalo esmė štai kokia. Mes visi žinome, kad tais atvejais, kai pensijos kaupiamos kaupiamuosiuose fonduose, kuo vyresnis amžius, tuo reikėtų rinktis atsargesnius kaupiamuosius fondus, mažesnės rizikos. Visame pasaulyje yra tokia norma. Po mūsų komiteto redakcijos buvo tokia nuostata, kad fondų valdymo bendrovės, turėdamos išankstinį programos dalyvio sutikimą, galėtų be atskiro jo sutikimo perkelti visą sukauptą sumą, visas sukauptas investicijas į ne tokius rizikingus fondus. Pasiūlymo esmė yra tokia. Man atrodo, čia aiškinti iš esmės nėra ko. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią nuostatą išbraukė ir paliko, kad tokie pervedimai įmanomi tik atskiru dalyvio prašymu. Tačiau mes sakome, kad jeigu dalyvis sudaro sutartį su fondo valdytoju, tai be atskiro jo sutikimo būtų galima jo pinigus pervesti į ne tokį rizikingą fondą. Esmė tokia.
Seimo nutarimo Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo projektas Nr.XP-1892ES (pateikimas)
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų dėl devyniolikto skirsnio, t.y. atsinaujinančių elektros energijos išteklių sektoriaus plėtros. Planuojama, kad iki 2025 m. 20% energijos būtų sukuriama iš tų atsinaujinančių išteklių. Paprastai tariant, biokuras, sąvartynai, vėjo jėgainės ir t.t. Tai yra labai sveikintina, bet, jeigu mes palygintume šiuos siekius su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai net ir mūsų 20% pasiekimai 2025 m. atsiliktų. Ar rengiant strategiją nebuvo galvojama apie tikslą dar labiau šią procentinę atsinaujinančių energijos išteklių dalį padidinti?
V.NAVICKAS. Galėčiau atsakyti. Šio sektoriaus plėtra vyksta gana intensyviai. Jeigu pasižiūrėtume ne tik į galutinius skaičius, bet taip pat viso laikotarpio dinamiką, pamatytume, kad iš tiesų yra gana ryški tendencija gerinti padėtį naudojant atsinaujinančius išteklius. Tačiau galima pasakyti, kad atsinaujinančių energijos išteklių kaina, palyginti su tradiciniais arba energijos šaltiniais, kurie gaunami naudojant organinį kurą, arba branduolinę energetiką, yra kur kas didesnė. Galvodami apie tai, kad galbūt mes galėtume naudoti šiuos energijos išteklius ir nenaudoti kitų, kurie teršia gamtą, kartu mes turėtume situaciją, kad vartotojams kainos gerokai padidėtų. Galėčiau paminėti pavyzdį pagaminta elektros energijos kilovatvalandė visose Lietuvos elektrinėse vidutiniškai kainuoja apie 8,4 ct, o iš vėjo jėgainių arba iš kitų, kurie naudoja atsinaujinančius išteklius, gamintojų superkama elektra kainuoja 22 centus. Jeigu dar prie to pridėtume paskirstymo ir visokias kitokias kainas, žinoma, vartotojams, didinant dalį atsinaujinančių išteklių, smarkiai padidėtų bendroji kaina. Todėl turime įvertinti šiuos aspektus ir, be abejo, tai riboja platesnį atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Be to, yra ir atitinkamos galimybės. Mes neturime tiek vandens išteklių, neturime ir kitokių galimybių, kurios susijusios su atsinaujinančių išteklių platesniu naudojimu, saulės energija ir panašių dalykų. Todėl netgi natūralios sąlygos labai riboja tokių išteklių naudojimą.
Seimo posėdis Nr. 247 (2006 12 07, vakarinis)
Valstybinių socialinio draudimo pensijų dalies, nesumokėtos remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, grąžinimo įstatymo projektas Nr.XP-227(2) (pateikimas)
J.ČEKUOLIS. Pabandysiu tada garsiai. Jūs nieko nekalbate ir kaip, jūs manytumėte, reikėtų spręsti klausimą dėl tų pensininkų, kurie jau iškeliavo anapilin, t.y. dėl mirusių pensininkų, nes pensijos iš principo nėra paveldimos, jų negalima paveldėti. Čia ne turtas, čia visai kitas dalykas. O kaip su jais?
