2007-04-01 - 2007-04-30

SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2006 m. BALANDIS

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

R.Remeika: galimas įtariamasis “J.R.” negali būti nešališkas tyrėjas 2007 04 02

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=65297&p_k=1;

Liberalcentristai kovai prieš gaisrus apšiukšlintuose daugiabučiuose siūlo kompleksines įstatymų pataisas 2007 04 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=65349&p_k=1;

S.Lapėnas: skatindama verslumą Vyriausybė turėtų geriau išnaudoti verslo informacinius centrus 2007 04 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=65488&p_k=1;

A.Lydeka: Lietuva nepasirengusi ginti susituokusių su užsieniečiais Lietuvos piliečių ir jų vaikų teisių 2007 04 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=65490&p_k=1;

S.Lapėnas: Valstybei nenaudinga skriausti verslą palikti ketinančius žvejus 2007 04 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=65489&p_k=1;

Valdančioji koalicija siūlo Prezidentui pakartotinai teikti dekretus dėl VSD direktoriaus 2007 04 11

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=65659&p_k=1;

A.Lydeka: Lietuva turėtų išsaugoti tolerantiškos kitataučiams valstybės statusą 2007 04 12

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=65660&p_k=1;

Valdančioji koalicija svarsto galimybę išsiplėsti 2007 04 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=65678&p_k=1;

A.Lydeka: Politikai turi rasti būdą išsaugoti užsienyje gyvenančių tautiečių ryšį su Lietuva 2007 04 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66068&p_k=1;

Liberalcentristai apgailestauja, kad Prezidento metinis pranešimas pats pesimistiškiausias per šalies istoriją 2007 04 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66069&p_k=1;

R.Remeika: Elektroninė valdžia – valstybės tarnautojų skleidžiama migla 2007 04 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66070&p_k=1;

Seimas pritarė liberalcentristų kompleksinėms įstatymų pataisoms prieš daugiabučių šiukšlintojus 2007 04 26

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66071&p_k=1;

R.Remeika: Tabako kontrolė turi būti aiški ir kontrolieriams, ir verslui 2007 04 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66212&p_k=1;

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

 

Balandžio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje surengė 5 posėdžius. Svarstomose plenarinių posėdžių darbotvarkėse buvo daug svarbių ir aktualių klausimų, todėl visas dėmesys Frakcijos posėdžiuose buvo skiriamas jų aptarimui.

Balandžio 3 d. posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas, seniūnas V.Bogušis, seniūno pavaduotojas J.Čekuolis, seimo nariai S.Lapėnas, R.Remeika, R.Palaitis Vidaus reikalų ministras R.Šukys. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

Balandžio 4 d. posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas, seniūnas V.Bogušis, seniūno pavaduotojas J.Čekuolis, seimo nariai: S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Palaitis. Aptarta antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė ir kiti klausimai. A.Čaplikas priminė “Dėl įstatymo projektų įtraukimo į posėdžių darbotvarkę:

1. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 26, 158, 189(3), 221, 224, 282, 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XP-2147). Teikia LR Seimo nariai V. Bogušis ir A. Čaplikas;

2. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1746A). Teikia A. Čaplikas.

Balandžio 11 d. posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas, seniūnas V.Bogušis, seniūno pavaduotojas J.Čekuolis, seimo narys R.Remeika. Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

Aptarta galimybė susitikti su registrų centro atstovais, ir aptarti kaip veikia Registrų centro sistema.

Apsvarstytas Seimo valdybos nutarimas “Dėl Seimo narių delegacijų ir Seimo komitetų vizitų į Europos sąjungos institucijas projektas.

Svarstyta bendra LiCS frakcijos pozicija dėl internetinio balsavimo. Nutarta pavesti frakcijos vardu Indrei Jakaitytei organizuoti tęstinę konferenciją šia tema.

Posėdžio metu aptarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaita.

Balandžio 17 d. posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas, LiCS frakcijos seniūnas V.Bogušis, seimo nariai A.Lydeka, R.Remeika, R.Palaitis. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai. Nutarta kito posėdžio metu apsilankyti VĮ Registrų centre ir susipažinti su dabartine centro sistema.

Balandžio 18 d. posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas, LiCS frakcijos seniūnas V.Bogušis, seimo nariai A.Lydeka, R.Remeika, R.Palaitis. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai. 14.30 val. Seimo nariai susitiko su registrų centro atstovais. Susitikime dalyvavo:

LiCS frakcijos nariai: V.Bogušis, S.Lapėnas, R.Remeika, R.Palaitis

Kiti: p.Sabaliauskas, I.Jakaitytė

Svarstyta:

1. Registrų centro veiklos, struktūros ir funkcijų pristatymas

p.Sabaliauskas LiCS frakcijai pristatė Registrų centro internetinę svetainę, elektroninę nekilnojamojo turto paieškos sistemą, supažindino su Registrų centro struktūra, vykdoma veikla, ateities vizija.

Diskutuota dėl planuojamų įdiegti elektroninių sutarčių ir jose naudojamo elektroninio parašo.

Aptarta Registrų centro veiklos problematika. Ypatingas dėmesys skirtas valstybės nekilnojamojo turto registravimui. Akcentuota, kad šis klausimas turi būti spęstinas Seimo ar Vyriausybės nutarimu įpareigojant savivaldybes dalį lėšų skirti turimo nekilnojamo turto registro sutvarkymui.

Išskirtos ir Gyventojų registro integravimo į bendrą sistemą bei darbuotojų praradimo problemos, kuomet paslaugos bus perkeltos į elektroninę erdvę.

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

 

Seimo NUTARIMO dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti sudarymo" 2 straipsnio pakeitimo PROJEKTAS (XP-2143)

- Internetinis puslapis: XP-2143 2007 04 02

- Teikia LR Seimo narys R.Remeika;

- Projekto tikslas: iš Seimo laikinosios komisijos narių sąrašo išbraukti J. Razmą;

- Registracija 2007 04 02

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 26, 158, 189(3), 221, 224, 282, 320 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2147)

- Internetinis puslapis: XP-2147 2007 04 03

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas ir V. Bogušis;

- Projekto tikslas: sudaryti galimybes savivaldybės institucijoms laiku reaguoti į daugiabučių namų gyventojų saugumui ir jų turtui pavojų keliančius name gyvenančių asmenų veiksmus/neveikimą ir imtis efektyvių priemonių, ginant kitų daugiabučių namų gyventojų teisėtus interesus;

- Registracija 2007 04 03

Seimo NUTARIMO "Dėl valstybės sporto strategijos" PROJEKTAS (XP-2149)

- Internetinis puslapis: XP-2149 2007 04 05

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2007 m. rugsėjo 1 d. parengti ilgalaikę Valstybės sporto strategiją ir pateikti ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui;

- Registracija 2007 04 05

Seimo PAREIŠKIMO "Dėl Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus" PROJEKTAS (XP-2161(2)

- Internetinis puslapis: XP-2161(2) 2007 04 12

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: paraginti Respublikos Prezidentą pakartotonai teikti Seimui dekretą dėl Arvydo Pociaus atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų ir dėl naujo Valstybės saugumo departamento vadovo paskyrimo;

- Registracija 2007 04 12

PASIŪLYMAS Mokesčių administravimo įstatymo 2, 12, 13, 15, 25, 33, 37, 38, 66, 76, 77, 78, 80, 81, 84, 87, 89, 93, 97, 100, 101, 104, 105, 108, 113, 117, 118, 128, 130, 132, 133, 135, 141, 142, 164, 165 straipsnių pakeitimo bei papildymo, Įstatymo papildymo 125(1) ir 133(1) straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektui (XP-1900)

- Internetinis puslapis: XP-1900 2007 04 13

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: pakeiti projekte naudojamą lotynišką “mutatis mitandis” sąvoką lietuvišku jos vertimu;

- Registracija 2007 04 13

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2169)

- Internetinis puslapis: XP-2169 2007 04 16

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos formos pateikiamos tik Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo įstatymo projektu nėra siūloma keisti mokesčio už aplinkos teršimą administravimo subjektus, tačiau šią funkciją dalinai vykdančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją įpareigoti jai reikalingas mokesčio deklaracijos formas gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos;

- Registracija 2007 04 16.

 

FRAKCIJOS NARIŲ KLAUSIMAI IR PASISAKYMAI POSĖDŽIUOSE IR VYRIAUSYBĖS VALANDOS METU

 

Seimo posėdis Nr. 278 (2007 04 03, vakarinis)

Švietimo įstatymo 9 ir 47 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1938 (pateikimas)

Darbotvarkės r-3a klausimas – Švietimo įstatymo 9 ir 47 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1938. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis R.Palaitis. Kviečiame į tribūną. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu tokį įstatymą ir paaiškinsiu kodėl. Dabartinė situacija yra tokia, kad mūsų vaikučiai mokyklą pradeda lankyti 7 metų, ir daroma išimtis, jeigu jie labai gabūs, turi tėvų pritarimą, tiksliau, tėvų prašymą, ir tam tikra komisija yra nusprendusi, kad jie gali lankyti mokyklą, jie gali pradėti lankyti mokyklą nuo 6 metų. Bet Lietuvoje yra grupė vaikučių, kurie dėl įvairių priežasčių yra šiek tiek lėtesnio vystymosi, ar koks diabetas, ar kokia lengva cerebrinio paralyžiaus forma. Jie būtų visiškai integruoti į mūsų visuomenę, bet jie yra metukais atsilikę. Tarkime, jeigu jie galėtų pradėti eiti į mokyklą 8 metų, viskas būtų lyg ir gerai.

šis mano įstatymo projektas yra inspiruotas šitų vaikų tėvų. Jie manęs paprašė pateikti tokį įstatymo projektą ir, manau, tai iš tikrųjų normalu, kad nuo 6 iki 8 metų vaikai galėtų pradėti eiti į mokyklą. Šiaip norma – 7 metai, bet jeigu yra tėvų prašymas ir yra kompetentingos medikų komisijos išvados, galėtų arba 6, arba 8 metų pradėti lankyti pirmąją mokyklos klasę.

Trumpai šio projekto istorija. Tokio turinio pasiūlymą aš buvau teikęs dar pernai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitete iš principo šitam pasiūlymui lyg ir pritarė, bet pasakė – netinkama forma, užregistruok kaip atskirą įstatymo projektą. Dabar šis atskiras įstatymo projektas užregistruotas. Šį įstatymo projektą laiškais parėmė maždaug 6–7 įvairios asocijuotos struktūros, t.y. gavau jų laiškus. Gal tai nėra labai platus mūsų vaikų ratas, bet tiems vaikučiams, kuriems reikia tos pagalbos, jiems jos iš tikrųjų labai reikia. Todėl labai prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

Idėja tokia, kad būtų gerai dar šioje sesijoje priimti visą įstatymo projektą, nes tai svarbu padaryti iki naujųjų mokslo metų – iki rugsėjo 1 dienos. Nors įstatyme numatyta, kad vaikai pradeda lankyti mokyklą nuo 7 metų, bet tėvai neleidžia ir vyresnių, ir 8 metų. Bet 8 metų vaikai, neidami į pirmą klasę, netenka teisės eiti į vaikų darželį, jų ten paprasčiausiai nebepriima. Na, toks įstatymas. Manau, šį trūkumą reikėtų ištaisyti. Aš labai prašau jūsų paramos. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkojame. Nepabėkite, gerbiamasis Palaiti, nes jūsų nori paklausti net 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys E.Žakaris. Prašom.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, labai geras siūlymas. Be abejo, jį reikia palaikyti. Būtų gerai, kad prašytume Seimo Pirmininko, kad vos ne skubą taikytų, juo labiau kad čia papildomų nereikės, kažin ar reikia ir Vyriausybės išvados. Aš norėčiau patikslinti, nes ir pats susidūriau su šia problema. Ar priėmus šią pataisą vaikas jau savaime galės lankyti lopšelį-darželį, ar čia dar reikės ir kitus teisės aktus taisyti? Kadangi yra mane prašančių, kad galėtų dar ir darželį lankyti, nors ten irgi nebegalima tokio amžiaus lankyti. Ačiū.

R.PALAITIS. Na, tiesiai šviesiai prisipažinsiu, negaliu atsakyti į jūsų klausimą, nesu švietimo srities specialistas, daugiau finansų. Būtent ši finansinė pusė ir paskatino, nes juos į darželį dar priima, bet pinigų jiems išlaikyti darželiui neskiria ir neturi. Tėvai, kas sugeba išlaikyti, tas sugeba. Bet žinote, kaip yra su tokiais vaikais, ir šeimos dažnai ten būna ne tokios pasiturinčios. Tiesiai negaliu atsakyti į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Aš manau, iki svarstymo reikia pažiūrėti, nes čia rimtas klausimas. Klausia Seimo narys gerbiamasis M.Žymantas. Prašom.

M.ŽYMANTAS (DPF). Aš, pritardamas šiai idėjai, norėčiau paklausti tokį klausimą. Dabar girdžiu, ir Edvardas turi patirties, ir į jus kreipėsi šešių asociacijų tėvai, ar nebus pereita prie to, kad tėvai į pirmą klasę pradės leisti tik nuo 8 metų, čia viena idėja, nes jie turės galimybę ir daktaro išvada šiais laikais nėra stebuklingas dalykas. Kita vertus, ar jie, 8 metų atėję į pirmą klasę, mokysis normaliu krūviu, ar jiems vis tiek bus adaptuotas mokymasis? Kaip jūs įsivaizduojate?

R.PALAITIS. Atsakydamas nuo pabaigos, manau, turėtų būti jau normalus krūvis, nes čia yra tokie vaikai, kur jiems labai nedaug trūksta, tiek ir tereikia, šiek tiek vienų metų vėlesnio lankymo. Mano supratimu, krūvis turėtų būti normalus. Dėl to, kad tai taps taisyklė – nuo 8 metų pradės leisti, na, nemanau. Pirmiausia dalis vaikų ir dabar, nors norma nuo 7 metų, bent dalis vaikų pradeda lankyti nuo šešerių metų. Aš nemanau, kad be rimtų motyvų pradėtų tėvai leisti vaikus nuo 8 metų. Na, nesukonstruoju savo smegenyse tokio pavyzdžio, kaip tai galėtų būti. Tuo labiau kad yra sunkinanti sąlyga, t.y. reikės medicininės išvados. Koks motyvas dar eiti, sakysime, į medicininę komisiją prašyti išvados, tartis kokiais nors nešviesiais būdais? Manau, tai nebus masiška. Gal koks vienas kitas atvejis.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Norėčiau paklausti. Jeigu domėjotės tuo klausimu, vis dėlto tas vaiko vertinimas, galbūt kiekvienas specialistas atskirai vertina. Gal yra kokie nors unifikuoti būdai, kad būtų tam tikri kriterijai, kad viskas būtų aišku, ar testai ir panašiai, nes gali būti visokių niuansų. Antras dalykas, kur garantijos, kad, tarkime, tas vaikas galės tęsti mokslus? Ar nemanote, kad turėtų būti kokios nors procedūros, t.y. kiti paieškos būdai tam vaikui toliau globoti ir ugdyti? Nes jeigu vaikas, pakliuvęs 8 metų į tam tikrą klasę, nesuspės, jis taip pat bus traumuojamas, ir čia turėtų būti kaip nors kompleksiškai sprendžiama, ne tik dėl metų, kad kažkas netinka, ir mes vėl, nes įstatymas leidžia, ir stumiame tą vaiką, ir kankiname toliau.

R.PALAITIS. Taip, klausimas gana geras. Tik tiek noriu pasakyti, kad tai yra tie vaikai, kurie yra nelabai aukšto invalidumo laipsnio, ar kaip čia pasakyti, nelabai atsilikę. Jiems tiek tereikia metų, kad pasivytų savo bendraamžius.

Dėl komisijos. Lygiai kaip 6 metų vaikams reikia tos komisijos, lygiai ir čia reikėtų komisijos, o tvarką, manau, sugebėtų parašyti ir Švietimo ministerija, ten dirba specialistai, jie supranta, kas ir kaip turėtų būti, jiems ir reikėtų deleguoti šią funkciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, kad yra po 18 valandos. Mūsų darbotvarkėje buvo numatyta posėdį baigti 18 val., todėl aš naudodamasis teise pratęsiu Seimo posėdžio darbą, kol apsvarstysime šį ir du rezervinius įstatymų projektus.

Toliau klausia gerbiamoji Seimo narė V.V.Margevičienė. Prašau.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai suprantu esmės. Jeigu vaikas turi negalią arba, kaip jūs sakote, tėvai patys nustato, kad dar vaikui truputėlį reikia, kiekvienoje savivaldybėje dabar yra pedagoginės psichologinės tarnybos, kurios testuoja vaiką, nuo pat gimimo vaikas yra prižiūrimas, yra specialūs darželiai, specialios ikimokyklinės įstaigos. Labai kompetentingai pedagoginės psichologinės tarnybos, pasižiūrėjusios vaiką, pakalbėjusios su tėvais, palieka tose ikimokyklinėse įstaigose arba rekomenduoja vesti į specialiąsias mokyklas, kurių tinklas Lietuvoje yra gana gerai išvystytas. Ir tik tada, kai vaikas ten pabūna, rekomenduojama tėvams, kai jis jau būna 8–9 metų amžiaus. Aš nežinau, kur čia problema ir dėl ko tėvai kreipiasi? Kas kur vaikams neleido eiti? Nelabai suprantu.

R.PALAITIS. Kad ši problema egzistuoja, rodo tai, kad labai panašų projektą keliomis dienomis vėliau užregistravo jūsų kaimynas už nugaros ponas Julius, esantis Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Jis į tą klausimą įsigilino. Jis galėtų detaliau paaiškinti. Tėvai be reikalo irgi nesikreiptų. Paprasčiausiai juos iššveičia iš darželio, nes įstatyme parašyta: 6–7 metai, eik į mokyklą ir viskas. Tik sakau, tai nėra visiški invalidai, tai yra šiek tiek sulėtėjusio vystymosi… Iš tikrųjų ši problema egzistuoja, patikėkite. Nei iš šio, nei iš to tėvai nerašys.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Čigriejienė. Prašau, profesore.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlymą aš, kaip medikė, palaikysiu, bet jūs čia truputį dezinformavote Seimą, nes diabeto lengva forma ir jeigu yra su cerebriniu paralyžiumi, tai yra fizinės negalios momentai, tie vaikai normaliausiai sugeba mokytis su visais ir yra labai gerai, kad jie eis į normalią mokyklą.

Dabar pedagoginė psichologinė tarnyba net baigus darželį normaliam vaikui, be jokių medicininių sutrikimų, (…) sveikatos rašo tokią anketą ir atiduoda į kiekvieną mokyklą, čia nėra problemos. O jau tikrai tos motinos, kurios galvoja vaikams pailginti darželio laiką, jūs turėsite problemų. Aš savo apygardoje turėjau keletą vaikų ir nė viena mokykla nepriėmė, darželis nelaikė ir jau problema. Turi eiti į specialiąsias mokyklas. Bet tarnyba atrenka. Manyčiau, kad jūs dar truputį kai ką pataisysite ir tas jūsų siūlymas bus labai geras.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Aš manau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš tikrųjų gana rimtai padirbės prie šio projekto.

O dabar iš kur aš tokią informaciją gavau ir kad Seimą dezinformavau, tai nenoriu sutikti. Tiesiog savo laiškuose šios asociacijos, tiek vaikų diabetikų, tiek cerebrinio paralyžiaus, tą skirtumą ir aiškino, sako, jie tik šiek tiek turi problemų. Tai nėra rimta forma ir jiems tereikia tiek metų, kad jie išsivystymu visiškai pasivytų septynmečius pirmokėlius. Tik tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Matau, kad yra palaikančių nuomonių. Seimo narys gerbiamasis A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tokia problema egzistuoja. Aš irgi buvau gavęs gyventojų prašymą, tėvelių prašymą iš Panevėžio, kad aštuonerių metų vaikutis negali lankyti darželio, bet jisai, jų manymu ir specialistų manymu, dar nėra subrendęs eiti į pirmą klasę. Todėl po pateikimo reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui ir svarstyti, nors yra ir pavojus, kad tėvai nenori ir dėl kitų priežasčių vaiko leisti į mokyklą, nes darželyje jie gali jaustis ramiau, saugiau dėl didelio užimtumo. Arba tėvai dirba, kur nors toliau važinėja, o darželyje vaikas prižiūrimas visą parą. Yra ir tokių atvejų. Bet dar kartą sakau: siūlau pritarti po pateikimo ir šią problemą svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Aš matau, kad nuomonės prieš nėra. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių.

 

Seimo posėdis Nr. 279 (2007 04 05, rytinis)

Vyriausybės valanda

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš turėčiau klausimą kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, Kaune jūs garsėjote kaip džiazo kuratorius. Panašu, kad džiazuoti pradeda Kultūros ministerija, rengiami konkursai gana pikantiškais pavadinimais, kuriuos finansuoja Kultūros ministerija. Bet paskutiniaisiais sprendimais, ypač jums pavaldžių institucijų, tokių kaip Kultūros paveldo departamento, sprendimais, dėl statybų prie Mindaugo tilto Vilniuje, kur yra įvairių religinių konfesijų kapinės arba manoma, kad jos ten yra, jūs įstūmėte į labai keblią padėtį Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytą darbo grupę. Jūsų institucijos priima sprendimus, visiškai neatsižvelgdamos į darbo grupės veiklą, išvadas ir sprendimus. Gerbiamasis ministre, matydami, kokią žalą jau padarėte Lietuvos įvaizdžiui užsienyje, kokie yra atsiliepimai iš užsienio, matydami tą chaosą, apėmusį tą statybų plotą, ar jūs manote, kad jūsų ir jūsų institucijų sprendimai vis dėlto yra teisingi?

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Tai yra labai subtilus klausimas. Jeigu jūs norėtumėt konkrečiai apie Šnipiškėse vykdomus projektus, tas klausimas prasidėjo 2005 metais. Jis tęsėsi ilgai. Žiūrėjo ne viena grupė ekspertų. Menamos net maksimalios kapinių ribos į tą vietą, kur dabar vyksta statybos, nepatenka. Buvo padaryti archeologiniai tyrimai. Maždaug nuo 1500 metų pagal senus įvairius dokumentus tenai buvo žvejų kaimelis. Tame plote. Aš nekalbu apie plotą, kur yra sporto ir kultūros rūmai. Tai kitas klausimas. Kaip tik ta vieta prie tilto buvo senasis žvejų kaimelis, ten rasta senoji plytinė, ten kažkada stovėjo rusų cerkvė, rasti palaikai rusų kilmės žmonių. Ten iš esmės niekada nebuvo žydų kapinių teritorija. Viena vertus, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, Kultūros paveldo departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo neduoti leidimo bendrajam planui, kuris buvo patvirtintas. Ir tai labai aiškiai numatyta įstatymuose. Kita vertus, jeigu prieš mus buvusios vyriausybės vienokiu ar kitokiu būdu davė vienokius ar kitokius patikinimus, kurie nepriklauso nuo tos ar anos vyriausybės sprendimo, tai irgi reikėtų suprasti. Kiek aš žinau, ne taip seniai, vakar, Užsienio reikalų komitete Paveldo departamentas, visos kitos suinteresuotos institucijos labai išsamiai pateikė klausimo vertinimą. Juo labiau kad premjero padėjėjo ir žydų bendruomenės parašai ant planų yra. Yra vienintelė Lietuvos istorijos instituto hipotezė, Alvydo Nikžentaičio tokia hipotetinė abejonės, kad galbūt ten ir galėtų būti, bet netgi pačiame Seimo komiteto posėdyje vakar buvo pamatyta, kad masteliai neatitinka ir iš tikrųjų šiek tiek yra klaidinama dėl visų ribų. Dabar komisija (ir premjero rūpesčiu) kviečia du ekspertus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jeigu galima, atsakymą…

J.JUČAS. …ir pasiūlyta dar ekspertų, kurie dar atvažiuos papildomai pasižiūrėti. Čia labai jautrus klausimus, aš su jumis sutinku, bet nereikia pamiršti, kad yra dar interesų kelių verslo grupių, kurios ne visada žaidžia gerus žaidimus. Ačiū už klausimą.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas yra kultūros ministru, kuris šiandien populiarus. Ministre, šiaip jau meninių filmų kūrimas yra labai pelningas verslas. Ar jūs nemanote, kad Lietuva galėtų pasinaudoti savo gamtos grožiu, kuris yra labai, sakyčiau, natūralus, ir… Kaip tik mažinant mokesčius, per mokesčių lengvatas siekti, kad ateitų žymios užsienio kompanijos šiam verslui. Mes nieko neprarandame. Tiesą sakant, šiandien filmų beveik niekas nekuria ir mokesčiai į Lietuvos biudžetą neateina.

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamoji Seimo nare Vėsaite, už klausimą. Nežinau, ar Seimo Pirmininkas man leis į jį išsamiai atsakyti, nes…

PIRMININKAS. Jeigu galima, trumpai.

J.JUČAS. Tema yra be galo plati. Reikėtų pradėti nuo Europos politikos kino srityje, kartu ir Lietuvos, ir Baltijos šalių politikos kino srityje. Šiais metais, dirbant mūsų keturioliktajai Vyriausybei, pavyko kino programai lėšas šiek tiek padidinti – 2 mln. 250 litų. Tai sudaro gana daug, tai sudaro 42,7% didėjimą. Tačiau, palyginti net ir su Latvijos, ir su Estijos investicijomis į nacionalinį kiną, į europinį kiną, Lietuva vis dėlto labai smarkiai atsilieka. Kita vertus, kartais gali kilti klausimas, kodėl kinas, kuris Amerikoje yra didelis verslas, kuris yra holivudinė produkcija, į kurį investuoja, ir žmonės gauna didelius dividendus… europinis kinas yra šiek tiek kitoks. O Lietuva, kadangi turi tik 3 mln. gyventojų, ji turi specialias sąlygas… Iš kino rodymo tokių pajamų kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitame pasaulyje gauti neįmanoma. Lietuva taip pat yra daugelio europinių struktūrų dalyvė, netrukus teiksiu Vyriausybei nutarimo projektą, Lietuvos įstoja į (…), kur yra koprodukcinių dalykų ir Lietuvos, ir Europos šalių… Tai naudinga Lietuvai, nes, manau, kad produkcija bendra. Bendros produkcijos iš tikrųjų yra daug. Paskutinieji kino filmai, net ir tie žymieji, kuriuos dabar mes turime, ir, manome, kad jie yra žymūs, yra sukurti koprodukcijos pagrindu. Net ir Lietuvai turint pačias mažiausias investicijas tarp Baltijos šalių, vis dėlto Arūno Matelio filmas laimėjo vieną prestižiškiausių, manau, apdovanojimų pasauliniu mastu. Viena vertus, finansavimo dar daug kur trūksta ir produkcijos galimybes galima didinti, kita vertus, pasiekimai gana nemaži. Pasverti nėra taip labai paprasta. Ačiū jums už klausimą.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau pasiteirauti aplinkos ministro. Lietuvoje yra didelė problema dėl socialinio arba komunalinio būsto, jo visur elementariausiai trūksta. Vyriausybė vis daugiau finansuoja jo statybą. Tai sveikintina, tai džiugina, tačiau, aišku, vien tik valstybės pinigais šios problemos neišspręsi, o spręsti reikia greitai. Sakykit, ministre, ar jūs nesibaiminate, ar jūs galvojate apie privataus kapitalo įtraukimo į komunalinio būsto statybos visoje Lietuvoje programą variantus? Taip yra visur. Valstybinis ir kartu daugiausia privatus kapitalas bendrai dalyvauja programoje. Šitaip atsiranda komunalinis būstas, šitaip Vyriausybė efektyviau vykdo savo misiją – gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Jeigu šitaip nemanote, tada gal turite kitų greitų savo sprendimų, kaip maksimaliai greitai efektyviai išspręsti šį klausimą, t.y. likviduoti socialinio būsto trūkumą Lietuvoje? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Yra parengtas ir artimiausiu metu Vyriausybei bus pateiktas nutarimo projektas, kuris apima jūsų siūlymą, t.y. dalies nuomos mokesčio kompensavimą. Tai reiškia, kad mes, kompensuodami dalį nuomos mokesčio, vadinasi, mažindami kainas, į socialinį būstą pritraukiam privatų… Iš karto galėtume gerokai padidinti pasiūlą. Tai aš manau, kad tas mano minėtas Vyriausybės nutarimo projektas kaip tik yra į tą pusę, kurią jūs… Artimiausiu metu tikrai.

 

Seimo posėdis Nr. 281 (2007 04 12, rytinis)

Vyriausybės valanda

E.ZINGERIS (TSF). Mano nedidelis klausimėlis būtų mielam kolegai kultūros ministrui. Jis susijęs su labai nedideliu epizodu Vilniuje. Prieš tai norėčiau padėkoti kultūros ministrui už daugelį teigiamų iniciatyvų kultūros srityje. Mums Užsienio reikalų komitete tenka susidurti su labai daug Amerikos, Vakarų politikų, jų kreipimaisi guli ant mūsų stalo. Ten guli, sakykim, Amerikos gynybos komiteto pirmininko klausimas dėl mūsų trijų ambasadorių… trijų Lietuvos ambasadorių Anglijoje, Amerikoje ir Izraelio valstybėje užklausimai dėl Šnipiškių kapinių. Mes suprantame, kad tai yra savivaldybės reikalas, o ne Kultūros ministerijoje sprendžiamas reikalas. Bet vis dėlto tų kapinių ribų nustatymas, bent pristabdymas firmos, kuri yra pelno siekianti firma ir bando ten statyti butus… Ar nebūtų galima kokiu nors būdu, kol nebus tos ribos nustatytos, sustabdyti tos firmos veiklą toje vietoje? O jeigu ateityje bus nustatyta, kad ten kapinių nebuvo, duok Dieve, bet…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

E.ZINGERIS. Bet prašymas būtų vis dėlto atsiimti jūsų pavaldžių institucijų leidimus toms statyboms. Ačiū.

J.JUČAS. Labai ačiū už gerą klausimą. Atsakysiu gana trumpai, nes Užsienio komitete buvo gana smarkiai išdiskutuotas šis klausimas, pateiktos pozicijos. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad yra sudaryta premjero darbo grupė, jai vadovauja viceministras Gintaras Sodeika, o vakar viceministras buvo pats nuvykęs į teritoriją ir mane informavo, kad ginčytinose vietose darbai nevyksta. Kita vertus, Kultūros ministerija kreipėsi į Kultūros apsaugos departamentą ir departamentas raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, nes pagal mūsų galiojančius įstatymus tik ji gali sustabdyti statybas, ir tas raštas toks, kokios yra Kultūros ministerijos galios, yra nusiųstas, Apskrities viršininko administracija jį turi. Kiek man žinoma, gražiuoju su statybų kompanija buvo sutarta, ji darbus buvo pristabdžiusi. Kaip minėjau, vakar darbai ginčytinoje teritorijoje, dėl kurios šiek tiek ginčijasi, nevyksta. Kita vertus, jau yra gauti sutikimai nuo balandžio 21 iki 26 dienos ir jau perkami bilietai atvykstantiems užsienio ekspertams, kurie turėtų patvirtinti mūsų teiginius, ginčytinus teiginius, galbūt taip bus skaidriau ir aiškiau.

O aš, naudodamas proga, noriu kreiptis į visus Seimo narius, galbūt į visas institucijas, iš tikrųjų pabandyti tiek užsienio ambasadoms, tiek kitiems aiškinti pozicijas ir pabandyti vykdyti tą darbą, kad iš tikrųjų supratimas, kaip yra Lietuvoje, būtų geresnis. Kultūros ministerija buvo surinkusi ambasadorius, buvo prezentacija, taip pat kiek gali stengiasi. Aš suprantu rūpestį, bet jeigu visom pajėgom mes pabandysime aiškinti ir viešinti, kad viskas būtų skaidru ir aišku, aš manau, kad šiandien rezultato nebus, bet ryt, poryt rezultatas turi atsirasti. Ačiū už klausimą.

 

Seimo posėdis Nr. 283 (2007 04 17, rytinis)

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-520(3*) (priėmimas)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš visą laiką buvau ir būsiu už teisingumą. Tačiau šiandien Seime priėmus įstatymą 522, kuris yra antikonstitucinis, prasilenkiantis su Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencija, aš suprantu, kad čia dabar vyrauja kerštas ir kerštingumas. Ta sąvoka, ko gero, mums reikalinga ir būdinga. Tą, ką aš prašiau ir sakiau: buvę komunistai, KGB ir visų rezervistų steigėjai, prašom nebalsuoti. Kita vertus, gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kam taikomas šis įstatymas. Jis tikrai netarnaus teisingumui ir Lietuvos žmonėms. Pasakysiu dar daugiau. Priimdami šią formuluotę Seimo nariai sąmoningai kerštaudami dviem pareigūnams nusimeta savo atsakomybę ir permeta ją Lietuvos Respublikos Prezidentui. Aš įsitikinęs, kad ir vieną, ir kitą įstatymą, ir šias pataisas Prezidentas grąžins Seimui pakartotinai svarstyti. Taigi ne tik V.Bogušis ar A.Čaplikas bus kagėbistų rezervistų gynėjai, bet ir ponas Valdas Adamkus. Kam tas naudinga ir kam to reikia? Prieš.

V.BOGUŠIS. Aš atsakydamas komiteto pirmininkui norėčiau pabrėžti, kad yra keliai ir yra klystkeliai. Į kurią pusę mes pasuksime? P.Gražuliui norėčiau priminti 1999 metus, kai buvo priimamas Liustracijos įstatymas. Gerbiamasis Petrai, aš ir tada nebalsavau už šį įstatymą ir tuo didžiuojuosi. Aš buvau teisus. Žmogaus teisių teismas pripažino, kad neteisėtai buvo apribotos teisės. Tu net iš tribūnos vieną kartą pripažinai, kad aš buvau teisus. Žinot, nelinkėčiau tokių pragaro ratų (nesigiriant), kuriuos aš praėjau, ir kokia man buvo gera KGB, kaip dabar bando kai kurie primesti, bet, kolegos, aš už teisingumą. Išties tai buvo represinės struktūros. Šį įstatymą mes patobulinome, bet įrašėme naujas kategorijas, kurios prieštarauja Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai.

Gerbiamieji kolegos, nesivadovaukime kerštu ir kagėbistiniais metodais. Septyniolika metų liuosybės ir neprigulimybės. Nebūkit šventesni už šventesnius. Didesnė dalis, mielieji mano kolegos, kurie spaudžiate mygtukus, buvote konformistai, prisitaikėliai ir netgi kolaborantai. Bent partijų sekretoriai turėtų patylėti ir komunistai, dar kartą sakau, nebalsuoti.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Vytautai, aš tavo atžvilgiu tikrai galbūt norėčiau pasakyti tokius kietesnius žodžius, bet man vis dėlto neaišku, kodėl tokia tavo laikysena? Bet iš tolimos praeities, kai mes daug metų buvome bendražygiai, kai aš sėdėjau lageryje, tu buvai vienas iš mano išlaisvinimo komiteto narių ir įkūrėjų, aš negaliu taip jau labai kategoriškai kalbėti tavo atžvilgiu, bet man atrodo, istorija vis tiek atsakys į klausimą, kodėl kagėbistų atžvilgiu yra tokia tavo pozicija? Žinoma, ne paslaptis, kad ir politinius kalinius, ir disidentus sulaužydavo, užverbuodavo. Aš nenoriu taikyti tau šitos etiketės, bet dėl Komunistų partijos aš galiu pasakyti (tai dabartiniai socialdemokratai), kad jie gina buvusius kagėbistus, rezervistus. Taigi jų ištakos, jų Komunistų partija, kaip ir kalbėjo J.Veselka. KGB buvo jų įrankis, kad jie šiandien yra valdžioje. Jie padėjo jiems ateiti į valdžią, išlaikyti okupacinį režimą mūsų valstybėje. Man jų pozicija, kad jie kagėbistus gina labiau negu Tėvynę, suprantama, bet, Vytautai, tavo požiūris tikrai man lieka didelė mįslė.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenorėčiau turėti nieko asmeniško. Tik Petrui norėčiau atsakyti: Petrai, tu man esi seniai įminta mįslė. Kitas dalykas, Petriuk, atvirai sakant, išties, kai tu sėdėjai „kaliūzėje“, aš už tave pareiškimus rašiau, kurių tu net nebuvai skaitęs. Bet tiek to. Dabar kalbam iš esmės. Tai yra tiesa. Aš tikrai didžiuojuosi, kad 1999 m. nebalsavau už šį įstatymą. Istorija parodė, kad aš buvau teisus. Gerbiamieji kolegos, atmesdami šį įstatymą, t. y. nenubalsavę, aš manyčiau, jūs pasielgėt labai logiškai. Problema yra rimta. Ją reikia spręsti. Bet reikia spręsti pagal mūsų Konstituciją. Ir aš dar kartą sakau: KGB buvo represinė struktūra, bet emocijoms, neapykantai, prasilenkiant su mūsų referendumu priimta Konstitucija… atleiskit, mielas Petrai, prasilenkia su bet kokia krikščionybe, nekalbant apie sveiką protą ir logiką. Ačiū.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Jeigu manęs atmintis neapgauna, 1999 m. priimant Liustracijos įstatymą, turint totalią daugumą Seime Tėvynės sąjungai ir Lietuvos konservatoriams jų komiteto pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmininkas, pakoregavo šį įstatymą, kad rezervistų neliktų šiame įstatyme. Jūs padarėte tą. Aš klausiu: kodėl jūs, būdami tėvynės patriotais, dabar grįžtate viską suvėlę lygiai po aštuonerių metų? Ir jūs dar turite moralinę teisę kalbėti per šoninį mikrofoną? Jurgi, pats buvai tame komitete ir žinai, kas buvo to komiteto pirmininkas, kas išbraukė tą įstatymo redakciją ir kas tą padarė. Moralistai ir teisuoliai. (Balsai salėje)

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1746A (pateikimas)

Kolegos, dar turim 7 minutes laiko iki pratęsto posėdžio pabaigos. Galėtume apsvarstyti dar vieną rezervinį. Tai šeštasis rezervinis – Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Registracijos Nr.XP-1746. Prašom, kolega Čaplikai.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Mano manymu, priimdami Tabako kontrolės įstatymo naują redakciją dėl draudimo rūkyti, mes padarėme truputėlį tokį radikalų žingsnį. Pritardamas tam sprendimui, kad būtų uždrausta rūkyti kavinėse, t. y. viešose vietose, ten, kur sėdi nerūkantys žmonės, manau, vis dėlto mes žengėm radikalų žingsnį. Tačiau gyvenimas yra gražus tada, kai randami kompromisai arba kompromisiniai sprendimai. Mano siūlymas paprastas: leisti kavinių ir restoranų savininkams rūkantiems žmonėms įrengti rūkomuosius kambarius. Paprasta ir elementaru. Vaizdas, kurį mes šiandien matome, kai prie tų pačių kavinių, naktinių barų ir žiemą, ir vasarą stovi žmonės su kostiumais, su kaklaraiščiais, tarp jų ir jaunimas, iš tikro nėra estetiškai gražus. Pagaliau aš vėlgi manau, kad gyvenimas yra grįstas sveiku protu ir balansu. Mano siūlymas, man atrodo, yra toks.

Aš ilgai svarsčiau ir galvojau: jeigu šis mūsų radikalus sprendimas Lietuvoje iš tikrųjų sumažintų bent dalelę rūkančiųjų, jūs man pagrįskite tai argumentais, taip, aš manyčiau, kad mes buvom teisūs. Deja, europinė patirtis sako: tai nemažina. Šalys, priėmusios radikalius sprendimus, dabar daro kompromisinius sprendimus. Aš siūlau tokį patį – leisti įrengti kavinėse rūkomuosius kambarius. Paprasta ir galima sugyventi visiems – tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Štai jums klausimas prieš pietus. 9 nori paklausti. Eilės tvarka – E.Klumbys. Primenu, kad tam skirsim ne daugiau kaip 10 minučių.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs dabar taip drąsiai iš tribūnos teigiat, tai bus užfiksuota stenogramoje, kad Europos patirtis rodo, jog jeigu yra uždrausta rūkyti, tai tas nemažina, kaip jūs pasakėt, rūkančiųjų skaičiaus. Sakykit, kokiais argumentais… Iš kur jūs tuos duomenis paėmėt, kokiais tyrimais remiatės, kai visi moksliniai visuomenės sveikatos tyrimai rodo, kad rūkymo draudimas tokiose įstaigose labai stipriai mažina rūkančiųjų skaičių?

A.ČAPLIKAS. Pone Egidijau, aš galėčiau patikslinti tai, ką pasakiau: jeigu kas nors pateiktų duomenis, kad šis draudimas mažina rūkančiųjų skaičių, tada aš abejočiau.

Dėl patirties. Tarkime, Italijoje aš esu matęs radikalų variantą ir tai, kaip apeinamas šis draudimas. Ganėtinai keista – senoje Europos Sąjungos šalyje su gerom demokratinėm tradicijom įrengiami visokie prieškambariai. Bet jie vėlgi traukiasi nuo radikalaus sprendimo. Aš tiesiog kreipiuosi: mano manymu, čia nieko baisaus nėra. Aš pripažįstu: iš tikrųjų labai šaunu, kad mes uždraudėme rūkyti viešose vietose, tačiau nematau nieko bloga, kad būtų sukurtos geros sąlygos, gražios, estetiškos sąlygos, ir norintys žmonės galėtų nueiti parūkyti. Toks mano argumentas. Man teko matyti, kaip toje pačioje Italijoje šalia kavinių įrengiami papildomi priestatai. Kai klausiama, ką jūs čia darote, tai atsakymas paprastas: patalpose rūkyti negalima, o priestate galima. Mes klausėme: kam apeiti tą draudimą, ar ne paprasčiau susitarti iš karto? Visuomenė gyvena susitarimo, ne radikalių sprendimų pagrindu.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis kolega, netolimas pavyzdys. Seime neleidžiama rūkyti, taip? Tačiau viešose įstaigose rūkoma. Ir vėlgi apeinami įstatymai. Lygiai tą patį, panašiai jūs dabar darote norit padaryti viešose vietose. Atsiprašau, ir į tualetą nuėjęs jau išeini apsirūkęs. Tai jeigu mes priėmėme gerą įstatymą, kad nerūkantys žmonės galėtų ateiti į viešas vietas ir išeiti neprisirūkę, jūs norit vėl sugrąžinti, vėl ieškote landos?

A.ČAPLIKAS. Vidmantai, pone Vidmantai, jūs iš esmės pritariat mano pasiūlymui. Štai yra radikalus draudimas Seime rūkyti, tarkime. Jūs pats pasakėte: kad ir kur nueisi, vis tiek yra rūkoma. Aš siūlau šiuo atveju leisti kavinėms ir restoranams įrengti rūkomuosius kambarius, kuriuose nebūtų prekiaujama nei alkoholiniais gėrimais, nei kava, nei maistu, kad tai nevirstų… Pasiūlymas, mano manymu, iš tikrųjų racionalus. Kavinės turės teisę tą įrengti, norės – neįrengs.

PIRMININKAS. Taip, dėkui. Toliau klausia V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, siūlyti tokią pataisą, kai pats esi nepaprastai didelis rūkalius… Aš manyčiau, kad jūs turėjot padaryti kokią nors žmonių apklausą ir tada daryti išvadas, o dabar priimat įstatymą sau. Man, kaip pirmininko pavaduotojai, būtų tiesiog nepatogu siūlyti šitą pataisą, nes neseniai priimtas vienareikšmiškas įstatymas dėl rūkymo draudimo. Dabar jūs siūlot tą patį – ieškoti landų. Tikrai negražu. Aš, būdama jūsų vietoje, to nedaryčiau ir kviesčiau nepalaikyti jūsų.

A.ČAPLIKAS. Na, ar man atsakyti dabar, ar ne? Ponia Marija, iš tikrųjų aš labai gerbiu. Bet žinot, kuo mes kartais skiriamės nuo jūsų, Tėvynės sąjungos? Mes negyvename užkalbėjimais ir burtais. Mes gyvename realybe. Tokia jinai yra, ir mes siūlome ieškoti bendro sutarimo. Mes galim dešimt kartų pakartoti: aš iš tikro pritariu, kad draudimas rūkyti kavinėse yra geras. Tvarkingas, geras sprendimas. Suraskim kitą kompromisą, paprastą, elementarų. Nenorės kavinės įrenginėti kambarių, neįrengs. Aš nenoriu gyventi užkalbėjimais, burtais, kaip stabmeldžiai šokti apie tam tikrus žodžius. Gerai, nenukrypsiu į VSD skandalą. Nenoriu. Noriu gyventi realybe. Mano manymu, aš siūlau realų, protingą sprendimą.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Bet kuo čia dėta Tėvynės sąjunga? Dieve mano!

A.ČAPLIKAS. Aš tik norėjau paaiškinti, kuo mes kartais skiriamės nuo jūsų…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Visose partijose yra nerūkančių.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, šiuo atveju ne polemikos, o klausimų metas. Klausia A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, iš tikro, kadangi nė į vieną klausimą konkrečiai neatsakot, yra gana sunku ko nors papildomai jūsų paklausti. Aš tik dar kartą norėčiau paklausti: gal galit pakomentuoti, kokiose Europos šalyse kokios yra tendencijos dėl rūkančiųjų skaičiaus mažinimo, kokia tendencija yra pasaulyje. Konkrečiai, ne apskritai daug ir ilgai kalbėkite. Kaip jūs manote, ar jūsų, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojo, rūkymas prie Seimo yra labai geras pavyzdys mūsų visuomenei, taip pat ir jaunimui, kurio visada prie šio fontano yra labai daug?

A.ČAPLIKAS. Pone Antanai, aš atsakysiu prieš kurį laiką gerai pasakytais premjero žodžiais: žinot, aš ir parūkau, bet aš ir pusę maratono nubėgu. Aš dar ir pasportuoju. Taip, aš turiu tokią silpnybę, bet aš dar ir pasportuoju, ir visai… ir jaunimui pavyzdį rodau. Aš bėgu pusę maratono. Pone Antanai, kai kartu su ponu A.Sysu visi nubėgsim, tada galėsim teikti pavyzdžius. Aš savo pavyzdžiu rodau, kad sveikas gyvenimo būdas iš tikrųjų yra gerai.

A.MATULAS. Galėsim dviračiais….

A.ČAPLIKAS. Aš sportuoju. Ir dviračiu važiuoju, pone Antanai, be televizijų, ir dar maratoną bėgu, jeigu reikia, ir dar bėgsiu. Ramiai. Aš pavyzdį rodau ir tuo.

A.MATULAS. Tai jūs pritariat, kad šitą įstatymą kuriat sau?

A.ČAPLIKAS. Aš kuriu normaliems, sveikiems žmonėms, sutarimo pagrindu gyvenantiems visuomenėje.

PIRMININKAS. Klausia K.Starkevičius. Sportininkai ir rūkaliai susiburs. Tą mes supratome.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Išimtys daugeliu atvejų, jūs patys pripažįstat, yra blogas dalykas. Tai šiuo atveju jūs siūlot išimtį. Štai įrengsim tą kambarį, bet kaip jūs užtikrinsit, kad, tarkim… ir ar jūs nesusigundysit ten atsinešti kavos puodelio ir pratęsti to dūmo rūkymo su kolegomis jau prie kavos puodelio? Kaip mes užtikrinsim tą tvarką?

A.ČAPLIKAS. Dieve mano! Kas gali užtikrinti, kad žmogus nepadarys kvailystės, kad kažkas nepažeis įstatymo. Tam yra institucijos. Dieve mano! Aš manau, tai yra… Aš nežinau, ką atsakyti. Aš nesiruošiu užtikrinti. Aš, kaip Seimo narys, pasiūliau tokį sprendimą. (Balsai salėje) Neatsiimsiu.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Panašus klausimas jau buvo. Aš taip pat norėjau paklausti, kuo skirsis atskiras kambarys nuo, tarkim, vietos kavinėje su durimis, kur taip pat bus ta pati kavinė ir tie patys darbuotojai galės eiti ir praeiti. Ar jūs tikrai rengiatės apriboti tuos dalykus? Aš nemanau, kad, tarkim, kokius nors kvapus jūs galėsite sustabdyti. Jūs galite pasakyti „taip“, galite neiti į tą kavinę, bet vis dėlto aš matau tendenciją, kad visos kavinės tokios bus, nes visi kovoja dėl klientų, ir nerūkantys vėl turės eiti ir kvėpuoti, nes dūmas turi tokią savybę, kad jis taip paprastai nesulaikomas ir ventiliacijos sistemom.

A.ČAPLIKAS. Gerai. Dar kartą kartoju savo pasiūlymo esmę. Siūlymas leidžia, suteikia kavinių savininkams galimybę įrengti rūkomuosius kambarius, nepaversti visos kavinės rūkančiųjų zona, o rūkomuosius kambarius. Gerbiamieji, pone Pupini, taigi pataisoje aiškiai parašyta, ką aš siūlau. Apriboti atskiru įėjimu, visiškai atskiromis durimis, ne toje pačioje bendroje erdvėje. Aš nesiūlau grąžinti kavinėse leidimo rūkyti, o leidimą, galimybę kavinių, restoranų savininkams įrengti, jeigu jie nori, rūkomuosius kambarius. Ir tiek. Aš tikrai nebijau to siūlyti, aš nieko baisaus čia nematau.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Visa esmė ir yra, kolega, kad jūs nebijote šio siūlymo ir pats siūlote. Šiaip kai stovi prie kasos, matai labai daug gundančių pakeliukų, bet vis dėlto mes esame privertę prekybininkus ir kitus rašyti, kad rūkymas labai kenkia sveikatai. Atsakykite, ar jūs ir toliau rūkote, ar nerūkote? Jeigu kenkia sveikatai palaipsniui, ar šiuo atveju jūsų interesai nesikerta su teikiamo įstatymo projektu ir ar jūs turite teisę jį teikti?

A.ČAPLIKAS. Mūsų politinei išminčiai, aišku, ribų nėra. Manau, kad interesai nesikerta, aš esu ne tik Seimo narys, aš esu žmogus, esu mūsų valstybės pilietis, aš turiu savo požiūrį į tai, ir aš tikrai ne iš užkulisių, neprašydamas, kad kitas įregistruotų, įregistravau tai pats, įregistravau pasižiūrėjęs, kaip veikia mūsų draudimas. Prisiminkime žiemą, kaip atrodo šalia kavinių stovintis būrys žmonių, kaimynų skundai. Šiuo atveju apsispręskime, bet tikrai nematau nieko baisaus ir suprantu, kad draudimai arba burtažodžiai neišgydo mūsų nuo ydų. Mes galime šiandien nuspręsti uždrausti ką tik nori, bet nemanau, kad rytoj kas nors pasikeistų. Mes galime šiandien nutarti Seimo nutarimu, manau, Seimas yra pajėgus pasakyti, kad saulė turi tekėti iš vakarų, bet ji vis tiek netekės iš vakarų, ji tekės iš rytų. Gyvenimas yra toks.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, po nuomonę už ir prieš išsakyta. Dabar turime balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-1746 po pateikimo. Kolegos, balsuokime.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už – 29, prieš – 8, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti komitetams? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 22 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

 

Seimo posėdis Nr. 285 (2007 04 19, rytinis)

Vyriausybės valanda

V.BOGUŠIS (LCSF). Išties aš turiu pusantro klausimo. Pirmasis būtų skirtas premjerui, antrasis – kultūros ministrui. Taip pat remiuosi Prezidento metiniu pranešimu, kur labai daug dėmesio skirta liūdnai Lietuvos padėčiai dėl klestinčios korupcijos.

Jūs, premjere, tai taip pat akcentuojate ir iškėlėte kaip vieną skausmingiausių, ydingiausių mūsų visuomenės bruožų. Dar 2006 m. frakcijos pasirašė komunikatą dėl kovos su korupcija ir Vyriausybę įpareigojo parengti priemonių planą. Kokie darbai nuveikti, kokie poslinkiai? Aš tikiuosi, jūs pasakysite.

O dabar kultūros ministrui. Prezidento metiniame pranešime daug dėmesio skirta kultūrai. Išties yra teigiamų kultūros plėtros regionuose poslinkių. Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, kaip vyksta pasirengimas pagal programą „Vilnius – kultūros sostinė“ ir kaip vyksta jos finansavimas? Ačiū.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, kaip žinote, visos įstatymų pataisos ir visi sprendimai yra parengti. Čia dirbo mano patarėjai kartu su Seimo Antikorupcijos komisija. Neseniai Antikorupcijos komisijos pirmininkas parašė laišką. Iš esmės visi reikalingi sprendimai, dėl kurių sutarėme… Aš manau, kad Seimas ir Vyriausybė artimiausiu metu juos priims. Lieka gal viena problema – tai dėl partijų, kaip čia vadinsis, kontrolės skyrių, STT. Tai sudaryti yra pasiūlyta STT. Mes pasiruošę tą reikalą finansuoti. Problema yra techninės galimybės… šiuo atveju techninės ir administracinės pačios STT galimybės tokį padalinį sukurti. Tačiau mes kaip tik manome, kad tokie žmonės turėtų būti pasiųsti pasisemti patirties į šalis, kur tokios patirties yra. Taip pat iškyla ir patalpų klausimas, nes tai yra pačios žinybos išplėtimas. Apskritai tai yra šitos žinybos problema. Mes ieškome sprendimo galimybių. Aš manau, kad iki kitų rinkimų, gal ir anksčiau, aišku, gerokai anksčiau, mes tokį padalinį sukursime, taip pat priimsime visus kitus reikalingus dalykus. Be to, tai ne vien tik konkrečios priemonės. Aš manau, kad darbotvarkėje taip pat išlieka ir partijų finansavimo tobulinimo, ir kai kurie kiti klausimai. Šitoje srityje, kaip žinote, neužtenka pasakyti, kad mes kovosim, kovosim, kovosim, – reikia priimti konkrečius sprendimus dėl šitos veiklos tobulinimo. Be to, paraleliai dirba Saulėlydžio komisija, taip pat mes kuriame bendrą tarpžinybinių duomenų centrą, kuris mažins biurokratiją ir korupcijos galimybę. Visas planas šitoje srityje yra vykdomas, ir aš manau, kad mes esame pajėgūs jį įvykdyti.

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą apie kultūrą. Pirmiausia malonu pasidžiaugti, kad keturioliktosios Vyriausybės įžvalgos atsisukti į regioninę kultūros politiką iš tikrųjų buvo patvirtintos šiandieną ir Jo Ekscelencijos Prezidento V.Adamkaus pranešime. Jūsų konkretus klausimas apie projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Galėčiau pasakyti, kad dėl šio projekto dabar yra įsteigtas sostinės biuras, finansuojamas paritetiniais pagrindais iš dviejų finansavimo šaltinių: Vilniaus savivaldybės, Kultūros ministerijos. Yra numatytos lėšos, tačiau, kita vertus, lėšos, kurių reikia projektams, pervedamos pagal patvirtintas finansinės tvarkos aprašo taisykles. Dėl Kultūros sostinės projekto yra šiokia tokia išlyga. Kitiems, rengiantiems mažesnius projektus, reikia kreiptis ne mažiau kaip prieš 16 kalendorinių dienų, Kultūros sostinės projekto rengėjams – prieš 30 kalendorinių dienų su atitinkamom sąmatom ir atitinkamais dokumentais. Kai tik tie dokumentai yra, lėšos tuoj pat pervedamos. Noriu užtikrinti visus Seimo narius, noriu užtikrinti ir Vyriausybės narius, kad numatytos lėšos, pateikus reikiamus finansinius dokumentus, bus pervestos ir atiduotos. Be atitinkamų finansinių dokumentų, pažeidžiant tvarkas, tos lėšos nebus pervedamos.

 

Seimo posėdis Nr. 286 (2007 04 19, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos J.Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2143 (pateikimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš tikrai negirdėjau jokių kaltinimų politikams kriminaliniais nusikaltimais ir niekas čia apie tai nešneka. Aš suprantu Tėvynės sąjungos poziciją. Viena – šnekėti apie moralinius vakarietiškus standartus, kita – elgtis, kaip jie mano kalbantys. Aš galiu tik priminti, kad J.Razmos siūlymu ponas S.Pabedinskas buvo nusišalinęs nuo tyrimo komisijos, kuri tyrė VSD veiklą vien tik todėl, kad pono S.Pabedinsko sūnus dirba toje struktūroje. Čia buvo moralu, padoru, tvarkinga. Tas pats J.Razma, net raumuo nevirptelėjo, štai čia, kai yra mestas kaltinimas, šešėliukas, kad etikos sumetimais pasitrauktų iš tos komisijos, kad nekeltų neaiškumų, ne, įsikabinęs dantimis laikosi… Tada man kyla įtarimas, kad, ko gero, ten yra daugiau teisybės, negu šiandien mes žinome. (Balsai salėje)

A.ČAPLIKAS. Gyvenimiški paradoksai. Primenu, kad šios komisijos pirmininke L.Graužinienę pasiūlė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Netgi pats, atrodo, J.Razma. O norint išspręsti šį nesusipratimą, arba kylantį nesusipratimą, geriausia Jurgiui pačiam pasitraukti iš šios komisijos. Tai paprastas dalykas. O konservatoriai suras kitą kandidatą. Ir nebūtų čia aistrų. Kadangi tyrimo metu minima politiko pavardė, konkretaus politiko pavardė, ir jis sėdi toje komisijoje, būtų iš tikro etiška ir vakarietiška, ir moralu pasitraukti iš tos komisijos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 26, 158, 189³, 221, 224, 282, 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2147 (pateikimas)

Kolegos, dabar būtų tinkama proga svarstyti rezervinį 6 klausimą. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2147. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V.Bogušis. (Balsai salėje)

V.BOGUŠIS (LCSF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos! Teikiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimus, kitaip tariant, papildymus. Aš kalbėsiu tikrai labai trumpai. Norėčiau pasakyti priežastis, kodėl atsirado. Tai, ko gero, suponavo paskutinieji įvykiai Vilniaus mieste, kurie vyksta visoje Lietuvoje, tai gaisrai Žirmūnuose, Naujininkuose, žuvo žmonės, žuvo vienas mūsų kolega. Išties iniciatyva buvo mūsų buvusios kolegės, kas buvote kituose Seimuose, tai ponios Onos Suncovienės. Jinai dabar yra Žirmūnų seniūnijos seniūnė.

Šiame įstatyme atsiranda tam tikri naujadarai. Nežiūrint to, kad čia didinamos tam tikros baudos, atsiranda toks keistas dalykas kaip šiukšlių konfiskavimas. Administracinis kodeksas to nenumatė. Dabar atsiranda tokia didelė bėda… Mes su ponia O.Suncoviene aplankėme kai kuriuos daugiabučių gyventojus. Tarkime, yra per 100 butų, kur gyvena žmonės, ir, tarkime, 2 ar 3 aukšte gyvena viena pilietė, kuri iš visų konteinerių suneša visą „turtą“, sukaupia jį savo bute. Be abejo, ji mokesčių nemoka, todėl paprastai būna atjungta elektra, ji degina žvakę, taip pasišviečia ir žinome, kokios yra pasekmės. Tai dabar prie visų tų bausmių numatomas toks dalykas, kad būtų galimas atliekų konfiskavimas, bet, be abejo, čia turės būti teismo sprendimas. Mes susitikome su įvairių žinybų atstovais: Higienos centro, priešgaisrinės apsaugos, net Psichiatrijos centro, nes yra tam tikrų problemų. Žinoma, norėčiau pasakyti, kolegos, kreipčiausi ir į kolegą A.Matulą, reikėtų Psichiatrijos įstatymą tvarkyti, nes dabar yra problema, žmonės tikrai turi sutrikimų, bet šiandien mes negalime, nes galioja įstatymai, priimti jokių priemonių. Tiek trumpai. Jeigu turite klausimų, galėčiau atsakyti. Tiesiog tobulai pristačiau.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. Prašom pasilikti. V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aišku, jūs palietėte gerą klausimą – dėl šiukšlių, bet šiuo metu labai gerai žinote, kad Vilniuje, atkūrus nepriklausomybę, daugelis gyventojų avarinius išėjimus pavertė papildomom patalpom. Ir jų jau nebėra. Aišku, kelis kartus perpirkti tie butai, ką dabar daryti tiems žmonėms, kurie teisėtai butus nusipirko iš kitų, ir iš jų savivaldybė reikalauja? Kas turi sutvarkyti šiuos reikalus?

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, išties jūsų klausimas labai tikslus, šitam įstatyme nebandžiau akcentuoti, bet tai irgi numatoma. Teisės aktai reglamentavo, bet galbūt ne iki galo, gal pareigūnams trūko stokos ir atsakomybės. Šitam pasiūlyme numatoma ir tas, daugiausia dėl bendrabučių, kur yra daug užtvarų, kur atsarginiai arba avariniai išėjimai yra užtverti. Dabar už savavališką užtvėrimą numatomos tam tikros baudos: pirmą kartą nuo 500 iki 1000 litų, po to – nuo 1000 iki 2000 litų, ir turėtų likviduoti, ir pašalinti. Tai yra numatoma.

PIRMININKAS. V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamais kolega, jūsų noras geras ir reikalingas, tačiau jis ne taip paprastai realizuojamas. Pirmiausia aš įžvelgiu ir galimus konstitucinius pažeidimus. Visų pirma būsto neliečiamybė, butai yra privati nuosavybė, iškils didelių problemų. Aš sutinku, kad reikia spręsti problemą, bet, atvirai pasakius, Teisės ir teisėtvarkos komitete jūsų projektas bus svarstomas labai rimtai. Pateikimui, manau, reikia pritarti ir žiūrėsime, ką toliau daryti.

V.BOGUŠIS. Žinoma, Vidmantai, jūs esate absoliučiai teisus, tai kėlė ir man pačiam problemų, ar tai neprasilenkia su Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencija, ar tai neprasilenkia su mūsų Konstitucija. Bet vis dėlto, čia kalbama apie šiukšlių konfiskavimą, dėl ko sprendimą priims teismas. Ir teismas įgalios savivaldybės atitinkamą pareigūną ar pareigūnus, kurie už savo kaštus turėtų išvežti. Bet aš suprantu… Bet ką daryti tiems žmonėms, įkaitams, kad 100 žmonių turi kvėpuoti tą smarvę? Mes turime atvejį, kad net vaikučiams yra sukėlę alergijas, susirgimus. Aš suprantu, čia yra kontroversijų, bet…

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes neseniai priėmėme Psichinės sveikatos strategiją, pagal kurią turintys ypač lengvą, vidutinę psichinės negalės formą žmonės turėtų būti labiau integruojami į visuomenę ir gydomi ne specializuotose ligoninėse, iš kurių grįžus visi kaimynai ir nemažai žmonių mano, kad tas žmogus turi tam tikrą dėmę. Turėtų būti gydomi bendro profilio ligoninėse, atskiruose skyriuose, tam tikruose skyriuose, kad žmonės nebijotų gultis į tuos skyrius ir gauti pagalbą. Bet jūs esate visiškai teisus, kad reikia keisti ir Psichikos sveikatos įstatymą, mes jau studijuojame ir reikėtų tam tikrais atvejais sugriežtinti, aiškiau reglamentuoti tvarką, kada žmogus privaloma tvarka, galima sakyti jėga, izoliuojamas ir gydomas. Šitą dalyką komitetas ir ministerija jau daro, o aš siūlau pritarti po pateikimo šitam įstatymo projektui, tada kompleksiškai mes galėsime įvertinti visas aplinkybes. Galbūt būtų galima paskirti Seimo Sveikatos reikalų komitetą papildomu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Norinčių prieštarauti nėra, pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir A.Matulas siūlo Sveikatos reikalų komitetą. Pritariame? Pritariame. Svarstymo data gegužės 24 diena. Kolegos, šis klausimas baigtas.

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

 

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

Balandžio 23d.

Seimo narys Saulius Lapėnas Jurbarko rajono savivaldybėje priiminėjo gyventojus asmeniniais klausimais.

Balandžio 27d. pasibaigus darbo dienai būrys Jurbarko Liberalų ir centro sąjungos skyriaus narių ir miesto gyventojų susirinko į tradicinę pavasarinę talką prie Imsrės upelio. Talkos metu prie Imsrės upelio buvo atsodinti nuo piktavalių rankų nukentėję ąžuoliukai, paremontuoti suoliukai, nušluoti takai, dalinai atstatyta krepšinio lenta ir aikštelės tvora, perdažytos aikštelės linijos.

“Dėkoju visiems, radusiems laiko, savo konkrečiu darbu, o ne tuščiomis kalbomis apie meilę savam kraštui, prisidėti prie aplinkos gražinimo ir pratęsti LiCS skyriaus tradicijas. Nepasiduodami netvarkai ir kartu dirbdami, mes galime sukurti geresnę ateitį” – susirinkusiems padėkojo Seimo narys Saulius Lapėnas.

 

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

Balandžio 11d. Arminas Lydeka dalyvavo tarptautinėje konferencijoje “Tautinių mažumų dalyvavimas pilietinėje visuomenėje”, kurios metu diskutuota apie tai, kaip skatinti aktyvesnį tautinių mažumų dalyvavimą pilietiniame gyvenime. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Balandžio 11d. Arminas Lydeka Seime susitiko su liberaliu jaunimu. Perskaitė pranešimą, atsakė į jaunimui rūpimus klausimus.

Balandžio 12d. Arminas Lydeka Panevėžyje susitiko su visuomenės atstovais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Balandžio 13d. Arminas Lydeka dalyvavo susitikime su Tautinių mažumų bendrijų taryba. Su Tautinių mažumų atstovais aptarta ir diskutuota apie Pilietybės įstatymą, dvigubos pilietybės, užsieniečių teisinės padėties problemas.

Balandžio 14d. Arminas Lydeka susitiko su tautinių bendrijų taryba.

Balandžio 16-18d. Arminas Lydeka dalyvavo LR Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės posėdyje. Kalbėta ir diskutuota apie dvigubos pilietybės problemas.

Balandžio 19-20d. Arminas Lydeka Briuselyje dalyvavo ES Parlamentų Liberalų frakcijų vadovų susitikime.

Balandžio 22d. Arminas Lydeka dalyvavo diskusijoje apie žmogaus poilsio galimybes.

Balandžio 23d. Arminas Lydeka susitiko su Valstybės tarnautojų tobulinimosi instituto darbuotojais, vadovybe. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Balandžio 23d. Arminas Lydeka susitiko su rinkėjais Tauragėje. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Balandžio 26d. Arminas Lydeka susitiko su Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų darbuotojais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Balandžio 26d. Arminas Lydeka dalyvavo Intelektinės nuosavybės dienos minėjime.

Balandžio 27d. Arminas Lydeka Vilniuje Jono Pauliaus II gimnazijoje susitiko su pedagogais, vadovais ir vyresniųjų klasių moksleiviais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Balandžio 27d. Arminas Lydeka dalyvavo Žmogaus teisių Centro organizuotoje diskusijoje apie Žmogaus teisių užtikrinimą LR Seimo priimamuose tesisės aktuose.

Balandžio 27d. Arminas Lydeka dalyvavo Nacionalinio kongreso Lietuvos spaudos fotografijų 2007 nugalėtojo paskelbime ir auksinio kadro apdovanojimų teikimo ceremonijoje.

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas