2007-05-01 - 2007-05-31

SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2007 m. GEGUŽĖ

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

Liberalcentristai Vyriausybės veiklą vertina pagal programinių nuostatų įgyvendinimą 2007 05 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66424&p_k=1;

Liberalcentristai Europos liberalus ragina solidarizuotis su Estija 2007 05 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66461&p_k=1;

V.Bogušis: naujasis VSD vadovas turėtų būti be “sovietinio šleifo” 2007 05 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66525&p_k=1;

V.Bogušis: kodėl nepriklausomoje Lietuvoje faktas apie komunistinę praeitį yra privalumas 2007 05 08

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66653&p_k=1;

A.Čaplikas: neprarandu vilties, kad tiesioginiai merų rinkimų bus 2007 05 09

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66654&p_k=1;

LiCS: Mokslų ir studijų sistemos pertvarka neturėtų būti kosmetinė 2007 05 10

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66655&p_k=1;

A.Čaplikas: ką rodo šabloniška VSD vadovo paieška? 2007 05 10

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66700&p_k=1;

LiCS suvažiavime bus renkama partijos vadovybė ir tvirtinamos politinės gairės Seimo rinkimams 2007 05 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66925&p_k=1;

A.Lydeka: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui bus suteikti didesni įgaliojimai 2007 05 17

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66950&p_k=1;

R.Palaitis: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet rekordiškai nutolo 2007 05 18

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=66980&p_k=1;

Liberalų ir centro sąjunga pasirengusi žygiui už optimistinę ir klestinčią Lietuvą 2007 05 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67059&p_k=1;

V.Bogušis: gėdinga pabaigos pradžia 2007 05 21

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67061&p_k=1;

Seimas neuždarė durų LiCS iniciatyvai ginti smurtą šeimoje patyrusius asmenis 2007 05 22

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67124&p_k=1;

J.Ramonas: taip – konkurencingiems ūkininkams, ne - žemės spekuliantams 2007 05 22

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67125&p_k=1;

R.Palaitis: Vyriausybė turėjo būti vertinama už jos, o ne pirmtakų darbus 2007 05 22

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67138&p_k=1;

V.Bogušis: kodėl VSD vadovą norima paskirti šantažuojant? 2007 05 23

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67248&p_k=1;

A.Čaplikas: “kodėl pinigai vakare, o kėdės ryte”? 2007 05 23

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67249&p_k=1;

LiCS frakcija “egzaminuos” Ūkio ministrą dėl naujos atominės elektrinės 2007 05 24

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67271&p_k=1;

Skandalingi privatizavimai turi būti ne tik įvertinti, bet ir ištaisyti 2007 05 24

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67272&p_k=1;

A.Lydeka: vien efektingos retorikos nepakanka, reikia konkrečių veiksmų 2007 05 24

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67278&p_k=1;

Naujos atominės elektrinės projektui būtina daugiau viešumo, aiškumo ir nacionalinių interesų paisymo 2007 05 24

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67319&p_k=1;

A.Lydeka: Žmogaus teisių apsauga turėtų efektyvesnė 2007 05 28

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67407&p_k=1;

A.Lydeka: Teismai privalo atsiverti visuomenei 2007 05 29

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67444&p_k=1;

Internetinio balsavimo įgyvendinimas Lietuvoje: problemos ir perspektyvos 2007 05 29

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67453&p_k=1;

LiCS frakcija susitiks su kandidatu į VSD vadovo postą 2007 05 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67467&p_k=1;

V.Bogušis: liberalcentristai nebalsuos už P.Malakauską 2007 05 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67481&p_k=1;

A.Zuokas: priešraketinės sistemos dislokavimas Lietuvoje įmanomas tik po referendumo 2007 05 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67491&p_k=1;

LiCS: Internetiniam balsavimui – TAIP, bet gerai pasirengus 2007 05 31

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67534&p_k=1;

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

Gegužės mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė 8 posėdžius ir 2 susitikimus: vieną su Ūkio ministerijos atstovais, kitą su kandidatu į VSD generalinio direktoriaus postą. Posėdžiuose iš esmės buvo svarstomos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės, nes juose frakcijai buvo daug svarbių ir aktualių klausimų.

Gegužės 2 d. Frakcijos posėdis

Dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, R.Remeika, R.Palaitis ir A. Lydeka. Aptarta Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

Gegužės 8 d. Frakcijos posėdis

Dalyvavo: V. Bogušis, J. Čekuolis, A. Čaplikas, A. Lydeka, S. Lapėnas, R. Remeika. Frakcijoje lankėsi Ūkio ministerijos atstovai. A.Ignotas ir A.Zaremba. Svečiai frakcijos nariams pristatė AE įstatymo projektą bei atsakė į Seimo narių klausimus.

Gegužės 9 d. Fakcijos posėdis

Dalyvavo: A.Čaplikas, V.Bogušis, R. Palaitis. Aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

Frakcijos nariai susitiko su pagal LiCS sąrašą išrinktais savivaldybių atstovais.

Gegužės 10 d. Frakcijos posėdis

Posėdyje dalyvavo visi frakcijos nariai, buvo apsispręsta bendru sutarimu dėl Seimo narių Jono Ramono ir Henriko Žukausko priėmimo į Liberalų ir centro sąjungos frakciją.

Gegužės 15 d. Frakcijos posėdis

Dalyvavo: A.Čaplikas, V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Lydeka, R.Remeika, R.Palaitis, S.Lapėnas, J.Ramonas, H.Žukauskas. Aptarta Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

Gegužės 16 d. Frakcijos posėdis

Posėdyje dalyvavo: A.Čaplikas,V.Bogušis, A.Lydeka, R.Palaitis, S.Lapėnas, J.Ramonas. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

Gegužės 22 d. Frakcijos posėdis

Posėdyje dalyvavo: A.Čaplikas, V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Lydeka, R.Palaitis, S.Lapėnas, J.Ramonas, H.Žukauskas. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

Gegužės 24 d. Susitikimas su Ūkio ministru V. Navicku

Susitikime dalyvavo frakcijos nariai:V.Bogušis, R.Remeika, S. Lapėnas, J.Ramonas, H.Žukauskas, R. Šukys, A.Čaplikas, A.Lydeka, J. Ramonas, R. Palaitis. Svečiai: V. Navickas, D. Nedzinskas, A. Ignotas, A. Zuokas

Ūkio ministras V. Navickas ir VST atstovas D. Nedzinskas pristatė būsimąjį AE projektą, vėliau buvo atsakyta į Seimo narių ir svečių klausimus, vyko diskusija.

Gegužės 30 d. uždaras frakcijos posėdis

Posėdyje dalyvavo: A.Čaplikas, LiCS frakcijos seniūnas V.Bogušis A.Lydeka, R.Palaitis, S.Lapėnas, R.Remeika, J.Ramonas, H.Žukauskas.

Frakcijos nariai susitiko su kandidatu į VSD generalinio direktoriaus postą Povilu Malakausku. Po diskusijų buvo priimtas spendimas, jog balsuojant dėl P. Malakausko paskyrimo į VSD gen. direktorius LiCS frakcija susilaikys.

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

PASIŪLYMAS Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-1973)

- Internetinis puslapis: XP-1973 2007 05 04

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: tobulinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos reglamentavimą;

- Registracija 2007 05 04

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1746(2A))

- Internetinis puslapis: XP-1746(2A) 2007 05 08

- Teikia LR Seimo narys R.Remeika;

- Projekto tikslas: siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo tikslinti šiuo metu Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą draudimą rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, ir taip išvengti skirtingo galiojančio draudimo taikymo ribų interpretavimo. Siūloma įtvirtinti, jog draudimas rūkyti apima patalpas, kuriose įsikūrę restoranai, kavinės, barai, kitos viešojo maitinimo įstaigos, klubai, diskotekos;

- Registracija 2007 05 08

Seimo REZOLIUCIJOS "Dėl Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitos" PROJEKTAS (XP-2225)

- Internetinis puslapis: XP-2225 2007 05 08

- Teikia LR Seimo narys V.Bogušis ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitai;

- Registracija 2007 05 08

PASIŪLYMAS Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu ir priedu įstatymo projektui (XP-618(6))

- Internetinis puslapis: XP-618(6) 2007 05 22

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma išbraukti ne mažesnės kaip 2 metų darbo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje patirties reikalavimą specialistams įmonių, kurioms teikiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugos;

- Registracija 2007 05 22

PASIŪLYMAS Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-1690(2))

- Internetinis puslapis: XP-1690(2) 2007 05 22

- Teikia LR Seimo nariai A.Čaplikas ir V. Bogušis;

- Pasiūlymo tikslas: panaikinti Įstatymo projektu siūlomus taikyti neproporcingus išeitinės kompesacijos išmokėjimo apribojimus buvusiems politinio (asemninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams mėnesio laikotarpyje įsidarbinusiems karjeros valstybės tarnautojais;

- Registracija 2007 05 22

PASIŪLYMAS Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-2037(2))

- Internetinis puslapis: XP-2037(2) 2007 05 24

- Teikia LR Seimo nariai H. Žukauskas ir A. Čaplikas ;

- Pasiūlymo tikslas: sudaryti palankesnes sąlygas daugiabučių namų modernizavimui taip spartinant šių namų modernizavimo proecesą;

- Registracija 2007 05 24

PASIŪLYMAS Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-1948(3))

- Internetinis puslapis: XP-1948(3) 2007 05 28

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: drausti prekybą alkoholiniais gėrimais po 22 valandos įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose;

- Registracija 2007 05 24

 

FRAKCIJOS NARIŲ KLAUSIMAI IR PASISAKYMAI VYRIAUSYBĖS VALANDOS METUSeimo posėdis Nr. 287 (2007 05 03, rytinis)

Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektas Nr.XP-662(4*) (priėmimas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Ekonomikos komitetas, įvertinęs visus pasakytus argumentus dėl galimos energetinės krizės po 2010 m., atsakingai ir su azartu bandė pateikti šią poziciją išvykoje Briuselyje susitikęs su įvairių institucijų vadovais. Teikdami argumentus mes gavome iš esmės vieną atsakymą iš visų. Atominės elektrinės antrojo bloko uždarymas yra Lietuvos Stojimo sutartyje į Europos Sąjungą. Priimtas politinis sprendimas. Mūsų bandymai ekonominiais argumentais pagrįsti tokio sprendimo žalingumą arba galimybę jį keisti iš esmės nesusilaukė reikiamo dėmesio, tai jokiu būdu nereiškia, kad mums reikėtų nuleisti rankas. Tie patys argumentai mums gali padėti spręsti ateities klausimus. Būtent energetinių tiltų statyba su Vakarais, alternatyvų dujų atvedimą į Lietuvą ir būtent tokiu keliu einant paspartinti pasirengti tai galimai krizei nuo 2010 metų. Šiandien, priimdami šį politinį aktą, teisės aktą, mes iš tiesų užtrenktume duris ir duotume galimybę mūsų „neprieteliams“ mus vertinti kaip nepatikimus Europos Sąjungos narius. Todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš šį įstatymo projektą.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Jeigu galima. Gerbiamieji Seimo nariai, juk jūs visi puikiai suprantate, kad balsavimas buvo politinis, o ne ekonominis. Žmonėms, kurie kalbėjo balsuojant dėl šio įstatymo ir kurie tikėjosi nuo kažko gelbėti Lietuvą, reikėjo kalbėti prieš ketverius metus, kai vyko derybos dėl stojimo į Europos Sąjungą, kai buvo rengiama sutartis dėl stojimo į Europos Sąjungą ir valstybės vardu buvo duodami įsipareigojimai dėl bloko uždarymo.

O dabar dėl nesusikalbėjimo su Briuselio žmonėmis. Kartu tai yra ir mentalitetas. Jie mandagūs žmonės, jie dešimt kartų pasakė, kad neįmanoma grįžti atgal. Jūs norite rusiško pasakymo – eikit lauk. Jie mandagiai pasakė: „Ruoškitės naujo bloko statybai, mes negrįšime prie senojo bloko darbo pratęsimo.“ Aš jums išverčiau jų pasakymus, jeigu jūs nesupratote. Jeigu jūs suprantate vieną posakį, kaip sako kaimynai iš Rytų, tai jie pasakė: „Eikit lauk su savo kliedesiu.“

Vyriausybės metinė veiklos ataskaita

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs ne kartą ir ne du kalbėjote apie kovą su korupcija. Matyt, paskutiniu metu tos jūsų žodinės kovos dalykai neįtikino ne tiktai Prezidento, bet ir visos tautos, nes Prezidentas savo metiniame pranešime pasakė, kad žodine, o ne realia kova su korupcija mes jau visą tautą nerviname. Jūs tokį paaiškinote taip, kad Darbo partijai išėjus iš Vyriausybės korupcija sumažės savaime. Todėl norėčiau jūsų paklausti. Pirma. Ar jūs galėtumėte įvardyti, kas tuos korupcinius dalykus sukūrė, pavyzdžiui, žemės reformos, neskaidraus privatizavimo ir kitus dalykus?.. Ir ar galėtumėte pasakyti nors vieną konkretų Darbo partijos korupcijos Vyriausybėje atvejį? Toliau prašau įvardyti, kokios Vyriausybės darbo sritys yra labiausiai korumpuotos ir kodėl jūs nesiimate konkrečių veiksmų korupcijai mažinti, nors tai įrašėte į savo programą?

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

G.KIRKILAS. Aš manau, kad žodžiai, politiniai pareiškimai ir mūsų nusistatymai taip pat yra labai svarbūs. Labai svarbu kalbėti tai visuomenei, nes, kaip žinote… (Balsai salėje) Manau, kad žodžiai ir nusiteikimas šios Vyriausybės ir mūsų politiniai pareiškimai dėl šio klausimo taip pat yra svarbūs, nes, kaip žinote, šalies korupcijos suvokimo indeksas irgi priklauso nuo žmonių supratimo, kaip yra iš tikrųjų. Čia pirmas klausimas. Todėl kalbėti apie tai reikia ir reikia tam angažuotis. Kaip aš jau minėjau, daugybė sprendimų jau yra padaryti. Aišku, tai ne vienos dienos reikalas, kad atneštų rezultatų. Aš jau minėjau, kad ypač sumažėjo šešėlinė ekonomika, kuri taip pat yra susijusi su mūsų aptariama problema.

Dėl jūsų partijos problemų, aš manau, kad jūs puikiai žinote. Šiuo metu (aš nesu teisėtvarkininkas, teisėsaugininkas) vyksta tyrimas ir visi atsakymai jums bus duoti.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje)

R.ŠUKYS (LCSF). Gal galėčiau, gerbiamasis Pirmininke, atsakyti į klausimą?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Kodėl aš pasisiūliau papildyti, nes yra Vyriausybės tarpžinybinė kovai su korupcija koordinuoti komisija. Jūs žinote, yra Seimo patvirtintas priemonių planas kovos su korupcija prevencijai įgyvendinti ir tos komisijos pirmininkas esu aš. Komisija rinkosi į keletą posėdžių per visą tą laiką ir iš tiesų aš galėčiau labai konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti, kas šiai Vyriausybei pradėjus dirbti buvo padaryta sprendžiant labai konkrečius kovos su korupcija klausimus. 2006 metais dėl šio klausimo buvo priimta nemažai svarbių teisės aktų, užkertančių kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, keičiančių viešųjų pirkimų praktiką, griežtinančių bausmes korumpuotiems pareigūnams ir stiprinančių nusikaltimų, susijusių su korupcija, prevenciją. Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. gruodžio 5 d. įstatymu ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją. Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, jo tikslas – kriminalizuoti visas veikas, kurias privalomai draudžia mano minėta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją. Tai yra Vyriausybės atliktas darbas. Įvertinus Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo eigą (čia norėčiau pabrėžti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas taip pat toje komisijoje dalyvauja, dalyvauja visų Vyriausybės pavaldumo institucijų, žinybų atstovai, taip pat ir Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas), STT duomenimis, pernai įgyvendintos 49 programos priemonės, nes jie atsakingi už analizę ir pateiktą informaciją. Vyriausybei ta informacija yra pateikta. Informacija apie mūsų komisijos veiklą ir Vyriausybės nuveiktus darbus yra pateikta ir Seimo Antikorupcijos komisijai. Iš dalies yra įgyvendinta dalis tų priemonių, o neįgyvendintų yra 11 priemonių dėl įvairių priežasčių. Šiais metais sugriežtintos šios programos įgyvendinimo kontrolės priemonės. Balandžio mėnesį Vidaus reikalų ministerijoje vyko mano minėtos tarpžinybinės komisijos posėdis ir buvo nustatytos keturios prioritetinės kovos su korupcija sritys.

PIRMININKAS. Kolega… (Šurmulys salėje)

R.ŠUKYS. Atsiprašau, ar nebereikia atsakymo?

PIRMININKAS. Ačiū.

R.ŠUKYS. Jeigu reikia atsakymo, aš galiu išdėstyti labai konkrečius darbus. (Balsai salėje)

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, baigėsi savivaldos rinkimai. Laikas būtų pagalvoti apie savivaldos reformą, apie Savivaldos įstatymą, apie Savivaldos rinkimų įstatymo pakeitimus. Seimas daugiau kaip prieš pusmetį paklausė Vyriausybės nuomonės apie Savivaldos įstatymo projektą, kuriuo didinamos seniūnų teisės, išplečiamas jų finansavimas, tačiau atsakymo iki šiol nėra. Tiesioginiai merų rinkimai kol kas tiktai deklaracijoje. Aš noriu paklausti, ar Vyriausybė pasiruošusi vykdyti Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlymą likviduoti apskritis ir išplėsti savivaldos teises? Ačiū.

G.KIRKILAS. Dėl savivaldos. Projektas iš tikrųjų yra parengtas, ir mes artimiausiu metu Vyriausybėje patvirtinsim ir atsiųsim Seimui. Dėl apskričių, aš manau, kad bent jau šiais metais apskritys turi labai konkrečias funkcijas. Tai yra žemės reformos baigimas, tai labai svarbus dalykas. Vargu ar mes šiuo metu sugebėtume ir tą, ir tą padaryti vienu metu, pertvarkydami arba naikindami apskritis. Kita vertus, prašyčiau, kol nepriimtas sprendimas, aš žinau, kad ir Savivaldybių ir valdymo reformų komitetas svarsto, ir Vyriausybė svarstys, neeskaluoti šito. Labai sunku dirbti žmonėms, kuriems staiga sako, kad jų etatai rytoj arba poryt bus panaikinti. Sutarkim dėl šito, priimkim vienokį arba kitokį sprendimą. Kaip žinote, šis klausimas dėl tų apskričių yra kiekvienų Seimo ir net savivaldos rinkimų tema, kaip ir tiesioginių merų rinkimų. Nors aš asmeniškai esu įsitikinęs, jeigu kalbėtume apie tiesioginius mero rinkimus, kad ne rinkimų sistema iš esmės keičia savivaldą, o kompetencijos paskirstymas. Bet čia jau kitas klausimas, dabar nesiginčysim. Mes esam pasiruošę, jeigu Seimas norės tą daryti, šiais metais užbaigti labai sudėtingą, jūs labai gerai žinote, labai komplikuotą visą žemės grąžinimo reformą, jeigu ją iš tikrųjų galima vadinti reforma. Ją reikia kada nors baigti ir dabar pradėti vienu metu ir tą reformą vykdančių institucijų reformą, tai, aišku, būtų labai sudėtinga, mano požiūriu.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau papildyti, gerbiamasis Pirmininke.

PIRMININKAS. Taip, prašau.

R.ŠUKYS. Aš atsakingas už šį klausimą. Norėčiau pasakyti labai aiškiai: tiek dėl tiesioginių merų rinkimų, tiek dėl apskričių panaikinimo, jeigu mes kalbam apie panaikinimą, reikalingos Konstitucijos pataisos. Mes ministerijoje labai atidžiai įvertinome visą Prezidento pranešimą ir išsakytas tezes ir siūlymus. Siūlymas buvo taip pat ir Seimui spręsti šį klausimą dėl apskričių panaikinimo. Vyriausybė ir ministras, ir ministerija neturi Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės. Ir dar baigiant programoje, kurią patvirtino Seimas, Vyriausybės programoje, apskričių panaikinimas nebuvo numatytas, o buvo numatytas apskričių funkcijų perdavimas savivaldybėms, ir tai yra vykdoma pagal patvirtintą Vyriausybės priemonių planą metodiškai, tai yra numatyta ir daroma. Jeigu Seime bus pakeista Konstitucija, Vyriausybė vykdys Konstitucijos nuostatas. Čia reikia plataus politinio sutarimo. Ačiū.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis premjere, savo ataskaitoje jūs minėjote, kad viršplanines biudžeto pajamas lėmė šešėlinės ekonomikos sumažinimas, po to šiek tiek vėliau paminėjote, kad šešėlinės ekonomikos mažinimą lėmė gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas. Premjere, prašau pasakyti, visiškai sutikdamas su jūsų mintimi, noriu paklausti, ką jūs manote apie tolesnį ir spartesnį gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, kaip siūlo liberalcentristai ir kaip siūlo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus? Ačiū.

G.KIRKILAS. Matote, analizė rodo, mes dar analizuosime, žiūrėsime, kokia bus padėtis, ne vien tik mokesčių surinkimą gerina pajamų mokesčio mažinimas. Vis dėlto ir sumažino tam tikra dalimi pajamas, kaip suprantu. Kaip žinote, mūsų įsipareigojimas yra prie tokio mažinimo grįžti šių metų pradžioje, kai matysime, kaip vyksta biudžeto surinkimas. Tai yra vienas dalykas.

Kitas dalykas. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ypač tie, kurie mus visą laiką skatinate mažinti mokesčius, tai tada įsipareigokime Vyriausybei nedaryti didžiulio spaudimo, kurį daro visas Seimas ir atskirai paėmus Seimo nariai, didinti išlaidas. Jeigu jau mes dėl to sutarėme, tai būkime nuoseklūs. Nes, viena vertus, mes daug kur kalbame apie mokesčių mažinimą, aš suprantu, tai yra aktualu, reikia didinti mūsų konkurencingumą, patrauklumą investicijoms ir panašiai. Bet turėkime omeny, ar daugelį projektų, labai mums svarbių, tarp jų ir aukštojo mokslo reformą, mes galėsime visiškai finansuoti. Todėl čia yra lazda su dviem galais. Mes turime priimti labai protingą sprendimą. Galbūt sumažinti mažesniu procentu, tai tą mes svarstome. Atsakant jums į klausimą – taip, šis klausimas dar yra darbotvarkėje, sprendimas dar nepriimtas.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Norėčiau padėkoti finansų ministrui už objektyvumą, ko negalėčiau pasakyti apie Ministro Pirmininko kalbas. Nėra objektyvumo, kai korupcija kaltinama tik Darbo partija ir neatsakoma į mūsų partijos pirmininko pateiktus klausimus. Tikiuosi, kad atsakysite į mano. Noriu pacituoti jūsų programos vieną pastraipą. „Per artimiausius keturis darbo mėnesius priimti sprendimus, būtinus tiesioginiams mero rinkimams įteisinti ir būtinus apskričių administracijoms reformuoti paliekant joms regioninių projektų rengimo, vykdymo ir koordinavimo funkcijas.“ Praėjo ne keturi mėnesiai, beveik metai, deja, sakyčiau, yra atvirkščiai daroma. Netgi Vidaus reikalų ministerija pateikė įstatymo projektą, pagal kurį funkcijos didinamos, tai nusikaltimų prevencijos, programų rengimo funkcijos. Kas konkrečiai padaryta? Noriu, kad jūs pats atsakytumėte, jūs esate ne tik Ministras Pirmininkas, bet ir Socialdemokratų partijos vienas iš vadovų. Vakar Seimo Pirmininkas pasakė, kad reikia politinio sutarimo dėl tiesioginių merų rinkimų, dėl savivaldybių savarankiškumo. Kodėl nevyksta tie politiniai susitarimai? Darbo partija tikrai palaikytų. Prezidento poziciją žinot, vadinasi, galima eiti į Seimą ir priimti atitinkamus sprendimus. Kas konkrečiai padaryta, nes ataskaitoje išvis nieko nėra parašyta, klausiu jūsų asmeniškai.

R.ŠUKYS. Aš taip pat norėčiau papildyti, nes abi šios programinės nuostatos, kurios įvardytos klausime, yra priskirtinos Vidaus reikalų ministerijos kompetencijos sričiai, juo labiau kad Liberalų ir centro sąjungos siūlymu tai buvo įtraukta ir į programą. Noriu pasakyti, kad tokie sprendimai, kaip juos galima teisiškai, pagal Konstituciją, pagal Vyriausybės įstatymą, pagal Seimo statutą priimti, bus priimti. O Vyriausybės galia yra priimti sprendimus, per keturis mėnesius jie ir buvo priimti, t. y. įtraukta į programos įgyvendinimo priemonių planą, kuris tvirtinamas… per tris mėnesius, ir tas buvo padaryta. Yra pavesta institucijoms pagal kompetenciją parengti reikiamus įstatymų projektus, jie yra parengti, taip pat ir dėl tiesioginių merų rinkimų, ir mes pakartotinai pateiksime Seimui įstatymų pakeitimų nuostatas. Jos yra Vyriausybės Strateginio komiteto svarstomos ir šiek tiek skiriasi nuo Seimo jau svarstytų, pono J.Sabatausko ir grupės Seimo narių teiktų nuostatų dėl tiesioginių merų rinkimų. Tikiuosi, kad šį kartą Seimas, skirtingai nuo ankstesnio projekto, pritars, jeigu nepritars, noriu pakartoti, kad kitos išeities, kaip keisti Konstituciją ir numatyti Konstitucijoje kartu su galių paskirstymu, kas yra taryba, kas yra meras, ar tai yra vykdomoji institucija, ir kaip jis yra renkamas, kitos išeities nebus. Bet jeigu Seimas pritars Vyriausybės pateiktam, ministerijos parengtam įstatymo projektui (jis yra parengtas) tiesioginiai merų rinkimai per kitus rinkimus bus galimi tokie, kaip tai įmanoma sureguliuoti įstatymais.

Dėl apskričių funkcijų. Taip pat buvo per tris mėnesius į priemonių planą numatytos visos institucijos, nes yra daug šakinių institucijų interesų ir žinybinės kompetencinės, visos žinybinės institucijos pagal kompetenciją turi parengti teisės aktus (numatyti terminai) dėl funkcijų perdavimo savivaldybėms. Tas vyksta etapais. Kai kurios funkcijos, globos įstaigoms…

PIRMININKAS. Ačiū, kolega.

R.ŠUKYS. Atsiprašau, gerbiamasis Pirmininke, aš noriu baigti atsakymą.

PIRMININKAS. Buvo klausimas Ministrui Pirmininkui.

R.ŠUKYS. Taip pat ir man. Aš prisiimu atsakomybę. Visi įstatymų projektai bus Seimui pateikti, tikimės palaikymo. Ačiū.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Norėčiau paklausti kultūros ministro. Iš tikrųjų, manau, sutiksite, jog kalbėti apie žmonių gyvenimo kokybę, ypač gyvenančių regione, be pokyčių regioninės kultūros srityje iš esmės negalima. O ataskaitoje aš tinkamo dėmesio regioninei politikai, vientisos politikos tikrai neradau. Jau nekalbant apie tai, kad užmokestis už darbą įšaldytas, meno kolektyvų vadovų situacija problemiška. Galėtume vardinti ir vardinti. Taigi be tam tikrų fragmentų, vienos ar kitos programos, kurių finansavimu gali pasinaudoti ir regionų kultūros darbuotojai bei gyventojai, faktiškai nėra. Klausimas būtų toks. Ar yra numatomi kažkokie veiksmai? Jeigu yra, tai kokie, kad atsirastų vientisa regioninės kultūros politika? Dėkoju.

J.JUČAS. Labai ačiū jums už klausimą. Mūsų 14-oji Vyriausybė, kartu ir Kultūros ministerija, vienu iš prioritetu laiko regioninę kultūros politiką. Tą aš esu ne kartą minėjęs. Galėčiau keletą minčių, kurios galbūt bendroje ataskaitoje šiek tiek „išplaukia“ ir viena šalia kitos nesudėtos… buvo padaryta. Rugsėjo 21 dieną Vyriausybės nutarimu patvirtinta Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos programa, kurios daugelį projektų ministerija finansavo ir 46 projektai buvo skirti regionams.

Toliau. Konkurso būdu atrinko 106 projektus, kuriems skirta 372 tūkst. 300 litų. Iš viso programai – pusė milijono litų. Regionams buvo 372. Pasirengimo dainų šventėms programa yra nauja. Pagal ją savivaldybių mėgėjų kolektyvams atnaujinti tautiniai kostiumai ir instrumentai. 2006 metais pagaminta apie 300 kostiumų, 2007 metais šiai programai įgyvendinti skirtas milijonas litų. Kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų įsakymu yra patvirtinta Dainų švenčių tęstinumo programa, Etninės kultūros plėtros valstybinė programa. 2006 metais Kultūros ministerija finansavo 202 projektus (per pusę milijono litų) ir 2007 metais jau finansavo 161 – 0,6 mln. litų su trupučiu.

Kultūros centrų modernizavimo programa. 2006 metais renovuoti keturi kultūros centrai, 2007 metais į Investicijų programą įtraukti 27 kultūros centrai. Darbų sąmatinė vertė – 19 milijonų litų. Muziejai modernizuoti, bibliotekos rajonuose yra renovuotos ir vis tenka dalyvauti atidarymo iškilmėse. O didžiuosiuose miestuose tai vyksta kur kas lėčiau.

Būtų galima dar daug kalbėti. Taip pat Regionų kultūros plėtros programai 2007 metais skirta beveik 2 mln. litų ir iki gegužės 1 dienos projektų vykdytojams jau pervesta 1,2 mln. litų.

Aišku, jūs teisingai pastebėjote ir Prezidentas savo metiniame pranešime dėl kultūros srities pasakė, kad reikia dar daugiau dėmesio skirti regionams. Galbūt ministerija gana greitai visas programas, kurios susijusios su regionais, tiesiog sujungs į vieną paketą, kad tiek Seimo nariai, tiek mūsų piliečiai galėtų matyti. Važinėjant po rajonus ir šnekant su regionų kultūros žmonėmis aiškėja, kad jie pradeda matyti, tiesa, nedidelius, bet pirmus mūsų Vyriausybės žingsnius, skirtus regioninei politikai.

 

Seimo posėdis Nr. 288 (2007 05 03, vakarinis)

Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2115 (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2115. Pranešėjas – gerbiamasis A.Čaplikas, Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas. Gerbiamasis vicepirmininke, kviečiu jus į tribūną.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau iš esmės žinau ir pastabas, ir priekaištus teikiamam įstatymo projektui. Šiandieninę situaciją jūs turbūt gerai žinote – po Valstybės kontrolės atlikto audito ir iš esmės nustatytų valstybės valdymo funkcijų perdavimo viešosioms įstaigoms susidarė paradoksali situacija – ministerijos ir žinybos pradeda vykdyti Valstybės kontrolės rekomendacijas ir po truputį likviduoti viešąsias įstaigas, kurios iki to laiko vykdė valstybės valdymo funkcijas.

Procesas vyksta labai įdomiai, t. y. likviduojama arba reorganizuojama viešoji įstaiga, darbuotojai yra atleidžiami, jiems išmokama išeitinė kompensacija ir po kurio laiko tie patys darbuotojai jau konkurso būdu, bet dažniausiai tie patys darbuotojai, būna grąžinami į tas pačias pareigas. Šiuo atveju aš siūlau, nesakau, tobulą išeitį, bet siūlau vieną iš išeičių. Galbūt svarstydami komitete surasime kitą. Tai, kas šiandien vyksta, mano manymu, tikrai nėra nei racionalu, nei protinga. Suprantu, kad priekaištas, jog mes išbalansuojame Valstybės tarnybos įstatymą, yra rimtas. Kita vertus, dabar matyti tai, kas vyksta, ir į tai nekreipti dėmesio… Jeigu žinybos ir ministerijos pradės stropiai vykdyti Valstybės kontrolės rekomendacijas, tai tokių viešųjų įstaigų, likviduojamų arba reorganizuojamų į biudžetines įstaigas ir organizacijas, bus daug, ir jos vykdys viešojo administravimo funkcijas. Tokiu atveju biudžetinės lėšos bus išmokamos tiems patiems žmonėms, kurie grįš po kurio laiko, t. y. po mėnesio ar po dviejų, į tas pačias pareigas, tik truputėlį kitu pavadinimu.

Man visą laiką kyla toks klausimas, kaip šitos valdymo funkcijos ar viešojo administravimo funkcijos yra atliekamos du mėnesius? Nes tas procesas nuo likvidavimo reorganizavimo iki naujos įstaigos, vadinkime, viešojo administravimo įstaigos įsteigimo ir priėmimo žmonių į pareigas trunka mažiausiai mėnesį, šiaip greičiausiai 2–3 mėnesius. Taigi kokios valstybės valdymo funkcijos, kurių tris mėnesius niekas neatlieka?

Mano siūlymas toks: numatyti galimybę į biudžetines įstaigas… pertvarkomos viešosios įstaigos darbuotojams, taip pat biudžetinės įstaigos, nevykdžiusios viešojo administravimo funkcijų, pertvarkomos į viešojo administravimo biudžetinę įstaigą, darbuotojams tapti valstybės tarnautojais be konkurso, taip užtikrinant ne tik šių įstaigų darbuotojų teises, bet ir pertvarkomų įstaigų veiklos tęstinumą. Nesakau, kad sprendimas tobulas, nesakau, kad jis idealus, bet šiandien situacija paradoksali. Mes faktiškai tuščiai mėtome pinigus. Tie patys žmonės, gavę išeitines kompensacijas, po kiek laiko sugrįžta iš esmės į tas pačias pareigas. Štai toks mano siūlymas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už įstatymo projekto pateikimą. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia L.Sabutis. Ruošiasi V.Volčiokas. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Aš tik norėjau pasiteirauti. Gal pranešėjas, perskaitęs ir geriau susipažinęs su Teisės departamento išvadomis, kurių yra net 5 puslapiai dviem straipsniams, atsiimtų tuos siūlymus ir negaišintume daugiau šiandien laiko? Štai koks klausimas: jūs tartum siūlote tą problemą išspręsti, bet galiojantys Valstybės tarnybos, Viešojo administravimo įstatymai ir atskiri Darbo kodekso straipsniai visiškai kitaip reglamentuoja, kaip tapti valstybės tarnautoju, arba nutraukti darbo santykius pagal darbo sutartį. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto tikslinga dar pasvarstyti, kaip spręsti šiuos klausimus? Jeigu spręstume taip, kaip jūs siūlote, ar nemanote tada teikti ir kitų įstatymų pataisas?

A.ČAPLIKAS. Aš iš pradžių sakiau, kad svarstymo metu, pone Liudvikai, komitete mes galėtume surasti ir kitų sprendimų. Aš įsipareigojau pateikti ir kitas reikalingas pataisas. Na, o kaip sako jūsų frakcijos narys ponas S.Pečeliūnas, Teisės departamento sprendimai jam kažkodėl dažnai kelia labai daug abejonių. Šiuo atveju aš nemanau taip, kaip ponas S.Pečeliūnas, manau, kad pastabos teisingos, galima į jas atsižvelgti, reikia įvertinti, privalu, bet nematyti problemos, pone Liudvikai, kai išmetamas ne vienas biudžetinis litas, ne du litai, ne 100 litų ir ne 1000 litų, tuomet pasiūlykite kitą kelią. Mes faktiškai išmokame žmonėms šimtus ir milijonus litų, jeigu sudėsime tiek įstaigų, kiek reikės pertvarkyti. Pažiūrėkite Valstybės kontrolės išvadas, auditas padarytas, pažiūrėkite, kiek įstaigų prie Ūkio ministerijos, prie Aplinkos ministerijos, kiek viešųjų įstaigų yra prikurta prie apskričių, jos vykdo valstybės valdymo ir administravimo funkcijas, o jas pagal rekomendacijas reikės reorganizuoti įtraukiant į valstybės tarnybą. Tai žinote, kiek mes turėsime tokių išmokų iš biudžeto? Tai nebus vienas milijonas litų. Pasiūlykite kitą, geresnį sprendimą. Aš nesakau, kad jis yra teisingas, bet problema egzistuoja. Tam yra komitetas, tam esame mes ir galvokime, kaip daryti toliau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia V.Volčiokas. Ruošiasi V.Baltraitienė. Prašom.

V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų problema aktuali. Aš nebūsiu toks griežtas, kaip gerbiamasis kolega Liudvikas. Gal atsakytumėte į tokį praktinį klausimą. Pereinant į valstybės tarnybą tie darbuotojai turės turėti ir atitinkamą kvalifikaciją, ir įgūdžius. Mano klausimas štai toks. Nuo kada tada bus skaičiuojamas valstybės tarnautojo stažas? Ar kada jis pereis, ar jam bus įskaitytas tas laikotarpis, kai jis dirbo viešojoje įstaigoje? Ar bus įskaitomas tas stažas?

A.ČAPLIKAS. Aš manau, ne. Tai yra nuo to laiko, kai jis taps valstybės tarnybos tarnautoju, nuo tada ir bus skaičiuojamas darbo stažas. Juk niekur mes čia nedingsime. Jeigu jis šiandien dirba viešojoje įstaigoje, kuri yra likviduojama ir reorganizuojama, ir po konkurso jis tampa valstybės tarnautoju, tai stažas yra skaičiuojamas nuo to laiko, kai jis priimamas į valstybės tarnybą. Taip ir čia. Šiuo atveju mes šnekame apie pačią tapimo valstybės tarnautoju procedūrą. Mes tik tą išlygą darome, kad jam nebūtų taikomos viešojo… Valstybės tarnybos įstatymo numatytos procedūros priimant į darbą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė V.Baltraitienė, ruošiasi S.Pabedinskas.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš turiu abejonę ir norėčiau paklausti jūsų. Kodėl šio klausimo neteikia Vyriausybė, nes ji iš tiesų yra suinteresuota? Iš esmės viešosios įstaigos yra prie ministerijų. Ar nebijoma, kad konkurse gali dalyvauti jauni žmonės, nauji žmonės ir jie ateitų į tą sistemą?

Dabar jiems kelias yra visiškai užkertamas. Lyg dejuojame, kad neturime valstybės tarnautojų, ypač jaunų žmonių, bet jiems užkirsime kelią patekti į valstybės tarnybą. Kas nustatys, ar žmogus, dirbantis viešojoje įstaigoje, atitinka valstybės tarnautojo reikalavimus, jeigu būtų šitaip?

A.ČAPLIKAS. Ta žinyba, kuri priiminėtų šiuo atveju į darbą. Vidaus reikalų ministerija yra aiškiai išdėsčiusi kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybės tarnybos žmogus. Aš sutinku su jumis, kad naujų žmonių atėjimas į valstybės tarnybą yra problema, arba judėjimas karjeros laiptais – iš tikro egzistuojanti problema. Tam tikra prasme ir mūsų valdymo sritis serga ta įsisenėjusia liga. Bet nemanau, kad šia. Nes aš žinau, aš mačiau, kai dvi viešosios įstaigos (turėjau dokumentus) buvo pertvarkytos. Tie patys žmonės per du mėnesius pasiėmė išeitines pašalpas, sugrįžo lygiai į tas pačias pareigas. Praktikoje vis tiek būna tas pats rezultatas. Sakau, žmonėms yra išmokamos išeitinės kompensacijos. Ir šiuo atveju du mėnesiai. Man buvo įdomu, ką mes rašome, kas tuo metu tas funkcijas atlieka, nes kol kreipimasis eina į Vidaus reikalų ministeriją, kol grįžta sutikimas, organizuojamas konkursas – tai čia geriausiu atveju, jeigu ministerijos sekretorius yra gudrus. O jeigu jis vangesnis, tai ir keturis mėnesius gali sugaišti. Kokia čia funkcija, reikia priimti žmogų, keturis mėnesius jos niekas nevykdo. Tai irgi yra paradoksas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega S.Pabedinskas. Gerbiamasis Skirmantai, susikoncentruokite. Ruošiasi V.Bukauskas. Prašom.

S.PABEDINSKAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Tai labai svarbus klausimas. Tai, ką išdėstė pranešėjas, man atrodo, turėjome priimti ne šiandien, o galbūt jau prieš porą trejetą metų. Visur girdime, kad tie pinigai taip mokami, ir didelės sumos. Gal jūs galite pasakyti kiek. Jau nebe šimtus tūkstančių, turbūt milijonus sumokame papildomų pinigų, kai žmogus pereina, lyg ir niekur neišėjo, ta pati kėdė, ta pati darbo vieta, o pinigėliai sumokami.

Dėl jaunų žmonių čia kolegė šnekėjo. Aš manyčiau, gal tie jauni žmonės turi galimybę. Juk jeigu žmogus, kuris dirbo, prastai dirbo, vadovas turės galimybę jį atleisti. Turbūt. Čia ponia V.Baltraitienė davė mintį. Iš tikrųjų kartų kaita neužprogramuojama. Bet šiaip nepaisant to, ką jūs atsakysite, iš tikrųjų yra labai sveikintinas dalykas, jeigu mes tokią pataisą padarytume.

A.ČAPLIKAS. Na, aš pritariu mintims, atsakydamas į ponios Virginijos klausimą. Vyriausybės pozicija. Aš manau, mes galėsime paklausti ir Vyriausybės pozicijos. Aš manau, šiuo atveju ministerijos ir apskritys turėjo būti labiau susirūpinusios negu mes ir jos turėjo apie tai šnekėti pirmosios. Bet joms turbūt paprasčiau šiuo atveju nesukti sau galvos, daryti reorganizacijos procesą išmokant kompensacijas, skelbiant konkursus ir tuos pačius žmones priimant. Man sunku pasakyti, kodėl ministerijos to nedarė.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega V.Bukauskas. Prašom.

V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Na, aš norėčiau paprieštarauti ir pritarti kolegos Liudviko pasakytoms mintims. Aš manau, kad viena pataisa iš esmės problemos neišspręsime. Jūs pats, kaip autorius, sutinkate, kad tą klausimą turi spręsti Vyriausybė. Ji yra atsakinga, atskaitinga ir Vyriausybės programoje yra numatomas vienas iš tokių teiginių korupcijos šaltiniams mažinti. Kaip ir jūs teigiate, tos viešosios įstaigos, dubliuojančios biudžetinių įstaigų… departamentai ir visi kiti, kur sunaudojami šimtai milijonų, o visuomenei poreikio… nėra matomo veiksnio šiandien, ir susidaro vaizdas, kad vis dėlto šios įstaigos įsteigiamos tam, kad būtų priglaudžiami savi, lojalūs, palankūs piliečiai. O išsilavinusi, perspektyvi jaunoji karta neturi (…) šių institucijų atėjimui. Kaip jums atrodo? Vis dėlto manyčiau, kad Seimas turėtų priimti nutarimą, kreipimąsi į Vyriausybę, kaip planuoja spręsti šį klausimą.

A.ČAPLIKAS. Vėlgi yra dvi problemos. Tikrai sutinku, tarkime, jaunų arba naujų žmonių atėjimas į valstybės tarnybą, galimybė jiems daryti karjerą. Čia mes sprendžiame (mano pataisoje siūloma) truputėlį kitas problemas. Aišku, jos tarpusavyje šiek tiek koreliuojasi. Aš nepretenduoju į idealią tiesą arba mano sprendimą, patį teisingiausią. Bet mums, kaip Seimui ir kaip Seimo nariams, nematyti egzistuojančios problemos, manau, nederėtų. Mes ne pirmą kartą rodome iniciatyvą ir bandome kaip Seimo nariai realizuoti arba išspręsti tuos trūkumus, kuriuos matome.

Siūlymas paprastas. Aš siūlau iš tikrųjų pritarti, po to komitetas galės nagrinėti, galės žiūrėti, taisyti. Kitos reikalingos pataisos gali būti vėl sprendžiamos. Niekur mes nuo to nepabėgsime. Ši problema atsirado tada, kai Valstybės kontrolė atlikusi auditą nustatė, jog kai kurios viešosios įstaigos, įsteigtos prie ministerijų, apskričių, taip pat ir prie savivaldybių, atlieka valdymo funkcijas. Buvo pasiūlyta rekomenduoti reorganizuoti jas į valstybės tarnybos institucijas. Štai šis reorganizavimo procesas dabar ir vyksta. Mano siūlymas – sušvelninti šį procesą, pasiūlyti protingiau.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1628 (pateikimas)

Taigi vienas iš paskutinių mūsų darbotvarkės klausimų, darbotvarkės 2-11 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1628. Pranešėjas – kolega V.Bogušis. Prašom, pone Vytautai, kviečiu į tribūną.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė būtų tokia, kad po žodžių „Prezidento“ įrašome žodžius „ir jo patarėjų, Seimo Pirmininko ir jo patarėjų, Ministro Pirmininko ir jo patarėjų, ministrų ir jų patarėjų, savivaldybių merų ir jų patarėjų“. Čia svarbu priminti, kad tik tos privačių interesų deklaracijos, kurios yra skelbiamos viešai, pateikiamos Valstybinei etikos komisijai. Kitos yra saugomos valstybės ar savivaldybės institucijose, kuriose dirba deklaracijas teikiantys asmenys. Norėdama ir remdamasi keičiamu įstatymu Valstybinės etikos komisija turi teisę motyvuotu sprendimu viešai skelbti kitų asmenų, nepatenkančių tarp 10 straipsnio 1 dalies įtvirtintų subjektų, privačias deklaracijas. Toks sprendimas priimamas tik tuomet, kai nagrinėjamas galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Tokia susiklosčiusi praktika, kai ne Valstybinė etikos komisija, o žiniasklaida pirmoji ima kelti į viešumą aukštų šalies pareigūnų galimo viešųjų ir privačių interesų konfliktų faktus, yra ydinga ir menkina pasitikėjimą šia kontrolę turinčia ir ją vykdančia valstybės institucija. Realiai siekiant vis dažniau deklaruojamo skaidrumo ir viešumo principų įgyvendinimo, taip pat tikint, jog galimybė kiekvienam viešai susipažinti su tam tikrų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų deklaracija būtina kaip prevencinė priemonė dėl galimų piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi, įstatymo projektu siūloma papildyti, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas asmenų, kurių privačių interesų deklaracijos skelbiamos viešai, sąrašas įtraukiant Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, ministrų patarėjus, taip pat savivaldybių merų patarėjus. To įstatymo redakcija skambėtų taip: „Respublikos Prezidento ir jo patarėjų, Seimo Pirmininko ir jo patarėjų, Ministro Pirmininko ir jo patarėjų, ministrų ir jo patarėjų, savivaldybių merų ir jų patarėjų (tekstą praleidžiu) būtų skelbiami viešai“. Šiandien nėra viešo skelbimo.

PIRMININKAS. Baigėte pristatyti įstatymo projektą?

V.BOGUŠIS. Taip.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Pupinis. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, turbūt matėte Teisės departamento išvadas dėl pačios formuluotės. Čia išvardyti valstybės politikai ir politinio pasitikėjimo pareigybės, bet aš norėčiau konkrečiai paklausti. Kodėl nėra įtraukta savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybė, nes ji yra labai svarbi?

V.BOGUŠIS. Administracijos direktorius, ką aš minėjau, deklaruoja viešuosius ir privačius interesus, tačiau jo deklaracijos lieka deklaruojamoje institucijoje. Išties ką jūs kalbate, ko gero, būtų galima, kad būtų viešai deklaruojama. Čia turima omeny Prezidento patarėjų, Seimo Pirmininko patarėjų, Ministro Pirmininko patarėjų. Jie visi deklaruoja. Bet, kaip aš aiškinamajame rašte sakiau, lieka deklaruojamoje institucijoje, nėra skelbiama viešai. Jeigu jūs pažiūrėtumėte, gerbiamasis kolega, kada yra įregistruotas šis projektas, tai 2006 m. rugsėjo mėnuo, kai prasidėjo tam tikri Turniškių procesai ir panašiai. Kad preventyviai užkirstume kelią, taip ir pateikta, bet aš sutikčiau, galima, ko gero, ir plačiau išplėsti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti dėl to išplėtimo. Kalbant apie politinio pasitikėjimo figūras, yra dar dvi pozicijos. Ar jūs nemanytumėt, kad reikėtų jas irgi įtraukti? Tai yra viceministrai, kurie politinio pasitikėjimo figūros, ir vicemerai, kurių irgi yra daug ir kurie visi yra politinio pasitikėjimo figūros.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, dėl vicemerų aš jums negalėčiau atsakyti, bet dėl viceministrų yra taikoma ta kategorija ir jų yra viešai skelbtina. Čia nėra problemos. Dėl vicemero aš išties negalėčiau į tai atsakyti. Mane pataiso, kad irgi viešai skelbiami. Vadinasi, čia nėra problemos.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui V.Bogušiui už įstatymo projekto pateikimą. Taigi nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu, jeigu nėra nuomonės prieš? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Dėl komitetų pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo datos? Kitų pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jūsų ir tiek Lietuvos, tiek pasaulio visuomenės dėmesiui pareiškimas pavadinimu „Liberalcentristai Europos liberalus ragina solidarizuotis su Estija“.

„Liberalų ir centro sąjunga su dideliu nerimu stebi kaimyninės valstybės provokuojamus neramumus Estijoje, kai pagarbi ir civilizuota karių palaikų perkėlimo operacija faktiškai buvo paversta riaušėmis bei tikros ar tariamos tautinės nesantaikos kurstymu. Liberalų ir centro sąjunga pareiškia, kad pritaria Estijos Vyriausybės pozicijai dėl paminklo sovietiniams kariams perkėlimo iš sostinės centro į karių kapines ir laiko visiškai nepriimtinu Rusijos vadovybės elgesį, kuris iš esmės vertintinas kaip kišimasis į Estijos Respublikos vidaus reikalus.

Liberalų ir centro sąjunga laiko būtinu reikalu pareikšti, kad nuoširdžiai palaiko savo seseriškąją ar broliškąją Estijos reformų partiją (ji yra visateisė liberalų internacionalo ir t. t. narė), ypač Reformų partijos pirmininką Estijos premjerą Andrusą Ansipą, ir linki stiprybės bei tvirtumo atsilaikyti prieš su gerais tarpvalstybiniais santykiais ir demokratinėje Europoje priimtinais principais nesuderinamą organizuotą spaudimą.

Liberalų ir centro sąjungos įsitikinimu, pastarųjų dienų išpuoliai prieš Estiją yra išpuoliai prieš visą Europos Sąjungą, todėl mūsų partija kreipiasi į visas liberalias partijas Europoje, taip pat Europos Parlamento liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakciją, ragindama liberalių pažiūrų politikus nedviprasmiškai įvertinti pastarųjų dienų įvykius Estijoje“. Ačiū už dėmesį.

 

Seimo posėdis Nr. 291 (2007 05 10, rytinis)

Vyriausybės valanda

D.BEKINTIENĖ (TSF). Mano toks pasikartojantis klausimas vidaus reikalų ministrui gerbiamajam R.Šukiui, bet jis šį kartą adresuojamas ir finansų ministrui.

Aš norėčiau paklausti apie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimą savivaldybėse, o konkrečiai seniūnijose. Ir dėl šios funkcijos, valstybės deleguotos funkcijos, finansavimo. Prieš porą dienų Vilniaus miesto savivaldybėje nereaguojant ar formaliai reaguojant į jų raštus, kaip didžiausios savivaldybės, kur yra 21 seniūnija su 30 tūkst. gyventojų kiekvienoje, buvo kalbama apie jūsų, abiejų ministrų, patvirtintą metodiką, kur šia deleguota funkcija išvestas kažkoks vidurkis, vienodas kaimų seniūnijoms ir miestų seniūnijoms. Iš esmės Vilniaus mieste šią funkciją vykdys darbuotojai, gaudami 72 litų priedą. Kitaip tariant, kai buvo įstatyme… negaus nei atlyginimo, nei etatų. Valstybės deleguota funkcija iš Migracijos tarnybos persimetė į seniūnijas, pinigai nusėdo Policijos departamente, o funkcijas neatlygintinai, kaip ir visada (jau antras valstybės deleguotas funkcijas), vykdys seniūnijos.

Gerbiamieji ministrai, ar jūs matote čia problemą, ar jūs manote, kad ir pažymų išdavimą, ir šią funkciją seniūnijos privalo vykdyti neatlygintinai? Ir kaip jūs priversite šiuos darbuotojus dirbti be užmokesčio?

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą. Klausimas jau ne kartą buvo man užduotas, todėl aš tikrai atskirai domėjausi ta problema. Noriu pasakyti, kad tas įkainis, kuris buvo patvirtintas, buvo derintas su Finansų ministerija, taip pat ir su Savivaldybių asociacija, ir tai buvo padaryta dar praeitų metų pradžioje. Savivaldybės tuo metu sutiko ir paskaičiavo atitinkamai, kiek jiems reikės darbuotojų. Nustatyti seniūnijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ar etatų skaičių nei mano, kaip vidaus reikalų ministro, nei finansų ministro ir apskritai ne Vyriausybės kompetencija. Savivaldybės gauna konkrečias sumas, kurios buvo, iš tiesų jūs teisi, vidurkis paskaičiuotas už vieną, išvedant deklaravimo faktą, kiek sudaro sąnaudos ir kiek laiko užima, pinigai skiriami savivaldybėms, o kaip savivaldybės sprendžia – ar priima naujus žmones seniūnijose, ar esamus žmones panaudoja, įvertinę jų atliekamas funkcijas ir darbo apimtį, tai yra savivaldybės kompetencijos klausimas.

Taip, šiandien mes gavome ir Vilniaus savivaldybės, ir kitų miestų savivaldybių, ypač po savivaldybių rinkimų, ten, kur pasikeitė merai, raštus, kur jie įspėja, kad tų lėšų nepakanka. Aš daviau nurodymą perskaičiuoti dar kartą ir įvertinti. Vis dėlto per metus pasikeitė situacija ir tai lėmė įvairūs faktoriai. Ta prasme, ar ta lėšų suma yra pakankama, ar funkcija bus tinkamai atliekama. Gavę visą informaciją, mes matysime, kiek yra pagrįsti tie nuogąstavimai, teiksime siūlymus Finansų ministerijai ir Vyriausybei, jeigu matysime, kad yra toks poreikis ir tai yra tikslinga, dėl papildomų lėšų skyrimo. Bet pats principas nesikeis. Nes aš bijau, kad ir paskyrus papildomų lėšų savivaldybės bandys taupyti. Ir tą, ką jūs sakote, problema liks, nes seniūnijų darbuotojai papildomo darbo užmokesčio negaus. Tai yra savivaldybės kompetencija, kaip jie tuos pinigus panaudoja.

Šiuo atveju manau, kad neteisingai savivaldybėje apsispręsta, ką daryti su etatų skaičiumi, kam pavesti tą funkciją vykdyti, nes tą, ką jūs minėjote kaip blogą pavyzdį, kad priemoka nedidelė, o žmogui darbo krūvis padidėja, tai yra grynai savivaldybių ir seniūnijų darbo organizavimo trūkumas. Į tai mes atkreipsime visų dėmesį. Artimiausiu metu kviesimės merus į Vidaus reikalų ministeriją ir atkreipsime visų savivaldybių dėmesį, kad jie irgi peržiūrėtų savo darbo organizavimą. Čia nėra vien pinigų klausimas.

Baigdamas noriu pasakyti, kad ir su kitom funkcijom perduodant jas, ką mes perduodame dabar iš apskričių, deja, aiškėja labai paradoksali ir įdomi situacija, kad perdavus funkcijas savivaldybėms, to labai pageidavo savivaldybės, jos prašo du ar tris kartus didesnio finansavimo, negu dabar ta funkcija yra vykdoma ir finansuojama, kai ji yra vykdoma apskrityse. Jie sako, kad jiems reikės tai funkcijai atlikti daugiau etatų negu dabar apskritys atlieka tą funkciją ir turi etatų. Ta paradoksali situacija, suprantama, ir ginčas dėl finansų perduodant funkciją, ar pakankamas finansavimas, buvo, yra ir, matyt, bus, bet reikia kokio nors bendro sprendimo. Ačiū.

J.PINSKUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, šiandien Seimas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos sporto strategijos sukūrimo“. Taip pat yra žinoma, kad Seimo valdybos pavedimu darbo grupė, kuriai vadovavo gerbiamasis ponas A.Salamakinas, parengė kompleksinį Sporto įstatymą. Jis jau daugiau kaip pusę metų užstrigo Vyriausybėje. Iš tiesų šio įstatymo laukia visa Lietuvos sporto visuomenė. Kada galima tikėtis jo sugrįžtant iš Vyriausybės? Šiaip, kiek aš žinau, per mėnesį ar tris atsakymas, kodėl užstrigo Vyriausybėje, turėtų ateiti.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Finansų ministerija yra atsakinga už finansavimą. Pagal nustatytą tvarką nagrinėja visas sukurtas ir priimtas strategijas, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 28. Yra kelių, energetikos, dabar bus sporto. Kai ji bus pateikta Finansų ministerijai, mes įvertinsime ir pateiksime savo pasiūlymus dėl galimybės tą strategiją finansuoti ir kokiais terminais. Kur ji Vyriausybėje yra, tai yra nustatyta derinimo tvarka ir Vidaus reikalų ministerija, manau, pagal tvarką turėtų atsakyti.

R.ŠUKYS. Norėčiau labai trumpai papildyti. Klausimas buvo apie įstatymą. Įstatymas iš tiesų yra Vyriausybėje, Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Jis Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo prašymu, nors bent du kartus Vyriausybės posėdyje jau buvo parengtas svarstyti, įtrauktas į darbotvarkę, buvo išbrauktas, nes jie nesugebėjo pašalinti teisininkų pastabose nurodytų teisės akto projekto trūkumų. Kokios ten problemos, kodėl taip vyksta, bet jie jau dvi savaites pagal Vyriausybės kanceliarijos teisininkų pastabas taiso šio įstatymo trūkumus ir spragas. Aš nenoriu pasakyti, kad tai neįveikiamas darbas, bet jie paprašė, kad padarytų viską iki galo, kad dar nebūtų svarstomas. Manau, artimiausiu metu, galbūt net kitame Vyriausybės posėdyje jis bus svarstomas. Jis tikrai yra Vyriausybėje, bet turi tam tikrų trūkumų.

 

Seimo posėdis Nr. 294 (2007 05 15, vakarinis)

Nacionalinės sveikatos tarybos 2006 metų veiklos ataskaita

J.RAMONAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, noriu paklausti dėl kaimo sveikatos reikalų. Aišku, ir gyventojų mažėja, finansavimas, pinigai, skaičiuoti reikia, bet vis tiek sveikatos apsauga reikalinga ir kaime. Kaip jūs galvojate, čia pristatėte, jūsų institucijos toks kaip ir patariamasis balsas yra. Vis tiek tie privatūs pirminiai sveikatos centrai, kurie steigiasi, tam tikrų problemų turi. Mano klausimas. Ką galima bendromis jėgomis padaryti, kad kaimo žmogus neliktų be sveikatos apsaugos?

J.PUNDZIUS. Iš tiesų jūs teisingai sakote, jeigu mieste situacija geresnė, kaime su sveikatos priežiūra yra visai prastai. Ir ką padaryti? Pirmiausia, ko gero, reorganizuoti mąstymą ir pakeisti priežiūrą. Nacionalinės sveikatos sekretoriato vadovas Romualdas Žekas visada akcentuoja, čia yra jo arkliukas, kad reikia artinti sveikatos priežiūros specialistus prie žmonių, kad jie nesėdėtų felčerių punktuose ir lauktų, kol ateis močiutė, kuri negali paeiti keletą kilometrų į tą punktą. Reikia aprūpinti sveikatos priežiūros specialistus transportu, padaryti juos mobilius, kad jie galėtų greitai, laiku ir reikiamoje vietoje pasiekti ir suteikti minimalią pagalbą žmonėms, kurie išsibarstę kaimo vietovėje.

Kita problema yra pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimas, šeimos gydytojo institucijos stiprinimas, svertų, kurie verstų suinteresuoti gydytojus važiuoti į kaimą dirbti, stiprinimas. Aišku, tai galima padaryti tik pinigais. Pirminė grandis ir slaugymo priežiūra turi būti prioritetai pertvarkant kaimo sveikatos priežiūrą.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1158. Asociacijų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1159 (svarstymas)

V.LAPĖNAS (LCSF). Išsakyti argumentai tikrai puikiai suvokiami. Tuo labiau kad neseniai aš pats registravau pataisą, pagal kurią būtų galima grįžti prie to, kad ne pelno siekiančios organizacijos nemokėtų pelno mokesčio, nes dėl įvairių apskaitos subtilybių ir, tinkamai bendruomenėms neparodžius išlaidų dalies, visos gautos pajamos, tarp jų ir kaip parama iš savivaldybės ar iš kitų institucijų surinktos paramos lėšos, įtraukiamos į apskaitą kaip pelnas ir jos priverčiamos sumokėti pelno mokestį, kurio iš esmės neturėjo. Jeigu ir būtų turėjusios, vargu ar turėtų mokėti kaip ne pelno siekiančios organizacijos.

Dėl šio įstatymo projekto. Aš matau, kad jis iš pačių geriausių paskatų buvo pateiktas, bet taip, kaip jis pateiktas, paliestų ir kitus ūkio subjektus, kurie tikrai į mūsų gerus norus nelabai būtų linkę atsižvelgti, o greičiausiai pasinaudotų šia mokestine lengvata – vesti supaprastintą apskaitą. Ir būdami suformuoti pagal Asociacijų įstatymą, jie tikrai galėtų suklaidinti tas institucijas, kurios privalo kontroliuoti tas asocijuotas struktūras. Aš, nepaneigdamas tos idėjos, kad ateityje reikėtų mums parengti tam tikrą teisės aktą dėl bendruomenių, šiandien turiu pripažinti, kad komitetas pasielgė teisingai atmesdamas šį jūsų siūlymą.

Apskrities valdymo įstatymo 4, 5, 9, 11, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2021(2*) (sujungti projektai Nr.XP-1789(2) ir Nr.XP-2021) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Atsakant į tai, ką kolega Egidijus ką tik minėjo, reikia paaiškinti, jog šios nuostatos yra derinamos su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kuriomis valstybės tarnautojams teisė dirbti kitą darbą yra suteikta plačiąja apimtimi, bet yra tam tikri ribojimai ir jie įstatymo projekte išlieka.

Pirmiausia ne pats apskrities viršininkas sugalvos eiti į kitą darbą, o jo darbdavys, šiuo atveju Vyriausybė, turės priimti sprendimą, tai leidžiantį. Antra. Tas kitas darbas, apie kurį mes kalbame, yra tiesiog švietėjiška pedagoginė veikla, ir nieko daugiau. Todėl baimė, kad staiga apskričių viršininkai išlakstys turėdami tas pareigas į kitus darbus, tikrai yra perdėta. Kartoju dar kartą: jų tiesioginis viršininkas yra Vyriausybė, kuri turės priimti sprendimą, ar jiems suteikti tokią teisę, ar ne. Todėl kviesčiau palaikyti šį įstatymo projektą po svarstymo.

 

Seimo posėdis Nr. 295 (2007 05 17, rytinis)

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1973(2*)ES (priėmimas)

R.PALAITIS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, nes tai yra derinimas prie Europos Sąjungos normų. Tos normos įsigalios kur kas vėliau, tačiau dabar draudikai turi turėti laiko pasiruošti, turi turėti laiko pasiskaičiuoti riziką.

O dabar apie reikalą. Pagrindiniai nuogąstavimai prieš, kad 2009 m. arba 2012 m. padidinama žalos kompensacija, yra tie, kad didės draudimo įmokos. Ko gero, draudimo įmokos didės, tiktai kažin, ar jos didės proporcingai didinamai atlyginamai žalai, nes iš tikrųjų tų ribinių atvejų, kai mes didinam, maksimalių išmokų procentiškai jau yra labai nedaug. Dėl draudiminės rizikos įmokos čia neturėtų labai labai kilti.

Aš sutinku, kad draudimo įmokos kils dėl infliacijos, dėl atlyginimų kilimo. Kiekviename darbe atlyginimai susideda iš fiksuotų kaštų, štai dėl tos sudedamosios ir kils atlyginimai. Tačiau ne dėl šitų nuostatų, kurios susijusios su draudimine rizika. Todėl aš vis dėlto siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, kitaip kaip mes atrodysime prieš Europos Sąjungą, jeigu pas mus bus atlyginama tokia maža žala.

Diskusija dėl Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitos

R.PALAITIS (LCSF). Kolegos, Lietuvoje mes mažumos Vyriausybę turime pirmą kartą, keturioliktąją Vyriausybę. Aš visiškai nenustebsiu, jeigu šios Vyriausybės ataskaitai bus nepritarta, nes tai yra mažumos Vyriausybė.

Nors mažumos Vyriausybė dirba tik pusę metų, ne visus, o tik pusę metų, dalis frakcijų kaip tie katinai, čia apie katinus buvo gera retorika, kad jie vaikšto po vieną ir daro, ką jie nori. Tačiau kur jie buvo, kai reikėjo kaip nors palaikyti valstybės stabilumą, nes nebuvo kaip sukonstruoti kokios nors Vyriausybės? Kur ta jų atsakomybė rinkėjams? Nėra. Geriau vaikščioti po vieną ir bumbėti ant valdžios, nes žmonėms populiaru pabumbėti ant valdžios. Tai tą ir darėme iki šiol. Atsižvelkime į tai, kad situacija iš tikrųjų buvo gana komplikuota.

Štai Biudžeto ir finansų komitetas nepatvirtino Vyriausybės ataskaitos. Dėl kokios priežasties? Pagrindinė priežastis – euro neįvedimas. Pasakyčiau, kad kaltinti šią Vyriausybę dėl euro neįvedimo, lygiai taip pat ir girti šią Vyriausybę dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo yra ne visai korektiška, nes visi tie darbai buvo daryti iki šios Vyriausybės, t. y. pirmąjį pusmetį ir net 2005 metais buvo įdirbis. Aišku, labai apmaudu, kad viršijome Mastrichto infliacijos kriterijų 0,1 ir kiekvienas žingsnelis galėjo tą 0,1 sumažinti, o dabar mes ieškome kaltų. Jeigu sąžiningai šnekėtume, tai išorinės aplinkybės buvo kur kas svarbesnės. Ir valdžios nepadarymas, teisingai, prisidėjo, juo labiau kad tik 0,1 trūko, bet ar tai toks lemtingas faktorius ir dėl to verta tiek iečių laužyti? Aš manau, ne.

Ką galima pasakyti apie šią Vyriausybę? Atominės jėgainės statybą, manau, jau galima priskirti šiai Vyriausybei. Čia jau yra labai svarbus sprendimas tiek mūsų Lietuvos ūkiui, tiek ir mūsų visai valstybei, ir finansiniam stabilumui, ir kam tik nori, kad ir ką imsi. Tai šiai Vyriausybei šį žingsnį galime priskirti. Tikėsiuosi, kad jis baigsis laimingai, 2015 metais bus pastatyta ir pradės veikti atominė elektrinė.

Taip pat pažymėtina, kad mes gana sėkmingai žengiame į Šengeno erdvę ir tikimės įžengti į ją taip pat sėkmingai šių metų pabaigoje, nors tuo tarpu kitose naujose Europos Sąjungos šalyse šis žengimas į Šengeno erdvę toli gražu nėra toks sėkmingas. Toli gražu. Taigi būkime objektyvūs, turi pliusų ši Vyriausybė: ūkis augo, nedarbas mažėjo, atlyginimai gana sparčiai didėjo. Tikriausiai ši Vyriausybė neturėtų prisiimti tokių nuopelnų, nes čia ekonominė… sakysim, tai daugiau dėl objektyvių priežasčių kilo. Kilo ūkis, tai verslininkai dirbo, mūsų Lietuvos žmonės dirbo, bet Lietuvos Vyriausybė netrukdė tam. Tai jau yra gerai. Netgi sumažino gyventojų pajamų mokestį. Ir sumažinus gyventojų pajamų mokestį, netgi padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį sėkmingai visi biudžetai buvo renkami. Pavyzdžiui, „Sodros“ biudžetas surinko net pusę milijardo papildomų pajamų. Tai yra daug, tai yra tikrai daug. Ir mūsų, liberalcentristų, nuomone, reikėtų šias pajamas toliau investuoti ir spartinti pensijų reformą, greičiau statyti vadinamąją antrąją koloną, nes kažin ar Vyriausybė, kaip čia viena frakcija siūlė, išspręs Lietuvos demografines problemas. Šios demografinės problemos yra visoje Europoje ir jos nelabai išsprendžiamos pasitelkus valią. Ar mes, kad buvo tokia programa, įpareigosime kiekvieną šeimą turėti po du arba tris vaikus? Aš labai tuo abejoju.

Dėl kitų kalbų. Vienas kolega paminėjo, kad Lietuvoje labai prasta socialinė padėtis, nes žemiau skurdo ribos gyvena 17% mūsų gyventojų. Viena frakcija sakė, pavardžių neminėsim. Bet jis nepasakė, koks tas lygis yra kitose valstybėse. Nes gąsdinti skaičiais, nepateikus šių skaičių aplinkos, tai yra tuščiažodžiavimas ir nieko daugiau. Tuo tarpu Lenkijoje gyvena 20% žemiau skurdo ribos, Airijoje 22% gyvena žemiau skurdo ribos. Taigi atsargiai žiūrėkime į tokius gąsdinimus skaičiais.

Apie programą „Keturis kartus keturi“, su kuria liberalcentristai atėjo į šią Vyriausybę. Noriu pasakyti, kad Vyriausybė vis dėlto priėmė teigiamus sprendimus dėl daugiabučių namų renovavimo: padidinta renovacijos parama iki 50%, atsisakyta renovavimo kainos lubų. Tiesa, liko gana daug biurokratinių barjerų, bet aš manau, kad Aplinkos ministerija rimtai padirbės šioje srityje ir sumažins tas biurokratines problemas, ypač susitariant daugiabučio gyventojams tarpusavyje, kad galėtų priimti sprendimą renovuoti namą.

Toliau. Gyventojų pajamų mokestis, kaip sakiau, mažėjo, tačiau, mūsų, liberalcentristų, nuomone, jis mažėjo nepakankamai. Esant tokiam ūkio augimui, jis galėjo mažėti dar greičiau. Pateiksiu kelis faktus, kad 2007 metų pradžioje nacionalinis biudžetas iš gyventojų pajamų mokesčio gavo pajamų daugiau negu per tą patį laikotarpį 2006 metais, per pirmus keturis mėnesius. Turint omeny, kad tarifas buvo sumažintas 4% ir netgi neapmokestinamasis pajamų dydis buvo padidintas, tai yra ženklus rodiklis, kad gyventojų pajamų mokestį mes galėjome mažinti daug sparčiau. Vyriausybė grįš, kaip ataskaitoje ir žada, 2007 metų rudenį ir rimtai diskutuosim, ar eisime dar toliau dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo. Aš tikiuosi, kad tai reikia padaryti. Jeigu taip bendrai kalbėtume, tai mums Lietuvoje reikėtų mažinti pajamų mokestį ir atitinkamai daugiau apmokestinti vartojimą. Tai čia turėtų būti gana gera išeitis.

Tiesioginiai mero rinkimai. Taip, Vyriausybė kalba apie tiesioginius mero rinkimus, kalbame mes, liberalcentristai. Vyriausybėje yra parengtos pataisos pereiti prie tiesioginių mero rinkimų, tačiau be Konstitucijos pataisų mes niekaip to negalėsime padaryti. Pirmiausia mes Seime turime visi susitarti ir pakeisti Konstituciją. Ir pasakyti, kad tiesioginiai mero rinkimai yra geresnė sistema.

Dėl apskričių. (Trumpai ir baigiu, Pirmininke.)

PIRMININKAS. Ačiū. Jau laikas.

R.PALAITIS. Iš tikrųjų yra priimti kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, perduoti savivaldybėms įvairių institucijų – kultūros, globos ir t. t. – steigėjos funkcijas. Reikia pripažinti, kad perdavimas vyksta vangiai. Priimti sprendimai pereiti prie apskričių funkcijų peržiūrėjimo…

PIRMININKAS. Kolega, laikas! Ačiū.

R.PALAITIS. Žodžiu, liberalcentristai pasisako, kad šiai Vyriausybės programai reikia pritarti.

Aplinkos ministro Arūno Kundroto atsakymai į Seimo narių klausimus

A.ČAPLIKAS (LCSF). Pone ministre, aš nesupratau visos eigos. Aplinkos apsaugos komitete svarstant klausimą buvo informuota, kad kvotos jau yra padalytos ir derybos lyg ir negalimos, nes viskas yra patvirtinta. Dabar jūs sakote, kad dar yra galimybė derėtis. Truputį išmanydamas žaidimo Briuselyje taisykles, nelabai tikiu, kad mes tose derybose pasieksime kokių nors laimėjimų. Mano klausimas toks. Šiandien įmones piktina tai, kad, jų manymu, ETL’o kvotos yra išdalytos neproporcingai. Šiuo atveju vienos nepelnytai gauna labai daug, kitos, plėsdamos savo pramonę ir šaką, gauna nepelnytai mažai. Netgi jūsų pateiktoje preliminarioje lentelėje, kur vertinate kai kurių įmonių išmetimo kvotas, tos, kurių išmetimas 2005–2006 m. buvo lygus nuliui, staiga gauna labai didelę kvotą. Tai yra arba nesusipratimas, arba neteisingas planavimas. Negali įmonė, kuri neturėjo jokios taršos, jos tarša buvo nulinė, staiga per vienerius metus pasiekti šimtus tūkstančių. Tai, mano manymu, ir piktina…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

A.ČAPLIKAS. …žmones. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Pakomentuočiau, kad tai, kas dabar suformuota kaip derybinė pozicija, nėra realus kvotos paskirstymas, kad tie skaičiai ir bus atiduoti įmonėms. Jeigu mes dabar galėtume paskirstyti, tai galėtume skirstyti tik 8,8 milijono. Tai yra sprendimas ir mes tos kvotos dar neskirstėme. Mes tikimės išsiderėti daugiau. Tai, kas buvo lentelėse kaip pagrindimas, yra mūsų atsakas į Europos Komisijos reikalavimus, jų nustatytas sąlygas. Tikimės, taip mes parodysime, kad valstybei reikia papildomų 2 su trupučiu milijonų kvotos. Jeigu gausime, tai bus antrasis žingsnis, paskirstymas. Kaip sakiau, aš ministerijoje neprisiimsiu atsakomybės, eisiu į Vyriausybę ir sprendimas ten bus priimtas. Dabar įmonės įsiaudrino ir pradėjo komentuoti ne galutinį sprendimą, o tarpinį sprendimą, kaip mūsų derybų pagrindimą. (Balsai salėje)

 

Seimo posėdis Nr. 297 (2007 05 22, rytinis)

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1457 (svarstymas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Labai ačiū. Aš kalbėsiu labai trumpai. Komiteto pirmininkas aiškiai pasakė: yra problema. Ir nėra čia didelių techninių arba juridinių kliūčių ją išspręsti. Šiandien esant smurtui prieš vaiką policija iškart pradeda ikiteisminį tyrimą. Lygiai tą patį mes siūlome esant smurtui šeimoje. Tikrai visi pripažįsta: yra problema, bet tam, kad ji būtų išspręsta, reikia sudaryti darbo grupes, jos dirbs dvejus metus, per tą laiką iš tikrųjų bus sužalota nemažai žmonių ir vėl po dvejų metų mes sugrįšime prie to paties sprendimo būdo. Mane kartais stebina Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicija. Yra problema – spręskite, o ne siūlykite ją marinti dar dvejus metus į priekį. Aš pasisakau prieš komiteto išvadą.

 

Seimo posėdis Nr. 298 (2007 05 22, vakarinis)

Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1690(2*) (svarstymas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu trumpai.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu ar savo?

A.ČAPLIKAS. Asmeniškai. Man užteks kelių minučių. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad, mano manymu, įstatymo projekto rengėjai, turėdami gerų minčių ir ketinimų, padarė vieną klaidą, mano manymu, reikėtų įstatymo projektą pataisyti. Sutinku, kad situacija, kai asmeninio ar politinio pasitikėjimo pagrindu pareigūnas yra vieną dieną atleidžiamas ir kitą dieną priimamas eiti vėl tas pačias pareigas ir gauna išeitinę kompensaciją, yra neteisinga nei moraliai, nei socialiai. Tačiau manau, kad dabartiniame įstatymo projekte nėra aiškiai pasakyta, apibrėžta situacija, kuomet asmeninio ar politinio pasitikėjimo pagrindu pareigūnas, atleistas iš darbo, tarkim, po 20 dienų dalyvauja konkurse į valstybės tarnybos pareigas ir jį laimi, tai nieko bendro su priėmimu į darbą asmeninio ar politinio pasitikėjimo pagrindu neturi. Aš tiesiog noriu patikslinti, kad tokiu atveju, jeigu tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų, kur priimamas be konkurso, tačiau laimi po kiek laiko konkursą į valstybės tarnybą, jam turi būti sumokėta išeitinė kompensacija. Tai būtų logiška ir teisinga, nes mes čia kalbame iš tikrųjų apie tas kuriozines situacijas, kai mūsų patarėjai ar ministrai vienu atveju dekreto keitimo metu gali pasiimti didžiules išeitines pašalpas. Tačiau, manau, jeigu žmogus laimi konkursą į valstybės tarnybą bendrąja tvarka, jam išeitinė pašalpa turėtų būti sumokėta.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas yra taikomas pagal vieną neordinarinį atvejį, kai Seimo Pirmininko labai žymi patarėja išėjo pas Ministrą Pirmininką, pasinaudojo ta įstatymo galimybe ir pasiėmė vadinamąją išeitinę kompensaciją. Bet čia klabama apie tai, kai iš politinio asmeninio pasitikėjimo patarėjų eina į valstybės tarnybą, kur mes dabar turime didelį stygių pareigūnų, laimint konkursą. Logiškai pasakius yra taip: jeigu tu nori gauti išeitinę vieno mėnesio kompensaciją, mėnesį nedirbk, neieškok darbo ir gausi. Bet jeigu tau liks tik keletas dienų iki mėnesio pabaigos, tu gausi tik dalinę kompensaciją. Mano galva, čia yra pažeidžiamas paritetas. Aš nesu kategoriškai prieš ir, kiek suprantu, ponas J.Jagminas sutiktų su mūsų siūlomu projektu, kurį mes šiandien užregistravome. Manau, komitetas tobulins ir todėl aš dėl šio įstatymo susilaikysiu.

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 metų veiklos ataskaita

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, perskaičiau aš, aišku, ne visą ataskaitą, dalį, gabalą. Ką aš pastebėjau? Kad konstatavimas yra teisingas, ką mes čia visi šnekame, yra teisinga, bet teisinga ir tai, kaip ponas V.Čepas pastebėjo: štai kamerų nėra, mūsų salėje irgi gana nedaug, ir tai parodo tos institucijos vertę. Konstatavimas teisingas, bet kur pasiūlymai, kaip išeiti iš situacijos? Skaičiau administracinio poveikio priemonių skaičių – 13. Per 2006 metus yra 13 administracinių priemonių pritaikyta. Ar jūs nemanote, kad kol tiktai tiek bus tų priemonių, kol tiktai tiek bus kokios nors konkrečios jau vykdomosios veiklos, ne bendrų pamąstymų, kaip mes čia visi gerai konstatuojame, kad yra blogai, tol viskas taip ir liks, o kur pasikeitimai? Ačiū.

R.GUDAITIS. Tas darbas iš tikrųjų neturi apsiriboti vien administracinio poveikio priemonėm. Mes susitikome Panevėžyje, surengėme seminarą Panevėžio regiono žurnalistams. Mes vykstame į Klaipėdą, kur susitiksime su Klaipėdos ir Tauragės apskričių žurnalistais. Mes kalbėsime apie nepilnamečių apsaugą. Iš tikrųjų vyksta daug įvairiausių renginių. Aš manau, kad reikėtų suvienyti žmogaus teisių įvairiausias organizacijas, reikėtų šviečiamojo pobūdžio renginių ir tarptautinių konferencijų. Užsienio ekspertai pasidalytų savo patirtimi, kaip tos problemos sprendžiamos visose šalyse. Tikrai nenorėčiau, kad mano darbas apsiribotų vien administracinio poveikio priemonėmis. Aš taip pat esu ir už dialogą, už bendrą supratimą. Ir šių tikslų reikia siekti, bet čia tokia subtili ir sudėtinga sritis, kad reikia daugelio institucijų pastangų. Mes galėsime detaliau komitetuose… Aš galėsiu pateikti savo konkrečius pasiūlymus.

 

Seimo posėdis Nr. 299 (2007 05 24, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo paskirti P.Malakauską Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi“ projektas Nr.XP-2268 (pateikimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Pone Malakauskai, prieš klausdamas aš vis dėlto norėčiau jums paaiškinti, kodėl mes nesusikalbame ir kas kelia nerimą Seimo nariams. Kai mes kalbame apie pažiūras ir ideologiją, tai yra vienas dalykas, o kai kalbame apie priklausymą politinei organizacijai, čia yra kitas dalykas ir nieko bendro su pažiūromis tai neturi, deja. Pavyzdžiui, aš įsitikinęs, kad Tėvynės sąjunga visiškai nėra dešinioji partija. Įsitikinęs, kad Liberalų ir centro sąjunga yra dešinioji partija pagal ideologiją, bet ne priklausymą konkrečiai struktūrai. O klausimas mano toks.

Dalies Seimo narių konfliktas su Valstybės saugumo departamento vadovybe įvyko tada, kai dabartinė vadovybė nepateikė minėtų 11 ar 12 pažymų. Kaip jūs elgsitės? Reikalavimai niekur nedingo, jūs niekur nepabėgsite nuo šių reikalavimų, ir jūsų kolegos partiečiai tą patį toliau kelia. Koks bus jūsų elgesys, ar nebus dar vieno konflikto?

P.MALAKAUSKAS. Gerai. Ta nuobodi tema dar šiek tiek apie pusrutulius. Kai aš tą sakiau, neturėjau galvoje jokios priklausomybės jokiai partijai, o savo pažiūras. Ir dar kartą pasakysiu, jeigu įstatymai reikalauja, kad VSD direktorius neturi būti politinės partijos narys ir suspendavimo nepakankama, tai ir bus padaryta.

PIRMININKAS. Tęskite atsakymą į A.Čapliko suformuluotą klausimą.

P.MALAKAUSKAS. Dėl pažymų atsakymas yra labai paprastas, darysiu taip, kaip reikalauja įstatymai. Jeigu įstatymai neleidžia to daryti, to ir nedarysiu, kol Seimas nepriims kito sprendimo.

Vyriausybės valanda

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, prieš pusmetį jūsų klausiau, kas atsakingas už sukurtą 11 savivaldybių priešgaisrinio gelbėjimo tarnybų darbuotojų diskriminaciją. Jau daugiau kaip 10 metų pažeidžiamos jų lygių galimybių teisės. Tuomet ryžtingai kalbėjote, kad nereikia ieškoti kaltų, kad problemą reikia spręsti. Vakar jūsų vadovaujama Vyriausybė nepritarė tokį patį darbą atliekančių žmonių sąlygų suvienodinimui. Ar dabar prisiimate asmeninę atsakomybę už šių tarnybų darbuotojų valstybinio lygio diskriminavimą? Ar prisipažįstate, kad vakarykščio Vyriausybės posėdžio sprendimo priežastis yra tik ta, kad įstatymo pataisas teikia ne Socialdemokratų, o Darbo partijos frakcijai atstovaujantis Seimo narys, narė? Ar tai nėra Seimo narių, atstovaujančių jums netinkamoms frakcijoms, diskriminacija?

G.KIRKILAS. Mes atsižvelgėme į visus ir labai dėkojame jums už iniciatyvą. Mes tuoj paaiškinsime, kaip spręsime. Tikrai nediskriminuojame nė vienos čia esančios partijos. Visada dėkojame Seimui už iniciatyvas. Tačiau dažnai Seimo nariai į kai kuriuos klausimus žvelgia labai siaurai, neatsižvelgia į kitas aplinkybes, kurios, gelbstint vieną socialinę grupę, pažeidžia kitų grupių interesus. Jau ir taip labai daug taisyti šitie įstatymai, mes tiek esame sujaukę valstybės tarnybos ir kitų, ypač atlyginimų… Todėl mes, mūsų Vyriausybė, mėginame čia šiek tiek padaryti tvarką, kad būtų realiai atsižvelgta į žmonių indėlį, į jų situaciją. Aišku, pagrindinis klausimas – pakelti atlyginimus. Nes valstybės tarnyboje yra tikrai gana sudėtinga situacija ir privatus sektorius labai ryškiai konkuruoja šiuo metu. Mes greitai pakelti atlyginimų negalime, nėra tokių galimybių.

Baigdamas savo įžangą pasakysiu: tikrai prašom teikti pasiūlymus, jokios diskriminacijos nė vienos partijos atžvilgiu nėra ir nebus.

R.ŠUKYS (LCSF). Aš norėčiau papildyti premjerą…

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠUKYS. …ir iš tiesų į tą klausimą atsakyti. Klausimas yra labai rimtas, tuo klausimu yra dirbama, tačiau nebuvo pritarta konkrečiai pataisai, kuri vakar buvo apsvarstyta ir jūsų teikta, gerbiamoji kolege Seimo nare Pitrėniene, dėl tos priežasties, kad jūsų pataisoje buvo siūlomas toks dalykas, jog visus dirbančius pagal darbo sutartį ugniagesius, kartoju, ugniagesius, ne gelbėtojus, o ugniagesius… gelbėjimo funkcijos jiems nebuvo priskirtos ir jie jų nevykdė, tai nėra tapatus darbas, tai nėra cheminių avarijų ir likvidavimo kvalifikacija ir visa kita, todėl yra tam tikri skirtumai, tai yra ne pamaininis, ne budėjimo darbas paromis ir daugelis kitų specifinių dalykų.

Mašinaliai prilyginti netaikant statuto reikalavimų, vadinasi, netaikyti pilietybės reikalavimo, netaikyti reputacijos, t. y. teistumo nebuvimo reikalavimo, netaikyti reikalavimo, jeigu asmuo buvo atleistas iš statutinės tarnybos už pareigūną žeminantį vardą, o dabar dirba pagal darbo sutartį, automatiškai jį sugrąžinti į tarnybą, svarbiausia, netaikyti nei sveikatos reikalavimų, nei minimalaus vidurinio išsilavinimo reikalavimų, nei amžiaus reikalavimo. Nors kitiems pareigūnams, dirbantiems policijoje, pasienio apsaugos tarnyboje, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyboje tie reikalavimai buvo ir bus taikomi. Todėl visų kitų pareigūnų, ir dirbusių anksčiau, ir išėjusių į pensiją, ir tų, kurie dabar dirba ir vykdo labai griežtus statutinius reikalavimus ir už tai atsako, atžvilgiu tai būtų lygiateisiškumo pažeidimas.

Aš jau nekalbu apie tai, kad jūs siūlėte, jog jūsų pasiūlymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, kai nebuvo numatytas biudžetinis finansavimas ir neaišku, ar jis bus, o vien šiems metams reikėtų apie 2 mln. litų papildomų lėšų, kitais metais kasmet reikės apie 4 mln. Be to, kad tie asmenys, dirbę pagal darbo sutartis ir šiandien jau išėję į pensiją, gauna socialinio draudimo pensijas, turėtų teisę (čia reikėtų vėl skaičiuoti, kiek tai kainuotų) reikalauti lygiai tokio pat stažo pripažinimo ir valstybinės pensijos.

Todėl dėl visų šių priežasčių toks automatiškas pripažinimas nėra įmanomas ir nebus vykdomas. Yra vykdomas sustatutinimas ir tie pažadai yra vykdomi, ir statutiniais tampa asmenys, kurie atitinka statuto reikalavimus netgi pratęsiant amžiaus ribą, tai įstatymas leidžia. Dar daugiau – rengiamas įstatymo projektas, kuris skatintų stoti į statutinę tarnybą dirbusius pagal darbo sutartį, jeigu atitinka reikalavimus, ateityje ištarnavus tam tikrą laiką, 5 ar 10 metų statutinių pareigūnų… įskaitant jiems iš bendrojo stažo pagal darbo sutartį stažą… teisei gauti valstybinę pensiją. Visos šios priemonės yra sprendžia tą klausimą.

Jūsų pateiktas pasiūlymas tikrai iškreiptų statutinės valstybinės tarnybos esmę ir prasmę. Tokie buvo motyvai. Mes juos ginsime Seime, aš eisiu į komitetus, į frakcijas ir aiškinsiu, kad tokių skubotų sprendimų negali būti, tai yra populistinis vienadienis sprendimas, iš principo griaunantis statutinę tarnybą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė A.Pitrėnienė norėtų patikslinti. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Gerbiamasis ministre, labai gaila, kad jūs šiandien iš tribūnos klaidinate ir Seimo narius, ir visuomenę. Mes kalbame apie tvarkos įvedimą, o jūs viską suvedate kaip tik visiškai ne į tuos dalykus. Po devyniolika, po dvidešimt, po dešimt metų šitie žmonės galėjo eiti į gaisrus be draudimo, be nieko, o šiandien jiems kas? Nieko.

PIRMININKAS. Prašom. Kas papildys? Gal ministras?

R.ŠUKYS. Aš norėčiau atsakyti. Matau, čia yra diskusija, o ne klausimai. Aš jau atsakiau į tuos klausimus. Aš dar kartą noriu pasakyti, jie dirbo pagal darbo sutartį, ir darbo sąlygos, išskyrus vieną funkciją, tai yra ugniagesio funkciją, buvo kitokios. Jeigu gerbiamoji Seimo narė įsigilintų į vidaus tarnybos statutą ir pamatytų, kokie ten dar yra reikalavimai be tam tikro darbo vykdymo, tai pamatytų, kad tų reikalavimų yra kur kas daugiau, ir į juos privaloma atsižvelgti. Jeigu valstybės politika, beje, ne šiandien suformuota, yra tokia ir jau nuo 1993 metų ugniagesiai gelbėtojai vykdo funkcijas, beje, skirtingas iš esmės, ir yra skirtingos darbo ir tarnybos sąlygos, ir yra suskirstyta į dirbančias pagal darbo sutartis ugniagesių komandas ir dirbančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente statutinius pareigūnus, kur yra ribotas amžiaus cenzas, kiek jie gali dirbti…

Aš norėčiau jūsų, gerbiamoji Seimo nare, paklausti…

PIRMININKAS. Klausti nereikia!

R.ŠUKYS. …ar 62 metų asmuo galėtų šiandien kopėčiomis užlipti į devintą aukštą ir mes galėtume garantuoti, kad jis galės vykdyti tą pačią funkciją? Šiandien jie to nedaro, ir jiems ta funkcija nebuvo priskirta, nes jie neatitiko sveikatos ir amžiaus reikalavimų. Taigi yra skirtumai, ir populizmas čia visiškai ne vietoje. Mes rūpinamės viešuoju saugumu, rūpinsimės, bet tą darysime taip, kad tas viešasis saugumas būtų užtikrintas realiai, o ne žodžiais.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis premjere, aš į jus kreipiuosi kaip į profesionalų žveją. Kodėl aš taip kreipiuosi? Kada ir kaip bus sprendžiama dėl Kauno hidroelektrinės žuvų pralaidų latakų, nes apie tai daug metų kalba Prezidentas, daug metų šią problemą kelia gamtosaugininkai? Puikiai žinome, kad Nemuno baseino aukštupys yra visiškai nežuvingas, juo labiau kad nuo seno ten buvo lašišinių žuvų nerštavietės. Kiek suprantu, kažkada jau buvo numatytas finansavimas, rengiami projektai. Kokia dabar yra situacija? Nes tai tikrai visam pietiniam, pietrytiniam Nemuno baseinui tiesiog yra ekologinė žuvininkystės problema. Ar jūs, kaip žvejas profesionalas, imsitės valstybiškai mąstyti ir skirti tam lėšų?

G.KIRKILAS. Kaip žvejas žvejui nemeluosiu, tikrai nežinau, kokia yra situacija, ir šiuo atveju tikrai turėčiau surinkti papildomos informacijos. Aišku, tai yra aktuali problema, aš tą žinau. Manau, vėliau mes galėsime pateikti informaciją, nes tikrai nesakysiu to, ko nežinau.

 

Seimo posėdis Nr. 300 (2007 05 24, vakarinis)

Ūkio ministro V.Navicko pranešimas apie Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strateginius prioritetus ir Lietuvos konkurencingumo didinimą

R.PALAITIS (LCSF). Julius jau čia mus visus suskirstė, kas ką remia, kas ko neremia ir kaip šnekės. Tie, kurie valdančiojoje mažumoje, rems Vyriausybę, gražiai šnekės, tie, kurie ne, priešingai, blogai šnekės. Jis pats neutraliai, aš supratau, pašnekėjo, nes nesupratau, ar teigiamai, ar neigiamai. Negirdi dabar. Nesvarbu. Vadinasi, aš turėčiau šnekėti iš tikrųjų teigiamai, bet nelabai ką turiu teigiamo pasakyti, nes tie 37%, dabar panaudoti, mano supratimu, yra labai mažai.

Finansų ministras sakė, kad pirmais metais (nėra finansų ministro) nė vienoje Europos šalyje nepanaudota normaliai ta parama. Bet jeigu aš gerai skaičiuoju, nuo 2004 m. neskaičiuokim, ten pusė metų, bet 2005, 2006 – tai treti metai, mano supratimu, yra ta parama, bet panaudojimo procentas yra be galo mažas.

Reikėtų, aišku, įvardyti ir didvyrius, nuo kito galo didvyrius, didvyrius kabutėse. Tai Socialinės apsaugos ministerija – pats prasčiausias įsavinimas, Švietimo ir mokslo ministerija – antra pagal prastumą ir Aplinkos ministerija. Tai yra trys didvyriai iš kito galo. O jeigu šnekėtume apie konkrečias Bendrojo programavimo dokumento priemones, apie turizmą šnekėti nebeišeina – 8% panaudotų lėšų. 8%. Kai paklausiau raštu Ūkio ministerijos, koks čia reikalas, na, trūksta kadrų, nepatyrę, sudėtingos procedūros, biurokratinės procedūros. Tokie abstraktūs atsakymai. Žodžiu, trūksta. Žinot, tiesiog skauda. Todėl ir sakau, nes kažko gero pasakyti šioje situacijoje tikrai nedaug galima.

Šiaip apie 2004–2006 metus šnekant, Europos Sąjungos parama mūsų ūkiui iš tikrųjų daro didelį poveikį, nes tai yra viena iš priežasčių spartaus augimo. Bet sparčiai augantis ūkis, aišku, ir infliaciją šiek tiek generuoja. O infliacijos generavimas kaip tik mus varo į ceitnotą, nes kiek mes ilginsim procedūras, tiek mes už tuos pačius pinigus padarysim mažiau darbų. Aišku, naudingumo koeficientas, kaip Julius sako, turi būti, bet jeigu mes neskubėsim, už tuos pačius pinigus dar po metų, dar po kitų metų visai, žiūrėk, nieko nebepadarysim, ir iš to didelio debesio bus visai mažas lietus.

Mano supratimu, skubėjimas yra būtinas. Aišku, reikia svarstyti, racionaliai dirbti, bet skubėti reikia. Mes turim oficialią infliaciją apie 4%, bet niekas nepaskaičiavo, pavyzdžiui, kokia infliacija statybos srityje arba tų „kietųjų“ priemonių srityje. Ji yra kur kas didesnė negu tie 4%. Ir, man rodos, A.Butkevičius kaip niekas kitas gali patvirtinti, kad keliams lėšų buvo tiek ir dabar jų akivaizdžiai trūksta. Už tuos pinigus jau nelabai ką ir bepadarys, ką planavo padaryti. Nežinau, kodėl (dabar šiek tiek ekskursas į šoną, jis ne apie struktūrinių fondų lėšas) Valstybės kontrolės medžiagoje, kuri pateikta šiandien diskusijai, buvo paminėta ir Vidaus reikalų ministerija, Šengeno priemonė. Jie sakė, kad panaudota tik 3% lėšų. Tai pagal 2006 m. birželio 1 d. duomenis, jeigu aš teisingai prisimenu. Skambinau į Vidaus reikalų ministeriją. Ačiū Dievui, jie esant naujai Vyriausybei, esant naujam ministrui pasitempė, jų panaudojimo procentas šiandien yra 43%, jie, kaip pionieriai, sako, kad iki metų galo viskas bus gerai. Duok Dieve, kad iš tikrųjų taip ir būtų. Grįžtant prie palinkėjimų ir kalbant apie 2007–2013 m. matyti, kad neskubama ir toliau. Tik rugsėjo mėnesį bus parengtos visos procedūros iki galo. Atsikalbėjimas yra toks, kad ir dabar jau galima teikti, ir gauti tuos pinigus, bet tai yra tik atsikalbinėjimas. Baigdamas noriu paraginti Vyriausybę ir visas institucijas, kurios dirba su struktūrine parama. Nebūkite atsipūtę, nes už tuos pačius pinigus kuo toliau, tuo mažiau padarysime, skubėkime panaudoti tuos pinigus. Ačiū.

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

Gegužės 5d. tradiciškai prieš Motinos dieną, Jurbarko kultūros centre vyko "Šauniausių mamyčių" koncertas - konkursas. Organizatorių kvietimu S.Lapėnas dalyvavo konkurso vertinimo komisijoje.

Gegužės 6 d. S.Lapėnas dalyvavo Jurbarko rajone vykusiose Lietuvos automobilių “B” lygos ralio čempionato  II etapo varžybos Jurijui Merzlikinui atminti.

Gegužės 11d. nuo 9.00 iki 11.00 val. Jurbarko rajono savivaldybėje Seimo narys Saulius Lapėnas priiminėjo gyventojus asmeniniais klausimais.

Gegužės 25 d. Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo regioninio tinklo konferencijoje „Nemuno krašto kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas”, kuri įvyko Raudonės pagrindinėje mokykloje.

Gegužės 26 d. Seimo narys pasveikino Girdžių pagrindinę mokyklą šventusią 100 metų jubiliejų.

Gegužės 28d. nuo 9.00 iki 11.00 val. Jurbarko rajono savivaldybėje Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais klausimais.

 

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

Gegužės 4d. Arminas Lydeka dalyvavo televizijos laidoje “Kas pakito Lietuvoje per tris ES narystės metus Žmogaus teisių srityje”. Diskutuota ir atsakinėta į klausimus.

Seimo narys A.Lydeka su Teisingumo ministru susitiko su naujai išrinktais merais, vicemerais, apskričių vadovais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Gegužės 5 d. Arminas Lydeka susitiko su draudimo verslo atstovais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Gegužės 8 d. Arminas Lydeka susitiko su advokatais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į susirinkusiųjų klausimus.

Gegužės 9-15 d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į užsienio komandiruotę Jerevane stebėti ir įvertinti Armėnijos Respublikos parlamento rinkimų.

Gegužės 19 d. Arminas Lydekas dalyvavo “Laisvės nuo mokesčių” dienos minėjime.

Seimo narys A.Lydeka dalyvavo Liberalų ir centro sąjungos suvažiavime.

Gegužės 22 d. Arminas Lydeka dalyvavo pasitarime dėl Pilietybės įstatymo pakeitimų įteisinant dvigubą pilietybę.

Gegužės 23d. Arminas Lydeka dalyvavo Žmogaus teisių komiteto organizuotoje diskusijoje “Pagrindinių teisių agentūra ir jos įtaka žmogaus teisių įtvirtinimui ES. Diskutuota apie galimybę Lietuvoje įkurti Pagrindinių teisių agentūrą. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Gegužės 25d. Arminas Lydeka dalyvavo konferencijoje “Žmogaus teisių problemos vykdant teisinę reformą”. Diskutuota apie tai kaip būtų galima priartinti teismą prie žmonių, padaryti jį suprantamą ir skaidrų. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Parlamentaras Arminas Lydeka susitiko su Grįžimo į Tėvynę Centro darbuotojais. Atsakė į klausimus dėl Pilietybės įstatymo.

Gegužės 26d. Arminas Lydeka dalyvavo Projekto “Nedelsk” 8-ame seminare. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Gegužės 28d. Arminas Lydeka susitiko su “Lietuvos geležinkelių” vadovais, darbuotojais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Gegužės 29d. Arminas Lydeka lankėsi Pasvalyje ir susitiko su savivaldybių darbuotojais bei mokytojais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Gegužės 30 d. Arminas Lydeka dalyvavo kuriant dokumentinį filmą apie šiandieninę Lietuvos politinę – diplomatinę situaciją.

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas