2007-06-01 - 2007-06-30

SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2007 m. BIRŽELIS

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

R.Remeika: “vardan piliečių saugumo, policijos komisarai bent kartą per mėnesį galėtų išeiti į reidą” 2007 06 01

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67580&p_k=1

R.Palaitis: progresiniai mokesčiai Lietuvoje – bandymas spręsti politines, bet ne socialines problemas 2007 06 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67713&p_k=1;

A.Čaplikas: Seimas pasiryžo balsuoti dėl tiesioginiai merų rinkimų įteisinimo Konstitucijoje 2007 06 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67715&p_k=1;

V.Bogušis: P.Malakauskas bus pažeidžiamas 2007 06 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67716&p_k=1;

A.Lydeka: Vartotojų teisių gynimas Lietuvoje turėtų būti kokybiškesnis 2007 06 08

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67855&p_k=1;

A.Lydeka: “teisėjų atrankoje turėtų dalyvauti žmogaus teisių gynėjai” 2007 06 08

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67858&p_k=1;

A.Lydeka: turi būti gerinamos ir kalinių, ir prižiūrėtojų darbo sąlygos

2007 06 12

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=67985&p_k=1;

V. Bogušis: Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinų dienų paminėjimo kalba 2007 06 14

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=68094&p_k=1;

V.Bogušis: ko siekiama prievartinėmis FNNT ir STT “jungtuvėmis”? 2007 06 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=68096&p_k=1;

Liberalcentristai “egzaminuos” Vilniaus m. policijos vadovybę 2007 06 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=68124&p_k=1;

V.Bogušis: “prorusiškas meras stabdo provakarietiškų institucijų plėtrą Vilniuje” 2007 06 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=68211&p_k=1;

A.Lydeka: Lietuva yra atvira integruotis šalyje norintiems pabėgėliams 2007 06 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=68306&p_k=1;

Ar Lietuvai reikia pasirašyti Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimus? 2007 06 21

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=68317&p_k=1;

Liberalcentristai pravėrė duris elektroninei peticijai 2007 06 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=68459&p_k=1;

A.Čaplikas: tiesioginiai merų rinkimai bus 2007 06 28

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=68524&p_k=1;

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

Birželio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė 5 įprastus ir 2 išvažiuojamuosius posėdžius į Kultūros ir Vidaus reikalų ministerijas. Svarstomose plenarinių posėdžių darbotvarkėse buvo daug svarbių ir aktualių klausimų, todėl visas dėmesys Frakcijos posėdžiuose buvo skiriamas jų aptarimui.

Birželio 5 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo V.Bogušis, A.Čaplikas, R.Remeika, R.Palaitis, A.Lydeka, S.Lapėnas. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

Birželio 6d. Išvažiuojamasis Frakcijos posėdis Vidaus reikalų ministerijoje

Dalyvavo: VRM atstovai: ministras R.Šukys, viceministras R.Čiupaila,

patarėjai: V.Palaitienė, R.Kalesnykas, D.Ulbinaitė

LiCS frakcijos nariai: V.Bogušis, S.Lapėnas, R.Palaitis, A.Lydeka, R.Remeika,

Kiti: L.Navickaitė, I.Jakaitytė, I.Martusevičienė, I.Milašiūtė, A.Laktionkinas

Svarstyta: Vidaus reikalų ministerijos veiklos, struktūros ir funkcijų pristatymas;

Vidaus reikalų ministras R.Šukys LiCS frakcijai pristatė 2006-2008 metų VRM strateginiame veiklos plane numatytus tikslus: šalies gyventojų saugumą, įsiliejimą į Šengeno erdvę, profesionalią valstybės tarnybą, tolygią šalies regionų plėtrą.

Ypatingas dėmesys atkreiptas Lietuvai rengiantis įsilieti į Šengeno erdvę. Stiprinama Lietuvos sienos, kuri bus ir išorinė Šengeno erdvės siena, apsauga, įsigyjama reikiama technika, intensyviai vykdomos užkardų statybos, mokomi pareigūnai. Atkreiptas dėmesys į valstybės tarnybos esamą kadrų politiką, atlyginimų statutiniams pareigūnams kategorijas.

Birželio 12 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo V.Bogušis, A.Čaplikas, R.Remeika, R.Palaitis, S.Lapėnas. H.Žukauskas.

Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

Birželio 13 d. Išvažiuojamasis Frakcijos posėdis Kultūros ministerijoje

Dalyvavo: KM atstovai: ministras J.Jučas, viceministras G.Sodeika,

patarėjai: M.Šivickas, VRM ministro patarėja V.Palaitienė.

LiCS frakcijos nariai: V.Bogušis, S.Lapėnas, R.Palaitis, A.Čaplikas, H.Žukauskas

Kiti: L.Navickaitė, I.Jakaitytė, I.Martusevičienė, I.Milašiūtė, A.Laktionkinas

Svarstyta: Kultūros ministerijos veiklos, struktūros ir funkcijų pristatymas;

Kultūros ministras J.Jučas LiCS frakcijai pristatė Kultūros ministerijos nuveiktus ir esamus darbus. Aptarta Kultūros ministerijos veiklos problematika. Ypatingas dėmesys atkreiptas į su Autorių teisėmis susijusias problemas. Akcentuota, kad Lietuvoje į paramą pretenduoja 1200 mažų bibliotekų regionuose. Taip pat aptartas kultūros darbuotojų mažų atlyginimų klausimas. 2006-2007 metais kultūros darbuotojams atlyginimai vidutiniškai padidėjo 20 %. Ypatingas dėmesys atkreiptas į tai, kad patvirtinta skaitymo skatinimo programa. 2008-ieji metai - Skaitymo metai. Patvirtinta vaikų ir jaunimo kultūros edukacinė programa, kuriai įgyvendinti skirta 0.5 mln. Lt. 2007 m. profesionalaus scenos menui skirtos lėšos padidėjo 20 %: 43% - kinui, 30% - leidybai. 2007 m. Valstybės biudžetas lyginant su 2006 metais padidėjo vid. 18%.

Birželio 19 d. Fakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo J.Čekuolis, R. Palaitis, S.Lapėnas, R.Remeika, H.Žukauskas. Aptarta antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

Birželio 20 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo A.Čaplikas, J.Čekuolis, A.Lydeka, R.Remeika, R.Palaitis, S.Lapėnas, J.Ramonas. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai. Aptartas Šiaulių LiCS skyriaus sąskrydžio, vyksiančio 2007 06 30 d. Kelmėje, pageidaujančių seimo narių dalyvavimas.

Posėdyje dalyvavo Aukščiausiojo teismo pirmininkas V.Greičius. Pristatydamas teismų įstatymo projektą V.Greičius išsakė savo nuomonę bei atsakė į seimo narių klausimus.

Birželio 26 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo V.Bogušis, A.Čaplikas, R.Palaitis, J.Ramonas, H.Žukauskas.

Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

1. Dėl frakcijos atstovo delegavimo į darbo grupę nutarta: deleguoti Saulių Lapėną į Seimo frakcijų atstovų sudarytą darbo grupę, kuri įvertintų galimybes įsteigti nuolatinį Seimo padalinį energetikos klausimams spręsti ir parengtų šiam padaliniui steigti reikalingus teisės aktų projektus.

2. Informuoti Seimo kanclerį apie Frakcijos sprendimą.

3. Dėl dalyvavimo LR Seimo diskusijoje apie žemės reformos problemas nutarta: įgalioti Joną Ramoną kalbėti Frakcijos vardu.

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2115(2))

- Internetinis puslapis: XP-2115(2) 2007 06 07

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas ir V. Čepas;

- Projekto tikslas: numatyti galimybę į biudžetinę įstaigą pertvarkomos viešosios įstaigos darbuotojams, taip pat biudžetinės įstaigos, nevykdžiusios viešojo administravimo funkcijų, pertvarkomos į viešojo administravimo biudžetinę įstaigą, darbuotojams tapti valstybės tarnautojais be konkurso, taip užtikrinant ne tik šių įstaigų darbuotojų teises, bet ir pertvarkomų įstaigų veiklos tęstinumą;

- Registracija 2007 06 07

 

PASIŪLYMAS Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektui (XP-1958(2))

- Internetinis puslapis: XP-1958(2) 2007 06 07

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog valstybės ir savivaldybės įmonės ir Lietuvos bankas teikia valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui ir nacionaliniam ataskaitų rinkiniui parengti reikalingas ataskaitas;

- Registracija 2007 06 07

 

Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1261A(2))

- Internetinis puslapis: XP-1261A(2) 2007 06 08

- Teikia LR Seimo nariai S. Lapėnas ir L. Mogenienė;

- Projekto tikslas: paspartinti smulkiojo ir vidutinio verslo vystymąsi, pasiekti, kad gyventojų verslumo lygis šalyje būtų ne mažesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungoje ir kad nuolat didėtų smulkiojo ir vidutinio verslo sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis. Įstatymo projektu nustatoma nauja mikro, mažų ir vidutinių įmonių samprata, kuri atitinka 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB išdėstytoms nuostatoms;

- Registracija 2007 06 08

 

PASIŪLYMAS Švietimo įstatymo 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XP-1938A)

- Internetinis puslapis: XP-1938A 2007 06 15

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: sudaryti galimybę vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienerius metus būti ugdomiems ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą;

- Registracija 2007 06 15

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2350)

- Internetinis puslapis: XP-2350 2007 06 19

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;

- Projekto tikslas: jog administracinis areštas gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki dvylikos metų amžiaus, atsižvelgiant į vaiko interesus, tokiu būdu išvengiant asmenų, turinčių vaikų, diskriminacijos dėl lyties bei įgyvendinant tėvų valdžios lygybės principą;

- Registracija 2007 06 19

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2351)

- Internetinis puslapis: XP-2351 2007 06 19

- Teikia LiCS Frakcijos seniūnas ir kt. Seimo frakcijų seniūnai;

- Projekto tikslas: suteikti galimybę neišrinktiems Seimo nariams, kai jie neturi kitų valstybiniu socialiniu draudimu apmokestinamų pajamų, gauti rentą, kurios dydis priklausytų nuo to, kiek kadencijų Seimo narys dirbo Seime;

- Registracija 2007 06 19

 

PASIŪLYMAS Mokesčių administravimo įstatymo 2, 12, 13, 15, 25, 33, 37, 38, 66, 76, 77, 78, 80, 81, 84, 87, 89, 93, 97, 100, 101, 104, 105, 108, 113, 117, 118, 128, 130, 132, 133, 135, 141, 142, 164, 165 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 125(1) ir 133(1) straipsniais įstatymo projektui (XP-1900(2))

- Internetinis puslapis: XP-1900(2) 2007 06 21

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma įstatyme įtvirtinti lot. sąvokos “mutatis mutandis” išaiškinimą, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo;

- Registracija 2007 06 21

 

Švietimo įstatymo 28 ir 66 straipsnių papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2373)

- Internetinis puslapis: XP-2373 2007 06 26

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: siūloma įtvirtinti, kai savivaldybės taryba, neatsižvelgusi į bendruomenės reikalavimą, likviduoja, reorganizuoja, keičia mokyklos tipą ar, nepaisydama realaus poreikio, nesteigia bendrojo lavinimo mokyklos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos, steigėjo funkcijas vykdo apskrities viršininkas;

- Registracija 2007 06 26

 

PASIŪLYMAS Kultūros rėmimo fondo įstatymo projektui (XP-1776(2))

- Internetinis puslapis: XP-1776(2) 2007 06 26

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

- Pasiūlymo tikslas: patikslinti Įstatymo projektu siūlomą Tarybos sudarymo tvarką;

- Registracija 2007 06 26

 

Akcizų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2379)

- Internetinis puslapis: XP-2379 2007 06 27

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: pašalinti galimą LR akcizų įstatymo prieštaravimą bendriesiems teisės principams, išreiškiantiems išimtinę LR Seimo kompetenciją mokesčių teisinių santykių reglamentavimo srityje. Tokiu būdu, siūlomo įstatymo projekto priėmimo ir įsigaliojimo pasėkoje, prievolės mokėti akcizus (kitais nei LR akcizų įstatyme nustatytas bendras akcizų sumokėjimo terminas) atsiradimo momentas būtų sureglamentuotas įstatymų leidėjo, o ne įstatymų vykdomosios valdžios lygyje;

- Registracija 2007 06 27

 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2383)

- Internetinis puslapis: XP-2383 2007 06 28

- Teikia LR Seimo narys V. Bogušis ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: siekiant atnaujinti automobilių parką, siūloma neatskaityti PVM automobiliams, kurie atitinka naujos transporto priemonės sąvoką ir kurių vertė (įskaitant PVM) ne didesnė kaip 130000 litų;

- Registracija 2007 06 28

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI SEIMO POSĖDŽIUOSE

Seimo posėdis Nr. 301 (2007 06 05, rytinis)

Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-786A(2*) (pirmasis svarstymas)

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, klausydamasis kalbų aš taip supratau, kad prieštaraujančių, išskyrus J.Veselką, dėl tiesioginių mero rinkimų įvedimo nėra. Skiriasi tik būdai, kaip tai pasiekti. Mano manymu, dabar teikiama komiteto pataisa iš tikrųjų pati racionaliausia ir optimali. Nėra kitų būdų. Jeigu jūs prisimenate prieš tai buvusius balsavimus Seime, kada mes Konstitucijoje bandėme išspręsti kompetencijų klausimą, mes gavome du skirtingus balsavimus. Pusė Seimo mano, kad meras turi būti silpnas, pusė Seimo mano, kad meras turi būti stiprus, bet visi esame pažadėję, kad mero tiesioginius rinkimus mes įdiegsime šios kadencijos Seime, bent didžioji dauguma yra pažadėjusi tą padaryti. Aš kalbu tų vardu, kurie pažadėjo. Mano manymu, kelias po to, jeigu Seimas patvirtins šią Konstitucijos pataisą, ministerija ar Vyriausybė, lygiagrečiai turėtų Seimui pateikti vieno puslapio dvi koncepcijas, kurias Seimas pasirinks: stiprus meras ar simbolinis meras. Tokiu atveju mes išspręsime ginčą.

Aš pats pasisakau už stiprų merą, bet kaip pajudėti iš šios konstitucinės aklavietės, kito kelio, mano manymu, kaip pritarti šiai formuluotei, šiandien mes neturime. Arba esant kitam balsavimui turime pasakyti, kad šios kadencijos Seimas iš tikrųjų tiesioginių mero rinkimų neįgyvendins. Visi kalbame, didžioji dauguma, tai ir ženkime tą žingsnį. O ginčų ir abejonių bus. Čia mes turėsime ginčytis dėl įstatymo nuostatų – vienoks ar kitoks. Bet įstatymui priimti nereikia konstitucinės daugumos, ir tai jau bus žingsnis į priekį, kuris leis mums 2011 metais rinkti merus tiesiogiai. Nuo 1999 metų vyksta ši diskusija, neatsirado ji kaip Pilypas iš kanapių. Jau seniai mes diskutuojame, beveik visi esame įsirašę į savo rinkimines programas ir išanalizavę visus modelius. Ateina laikas apsispręsti. Aš tikiuosi, kad šiandieninis balsavimas, kaip tarpinis balsavimas, bus teigiamas.

A. ČAPLIKAS. Ir vėl galiu pakartoti, kad didžioji dauguma Seimo pritarė tiesioginiams mero rinkimams. Mes nesusikalbame tik dėl mechanizmo ir būdo. Mes ilgai svarstėme su komiteto pirmininku ponu J.Sabatausku, kaip tai padaryti, ir, manau, kad mūsų siūlomas variantas yra pats teisingiausias. Ginčą dėl to, koks tas meras bus, perkelsime į Seimą. Čia nuspręsime, kokios jo galios, ir nereikia bijoti žmonių pasirinkimo. Aš niekaip negaliu suprasti argumentų dėl to, kad meras korumpuosis, ir kas jį atstatydins. Jeigu meras yra korumpuotas politikas, jo nereikia atstatydinti, jį reikia tiesiog sodinti į kalėjimą. Čia turi dirbti ne Seimas, ne taryba, o specialiosios tarnybos – prokuratūra ir teismai. Mes kartais viską supainiojame. Aš taip suprantu kai kurių Seimo narių logiką, kad pati teisingiausia institucija yra Seimas. Čia mes ir Prezidentą rinksime, ir teisingiausią merą išrinksime, ir teisingiausius ministrus sutvarkysime. Ši logika yra kelias į niekur.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo paskirti P.Malakauską Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi“ projektas Nr.XP-2268 (svarstymas ir priėmimas)

V. BOGUŠIS (LCSF). Laba diena, mielieji kolegos. Labai smagu man šiandien girdėti, kad šioje salėje sėdi laisvi, nepriklausomi žmonės, laisvai balsuoja. Tik ar išties esame laisvi? Liberalų ir centro sąjunga, būdama patriotiškai nusiteikusi, valstybiškai mąstanti, nuosekliai besilaikanti savo pozicijų, gerbdama Prezidento valią ir jo teisę pasirinkti kandidatą į Valstybės saugumo departamentą, gerbdama Prezidento valią, dar kartą pabrėžiu, Liberalų ir centro sąjunga tikrai neprieštaraus pono P.Malakausko kandidatūrai ir balsuodama susilaikys. Ačiū. (Šurmulys salėje) Ačiū.

V. BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, pradėsiu pirmiausia nuo Prezidento citatos. Jo Ekscelencija V.Adamkus yra pasakęs, kad „kandidatas į VSD generalinius direktorius neturėtų priklausyti jokiam politiniam dariniui“. Šis priesakas, mano galva, kaip ir kažkaip pamintas.

Kitas dalykas. Gerbiamieji kolegos, ponas P.Malakauskas prieš dvejus su puse metų čia, Seime, gavo mūsų pasitikėjimą vadovauti ir dirbti STT. Išties darbai padaryti dideli, yra padarytų klaidų, atliekamos reformos ir, mano galva, tegul ponas P.Malakauskas savo darbą baigia iki galo, prisiima atsakomybę, o mes tada įvertinsime jo nuveiktą darbą. Perkėloje arklių niekas nekeičia. Kas man garantuos, kad vėl po dvejų metų ponas P.Malakauskas neateis į šią tribūną ir nepasakys: žinote, aš noriu vėl kito darbo. Padirbėjau, nepatiko ir išeinu. Aš suprantu, kodėl visos frakcijos pasakė, kad jos laisvai balsuos. Kas nori pyktis su specialiųjų tarnybų vadovu, ar jis taps VSD, ar jis liks STT? Kažkaip nejauku taip tiesiai imti ir ką nors pasakyti pretenzingo. Taigi aš dar kartą baigdamas sakau, kad, tikrai gerbdama Prezidento teisę ir valią, Liberalų ir centro frakcija, būdama valstybinė frakcija, neprieštaraus pono P.Malakausko kandidatūrai ir balsuojant susilaikys. (Balsai salėje)

V. BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu pasveikinti naująjį departamento direktorių. Formaliai jau, tarkim, yra patvirtintas. Norėčiau palinkėti, kad nebūtų tampomas nė vienos politinės partijos už jokių virvučių, kad dirbtų atsakingai, principingai mūsų valstybei ir tautai. O šiaip norėčiau pasveikinti šios pergalės pagrindinį nugalėtoją – tai J.Razmą. Ačiū.

 

Seimo posėdis Nr. 302 (2007 06 05, vakarinis)

Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1948(3*)ES (svarstymas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū. Kalbėsiu pačiu brangiausiu – savo vardu. Aš dėkingas gerbiamajai B.Vėsaitei (tik matau, kad jos jau nėra) todėl, kad ji atkreipė dėmesį, jog yra pataisų, kuriose kalbama ir apie daugiabučius namus. Iš tiesų mano pastabos yra labai praktinės, neteorinės, jos paremtos kiekvieną naktį, kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą išgyvenimais, kai tu gyveni virš parduotuvės, kuri įrengta daugiabutyje. Iš karto noriu pasakyti, kad šiuo atveju terminas „savikontrolė“ negalioja, nėra tokių dalykų. Ir jeigu mes sykį jau imamės kažką tvarkyti, padarome. Pasakymas, kad savivaldybei šiuo metu leidžiama tvarkyti, reguliuoti, yra demokratiškai teisingas, tačiau jisai neveikia.

Mes puikiai prisimename, kad prieš metus Seime pataisėme Alkoholio kontrolės įstatymą, pagal kurį suteikėme savivaldybėms nustatyti laiką. Galiu pasakyti labai paprastai iš Vilniaus, Trakų apskrities savivaldybių, absoliučiai nė viena parduotuvė neuždaryta, į nieką neatkreiptas dėmesys, nes savivaldybė neturi juridinių galių. Kitaip sakant, Vilniaus miesto savivaldybei buvo šitas klausimas iškilęs ir buvo prieita iki to, jog reikia rengti Vilniaus mieste referendumą, kad būtų išsiaiškinta, ar galima šitą dalyką daryti, ar ne. Aišku, referendumas neįvyko ir viskas, kaip buvo, taip ir liko. Esmė yra labai paprasta, jeigu mes norime kažką padaryti, o turime galią leisti įstatymus, įstatymuose tai ir nustatome.

Aš noriu gerbiamajai B.Vėsaitei pasakyti, kad ji truputį susipainiojo, nes ji kalbėjo apie įstatymo antrąją redakciją, o šiandien mes kalbame apie trečią, kurioje gana tiksliai, preciziškai formulavau, kad daugiabučiuose namuose po 22.00 val. (išmečiau viešas maitinimo įstaigas, taigi senamiesčio kavinės dirbs, „ulios“ ir t. t.) tos parduotuvės neturėtų dirbti, prekiauti alkoholiniais gėrimais. Maistu jos gali prekiauti laisvai, jokių problemų. Dėl ko aš tai darau? Faktiškai tai nėra draudimas. Tai yra demokratinis apribojimas, nes kolonėlėse galima įsigyti, taip? Specializuotose parduotuvėse prekybos centruose, kurios stovi atskirai, galima įsigyti, nors gyventojai taip pat nepatenkinti. Restoranuose, kavinėse galima, jeigu kam reikia, tačiau į naktines atskiras užeigas užeiti naktį aš jums paprasčiausiai nesiūlyčiau arba siūlyčiau turėti ir cigarečių, nes jeigu atėjęs naktį nusipirkti į tokią parduotuvę neturėsi cigarečių, o tavęs tikrai paprašys tie, kurie stovi šalia, vargu ar tu išeisi sveikas. Paprasčiausiai, lietuviškai tariant, gausi į akį.

Dėl ko tai sakau? Dėl to, kad mano name jau įvyko du kriminaliniai nusikaltimai. Aš nusipirkau filmavimo kamerą ir filmuoju. Aš pasikviečiu policiją. Ji atėjusi surašo aktą ir išeina su pilnu maišeliu. Kitaip sakant, policijos šelpti arba remti aš nesirengiu. Aš noriu, kad įstatyme būtų pasakyta, jog po 22 valandos daugiabučiame name negalima prekiauti alkoholiniais gėrimais. Jūs pasakysite ir gerbiamoji B.Vėsaitė sakė, kad Civilinis kodeksas ir dabartinis įstatymas jau sudaro galimybę gavus 51% gyventojų parašų. Taip. Mano name pasirašė 51%, bet pasirašė tie, kurie gyvena toliau nuo parduotuvės. Manęs niekas net neatėjo prašyti to leidimo, nes žino, kad to nebus. Ką daryti? Keisti įstatymą ar atšaukti tuos parašus? Jie yra. Įstatymas galioja, viskas gerai. Todėl daugiabučių namų gyventojų vardu labai prašau gerbti mūsų ramybę ir gerą miegą, ir gerą nuotaiką, ir sveikatą. Ačiū.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų galima būtų numatyti tokią sąlygą, jeigu būtų kalbama apie naujai steigiamų viešojo maitinimo arba pardavimų vietų įrengimą. Tačiau jeigu jūs pabandysit mintimis persikelti į Vilniaus ar bet kurio kito miesto senamiestį, kurių rūsiuose ar pirmuose aukštuose yra tradiciškai įrengtos ir nuo seno veikiančios viešojo maitinimo ar prekybos vietos, jūsų suprasit, kad, apklausiant gyventojus ir reikalaujant šimtaprocentinio sutikimo, visada atsiras galimybė vienam ar kitam gyventojui pareikšti neigiamą nuostatą. Tokiu atveju mūsų senamiestis liktų be tokio viešojo maitinimo, prekybos vietų. Todėl manau, teisinga, kad komitetas šiai nuostatai nepritaria. Kviečiu jos nepalaikyti.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nenorėčiau sutikti, kad taip mes susilpninsim kontrolę tiems prekiautojams, kurie prekiauja alkoholiniais gėrimais. Jeigu detaliai pasidomėtumėte ta problema, tai jūs pamatysite, kad faktiškai ant kiekvieno butelio jau yra pateikta ta informacija, kurios mes dar papildomai atskiru dokumentu reikalautume turėti kiekvienoje prekybos vietoje. Na, iš tiesų kartais tas mūsų noras viską reglamentuoti perauga ne tik realias galimybes, bet ir sveiko proto nuovoką. Todėl siūlyčiau palaikyti Ekonomikos komiteto apsisprendimą ir neužkrauti verslui nereikalingų biurokratinių suvaržymų. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Čia mano 5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas faktiškai kartu gali būti svarstomas su 18 straipsnio pakeitimu. Kodėl? Todėl, kad 16 straipsnio pakeitime, kurį aš išbraukiau, kaip tik rašoma apie tai, apie ką mes kalbėjome, ir ponas E.Žakaris kalbėjo, kad reikia gauti savininkų bendrijos, valdybos ar dar kažkokį sutikimą. Aš manau, kad šito sutikimo nereikėtų, ir verslininkams nereikėtų ieškoti galimybių ir taip toliau, reikia priimti mano siūlymą, atsakingai parašytą, kaip ponia B.Vėsaitė sakė, išbraukus viešojo maitinimo įmones. Prekiauti alkoholiniais gėrimais po 22 val. prekybos įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, turėtų būti neleidžiama. Viešojo maitinimo įstaigos lieka. Senamiestis – „uliavoja“, „baliavoja“, bet daugiabučiuose pardavinėti alkoholį po 22 val., aš manau, tikrai nevertėtų, ir daugiabučių namų savininkai būtų labai dėkingi mums, Seimo nariams, už tokią pataisą. Iš anksto dėkoju, žinau, kad jūs visi pritarsite.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 metų veiklos ataskaita

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Akivaizdu, kad Lietuvoje stiprėja netolerancija, ir kaip didelę problemą reikėtų įvardinti komentarus internetinėje žiniasklaidoje, kur akivaizdžiai niekinami kitaip mąstantys, kitaip besielgiantys, iš jų tyčiojamasi, raginama su jais susidoroti. Ar nemanote, kad lygių galimybių kontrolierė turėtų kažkaip aktyviau imtis spręsti šią problemą, įsijungti į kovą su stiprėjančia netolerancijos tendencija?

A.BURNEIKIENĖ. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų tai yra ir tų priemonių imtasi, mes jų neviešiname, nes manome, kad tai padarys Generalinė prokuratūra, nes kaip tik dėl visų šitų apraiškų, ypač komentarų internete, kreipėmės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Generalinę prokuratūrą, tai yra ir dėl homofobijos, ir dėl kitos odos spalvos. Dabartiniu metu buvo labai daug komentarų, iš tikrųjų labai, sakyčiau, netgi žiaurių. Taip pat kreipėmės į Leidėjų ir žurnalistų etikos komisiją, kad ji atitinkamai įvertintų tuos skelbimus ir priemonę, kuri suteikia galimybę tokiems skelbimams viešai pasirodyti. Tą dalyką darome. Tačiau pačius tuos faktus tirti yra ne visai mūsų kompetencija. Sakykime, šiandien mus irgi gana šokiravo toks dalykas, kad Generalinė prokuratūra, tirdama tuos skelbimus, prašo mūsų ekspertinės išvados, kokiais žodžiais yra diskriminuojami kitos odos spalvos žmonės. Nežinau, ar mes galime dalyvauti kaip ekspertai, nes patys kitą kartą tirdami klausiame ekspertų nuomonės. Tiek galėčiau jums atsakyti.

Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2150 (pateikimas)

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas išklausė lygių galimybių kontrolierės A.Burneikienės ataskaitą ir konstatavo, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2006 metais aktyviai ir kompetentingai vykdė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo bei Lygių galimybių įstatymo nustatytus uždavinius ir stengėsi pasinaudoti visais šių įstatymų suteiktais įgaliojimais, kad būtų geriau apsaugotos žmogaus teisės.

Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitai. Tačiau taip pat nusprendė pasiūlyti Vyriausybei atlikti tam tikrus darbus: įsteigti tarpžinybinę lygių galimybių komisiją, kuri teiktų rekomendacijas dėl lygių galimybių politikos formavimo, siūlymus dėl diskriminacijos apraiškų mažinimo ir su tuo susijusių problemų sprendimo, užtikrintų visų potencialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesų atstovavimą; taip pat spręsti klausimą dėl atsakingų darbuotojų, galinčių kompetentingai konsultuoti gyventojus lygių galimybių įgyvendinimo klausimais apskrityse, paskyrimo; rekomenduoti valstybės ir savivaldybių įstaigoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms savo veiklos nuostatuose, etikos kodeksuose ar kituose vidaus veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatyti lygių galimybių principo įgyvendinimą ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai teikti periodines ataskaitas apie lygybės principų įgyvendinimą savo veikloje. Taip pat pavesti kompetentingoms institucijoms organizuoti programas ir priemones, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms persikvalifikuoti, kompiuteriniam raštingumui didinti, taip pat rengti tikslines priemones stereotipiniam neigiamam vyresnių, pagyvenusių žmonių visuomenės vertinimui mažinti, pagarbai tokio amžiaus žmonėms didinti.

Taip pat pavesti kompetentingoms institucijoms šalinti neįgaliųjų socialinės integracijos kliūtis. Turimas omeny visaverčio dalyvavimo rinkimuose žmonėms su regos negalia užtikrinimas, informacinės aplinkos, būsto, paslaugų, darbo, mokymo pritaikymas. Taip pat parengti tvarką, pagal kurią būtų remiamos visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros fondų programos, skirtos lygioms galimybėms įgyvendinti. Taip pat rekomenduoti Švietimo ir mokslo ministerijai numatyti gaires, priemones, programas, kurios skatintų aukštojo mokslo įstaigas kurti atitinkamas mokymo programas ir rengti reikiamus specialistus, turinčius žinių lygių galimybių srityje. Ir parengti įstatymo, numatančio specialiųjų priemonių, numatytų moterų ir vyrų lygių galimybių bei lygių galimybių įstatymuose, taikymo tvarką, projektą. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori paklausti. A.Matulas – pirmasis. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, suabejočiau, ar iš tikro reikia šiandien Seime turėti atskirą nuolatinę komisiją. Juk visi lygių galimybių klausimai susiję su žmogaus teisėmis. Yra komitetas, kuriam jūs vadovaujat, ar iš tikro jūs jau taip apkrauti darbais ir jau ta lygių galimybių problema Lietuvoje tapo tokia aštri, kad reikia nuolatinės komisijos. Juk jūs pats žinot, kokie mūsų darbo krūviai, tiesiog nėra galimybės paskaityti, pastudijuoti, pamąstyti, parašyti. Vos suspėjam sėdėti komitetų ir komisijų posėdžiuose.

A.LYDEKA. Labai ačiū, pirmininke. Iš tiesų dėkui už gerą Žmogaus teisių komiteto darbo įvertinimą. Aš taip pat manau, kad Seime jokios papildomos komisijos įsteigti nereikia. O dėl nutarimo projekto kaip apie vieną iš aspektų kalbėjau, kad yra siūlymas įsteigti tarpžinybinę lygių galimybių komisiją, tarybą, tarnybą. Nesvarbu net kokiu pavadinimu pavadintume, yra siūlymas steigti komisiją, kuri tiesiog kaip rekomendacinis organas padėtų spręsti pirmiausia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, bet kartu ir visoms valstybinėms institucijoms klausimus, susijusius su lygių galimybių užtikrinimu. Tai tiesiog būtų tarpžinybinė komisija, o ne Seime kuriama nauja komisija ar iš viso kuriama nauja tarnyba ar naujas departamentas.

PIRMININKAS. P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Pirmininke, kolega, mes matome, kaip vystosi bendra tolerancijos raida, sakyčiau, arba pats procesas Lietuvoje. Stebime metų metais, kadangi tematika nėra nauja, žinomi ir veikėjai, ir aplinka. Kaip jūs, kaip pirmininkas, fiksuojate tai savo išvadose, kokias jūs išvadas darote apskritai, pirmininke, iš, sakykime, situacijos visuomenėje ir kaip tos išvados atsispindi jūsų siūlymuose, kaip situaciją galima keisti? Kitaip sakant, ar jūs matote kokių nors permainų kurias galima būtų fiksuoti į gerąją pusę? Ačiū.

A.LYDEKA. Labai ačiū. Iš tiesų šiuokart svarstom būtent Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ataskaitą. Pagal tą kompetenciją, kuri yra pavesta kontrolierei, mes ir fiksuojam, kad darbas yra daromas, gana sėkmingai yra daromas darbas. Tačiau, kaip girdėjot, nutarimo projekte siūlom paimti ir vis dėlto peržiūrėti teisinę bazę, t. y. dėl naujo projekto žvelgiant į lygias galimybes sukūrimo, taip pat ir dėl komisijos, apie kurią ką tiktai atsakiau gerbiamam A.Matului, įsteigimo. Komisija padėtų kristalizuoti išanalizavus situaciją tuos konkrečius aspektus, ką mes visi drauge galim padaryti, turiu omeny ir Seimą, ir Vyriausybę, ir kontrolieriaus tarnybą, ir, be abejo, visuomenines organizacijas. O su pagrindine jūsų nuostata, kad iš tiesų netolerancijos apraiškų didėja Lietuvoje, aš visiškai sutinku. Čia, matyt, mums visiems reikia suremti pečius, ne tik kontrolierei ir jos tarnybai aktyviai dirbti ir gerinti darbo kokybę dar labiau, bet atitinkamai ir Seimui, ir Vyriausybei, ir visoms kitoms tarnyboms.

PIRMININKAS. Ir A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Aš taip pat norėčiau paklausti gerbiamojo komiteto pirmininko. Vis dėlto, kalbant apie toleranciją, apie lygias galimybes, labai svarbu jūsų komiteto, kaip Žmogaus teisių komiteto, pozicija. Žvelgiant į jūsų nutarimo projektą, kaip jūs vertinate santuokas tarp vienos lyties atstovų ir galimybę šioms šeimoms įsivaikinti vaikus? Vis dėlto yra Europos Sąjungos pavyzdžių, vienose valstybėse daugiau, kitose mažiau kalbama apie tai, bet vis dėlto Lietuva, žengdama šį žingsnį, taip pat turėtų turėti savo poziciją. Ačiū.

A.LYDEKA. Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už įdomų klausimą. Tikrai norėčiau patikslinti, ar tikrai tokių problemų yra, ar turite tokių problemų ir ar Lietuvoje tai yra labai aktuali problema, dėl ko mums reikėtų šiandien kalbėti ir diskutuoti. Užtat manau, kad anksčiau ar vėliau turėsim prie šių problemų sugrįžti ir svarstyti, o Seimo valia – priimti vienokį ar kitokį įstatymą dėl šeimos, ką laikyti šeima. Tie bandymai iš esmės kas antri metai yra svarstomi, diskutuojami, manau, ir ateityje neišvengiamai turėsim apie tai diskutuoti. Ačiū.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 metų veiklos ataskaita

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamoji pirmininke, anksčiau tiems, kurie kurdavo įmones, buvo labai aktualu rasti lietuvišką pavadinimą, kad niekas nesikabinėtų, ir t. t. Mes turbūt visi buvome didžiuosiuose centruose, ypač „Akropolyje“ arba „Ermitaže“, kur trys keturi šimtai pavadinimų, iš kurių tris tikrai supratau, tai yra „Utenos trikotažas“, „Dobilas“ ir „Apranga“. Visa kita yra kažkas… Na, suprantu, kad tai užsienietiška, gražu, bet kaip su ta lietuvių kalba, ar tuose centruose vis dėlto jos laikomasi ar ten galioja kiti įstatymai?

I.SMETONIENĖ. Tie patys, kurie ir galiojo. Tai yra Prekių ženklų įstatymas ir Firmų vardų darymo taisyklės. Kai dabar Patentų biuras neregistruoja firmų arba įstaigų pavadinimų, o visa tai daro Registrų centras, nebėra kalbos sieto, per kurį pereitų tie pavadinimai. Mes su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu rašėme ne vieną raštą Teisingumo ministerijai ir dabar dar kartą vėl kreipsimės, kad Registrų centre dirbtų kalbininkas. Tai čia būtų įmonių, įstaigų ir firmų pavadinimai. Tačiau kur yra prekių ženklai, deja, deja, puikiai žinome, kad Prekių ženklų įstatyme kalbos reikalavimai yra netaikomi. Į prekių ženklą daugiau žiūrima kaip į grafinį vaizdą, o ne kaip į žodį. Be abejo, tokių ženklų daugėja ir čia, kaip supratome, nieko padaryti neįmanoma, nes komiteto keli pirmininkai bandė tą dalyką sutvarkyti per Europą ir, deja, pasirodė, kad yra bendras bendrijų Prekių ženklų įstatymas.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 5, 8, 26, 32, 35, 40, 43, 50, 71, 90, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo, papildymo 49² straipsniu, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2186ES (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo, papildymo 49² straipsniu, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2186ES. Pateikimo stadija. Pranešėjas… Ministro nematome, taigi viceministras Regimantas Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ straipsnių numeriai jų yra projekte, posėdžio pirmininkas juos išvardino, tų visų keičiamų straipsnių yra apie 35. Įstatymo projekto tikslas yra suderinti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančias teisės aktų nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis vizų, migracijos ir prieglobsčio srityse, įskaitant ir Šengeno ACQUIS. Be to, projekte yra keletas redakcinio pobūdžio pataisų, jų neminėsiu.

Iki prisijungimo prie Šengeno erdvės įstatymas turėtų būti taip pakeistas, kad siekiant įgyvendinti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą akto 3 straipsnio 2 dalį tie normatyvai, kurie buvo neprivalomi Lietuvos Respublikai iki įsijungiant į Šengeno erdvę, jai įsijungus Šengeno ACQUIS dalyje migracijos srityje būtų įgyvendinti. Įstatymo projektas dar reglamentuoja klausimus, susijusius su užsieniečių atvykimu ir išvykimu iš Lietuvos Respublikos, užsieniečių neįleidimu į Lietuvos Respubliką, užsieniečių buvimu Lietuvos Respublikoje, leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygomis, leidimo laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus arba eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas, prieglobsčio prašytojo teisėmis ir pareigomis Lietuvos Respublikoje.

Pagrindinės naujos teisino reglamentavimo nuostatos, paminėsiu kelias. Pirmiausia nurodoma, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, yra taikomas santykinai naujas Europos Parlamento ir Tarybos 2006 metų reglamentas Nr.562, nustatantis taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sieną, vadinamasis Bendrijos kodeksas, arba Šengeno sienų kodeksas. Taip pat užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos toliau vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Keičiasi vizų sąvokos, atsiranda „Šengeno vizos“ sąvoka ir nurodomos jos naujosios rūšys. Taip pat projekte yra numatoma, kad Lietuvos Respublikai Šengeno vizų išdavimo klausimu gali atstovauti kita Šengeno valstybė arba Lietuva gali atstovauti kitai Šengeno valstybei šiuo klausimu. Taip pat yra konsultuojamasi su kitomis Šengeno valstybėmis dėl leidimo gyventi išdavimo arba panaikinimo tokiam užsieniečiui, kuriam yra įspėjimas dėl jo neįsileidimo. Ir, kaip minėta, atsiranda naujas leidimas gyventi užsieniečiui, kaip pagrindas tam asmeniui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus arba eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas. Papildomai nustatomi išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindai.

Tokie yra esminiai šio įstatymo straipsnių punktai. Kaip minėjau, įstatymų skaičius gan ženklus, tačiau sudaro tik apie ketvirtadalį viso įstatymo straipsnių skaičiaus. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš į patį turinį nelabai noriu gilintis, man atrodo, tai bus Žmogaus teisių komiteto darbas išravėti šitą visą darželį. Prioritetą, be abejo, mes atiduodame tam, kad su Šengenu reikia viską sutvarkyti, kad tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, tačiau 2007 m. lapkričio mėnesį mes jau priėmėme…

R.ČIUPAILA. 2006 metais.

H.ŽUKAUSKAS. Atsiprašau, 2006 m. lapkričio mėnesį mes priėmėme analogiškus įstatymo punktus ir ten gana rimtai pažiūrėjome į tai, kad šiek tiek apsaugotume mūsų Lietuvėlę ypač nuo atvykimo iš trečiųjų šalių. Dabartiniu metu, aš žiūriu, daug straipsnių yra pakeista, kitaip sakant, atkeista atgal, ir atsirado tokios landos kaip humanitarinės priežastys. Sakykite, mano klusimas toks: kodėl tai atsirado? Ar čia lobistai daugiau padirbėjo, bandydami patenkinti didelių prekybos centrų darbo jėgos trūkumą, ar čia yra kokios nors humanitarinės paskatos, kad mes, Lietuvėlė, galime priimti daugiau visokių atklydusių, juos išlaikyti ir už juos mokėti socialinį draudimą? Ačiū.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš tikrųjų dalis straipsnių, kurie čia yra keičiami, susiję su tuo, kad yra priimti du nauji dokumentai. Vienas iš jų, kaip minėjau, yra 2006 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas, kuris įsigaliojo kiek vėliau, nei buvo teiktos anos pastabos.

Kita vertus, jūs visi labai gerai prisimenate, kad tas anas įstatymo variantas buvo teiktas ne lapkričio mėnesį, o gana ankstyvoje metų pradžioje, ir tiktai dėl ilgų diskusijų jo priėmimas buvo nukeltas į lapkričio 28 d., jeigu aš gerai prisimenu. Bent jau nuo tos dienos jis įsigaliojo. Praėjus pusei metų, yra iš naujo teikiamos tos visos kitos normos, kurios dar liko nesuderintos dėl stojimo į Šengeno erdvę. Tai į pirmą jūsų klausimo dalį, manau, esu atsakęs.

Antra. Iš esmės Seimo Teisės departamentas, teikdamas savo pastabas šitam dokumentui, savo pastabų dešimtąja dalimi yra paminėjęs tai, ką jūs sakote, kad įstatyme minimas leidimas gyventi gali būti išduotas tik dėl svarbių humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų. Iš dalies mes esame atsižvelgę į šitą paminėjimą. Tai dėl paties termino, jo teisinio svarumo ir teisinio turinio, kalbant apie humanitarines priežastis. Tačiau iš esmės, jeigu paimsite kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, jo 76 straipsnyje taip pat minima šita sąvoka. Taip pat šio įstatymo 51 ir 55 straipsniuose yra numatyta, kad bus sukurtos tvarkos, kurios išaiškins, kokio turinio yra štai šita sąvoka. Dar kartą pabrėžiu, kad tai yra leidimas gyventi dėl svarbių humanitarinių priežasčių. Šiaip jau plečiamai ši sąvoka retai kada aiškinama. Ir dėl šitų priežasčių, be jokios abejonės, niekas tų mūsų, kaip jūs sakėte, lobistinių prekybos centrų darbo jėga nepradės aprūpinti. Yra kitų vietų, kurios išlieka įstatyme, na, sakykim, ta garsioji vieta dėl dvejų metų privalomo gyvenimo, kai, norint susijungti su šeima, iš jų vienerius metus reikia turėti leidimą laikinai gyventi. Visi šitie dalykai automatiškai išlieka, ir jie labai apsunkina tuos procesus, kuriuos jūs paminėjote.

PIRMININKAS. A.Lydeka.

A.LYDEKA (LCSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, pratęsiu kolegos H.Žukausko klausimą. Jūs teisingai pasakėte, kad visai neseniai buvo priimtas iš esmės naujas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Jis priimtas po labai ilgų diskusijų, svarstymų, vertinimų, dirbo kelios darbo grupės ir taip toliau. Pavyko „išravėti“ tą įstatymą, atmesti visas tas nuostatas, kurių nereikalauja joks Europos Sąjungos teisės aktas, jokia direktyva ir kiti įstatymai. Tiktai dėl mūsų tam tikrų politikų ar pareigūnų noro jie buvo įtraukti į įstatymo projektą. Neginčijama, kad, vykstant Šengeno zonos plėtrai, mums reikia pakeisti ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, tačiau su šiuo bloku ir vėl eina tie jau kartą išdiskutuoti ir Seime atmesti straipsniai, pozicijos, nuostatos. Antrą kartą bandoma jas „prastumti“. Akivaizdu, kad vėl reikės jas išmesti. Tikriausiai po pusmečio jūsų ministerija vėl paims ir pateiks bandymą „prastumti“. Aišku, turiu omenyje ne tuos Šengeno reikalus, o šeimų susijungimą, leidimus gyventi, dirbti Lietuvoje. Tai visai kiti straipsniai, visiškai nesusiję su Šengenu. Ar nemanote, kad pateikdami visą bloką įstatyminių nuostatų ir sugrąžindami Seimą į tas diskusijas, kurios šiandien Seime nėra būtinos, jūs galite užvilkinti paties įstatymo priėmimą ir trukdyti Lietuvai laiku prisijungti prie Šengeno erdvės?

R.ČIUPAILA. Visų pirma, kai įstatymas buvo teikiamas… Įstatymo projektas tiktai buvo susijęs su gana dideliu įstatymo straipsnių kiekiu, jeigu gerai suskaičiavau, tuo metu buvo keičiama apie 50 straipsnių. Tai vis tiek buvo ne naujas įstatymas, tai buvo tiktai įstatymo pataisų, taip pavadinčiau, ir papildymų projektas. Mums, kaip Vyriausybei, neteko dalyvauti pradinėje šio svarstymo bangoje, tačiau jau rudenį, prieš priimant suderinus tiek su Užsienio reikalų komitetu, tiek su Žmogaus teisių komitetu, tas įstatymas iš tikrųjų buvo priimtas.

Aš nevisiškai sutikčiau su jūsų balse nuskambėjusiais priekaištais, nes jūs konkrečiai nepaminėjote normų, ir man būtų tikrai labai sunku atsakyti, kuris tas straipsnis su tuo ar kitu… Tačiau klausimai, susiję su leidimu gyventi ir su šeimų susijungimu, yra labai atidžiai išnagrinėti buvusio įstatymo 40 straipsnyje, esamo įstatymo 47 straipsnio pataisose. Ten, aš jau atsakydamas Seimo nariui H.Žukauskui sakiau, yra paliktos visos normos, kurios tada buvo suderėtos.

Kaip jūs žinote, leidimams gyventi ir susijungimams su šeimomis galioja trys pagrindiniai kriterijai, nustatyti Direktyvoje dėl šeimų susijungimo. Trečiasis – reikalauti dvejų metų – valstybėms narėms yra neprivalomas, tačiau Lietuva jį taiko. Taigi mes automatiškai sutinkame su tomis visomis sąlygomis, kurios prieš kurį laiką Seime buvo keltos, kad šitos normos būtų įstatyme ir įstatymas būtų priimtas. Todėl aš nelabai sutikčiau, kad mes, kaip Vyriausybė, teikiame tas pačias normas. Jos yra reikalingos lygiai tiek, kiek iš mūsų reikalauja Šengeno ACQUIS. Praktiškai visi šitie momentai, išskyrus redakcinius, yra tokie. Tačiau aš manau, kad iš tikrųjų yra ir kitų Seimo narių pasiūlymai – yra Seimo nario V.Stankevičiaus, Seimo nario M.Žymanto, Seimo nario E.Žakario pasiūlymai. Komitetas juos tikriausiai sujungs į vieną. Aš manau, kad tuo užsiims, kaip Seimas, aišku, nuspręs, keli komitetai ir bus galima nevilkinant laiko dar kartą surasti tą konsensusą, nes stojimas į Šengeno erdvę yra itin svarbus Lietuvai.

 

Seimo posėdis Nr. 303 (2007 06 07, rytinis)

Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1690(2*) (priėmimas)

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas po šio projekto svarstymo Seime gavo dvi Teisės departamento pastabas ir Seimo narių A.Čapliko ir V.Bogušio pasiūlymą. Dėl pirmosios Teisės departamento pastabos dėl juridinės technikos reikalavimų komitetas pritarė, antrajai Teisės departamento pastabai taikyti tokią pat garantiją, t. y. išmokėti išeitinę išmoką po mėnesio ir pakaitiniams valstybės tarnautojams, nepritarė motyvuodamas tuo, kad tokiam siūlymui pritarti netikslinga, nes būtų pažeistas lygiateisiškumo principas ir pakaitiniai politinio pasitikėjimo tarnautojai būtų išskirti iš kitų pakaitinių tarnautojų, kuriems tokia garantija netaikoma.

Taip pat komitete buvo svarstytas Seimo narių A.Čapliko ir V.Bogušio pasiūlymas, kurį norėčiau jums pateikti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jį pateiks teikėjai.

V.BOREIKIENĖ. Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, luktelkite minutėlę. Ateis momentas, kai komitetas ir jūs, kaip komiteto pranešėja, komentuosite teikiamą siūlymą. Dabar konstatuoju, kad pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsniui, susijusiam su bazinio įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Taip pat šiai daliai yra gauta Seimo narių A.Čapliko ir V.Bogušio pasiūlymų. Ar kas nors iš teikėjų yra pasiruošę? (Balsai salėje) Gerai. Šiuo atveju arba pranešėja, arba kas nors pavaduojantis. Jeigu Seimas neprieštarauja, S.Lapėnas pateiks siūlymo esmę. Teikėjai – A.Čaplikas ir V.Bogušis. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, šio pasiūlymo esmė yra ta, kad žmogus, tam tikrą laiką ėjęs politinio pasitikėjimo pareigas ir po to darbo laimėjęs galimybę dirbti valstybės tarnyboje, turėtų teisę gauti išeitinę kompensaciją. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši kompensacija nėra ir jokiu būdu neturėtų būti siejama su asmens darbu, kurį jis dirbs ateityje, o turi būti siejama su tuo, kokį darbą jam teko dirbti turint politinio pasitikėjimo statusą. Kitas dalykas, labai svarbu, kad priešingu atveju, jeigu mes neleistume išmokėti tokios kompensacijos, tai, ko gero, kiltų dvejonių, ar tai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kur yra įtvirtintos žmogaus teisės ir socialinės garantijos ir yra parašyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu. Todėl siūlyčiau pritarti šiai pastabai, juo labiau kad svarstant komitete balsai pasiskirstė po lygiai. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Henrikas Žukauskas, Lietuva. Aš sveikinu komitetą, iš esmės tai, ką paaiškino gerbiamoji V.Boreikienė, ir yra pritarimas Seimo narių pasiūlymui. Aš supratau, kad jūs pritarėte jam, bet formaliai jūs kažkodėl parašėte, kad nepritarėte. Aš siūlau šitą formalumą panaikinti ir visiems mums balsuoti už tai, nes ten yra parašyta „už laikotarpį“. Už laikotarpį. Ir bet kuriuo atveju, kaip aiškinama Seimo narių aiškinamajame rašte, negalima žiūrėti į tai, ką jis kada nors darys. Iki to laiko, kai jis pradės tarnybą, iki to laiko jam turi būti kompensuojama. Ir tai, man atrodo, yra teisinga, ir ištaisykime komiteto, na, formalią klaidą. Ačiū.

Vyriausybės valanda

S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau užduoti klausimą žemės ūkio ministrei dėl nerimstančių priekrantės žvejų keliamų problemų. Bandymai apriboti jų galimybes žvejoti nustatant tam tikrą gylį, padalijant į tam tikras teritorijas, manau, kad tai pasekmės to, kad šiandien nėra aiškumo kaip (…). Todėl priekrantė galės užtikrinti savo gyvybingumą ar egzistavimo perspektyvas, nes jau antra ar trečia savaitė niekaip nepavyksta išprašyti Žuvininkystės departamento konkrečių priemonių, kaip bus įgyvendintos strateginės nuostatos dėl žvejybos Baltijos jūroje, įskaitant ir priekrantės žvejus. Aš matau, kad yra Vyriausybės nutarimas, priimtas vasario 13 dieną, kuris labai aiškiai įpareigoja tiek Žemės ūkio ministeriją, tiek Žuvininkystės departamentą pateikti tam tikras programas. Šiandien galiu konstatuoti, kad jų dar nėra, o terminai praėjo. Ką jūs apie tai manote?

K.D.PRUNSKIENĖ (VLPDF). Iš tikrųjų žuvininkystė yra ne tik nelengvas, bet kai kuriais požiūriais ir problemiškas sektorius. Daugelis dalykų, kurie susiję su priekrantės žvejybos taisyklėmis, yra sprendžiami Europos reglamentais. Štai jau kelintą mėnesį Taryboje mums nepavyksta susitarti dėl atskirų žuvų, taip pat dėl sugavimų ribojimo, dėl pastangų mažinimo. Pirmadienį Liuksemburge eilinėje sesijoje mes turime daug temų, susijusių su šiuo sektoriumi, tarp jų dėl Lietuvai išsiderėtų kai kurių dalykų dėl priekrantės žvejybos pratęsimo ir taikymo reglamentų. Tai yra toji dalis.

Tačiau noriu pasakyti, kad, turėdami omeny, jog Žuvininkystės reglamentas buvo priimtas tik kovo mėnesį, daugybė dalykų keitėsi labai stipriai, o kai kurie pokyčiai vyksta ir dabar, jūs galėtumėte pasidomėti mūsų pozicija, kurią pristatome pirmadienį (vakar Vyriausybė patvirtino). Kol nebuvo to reglamento, buvo tiesiog negalima parengti priemonių, taisyklių, nes esminiai pokyčiai verstų daryti du darbus – pagal seną, negaliojantį, ir pagal dabartinį.

Kitas dalykas, kad nėra lengva bendrauti ir tarpusavyje. Manau, kad Klaipėdos žvejus labai slegia didžiulė tarpusavio konkurencija ir tai, kad dalis Baltijos laivų, o nuo 2007 metų mes išsiderėjome ir dėl priekrantės laivų, pasitraukia iš žvejybos ir gauna kompensacijas. Tai iš dalies sprendžia problemą. Rytoj mes Klaipėdoje atidarome naują infrastruktūros objektą, moderniausią rinkos infrastruktūros prasme ir vienintelį Baltijos regione siaurąja prasme, tai yra žuvų aukcioną. Ten, žinoma, dalyvaus žvejų asociacijos, jų atstovai, jų vadovai. Aš turėsiu vėlgi dar vieną tokią progą su jais padiskutuoti.

Pernai, kai neturėjome patalpų, man yra tekę netgi kieme ar kur nors Klaipėdos viešbučio fojė vesti karštas, tiesiog skeliančias žiežirbas derybas ir dažnu atveju susitarti. Tai yra nelengvas uždavinys. Žuvininkystei aš skiriu didelį dėmesį, nes ministerijoje man teko sukurti Žuvininkystės komitetą ir pačiai pirmininkauti, kad būtų galima padidinti administracinius gebėjimus ir konsolidavimą.

Beje, dėl tų signalų dėl kvotų skirstymo ir kitų dalykų neseniai turėjau tiesiog pakeisti vadovaujančius asmenis ir atsakingą už kvotų skirstymo sritį paskirti ministerijų sekretorių Kazį Sivickį. Mes reaguojame. Beje, ne visada galima surasti kompromisą tarp jų pačių.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis finansų ministre, turiu tokį klausimą. Progresinių mokesčių tema, matyt, aktuali, ką padarysi. Vis dėlto keturioliktosios Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane apie tai nėra nė pusės žodžio. Ten, atvirkščiai, yra pasakyta, kad per keturis mėnesius būtų išnagrinėta galimybė sumažinti tarifą iki 20%, o neapmokestinamąjį pajamų dydį iki 400 litų. Vyriausybė jau dirba 10 mėnesių. Kol kas dėl šito priemonės plano įvykdymo nėra jokių absoliučiai žinių. Dar daugiau. Finansų ministerijos paskaičiavimai yra argumentuojami vienos iš partijų, sudarančios Vyriausybę, svarbios, bet tiktai vienos iš partijų, mokesčių progresiniu projektu. Sakoma Finansų ministerija paskaičiavo, čia bus taip, čia bus taip. Mano klausimas. Ar jūs davėte tokį pavedimą Finansų ministerijos tarnautojams, kad jie skaičiuoja vienos partijos programines nuostatas, programines iniciatyvas, o ne Vyriausybės plane esančias nuostatas? Ačiū.

R.ŠADŽIUS. Pradėčiau nuo pabaigos. Taip aš daviau pavedimą ir tų pavedimų buvo daug ir iki manęs dirbęs finansų ministras Z.Balčytis taip pat davė daug tokių pavedimų: įvertinti įvairių pasiūlymų, ateinančių iš įvairių politinių partijų, asociacijų, galbūt atskirų ekspertų poveikį valstybės finansams. Mes turime Fiskalinės politikos departamentą, kuris moka atlikti tokius skaičiavimus, turi atitinkamus modelius. Čia aš tikrai nematau nieko bloga, atvirkščiai, manau, labai gerai, kad Finansų ministerija moka analizuoti ir moka duoti konkretų, ne politizuotą, o konkretų finansinį atsakymą į bet kokį pasiūlymą.

Dabar dėl progresinių mokesčių. Ta diskusija vis dėlto turėtų vykti Seime, kadangi būtent Seimas priims galutinį sprendimą. Socialdemokratų frakcija parodė tokią iniciatyvą, bet tai Socialdemokratų frakcijos, ne Vyriausybės in corpore, ne Finansų ministerijos iniciatyva. Jeigu bus parodyta bet kokia kitokia iniciatyva, Finansų ministerija ir aš, kaip finansų ministras, įsipareigojame, mes taip pat padėsime parengti paskaičiavimus, kad politinė diskusija eitų argumentų lygiu, o ne lozungų.

G.KIRKILAS. Jeigu leisite, gerbiamasis Pirmininke, ar galėčiau dar pridurti?

PIRMININKAS. Prašau.

G.KIRKILAS. Iš tikrųjų tai nėra Vyriausybės iniciatyva. Tai yra Socialdemokratų frakcijos iniciatyva. Manau, kad faktas, jog mes kreipėmės į Finansų ministeriją, kaip tik ir yra geras pavyzdys, palyginti su tuo, ką aš dabar sakiau, kai teikiami pasiūlymai už milijardines sumas ir neklausiama, o kaip tas… Šiandien, man atrodo, Seimas vieną tokį pasiūlymą atmetė, kiek aš žinau. Dabar dėl labai svarbaus klausimo, kurį kelia liberalai, ir ne tik liberalai, ir liberalus remiantys komentatoriai. Dėl mažinimo. Jūs žinote, kad toks radikalus mažinimas, kokį jūs paminėjote, sakysime, 7%, iki 20%, šitoje situacijoje, kai mes esame šiek tiek įdėmiau stebimi atitinkamų finansinių agentūrų dėl perkaitimo, nemanau, kad būtų logiškas. Aišku, mes diskutuosime su ekspertais ir panašiai. Šitoje situacijoje tai yra gana rizikingas sprendimas ne dėl to, kad mes būtume prieš jį nusistatę. Tokių požymių Lietuvoje yra mažiau negu kitose Baltijos šalyse, bet yra pavojus, kad kaimyninėse šalyse atsitikus su finansinėm rinkom kokiems nors blogiems dalykams, tas gali paveikti ir mus. Yra didelis kreditų portfelis ir daug kitų dalykų. Todėl šis klausimas svarstytinas, bet svarstytinas taip pat ir šiame kontekste.

J.JARUŠEVIČIUS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui, gal kartais jie ir turi informacijos. Yra pateiktas, kiek žinau, Prokuratūros įstatymas, jis kažkur Vyriausybėje. Ar jūs ką nors žinote, kada jis gali patekti į Seimą? Ačiū.

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą, bet tikrai ne vidaus reikalų ministro kompetencijos sritis, o teisingumo ministro yra Prokuratūros įstatymas, nes per Vidaus reikalų ministeriją šis projektas tikrai nėjo. Aš negaliu atsakyti į jūsų klausimą.

J.JARUŠEVIČIUS. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šio klausimo nenagrinėjo? Ten buvo kalbama apie stažą.

R.ŠUKYS. Tada atsiprašau. Čia jau yra ne tik Prokuratūros įstatymas, čia jau yra kur kas platesnė sritis. Dėl šių dalykų, kiek aš žinau, ten apima ir pareigūnus, ir prokurorus, ir teisėjus, ir visus, kuriems yra mokama valstybinė pensija.

 

Seimo posėdis Nr. 304 (2007 06 07, vakarinis)

Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2192 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Aš lyg ir pritariu J.Sabatauskui, bet iš esmės šiek tiek susipainiojau tarp prioritetų, tarp tų konstitucijų, tarp nepriklausomybės švenčių ir t. t. Bet aš įsivaizduoju, ką jaučia žmonės už Seimo, paprasta tauta, kaip čia pasakius. Visada yra akcentai, kurie valstybei yra gana svarbūs, į juos viskas nukreipiama, daromos šventės. Jeigu mes norime daug šou, daug koncertų Katedros aikštėje, tada suvokiu. Bet man kažkaip keista, kuri Konstitucija mums yra svarbesnė, nes visai neseniai, gegužės mėnesį, mes turėjome atskirą mitingą šioje salėje, kad tai be galo svarbu, nes vos ne pirmi Europoje, mes lyderiai, mes pasirašėme viską kaip turi būti ir paskui visi iš mūsų nukopijavo. Bet pasirodo, kad dabar mes kalbame apie mūsų priimtą 1992 metų Konstituciją, kur referendumu viskas buvo…

 

Seimo posėdis Nr. 305 (2007 06 12, rytinis)

Rinkliavų įstatymo 4, 5, 6, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1445(2*) (svarstymas)

Pono R.Palaičio pasiūlymas – 11 straipsnio papildymas nauja 12 dalimi. Prašau R.Palaitį išdėstyti savo poziciją.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau suteikti savivaldybei teisę rinkti rinkliavą socialinei infrastruktūrai vystyti. Ši problema yra gana rimta. Esant tokiems statybų vystymosi tempams, dygstant naujiems rajonams, miestai susiduria su problema, kad adekvačiai nėra plėtojama socialinė infrastruktūra. Šiai problemai spręsti, sukurti atskiram įstatymui buvo sudaryta prieš pusantrų metų komisija prie Ūkio ministerijos. Tačiau į šią komisiją, be kitų asmenų, įeina ir verslininkai, jie ne ypač suinteresuoti susitarti ir šios komisijos darbas kol kas nevaisingas. Aš asmeniškai įsitikinęs, kad jis ir ateityje bus nevaisingas. Dėl mano pataisos šio įstatymo projekto, kurį dabar svarstome, buvo padaryta pertrauka. Tris mėnesius laukėme tos komisijos rezultatų, mes jų nesulaukėme, todėl mano pasiūlymas yra toks. Tegul savivaldybės nusistato tvarką ir renka mokestį socialinei infrastruktūrai vystyti. Kiekvienoje savivaldybėje yra skirtumų. Sakysime, Vilniaus savivaldybėje vienokie reikalai, Druskininkų savivaldybėje kitokie reikalai, Skuodo savivaldybėje visiškai kitokie reikalai. Visus „kišti po vienu įstatymu“, manau, nėra logiška. Manyčiau, tai turėtų būti savivaldybės kompetencijos reikalas, o šiuo metu šis klausimas sprendžiamas „geranorišku susitarimu“ savivaldybės ir, sakysime, kvartalo plėtotojų. Aš manau, šią problemą reikia įteisinti, priimti mano pataisą, tada savivaldybės tvarkysis taip, kaip joms atrodo gerai. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2310 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien Konstituciniame Teisme dirba 9 teisėjai, jie nagrinėja 50 bylų ir dar turi 70 neišnagrinėtų prašymų, iš viso 120. Per pirmus penkis šių metų mėnesius iki šios dienos jie priėmė 16 sprendimų, vadinasi, dabar pateikus prašymą, pagal tokią spartą, pagal tokią darbų apimtį rezultato galima tikėtis po ketverių penkerių metų. Jeigu įtvirtiname individualaus skundo galimybę, tada yra labai svarbu susitarti, kaip Konstitucinis Teismas atrodys ateityje. Plečiame teisėjų būrį, supaprastiname procedūras ar priimame dar kokius nors kitus sprendimus.

Jūsų pateiktoje koncepcijoje apie tai tik vienu sakiniu parašyta, kad ateityje reikės spręsti. Manęs toks prašymas netenkina ir noriu paklausti, ar darbo grupė nerado bendros nuomonės, ar tikrai neturėjote laiko, nes čia, mano nuomone, yra esminis dalykas. Kaip Konstitucinis Teismas ateityje turės atrodyti ir kodėl koncepcijoje to nėra?

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio pakeitimo ir papildymo, 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 178¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-1853 (svarstymas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, kreipiuosi į jūsų blaivų protą. Kaip tik išdalintas lapelis, pasirašytas G.Jakučionio, blaivybės metai ir t. t. Tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė šį sprendimą per daug nespėjęs įsigilinti ir per didelį darbo krūvį. Kas atsitiko? Grįžkime truputį anksčiau. Buvo pateiktos mano pataisos, dėl kurių davė išvadą Vyriausybė. Tam tikrų pastabų buvo, Ekonomikos komitetas sudarė darbo grupę. Darbo grupėje dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Teisės departamento patarėjas G.Ivoška, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Ūkio ministerijos, Prekybos ir t. t. 10 žmonių. Parengė tam tikras pastabas ir dabar skaitau formuluotes arba motyvus, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė arba siūlo grąžinti tobulinti šitą projektą.

Pirma, ką ir ponas J.Sabatauskas pasakė, tai yra diferencijuojama atsakomybė. Taip, tai yra teisininkų pasiūlymas diferencijuoti atsakomybę, nes iki 16 metų tėvai yra atsakingi, nuo 16 iki 18 metų jau yra dalinė atsakomybė to žmogaus. Taip ir buvo padaryta.

Antras siūlymas. Siūlo nevartoti sąvokos „kiti svaigalai, pagaminti naudojant spiritą“, nes tai neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo vartojamų sąvokų. Cituoju galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 pastraipą. Ten rašoma: „Alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse.“ Visos tos sąvokos yra įstatymuose ir dabar kaip nors koreguojant arba įdedant tą sąvoką „nepilnamečių atsakomybė iki 18 metų“ mums taisyti visą galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra nelogiška. Ponai, manau, kad atsižvelgiant į svarbumą, atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimas didėja, ypač nepilnamečių, atsižvelgiant į tai, kad mes – visa visuomenė – turime prisiimti atsakomybę už vaikų alkoholio gėrimą, turėtume nepritarti komiteto išvadai, juo labiau kad darbo grupėje dirbo ir teisininkai, ir visų suinteresuotų žinybų atstovai. Visos tos pastabos yra padarytos atsižvelgiant į Vyriausybės išvadas ir į teisininkų išvadas, todėl siūlyčiau nepritarti komiteto nuomonei. Dėkui.

 

Seimo posėdis Nr. 306 (2007 06 12, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvados“ projektas Nr.XP-2282 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, be jokios abejonės, jūsų atliktas darbas yra be galo vertingas. Tiktai noriu pabrėžti, kai daug komisijų dirba, dažnai trūksta konkretumo, nors kur jau kur, bet kalbant apie šį klausimą konkretumas yra labai svarbus. Ne, pagrindinė kova vyksta tarp dujininkų ir šilumininkų, tą mes žinome. Faktas. Jūs visada akcentavote, ir teisingai, kad prioritetai yra tiekėjams, bet ne vartotojams. Prie to irgi galima grįžti labai konkrečiai.

Seime darbo grupė yra parengusi Šilumos ūkio įstatymo naują projektą. Daugelis jūsų išvadų jau yra įrašyta į tą projektą. Jis guli stalčiuose, jo netraukia, jis visai nereikalingas, nes nenaudingas.

Konkrečiai aš noriu paklausti, ar jūs nesiruošiate vis dėlto tą Šilumos ūkio įstatymo projektą, beje, grupės vadovas buvo dabartinis ūkio ministras V.Navickas, ištraukti iš stalčiaus ir pasižiūrėti, gal jis vertingas? Ir konkrečiai kalbant dėl 4 punkto, kokių veiksmų reiktų imtis, 2.6 dalis, yra aiškiai pasakoma, kad nevykdomas 1997 metų gruodžio 27 dienos Vyriausybės nutarimas Nr.1507, pagal kurį tiekėjas privalo pastatyti apskaitos įrengimus, juos metrologiškai tikrinti ir pagal juos skaičiuoti karšto vandens kiekį. Tada nebūtų apeliuojama į nesąžiningą vartotoją. Dabar viskas permetama nesąžiningam, nekonkrečiam vartotojui, tačiau tiekėjai nevykdo savo įsipareigojimų, štai koks konkretumas. Ar nesiruošiate Vyriausybei siūlyti konkrečių dalykų? Ačiū. O šiaip reikia pritarti jūsų darbui. Ačiū.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006 metų veiklos ataskaita

R.REMEIKA (LCSF). Dėkui. Gerbiamoji kontroliere, aišku, pagirtina jūsų veikla galbūt netgi ne tiek vaiko apsaugos klausimais, kiek dėl vaiko veiklos tam tikro reglamentavimo. Netgi nuskambėjusi tokia nauja, mano požiūriu, sąvoka kaip „vaiko pareigybių sąrašas“ arba „vaiko pareigos“ rodo tam tikrą jūsų veiklos kryptį. Bet klausimas būtų toks. Priėmus naują Baudžiamąjį kodeksą, atsirado sąvoka dėl vaiko seksualinio išnaudojimo ir tvirkinimo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu tvirkinamas mažametis iki 14 metų, tas žmogus ar asmuo, ar organizacija, kuri tai daro, baudžiama, bet jeigu vyresnis kaip 14 metų vaikas lyg ir pats sutinka, bausti nebegalima. Kalbantis su policijos tyrėjais sakoma, kad iš esmės negalima užkardyti tokio dalyko ir nubausti kaltųjų. Ar jūs susiduriate su tam tikrais sunkumais?

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų vienareikšmiškai taip. Mes, atrodo, kartu dalyvavome konferencijoje, diskusijoje, kurią organizavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Klausimas taip ir liko atviras. Mūsų siūlymas ir prašymas pakelti sutikimo lytiškai santykiauti amžiaus kartelę nėra dingęs, bet nėra ir išspręstas. Mes dėl to klausimo ir toliau dirbame. Praėjusį mėnesį Rusijos ir Amerikos teisininkų asociacijos kvietimu teko būti konferencijoje Rusijoje. Rusijoje ta kartelė jau yra pakelta, nes ten taip pat buvo 14 metų amžius. Keliant tą amžiaus kartelę, buvo remtasi Amerikos praktika. Aš pati bendravau… Šiuo metu yra rengiama medžiaga. Prie Rusijos generalinės prokuratūros yra institutas, kuris užsiima visais šiais klausimais ir remiasi Amerikos patirtimi. Mums turi perduoti tuos tarptautinius dokumentus. Netgi Rusijai svarstant nebuvo siejama su santuokos amžiumi, remtasi grynai Amerikos patyrimu. Mes prie šio klausimo rengiamės sugrįžti rudenį, nes gauname tikrai nemažai pretenzijų, kurias nagrinėjame, kad faktiškai… Mes atlikome tyrimą, jo nėra ataskaitoje, dėl prekybos žmonėmis, tai yra vaikais, ir prostitucijos. Iš tikrųjų to tyrimo rezultatas… Teko girdėti ne vieną nuomonę, kad ta amžiaus riba paleido laisvai vyrus, kurie sugeba gražiuoju prišnekinti keturiolikmetes lytiškai santykiauti.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2006 metų veiklos ataskaita

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau, kad suteiktumėte informacijos, klausiu norėdamas pasitikslinti. Teismas buvo panaikinęs jūsų sprendimą neberetransliuoti Baltarusijos televizijos programos. Prieš sprendimą uždrausti Baltarusijos televizijos transliavimą namuose ją turėjau, po teismo sprendimo jos neturiu. Suprantu, kad dabar tai yra grynai kabelinių tinklų operatorių reikalas įtraukti į savo transliuojamas programas ar neįtraukti. Gal tiesiog turite informacijos, gal žinote, ar jinai yra sugrįžusi atgal, ar nėra tokio poreikio, kokia šiandien situacija?

J.LINIAUSKAS. Iš dalies žiūrovų pageidavimu. Mano žiniomis, Visagine yra retransliuojama, o Vilniuje paprasčiausiai pakeitė geresnėmis programomis ir patys žiūrovai nelabai norėtų keisti. Plečiantis galimybėms, dabar, kai yra 60–80 galimų matyti kanalų, man atrodo, nėra problemų.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Savo pateiktu teisės akto projektu, įstatymo projektu, jūs labai apsunkinate sąlygas rengti įstatymo projektą. Tas gal ir nėra blogai, bet vienas iš galimų teisės akto projekto rengėjų yra ir individualus Seimo narys ar Seimo narių grupė. Tai dabar išeina taip, kad įstatymą, aiškinamąjį raštą, lyginamąjį variantą parengia ne tik išanalizavęs situaciją, bet dar ir turi kaip idėjos autorius užsakyti mokslininkų tyrimą. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirma, ar šias procedūras aš teisingai supratau taip, kaip dabar išvardijau, ir antras dalykas, ar jūs darbo grupėje nesvarstėte tokio dalyko. Galbūt galima įtarti, kad pasiūlymai su korupcijos kvapeliu kur kas dažniau gali būti ne teikiamuose įstatymuose per visas procedūras – pateikimą, svarstymą, priėmimą, bet elementariausiai kaip pataisos. Tu parašai pataisą, jinai brūkšt – balsuojama iš karto ir tada jau nereikia nei motyvuoti pataisos, nei aiškinti, kiek kainuos lėšų ar panašiai. Kaip pataisas „prastumti“ blogus dalykus yra kur kas paprasčiau. Ar jūs darbo grupėje nagrinėjote, kaip sutvarkyti ir šį dalyką, kad to nebūtų?

A.SADECKAS. Ačiū už klausimą. Jūs visiškai teisus, kad, hipotetiškai žiūrint, kaip pataisos gali patekti ir galbūt turinčios korupcinį atspalvį normos, tačiau yra tęstinumas. Tai vis tiek yra įstatymo projektas, kuris dar gali būti nagrinėjamas iki svarstymo stadijos, po to jis tampa jau esančiu projektu, tada gali atlikti tą pačią antikorupcinę arba kriminologinę ekspertizę. Taigi tas tęstinumas nenutrūks netgi tokiu atveju, jeigu bus praleista tam tikra pataisa.

Ir dėl jūsų antro klausimo, kurį jūs užduodate, t. y. pirmo klausimo, ar Seimo nariams… Ne, jokių tyrimų nereikia. Aš tikiu, kad kiekvienas Seimo narys yra labai išmintingas, protingas ir jis parengia savo išvadą, nes ir dabar kiekvienu atveju reikia rašyti, ar pakenks kriminogeninei situacijai, ar nepakenks. Tai būtinumo, kad reikia daryti…

 

Seimo posėdis Nr. 307 (2007 06 14, rytinis)

Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms atminti

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji, XX a. pirmosios pusės Europą nusiaubęs raudonasis ir rudasis maras ypač nualino Lietuvą – mes netekome trečdalio gyventojų. Jau pirmomis okupacijos dienomis kolaborantai sniečkai, paleckiai, guzevičiai ir kiti Maskvos „prikazais“ ir savais „ukazais“ pradėjo masines Lietuvos gyventojų deportacijas. Noriu jums priminti Stalino saulę parvežusiųjų „humanišką“ poelgį: tik per pirmuosius okupacijos metus tarp tremiamųjų buvo net 5060 vaikų iki 16 metų.

Maskvos statytinis Michailas Suslovas, atvykęs tariamai karo padarinių likviduoti, aiškiai suformulavo tikruosius kėslus: „Budiet Litva, no bez litovcev“.

Prieš 19 metų, dar sovietinės okupacijos laikais, Lietuvos laisvės lyga organizavo mitingą, skirtą paminėti birželio 14 dienos masinių deportacijų metines. Noriu pacituoti savo kalbą, pasakytą šiame mitinge: „Po priverstinio Lietuvos pavergimo budelis Stalinas ir jo lietuviškieji pakalikai suruošė pragaro puotą. Liejosi kraujas ir ašaros, sklido moterų aimanos pro užkaltus gyvulinius vagonus. Degė tuščios sodybos. Verkė kryžiai prie kelio. Budelio kirvis naikino visa, kas šventa. Mirties ešelonai dundėjo į Rytus, barstydami mūsų tautiečių gyvastį po stepes ir Siberijos plynes. Ne, nėra atleidimo! Jie žinojo, ką daro. Tai ne baltos istorijos dėmės, bet kruvinos. Ir mes privalom joms nusilenkti. Nusimeskim baimės ir nevisavertiškumo skraistę vardan tų 40 000 nekaltųjų, išraukim Lietuvoje tebeskrajojančią Stalino ir Berijos dvasią ir klokim pamatus rytojaus laisvei.“ Tai buvo pasakyta 1988-aisiais metais.

Mes, 50 metų tarytum išgyvenę Judo karalystėje ir neturėdami savojo Mozės, kuris vedžiotų ir nuvestų, patys perėję dykumas ir prarajas pasiekėme Pažadėtąją žemę – Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą.

Besiblaškydami tarp dviejų ideologijų – Homo Sovieticus ir Homo Europicus, tarp vertybių ir idealų, pilietiškumo ir tautiškumo, tarp pareigos ir atsakomybės, per Tautos valią pasirinkom Vakarų civilizacijos ir demokratijos principus.

Sustoti nevalia – kasdien reikia mąstyti ir klausti savęs, ar tai, ką iškovojome, išsaugosime, ar patys nesusinaikinsime? Anot Prezidento Antano Smetonos, mes esame valstybiniai naujakuriai.

Tautos atstovai, minėdami šiandien lietuviškosios Golgotos kelią, puikiai suprasdami savo priedermę dabarties ir ateities kartoms, privalome išsaugoti, kas brangiausia, kad jos suprastų, kaip reikia saugoti ir mylėti savo kraštą, Tėvynę.

Neverkim, neliūdėkim, juolab negedėkim, bet didžiuokimės, gerbkim ir įamžinkim savo didvyrius Lukiškų aikštėje. Ačiū. (Plojimai)

Vyriausybės valanda

K.STARKEVIČIUS (TSF). Aš noriu paklausti vidaus reikalų ministro. Neseniai grupė Seimo narių lankėsi Klaipėdoje. Teko apžiūrėti puikiai įrengtą pakrančių stebėjimo punktą. Ten dabar dirba visų valstybinių, vyriausybinių sistemų žmonės: ir krašto apsaugos, ir aplinkos apsaugos, ir policijos. Bet štai mus pasiekė žinia, kad šis kompleksas 1996 m. valstybei kainavo 30 mln. ir kad jūs lygiai tokį pat dabar ruošiatės rengti. Gal reikėjo patobulinti tą ir užtektų tik 6 milijonų? Kyla įtarimas, ar tie 24 mln. nenuplaukia į šoną? Kaip čia yra, ministre?

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą. Aš galėsiu dar papildomą labai išsamią informaciją jums pateikti raštu, nes čia tikrai neužteks laiko paaiškinti. Esmė yra ta, kad tas punktas, kurį jūs apžiūrėjote, priklauso krašto apsaugos sistemai. Pagal Šengeno ACQUIS reikalavimus valstybės sienos apsauga turi būti organizuojama atskirai nuo krašto apsaugos. Negali būti organizuojama kartu ir krašto apsaugos pareigūnai, ypač šauktiniai, kurie šiuo metu dirba tame jungtiniame pakrančių stebėjimo punkte, negali iš viso dalyvauti. Tai buvo įrašyta netgi į vertinimus, kurie buvo pateikti mūsų pasirengimo įstoti į Šengeną dokumentuose kaip trūkumas, kad dirbama kartu su krašto apsaugos sistemos pareigūnais, ypač šauktiniais.

Antras dalykas. Šengeno priemonių lėšos buvo suplanuotos ir priemonės buvo numatytos bei Vyriausybės nutarimu patvirtintos dar 2002 metais. Ten buvo numatyta ir nuspręsta, kad įgyvendinant Šengeno priemones stebėjimo sistema, vadinamoji mėlynosios sienos, t. y. jūrų radarų sistema, bus stebima vaizdo kameromis, įvestas termovizorinis stebėjimas ir stebėjimas radarais tam, kad stebėtume oro taikinius ir tam tikrą zoną… įplaukiančių sienos pažeidėjų jūros arba marių teritorijoje. Tada ir buvo numatyta skirti tokias lėšas, tada buvo patvirtinta iki praeitų metų, kai buvo paskelbtas konkursas, gegužės mėnesį (aš tuo metu nedirbau) techninė užduotis ir pagal techninę užduotį buvo numatyta atskira sistema. Tai yra įgyvendinama pagal Šengeno priemonę.

Tai lemia ir tam tikros skirtingos funkcijos, nes krašto apsaugos funkcijos yra vienokios, pasienio yra kitokios. Skirtingi yra pažeidėjų laivų dydžiai (lemia ir tai), skirtingi jų greičiai (tai irgi lemia), ir skirtinga teritorija. Pasienis neturi tiek matyti, kiek turi matyti krašto apsauga, ir tie duomenys neturi dubliuotis arba neturi būti taip, kaip vyksta dabar, kai pasieniečiai gauna duomenis ranka pieštame planelyje telefonu. To neturi būti. Pasienis turi tiesiai stebėti ir matyti vaizdą, kas vyksta, ir kokie pažeidėjai yra galimi, ir ką reikia operatyviai sulaikyti.

Tai nereiškia, kad to punkto neliks. Šis punktas liks, tik aš nežinau, ar ten budės pasieniečiai. Pasieniečiams to punkto teikiama informacija nėra išsami ir pakankama siekiant užtikrinti Europos Sąjungos išorinės jūros sienos saugumą.

Toks yra trumpas atsakymas, o išsamų atsakymą su citatomis ir nuorodomis iš Šengeno ekspertų vertintojų ir atsiliepimų apie šio punkto darbą ir galimybę dirbti kartu su krašto apsauga saugant valstybės sieną, Europos Sąjungos išorinę sieną, aš pateiksiu raštu.

Aš suprantu, kad jums kariškiai pateikė informaciją galbūt ne visai tiksliai arba šiek tiek tendencingai. Čia mes ginčijamės jau pusę metų, bet sprendimai buvo priimti dar praeitų metų pirmajame pusmetyje ir jų pakeisti (mes ir su premjeru diskutavome), kai konkursas įsibėgėjęs ir atplėšiami vokai, jau skelbiamas laimėtojas, buvo neįmanoma. Tuos sprendimus galbūt reikėjo daryti kitokius mažiausiai prieš dvejus metus. Dabar jau yra statomos stebėjimo sistemos, pasirašyti kontraktai, pinigai iš Šengeno lėšų yra skirti, ir tas projektas iš pasienio pusės bus įgyvendintas. Tai yra viena įstojimo į Šengeną sąlygų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad klausimams – viena minutė, atsakymams – 3 minutės. Prašau laikytis reglamento. Klausia kolega A.Endzinas. Ruošiasi D.Barakauskas.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Norėjau paklausti kultūros ministro. Prieš kiek laiko buvo sudaryta Lietuvos vardo 1000-mečio paminėjimo komisija, sudarytas tam tikras darbų, priemonių planas. Vienaip ar kitaip tie darbai slenka į priekį. Sakykite, ar jis yra pakeistas ar kaip nors koreguojamas mažinimo linkme, nes Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdos krašte, sudėtinėje Lietuvos dalyje, lyg ir susidaro įspūdis, kad darbai arba sustojo, arba tiesiog iš viso nevyksta? Aš turiu konkretų pavyzdį – Hugo Šojaus dvarą Šilutėje, kur savivaldybė investavo labai daug pinigų, tačiau tai, kas turėtų būti padaryta valstybės lėšomis, vis dėlto nevyksta. Dėkoju.

J.JUČAS. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbama apie Šilutę, aš taip pat ten lankiausi, mačiau tas problemas. Ten, matyt, valstybės lėšų neužteks, reikėtų ir Europos Sąjungos lėšų, nes ten yra paveldinis objektas, jeigu mes kalbame apie tą patį, manau, kad apie tą patį.

Dėl 1000-mečio komisijos. Ši komisija posėdžiauja reguliariai, dažnuose posėdžiuose dalyvauju ir aš pats, dažnuose posėdžiuose dalyvauja ministerijos sekretorius J.Širvinskas, tai yra Prezidento sudaryta komisija. Veiksmų planas vykdomas daugmaž pagal grafiką. Investiciniai objektai, kurie buvo įrašyti į šią programą, iki tūkstantmečio minėjimo, t. y. iki 2009 m., matyt, nebus baigti. Tačiau jeigu dar kartą grįžtume prie problemos Šilutėje, tai ji man labai gerai žinoma. Ten reikia investicinio projekto kartu su Europos Sąjungos… galima gauti dalinį finansavimą, nes tai yra, ir savivaldybė planuoja jį kultūros turizmo poreikiams. Kai tik projektas bus, aš manau, mes jį svarstysime. Yra visos galimybės tam objektui gauti lėšų.

E.PUPINIS (TSF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti kultūros ministro. Kadangi klausimas kyla diskutuojant kaip tik su savivaldybių kultūros veikėjais, norėčiau paklausti dėl Lietuvos dainų šventės. Lyg ir buvo jūsų pažadas, kad bus visas finansavimas: ir transportui, ir maitinimui, ir nakvynės išlaidoms. Savaime suprantama, svarbu, kad tos išlaidos būtų deramo lygio. Kai žmonės važiuodavo už iš savivaldybės gautus pinigus, buvo tam tikri reikalavimai sprendžiami jau savivaldybės lygmeniu. Ar tikrai viskas bus užtikrinta, nes faktiškai savivaldybių visi pinigai yra išleisti aprangai ir panašiai? Norėčiau gauti patvirtinimą, nes tą turėčiau perduoti ir kultūros žmonėms.

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dėl Dainų šventės prieš kelerius metus buvo priimtas Vyriausybės nutarimas ir išlaidos: kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, gula ant valstybės pečių. Mes žinojome, kad Dainų šventei šiek tiek pinigų gali trūkti. Buvo skirta papildomai: iš Privatizavimo fondo – milijonas litų ir 900 tūkst. litų iš valstybės rezervo.

Pagal dabartinius skaičiavimus, rengėjai sako, daugiausia dar galėtų trūkti apie 800 tūkstančių. Mano pozicija buvo tokia: kai matysime visas sąnaudas ir kreditorinius įsiskolinimus, tada bus aišku, ar trūksta 800 tūkst., ar iš viso netrūksta, ar trūksta 200 ar 300 tūkstančių. Esu informavęs tiek gerbiamąjį premjerą, tiek finansų ministrą, kad Dainų šventės finansavimas (bent jau ta apimtimi, kuria nori rengėjai) nėra pakankamas. Bet labai didelės problemos, aš esu šiek tiek susipažinęs su rengimu, nematau. Jeigu iš tikrųjų pinigų trūks, aišku, tiek finansų ministras, tiek premjeras tą problemą žino, bet aš nemanau, kad tiek daug turėtų trūkti. Ačiū.

R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau klausti kultūros ministro. Gerbiamasis ministre, jūs ne kartą akcentavote profesionalaus meno sklaidą ne tik didmiesčiuose, bet ir būtinybę, kad tai būtų regionuose. Deja, aš skaitau laikraštį „Šiaulių kraštas“, kurį, beje, skaito labai daug skaitytojų. Straipsnyje rašoma: „Ministrui arčiau savas džiazas, negu provincijos kultūra.“ Čia rašoma, kad Šiaulių filharmonijos organizuojamas Tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis, kuris, beje, pripažintas profesionaliu renginiu, išbrauktas iš tiesiogiai

Kultūros ministerijos remiamų muzikos festivalių sąrašo. Prašom pasakyti, ar iš tiesų Kultūros ministerijos pozicija tokia? Ar iš tikrųjų nebepalaikoma profesionalaus meno sklaida regionuose, ar čia koks nors nesusipratimas?

J.JUČAS. Be jokios abejonės, nesusipratimas. Tiesiog buvo padaryta šiek tiek pakeitimų. Pakeitimai buvo labai konkretūs. Kultūros ir meno taryba, kuri veikia kaip patariamasis organas prie Kultūros ministerijos, taip pat ir ministerijos vadovybė nutarė šiais metais pereiti prie šiek tiek kitokios festivalių ir renginių finansavimo sistemos. Visi rengėjai tai žinojo. Iš visų Lietuvoje rengiamų tarptautinių renginių, tarp jų ir kino, ir poezijos, ir visų kitų, buvo išrinkta 13 pozicijų plius M.K.Čiurlionio konkursas. Šioje programoje tie 13 renginių, kurie pateko pagal ekspertų ir Meno tarybos išvadas, liko. Dėl visų kitų renginių visi, laiku kreipęsi į Kultūros ir sporto rėmimo fondą, dėl tų, kurie yra tarptautiniai ir gana pripažinti, gavo maždaug apie 30% didesnį finansavimą negu paprastai gaudavo. Mes tiesiog pasižiūrėjome į tuos, kurie nepateko į tą programą, tiesiog pasižiūrėjome paskutinių trejų metų finansavimo lygį. Taigi įvairiems festivaliams, tarp jų teatro, kino renginiams, minimum yra padidinta 10%, maximum – 30–40%. Taip, tie, kurie nepateko į festivalinę programą, aš turiu omenyje… iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo.

Toks tiesiog buvo nutarimas, nes pagal tą festivalinę programą, kurioje prieš man ateinant buvo 900 tūkst., buvo remiami tarptautiniai renginiai, o paskiau lygiai tas pats rengėjas aplikuodavo į Kultūros ir sporto fondą. Tiesiog mano nuostata buvo tokia, kad užtenka vieną kartą parašyti projektą ir gauti iš vieno šaltinio, o ne gaišti laiką, rašyti dvi paraiškas ir gauti iš dviejų šaltinių. Nesu šalininkas finansavimo gavimo iš dviejų šaltinių, nes padidinama biurokratija, yra sąnaudos žmonių, kurie skaito tas paraiškos, ir ekspertų, ir panašiai, ir panašiai. Taigi tokios nuostatos laikomės, manau, ir laikysimės. Beje, daug įvairių renginių yra paremta ir iš Vyriausybės rezervo, taigi ypač skųstis, kad profesionalus menas iš tikrųjų nepasiekia mūsų regionų, nepakanka pagrindo. Tiek, ačiū.

IVANAUSKAS (VLPDF). Laba diena. Aš norėjau klausti premjero. Kai mes stojome į Europos Sąjungą, vieni iš tų, kurie labiausiai džiaugėsi, buvo vežėjai. Jie tikėjosi, kad atėjus į Europos Sąjungą išnyks eilės pasienyje, bet, deja. Šiandien ypač Kalvarijų poste susidaro milžiniškos eilės transporto priemonių, vilkikų, kurie per tokius karščius kelia tikrai didžiulę sumaištį, žmonės keikiasi, labai nepatenkinti šia situacija. Kodėl galų gale tokios eilės šiandien susidaro ir kokios yra priežastys? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Nepaisant visko, vis dėlto ir vežėjams mūsų įstojimas į Europos Sąjungą yra labai naudingas, nes kaip tik įstojus transporto srautai padidėjo keleriopai. Jau nekalbu apie tai, kad mūsų vežėjai laisvai dirba Europos Sąjungos rinkoje. Manau, kad iš dalies problemą išspręs mūsų prisijungimas, kaip žinote, sprendimas yra priimtas, nuo kitų metų pradžios, sausio 1 d., prie Šengeno. Tačiau kai kuriuose pasienio ruožuose ir su Lenkija, ir su Latvija, ir toliau, nes dažniausiai mes esame tranzitinė valstybė, toliau, t. y. iš Latvijos į Rusiją ir į kitas valstybes, yra nepakankama infrastruktūra. Tiesiog nepakankama infrastruktūra, o transporto srautai didėja labai dideliais tempais. Beje, viena iš priežasčių būtent ta, kad mūsų vežėjai vieni geriausių Europoje. Jie taip pat labai didelę dalį to srauto sudaro.

Todėl mes kiekvienam susitikime su mūsų kaimyninėmis valstybėmis, viešėjau Rygoje, kaip žinote, su Latvijos ir Estijos premjerais susitikau, taip pat, kai su Lenkijos premjeru susitinku, mes visą laiką kalbam apie šiuos klausimus. Deja, ta infrastruktūra ne Lietuvoje, o būtent kitose šalyse, kurios ribojasi su mumis, yra blogesnė. Daugiausia dėl to. Šiaip, visa kita, visos kitos biurokratinės kliūtys yra šalinamos. Pasakyčiau, kad nors Lietuvos–Lenkijos pasienyje ir Lietuvos–Latvijos pasienyje yra dar kai kurių problemų, bet vis dėlto tai veikia gana sėkmingai. Tačiau atsakant tiesiai į jūsų klausimą galima pasakyti, kad visos mano minėtos šalys nebuvo pasirengusios tokiam dideliam transporto srautui. Aišku, ne tik mūsų vežėjų, bet ir kitų šalių taip pat. Tas srautas didėja ir todėl, kad visą laiką auga labai sparčiais tempais Europos Sąjungos ir Rusijos prekyba, o mes esame tranzito šalis. Mes šią problemą žinome, tačiau daug kas ne vien tik nuo mūsų priklauso. Ypač svarbus „Via Balticos“ tiesiamas Augustavo aplinkkelis, ypač svarbus klausimas.

Kiek aš žinau, mane informavo Latvijos premjeras, kad latviai ketina iš esmės pagerinti savo pasienio infrastruktūrą. Tai, aišku, būtų dar vienas veiksnys, kuris šiek tiek tas eiles sumažintų. Tačiau yra ir procedūrinių klausimų, biurokratinių procedūrų. Mes jas mėginame šalinti. Kai kur yra per daug patikrinimų arba jie neteisingai organizuoti ir panašiai. Taigi šitose srityse mes dirbame su savo partneriais. Čia ir Vidaus reikalų ministerija, ir pasienis, ir muitinė, ir kiti.

R.ŠUKYS. Gal leistų papildyti gerbiamasis Pirmininkas dviem sakiniais?

PIRMININKAS. Prašau.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau dar vieną aspektą pasakyti, kad, matyt, ir ateityje nepavyks išvengti kai kuriais atvejais, o tokie atvejai yra išskirtiniai, pavyzdžiui G8 susitikimas, kuris vyko ne taip seniai, NATO ministrų susitikimai, vykstantys tai vienoje, tai kitoje valstybėje. Tuomet kai kurios procedūros pagal nustatytą tvarką atliekamos sugriežtinta tvarka. Tai yra, aišku, iš anksto neskelbtini dalykai, tačiau aš galiu pasakyti, kad yra atitinkamai apsikeičiama tam tikrais dokumentais tarp įvairių valstybių pasienio tarnybų ir vidaus reikalų ministrų, ir tam tikras režimas būna papildomas. Galbūt jūsų klausimas kilo dėl paskutinėmis dienomis įvykusių tam tikrų europinio lygio susitikimų, kai buvo įvestas papildomas režimas visoje Europos Sąjungoje ant sienos, kai pasirinktinai arba nuolat yra sugriežtinta tvarka, taip pat ir ant vidinių sienų tikrinamas asmenų judėjimas, dokumentai. Tai sukelia tam tikro nepatogumo, sukelia eiles. Tokie susitikimai, tokie renginiai yra gana reti, bet jų bus ir ateityje, matyt, neišvengsime kartais, nes pagal įvarius tarptautinius teisės aktus ir vidinės sienos kontrolė gali būti sugriežtinta bet kada prireikus, netgi ir įstojus į Šengeną. Pavyzdžiui, tai darė Vokietija netgi tarp savo vidinių sienų, tarp žemių, prireikus sugriežtindama kontrolę. Apie tai mes buvome informuoti ir darėme panašias priemones.

D.BEKINTIENĖ. Būtų daugiau pinigų, tai būtų ir daugiau etatų. Deja, lėšų šiai funkcijai vykdyti ministerija neskyrė. Kas prisiims atsakomybę, jeigu nebus tinkamai pradėtas įgyvendinti šis įstatymas?

R.ŠUKYS. Atsakomybę prisiimsime visi, tarp jų ir Seimas, ir Seimo komitetas. Kai buvo keičiamas įstatymas, buvo nuspręsta, kad ta funkcija turi būti perduota savivaldybėms, tai, aišku, ir Seimas prisiima atsakomybę už tai.

Dėl pasirengimo. Aš tikrai nesutikčiau su jūsų teiginiu, kad ministerija yra nepasirengusi. Vykdomi ne tik teoriniai mokymai, bet ir vykstama į vietas, atskirose seniūnijose tikrinama konkrečiai praktinė pusė ir darbuotojai apmokomi dirbti praktiškai. Tas bus padaryta ir Vilniaus seniūnijose. Daugiausia problemų mes matom, beje, didžiųjų miestų seniūnijose. Sudaryta darbo grupė, kuri turės dar kartą patikrinti tą pasirengimą, priėmė sprendimą, kad reikia didinti įkainį. Anksčiau buvo 1,80 Lt, o dabar yra siūloma beveik 4 Lt už vieną deklaravimą. Manau, kad tai leis savivaldybėms spręsti etatų klausimus, nes kaip tik savivaldybės sprendžia, kiek joms reikia etatų, ar panaudoti turimus seniūnijų etatus, ar steigti naujus, aišku, atsižvelgiant į gaunamus finansus, nes yra finansuojami ne etatai, o konkretus veiksmas – vienas deklaravimas.

Kas dar yra padaryta? Siūlysim Vyriausybei vieno deklaravimo laiką pailginti nuo 15 min. iki 20 min., ir tai yra tie žingsniai, kurie leis apsidrausti. Aš norėčiau pasakyti, kad tų problemų yra. Didžiausių problemų kelia didieji miestai, nes rajonų savivaldybės ir seniūnijos tų problemų nemato. Jos yra pasirengusios tiek teoriškai, tiek praktiškai.

Dėl paties įkainio. Mes suskaičiavom, kad prie dabar esamo finansavimo papildomai prireiks galbūt nuo 300 iki 400 tūkstančių litų. Tas klausimas derinamas su Finansų ministerija, kaip reikėtų, jeigu tą įkainį padidinsime, spręsti. Finansų ministerijos atstovai dalyvavo sprendžiant tą klausimą, ir galutiniai sprendimai bus priimti. Aš esu įsitikinęs, kad ta funkcija bus perimta ir vykdoma sklandžiai. Tie nuogąstavimai, kuriuos jūs reiškiate, aišku, yra sveikintini, bet, tikiuosi, nepasitvirtins. Ačiū.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis… Aš gal norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad, jeigu vienas iš tėvų nori su vaikais išvažiuoti iš Lietuvos, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. Įstojus į Šengeno erdvę, tokio reikalavimo kaip ir neliks. Ar jūs nemanote, kad, jeigu vaikai važiuoja su vienu iš sutuoktinių, nereikėtų reikalauti… Reikia atsisakyti to reikalavimo, kad būtinas notariškas sutikimas, kad kita pusė sutinka leisti važiuoti su vaikais kur nors į užsienį? Ar nesvarstėt šito klausimo ir kokia jūsų pozicija?

R.ŠUKYS. Aš norėčiau atsakyti, nors klausimas yra ne visai man. Mes tiktai kontroliuojame įstatymo vykdymą, o tai daro pasieniečiai. Bet Vyriausybe apsvarstė, tą klausimą teikė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Buvo priimtas sprendimas keisti nustatytą tvarką. Aš dabar bijau pasakyti, ar tai buvo daroma Vyriausybės nutarimu. Nuo birželio 1 d., kiek aš žinau, vykstant į užsienį, jeigu vyksta su vienu iš tėvų, nebereikalaujama to antrojo sutuoktinio sutikimo. Tai pakeitimas buvo padarytas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L.Graužinienė, ruošiasi A.Matulas. Paskutinis.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš taip pat norėčiau užduoti klausimą vidaus reikalų ministrui. Pas mus, Ukmergėj, paskutiniuoju metu suaktyvėjo tam tikra nusikalstama veikla, t. y. plėšimai, žmonių sumušimai. Žiūrint į tą problemą, iškilo toks, na, gyvenimiškas klausimas. Pasirodo, seniūnijų įgaliotiniai, esantys kaime, net nėra aprūpinti mobiliaisiais telefonais, todėl atrasti ir susisiekti iš tolimesnio vienkiemio yra ganėtinai sudėtinga, gyventojai tiesiog nežino, kaip pasiekti įgaliotinį. Ar tokia problema yra tiktai mūsų rajone, ar visoj respublikoj?

R.ŠUKYS. Aš pasidomėsiu dėl aprūpinimo mobiliaisiais telefonais. Tikrai, tai yra Policijos departamento vidaus darbo organizavimo klausimas, pasidomėsiu, kokia ten yra situacija.

Dėl to padažnėjimo, kaip jūs sakote. Aš norėčiau pasakyti, kad statistika tokio padažnėjimo arba blogesnės situacijos, negu jinai buvo anksčiau, nerodo, galbūt tiktai didesnį rezonansą sukelia atskiri atvejai, nes parastai tai būna žiaurūs, sukeliantys tam tikras pasekmes. Tai nušviečiama ir spaudoje, visuomenė diskutuoja tais klausimais. Tą mes pripažįstam. Aš čia galiu tik pasakyti, dabar labai konkrečiai negalėdamas atsakyti į jūsų klausimą dėl kaimo inspektorių, apylinkių inspektorių darbo organizavimo, dėl telefonų ir susisiekimo, ryšio, kad automobilių prasme, transporto prasme situacija yra labai pasikeitusi, kadangi tiek iš Kaliningrado tranzitui, pasienio regionui skirtų lėšų, tiek iš kitų lėšų kaimo inspektoriams, rajonų, apylinkių inspektoriams, kurie dirba kaimiškose vietovėse, yra skirtos transporto priemonės. Bus visureigių. Jų dar šiais metais bus pateiktas didelis skaičius. Iš tiesų sudaromos geresnės sąlygos reaguoti į padarytus teisės pažeidimus ir nusikaltimus.

Kita problema yra ta, kad nėra kaip išspręsti apgyvendinimo, tai yra tarnybinių butų suteikimo rajonuose ir tose vietose, kur jie turėtų gyventi, klausimo. Jie važinėja iš tolimesnių rajonų. Tai yra problema, bet ją irgi bandoma spręsti su savivaldybėmis, kad savivaldybės prisidėtų ir rastų galimybę suteikti tuos tarnybinius butus. Visi kiti klausimai – darbo užmokesčio – yra lygiai taip pat aktualūs, kaip ir apskritai pareigūnams. Tai yra bendrų sprendimų dalykas. Visus tuos klausimus, aišku, kompleksiškai sprendžiant, aš manau, ta situacija turėtų gerėti.

 

Seimo posėdis Nr. 308 (2007 06 14, vakarinis)

Lietuvos mokslo tarybos 2006 metų veiklos ataskaita

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nė kiek neabejoju, kad jūsų ataskaita bus patvirtinta Seime, tokios yra tradicijos. Bet aš norėčiau paklausti ne apie tai, kas buvo 2006 m., bet pažiūrėti truputėlį į priekį. Na, gana sunkokai pasirašytas partijos susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos. Tai rodo, kad mes žiūrime daugiau į ligonio gydymo būdą, bet ne į Lisabonos strategiją, kur aiškiai pasakyta, kad reikia žiūrėti į žmogiškuosius išteklius. Ar jūs nebijote (čia jūsų asmeninė nuomonė), kad Lietuvoje po žemės, sveikatos, švietimo reformų atsiras dar viena reforma, kuri faktiškai bus įsukta į ratą ir neturės jokios išeities, tai vienas dalykas. Ir to paties klausimo antra pusė. Kaip jūs manote, kiek 2008 m. biudžete lėšų turėtų būti numatyta ar skirta, kad mūsų norai įgyvendinti Lisabonos strategiją būtų ne pažadai, ne teorija, bet realybė? Ačiū.

E.BUTKUS. Ačiū už klausimą. Aš šiandien savo kalboje minėjau, kad vis dėlto daugelis klausimų, kurie susiję su aukštuoju mokslu ir mokslu, kol kas liko antrame plane, deja. Matyt, priežastys suprantamos, tačiau atėjo toks laikmetis, kada būtini rimti žingsniai norint tą situaciją pakeisti. Neatsitiktinai aš pasakiau, kad jeigu mes kalbame apie ūkio augimą, o čia yra vienas iš Lisabonos strategijos pagrindinių tikslų, tai kito kelio kaip investicijos į tyrimus, į išsilavinimą nėra. Reformos ne tik aš, kaip tarybos pirmininkas, bet ir apskritai akademinė bendruomenė nebijo. Reikėtų pasakyt, kad tas susitarimas, kuris šiandien buvo pasirašytas arba dėl kurio buvo gana ilgai diskutuojama, iš esmės kilo iš pačios akademinės bendruomenės. Lietuvos mokslo taryba, dar 2004 m. išnagrinėjusi Pasaulio banko ataskaitą „Lietuva žinių ekonomikos link“, priėmė savo nutarimą, kuriame buvo nemažai siūlymų, susijusių su tuo, kas šiandien buvo diskutuota. Ir iš tiesų, matyt, kito kelio suaktyvinti mokslinių tyrimų ir apskritai aukštojo mokslo vaidmenį šalies gyvenime kaip reforma nėra.

Galėčiau pasakyti, kad Švietimo ir mokslo ministerijos suburta darbo grupė, kuri dirba nuo pat vasario mėnesio, atsižvelgdama į partijų susitarime numatytus įvairius teiginius, rengė turinį, kaip realizuoti tuos susitarimus. Galiu pasakyti, kad ne vienas universiteto rektorius labai aiškiai pasakė, kad reforma būtina, kad ji nėra primesta iš šalies ir kad šiaip jau mokslo ir aukštojo mokslo srityje reforma yra permanentinis būvis.

Deja, pas mus dažniau buvo deklaruojama, kad vyksta reforma, bet realių žingsnių nebuvo padaryta, ir tai susiję su jūsų antruoju klausimu, kodėl taip atsitiko. Aš manau, iš esmės finansavimas yra pagrindinis dalykas. Visa ši reforma arba partijų susitarimas neturės jokios prasmės, jeigu valstybės biudžete, t. y. 2008 metų valstybės biudžete, nebus numatyta papildomai lėšų.

Akademinė bendruomenė prieš kelias savaites kreipėsi į Seimą, į Vyriausybę, prašydama planuojant 2008 metų biudžetą numatyti papildomai per 200 mln. litų. Suma atrodytų nemaža, tačiau ji yra labai pamatuota, labai pagrįsta, siekiant užtikrinti šios sistemos konkurencingumą.

 

Seimo posėdis Nr. 310 (2007 06 19, vakarinis)

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2295 (pateikimas)

S.LAPĖNAS. Kolegos, mes tikriausiai girdėjome apie iniciatyvą įvesti progresinę mokesčių sistemą. Kaip alternatyvą, kalbėdami apie šią sistemą, mes teikiame, kad progresinė mokesčių sistema galėtų būti realizuojama ne tik tiems, kurie uždirbs iki tūkstančio litų, nes tai iš esmės skatintų, iškreiptų darbo santykius, nusistovėjusius jau dabar. O kalbant apie vaikus, neapmokestinamojo minimumo didinimas yra tas būdas, kai realiai dirbantiems ir palaikantiems darbo santykius galėtume garantuoti realią paramą, kartu palengvindami padėtį daugelio smulkių įmonių, kurios šiandien, kai yra didinamas minimalus darbo užmokestis, o ne didinamas neapmokestinamasis minimus, patiria tikrai didelių nuostolių.

Etninės kultūros globos tarybos 2006 metų veiklos ataskaita

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų gana svarbius ir gražius darbus yra atlikusi Etninės kultūros globos taryba ir džiugu, kad bent jau praeitais metais tarybai priklausantys žmonės, jūs asmeniškai, aktyviai dalyvavote formuojant Tautinio paveldo produktų išsaugojimo įstatymą, rengiant koncepciją ir kuriant patį įstatymą. Norėčiau paklausti. Po šių svarstymų įvairiuose komitetuose, Švietimo ir mokslo komitete, kuris, reikia pripažinti, truputėlį eliminavo profesinio rengimo idėją, kaip mes ją įsivaizdavome, įgyvendinant meistro, pameistrio idėjas, po svarstymo kituose komitetuose ar jūs dar vis dėlto matote teigiamus šio įstatymo dalykus, leisiančius mums įgyvendinti tą idėją, kad apie etninę kultūrą ir paveldą mes nekalbėtume būtuoju laiku, o galėtume kalbėti ir esamuoju? Ačiū.

L.KLIMKA. Iš tikrųjų šis įstatymas daugelio žmonių kaime, kurie mato savo gyvenimo prasmę palaikydami senąją tradiciją ir kurdami savo kūrybinius darbus, buvo labai laukiamas. Iš tikrųjų jis suteiks tam tikrų perspektyvų. Žinoma, mūsų pirmasis sumanymas buvo iš tikrųjų didesnis, bet aš, kaip teisininko vaikas, žinau, kad kiti įstatymai kartais užblokuoja labai gerus sumanymus. Bet rengdami Profesinio rengimo įstatymą mes dar turėsime šansą atsigriebti. Todėl šio įstatymo priėmimas vis tiek yra labai sveikintinas. Su juo tikrai galima sieti viltis. Man tenka bendrauti su tautodailininkais, jie tikrai jo laukia, net ir apkarpytu pavidalu, jis jiems suteiks raiškos ir sklaidos galimybių.

Seimo rinkimų įstatymo 5, 6, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 58, 59, 62, 64, 69, 78 ir 82 straipsnių pakeitimo, 65 ir 70 straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 66¹ ir 81¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2194. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 6, 27, 31, 32, 33, 34, 56, 60, 62, 67, 76 ir 80 straipsnių pakeitimo, 63 ir 66 straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 64¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2193. Referendumo įstatymo 39, 40, 41, 42, 43, 51, 56, 64, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo, 52 ir 55 straipsnių papildymo, 36 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios bei Įstatymo papildymo 53¹ ir 67¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2195. Prezidento rinkimų įstatymo 23³, 23⁶, 23⁷, 23⁸, 23⁹, 23¹⁰, 49, 51, 54², 64, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo, 52 ir 54¹ straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 53¹ ir 67¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2196(pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš konkrečiai apie jūsų teikiamus projektus noriu pasiteirauti. Kiek su jais susipažinau… Ar sutiktumėte, kad į esminį nuogąstavimą dėl saugumo užtikrinimo jie taip ir neatsako. Greta kitų formalių patikslinimų, kurių reikia, nauja yra tai, kad rinkėjai balsuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje, suprantama kur, ir po to rašote, kad konkrečią balsavimo internetu tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Ar verta veržtis pro atviras duris? Galbūt yra prasminga šiandien (tikrai nenoriu, kad būtų kokia nesveika dviejų projektų konkurencija) sulaukti ar Vyriausybės darbo grupės sprendimų, ar VRK pasiūlytos konkrečios tvarkos. Kai pamatysime konkrečią siūlomą tvarką, tada, be abejo, atkris daugybė nuogąstavimų dėl saugumo, dėl tikslumo, skaidrumo ir visa tai, ko kolegos dabar klausia. Jūs tik rašote, kad konkrečią tvarką nustatys VRK, tai tas ir taip yra aišku.

V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti labai paprastai ir trumpai. Priėmus teikiamus įstatymų projektus, Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti juos įgyvendinančius teisės aktus, bet priimti įgyvendinančių teisės aktų, nepriėmus, sakykim, įstatymo, ji tikrai negali. Šiuo požiūriu tiek darbo grupė, sudaryta premjero prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiek Vyriausioji rinkimų komisija tikrai dirba ranka rankon. Rezultatas, kurį jie pasiekė dirbdami kartu, yra labai akivaizdus ir labai daug žadantis. Dabar yra mūsų, politikų, eilė. Jeigu mes tariame „taip“, uždegame šviesą šitam procesui, kuris, aš neabejoju, truks ne mėnesį ir ne du, ir aš labai abejoju, kad šiais metais mes dar sugebėsime priimti tuos įstatymus. Manau, kad tai užims, ko gero, vos ne visus metus, tačiau kad procesas pajudėtų, kad pradėtume įgyvendinti tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir darbo grupė galėtų pradėti realizuoti įdirbį, kurį padarė, pirmiausia turime pareikšti politinę valią, ką aš ir kviečiu jus padaryti šiandien.

 

Seimo posėdis Nr. 311 (2007 06 21, rytinis)

Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1948(4*)ES (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Aš dėl šios pataisos. Taip, nuomonė prieš, iš esmės ji nėra bloga, bet man atrodo, kad reikėtų dar svarstyti ir E.Žakario, ir J.Juozapaičio tos pačios dienos tą patį pasiūlymą, tik jie paskutinėje pastraipoje yra parašę, kad prekyba alkoholiniais gėrimais įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, gali būti vykdoma tik laikantis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatytų apribojimų. Vadinasi, kur ribojamas laikas nuo kada, iki kada. Čia iš esmės tas pats pasiūlymas, bet jis yra platesnis. Jeigu mes šitą svarstysime ir jam pritarsime, jis irgi bus geras.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Na, kažkaip visi akcentuoja vieną dalyką, kad gali nurodyti kažkokį laiką ir dabar, t. y. iki įstatymo priėmimo, gali nurodyti. Čia problemų jokių nėra ir čia nėra jokia naujovė. Esmė yra ta, kad kolegos E.Žakaris ir J.Juozapaitis nori konstatuoti, jog valdyba gali už daugumą gyventojų priimti sprendimą, ir tai yra be galo blogai. Su valdyba, su keliais žmonėmis visada prekybininkams lengviau susitarti. Pigiau kainuoja, lietuviškai sakant. O su dauguma visada sunkiau. Tai yra gera nuostata. Kitas dalykas, tas papildymas, kur ne tik nurodant laiką, bet imperatyviai nurodant, nuo kada iki kada tu gali prekiauti, yra būtinas. Aš labai prašau kolegų pritarti šiam siūlymui. Tokiu atveju mes lyg ir išplėsime V.Navicko priimtą pasiūlymą. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nežinau, matyt, gyvenimas turės parodyti, ar tauta reaguos į šitą įstatymą ar ne. Juk faktiškai vartotojas yra pats pagrindinis įstatymo vykdytojas. Verslininkams, be abejo, šiek tiek pagerėjo, galbūt pagerės sąlygos ir daugiabučių namų gyventojams, kurių kaimynystėje yra įsikūrusios parduotuvės, be jokios abejonės, įtakos turės ir reklamos apribojimas. Nors aš labai abejoju, ar pažiūrėjus reklamos norisi vartoti alkoholio, bet, iš kitos pusės, visą dieną mūsų nacionaliniai transliuotojai vaikų laidų metu reklamuoja alkoholinius gėrimus ir tai nėra gerai. Iš esmės aš džiaugiuosi, kad toks įstatymas priimtas. Man atrodo, kad bent jau moraliai mes jausimės padarę kažką gera, nes daugelis negalės sakyti, kad įstatymai yra blogi. Aš nesakau, kad jis yra tobulas, bet tai yra vienas žingsnis tobulumo link. Ačiū.

Vyriausybės valanda

A.PABEDINSKAS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos apsaugos ministrui. Ministre, Lietuvoje, kaip žinome, yra Tiškevičių dvaro rūmai, dabar ten įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, unikalus muziejus Lietuvoje. Iš Europos Sąjungos fondų buvo skirta 4 mln. litų. Taigi iškilo grėsmė, kad šios iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtos lėšos nebus panaudotos dėl tokios nedidelės priežasties: prasidėjus rekonstrukcijai, dar neprasidėjus darbams, buvo paskirta tarnyba, kuri turėjo prižiūrėti šiuos darbus, ir prasidėjo teisiniai ginčai. Tai yra vieni kitus paduoda į teismą, lėšų įsisavinti negalima. Artėja pabaiga. Rugsėjo mėnesį – šimtas metų Liongino Šepkaus, žymaus Lietuvos menininko, darbų ekspozicijai. Ką daryti tokiu atveju? Europos Sąjungos pinigai tokiu, ko gero, gali dingti vien dėl teismų karuselės.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai detalių nežinau, nes tai ne mūsų srities projektas, ne per aplinkos apsaugos fondus finansuojamas. Bet gal reikėtų pasižiūrėti. Jūs paminėjot labai konkrečias priežastis dėl statybos priežiūros. Reikia pasigilinti, kas užkliuvo ir kokiais motyvais tie teismai yra pradėti. Jeigu mes galėtume padėti išsiaiškinti situaciją, esame pasiruošę tą padaryti, bet aš bent nemačiau, kad pas mus būtų patekusi tokio pobūdžio informacija. Jeigu kreiptųsi, gal tada išnagrinėtume ir galėtume atsakyti.

J.JUČAS. Aš norėčiau papildyti, jeigu galima. Esu ne kartą buvęs ir tame krašte, ir tame objekte. Deja, yra teismo procesas, o šio objekto ir visų kitų turizmo kultūros objektų struktūriniai fondai iš tikrųjų yra valdomi per Ūkio ministeriją. Tiksliai atsakyti aš jums negalėčiau, bet pabandyčiau pasitarti, pasišnekėti su ūkio ir teisingumo ministrais. Man suprantama, bet įstatymai yra įstatymai. Pas mus teisingumą vykdo teismai, ir šiandien tikslaus atsakymo tikrai negalėtume jums pateikti.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia S.Lapėnas, ruošiasi R.Visockytė.

S.LAPĖNAS (LCSF). Klausimą norėčiau užduoti gerbiamajam kultūros ministrui. Šiuo metu Seime yra svarstomas Kultūros fondo įstatymas, kuris turėtų pakeisti dabartinį Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą. Šiame įstatyme numatoma atskirti kultūrą nuo sporto. Šiaip jau logiška būtų, kad fondo finansavimas turėtų atspindėti visos valstybės kultūros politiką, o pagal įstatymą ministerija realios įtakos fondui neturės. Kokia jūsų, kaip kultūros ministro, nuomonė šiuo klausimu?

Ir antras nedidelis klausimėlis. Pastaruoju metu pasirodė publikacijų kai kurioje spaudoje, kurioje esate kaltinamas būtomis nebūtomis nuodėmėmis, ir klausimas labai paprastas: kam užmynėt ant nuospaudos?

J.JUČAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už pateiktus klausimus. Pirmas klausimas. Iš tikrųjų aš labai teigiamai vertinu tai, kad Kultūros ir sporto rėmimo fondas bus išskirstytas į dvi dalis ir bus kur kas aiškiau ir patogiau iš to fondo tarybai finansuoti įvairius kultūros projektus. Be jokios abejonės, kaip ir kiekviena Vyriausybė, taip ir mūsų keturioliktoji Vyriausybė irgi pasirinko savo tam tikras kultūros politikos kryptis ir regionų kultūrą, ir daug kitų dalykų. Aš manau, besvarstant šį įstatymą čia, Seime (žinau, kad jis yra svarstomas), jums padedant jis bus parengtas kuo geresnis. Kita vertus, formuojant šio fondo tarybą, bent jau būtų tokia mano nuomonė, reikėtų labai atsižvelgti ir į tai, kad ne visada, tiksliau, niekada kultūros ministras negali daryti įtakos vienam ar kitam fondo sprendimui pagal įstatymą, nors daugelis jūsų kolegų iš tikrųjų kartais kreipiasi su labai pamatuotais pasiūlymais, labai pamatuotomis rekomendacijomis, bet, deja, ministrui tenka atsakyti, kad čia jo galios baigiasi. Taigi formuojant tarybą, kiek žinau, yra puikus Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės pasiūlymas įtraukti dar du narius, kurie atstovautų regionams. Manyčiau, šis pasiūlymas yra geras, bet gal kultūros ministras galėtų turėti kokią nors didesnę įtaką, gal būtų galima numatyti, kad kultūros ministras deleguotų tuos asmenis, tada ministerija turėtų nors kokius svertus. Dabar šiam finansiniam instrumentui, kuris turi atspindėti kultūros politiką, ministerija iš esmės neturi svertų. Jeigu neturi svertų, aišku, negali ir atsakyti.

Dėl antro klausimo. Man labai sunku pasakyti, gerbiamasis Sauliau Lapėnai, kodėl kai kuriose vadinamosiose… įvairiais vardais publikacijos išeina mano adresu. Labai sunku pasakyti, kodėl taip yra. Žinau, kad daug dalykų yra nepagrįstų, galų gale paskaičius turinį matyti, kad ten nieko nėra.

Kam užlipau ant nuospaudos, kaip jūs sakote, tikrai nežinau, nes niekam specialiai ant nuospaudos nelipau, išskyrus tai, kad tik pradėjęs ministro darbą su viena žiniasklaidos grupe, su kuria buvo sudaryta sutartis, tą sutartį nutraukiau, ir dirbame su visa žiniasklaida. Manome, kad jei jau išeina kokie nors skelbimai ar kokia nors informacija, ji turi pasiekti kiekvieną Lietuvos gyventoją. Taigi dirbame ne išskirdami kokią nors grupę, o dirbame su visomis.

Kita vertus, aišku, sunku pasakyti, nes stengiuosi būti visiškai neįtakojamas, ir galbūt vieni ar kiti sprendimai, valingesni sprendimai, sulaukia vieno ar kito nepasitenkinimo. Juk kiekvienas sprendimas negali būti visiems naudingas. Vienai grupei šiek tiek naudingesnis, kitai grupei šiek tiek prastesnis. Tai yra gyvenimas.

Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Norėjau paklausti premjerą, gal vaduojantis ministras galės atsakyti, jeigu ne, gal kas nors jums patalkins. Gal kultūros ministras. Nors šiaip klausimas yra premjerui.

Dar 2003 metais UNESCO dainų šventes kaip reiškinį paskelbė žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. Visos Baltijos šalys tokį reiškinį turi. Dvi šalys – latviai ir estai – jau turi Dainų švenčių įstatymą, juo naudojasi ir džiaugiasi. Mūsų šalis, deja, ne, nors 2006 metais spalio mėnesį darbo grupė, sudaryta Seimo valdybos, baigė darbą, užregistravo projektą. Labai džiaugėmės, kad šioje sesijoje galiausiai buvo priimtas sprendimas ir buvo įtraukta į darbotvarkę, ir buvo numatyta, kad šio mėnesio pabaigoje prieš Dainų šventę gyvenimą išvys šis projektas. Taip lauktas ir kaip dovana už geros savaitės 32 tūkst. atvykstančių šokėjų, dainininkų iš visos Lietuvos regionų. Šiandien šios dovanos mes jiems nepateiksime. Ir dėl vienos priežasties – daugiau kaip du mėnesius Seimas, komitetas nesulaukia Vyriausybės išvados. Mielieji, didžiausia pagarba, bet nežinau, man atrodo, taip negalima.

PIRMININKAS. Šiek tiek trumpiau, Audrone.

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamoji kolege. Jeigu leis pavaduojantysis premjerą, aš atsakysiu į klausimą. Visiškai solidarizuojasi su jumis ir puikiai žinau šio įstatymo derinimo eigą. Kultūros ministerija jau išnagrinėjo įstatymą. Vyriausybei yra pateikusi išvadą. Tačiau tai yra ne tik Kultūros ministerijos sritis, reikia derinti ir su Finansų ministerija, ir sakyčiau, labai svarbu, taip pat reikia suderinti ir su Vidaus reikalų ministerija, nes savivaldybės taip pat įtrauktos į įstatymo įvairias nuostatas. Kai tik visi derinimai bus, man atrodo, kad Vyriausybės posėdyje tai nestrigs. Kita vertus, norėčiau pasakyti, štai ir šioje Dainų šventėje Kultūros ministerija susiduria su tam tikrais sunkumais. O sunkumas yra tas, kad šiandien apskaičiuoti tikslaus šventės biudžeto mes negalime dėl vienos priežasties. Vienas dalykas, nežinome, koks bus oras, kiek bus pajamų už bilietus. Ir dar yra viena problema. Aš trumpai, nes paskui posėdžio pirmininkas truputį pyksta. Reikalas tas, kad dabar valstybė pasiėmusi sau finansinę naštą visus dalyvius apgyvendinti ir atvežti. Kai tą naštą turėjo savivaldybės, atranka, kas važiuos į šventę, buvo kur kas stipresnė. Dabar, kai valstybė dengia visas išlaidas, truputį baiminuosi, kad į šventę atvyks ir tie, kurie yra pasirengę Dainų šventės programai, bet dalis ir tų, kurie pasirengę silpnai. Taigi dar reikėtų pažiūrėti, kaip to būtų galima išvengti. Vyriausybė tikrai pasistengs. Ačiū už klausimą.

 

Seimo posėdis Nr. 312 (2007 06 21, vakarinis)

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 metų veiklos ataskaita

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, praėjusių metų spalio 1 d. įsigaliojo Valstybės politikų elgesio kodeksas ir jame jūsų komisijai taip pat yra priskirtos tam tikros pareigos. Tiesiog norėčiau pasidomėti, ar turite nors vieną tyrimą, kuris būtų vykdomas pagal Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimus? Jeigu taip, gal galite pasakyti, koks tai buvo skundas, iš šalies ar savo iniciatyva pradėjote, apskritai tos normos, kurios elgesio kodekse įrašytos ir jau daugiau kaip pusmetis veikia, kaip jūs jas vertintumėte, ar jos yra praktiškos ir ar jau turite precedentų? Ačiū.

J.PETKEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Valstybės politikų elgesio kodekse komisijai numatytos tam tikros funkcijos, tačiau jos mažai siejamos su valstybės politiko elgesio tyrimu ar elgesio vertinimu. Komisija pagal šį kodeksą yra kompetentinga vertinti tik neparlamentinių politinių partijų vadovus ir jų pavaduotojus. Galiu pasakyti, kad per šį pusmetį tokio tyrimo nebuvo atlikta ir nebuvo gauta jokių skundų tais klausimais. Yra keletas komisijoje gautų skundų, jie perduoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ištirti pagal kompetenciją, nes Valstybės politikų elgesio kodekso principas yra savireguliacinis. Tai yra valstybės politikų, Seimo narių elgesį vertina Seimo Etikos ir procedūrų komisija, savivaldybių politikų elgesį – savivaldybių etikos komisijos ir panašiai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2006 metų veiklos ataskaita

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, formaliai mano būtų klausimas, bet iš esmės pasiūlymas. Jūs savo trumpame pristatyme minėjote tarptautinį bendradarbiavimą, minėjote latvius, estus, ukrainiečius, su kuriais bendraujate. Turėjau tokią sėkmingą progą prieš 3 savaites lankytis Tbilisyje Gruzijos okupacijos muziejuje. Jie įkūrė naują muziejų, labai įspūdingą ekspoziciją. Jie yra nusiteikę labai rimtai imtis tirti ir nagrinėti gruzinų tautos okupacijos ir rezistencijos laikotarpį. Mano pasiūlymas… Kalbėjau su muziejaus darbuotojais, jie tikrai būtų labai dėkingi už paramą ir patarimus, perteikti jiems tą mūsų kelią, kaip mes su jūsų institucija pradėjome eiti, prisiimti istoriją. Taigi turėčiau prašymą, įtraukite į savo tarptautinės veiklos orbitą ir Gruziją, nes jie pradeda įdomius tyrimus, jeigu to dar nepadarėte.

D.KUODYTĖ. Man teko kalbėti su Gruzijos parlamentarais. Mes pasakojome apie mūsų centrą, mūsų programas. Jie žino apie mus, jie matė mūsų muziejų ir kol kas „neužsikabino“, pavyzdžiui, kaip su armėnais. Kai mes Seime kartu su ambasada rengėme ukrainiečių parodą, prieš kelias dienas kaip tik buvo jų renginys, kad paminėtume Ukrainos pasipriešinimo judėjimo vadovo Romano Šuchevičiaus šimtmetį, ir iš Ukrainos kolegos buvo atvažiavę. Prieš kelias dienas Budapešte buvo atidaryta mūsų paroda „Karas po karo“, skirta birželio 14 d., jinai jau buvo rezultatas to, kad mes savo muziejuje atidarėme parodą, skirtą 1956 m. Vengrijos revoliucijai. Žodžiu, esame visiškai atviri bendravimui ir bendradarbiavimui, ir dėl to tikrai problemų jokių nėra.

 

Seimo posėdis Nr. 313 (2007 06 26, rytinis)

Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-786A(2*) (priėmimas/pirmasis balsavimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagaliau po gana nemenkų diskusiją Seimą vis dėlto pasiekė pirmas balsavimas ir mes šiandien pasakysime savo valią. Be jokios abejonės, siūlau balsuoti už, tačiau aš norėčiau pasiūlyti, kad kol įvyks antras balsavimas (matyt, tai bus rudenį), atsakingi asmenys, ar ministrai, ar kas nors čia, Seime, vis dėlto parengtų koncepcinius matmenis įstatymų, kurie turėtų būti priimami lygiagrečiai su šiom Konstitucijos pataisom. Aš turiu omeny, kad jie numatytų du pagrindinius dalykus: koks tas mūsų pasiūlytas meras, kurį rinks tauta, žmonės, turi būti – silpnas ar stiprus, ar jam suteikti galių valdyti, ar jis turi būti grynai paklusnus tarybai. Tai yra du pagrindiniai dalykai. Jeigu mes šiuos dalykus išsiaiškinsime, ir antras balsavimas bus teigiamas. Jeigu mes jų neišsiaiškinsime, gali būti problemų. Šiuos klausimus būtina išspręsti, nes priešingu atveju mes dabar balsuojame lyg ir nežinodami, kas gali būti vėliau. Aš siūlau balsuoti už. Ačiū.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Klausantis tiesioginių merų rinkimų priešininkų argumentų, susidaro toks įspūdis, kad norėdamas mušti lazdą visada surasi. Buvo teikiamas įstatymas – negerai, teikiama viena Konstitucijos redakcija – negerai, kompromiso nesuradom – vėl negerai. Galbūt būtų nuoširdžiau pasakyti, kad iš tikrųjų jie pasisako prieš iš esmės, o ne ieškoti dirbtinių argumentų. Nes jeigu mes šiandien šnekėsime apie žmonių valią, tai, manau, referendumas dėl tiesioginių mero rinkimų, ko gero, vienintelis tikrai pavyktų. Žmonės to nori, žmonės nori rinkti tiesiogiai savo valdžią, vietinę valdžią, o ne atiduoti taryboms tą teisę.

O šiaip, aš manau, šis klausimas yra vienas svarbiausių mūsų kadencijoje. Jeigu mums pavyktų bent tą padaryti, tai mes paliktume įspūdį Seimo ne tokio, koks jis dabar yra, kai amžinai niurkosi skandaluose ir tarp komisijų, o Seimo, kuris ryžosi paklausyti žmonių valios ir išspręsti vieną pagrindinę problemą. Tai yra vienas rimčiausių šios kadencijos Seimo darbų. Apgailestauju, kad iš tikrųjų mes nerandam sutarimo. Tai būtų geras pavyzdys, geras darbas, kur žmonės prisimintų, kad šioje kadencijoje buvo ne tiktai priešų paieška, ne tiktai nuolatinės komisijos, bet pagaliau iš esmės pradėta reformuoti savivalda. Todėl aš pasisakau už.

 

Seimo posėdis Nr. 314 (2007 06 26, vakarinis)

Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2009(2). Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2010(2) (pateikimas)

V.BOGUŠIS (LCSF). Tiesiog sutrikau, nežinau, ar jūs atsakysite, ar neatsakysite.

A.MATULEVIČIUS. Jei mokėsiu.

V.BOGUŠIS. Bet vis dėlto, gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tribūnos pasakėte, kad mūsų specialiosios tarnybos turi specialiųjų priemonių, ypač naujų technologijų, kuriomis mūsų pasiklauso ir gali pasiklausyti be prokurorų ir teismų sankcijos. Kiek sugebėjau, užsirašiau jūsų pasakymą. Pirmas dalykas, jūs man įvardykite tokius atvejus, kai taip buvo daroma. Jeigu dabar daroma, gal jūs, kaip komiteto pirmininkas, daugiau žinote, kurių Seimo narių pasiklauso be prokurorų, be teismų sankcijos.

Kita vertus, jūsų projekte apie tai nekalbama. Šiaip kalbama, jeigu tais ypatingais atvejais, kai tokia išplėstinė forma… Gal Ypatingosios padėties įstatymas numato pateikti tam tikrus operatyvinius duomenis. Tada klausimas, kokiam subjektui yra pateikiama ta operatyvinė medžiaga, nes visam Seimui gal ir nelabai, kaip man suprantama? Ačiū.

A.MATULEVIČIUS. Į jūsų klausimo pabaigą labai lengva atsakyti: Seimas savo nutarimu numatys, kam konkrečiai yra pateikiama. Vienas dalykas. Kitas dalykas, jūs truputį ne į temą klausiate dėl platesnių dalykų. Aš tik jums sakau, nesu koks nors agentas ar tyrėjai, bet prokuratūroje yra, atrodo, prokuratūra netgi bandė tirti. Galima giliau domėtis, aš tuo nesidomėjau, neturėjau tokių įgaliojimų, kad yra tokia technika, kad lyg ir galima tai daryti. (Balsai salėje) Aš tokių faktų šiandien neturiu.

Peticijų įstatymo 2, 4, 7, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1745 (pateikimas)

Jūsų džiaugsmui, liko labai nedaug, tai yra rezervinis 6, kurio registracijos Nr.XP-1745, – Peticijų įstatymo 2, 4, 7, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Aš matau gerbiamąjį V.Bogušį, kuris, matyt, jį ir pateiks. Prašom, gerbiamasis Boguši. Pateikimas.

V.BOGUŠIS (LCSF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Kaip ir pirmininkas minėjo, tai yra Peticijų įstatymo 2, 4, 7, 9 ir 15 straipsnių pakeitimas ir papildymas. Šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas piliečiams lengviau ir paprasčiau įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą peticijų teisę. Juo labiau kad šiandien pagal galiojančius įstatymus peticiją gali pateikti tiesiogine forma arba siųsti paštu. Mes prie viso šito dabar pagal visas naujas technologijas siūlome raštiškas ir arba elektroniniu būdu. Visi tie kreipimaisi lygiai taip pat galėtų būti reglamentuoti ir pateikiami Peticijų komisijai elektroniniu būdu, juo labiau kad de jure teisinė bazė visa jau yra sureguliuota pagal Viešojo administravimo plėtros strategiją, kuri yra numatyta iki 2010 metų dėl elektroninio pašto patvirtinimo. Dar kartą sakau, de jure visa bazė jau yra padaryta, bet de facto tarp ministerijų ir kitų institucijų, reikia pripažinti, tai dar buksuoja.

Juo labiau kad Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės informacinės plėtros strategijos įgyvendinimą, kur viską numato, visas komunikacijas, informacijos teikimą ir paskelbimą per modernias kompiuterines sistemas. Žinoma, šiame projekte mes siūlėme, nes 2006 metais jis yra įregistruotas, siūlėme, kad jis įsigaliotų nuo liepos 1 d. ir iki liepos 1 dienos Vyriausybė parengtų atitinkamus norminius dokumentus dėl įgyvendinimo. Žinoma, tai yra nerealu. Aš įsivaizduoju, kad komitetai svarstys ir čia jau tikriausiai nebus anksčiau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d., nes kitaip mes niekaip nesuspėsime, bet šitą reikia iš tiesų skubinti ir daryti. Juo labiau kai mes galvojame ir mąstome apie pakartotinius rinkimus Alytaus kaimiškojoje rinkimų apylinkėje, kur ketiname padaryti, bent yra tokių užmačių, ar suspėsime, eksperimentinį pirmą balsavimą elektroniniu būdu.

Apie peticijų pateikimą moderniu elektroniniu būdu tikriausiai būtų tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti Seimo narė gerbiamoji D.Bekintienė. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Kiek supratau, jūs esate du autoriai, tai Peticijų komisijos narys J.Čekuolis ir jūs. J.Čekuolis žino, kiek mes gauname peticijų, kiek mes jų nagrinėjame ir tik kiek pripažįstam peticijų, o nutarimų Seimas irgi nedaug patvirtina. Taigi jūs lyg ir norite tol, kol neįgyvendintas elektroninis parašas, pradėti šitą veiksmą.

Aš su nuogąstavimu matau, kiek mes gausime tokių peticijų, kurias privalėsime, netgi nepadorių, galima sakyti, kai neįgyvendintas elektroninis parašas, bet turėsime nagrinėti. Ar ne per ankstyvas jūsų šis teikimas?

V.BOGUŠIS. Dėl Peticijų komisijos galiu pasakyti. Vienas iš autorių, kur kūrė tą įstatymą, ir buvau pirmasis Peticijų komisijos pirmininkas. Darbas ir veikla man yra visiškai žinoma. Jūsų nuogąstavimai yra iš dalies teisingi, bet dėl paties elektroninio parašo patvirtinimo nėra taip paprasta. Ten yra numatyta visa procedūra ir net baudžiamoji atsakomybė. Jeigu mes įsivaizduojame, kad atsirastų tokios kliauzelės ar „pletkeliai“, kaip dabar mes matome internete, jokiu būdu to negalėtų būti. Žinoma, patys krūviai padidėtų, bet kartu sprendimų ir atsakomybės paskelbimas būtų kur kas paprastesnis ir komisijai. Norime ar nenorime mes einame prie didesnio viešumo ir technologijų, niekur nuo to nepabėgsi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manote, ar jūsų pasiūlymas neįteisins tam tikros piliečių nelygybės, nes kaimo vietovėse, daug kaimo žmonių ir pagyvenusių žmonų dar nemoka naudotis internetu, elektroniniu būdu negalėtų pateikti kreipimosi.

Kitas dalykas. Ar nereikėtų pirmiausia pasiruošti, kad ši forma būtų įteisinta būsimuosiuose balsavimuose. Kai visi bus pasiruošę balsuoti, tada jau galima jiems suteikti teisę kreiptis elektroniniu būdu. Kaip jums atrodo, ar ne per ankstyvas šis projektas? Jūsų nuomonės klausiu.

V.BOGUŠIS. Aš manyčiau, kad mes šiuos elektroninės komunikacijos principus turėtume spręsti kompleksiškai. Bet ir šiandien yra, kaip ir sako, 7 straipsnio 1 dalis, kuri įtvirtina. Kiekvienas pareiškėjas gali kreiptis tiesioginiu būdu, neturėdamas tiesioginio būdo, jis siunčia paštu, gali registruotu laišku, gali paprastu laišku. Šiame įstatyme lieka tiesioginis kreipimasis, raštiškas kreipimasis, plius atsiranda, kas turi galimybę, kreiptis elektroniniu būdu. Aš manyčiau, turėtų eitų lygia greta. Paprasta priežastis. Tiek, kiek man teko susipažinti ir gilintis, tai iš tiesų dėl tų procedūrų, dėl elektroninio pašto juridinė bazė kaip ir yra.

Dabar pasidomėkime, kaip mūsų institucijose. Net premjeras buvo sukvietęs tarpinstitucinių žinybų atstovus dėl to viso koordinavimo, tai net nustebo, kad viduje nekomunikuoja, nes žmonėms su popieriukais, ko gero, yra paprasčiau. Aš sakau, čia po kokio pusmečio, bet manyčiau, kad kompleksiškai mums būtų lengviau išspręsti šį klausimą.

 

Seimo posėdis Nr. 315 (2007 06 27, neeilinis)

Diskusija apie žemės reformos problemas

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu kalbėti J.Ramoną.

J.RAMONAS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji žemdirbiai, savininkai, apskričių viršininkai, kiti svečiai! Iš tikrųjų tema labai aktuali. Noriu pradėti akcentuodamas tai, ką pasakė Nacionalinės žemės tarnybos direktorius gerbiamasis J.Maksvytis, kad Nacionalinė žemės tarnyba koordinuoja žemės reformą Lietuvoje ir yra atsakinga už ją. Prie to pasakymo grįšiu baigdamas.

Kalbant apie reformą ir žemės ūkį, yra du esminiai klausimai, susiję su žeme. Pirma. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, iš tikrųjų buvo priimtas geras įstatymas, sudėti akcentai, kad Lietuva suka tuo keliu – atkuria nuosavybę buvusiems žemės savininkams, ir tai iš tikrųjų geri lūkesčiai. Daugelis savininkų, kartu ir žemdirbių, patikėjo, grįžo, padėjo ūkininkauti ir tam tikra prasme galvojo, kad teisybė tikrai bus atkurta. Kokia dabar realybė?

Praėjus 17 metų, mes dar kalbame apie tai, kad reikia grąžinti žemę teisėtiems savininkams. Aš manau, kad šie teisėtų savininkų lūkesčiai nėra patenkinti. Be abejo, nereikia didelio supratimo, kad tai iš tikrųjų yra labai blogai ir to negali būti. Niekas nedrįsta aiškiai pasakyti, kad šie kai kurių žmonių lūkesčiai, ypač Vilniaus apskrityje ir Kauno mieste, manau, gali būti neįgyvendinti. Aišku, politikai ir kai kurios politinės partijos labai nenori to pripažinti ir neprisiima atsakomybės. Noriu akcentuoti, kad, diskutuojant apie pardavimą ir žemės ūkį, ko gero, nereikia įvelti nei politinių partijų, nei žmonių, nei interesų grupių. Reikalingas besąlyginis žemės grąžinimas teisėtiems savininkams. Ko gero, dėl to nėra diskusijų ir apie tai nereikėtų niekur kalbėti. Tai aksioma, ir taškas, ir aiškumas visiems.

Antra tema – žemės ūkis ir ūkininkavimas. Vėlgi tas pats. Atgavus nepriklausomybę, daugelis žmonių pardavė butus miestuose, grįžo, pradėjo, vargo ir t. t. Spręsdami tą patį klausimą, mes atėjome iki Europos Sąjungos, įstojome. Jos rinkoje mums reikia konkuruoti. Reikia ne šiaip sau kapstytis žemės ūkyje, bet konkuruoti su prancūzais, vokiečiais, anglais. Nuo 2013 metų, kai PPO prispaus Europos Sąjungą, reikės konkuruoti su džiunglėse galvijus auginančiais Argentinos ir Brazilijos ūkininkais. Tai yra iš tikrųjų sudėtinga situacija. Dabar žemdirbiai, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dalyvauja projektuose, ruošiasi konkuruoti. Bet ar mūsų valstybė sudaro geras sąlygas ir galimybes tai daryti?

Kalbama apie tai, kad reikėtų įsigyti valstybinės žemės. Daug kas deklaruoja, kad reforma baigta ir jau atšoktos polkos ir valsai, kad negalima, arba sako, kad dar reikia palaukti. Noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad visur, ypač žiniasklaidoje, akcentuojama, kad žemė parduodama lengvatinėmis sąlygomis. Per tuos metus, kai sustabdytas pardavimas, jokių lengvatų nebėra. Neapgaudinėkime ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Pasiruošta įvesti žemės mokestį, parengti verčių žemėlapiai. Parduodant valstybinę žemę, kas trys mėnesiai iš Registrų tarnybos reikės atnešti pažymą. Jeigu ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės iki to įstatymo sustabdymo, sąlyginai sakau, už žemės hektarą vidutiniškai mokėjo tūkstantį litų, dabar reikės mokėti 4 arba 5 tūkst. litų, nors su savininku gali susitarti ir nupirkti pigiau. Atsakykite man, aš, kaip runkelis, gerai nesuprantu, kokia čia lengvata? Jos nėra. Žemė yra parduodama arba bus parduodama rinkos sąlygomis. Yra tik dvi šiokios tokios lengvatos – kad parduodama žemė ūkininkui arba žemės ūkio bendrovei, kuri ribojasi su jo žeme, ji turi pirmumo teisę ją nusipirkti, ir antra sąlyga – kompensuojamos palūkanos tiems, kurie eina į banką ir ima kreditus. Viskas.

Per visą tą sustabdymą yra priimta dar viena „lengvata“ žemės ūkiui. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė Geodezijos įstatymo pataisas, kurios numato, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos reikės atlikti geodezinius matavimus, notarai nedarys veiksmų. Ir iš savininko, ir iš valstybės perkant – lengvata žemdirbiams, geodeziniai matavimai vidutiniškai kainuos 1000 litų. Ačiū Dievui, kad man pavyko vadovautis sveiku protu, aš už šitą įstatymo pataisą nebalsavau.

Baigsiu tuo, nuo ko ir pradėjau. Visus veiksmus žemės ūkyje koordinuoja Nacionalinė žemės ūkio tarnyba, kuri yra prie Žemės ūkio ministerijos. Už visus veiksmus, susijusius su žemės ūkiu, atsakinga Žemės ūkio ministerija ir ministrė. Ir aš pripažįstu, ministrė iš tikrųjų yra protinga ir ganėtinai išmintinga, matote, visus tuos klausimus nustumia nuo savęs. Taip, premjeras sudaro komisijas ir sprendžia įvarius klausimus, susijusius su žemės ūkiu, šitoje Seimo salėje kalbame ir diskutuojame apie tai, o sprendimus reikia, kad priimtų Žemės ūkio ministerija. Aišku, visi tie politiniai ir visi kiti dividendai žaidžiami protingai ir apgalvotai… Mano išvardinti argumentai ir faktai rodo, manau, aiškiai ir nedviprasmiškai valstietišką paramą žemės ūkiui. Ačiū už dėmesį.

 

Seimo posėdis Nr. 316 (2007 06 28, rytinis)

Atominės elektrinės įstatymo projektas Nr.XP-2144(3*) (priėmimas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro sąjungos frakcija iš esmės konstatuoja, kad naują Atominės elektrinės įstatymo projektą galima vertinti teigiamai. Džiugu, kad nugalėjo sveika nuovoka tik iš dalies įvardyti galimus naujos elektrinės statybos dalininkus. Tai iš esmės palengvina Lietuvos Vyriausybės galimybes derėtis su daugeliu kitų potencialių dalininkų.

Kalbant apie nacionalinį investuotoją, iš tiesų mes kartais linkę elgtis tipiškai broliškai lietuviškai: nei čia mano, nei čia ką, bet geriau savam, privačiam kapitalui nesudaryti šios galimybės. Manau, kad šis įstatymas yra vienas iš pirmųjų atvejų, kai mes realiai pripažįstame, kad realizuojant šį projektą sudaromos galimybės dalyvauti privačiam kapitalui. Turėdami nemažai užsienio valstybių pavyzdžių, tikimės tinkamo ir gero rezultato.

Suprantama, Vyriausybė prisiima milžinišką atsakomybę, ir džiugu, kad Seimas, išreikšdamas savo valią, suteikia šiai Vyriausybei prievolę prisiimti ir visą atsakomybę. Bet kokie bandymai peržiūrėti Vyriausybės suderėtas pozicijas Seime dėl gerų tikslų ratifikuoti tuos susitarimus iš tiesų verčia kai kuriuos ekonomiškai pagrįstus dalykus vertinti tik iš politinių pozicijų. Todėl kviečiu visus pritarti šiam įstatymo projektui.

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

Birželio 1 d. Seimo narys Saulius Lapėnas su dukra Skaudvilėje dalyvavo festivalyje “Alio talentai iš provincijos”.

Birželio 13 d. S.Lapėnas sudainavo šventiniame “Antaninių” koncerte Stakiuose.

Birželio 15 d. S.Lapėnas dalyvavo pirmojo laivo prisišvartavimo prie Pilies kaimo prieplaukos ceremonijoje. Čia buvo surengta šventė, kurioje susitikę vandens turizmo ir laivininkystės entuziastai aptarė, ką pavyko padaryti už ES lėšas ir kas laukia Nemuno ateityje. Tikimąsi, kad prieplaukos įkvėps Nemunui gyvybės ir paskatins panemunės savivaldybes aktyviau išnaudoti vandens turizmo teikiamas galimybes.

Birželio 18d. Jurbarko rajono savivaldybėje Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais klausimais.

 

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

Birželio 4d. Arminas Lydeka lankėsi Kaune susitikime su Lietuvos dujų atstovais. A.Lydeka perskaitęs pranešimą diskutavo su atstovais ir atsakinėjo į klausimus.

Birželio 6 d. Arminas Lydeka dalyvavo susitikime su Teisingumo ministru ir Vartotojų asociacijų atstovais. Aptartos problemos, su kuriomis susiduria vartotojų teises ginančios asociacijos, diskutuota, kokių veiksmų reikėtų imtis.

Birželio 6 d. Arminas Lydeka lankėsi Vidaus reikalų ministerijoje, kur susitiko su ministerijos vadovais ir aptarė ministerijos veiklos gaires.

Birželio 7 d. Arminas Lydeka dalyvavo ESBO PA LR delegacijos posėdyje, kur buvo tartasi dėl padėties Ukrainoje.

Birželio 7 d. Arminas Lydeka Susitiko su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu kun. Algimantu Kvedaravičiumi. Kalbėta ir tartasi, kaip priartinti evangelikų reformatų bažnyčiai rūpimus klausimus prie įstatymų leidybos.

Birželio 8 d. Arminas Lydeka dalyvavo susitikime Pravieniškių kalėjime. Su kalėjimo vadovais, darbuotojais, aukštais Vyriausybės atstovais ir kaliniais kalbėta ir diskutuota apie dažniausiai pasitaikančius žmogaus teisių pažeidimus įkalinimo įstaigose. A.Lydeka perskaitė pranešimą, atsakinėjo į klausimus, stebėjo pratybas.

Birželio 11d. Arminas Lydeka lankėsi Kaune susitikime su verslininkais. A.Lydeka perskaitė pranešimą ir atsakinėjo į gausius susirinkusiųjų klausimus.

Birželio 12-16 d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į dvi konferencijas Berlyne. Jų metu svarstyta, kaip nacionalinius parlamentus labiau įtraukti į Europos Parlamento veiklą, skatinti ir plėtoti bendradarbiavimą. A.Lydeka perskaitė pranešimą. Susitikime su visų ES šalių narių parlamentų Žmogaus teisių komitetų pirmininkais buvo pasidalinta savo patirtimi, įvardintos pagrindinės komitetų problemos.

Birželio 18d. Arminas Lydeka dalyvavo LTV laidoje “Forumas”, kur buvo kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus policijos darbo veikloje.

Birželio 19d. Arminas Lydeka dalyvavo p. Almos Adamkienės fondo remiamoje stovykloje “Lyderių mokykla”. A.Lydeka perskaitė pranešimą renginio dalyviams apie Lyderystės principus, diskutavo su organizatoriais apie tai, kaip skatinti jaunus žmones siekti savirealizacijos ir tobulėjimo.

Birželio 20d. Arminas Lydeka organizavo apvaliojo stalo diskusiją dėl JT Konvencijos prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį bei bausmių taikymo uždraudimų papildomo protokolo (OPCAT) ratifikavimo. A.Lydeka perskaitė pranešimą, diskutavo apie kitų šalių praktiką ratifikuojant šią konvenciją., NVO vaidmenį vykdant kankinimų ir nežmoniško elgesio prevenciją.

Birželio 21 d. Armina Lydeka bendravo su gyventojais, išklausė jų problemas ir pageidavimus.

Birželio 21d. Arminas Lydeka dalyvavo ESBO PA LR delegacijos posėdyje dėl papildomų rezoliucijų pateikimo 2007 m. sesijai.

Birželio 22 d. Arminas Lydeka dalyvavo Tarptautinėje konferencijoje “Europos Sąjunga ir Bizantijos kultūrinis palikimas: istorija ir perspektyva”. Perskaitytas pranešimas ir diskutuota su bendruomenių atstovais, svečiais iš užsienio apie jų pastebėjimus ir lūkesčius Lietuvai įstojus į Europos sąjungą.

Birželio 27- Liepos 1d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į Tarptautinį Krans Montanos Forumą. Diskusijose su aukščiausio rango pareigūnais kalbėta apie bendradarbiavimą tarp valstybių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų ekonominiais ir politiniais klausimais, šių santykių plėtojimą ir vystymą.

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas