2007-03-01 - 2007-03-31

SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

Kovo 13 d. Frakcijos posėdis

Kovo 14 d. Frakcijos posėdis

Kovo 20 d. Frakcijos posėdis

Kovo 21 d. Frakcijos posėdis

Kovo 27 d. Frakcijos posėdis

Kovo 28 d. Frakcijos posėdis

PASIŪLYMAS Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2005 metų veiklos ataskaitos" projektui (XP-1536(3))

PASIŪLYMAS Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-1948)

Įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu ir jos protokolų ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2050ES (pateikimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu ir jos protokolų ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 3 straipsniu įstatymo projektą. Įstatymo projekto esmė – atsižvelgiant į tai, kad yra perkeliamos 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimo dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo, paskiriant Europolą centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu, nuostatos į nacionalinę teisę, yra būtina paskirti Europos policijos biurą, būtent Europolą, centrine institucija pagal 1929 metų Ženevos tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu 12 straipsnio nuostatas. Iki šiol tokia centrinė institucija įstatyme buvo Lietuvos Respublikos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Jis ir lieka, tačiau lieka kaip papildoma institucija, per kurią tam tikros funkcijos bus atliekamos, arba bus atliekamos tam tikros funkcijos, kurios nepavestos vykdyti centrinei institucijai Europolui. Toks yra pakeitimo tikslas ir tokia šio projekto esmė. Prašyčiau pritarti po pateikimo. Ačiū.

R.ŠUKYS. Šiuo klausimu ir yra įstatymo projektas, kad mes iš esmės mūsų įstatymą dėl konvencijos ratifikavimo tuo tikslu ir keičiame, nes yra priimtas Tarybos sprendimas. Tai turi atlikti ir visos kitos šalys, nes prisijungiant prie konvencijos buvo nustatyta centrinė institucija būtent kita. Priėmus Tarybos sprendimą, Tarybos sprendimas šiuo atveju sukūrė prielaidą ir pareigą pakeisti atitinkamas įstatymo nuostatas dėl konvencijos nuostatų taikymo. Pati konvencija savaime nesikeičia ir to tiesioginio santykio nėra. Tai yra mūsų pareiga, nes ne konvencijos pačiose nuostatose numatyta. Ten tik yra pareiga paskirti pagal 12 straipsnį centrinę instituciją. Mūsų įstatyme dėl konvencijos ratifikavimo tokia centrinė institucija buvo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Priėmus atitinkamai Tarybos sprendimą ir ten numačius, kad tokios centrinės institucijos funkciją vykdys Europos policijos biuras Europolas, mes savo įstatymą ir keičiame. Konvencija šiuo atveju nesikeičia. Mes keičiame tik įstatymą dėl konvencijos ratifikavimo. Tokio santykio, kad reikėtų keisti konvenciją, tikrai nėra. Šiuo atveju yra konvencijos nuostatų ir ją ratifikuojančio įstatymo suderinimas su vėliau priimtu Tarybos sprendimu, nes konvencija, kaip matote, yra gana sena.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 36, 37, 38, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-1945ES (pateikimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą. Įstatymo projektas yra parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų, Šengeno konvencijos ir Tarybos bendrosios pozicijos 2003 m. Nr.468 „Dėl tarpininkavimo ginklų prekybos kontrolės“ nuostatas bei siekiant pašalinti spragas, trūkumus išaiškėjus taikant įstatymą praktikoje. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – tobulinti ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių apyvartos kontrolės teisinį reglamentavimą, derinant įstatymą su Europos Sąjungos teise, atsisakant nepagrįstų ginklų ir šaudmenų rinkos suvaržymo.

Įstatymo projekto esmė. Šiuo metu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų, jų dalių ir priedėlių apyvartos klausimus, tačiau nustato nepagrįstus ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių rinkos suvaržymus ir tik iš dalies reglamentuoja ginklų priedėlių, duslintuvų, taikiklių apyvartą. Šiuo įstatymo projektu siekiama aiškiau suformuluoti reikalavimus fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ginklą, jų fizinei ir psichinei būklei, siūloma panaikinti šiuo metu galiojantį apribojimą, pagal kurį juridinio asmens administracijos vadovu negali būti asmuo, sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, nes juridinio asmens administracijos vadovo funkcijoms įgyvendinti fizinė negalia neturi reikšmės.

Įstatymo projektu siūloma liberalizuoti šaudmenų prekybos rinką. Tai leis asmenims, teisėtai turintiems pistoletus ir revolverius, įsigyti šovinius įmonių, kurios turi licenciją verstis ginklų prekyba, parduotuvėse. Šių parduotuvių tinklas yra išplėtotas visoje Respublikoje, todėl trumpavamzdžių ginklų savigynai šovinių, jiems pasibaigus, galės įsigyti daugelyje Lietuvos miestų. Šiuo metu trumpavamzdžių ginklų savininkai šovinius savo teisėtai turimiems ginklams gali įsigyti tik vienintelėje Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parduotuvėje, kuri yra Vilniuje. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti nuostatų, ribojančių savigynai naudojamų ginklų kalibrą bei dėtuvių talpą. D kategorijos, mažiausiai pavojingų, ginklų savininkams siūloma numatyti papildomą pareigą, panaudojus ginklą, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotinių psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas. Tokia pareiga yra nustatyta A, B, C kategorijos ginklų savininkams, valdytojams ir naudotojams.

Įstatymo pakeitimais tikslinami reikalavimai tam tikroms kategorijoms ginklų ir šaudmenų įvežti. Siūloma leisti be leidimo įvežti vieną D kategorijos ginklą, dujinį pistoletą su 50 šovinių, elektros šoko savigynai įtaisą, kolekcinį šaltąjį ginklą, kardą ar durklą, taip pat siūloma padidinti leidžiamų įsigyti ar įsivežti vieno kalibro šovinių skaičių iki 500 vienetų (šiuo metu leidžiama 300 vienetų), o sporto tikslams įsigyjamų, įvežamų šovinių skaičiaus neriboti. Šiuo metu sporto tikslams buvo leidžiama iki tūkstančio vienetų. Įstatymo projektu siekiama supaprastinti B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų, priklausančių fiziniams asmenims, naudojimą šaudymo varžybų, pratybų, mokymų metu. Siūloma leisti ir fiziniams asmenims laikinai perleisti kitam fiziniam asmeniui naudotis ginklu varžybų, pratybų ar mokymų metu.

Koreguojant įstatymo straipsnius iš A kategorijos, pavojingiausių ginklų, siūloma išbraukti šovinius graižvtiniams ginklams su pasklindančiu šratų užtaisu, nes numatoma šiuos šovinius leisti naudoti medžioklėje. Be to, A kategorijos ginklų sąrašą siūloma papildyti snaiperiniais šaunamaisiais ginklais, skirtais kariniam naudojimui. Prie D kategorijos ginklų siūloma priskirti visus senovinius šaunamuosius ginklus, įskaitant ir jų kopijas. Ginklus, kurie visiškai netinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, taip pat prietaisus ir daiktus, sukonstruotus kaip svoriniai, gabaritiniai ginklų maketai. Prietaisai ir daiktai, sukonstruoti kaip svoriniai, gabaritiniai ginklų maketai, iki šios dienos nebuvo priskiriami konkrečiai ginklų kategorijai ir nebuvo klasifikuojami. Todėl įstatyme buvo netiksliai apibrėžtas ginklų ribojimo mastas.

Atsižvelgiant į Šengeno konvencijos nuostatas įstatymo projektu siūloma Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteikti teisę išduoti pažymas, patvirtinančias visišką ginklų netinkamumą naudoti. Taip pat informuoju jus, gerbiamieji Seimo nariai, kad Vidaus reikalų ministerija pagal savo kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas dėl įstatymo projekto ir iš dalies atsižvelgė į teiktas pastabas ir pasiūlymus dėl minėto įstatymo projekto.

Argumentai dėl neatsižvelgtinų ar atsižvelgtų pastabų ir kodėl iš dalies yra pateikti. Aš tokią pažymą turiu. Įstatymas nesunkiai inkorporuojamas į teisinę sistemą, nes jis neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir Europos Sąjungos teisei. Neigiamų padarinių nenumatoma. Priėmus įstatymą įgyvendinti jam papildomų biudžeto lėšų nereikės. Prašau pritarti šio įstatymo projekto svarstymui Seime.

R.ŠUKYS. Iš tiesų, rengiant įstatymo projektą, buvo nagrinėtas ir šis aspektas, kaip labai svarbus aspektas. Statistika ir užregistruoti nusikaltimai panaudojant šaunamąjį ginklą liudija, kad tikrai nelegaliai įsigytais ir registruotais ginklais yra įvykdomi nusikaltimai. Tai yra vienetiniai atvejai, kai yra netinkamai panaudojami, bet aš turiu omeny, kad ne tokiems tyčiniams nužudymams ir panašiai. Dažnai tai būna neatsargaus ginklų panaudojimo, ginklų laikymo, naudojimo taisyklių pažeidimo, bet ne nusikalstamai veiklai tiesiogiai tyčinio naudojimo atvejai. Tokių atvejų yra vienetai, dar kartą pakartoju, kai kyla klausimas, ar viršyta būtinoji gintis, ar ne, kai yra aiškinamasi, kai yra patys panaudojimo faktai. Bet tikrai ta situacija yra įvertinta. Manome, kad tų neigiamų pasekmių, kurias galima įžvelgti dėl tam tikro apyvartos liberalizavimo, neturėtų būti, tokių pasekmių nenumatoma.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis kolega, aš noriu vis dėlto paneigti jūsų tokią nuomonę, nes kontrolė yra vykdoma, yra įgaliotos institucijos ir atitinkami policijos pareigūnai kontroliuoja, negali būti ginklas laikomas bet kaip ir bet kokiu būdu. Tų nelaimingų atvejų arba tų taisyklių pažeidimų (suprantama, kiekvienu atveju prie kiekvieno ginklo policininko nepastatysi) pasitaiko, pasitaiko ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tai yra ginklų savininkų neatsakingumas, bet dėl ginklų naudojimo, dėl ginklų naudojimo kontrolės įstatyme nuostatų yra tikrai daug ir jos yra griežtos. Laikymas kontroliuojamas kompetentingų institucijų. Reikalavimai seifams, įrengimams yra kontroliuojami, gali ateiti ir bet kada patikrinti, paprašyti pateikti ir parodyti, ar tikrai saugoma seife. Šiuo atveju yra taisyklės, kaip turi būti laikoma, kad dėtuvė turi būti atskirta nuo paties ginklo ir t.t., ir panašiai. Tos nuostatos niekaip neliberalizuojamos, šiuo atveju netgi D kategorija, kur buvo liberaliausiai parduodami ginklai, toks ir naudojimas buvo, netgi dar sugriežtinama. Tikrai nenorėčiau sutikti su jūsų pasakymu, kad tos kontrolės nėra. Ji yra, aišku, tobulinti ją arba įgyvendinti norėtųsi ir galima būtų tikrai geriau. Į tai bus atkreiptas dėmesys, jeigu jūs tą problemą keliate. Tie pasitaikantys atvejai, kai netinkamai panaudojami ginklai arba kai vaikai prieina prie ginklų, yra vienetiniai, bet jie rodo, kad tą kontrolę galima vykdyti griežčiau. Bet tikrai įstatyme nuostatų pakanka.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis kolega, aš to prieštaravimo arba tos problemos iš tiesų neįžvelgiu, nors nenorėčiau labai ginčytis, galbūt praktikai, taikantys Baudžiamąjį kodeksą, šiuo atveju galėtų paaiškinti geriau. Bet žiūrėdami į įstatymo 2 straipsnį, kuris, beje, keičiamas, mes labai aiškiai matome apibrėžimus. Yra nurodyta sąvoka, kas yra šaunamasis ginklas, kas yra automatinis šaunamasis ginklas, vienašūvis šaunamasis ginklas, templinis ginklas, kad nešaunamasis ginklas, kurio sviediniui energiją suteikia tamprus elementas, ir kas yra senovinis šaunamasis ginklas ir nešaunamasis ginklas, tai apibrėžia 2 straipsnio 16 dalis. Tai šiuo atveju yra apibrėžta kiekviena ginklo rūšis ir kas laikytina tuo ginklu. Dabar aš neturiu viso galiojančio įstatymo lyginamojo varianto, tokios vienos sąvokos, kas apskritai yra ginklas, nežinau, ar ji ten yra. Bet jeigu net ir nėra, nors šiaip turėtų jau būti, tai, kai išskiriame į atskiras sąvokas kiekvieną ginklo rūšį, akivaizdu, kad tada ir taikant Baudžiamąjį kodeksą, kur yra aiškiai suskirstyta veika, kai vėlgi pasakyta apie šaunamojo ginklo panaudojimą, šaltojo ginklo panaudojimą ir t.t… Aš tos problemos neįžvelgiu, bet svarstymo metu komitetas, aišku, į tai atkreips dėmesį ir dėl sąvokų pažiūrės, ar jų pakanka. Bet man dėl to nekilo abejonių.

R.ŠUKYS. Šiuo atveju, jeigu žiūrėsime į sąvokas, kas yra šaunamasis, kurio tikslas – paleisti kulką ar sviedinį, kai iššauna būtent į tą objektą, kuris pažeidžia ir kenksmingosios medžiagos… Bet aš noriu pabrėžti, kad jeigu žiūrėtume, kaip jūs formuluojate, kas yra šaunamasis ginklas, tai ten patenka dujinis ginklas, tačiau jis apibrėžtas atskira sąvoka, jis yra išskirtas kaip nešaunamasis ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingosios dirginančios medžiagos ar jų užtaisas, bet tai ne revolveriai ir ne pistoletai. Jūs teisingai pastebėjote, o revolveriai ir pistoletai yra šaunamieji. Kitokio ginklo kaip dujinio… Jeigu mes laikysimės tos logikos, tai bet koks dujinis ginklas, ir dujų balionėlis turėtų būti prie šaunamųjų ginklų priskirtas.

R.ŠUKYS. Čia yra kalba ne apie sąlygų lengvinimą įsigyti ginklą. Tikrai nebus lengvinamos sąlygos įsigyti ginklą, tačiau įmonei vadovauti žmogus, turintis fizinę ir psichinę negalią, jeigu bet kuriai kitai įmonei vadovauti gali, čia vėlgi gydytojai tai pasakytų, nes šiandien mes turėjome kuriozinių atvejų, kai žmogus, neturintis, tarkim, vienos rankos, negalėjo vadovauti įmonei, kuri turėtų licenciją ir galėtų užsiimti ginklų importu ir eksportu. Jokiu būdu nėra kalbama, kad jis gautų teisę turėti, naudoti šaunamąjį ginklą. Čia tiktai tiek yra. Neriboti verslo. Ir psichinės ligos irgi ne visos leidžia, jeigu žmogus neveiksnus ir yra psichinis ligonis, jis negali vadovauti ir bet kokiai prekybos įmonei, nesvarbu, ar tai būtų su šaunamaisiais ginklais susijusi veikla, ar ne. Nes šiandien buvo griežtai – jokios negalios negali būti ir netgi jeigu ta negalia yra visiškai nepriskirtina prie tokių, kurios su teise turėti ginklą…

R.ŠUKYS. Aš manau, kad jūsų nuogąstavimai, gerbiamasis kolega, yra tikrai per ankstyvi, nes jeigu pasižiūrėtume įstatymo projektą, nėra liberalizuojamos taisyklės, kaip įsigyti ir laikyti, naudoti ginklą. Nėra. Yra kalbama apie Europos Sąjungos teisės aktų – tai Šengeno konvencijos ir Tarybos bendrosios pozicijos dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje – kontrolės įgyvendinimą, kai yra su pačia apyvarta, t.y. kas gali užsiimti tuo… Šiandien Lietuvoje yra ypatinga europine prasme situacija, kai yra viena monopolinė įmonė – Ginklų fondas, kuris turi teisę tą tiktai daryti. Žmogus, norintis įsigyti šovinių, būtinai turi važiuoti į Ginklų fondą, kai, tarkim, medžioklinius ginklus ir kur kas ne mažiau pavojingus šaudmenis gali įsigyti medžioklės ginklų parduotuvėse įvairiuose miestuose. Čia buvo toks savotiškas mūsų sprendimas kažkada, kai iš tiesų buvo tokių nuogąstavimų kur kas daugiau. Praktika parodė, kad tam dabar pagrindo tokio nėra. Jokiu būdu neliberalizuojama įsigijimo, turėjimo ar naudojimo tvarka. Apie tai nėra kalbama, tačiau šovinių skaičiaus padidinimas nuo 300 iki 500, jeigu per vieną treniruotę, tarkim, gali iššaudyti 100 ir 200 šovinių, o po to reikia važiuoti į Vilnių iš Klaipėdos ar Kauno, kad įsigytų šovinių, matyt, nėra čia ta problema. Tuo labiau sportiniai buvo ribojami iki tūkstančio. Vėlgi tūkstantį iššaudei ir turi vykti jų įsigyti. Čia yra tiktai tiek dėl tos praktinės situacijos įvertinimo, tik tiek yra sprendimų, kiek tai yra liberalizuojama. Visa kita yra tam, kad būtų sutvarkyti pagal Europos Sąjungos nuostatas apskritai teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą ginklais ir šaudmenimis. Nėra einama liberalizavimo keliu. Aš norėčiau, kad nebūtų suprasta neteisingai, kad dabar galės bet kas bet kada ateiti, įsigyti ir panašiai. Nėra sąlygos sušvelninamos, kontrolė yra ir bus.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamu projektu siūloma, pirma, sudaryti sąlygas įgyvendinti Universaliųjų paslaugų direktyvos 2002 metų Nr. 22 26 straipsnio 3 dalies nuostatą, įpareigojančią valstybes nares užtikrinti, kad įmonės, eksploatuojančios viešuosius telefono ryšio tinklus, pasirūpintų, kad informacija apie tai, iš kur skambinama bendruoju pagalbos telefonu 112, būtų prieinama pagalbos tarnyboms, kiek techniškai tai yra įmanoma.

Antra, aiškiai nustatyti ir taikyti vietos nustatymo duomenų kartu su pagalbos skambučiais numeriu 112 ir kitais pagalbos numeriais teikimo paslaugai išimtinį neapmokestinamumo teisinį režimą.

Trečia, sudaryti sąlygas viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams savo tinkluose įdiegti technines galimybes vietos nustatymo duomenims kartu su pagalbos skambučiais teikti institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, jų išlaidas kompensuojant valstybės lėšomis. Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytas teisinis pagrindas Vyriausybei nustatyti kompensavimo operatoriams už įrangos įsigijimą, įdiegimą, pritaikymo, atnaujinimo ir veikimo palaikymo tvarką, kuri taip pat aiškiai apibrėš suinteresuotų valstybės institucijų dalyvavimą kompensavimo procese.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl universaliųjų paslaugų direktyvos 26 straipsnio 3 dalies nuostatų netinkamo įgyvendinimo Europos Komisija Lietuvai yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, pateikusi pagrįstą nuomonę. Dabar yra antroji pažeidimo stadija, po jos seka ieškinys Europos Teisingumo Teismui.

Atsakymą į pagrįstą nuomonę Vidaus reikalų ministerija komisijai išsiuntė 2006 m. gruodžio 21 dieną. To atsakymo pagrindas buvo šio Vyriausybės projekto pateikimo Seimui motyvai. Todėl, atsižvelgdamas į tai, siūlyčiau pritarti Vyriausybės parengtam įstatymo projektui, nes manome, kad parengtas Elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas sudarys sąlygas tinkamai įgyvendinti minėtą direktyvą, kas svarbiausia, laiku užtikrinti pagalbą ir tiksliai fiksuoti vietą, iš kurios asmuo skambina, jeigu tai yra daroma ir iš mobiliojo ryšio operatorių mobiliųjų telefono tinklų, o tai šiandien yra problemiška ir dažnai sukelia sunkumų rasti konkrečią vietą, iš kur skambinta. O operatoriai, kadangi nėra nustatyto mechanizmo, šiandien neturi pareigos teikti tokią informaciją savo sąskaita, netgi neturi pareigos įsigyti tokią ryšio įrangą. Tą dalyką reikia išspręsti, tam reikalinga ši įstatymo pataisa. Prašyčiau pritarti. Ačiū.

R.ŠUKYS. Procedūra yra pradėta todėl, kad mes… Kadangi įstatyme nebuvo aiškiai pasakyta, paskirstyta kompetencija bei pareigos ir ryšio operatoriai nebuvo įpareigoti to daryti, t.y. administruojančioms institucijoms nemokamai teikti informacijos pagalbos telefonu, tai kol aiškinosi tą kompetenciją, nes direktyva įpareigoja tą daryti – nustatyti tą vietą, iš kur skambinta, kad pagalbos skambučių administravimas užtikrintų labai aiškų vietos nustatymą… Direktyva yra vienareikšmiška nuostata ir ji privaloma Lietuvai vykdyti.

Ilgą laiką buvo manyta, kad pakanka teisinio komentavimo, tačiau Susisiekimo ministerija susirašinėjo su Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija – su operatoriais ir Ryšių reguliavimo tarnyba ir be įstatymo pataisos taip ir nepavyko išsiaiškinti, kieno tai pareiga ir kokiu būdu reikia tą dalyką daryti. Per tą laiką buvo pradėta procedūra, nes buvo nevykdoma direktyvos nuostata. Taigi tam, kad visiems laikams būtų aiškumas, suprantama, jeigu žiūrėtume Konstitucinio Teismo nutarimus, kiek tai buvo susiję, tarkim, su operatyvinės veiklos subjektų iš operatorių gaunama informacija, buvo aiškiai pasisakyta, kad privalo teikti, privalo tai daryti, tačiau sąnaudas turi kompensuoti valstybė. Taigi turi būti einama lygiai tuo pačiu keliu – apskaičiuojama, kiek tai kainuos. Kol iš viso nėra aišku ir neparinktas principas, principą nustatys įstatymas. Vyriausybė žino, kad tam tikrai reikės lėšų, tačiau įstatymu bus nustatytas principas, jeigu Seimas pritars tokiam principui, kad Vyriausybė kompensuoja, t.y. dengia, tokios aparatūros įsigijimo ir eksploatavimo išlaidas. Nesivadovaujama tuo principu. Yra pasirašyta trišalė sutartis su visais operatoriais, jie su tuo sutinka. Buvo ir kitokių siūlymų. Buvo siūlymų kompensuoti už kiekvieną informaciją, skambutį. Tai būtų didžiuliai pinigai ir būtų sunku prognozuoti, kiek tada kas kainuotų. Čia bus aparatūros ir jos panaudojimo, palaikymo kaštai, panašiai kaip ir operatyvinės veiklos atveju, kai operatoriams buvo kompensuota tokia aparatūra, t.y. kompiuterinė įranga, programinė įranga. Aš dabar tiksliai negaliu pasakyti tų sumų, nes ši įstatymo nuostata pinigų savaime nepareikalaus, ji tik nustato pareigą. O kaip pavyks suderinti su operatoriais, kada bus perkama ir diegiama ta aparatūra, tai jau bus Vyriausybės ir sutarčių pasirašymo klausimas, kaip tai bus daroma ir su kiek operatorių.

Šiandien atrodo, kad yra trys tinklai, ne daugiau, nes visi kiti veikia tuose trijuose mobiliojo ryšio operatorių tinkluose. Specialistai, matyt, galėtų preliminariai pasakyti tas sumas. Aš nenorėčiau dabar klaidinti tomis sumomis, nes tai yra gana jautrus dalykas. Aš bijau pasakyti, kad per daug, bijau ir per mažai pasakyti. Kol kas reikia išsiaiškinti, nustatyti pareigą, aiškumą.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis kolega, noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas neturi nieko bendra su tuo, ką jūs paminėjot. Jis nėra skirtas telefoniniams sukčiams gaudyti. Čia yra tas atvejis, kai žmogus, nežinodamas gatvės, miesto, namo, adreso, kur jis yra, bet jam reikalinga pagalba, skambina bendruoju pagalbos telefonu 112 ir negali pasakyti, kokioje vietoje jis yra. Tiktai šituo bendruoju pagalbos telefonu. Reikia žinoti labai konkrečią vietą, ir tą turi žinoti ne po savaitės, bet metro ar kiek tikslumu yra nustatoma būtent ta institucija, kuri nukreipia atitinkamai konkrečią pagalbą teikiančiai tarnybai – ar tai greitajai medicinos pagalbai, ar gaisrininkams, ar policijai. Čia kaip tik kalbama apie bendrąjį pagalbos telefoną 112 ir skambučių, kurie yra daromi šiuo telefonu, vietos nustatymą. Tą daryti mus įpareigoja direktyva. Būtent nemokamai. Mes turim paprasčiausiai nustatyti tvarką ir sutvarkyti įstatymus, kad mes vykdytume tuos įsipareigojimus, kuriuos esame prisiėmę. Tai yra kiti atvejai.

Vyriausybės valanda

V.BOGUŠIS (LCSF). Aš tikriausia norėčiau kreiptis į kultūros ministrą ir finansų ministrą. Važinėjant po Lietuvą ir lankantis daugelyje miestų teko lankytis ir bibliotekose. Galima pagirti, kad bibliotekos renovuotos, puikiai atrodo, tačiau turi rimtą problemą dėl naujų knygų įsigijimo. Tiesiog katastrofiškai trūksta lėšų. Ir kai iš bibliotekos darbuotojų išgirsti, kad du egzemplioriai yra prabanga, na, tai tikrai bandykime spręsti šią problemą, atlikime švietėjišką misiją. Ačiū.

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Šios problemos ne naujos, jos jau daugelio metų. Lėšų naujoms knygoms įsigyti nepakanka, nors jos kiekvienais metais didėja. Šiemet jos padidėjo, palyginti su praeitais metais, 0,5 mln. litų. Tačiau tokio didėjimo tokiam tinklui, kurį mes šiandien turime Lietuvoje, nepakanka. Kultūros ministerija bando parengti naują programą kitiems metams, ne tiek naują, bet galbūt trečdalį leidybai skirtų lėšų bandyti naudoti taip, kad tai būtų leidybai, tačiau knygoms nupirkti, kad iš to trečdalio lėšų, kuris skiriamas leidybai, kiekviena biblioteka gautų keletą egzempliorių. Kad tai būtų nupirkimas, o ne dalinis leidybos finansavimas, tiesiog tų knygų nupirkimas ir išdalijimas. Be abejo, manau, kiekvienais metais tos lėšos didės. Į mane vakar kreipėsi Seimo narys, kuris atstovauja kurortinėms vietovėms. Kurortinėms vietovėms tą procentą galbūt reikėtų didinti, nes per sezoną, atvažiavus dideliam skaičiui žmonių, knygos greičiau susidėvi. Apie tai reikia galvoti. Tą problemą mes žinome ir kiek įmanoma bandysime spręsti. Manau, ir finansų ministras gana palankiai į tai žiūrės.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo A.Pociaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų“ projektas Nr.XP-2091 (pateikimas)

A.ČAPLIKAS. Pradėdamas kalbą, gerbiamasis S.Pečeliūnai, nesakyk „op“ neperšokęs griovio. Direktorius jis dar yra, jis nėra atleistas. Ir kodėl aš dabar nebalsuosiu už pono A.Pociaus atleidimą? Pono A.Pociaus kalboje nuskambėjo trys rimti kaltinimai: vienai politinei partijai, vyksta vidaus tyrimas dėl informacijos pardavimo kitos šalies žvalgybai ir mestas kaltinimas komiteto pirmininkui. Rimti kaltinimai. Aš manau, kad šie tyrimai ir kaltinimai turi būti pagrįsti faktais arba paneigti. Darbas turi būti padarytas. Todėl aš abejoju, ar šiandien iš tikrųjų mes galime pritarti Prezidento dekretui.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Vyriausybės teikiamą Regioninės plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1995. Kokia yra projekto esmė trumpai? Kaip žinote, regionams, apskričių viršininkų administracijoms, regionų plėtros taryboms yra priskiriamos papildomos funkcijos atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kuri nuo šių metų iki 2013 metų yra skirta, dalis bus deleguota skirstyti ir spręsti dėl prioritetų pagal regioninių tarybų pasiūlymus atitinkamai regioninės plėtros taryboms. Todėl apskričių viršininkų administracijoms, apibendrinus siūlymus dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros projekto, atitinkančio regionines ir vietines iniciatyvas, suteikiama teisė teikti, juos svarstyti regionų plėtros taryboms, regionų plėtros taryboms atitinkamai svarstyti savivaldybių ir apskrities viršininkų administracijos pasiūlymus dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros projekto, teikiamo įgyvendinant regiono plėtros planą ir savivaldybių strateginius plėtros planus. Siekiamybė yra mažinti regionų vystymosi netolygumus. Atsižvelgiant į dalį kitų aplinkybių, kad yra dubliavimasis, įstatyme vartojama yra viena sąvoka, Vyriausybės įgaliota institucija, kuri yra atsakinga už nacionalinės regioninės plėtros koordinavimą, nors visuose dokumentuose ta funkcija yra priskirta Vidaus reikalų ministerijai, mes siūlome įstatyme tas sąvokas suvienodinti ir aiškiai formuluoti, kuri institucija yra atsakinga.

Atsižvelgdama į šias išdėstytas aplinkybes, Vidaus reikalų ministerija parengė ir teikia Regioninės plėtros įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymo projektą, kurio tikslas yra suderinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas, sudaryti palankias sąlygas Lietuvoje įgyvendinti nacionalinę regioninę politiką. Todėl prašyčiau projektui pritarti.

R.ŠUKYS. Aš dėkoju už klausimą. Aš esu įsitikinęs, kad šiame įstatyme įrašius labai aiškiai, kad Vidaus reikalų ministerijos teikimu yra tvirtinamos probleminės teritorijos ir Vyriausybei yra suteikiama tokia kompetencija, šiuo atveju noriu pasakyti, kad iš tiesų abejonių dėl dviejų teritorijų išskyrimo į problemines, aš žinau, jūs turite omeny, kad dabar yra išskirta 14 probleminių teritorijų… Vidaus reikalų ministerijos nuomonė buvo dėl dviejų teritorijų, tarp jų ir Druskininkų nepriskyrimo, nes kilo abejonių dėl atitikties kriterijams. Kriterijai yra nustatyti Vyriausybės teisės aktais.

Vidaus reikalų ministerija šiuo atveju vadovavosi Statistikos departamento pateikta informacija. Vyriausybėje nebuvo pritarta Vidaus reikalų ministerijos pozicijai, nes tų šimtamilijoninių investicijų statistikos duomenys, kuriais remiantis galima daryti teikimus, niekaip dar neatspindi, nes Statistikos departamentas visą informaciją pateiks tiktai pavasarį. Ir tik dėl to mes negalėjome įrodyti, kad investicijų kriterijus yra jau viršijamas ir kad kai kurios teritorijos neturėtų būti priskirtos. Formalumas, bet Vyriausybė šiuo atveju pasielgė formaliai teisingai, nes pagal ankstesnius paskelbtus Statistikos departamento duomenis tos teritorijos patenka į probleminių teritorijų pagal visus kriterijus sąrašą. Manau, kad pateikus naujus duomenis ir pavasarį paaiškėjus realiai situacijai dėl investicijų, lygiai kaip ir buvo patvirtintos tos probleminės teritorijos, šis įstatymas tikrai nesutrukdys, o netgi atvirkščiai – įpareigos Vidaus reikalų ministeriją teikti Vyriausybei sprendimą dėl galimo peržiūrėjimo tokių probleminių teritorijų, jeigu Vyriausybė tam pritars. Aš pasakau, kokia yra situacija. Manau, kad tai kaip tik sukelia aiškumo, nors atrodytų, kad tik keičiamos sąvokos.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau pasakyti, kad ne visai taip. Galutinio sprendimo teisė šiuo atveju nėra teisė pakeisti sprendimą, jeigu yra apskrities viršininko administracijos teikimu regioninės tarybos sprendimas, ministerija šiuo atveju negali peržiūrėti, nes jis bus priimtas. Gali patikrinti ir tai daryti tiktai vidaus reikalų ministro vadovaujama Respublikos regioninės plėtros taryba (tokia veikia), jeigu būtų kokių nors skundų, ar atitinka pats sprendimas patvirtintus kriterijus, kurie artimiausiu metu bus pateikti Vyriausybei tvirtinti. Tai yra tam tikra pavyzdinė tvarka, kaip regioninės plėtros tarybos turi išskirti prioritetus, kuriais vadovaujantis vienos ar kitos savivaldybės projektui suteikiamas prioritetas. Nes jeigu regioninės plėtros tarybose (yra paprastai dešimt tų tarybų) pagal apskričių principą iš tiesų ta konkurencija tarp atskirų savivaldybių projektų bus, jau dabar tam tikrų prieštaravimų aiškėja, buvo nelengva priimti politinį sprendimą duoti tą laisvę arba duoti tą teisę. Bet mes matome, kad įgyvendinti, praktiškai pasinaudoti gali atsirasti tam tikrų problemų, nes sunkiai gims tie sprendimai išskirti prioritetus. Tam ir bus patvirtinti prioritetų išskyrimo kriterijai ir tarybos privalės jų laikytis.

Centrinė regioninės plėtros taryba galės peržiūrėti, bet pačios ministerijos šiuo atveju vadovaujasi Vyriausybės patvirtintu ir Seimui pateiktu Europos Sąjungos struktūrinės paramos paskirstymo pagal sritis dokumentu. Ten viskas yra išdėstyta ir suskirstyta procentais. Skirti ar neskirti nelabai yra galimybių. Jau dabar yra suplanuota, kaip tos lėšos bus naudojamos ir kokioms sritims, pagal sritis, o prioritetai bus nustatyti. Suprantama, kol mes neturime praktinio įgyvendinimo, sunku prognozuoti, kaip tas mechanizmas iš tiesų praktikoje veiks. Mes modeliuosime ir stengsimės, kad taip neatsitiktų ir tas nuogąstavimas jūsų nepasitvirtintų, nes teoriškai, teisiškai tų teisių nėra, bet ar ministerijos iš tiesų tinkamai taikys savo tuos įgaliojimus, aš negaliu už visas ministerijas garantuoti. Galimybės yra ministerijos kuravimo srityje, jos pavestai sričiai tenkanti lėšų dalis. Yra paskirstytos sritys ir turi vis tiek kaip nors pagal tai ministerija irgi išskirti. O paskui jau lėšos patenka į regioninės plėtros tarybas iš esmės ta pačia proporcija, kaip yra ir centrinių institucijų skirstymas. Nėra taip, kad duodamos lėšos vien tiktai multifunkciniams kompleksams statyti, ir viskas. Proporcingumo principas turi struktūriškai atsispindėti ir regioninių tarybų veikloje, ir gaunamose skirstyti lėšose. Aš nesu pats geriausias tų regioninių klausimų specialistas, yra atskiras departamentas. Iš tiesų jie galbūt kvalifikuočiau pateiktų informaciją.

R.ŠUKYS. Tai iš tiesų klausimas yra labai rimtas, bet aš tik noriu pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerija turi tiktai viešojo administravimo srities atsakomybę ir kompetenciją. Tai nesiekia 3% bendros visos finansinės paramos. Visos kitos lėšos administruojamos atitinkamų sričių ministerijų, jeigu žiūrėtume. Tai šiuo atveju nėra prieštaravimo ir Vidaus reikalų ministerija negauna teisės kištis į kitų ministerijų kompetenciją, t.y. kaip ir buvo nustatyta, patvirtinta, kaip jūs minėjot, struktūrinės paramos tame programiniame dokumente. Kas buvo Finansų ministerijai, tas ir liks. Čia šio įstatymo prieštaravimo tikrai negali būti, nes tose nuostatose nekalbama apie Finansų ministerijos kompetenciją. Niekaip nepakeičia.

R.ŠUKYS. Ne šio įstatymo dalykas.

R.ŠUKYS. Finansų ministerija ir vykdys auditą. Tai ne mes…

R.ŠUKYS. Ar ten kokius nors finansus… iš tiesų dėl paties regioninės plėtros tarybų darbo organizavimo aš dabar į tą klausimą neatsakysiu. Šiame įstatyme tikrai apie tai nėra. Čia kalbama tik apie vienos funkcijos jiems priskyrimą, t.y. siūlymų priėmimą. Aš negaliu dabar atsakyti, ar jie turi kokius nors finansus ir aparatą. Bet šiuo atveju šis įstatymas tikrai to nesprendžia ir nesiūloma spręsti. Jeigu tai yra tikslinga ir ta problema yra, aš iš jūsų dabar išgirdau, nes Respublikinės regioninės tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavau, mes kaip tik kalbėjom apie būsimus kriterijus, kaip pačios regioninės plėtros tarybos dirbs ir tuos projektus atrinks, tokių nusiskundimų nebuvo. Tai aš negaliu atsakyti į jūsų klausimą, iš kokių dabar finansų jos yra išlaikomos, nes nesu pasirengęs dėl to konkrečiai. Šio įstatymo pataisos to neliečia. Aš atsakau sąžiningai.

R.ŠUKYS. Aš iškart atsakysiu į repliką. Nesikeičia ši nuostata, nes nevykdys auditų šakinės ministerijos panaudojimo… Čia Finansų ministerijos funkcija Iždo įstatyme ir lieka, ir liks. Ir jų bus atsakomybė.

Valstybės tarnybos įstatymo 3, 8, 9, 18, 44 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1993 (pateikimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 3, 8, 9, 18, 44, 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projekto esmė yra tokia, kad šiuo metu įstatymuose nėra nustatyta, ar reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra specialusis reikalavimas, turintis būti valstybės tarnautojo pareigybėse aprašyme. Ir tai yra sprendžiama šio įstatymo atitinkamo straipsnio pataisomis, nes šiandien yra problema, kad pirmiau priimamas tarnautojas, o tik paskui yra galimybė spręsti dėl teisės jam suteikimo arba blogiau, kai paaiškėja, kad negalima suteikti teisės susipažinti su įslaptinta informacija. Todėl į valstybės tarnautojo pareigas priimamas ar perkeliamas asmuo turėtų būti (ir taip reglamentuojama) tik gavus kompetentingos valstybės institucijos sutikimą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas ar leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymo projektu, atsižvelgiant į tarnybinio bendradarbiavimo valstybės tarnyboje svarbą, siūloma papildyti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus valstybės tarnybos principus tarnybinio bendradarbiavimo principu.

Taip pat šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyta, kokiame suvienodintų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše turėtų būti nurodyta apskrities viršininko pareigybė. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą Vyriausybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėmis. Įvertinus Valstybės tarnybos įstatymo taikymo praktiką, projekte yra siūloma nustatyti, kad visais atvejais į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, pareigas priimama… į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, laikinai negalint eiti pareigų, kitas valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Šiuo metu galioja nuostata, kad toks perkėlimas gali būti ne ilgiau kaip vienerius metus. Dėl to praktikoje kyla problemų.

Ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalį asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, iš tarnybos, už įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus, negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo iš valstybės tarnautojo pareigų gali būti atleistas ir už kitus šiurkščius pažeidimus, ne tiktai išvardytus 29 straipsnio 6 dalies 1, 4 punktuose, siūloma įstatymo projekte, siekiant užtikrinti, kad į valstybės tarnybą nebūtų priimti tokie asmenys, kurie buvo atleisti kitais pagrindais, kurie laikytini šiurkščiais, detalizuoti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų reglamentavimą, kai iš valstybės tarnautojo pareigų atleidžiama paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, nes tai buvo kaip savarankiškas atleidimo pareigas, bet ne kaip tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju to aiškumo nebuvo ir reikia jį įvesti. Toks atleidimo pagrindas ir būtų išskirtas valstybės tarnautojų registre registruojant visus tarnautojus, kad jis buvo atleistas kaip tik tokiu pagrindu.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Jūs visiškai teisi. Tai dažniausiai apima tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek Valstybės saugumo departamento teikiamą informaciją. Yra atskiri teisės aktai, kurie reguliuoja kiekvieną konkretų atvejį. Tai ir Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos, ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos, ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taip pat įpareigoja. Iki šiol buvo numatyta, kad to nereikėjo daryti iki priimant, ir tai yra problema, nes priėmus asmenį ateidavo informacija iš visų kompetentingų institucijų, o tai yra visos teisėsaugos institucijos, taip pat Valstybės saugumo departamentas, kad, pavyzdžiui, vykdomas operatyvinis tyrimas arba yra tam tikrų aplinkybių, kurios neleidžia išduoti asmeniui leidimo dirbti su slapta informacija, o pareigybės aprašyme tokia sąlyga yra. Gauti tokį leidimą iki šiol esamu reglamentavimu nebuvo galimybės. Dabar ta procedūra turės būti atliekama nustačius tvarką ir terminus, reikės gauti tą informaciją iki tarnautoją priimant į konkrečias pareigas. Jis laimi konkursą ir yra tam tikras laikas atlikti visas tas procedūras.

Šiuo atveju prieš užimant pareigas pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą buvo reikalavimas tik deklaruoti turtą, pajamas ir viešuosius ir privačius interesus. Jis nebuvo vykdomas preciziškai. Šiuo atveju patikimumo pažymėjimas ar leidimas dirbti su slapta informacija yra tam tikros dokumentų kategorijos, kurios yra apibrėžtos konkrečiuose įstatymuose. Aš su tuo nesusiduriu konkrečiai, nes Vidaus reikalų ministerija nėra operatyvinės veiklos subjektas, ir ministras, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo priimamais asmenimis… labai ribotas asmenų skaičius yra priimamas tiesiogiai ministro. Tai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo… ir viceministrai. Tokias pažymas ir patikimumo pažymėjimus iš atitinkamų institucijų aš gavau, nes tai nustatyta įstatymuose. Ir tik po to asmeniui galima leisti dirbti su įslaptinta informacija arba su valstybės paslaptimi ar atitinkamo grifo ribose kiek tai yra suteikiama.

R.ŠUKYS. Kaip jūs užduodate klausimą, iš tiesų manau, kad tai yra problema tik dėl blanko. Šiuo atveju mes sprendžiame klausimą, kad Valstybės tarnybos registre būtų kaupiama visa informacija ir nurodomi visi atleidimo pagrindai, to šiandien nebuvo. Tada atsirasdavo galimybė. Blanke nėra grafos, jis nenurodė, o Valstybės tarnybos registre nematyti, už ką jis buvo atleistas. Dabar, kai visi pagrindai bus nurodyti, blanke nieko nereikės rašyti, nes informacija, jeigu jis yra dirbęs valstybės tarnyboje, iš Valstybės tarnybos registro bus gauta, kaip jis buvo atleistas, ir atitinkamai daromos išvados, jeigu tai yra pagrindas jo nepriimti. Jeigu tai nėra pagrindas nepriimti, aišku, spręs teismas, nes būna visokių atvejų ir labai konkrečių situacijų.

R.ŠUKYS. Šiuo atveju kalbama apie priėmimo laiką. Jeigu mes nustatytume, kad yra tikrinamas iki konkurso ar laimėjus konkursą, nebūtų teisinga. Asmuo turi laiko iki priėmimo ir pats atsisakyti, nes norint gauti tą informaciją ir jos paprašyti, reikia asmenį pasirašytinai informuoti, kad apie jį bus tokios informacijos prašoma. Jis turi galimybę pasirinkti, ar atlikti tą procedūrą, ar ne, nes tos procedūros metu asmuo tikrinamas, labai išsamiai patikrinamas, ir asmuo gali pasirinkti, ar jis nori to, ar ne. Prieš užimdamas pareigas jis gali net nežinoti, kad toks patikrinimas bus daromas. Jis pirmiausia yra supažindinamas ir jeigu sutinka… Supraskime, kad šiuo atveju tai padaryti… nes yra reglamentuota, per kiek laiko asmuo nuo konkurso rezultatų paskelbimo turi būti priimtas į tarnybą. Mes turime suspėti per tą terminą. Aš nemanau, kad taikant praktiškai kiltų problemų, nes pasakyta – iki priėmimo. Priėmimas yra data, kuri nurodoma įsakyme ar tam tikrame teisės akte, nuo kurios jis pradeda eiti pareigas.

R.ŠUKYS. Pradėsiu nuo klausimo pabaigos, nes dėl pirmo klausimo statistinės informacijos neturiu, bet pasidomėsiu ir galbūt bus galimybė informuoti asmeniškai. O dėl perkėlimo į žemesnes pareigas kaip pakaitinio. Iš tiesų pirmiausia tai turi būti daroma tik jam sutikus ir Valstybės tarnybos įstatymas tai reglamentuoja. Bet atlyginimas yra išsaugomas tikrai ne už visą laiką. Jeigu jis sutinka, tai tam tikras skirtumas yra kompensuojamas. Čia Valstybės tarnybos įstatymo kitos nuostatos reglamentuoja tą perkėlimą. Mes to nesiūlome keisti. (Balsai salėje)

R.ŠUKYS. Būtinybė yra daugiau negu metai, nes paprastai atsiranda tokių atvejų.

R.ŠUKYS. Aš galiu atsakyti, kad darbo grupė, kuri rengė įstatymo pataisas, atsižvelgė į kitų valstybių įstatymuose esančius tokius principus. Jo atskleidimas (šiuo atveju dėl to, kad nėra tokios sąvokos atskleidimo) čia galbūt ir vertintinas kaip trūkumas, tai gal svarstymo metu reikėtų tą sąvoką iš tiesų atskleisti. Sutikčiau su ta pastaba. Manau, tokį principą tikslinga įtraukti, nes šiandien labai dažnai susiduriame, kai valstybės tarnybos atskiros institucijos kaip įstaigos nebendradarbiauja įgyvendindamos funkcijas, yra tam tikros nesveikos konkurencijos arba atsiranda funkcijų dubliavimas, kai yra toks požiūris į sritis ir kompetenciją netarnybinio bendradarbiavimo dvasia. Ir daugelio žmonių problemas sprendžiant tas principas, manau, pagal savo turinį turėtų apimti. Turi būti bendradarbiavimas, jeigu kreipiasi viena institucija, tai iš visų kitų gavus informaciją turi atsakyti žmogui. Tai susiję su viešojo administravimo kokybės gerinimu. Aišku, čia toks jau labai platus paaiškinimas, bet dėl sąvokos atskleidimo, tikslingumo ir būtinumo, aš sutinku, komitete galima ir reikėtų diskutuoti.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai pasistengsiu pateikti šio projekto esmę. Projektas parengtas vykdant Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą ir konkrečiai vykdant Seimo patvirtintą Vyriausybės programą, kur buvo numatyta tobulinti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Nuo pirmos iki devintos kategorijos Valstybės tarnybos įstatymo priedėlyje nustatytoms pareigybių kategorijoms taikomą koeficientą siūloma didinti. Pirmai kategorijai atitinkamai vietoj buvusio 2,35 koeficiento nustatyti 3, atitinkamai iki devintos kas žingsnis didėja, bet iki devintos jis didėja vietoj buvusio 4,4 iki 4,6. Taigi noriu atkreipti dėmesį, kad daugiau kaip 67% visų valstybės tarnautojų didės darbo užmokestis po to, kai įstatymas, jeigu jis bus priimtas, įsigalios nuo kitų biudžetinių metų arba, jeigu bus finansinės galimybės, galbūt svarstant įsigaliojimo datą bus galima pakeisti nuo šių metų vidurio, jeigu bus biudžeto perskirstymas ir bus finansinių lėšų. Tai pareikalautų 123 mln. litų, tas, atrodytų, nedidelis koeficientų padidinimas. Svarbiausia, kad 80% visų valstybės tarnautojų, kuriuos palies šis koeficientų didinimas, yra statutiniai pareigūnai, policijos, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos žmonės, kurių pareigybės priskiriamos pagrindinėms ir didžiausiai daliai kategorijų. Jie, suprantama, šiuo atveju labiausiai žiūrint į atlyginimus, palyginanti su visa valstybės tarnyba, prasčiausiai apmokami.

Aš prašyčiau pritarti. Noriu atkreipti dėmesį, kad taip mes vykdome arba vėl grįžtame prie vykdymo Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 dienos kreipimosi į vidaus reikalų sistemos pareigūnus, kur buvo įsipareigota, kad pareigūno atlyginimas, jeigu jis stos į Lietuvos valstybės tarnybą, bus lojalus, gins viešąją tvarką, visuomet viršys vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Šiuo atveju mes buvome su pirma kategorija jau atitrūkę. Tai koeficientas 3 leis, dauginant jį iš bazinio dydžio, dabar jis yra 442 litai, kaip žinote, kolegos, grįžti prie dydžio, kuris pirmai kategorijai atitinka vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Tai toks yra šio projekto tikslas. Prašyčiau pritarti. Norėtųsi daugiau didinti, skirti didesnę sumą, bet valstybės finansinės išgalės… Diskutuota su kitų šakinių ministerijų kolegomis Vyriausybėje, kad šis sprendimas yra dalis siūlomų sprendimų, bet jis yra tas žingsnis siekiant gerinti žemesniosios ir vidutinės grandies pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą ir jų situaciją. Prašyčiau pritarti. Vyriausybė prašo skubos tvarkos.

R.ŠUKYS. Jeigu šis projektas, jo turinys, skaičiai priklausytų tik nuo Vidaus reikalų ministerijos ir mano asmeniškai pozicijos, tai iš tiesų jis būtų kitoks, iš esmės kitoks, kalbu apie valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimą. Pasiektas sutarimas Vyriausybėje pagal visas sritis, nes yra ir mokytojai, yra ir medikai, yra ir kiti iš biudžeto gaunantys darbo užmokestį asmenys. Iš viso valstybės tarnautojų yra apie 65 tūkst., tarp jų statutinių tarnautojų yra per 25 tūkst. Tai yra didelis skaičius žmonių, o lėšos, finansinės galimybės šiandien neleidžia didinti daugiau. Bet svarstant šį projektą Seimo sprendimų valia yra galimybė koreguoti didinimo linkme, jeigu tokios galimybės bus atrastos.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Gerbiamasis ministre, pirmiausia džiaugiuosi, kad šiais metais pajudėjo valstybės tarnautojų atlyginimų klausimai tiek didinant bazinį dydį nuo sausio 1 dienos, nors tai buvo, aišku, labai nedidelis padidėjimas, kolegos čia teisūs, o dabar mes pagaliau ir mažiausių kategorijų koeficientus pradedame kelti. Šis žingsnis iš tiesų yra sveikintinas.

Mano klausimas jums būtų toks. Dabar, kai pirmasis žingsnis yra didinimas 1–9 kategorijoms, kaip būtų su kitomis kategorijomis – 10, 11, 12? Ar ateinančiais ir tolesniais metais irgi galvojama eiti šia kryptimi, ar vis dėlto mes tas žemiausias kategorijas dar labiau didintume, jeigu žvelgtume į kitus žingsnius? Ar čia bus vienkartinė akcija, dar pakeliam truputį ir tuo baigiame?

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Kol kas yra galimybė kalbėti ir didinti, ir ateityje kitas žingsnis – turėtų būti kalbama apie žemiausias kategorijas. Vienas iš projekto tikslų, kurio yra siekiama, ačiū, kad priminėte, nepaminėjau pristatydamas, tai yra mažinti atotrūkį tarp žemiausiai apmokamos valstybės tarnautojų kategorijos ir aukščiausios. Dvidešimta kategorija nuo pirmos dabar skiriasi 5,5 karto. Tai yra išsiskiriantis dydis Europos Sąjungos bendrame kontekste. Mes turime tą atotrūkį mažinti, aišku, pagal galimybes. O dėl apskritai Valstybės tarnybos įstatymo ir darbo užmokesčio sistemos, aš dedu daug vilčių ir artimiausiu metu, turbūt kitą savaitę, jau bus skelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, nes yra išnagrinėtas tiek pagal teismų skundus, tiek pagal Seimo narių grupės kreipimąsi dėl darbo užmokesčio, tiek dėl minimalios mėnesinės algos susiejimo ir atskyrimo dydžio atitinkamai tarnautojams ir privačiam sektoriui, tiek ir kiti klausimai. Šis sprendimas, aš manau, daugelį dalykų pakoreguos. Galbūt ir šio įstatymo svarstymas komitete po Konstitucinio Teismo nutarimo bus aiškesnis arba bus kitoks, arba reikės spręsti dar kaip nors kitaip. Dabar atliktas darbas, mes negalime prognozuoti, koks tas Konstitucinio Teismo nutarimas bus. Taigi aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte paaiškinti, kam reikalinga skuba, jeigu įstatymo projekte aiškiai įrašyta jo įsigaliojimo data – 2008 m. sausio 1 diena? Ir kitas trumpas klausimėlis. Jeigu skaitėte Teisės departamento išvadą, gal galėtumėte savo komentarą keturioms pastaboms?..

R.ŠUKYS. Pirmiausia Teisės departamento išvada. Aš skaičiau, jeigu atkreipsite dėmesį, toje išvadoje yra samprotavimų, kad reikėtų didinti visiems, per mažai didėja ir t.t. Aš atsakiau į tuos klausimus. Teisės departamento teisinių pastabų aš ten rimtų neįžvelgiau, tai yra viso labo tokios prielaidos, apie jas diskutuosime komitetuose, kiek tos prielaidos yra svarstytinos ir kaip keistinas įstatymo projektas.

Jūsų klausimo pirmoji dalis dėl skubos. Čia yra susiję su Biudžeto įstatymo rengimu. Visos institucijos turi projektuoti biudžetą atsižvelgdamos į galiojančius įstatymus. Priešingu atveju nėra pagrindo į Biudžeto įstatymo projektą traukti, skaičiuoti reikalingas sumas ir teikti Seimui. Jeigu bus priimta šių metų pabaigoje, tai suskaičiuoti ir visoms institucijoms atitinkamai atsakingai ir tiksliai padidinti, nustatyti, kiek reikia lėšų, bus labai sudėtinga. Kad nebūtų taip, kaip visada, kad priimame įstatymą, tik po to skaičiuojame, čia ir siūloma skubos tvarka tam, kad žinotume, ar bus tokia politinė valia ir toks sprendimas, ar ne, projektuoti tas biudžeto lėšas ar ne? Dėl to skuba.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti. Aš asmeniškai, vykdydama darbo grupės įpareigojimus, esu surinkusi raštiškai įvairių policijos komisariatų, komisarų raštus, kur rašoma, kad po penkis, po šešis etatus policijos pareigūnų, tyrėjų rajonuose yra laisvi, neužimti. Ir paaiškėjo, kad jų dabar pareiginio atlyginimo koeficientai labai skiriasi. Pavyzdžiui, pareigūnas eidamas tas pačias pareigas, atlikdamas tą patį darbą, gauna 500, 600 litų mažiau Pagėgiuose negu Vilniuje. Ar jūs dabar tvirtindami tuos koeficientus nesate numatę ar pagalvoję, kad rajonuose dirbantiems pareigūnams reikėtų kaip nors didinti koeficientą ar į ką nors atsižvelgti?

R.ŠUKYS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad čia ne įstatymo reguliavimo klausimas tai, ką jūs paklausėte, arba, tiksliau, ne priedėlio keitimo. Tai, ką jūs sakote, yra reglamentuota Vyriausybės nutarimu dėl atitinkamo priskyrimo įstaigų grupėms, pagal tarnautojų priskyrimą konkrečios tam tikros įstaigos apmokėjimo grupei, atitinkamai yra kategorijų žirklės. Kokios pareigos yra to pareigūno ir ten tie komisariatai, kaip jūs sakėte, na, paimkime bet kokį pavyzdį, rajono komisariatas ir apskrities komisariatas. Skirtumas yra, nes jie yra skirtingose darbo apmokėjimo grupėse, tai lemia teritorinis principas, kiti principai. Mes kategorijų žirkles šiais metais jau du kartus Vyriausybės nutarimu padidinome, t.y. leidome nustatyti aukštesnes kategorijas tiems patiems tarnautojams du kartus.

Iš esmės padidėjimas žemiausios grandies pareigūnams jau yra įvykęs. Vasarą buvo policijos pareigūnams, o nuo š.m. pradžios atitinkamai 16 mln. papildomai skyrus lėšų, buvo per vieną kategoriją, per dvi padidinta. Šis priedėlis nesprendžia Vilniaus ir rajono komisariatų sulyginimo ar panašiai. Tai bus išspręsta, kai įstatymu bus patvirtinti įstaigų grupių sąrašai. Tas įstatymas yra rengiamas, jis bus pateiktas Seimui ir tuomet mes išspręsime tą suvienodinimą, kad tai nebūtų reguliuojama Vyriausybės nutarimais. Be to, Vyriausybės nutarimais yra numatyta, kad tas grupių skaičius iš viso bus mažinamas. Bet tai yra susiję vėlgi su dideliais biudžeto asignavimų poreikiais. Nes bet koks grupės padidinimas, kategorijos pakėlimas susijęs su dideliu žmonių skaičiumi. Tai yra pinigai, lėšos, biudžeto galimybės.

Aš tiek galiu dabar atsakyti į šį klausimą. Šis priedėlis nesprendžia to klausimo, jis visiškai kitą dalyką sprendžia.

R.ŠUKYS. Atsakydamas į tą klausimą, noriu pasakyti, kad praeitų metų gruodžio mėnesį priimtame Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio, atitinkamai Pareigūnų, politikų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio nuostata numato, kad bazinį dydį Vyriausybė teikia iki metų vidurio suprojektavus biudžetą, ir Seimas tvirtina. Vyriausybė atitinkamai turi derinti su profsąjungomis, ir tai yra įtvirtinta įstatyme. Šiuo atveju procedūra yra aiški, jeigu Konstitucinis Teismas jos, kartoju, nenuneigs, nes turbūt tikrins, ar ši nuostata atitinka Konstituciją. O kada, tai atsakymas yra paprastas: kada bus biudžeto galimybių. Jeigu tai būtų tik Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, mes siūlytume nors ir rytoj. Bet Vyriausybėje pasiekti tokio sprendimo ir sutarimo ir pateikti Seimui tokį projektą aš nematau artimiausiu metu tokių galimybių. Nebent bus Konstitucinio Teismo įpareigota, kad taip reikia, bet čia jau Seimas spręs, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo atitinkamas nutarimo nuostatas. Tai irgi gali atsitikti. Ir nereikės Vyriausybės siūlymo apskritai, nes Seimas turės išspręsti šį klausimą ir galbūt išspręsti labai greitai, ryžtingai ir visiems laikams.

R.ŠUKYS. Aš norėjau išsklaidyti abejones, kurias išsakė kolega L.Sabutis. Pirma, iš tiesų aš sutinku su tais argumentais, kad reikia. Dirba darbo grupė, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Jos kompetencijai priklauso dirbantys pagal darbo sutartis. Norėjo tai susieti, bet tada, aš bijau, mes nebūtume su juo atėję dar kokius pusę metų. Aš kaip tik paprašiau nesusieti, nes penkerius metus buvo siejama. Šiuo atveju valstybės tarnyba ir pareigūnai nebegali laukti, kol kita ministerija išspręs arba neišspręs, kaip ir kiek didinti dirbantiems pagal darbo sutartį. Aš atsiprašau, bet tikrai nėra to įstatymo, tačiau tikiuosi, kad jis bus. Darbo grupė dirba.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Apskrities valdymo įstatymo 5, 9, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą parengti paskatino tai, kad Nacionalinėje nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2003 m. kovo 20 dieną, apskričių viršininkams rekomenduojama rengti ir įgyvendinti nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programas, o Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas apskrities viršininkui tokių įgaliojimų nenustato. Be to, kai kurių centrinių valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcijoje, tiek tvirtintoje 2003 m. birželio 23 d. Vyriausybės nutarimu, tiek ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. Vyriausybės nutarimu, dėl antrojo etapo – dekoncentravimo vykdymo yra numatytas apskrities viršininkui priskirtos iki šiol valstybinės miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijos ir paminklotvarkos funkcijos panaikinimas.

Todėl įstatymo projekto tikslas ir yra nustatyti apskrities viršininkui valstybės politikos įgyvendinimo funkciją nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje kaip atskirą uždavinį, suteikti apskrities viršininkui įgaliojimus rengti, koordinuoti ir įgyvendinti nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programas, panaikinti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo apskrities viršininkui priskirtus įgaliojimus, susijusius su valstybine miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrole ir paminklotvarka. Tokia yra šio įstatymo projekto esmė. Prašyčiau pritarti.

R.ŠUKYS. Aš pateikdamas kaip ir atsakiau į tą klausimą. Iš tiesų problema yra. Šio įstatymo projekto teikimą paskatino tai, kad nors Seimo patvirtintoje Nacionalinėje nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programoje ta funkcija yra numatyta apskričių viršininkams, bet kol ji nebuvo įtraukta į įstatymą kaip atskira funkcija, jos ir nevykdė. Dabar niekas už tai neatsako. Tos programos nėra apskričių lygiu rengiamos, nėra teikiamos ir nevykdoma Seimo nutarimo nuostata.

Šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija, kad būtų aišku ir būtų atsakingas apskrities viršininkas, kuris atsako už tų funkcijų įgyvendinimą pagal Apskrities valdymo įstatymą, siūlo aiškiai įrašyti tą funkciją, tada bus paskirti ir atsakingi asmenys. Nemanau, kad reikės atskirus pareigūnus priimti į darbą. Manau, bus apsieita su tais pačiais pareigūnais, kurie ir dabar užsiima panašiomis funkcijomis, susiję ne su programų rengimu ar jų teikimu, bet su panašių funkcijų atlikimu ir darbu. Seimas tokį sprendimą buvo priėmęs, bet nevykdomas. Sprendimas yra, kad reikia įtraukti į įstatymą atskirą punktą. Jeigu nebus pritarta, tada spręsime dėl Seimo nutarimo keitimo, bet tai jau yra Seimo kompetencija. Vyriausybė šiuo atveju gali siūlyti.

R.ŠUKYS. Aš čia žiūrėčiau šiek tiek plačiau. Apskričių viršininkų, paskirtų Vyriausybės ir įgyvendinančių Vyriausybės politiką apskrityse, atsakingų už konkrečios politikos įgyvendinimą valstybės valdymo srityje apskrities lygiu, kompetencija turi apimti bendravimą, koordinavimą ir kontrolę, atitinkamai ir įgyvendinimo organizavimą, tarp jų ir nusikaltimų prevencijos klausimais. Šiandien dėl tokio funkcijos nebuvimo, manau, yra ta situacija, kai iš esmės apskrities lygiu, o šiuo atveju atsakomybė vis tiek tenka Vyriausybei, vidaus reikalų ministro kompetencija yra apribota Policijos veiklos įstatyme ir tiktai strateginiais politiniais klausimais. Dabar apskrities lygiu, išskyrus policijos įstaigos, tai yra Policijos departamento vadovą, niekas negali vykdyti apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos šioje srityje, ne tiek kontroliuoti, bet bent jau domėtis informacija, žiūrėti, ar priemonės įgyvendinamos ir panašiai. Taigi Vyriausybė priima programą ir už tos programos ir nuostatų įgyvendinimą yra atsakingas pats Policijos departamentas ir šiek tiek Vidaus reikalų ministerija, bet labai jau aukštu lygiu. Nuleidimas į apskričių viršininkų lygį taip, kaip čia suformuluota, kad rengia, koordinuoja ir įgyvendina nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programas, iš esmės duoda tam tikrus realius svertus, priskiria atsakomybę ir suteikia tą atsakomybę, bet kartu ir galimybę daryti įtaką situacijai apskrityje dėl nusikalstamumo situacijos, atsiranda tam tikra Vyriausybės kontrolė. Per Seimo patvirtintos programos nuostatų įgyvendinimą, įtraukus tai į Apskrities valdymo įstatymą, manau, tai būtų žingsnis į priekį. Bent jau tokia buvo nuostata, kai buvo priimama ta programa. Jeigu Seimas dabar apsispręstų kitaip svarstydamas šį projektą, aišku, tai būtų politinės nuostatos ir pozicijos pakeitimas.

R.ŠUKYS. Šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija nedisponuoja tomis lėšomis ir Vidaus reikalų ministerija negauna tų lėšų, jos nėra skiriamos Vidaus reikalų ministerijai. Jos yra skiriamos tom institucijoms, kurios Nacionalinės nusikaltimų prevencijos kontrolės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatytos kaip atsakingos institucijos, atitinkamai joms yra. Aišku, didžioji dalis tų lėšų yra skirta, be abejo, policijos įstaigoms, Policijos departamentui. Numačius konkrečiai funkciją, atsiras ir galimybė, nes dabar lyg ir programoje ta funkcija yra, kaip sakė ir kolegė Seimo narė, kad formaliai lyg ir buvo vykdoma, bet pagrindo skirti lėšas, kai įstatyme nėra funkcijos, nebuvo. Įtraukus funkciją, apskritis tiesiogiai gauna biudžetinį finansavimą, taigi tai funkcijai turės apskaičiuoti ir numatyti, kiek jai įgyvendinti reikia lėšų. Atitinkamai, jeigu ta funkcija yra iš kurios nors institucijos perimama, lėšos turėtų būti mažinamos ten. Čia jau Finansų ministerija pasirūpins, kad nebūtų du kartus paskirtos tos pačios, jie tikrai tą padaro, kiek aš esu įsitikinęs, tikrai dažniausiai nubraukia ten, kur reikia.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Nuo klausimo pabaigos. Mes formuluotę perkeliame tiesiai taip, kaip yra suformuluota Seimo nutarimu patvirtintoje programoje, ir čia nedrįsome keisti. Jeigu ją išplėstume, tai reikėtų keisti ir nutarimą, ir atitinkamai patvirtintą nusikaltimo prevencijos ir kontrolės programą.

Dėl perdavimo. Aš minėjau, kad pradedant jau nuo 2003 m. birželio ir toliau tęsiant tą funkcijų dekoncentravimo koncepciją, tos funkcijos yra numatytos ir perduodamos į žemesnį lygį. Aš dabar bijau pasakyti, kam atitenka pagal tą nutarimą, bet jos jau yra nutarimuose priskirtos kitoms institucijoms, ne apskrities lygiui. Paminklotvarkos priežiūra nedingsta, bet buvo nuspręsta, kad tas funkcijas reikia palaipsniui metodiškai dekoncentruoti. Aš galiu tiek atsakyti į tą klausimą.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Apskrities valdymo įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuris jau kartą buvo teiktas praeitų metų rudenį, buvo registruotas spalio mėnesį. Seimas buvo grąžinęs Vyriausybei jį patikslinti. Šis įstatymo projektas patikslintas įvertintus Lietuvos Respublikos Seimo protokolo nuostatas ir Seimo narių pasiūlymus dėl šio projekto. Teisės departamento pastabos atitinkamai 2006 m. lapkričio 9 d. išvadoje yra įvertintos. Ne visoms joms pritarta sprendžiant. Todėl teikiamas vėl įstatymo projektas ir siūlome dalį tų nuostatų, kurios buvo ankstesniame projekte, vis dėlto mes prašome jas priimti. Tos nuostatos yra sprendžiančios leidimo dirbti kitą darbą išdavimo apskrities viršininkui, jo pavaduotojams klausimą. Būtų suvienodinta šiuo metu galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, kur yra leidžiama, ir Konstitucinio Teismo nutarimas nustatė, kad yra leidžiama, o Apskrities valdymo įstatyme yra draudimas. Juo labiau Vyriausybė, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymu, tokius leidimus dirbti mokslinį, pedagoginį darbą daliai apskrities viršininkų ir jų pavaduotojų yra davusi. Mes siūlome išbraukti nuostatą iš 4 straipsnio, tą draudimą.

Kita nuostata yra nustatyti apskričių viršininkų pavadavimą, kai nei apskrities viršininkas, nei pavaduotojai dėl atostogų, ligos ar komandiruotės negali eiti savo pareigų. Taip pat išbraukti, kad apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė, nes šiuo metu tai jau yra atlikta įstatymais ir tą klausimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio nuostata. Šis įstatymas numato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius santykius. Kadangi apskrities viršininkas yra priskirtas prie Valstybės tarnybos įstatymo reguliuojamų valstybės tarnautojų, atsižvelgiant į tai, šiame įstatyme yra išbraukiama, kad Vyriausybė… būtų nustatoma tik įstatymu.

Dar viena pastaba dėl pavadavimo. Lieka nuostata, yra ir mūsų siūlymas, kai dėl ligos ar atostogų, ar komandiruotės ir panašiai apskrities viršininkas ar pavaduotojas negali eiti pareigų, pavaduoja Ministro Pirmininko paskirtas kitos apskrities viršininkas. Tai tokios nuostatos, patobulinus šį projektą jis teikiamas pakartotinai Seimui svarstyti. Prašyčiau pritarti.

R.ŠUKYS. Yra dirbančių mokslinį, pedagoginį darbą ir tik mokslinį pedagoginį darbą. Tai buvo įforminta Vyriausybės sprendimais ir kitaip negali būti. Aš noriu dar kartą pasakyti: šio įstatymo pataisa dėl draudimo išbraukimo yra grynas formalumas, nes šiandien Vyriausybė vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymu, kurį Seimas pataisė vykdydamas Konstitucinio Teismo nutarimą. Jame kalbama, kad visi, be išimties, valstybės tarnautojai, taip pat ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo (kokie ir yra apskrities viršininkai), turi teisę dirbti kitą darbą ir negali būti niekaip ribojama, su viena sąlyga, kad darbdavys, šiuo atveju skiriantis į darbą asmuo, subjektas šiuo atveju yra Vyriausybė, turi duoti sutikimą arba nesutikimą. Tai yra vienareikšmė konstitucinė nuostata. Aš suprantu jūsų praktinius nuogąstavimus, bet šiandien bet kuris apskrities viršininkas gali ateiti į Vyriausybę ir, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu ir Konstitucinio Teismo nutarimu, prašyti leisti dirbti jam iš principo bet kur. Vyriausybė leis ar neleis, bet svarstyti privalės, nes jeigu nesvarstytų arba neleistų, jis gali apskųsti tokį sprendimą, nes tą numato Valstybės tarnybos įstatymas. Čia yra grynai dviejų prieštaringų normų suvienodinimas. Seimas jau išsprendė tą klausimą Valstybės tarnybos įstatyme. Čia yra grynai nesusipratimo šalinimas. Viename įstatyme pataisė, o kitame nepataisė. Šiuo atveju yra prioritetinis Valstybės tarnybos įstatymas ir Konstitucija. Aš noriu pasakyti labai konkrečiai, kad mes neturime kitos išeities. Nepakeitus tos nuostatos, neišbraukus, vis tiek galios Valstybės tarnybos įstatymo nuostata ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

R.ŠUKYS. Jūsų, gerbiamasis kolega, apibendrinimas, kad aš darau kažkokias landas, tikrai yra nepagrįstas. Mes šiuo atveju įgyvendiname Konstitucinio Teismo nutarimą ir įstatymo reguliavimą suvienodiname. Tai yra mūsų pareiga ir todėl mes teikiame šį projektą. Dėl to, ar gali žmogus dirbti tą valandų skaičių, kaip jūs sakote, ir yra Vyriausybė, kuri vertins, kokį jis darbą dirba. Jeigu jis, turėdamas mokslo laipsnį, per savaitę paskaitys vieną paskaitą Panevėžyje kaip gerbiamoji ponia Gema Umbrasienė, jeigu neklystu, dėsto turėdama pedagoginį vardą ir mokslo laipsnį, tai yra žinoma, kiek valandų per savaitę. Iš tiesų taip nėra, kaip jūs sakote, kad žmogui nebeužtenka paros tam, kiek jis dirba. Taip nėra. Vyriausybės tie dalykai kiekvienu konkrečiu atveju bus įvertinti. Aš norėčiau prašyti didesnio pasitikėjimo Vyriausybe ir Vyriausybės protingumas turbūt nekelia abejonių. Pagaliau atsakomybė visada teks Vyriausybei ir bus galima paklausti, kodėl yra taip ar kitaip. Šiuo atveju tas priekaištas gal nėra visiškai pagrįstas. O šiame projekte apie funkcijų išplėtimą nekalbama.

Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2022 (pateikimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio pakeitimo esmė – dėl Viešojo saugumo tarnybos įstatymo įsigaliojimo pataisyti, kad vidaus tarnybos statute šalia kitų centrinių Vidaus reikalų ministerijos įstaigų, kaip Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kur kalbama apie laipsnių suteikimą, generolo laipsnį, kad įtrauktume ir viešojo saugumo tarnybas. Iki šiol šios institucijos nebuvo ir priimant Viešojo saugumo tarnybos įstatymą, ši vidaus tarnybos statuto nuostata buvo pražiūrėta. Laikantis bendro principo, kadangi tai yra lygiavertė institucija kitoms centrinėms įstaigoms, tomis pačiomis sąlygomis vadovas turi turėti teisę arba, tiksliau, premjeras pagal įstatymą, statutą turi turėti teisę ir galimybę ministro teikimu, esant kitiems reikalavimams ir sąlygoms, ir šios tarnybos vadovui, jeigu bus poreikis, suteikti atitinkamą aukščiausią laipsnį, kurį teikia premjeras. Toks yra papildymas.

R.ŠUKYS. Taip.

Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1638(2*) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ilgai netrukdysiu jūsų dėmesio. Profesinio mokymo sistema Lietuvoje, turbūt visi sutiksite, tiksliau, profesinio mokymo padėtis yra prasta. Šios dienos laikraštis, skelbimai dėl darbo: įmonė ieško vairuotojų, geri atlyginimai, naujokus apmokome (pati įmonė). Kitas skelbimas: Statybos įmonei skubiai reikalingi darbuotojai, sandėlininkai, stalius, plytelių klojėjai, kiti, įmonė gali apmokyti naujokus. Nesvarbu, ar moki, nemoki, ateik, pradėsi dirbti, apmokysim, nes trūksta žmonių.

Į profesinio mokymo mokyklas Lietuvoje stoja tik apie 15% baigusių pagrindines mokyklas. Prestižas, įvaizdis profesinio mokymo yra tragiškai žemas. Pagal specialybę baigę profesines mokyklas Lietuvoje įsidarbina tik trečdalis. Europos Sąjungos vidurkis… kitose Europos valstybėse apie 55% jaunimo mokosi profesinėse mokyklose, paskui panašus skaičius – daugiau kaip pusė įsidarbina pagal profesijas. Dauguma baigusių profesinio mokymo mokyklas ir įsidarbinusių paprastai Lietuvoje dirba žemesnės pridėtinės vertės darbus, kuriems dažniausiai būna nereikalingos mokymosi metu įgytos kompetencijos. Tai reiškia, jog mokymosi procesui panaudotos valstybės lėšos yra panaudojamos neefektyviai. Tai, kad darbdaviai iš naujo moko žmones, net ir atėjusius iš profesinių mokyklų jau darbo vietoje, yra įprasta praktika, beveik tapusi taisykle.

Šis įstatymas, kurį nagrinėjame, yra bazinis įstatymas, klojantis visus profesinio mokymo principus Lietuvoje. Palyginus su anksčiau galiojusia ir šiuo metu dar tebegaliojančia tvarka, esminių pakeitimų, esminių naujovių nėra matyti. Taip, įstatymo, galimas daiktas, reikia, bet yra labai svarbu, kad teisės aktas nebūtų vien tik dėl paukščiuko, štai priėmėme naują įstatymą, o esminių naujovių nėra. Mano vertinimu, yra nepakankamas verslo ir profesinio mokymo sistemos bendradarbiavimas, nepakankama verslo įtaka vertinant profesinių mokyklų absolventus, jų įgytas kvalifikacijas. Į šiuos dalykus dar reikia atsižvelgti iki įstatymo priėmimo.

Ką reikėtų padaryti (čia būtų pabaiga mano kalbos). 2004 metais buvo patvirtinta profesinio orientavimo strategija Lietuvoje. Prieš trejus metus priėmėme strategiją, pagal kurią, atrodo, turėtų visi reikalai vykti. Deja, panašu, jog strategija, patvirtinta prieš trejus metus, taip ir liko stalčiuose dažnu atveju. Aš kreipiuosi į mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą prisiminti profesinio orientavimo strategiją ir kviesčiau pagalvoti apie konferencijos ar išsamios diskusijos rengimą Seime apie tai, kaip ta strategija yra įgyvendinama. Būtų taip pat gera proga mums padaryti savo pačių priimtų dokumentų kontrolę. Ačiū.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, mes matome visoje Europoje ir ypač Lietuvoje tokią tendenciją, kad finansų sektoriuje veikiančios įmonės kuo toliau, tuo labiau konsoliduojasi finansinių grupių pagrindu. Tai meta tam tikrus iššūkius ir finansinių institucijų priežiūrai. Europoje apie tai intensyviai diskutuojama ir kai kuriose šalyse kuo toliau, tuo labiau pereinama prie konsoliduotos priežiūros. Jūsų ankstesnė pozicija, kai aš klausdavau, būdavo tokia, kad Lietuvoje irgi apie tai reikia kalbėti, bet šiek tiek anksti. Kokia dabar jūsų pozicija dėl konsoliduotos finansinių institucijų priežiūros po to, kai nuo sausio 1 d. nepavyko įsivesti euro Lietuvoje?

Vyriausybės valanda

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą. Konstitucinį Teismą jau pasiekė tas klausimas, pasiekė iš teismų. Jūs teisingai paminėjote, pareigūnai kreipėsi į teismus ir prašo tą nepriemoką už viršvalandinį darbą, darbą poilsio, švenčių dienomis, kuri buvo nesumokėta, o buvo nesumokėta būtent dėl to, kad įstatyme yra ribojamas priedo dydis, kuris su visomis priemokomis už laipsnį, už stažą ir panašiai negali viršyti 70%… Todėl visa tai, kas viršija, jiems paprasčiausiai iš apskaičiuoto atlyginimo yra išbraukiama. Matyt, Konstituciniame Teisme tai bus labai rimtai nagrinėjama ir sprendimas bet kokiu atveju bus.

Dėl to projekto, kurį jūs pasiūlėte, mes esame ilgai diskutavę ir ministerijoje, ir su profesinėmis sąjungomis. Aš nesakau, kad tai nėra šio klausimo sprendimas, bet tai yra kraštutinė arba pati blogiausia priemonė – naikinti ribas, nešalinant priežasčių, kodėl susidaro tokia situacija, kad dirba daugiau ir daugiau kaip 70% reikia mokėti kaip priedus.

Aš dabar einu kitu keliu. Kitas kelias yra išnagrinėti, išanalizuoti ir išsiaiškinti, kokios priežastys lemia pareigūnų trūkumą. Viršvalandinis darbas atsiranda todėl, kad nėra iki galo sukomplektuotas pareigūnų skaičius. Kaip pavyzdį aš galiu pasakyti tai, kad kitose statutinėse tarnybose problema yra dar didesnė negu policijoje. Aš paminėčiau Sienos apsaugos tarnybą, kas yra Pagėgių rinktinėje. Dabar, kai paskutinį kartą lankiausi, buvo pateikta informacija, kad trūksta per 30% darbuotojų. Lygiai ta pati situacija yra ir kitur, ypač labiau nuo didžiųjų miestų nutolusiosiose organizacijose.

Tai, ką aš pateikiau per praėjusį Seimo posėdį – nuo pirmos iki devintos kategorijos, tam Vyriausybė pritarė ir ras lėšų, padidinti koeficientus (tikiuosi, kad Seimas tikrai pritars šiam sprendimui), tai ir yra viena iš priemonių, kaip mažinti darbuotojų trūkumą, tai yra daryti patrauklesnę statutinę tarnybą, nes šis padidinimas palies 80% statutinių tarnautojų. Kitos priemonės arba kitos galimybės, kaip daryti patrauklesnę tiek policiją, tiek Sienos apsaugos tarnybą, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, irgi yra diskutuojamos Vyriausybėje. Ministerija pasiūlė ir Strateginiame komitete buvo svarstyta, sudaryta darbo grupė ir parengtos programos nuostatos, kuriose įsipareigojama tobulinti visą valstybės tarnybos darbo apmokėjimo sistemą. Tos nuostatos, vadovaujant, kiek žinau, socialinės apsaugos ir darbo ministrei poniai V.Blinkevičiūtei, yra rengiamos ir artimiausiu metu Vyriausybėje bus svarstomos. Suprantama, blogiausias dalykas, kaip tarpinis sprendimas yra 70%. Jeigu Seimas pritars jūsų pateiktam projektui, jis greičiausiai…

R.ŠUKYS. Yra tokia blogybė, kad 70% riba bus panaikinta ne tik pareigūnams, bet visiems valstybės tarnautojams. Tai gali būti ir kitas lazdos galas.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis finansų ministre, dabar, kiek aš esu girdėjęs, Valstybės kontrolė lyg ir pradeda vengti funkcijos kontroliuoti projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, t.y. 2007–2013 metų finansinės perspektyvos. Jeigu taip vis dėlto įvyks ir jie nebeaudituos šių projektų, prašom pasakyti, kokios nuomonės yra Finansų ministerija, kas tą auditą turės atlikti, kokie jūsų samprotavimai? Ačiū.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų šie sprendimai buvo priimti gerokai anksčiau, negu aš pradėjau eiti pareigas, dabar jau vyksta jų įgyvendinimas. Buvo nesusipratimų, buvo skundų iš Klaipėdos, kur seniūnijų struktūros buvo kitokia situacija negu Vilniuje. Šiaip buvo numatytos lėšos skaičiuojant už vieną deklaravimo įforminimą tam tikra suma. Ta suma vadovaujantis, derinant su savivaldybėmis buvo numatyta, kokios lėšos savivaldybėms bus skiriamos už šių valstybės priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Ką jūs sakote, kad nėra papildomai duota etatų, tai ministerija etatais nedisponuoja ir šiuo atveju negali duoti ar neduoti. Vilniaus savivaldybė turėjo pati paskaičiuoti ir spręsti, ar su esamais seniūnijų darbuotojais pagal jų užimtumą, pagal esamus darbuotojus ir jų darbo krūvį, ar jiems reikia steigti papildomus etatus ir prašyti atitinkamai finansavimo, ar nereikia. Jeigu nebuvo įsteigti papildomi etatai, aš nežinau, kurią konkrečiai seniūniją jūs turite omenyje, o buvo numatyta, kad tą funkciją vykdys esami darbuotojai tokiu būdu gaudami kaip priemoką atitinkamai nuo… taip yra suskaičiuota, kiek bus tų deklaravimų ir kokia suma gali būti skiriama. Šiuo atveju jeigu yra labai konkretūs atvejai ir yra nuogąstavimų, kad ten reikėtų dar spręsti, iki liepos 1 d. yra laiko. Klaipėdai buvo duotas papildomas finansavimas arba steigiami etatai, nes irgi tie klausimai buvo keliami. Apie Vilnių, kad yra problemų, kur seniūnijų tinklas išplėtotas, palyginti su Klaipėda, pavyzdžiui, ar kitais miestais, tai aš tų problemų negirdėjau. Jūs man pirmą kartą iškėlėte čia dabar viešai, kad yra Vilniaus seniūnijose problemų. Tik dabar reikėtų iš tiesų apsispręsti, ar čia ministerijos problema, ar savivaldybės, kad nebuvo įvertinti seniūnijų pajėgumai ir etatų poreikis. Matyt, reikia kartu dar kartą sėsti ir kalbėtis apie tai.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės Susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1388(2) (pateikimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės Susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais ratifikavimo įstatymo projektą. Projektas buvo, kaip jūs žinote, Seimo grąžintas vieną kartą Vyriausybei tobulinti. Atsižvelgus į Teisės departamento pastabas buvo apsikeista papildomai notomis su Baltarusijos Respublika ir buvo įvertinti tekstai. Ten kilo tam tikrų klausimų dėl neva tekstuose rastų neatitikimų, bet išsiaiškinus viską nustatyta tvarka visi argumentai yra pateikti aiškinamajame rašte. Aš prašyčiau pritarti po pateikimo naujai teikiamam įstatymo projektui, antrajam variantui, nes naujasis susitarimas, kuris buvo pasirašytas 2005 m. spalio 3 d., yra priskirtinas prie ratifikuojamų tarptautinių susitarimų. Iki šiol bendri veiksmai, kovojant su nusikalstamumu, yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimo susitarimo nuostatomis… kuris pasirašytas labai seniai, tai yra 1993 m. liepos 16 dieną, ir tarpinstituciniais žinybiniais aktais. Šis susitarimas iš tiesų leistų apibrėžti pagrindines bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu kryptis, formas, jame įvardijami už susitarimo nuostatų įgyvendinimą atsakingi subjektai, nustatomi atvejai, kada gali būti atsisakoma vykdyti prašymus suteikti pagalbą, įtvirtinami pagal susitarimą teikiamų asmenų duomenų bei kitos informacijos apsaugos reikalavimai. Taip pat aptariami kiti su bendradarbiavimu bei susitarimo įgyvendinimu susiję svarbūs klausimai. Prašyčiau pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.

R.ŠUKYS. Dėkui už klausimą, bet narkotikų vartojimo Lietuvoje mažinimo klausimas tikrai nėra susietas vien su tarpvalstybiniais susitarimais. Čia daugiau yra susitarimas, kuris leistų bendrai kovoti tiek prieš neteisėtą gabenimą, prekybą ir prieš organizuotą nusikalstamumą, užkirsti kelius, konfiskuoti, užkardinti patekimą į Lietuvą arba tranzitą per Lietuvą. Iš Baltarusijos, deja, juda narkotikai, ir juda per Lietuvą, ir dalis, akivaizdu, lieka Lietuvoje. Ir tos bendros operacijos, kurios yra dabar vykdomos tarp mūsų policijos įstaigų pareigūnų, duoda labai gerų rezultatų, yra atskleidžiami organizuotai vykdomi nusikaltimai atliekant labai stambius gabenimus, kiek tai susiję su narkotikais. Todėl aš esu įsitikinęs, kad susitarimas iš tiesų prisidėtų prie narkotikų vartojimo mažinimo Lietuvoje, taip pat ir apskritai Europoje. Manau, kad dėl to irgi verta pritarti ir kuo skubesniam to susitarimo ratifikavimui.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą, bet aš į jį negaliu atsakyti, nes tai yra visiškai skirtingi klausimai. Tai susitarimai dėl ekstradicijos ir asmenų išdavimo. Šis susitarimas neapima ir nesprendžia asmenų ekstradicijos klausimo, t.y. išdavimo vienos valstybės kitai asmenų, kurie yra kaltinami padarę nusikaltimus. Tai reglamentuoja atskiri susitarimai. Tai yra labiau Teisingumo ministerijos kompetencija. Šis susitarimas apima nusikaltimų tyrimą ir užkardymą labai konkrečiose srityse: organizuotas nusikalstamumas, narkotikai, jų pirmtakai – prekursoriai, terorizmas bei kiti nusikaltimai. Klausimas, kurį jūs minėjote, yra tiek ir politinis, tiek ir teisinis, bet ne šio susitarimo reguliavimo objektas.

R.ŠUKYS. Galiu atsakyti, kad šis susitarimas nenumato, nes tai yra readmisijos sutarčių reguliavimo dalykas. Jos sudaromos atskirai, dėl to atskirai deramasi ir tai nėra šio susitarimo klausimas. Čia yra tik kova su nusikalstamumu. Kai yra nelegalus migrantas, dėl priėmimo. Jis sulaikomas, patalpinamas į Užsieniečių registracijos centrą, atitinkamai galbūt sprendžiami prieglobsčio procedūrų klausimai. Derybos dėl readmisijos, dėl išsiuntimo atgal, grąžinimo, yra kitų susitarimų dalykas. Čia jau yra Migracijos departamento vykdymo sritis. To šitas neturėtų apimti.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 4, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas yra nustatyti, kad valstybės rinkliava už dokumento, patvirtinančio asmens gyvenamąją vietą, išdavimą nebūtų imama nuo 2007 m. liepos 1 d., t.y. nuo tos dienos, kai įsigalios Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymas. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų bei gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkcijas atliks savivaldybės, o deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendins seniūnijos arba kiti savivaldybės administracijos padaliniai. Kadangi, suprantama, seniūnijos… rinkliava yra renkama per banko įstaigas, buvo daug nusiskundimų, kad banko mokestis buvo arba toks pat, arba didesnis nei pati rinkliava – du litai už tos pažymos išdavimą, ir seniūnijose banko (…), suprantama, atsiranda problema susimokėti. Įvertinus visas aplinkybes, siūloma tokią valstybės rinkliavą panaikinti ir teikti šią paslaugą gyventojams nemokamai. Prašom pritarti.

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Trumpai norėčiau informuoti, kad šį įstatymo projektą paskatino parengti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimas ir pakeitimas. Jis, kaip žinome, buvo priimtas ir įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindines sąvokas su naujojo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis sąvokomis, yra teikiamas šis įstatymo projektas. Yra sąvokų suderinimas, vienodas išaiškinimas sąvokos, kas yra viešasis administravimas. Pagal ankstesnę redakciją Administracinių bylų teisenos įstatyme viešasis administravimas neapėmė įstaigų vidaus administravimo funkcijos, kaip į sąvoką nepateko, dabar mes atitinkamai išplečiame. Atsižvelgdami į naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įstatymo projekte siūlome patobulinti ir patikslinti jau minėtą „viešojo administravimo“ sąvoką, „vidaus administravimo“ sąvoką, tiksliau suformuluoti viešojo administravimo subjektų sistemos sąvokas, patikslinus „viešojo administravimo“ sąvokos apibrėžtį įstatymo projekte siūloma patikslinti ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 22, 33, 35 straipsnių nuostatas, nes tai tiesiogiai susiję su sąvokų pakeitimais. Taip būtų užtikrinta vienoda teisės aktų terminologija, sukurtas harmoningas teisės aktų sąvokų supratimas, užtikrintas teisinės sistemos darnumo principas ir išvengta galimų teisinių kolizijų nagrinėjant ir aiškinant sąvokas tiek taikant vieną ar kitą įstatymą, tiek ir nagrinėjant bylas teismuose. Prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.

R.ŠUKYS. Atsakydamas į šį klausimą tik noriu atkreipti dėmesį, kad kaip tik manau, kad Teisės departamentas ir turėjo atkreipti dėmesį, kad kai priimant, Seime rengiant Viešojo administravimo įstatymą sąvokos buvo keičiamos, tai buvo būtina kaip lydimąjį įstatymą parengti ir keisti kartu Administracinių bylų teisenos įstatymą. Tai yra du įstatymai, kurie yra susiję. Kai teismas… Kas yra Administracinių bylų teisenos įstatymas? Tai yra Administracinio teismo, kuris nagrinėja bylą, procesinis teisės aktas, kuriuo vadovaujantis yra atitinkamai priimami sprendimai ir vyksta administracinė teisena. Šiuo atveju sąvokos taikymas ir supratimas, naudojimas tuose įstatymuose, turi būti tikrai vienodas. To reikalauja, jau minėjau, teisinio darnumo principas, kad būtų išvengta kolizijų. Jau mano minėtas pavyzdys, kad, pavyzdžiui, į ankstesnę redakciją ir dabar į Administracinių bylų teisenos įstatymą nepatekdavo vidaus administravimą vykdantys subjektai, nes jie nebuvo traktuojami kaip viešojo administravimo subjektai, turintys viešojo administravimo funkcijas. Iš karto sprendžiant ginčus, jeigu kas nors apskundžia vieną ar kitą sprendimą, kuris yra įstaigos vidaus arba tarpžinybinis… žinybinis, kitaip tariant, vadinasi, negalima iš viso jo nagrinėti ir tokios teisenos turėti, nors Viešojo administravimo įstatyme yra išplėstas tiek subjektų ratas, nes išplėsta sąvoka, tiek kiti dalykai. Tai tie dalykai turi būti suderinami, kad ir kaip mums tai nepatiktų, geriau vėliau, taip sakant, negu paliktume galimas kolizijas. Čia tik to siekiama išvengti.

R.ŠUKYS. Jeigu kalbėtume apie darbo grupę, tai tokia grupė turėtų dirbti. Ji, matyt, gal ir dirba, bet tai yra Teisingumo ministerijos kompetencijos klausimas. Čia mes, remdamiesi viešojo administravimo sąvokų nesutapimu, siūlome keisti tiek, kiek tai yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija. Ar dabar reikia laukti, kol darbo grupė baigs ir kada baigs tą įstatymą, ar reikia spręsti tas problemas, kurios yra, Seimas apsispręs svarstydamas komitetuose. Jeigu pasivys nauja redakcija, be abejonės, bus galima svarstyti viską kompleksiškai. Mes teikiam Vidaus reikalų ministerijos projektą, vadinasi, Administracinių bylų teisenos įstatymas nėra baigtas rengti. Jeigu jis nėra baigtas rengti, Vyriausybė jo nesvarstė, tai teikia tokį projektą, koks yra.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Iš tiesų svarstytinas jūsų pasiūlymas, bet šiuo atveju kaip tos neveiklios NATO reikalų komisijos pirmininkas noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų komisija… Aš pats jos pirmininku tapau tik praėjusių metų pabaigoje. Jūs operuojate praėjusių metų duomenis. Tada Seime buvo ilgas tarpuvaldis ir galbūt iš tiesų buvo taip, kaip jūs sakote. Bet mes pirmą kartą komisijos istorijoje patvirtinome metinį veiklos posėdžių planą ir ne šiaip sau pasisėdėjimui, bet turime nemažai… Prieš savaitę lankėmės Krašto apsaugos ministerijoje dėl Afganistano misijos, lygiai po savaitės važiuojame į Zoknius į susitikimą su ten tarnaujančiais NATO kariškiais, kitą savaitgalį parlamente vyks apie 50 moksleivių simuliacinis NATO žaidimas. Aš sutinku, kad ji buvo merdinti, bet, kalbėdamas apie dabartį, aš negaliu taip teigti apie kitas komisijas. Kalbėdamas apie dabartį. Aš tiesiog prašyčiau jūsų nevartoti žodžio „merdinti“. Mes stengiamės ją prikelti ir matome jos vietą, matome jos misiją. Bet svarstytinas klausimas, ar komisija, ar pakomitetis, sutinku su jumis, bet tiesiog norėjau garsiai ir viešai tai pasakyti visiems.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. IXP-1929 (svarstymas)

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų ir bendruomenių“projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams, t.y. Vyriausybei, tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pataisas ir pasiūlymus. Labai prašyčiau, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam komiteto sprendimui.

Papildomai norėčiau argumentuoti ir atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, kaip matote iš registracijos numerio, šis įstatymo projektas yra parengtas ir įregistruotas dar praeitoje kadencijoje. Jo registracijos Nr.IXP ir t.t. Praeitą kadenciją buvo daug surengta klausymų ir svarstymų ir dauguma religinių bendrijų ir bendruomenių pareiškė daug kritinių pastabų dėl šio įstatymo projekto. Iš tiesų būtų teisinga jį atnaujinti ir patobulinti.

Taip pat atkreipiu dėmesį, kad aš pats, pradėjęs vadovauti Žmogaus teisių komitetui, buvau susitikęs su visų valstybės pripažintų ir tradicinių Lietuvos religinių bendrijų ir bendruomenių vadovais ir paprašiau jų išsakyti nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Sulaukėme tokio pat vertinimo, kad jį būtina iš esmės peržiūrėti, tikslinti, tobulinti. Prašau pritarti tokiam sprendimui. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniai rengėjai buvo ministro Petro Baguškos vadovaujama ministerija. Su ministru yra sutarta, kad jie, kaip iniciatoriai, gavę iš Seimo šį įstatymo projektą, nedels ir parengs naują įstatymo projektą, t.y. jį iš esmės atnaujins reaguodami į išsakytas religinių bendrijų ir bendruomenių pastabas. Prašau, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam komiteto sprendimui.

Vyriausybės įstatymo 9, 13, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 31¹, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 44¹, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2004 (pateikimas)

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31¹, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, juo siekiant efektyvesnio vykdomosios valdžios sistemoje veikiančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimo ir kontrolės, numatoma aiškesnė šių institucijų ir įstaigų strateginių veiklos planų tvirtinimo sistema.

Priėmus šį įstatymą strateginio planavimo metodika bus derinama su Vyriausybės programa, Ilgalaike valstybės raidos strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais ir taip pat bus skelbiama viešai. Siekiant efektyvesnio įstaigų prie ministerijų veiklos koordinavimo kontrolės projekte yra numatoma, kad Vyriausybei pavedus atitinkamas ministras gali tvirtinti šių įstaigų administracijos struktūrą. Taip pat projekte numatytas aiškesnis Vyriausybės patariamųjų institucijų veiklos reglamentavimas – Vyriausybės komitetų ir Vyriausybės komisijų. Taip pat projekte reglamentuotas ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretoriaus pavadavimas. Projekte numatoma Ministro Pirmininko ir ministrų teisė pasitelkti visuomeninius konsultantus. Tai leistų įtraukti visuomenės atstovus į Vyriausybės ir ministrų sprendimų priėmimo procesą. Taip pat, atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą Vyriausybės kanceliarijos kompetenciją tvarkyti Europos Sąjungos reikalus, projekte atitinkamai patikslinami dalykai, susiję su Vyriausybės kanclerio funkcijomis.

Be to, teikiant šias nuostatas yra gera proga suderinti Vyriausybės įstatymo nuostatas su valstybės tarnybos, apskrities valdymo, savivaldybių administracinės priežiūros, viešojo administravimo, Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Projektas atitinka Vyriausybės programą, todėl prašome Seimą priimti įstatymą.

R.ČIUPAILA. Atsakau į klausimo pabaigą. Čia turimos omenyje privilegijos, kurios kitą kartą atsiranda kitais būdais, tai tiek. Dėl 9 dalyje minimų Vyriausybės narių tam tikrų garantijų rinkimų laikotarpiu – Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą – šitas dalykas Vyriausybės nariams jokiame teisės akte nėra nustatyta. Jeigu Vyriausybės narys dalyvauja Seimo rinkimuose, tai Seimo rinkimų įstatymo 48 straipsnyje yra pasakyta ši norma, todėl dabar, žinodami teisės aktų rengimo principą, nebesikartojame.

R.ČIUPAILA. Atsakau į antrąją klausimo dalį. Intencija buvo susijusi su Vyriausybės darbo viešinimu ir su tiek Vyriausybės programoje, tiek po to išplaukiančiuose dokumentuose numatyta valstybės pareiga kuo plačiau įtraukti bendruomenę į sprendimų priėmimo procesą. Taigi mes tiesiog įstatymu esame verčiami tą daryti.

R.ČIUPAILA. Dėl pirmosios dalies. Iš esmės buvo tokių minčių, tačiau derinant niekam iš derinančių institucijų tai neužkliuvo. Kita vertus, Seimo Teisės departamentas tokios pastabos taip pat nepadarė.

Dėl tų atostogų, tai čia kaip ir Darbo kodekse, o toliau prasideda visa tai, kas yra susiję su Valstybės tarnybos įstatymo veikimu. Ten atsižvelgiant į stažą valstybės tarnyboje tam pačiam Vyriausybės nariui galioja ta pati norma – kas trejus metus po dieną, bet ne daugiau kaip tam tikras skaičius.

R.ČIUPAILA. Kiek aš atsimenu, šios Vyriausybės darbo metu nė vienas Vyriausybės… (Balsai salėje) Šiuo atveju 28 straipsnis, kaip matote, susijęs su Vyriausybės nariais. Čia yra taisomas tas straipsnis, o ne apskritai, čia Vyriausybės nariai. Tai aš ir noriu atsakyti. Šios Vyriausybės nariai atostogų išėjo tik tie, kurie buvo Seimo nariais, dažniausiai tie, kurie ir buvusioje Vyriausybėje buvo ministrai. Tokiu atveju juos gina Darbo kodeksas lygiai taip pat sėkmingai kaip ir Valstybės tarnybos įstatymas. O tie asmenys, kurie neturėjo šio statuso, atostogų nebuvo.

R.ČIUPAILA. Iš esmės turima omenyje „Sodra“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Jie yra valstybės pinigų fondai, tačiau jie neįeina į biudžetą, tas ir turima omenyje. O jų darbuotojai yra prilyginti valstybės tarnautojams arba dirbantiems pagal darbo sutartis, kaip ir kitose valstybės arba savivaldybių institucijose.

Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2060 (pateikimas)

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Šiuo metu šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad įslaptintos operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarką nustato Vyriausybė. Įslaptinta informacija suprantama ir jos pateikimas… kaip įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, registracijos, siuntimo, gabenimo, dauginimo ir apskaitos procedūros.

Siekiant suvienodinti teisės aktų nuostatas, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kuris reglamentuoja įslaptintos informacijos tvarkymą ir apima ir šios informacijos teikimo procedūras. Pačias procedūras nustato taisyklės, kurias priima Vyriausybė. Taisyklės vaidinasi „Dėl Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įpareigoja Vyriausybę, bandoma suvienodinti ir šiame Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytą tvarką. Todėl, atsižvelgdama į situaciją, Vidaus reikalų ministerija parengė ir teikia projektą, kuriam Vyriausybė pritaria. Juo siekiama nustatyti įslaptintos operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams aiškesnę tvarką, numatant, kad ši informacija valstybės institucijoms ir pareigūnams būtų teikiama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Ne pati Vyriausybė, o įstatymu.

R.ČIUPAILA. Iš esmės daroma būtent taip, kaip jūs sakote, nes tekstas… Skaitau dar kartą: „Įslaptinta operatyvinė informacija valstybės institucijoms ir pareigūnams teikiama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka“. Tame įstatyme ir teikiame. O operatyvinė… Žinote, vis tiek tie pareigūnai skaito, jie susiduria ir jiems yra aiški nuoroda, ką skaityti toliau. Iš tikrųjų tai tik administracinio pobūdžio pataisa.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir dėl bendrų veiksmų pasienio teritorijose ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1998. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir dėl bendrų veiksmų pasienio teritorijose ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1999 (pateikimas)

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau, jeigu tai leidžia Seimo statutas, sujungti du iš eilės einančius klausimus į vieną, bent jau jų pateikimą. Balsuosime, matyt, atskirai, bet pateikti…

R.ČIUPAILA. Ačiū. Tą prašymą aš išsakiau su ta mintim, kad nors abu įstatymų projektai ir nėra identiški, tačiau yra susiję, nes yra vienos temos, vienos krypties ir vieno stiliaus. Tai yra gal ir paties žemiausio rango Seime ratifikuotini dokumentai, du įstatymų projektai, susiję su Lietuvos stojimo į Šengeno erdvę klausimais. Tai yra kokie įgaliojimai tenka besiribojančių valstybių, šiuo atveju Latvijos Respublikos su Lietuva ir Lenkijos Respublika su Lietuva, tam tikrų institucijų pareigūnams. Yra pasirašyti susitarimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės, taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir dėl bendrų veiksmų pasienio teritorijose. Bet kuriuo iš šių susitarimų siekiama plėsti šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą kovojant su nusikalstamumu, ypatingą dėmesį skiriant tiems nusikaltimams, su kuriais efektyvi kova reikalauja valstybių kompetentingų institucijų tarpusavyje suderintų veiksmų. Dar šiais susitarimais taip pat siekiama detalizuoti 1990 m. birželio 21 d. konvencijos dėl Šengeno susitarimą, ypač jo 40 ir 41 straipsnius, dėl sekimo ir persekiojimo per valstybės sieną, reglamentuoti šių šalių kompetentingų institucijų bendrus veiksmus pasienio teritorijose, pabrėžiant svarbiausią bendradarbiavimo principą, kad visi veiksmai atliekami vadovaujantis susitariančių šalių nacionaline teise. Tai yra toje šalyje, kurioje vyksta, tos šalies teise. Šių susitarimų pasirašymas ir teikimas ratifikuoti yra numatytas nacionalinio Šengeno ACQUIS priėmimo veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Prašytume įstatymų projektams pritarti.

Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1495(3) (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, valstybinių pensijų sistema Lietuvoje iš tiesų yra labai išsiplėtusi. Pensijų, arba socialinės sistemos ekspertai, tiek dirbantys Lietuvoje, tiek ir užsienyje, į tai dažnai atkreipia dėmesį ir ypač ragina neplėsti valstybinių pensijų gavėjų grupės, kartu net parlamentui galvoti apie nepopuliarius sprendimus, galbūt siaurinti ir mažinti tų gavėjų grupę. Mano klausimas jums būtų toks. Matydama sąrašą asmenų, kurie šiuo metu gauna valstybines pensijas, ar jūs matytumėte, kur mes galime pamažinti? Ar iš viso pritartumėte minčiai, jog valstybinių pensijų skyrimą kai kurioms grupėms galbūt reikėtų siaurinti? Vis dėlto tai yra kiekvieno mėnesio premija iš valstybės biudžeto, netgi ne iš „Sodros” biudžeto.

Romos sutarties 50-ųjų metinių ir NATO dienos minėjimas

A.LYDEKA (LCSF). Didžiai gerbiamas Pirmininke, man, kaip buvusiam, tiesa, tik tris mėnesius, Europos Parlamento nariui 2004 m., labai smagu jus pamatyti čia, Vilniuje, o ne vien tik sutikti Briuselyje. Tačiau norėčiau jūsų paklausti apie bendrą Europos Sąjungos užsienio politiką ir bendrą Europos Sąjungos gynybinę karinę politiką. Naujoje Europos Sąjungoje Konstitucijoje yra numatyta daug pozityvių ir perspektyvių žingsnių formuojant tokią bendrą politiką. Deja, kaip visi mes žinome, likimas Europos Sąjungos Konstitucijos neaiškus. Ar nemanote, aukštasis Pirmininke, kad būtina šiandien neatidėliojant imtis konkrečių veiksmų Europos Komisijoje, nelaukiant naujos Konstitucijos įsigaliojimo, kad būtų sukurta sistema formuojant tokią bendrą Europos Sąjungos užsienio politiką, taip pat ir bendrą Europos Sąjungos gynybinę karinę politiką, nes dabar turime Europos Sąjungoje situaciją, kai gynybinę karinę situaciją kontroliuoja Jungtinės Amerikos Valstijos. Kaip energetinę situaciją Europos Sąjungoje kontroliuoja Rusija. 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, įstojo į Europos Sąjungą, o ne į Amerikos ir Rusijos įtakų sąjungą. Kaip jūs žinote, Lietuvos piliečiai yra bene labiausiai Europos Sąjungoje proeuropietiškai nusiteikę. Apie 70% Lietuvos piliečių pozityviai vertina Lietuvos buvimą Europos Sąjungoje. Manau, būtina daryti viską visais lygmenimis, kad Europos būtų visapusiškai visur kuo daugiau. (Klausti baigia portugališkai)