G.ŠILEIKIS. Mes konsultavomės su teisininkais, bet dar reikėtų patobulinti išmokėjimo mechanizmą, nes pagal Civilinio kodekso nuostatas tą neišmokėtą pensiją galėtų gauti jo artimieji sutuoktinis ar šeimos nariai. Bet jūs teisus, nes ir Teisės departamento yra pastaba, kad reikėtų apgalvoti tą mechanizmą ir nustatyti, kaip mirusiojo artimieji galėtų gauti. Tai išties yra spręstina problema. Aš manau, tai išmokų tvarkoje turėtų būti numatyta. Ačiū.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo 2 dalimi įstatymo projektas Nr.XP-1844 (pateikimas)
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikdamas teisingai pasakėte, jog siūlote gana radikalų sprendimą, ir jis šia prasme yra įdomus. Mano klausimas būtų toks. Jeigu mes pažiūrėtume į pasaulinę patirtį, mažiausias gimstamumas yra pasaulio regione, pavadintame Europa, čia aukščiausias pragyvenimo lygis. Didžiausias gimstamumas yra Afrikoje, kurioje dažnai ir vienas doleris per parą laikomas pakankamomis pajamomis. Taigi darau paradoksalią išvadą: ne gyvenimo kokybė ir ne pajamos lemia didelį ar mažą gimstamumą.
Todėl mano klausimas ir prašymas jums būtų: be gimstamumo skatinimo, ar turėtumėte kitų argumentų, pagrindžiančių būtinybę įvesti jūsų siūlomą tvarką? Galbūt mes iš tiesų ekonominės gerovės ir gimstamumo nesiekime, nes gimstamumas gal ir turėtų būti skatinamas, sunku pasakyti kaip, bet kitokiais būdais.
A.PAULAUSKAS. Manau, negalima atmesti, kad tos mokestinės lengvatos turėtų tam tikrą skatinamąjį poveikį. Tos lengvatos nėra koks nors didelis materialinės padėties pagerinimas, bet tam tikras valstybės požiūris būtų išreikštas ir, aišku, materialinė suma būtų atitinkama. Ar yra kitas argumentas? Aš jį minėjau. Skatintų žmones ateiti ir dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Jūs turbūt ne kartą esate girdėję pavyzdžių, kai ypač nedidelėse gyvenvietėse, kaimuose žmonės tiesiog skaičiuoja pašalpas ir sako: aš neisiu dirbti, nes man neapsimoka, ne ką daugiau gausiu eidamas į darbą. Tokiu atveju, jeigu mes sumažintume tos paramos dydžius nedirbantiems arba nesiekiantiems darbo, o tik per šitai, tada mes spręstume ir antrą problemą, tuo aš labai tikiu.
Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1791 (pateikimas)
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Lenkiame grafiką, todėl ir paklausti galima ta proga. Klausimas taip pat rimtas. Ar nemanote, kolega, kad jūsų teikiama formuluotė yra deklaratyvi ir gana blanki? Aš pasiteirausiu taip. Kokios pasekmės laukia tų, kurių daugiabučių namuose šildymo ir karšto vandens sistema nebus subalansuota ir sutvarkyta? Jūs teisingai pasakėte, kad daug kur kas, kaip sugebėjo, taip kažką prisijungė ir savo namuose išradingai patobulino. Jeigu mes dabar visus stumiame į reikalavimus, tai žmonės gali to neklausyti ir numoti ranka. Jūs nesiūlote jokios atsakomybės už to netvarkingumo tolesnį palaikymą. Ar nereikėtų papildyti ir šia nuostata, nes kokios bus pasekmės, jeigu nesilaikys?
V.KARBAUSKIS. Turiu pasakyti, kad šios pataisos iniciatorius yra Šiaulių miesto gyventojas Vaitechovičius. Jis savo iniciatyva Šiauliuose, viename name pagal savo sukurtą tvarką tai yra įgyvendinęs. Iš tikrųjų Šiaulių miestas taip pat bandė priimti tvarką, tačiau nesant įpareigojančios įstatymo normos tai liko diskusijų objektu. Noriu pasakyti, kad toje tvarkoje, kurios projektas buvo parengtas Ūkio ministerijos, yra aiškiai pasakyta, kad pagal tą tvarką yra įpareigojamas šilumos tiekėjas sutvarkyti namą pagal privalomuosius reikalavimus. Jeigu kalbėtume apie pasekmes, kad nebūtų tvarkoma, tai tiekėjas įpareigojamas ir apmokėjimas būtų tiekėjo sąskaita. Aš nematau blogų pasekmių, nes eitume prie tvarkos.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1664. Darbo kodekso 1791 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1665 (pateikimas)
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šiuo projektu mes neišvengiamai grįžtame prie diskusijos, kurią Seime turėjome šių metų vasarą, kai nuostata, kurią dabar siūloma išbraukti, į Ligos ir motinystės įstatymą įkalta. Tenka grįžti prie tų pačių argumentų.
Pirma. Tėvystės atostogų esmė pirmiausia yra parama vaikui, kad ir vyriškos lyties asmuo galėtų prižiūrėti mažą vaiką. Mažam vaikui tos priežiūros reikia ir jam visiškai nesvarbu, jis net nesupranta, ar jie gyvena susituokę, ar ne, ar dar kaip gyvena. Tai yra pirmas argumentas.
Antras argumentas, kas jau buvo sakyta ir iš tribūnos, yra tarptautiniai susitarimai, tarptautinė žmogaus teisių samprata. Čia jokia Europos Sąjunga, nelinguokite galva. Rusijoje ir Uzbekistane yra ta pati samprata, kuri iš mūsų reikalauja ir kviečia padaryti tai, ką teikėjai siūlo savo projekte.
Ir trečias dalykas. Mes daug diskutuojame apie šeimos sampratą, apie šeimos apibrėžimus. Tai teisingos diskusijos, bet pirmiausia turime, jeigu kam nors nepatinka, pasižiūrėti į mūsų Civilinį kodeksą, kuris leidžia partnerystę, kuris reglamentuoja, kas yra gyvenimas nesusituokus. Jeigu kam nors nepatinka, tai braukime tą iš Civilinio kodekso, tada bus natūrali ir ši nuostata. Aš kalbu savo oponentams, jeigu jūs norite tą tradicinę šeimą, suprantamą mūsų visų, sustiprinti, tai pirmiausia peržiūrėkite Civilinį kodeksą, o ne prieštaraukite šiam pateikimui. Nėra abejonės, jeigu klausimas dėl dabar galiojančios nuostatos sutikimo su Konstitucija pasiektų Konstitucinį Teismą, tai, manau, Seimas tikrai bylą pralaimėtų. Todėl kviesčiau pritarti po pateikimo ir dar sykį komitetuose ir plenariniame posėdyje grįžti prie šių svarstymų ir šios diskusijos, nes tai reikalinga. Pirmiausia galvokime apie vaiko, kūdikio interesus. Ačiū. Kviečiu palaikyti.
Seimo posėdis Nr. 250 (2006 12 14, rytinis)
Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvadų projektas Nr.XP-1888 (svarstymo tęsinys)
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, matyt, mes visi, ne tik konservatoriai, mylime savo tėvynę ir, ko gero, visi savęs tris mėnesius klausiam kas vyksta su mumis? Iš tikrųjų visi neturime aiškaus atsakymo, kas tai geniali Latvių gatvės plano dalis, kas tai mūsų politinių ambicijų supynimas į vieną kamuolį, kas tai noras paslėpti savo nuodėmes? Mes neturime atsakymo, kas vyksta dabar. Vieni turi aiškius atsakymus. Jiems yra paprasta. Aš priklausau tai kategorijai Seimo narių, kurie
Na, neturiu aš lengvo atsakymo. Jeigu man būtų taip paprasta, kaip kai kuriems, aš stovėčiau čia, tribūnoje, Pavliko Morozovo veidu, kaip ir prieš tai, ir sakyčiau: Kalam, griaunam, mušam, teisūs, bet man dūšioje vyksta abejonės kažkas čia ne taip. Ar mes, iš tikrųjų darydami šiuos žingsnius, pasiekiam apsivalymą, išsaugom Valstybės saugumo departamentą, pagerinam jo darbą? Problemų ten yra devynios galybės. Kaip jūs puikiai žinot, aš priklausau tai partijai, kuri patyrė skaudų tos pačios publikos, apie kurią mes čia kalbame, smūgį. Ir ilgai mus taip maitojo. Bet mes suradom savyje jėgos pasakyti, kad žmonės, tą darę, ir valstybės struktūros yra skirtingi dalykai. Negriaukime to, ką patys kūrėme. Mūsų politinės ambicijos arba politinė kova ir mūsų valstybės struktūros yra skirtingi dalykai. Mes ateinam ir išeinam. Struktūra lieka, struktūra turi dirbti žmonėms.
Tai kaip dabar pasakyti? Aš sakau, žaviuosi kai kuriais stovėjusiais tribūnoje jiems taip viskas aišku ir paprasta. Aš kiekvieną rytą prabundu ir klausiu: Čaplikai, na kodėl tau neaišku, V.Bogušiui neaišku? Kitiems aišku. Labai lengva, kaip du kart du. O kodėl, aš sakau, aišku. Man atrodo, viskas paprasta ir greičiausiai elementaru, kai mes susidūrėm
Ir jokia Latvių gatvė dėl to nekalta, ir joks KGB ar FSB artėjantys savivaldybių rinkimai ir mūsų ambicijos. (Balsai salėje) Sutapo interesas konservatoriams būti didvyriais
Žiūrėkit, kaip jie ošia kaip draugiška minia. Žiūrėkit, sutapo konservatoriams interesas būti gynėjais, einant į rinkimus pridengti savo problemas, apie kurias mes čia kalbėjome. Atsirado. Gerbiamieji liberaldemokratai surado galimybę atkeršyti Saugumo departamentui ir žmonėms. Paprasta. (Balsai salėje) Darbo partija surado galimybę atkeršyti už savo lyderį. Štai ir viskas, ir jums yra reikiamas balsų skaičius. (Balsai salėje) Paprasta ir elementaru. Žinot, teisybė būna visada paprasta. Jinai būna elementari ir paprasta. Po to mes, turėdami gebėjimą kalbėti ir išminties, tą teisybę pridengiame motyvais, žodžiais. Tiesa, dar sąjūdį pamiršau, girdžiu jo balsą. Ten nėra jokių motyvų, tiek to. Žiūrėkite dabar, visa tai yra iš tikrųjų.
Vėlgi aš suprantu objektyvius dalykus. Mes politikai, mes tikrai norim, ir tai nėra blogai
Aš tikrai manau, kad komitetas padarė didelį darbą, gerą darbą. Aš tai sakiau pirmininkui, gal tikrai laiko buvo per mažai. Aš suprantu, kad žmonėms, kuriems buvo sukelta tam tikra emocinė būsena, kai iš tikrųjų tave taip spaudžia
Bet tai nėra spaudimas, nes, pirmininke, aš patiriu ir jūsų spaudimą, kai jūs sakote, kad, jeigu mano nuomonė yra priešinga negu jūsų, aš esu ten kažkoks. Mano nuomonės pasakymas ir salės ūžesys tai nėra spaudimas? Bet aš jį normaliai priimu. Tai jūsų nuomonės išraiška ir mano nuomonės išraiška. Tai tiek.
Baigdamas sakau, jeigu komitetas
Kokia yra didžiausia bėda? Jeigu komitetas mums šiandien būtų pateikęs tikrai neblogas išvadas, ką padaryti turėjo galimybę, bet tam reikėjo laiko, dėl operatyvinės informacijos kaupimo, saugojimo, ką jau seniai pasakė R.Šukio komisija, vadovavusi po tų visų praeito Seimo skandalų
Ji pasakė ir niekas netikrino, ką reikia daryti su operatyvine informacija, ar galima šitaip piktnaudžiauti. Jeigu iš tikrųjų būtų, sakykime, apsvarstę Valstybės saugumo departamento ir kitų specialiųjų tarnybų pavaldumo klausimą, ar iš tikrųjų jis yra idealus, ar toks yra reikalingas, aš sutikčiau, kad tai rimtos išvados, struktūrinės išvados. Šiuo atveju mes nuėjome į vieną žmogų. Taip yra. Paskutinis sakinys viską pasako. Kaip ir sakė ponas Julius Veselka, aš nedažnai su juo sutinku, bet jis pasakė teisybę: nuimam A.Pocių ir problemos dingsta. Ir tik tiek? Ir viskas? (Balsai salėje) Aš skaičiau išvadas, tikrai. Aš ne tik išvadas skaičiau, skaičiau ir medžiagą, ir klausiau
vienintelis pirmasis klausiau įrašų, kurie man buvo neaiškūs, ir daugtaškiai
Aš praleidau ilgą laiką tame kabinete ir aš ten tikrai neradau to, kas man leistų apsispręsti tvirtai balsuoti už išvadas. Aš negaliu balsuoti už išvadas, kai vienas iš politinės partijos lyderių, vadinantis save didžiuoju tėvynės patriotu, šiandien tribūnoje sako (cituoju): Valstybėje reikia saugotis mūsų Valstybės saugumo departamento. Jo akyse jau nebėra mūsų Saugumo departamento. Ten dirba ne trys žmonės, ten dirba šimtai žmonių. Jie šiandien girdi tavo žodžius, Andriau, jie girdi, tu juos nurašei, tuos dirbančius žmones!
PIRMININKAS. Kolega, laikas! (Balsai salėje)
A.ČAPLIKAS. Ačiū.
Seimo posėdis Nr. 253 (2006 12 21, rytinis)
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.XP-1671Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
A.ČAPLIKAS (LCSF). Klausantis pasisakymo labai sudėtinga vertinti tas nuomones už, nuomones prieš, tačiau manau, kad Prezidento patarėjai patarė Prezidentui pasielgti taip, kaip jis neturėjo pasielgti. Šiuo atveju atsakomybė tenka pačiai Prezidento aplinkai. Aš nežinau, iš kur čia ta didžiulė meilė balsavimui paštu staiga taip atsiradusi. Prieš metus visi sakėm, kad vienos blogybės. Staiga nei iš šio, nei iš to artėjant rinkimams atsiranda didžiulė begalinė meilė ir noras balsuoti paštu. Aš pradedu įtarti pagal paskutiniųjų dienų terminologiją, kad čia yra kažkokia netvarka, kad Seimas, priimdamas teisingą sprendimą, kažkam sugriovė esamas galiojančias rinkimų schemas. Aš manau, kad Seimas pasielgė teisingai, šiandien reikia pritarti atmetimui ir daugiau negrįžti prie šio įstatymo. Iš tikrųjų pažiūrėsime, kaip veikia naujos redakcijos įstatymas. Begalinė, beprotiška meilė išankstiniam balsavimui ir po to kiekvieną kartą piktinimasis, kad sistema neveikia, nesiūlant jokio kito sprendimo, man nesuprantama. Atmetam veto ir daugiau nebegrįžtam.
Seimo posėdis Nr. 254 (2006 12 21, vakarinis)
Seimo nutarimo Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo projektas Nr.XP-1419(3*) (svarstymas ir priėmimas)
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, dar ne visus argumentus išsakė pranešėjas. Iš tiesų, jeigu atkreiptumėte dėmesį, taip, kaip siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kas išeitų. Kiek pamenu iš komiteto svarstymo, tai yra problema, kad netgi tas mokymasis, kai asmuo nebuvo pareigūnas ir nedirbo, tada įsiskaitytų, vadinasi, jis net negalvojo
Pavyzdžiui, asmuo baigė Pedagoginį institutą ar panašiai, jis dar neįėjo, o į tarnybą stojo padirbęs jau pagal savo tiesioginę specialybę, tada mes pagal tokią nuostatą, kaip yra pasiūlyta komiteto, turėtume stažą (buvusį mokymąsi) įskaityti, nors jis nei iki tol, nei po to kurį laiką jis galėjo ir nedirbti pareigūnu. Svarbu, jeigu dabar jis yra policijos pareigūnas, todėl ir buvo, kiek žinau, atsisakyta pritarti tai nuostatai. Aš siūlyčiau nepritarti.
FRAKCIJOS VIZITAI, DISKUSIJOS, KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI
Gruodžio 15 d.
Seimo narys, NATO reikalų komisijos pirmininkas, Socialinių reikalų komiteto narys ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Čekuolis lankėsi Šalčininkuose. Vizito metu liberalcentristas susitiko su Šalčininkų bendruomenės nariais, išklausė jų problemas. Taip pat daug laiko skyrė bendraudamas su daugiavaikių šeimų atstovais.
Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais
Seimo nario S.Lapėno ataskaita
gruodžio 1 d.
Jaunimo organizacijos, klubai, centrai, neformalios grupės visą lapkričio mėnesį siūlė savo lyderius, aktyvius bendraamžius, jaunimo veiklos rėmėjus, vertus Auksinės žuvelės apdovanojimo. Ši šventė Jurbarko krašte tradiciškai, baigiantis kalendoriniams metams, surengta jau šeštą kartą.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimą, viešai pristatyti bei pagerbti pačius geriausius ir aktyviausius metų vaikinus ir merginas, taip pat žmones, kurie daug dirba su jaunimu Jurbarko rajono savivaldybės Jaunimo reikalų taryba gruodžio 1 d. sukvietė į tradicinę Auksinių žuvelių nominacijos šventę.
Šiemet už aktyvią muzikinę veiklą Auksinėmis Žuvelėmis apdovanoti Saulius Lapėnas ir dukra Laura Lapėnaitė.
gruodžio 18 d.
Seimo narys Saulius Lapėnas susitiko su gyventojais Pašaltuonyje, Eržvilke, Vadžgiryje, Pauliuose ir pateikė savo darbo Seime ataskaitą už 2004-2006 metus. Gyventojai susitikimuose buvo itin aktyvūs: uždavė nemažai klausimų, aktyviai įsijungė į diskusijas kalbant apie tiesioginius mero rinkimus, gyventojų pajamų mokesčio mažinimo strategiją, domėjosi Seimo narių veikla, bendruomenių projektais ir finansavimu.
Seimo nario A.Lydekos ataskaita
Gruodžio 1d.
Arminas Lydeka susitiko su Lietuvos meno ir šou verslo atstovais, dizaineriais.
Dalyvavo LRS ir Lenkijos asamblėjos 15-ojoje sesijoje.
A.Lydeka Kaune susitiko su regiono žurnalistais, dalyvavo tiesioginėje radijo stoties Pūkas ir Pūkas-2 laidoje Kaune. Kalbėta ir diskutuota apie žmogaus teises Lietuvoje.
Gruodžio 3-5 d.
Arminas Lydeka dalyvavo Briuselyje vykusiame antrajame parlamentiniame susitikime Europos ateities tema. Susitikimą rengė EP kartu su Sąjungai pirmininkaujančios Suomijos parlamentu.
Gruodžio 6d.
Arminas Lydeka susitiko su Vilniaus Rotaract klubo nariais. Perskaitė pranešimą, atsakinėjo į gausius klausimus, diskutavo jaunimui rūpimais klausimais.
Gruodžio 7d.
Arminas Lydeka dalyvavo konferencijoje Neįgaliųjų socializacija ir visuomenės vertybių sklaida. Dalyvavo diskusijoje.
Gruodžio 8d.
Arminas Lydeka susitiko su JAV ambasados Lietuvoje atstove Rebecca Dunham. Aptarta vizų panaikinimo problema, susijusi su LR piliečiais, vykstančiais į JAV, politinė situacija Lietuvoje, žmogaus teisių problemos Lietuvoje.
A. Lydeka dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto išvažiuojamajame posėdyje į Tautinių mažumų ir Išeivijos departamente. Susipažinta su departamentu, kolektyvu, departamento struktūra. Aptartos problemos, susijusios su išeivija, romų bendruomene.
Gruodžio 11-15d.
Arminas Lydeka dalyvavo LRS ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose. Su Komisijos nariais ir užsienio lietuvių bendruomenių nariais kalbėta ir diskutuota dėl dvigubos pilietybės problemos, iškilusios po Konstitucinio Teismo Sprendimo, pripažinusio kai kuriuos Pilietybės įstatymo straipsnius prieštaraujančius LR Konstitucijai, taip pat dėl vizų LR piliečiams, vykstantiems į JAV, panaikinimo, skundų mažinimo Lietuvoje bei migracijos problemų.
Gruodžio 12d. Arminas Lydeka dalyvavo tiesioginėje Žinių radijo laidoje. Su laidos pašnekovais ir vedėju kalbėta ir diskutuota apie žmogaus teisių gynimo mechanizmą Lietuvoje. Atsakinėjo į klausytojų klausimus.
Gruodžio 13d.
Arminas Lydeka Prezidentūroje susitiko su LR Prezidentu Valdu Adamkumi. Aptarta Pilietybės įstatymo perspektyvos, bei kiti aktualūs klausimai.
Gruodžio 14-16d. Arminas Lydeka bendravo su Baltijos Asamblėjos nariais, taip pat svečiais, parlamento nariais iš Liuksemburgo, Belgijos, Olandijos, Švedijos, Suomijos.
Gruodžio 15d.
Arminas Lydeka susitiko su Švento Stanislovo ir Švento Vladislovo Arkikatedros Bazilikos administratoriumi, kunigu teol. lic. Ričardu Doveika. Susitikimo metu aptarti tolesnio bendradarbiavimo klausimai. A.Lydeka aptarė į rengiamą susitikimą su aukščiausiais Lietuvos tradicinių ir valstybės pripažinimo statusą turinčių religinių bendrijų vadovais.
Gruodžio 16d.
Arminas Lydeka dalyvavo susitikime Žurnalistų informacijos centre su Viešųjų Ryšių atstovais. Perskaitytas pranešimas ir atsakyta į klausimus.
Gruodžio 18d.
Arminas Lydeka Vilniuje susitiko su smulkaus verslo atstovais, Plungės savivaldybės atstovais, Plungės klebonu-dekanu. Padarytas pranešimas, atsakyta į gausius klausimus.
Arminas Lydeka bendravo su Lietuvoje akredituotais užsienio ambasadoriais, LR Vyriausybės nariais, Seimo atstovais.
Gruodžio 19d.
Arminas Lydeka Plungėje susitiko su Regiono pramonės atstovais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
Gruodžio 20d.
Arminas Lydeka dalyvavo dalykiniuose pusryčiuose Užsienio reikalų ministerijoje su ministru P.Vaitiekūnu. Aptarta migracijos problemos, problemos, susijusios su išeivija, o taip pat Tautinių mažumų įstatymo perspektyvos, Pilietybės įstatymo perspektyvos, TMID perspektyvos.
Gruodžio 22d.
Arminas Lydeka susitiko su visais aukščiausiais Lietuvos tradicinių ir valstybės pripažinimo statusą turinčių religinių bendrijų vadovais. Aptartas tolesnis Seimo ir religinių bendruomenių bendradarbiavimas, atkreipiant dėmesį į pačių bendrijų keliamas problemas bei rūpesčius. Paminint artėjančias šventes, degant žvakėms pasidalinta duona ir geru žodžiu.
Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas
