SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2007 m. RUGSĖJIS

 

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

 

S.Lapėnas: reguliuotojų reguliavimas ir interesai 2007 09 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69397&p_k=1;

 

R.Remeika: ar Vilniaus savivaldybė iš tikrųjų rūpinasi miegamaisiais rajonais? 2007 09 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69398&p_k=1;

 

R.Remeika: e-technologijos - vaikų sveikatai 2007 09 04

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69399&p_k=1;

 

Liberalcentristai: dviračių takų saulėlydis Vilniuje 2007 09 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69588&p_k=1;

 

Jūrinis laivas gali plaukioti ir Nemunu 2007 09 10

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69589&p_k=1;

 

Liberalcentristai: Premjeras ir URM turėtų pasiaiškinti ar Ispanijoje nebuvo išniekinta trispalvė 2007 09 11

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69590&p_k=1;

 

A.Lydeka: Konstitucinis teismas turėtų išnagrinėti ar Lietuvos prisiimti įsipareigojimai nepažeidžia su užsieniečiais susituokusių Lietuvos piliečių ir jų vaikų teisių 2007 09 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69644&p_k=1;

 

H.Žukauskas: kodėl nepasitikime savo valstybe? 2007 09 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69779&p_k=1;

 

Liberalcentristai dar kartą ragina Seimą pritarti jų siūlymams dėl esminių permainų partijų finansavimo sistemoje 2007 09 18

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69805&p_k=1;

 

S.Lapėnas: valstybės parama smulkiam verslui neturi būti išbarstyta 2007 09 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69895&p_k=1;

 

A.Čaplikas: konservatoriai - tikrasis “Latvių gatvės projektas”? 2007 09 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=69912&p_k=1;

 

S.Lapėnas: partijoms reikia visuomenės paramos 2007 09 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=70208&p_k=1;

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

 

Rugsėjo mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė 7 posėdžius ir 2 susitikimus: su  kandidate į Apeliacinio teismo teisėjas Dalia Gasiūniene bei kandidatu į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus postą Žimantu Pacevičiumi.

 

Rugsėjo 10 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, A.Čaplikas, R.Palaitis, A.Lydeka, H.Žukauskas, R.Remeika, S.Lapėnas, J.Čekuolis, J.Ramonas, R.Šukys. Posėdžio metu vyko Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno rinkimai. Bendru sutarimu nutarta LiCS frakcijos seniūnu išrinkti V.Bogušį. Prieštaraujančių LiCS frakcijos narių siūlymui išrinkti V.Bogušį seniūnu nebuvo.

 

Rugsėjo  11  d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, J.Čekuolis, R.Remeika, R.Palaitis, S.Lapėnas, R.Remeika, H.Žukauskas, A.Lydeka, J.Ramonas.  Posėdžio metu vyko Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo rinkimai. Bendru sutarimu nutarta  LiCS frakcijos seniūno pavaduotoju išrinkti R.Palaitį. Prieštaraujančių LiCS frakcijos narių siūlymui išrinkti R.Palaitį seniūno pavaduotoju nebuvo.Taip pat  aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės bei nutarta deleguoti Arminą Lydeką į Seimo Europos reikalų komiteto sudaromą nuolatinę COSAC delegaciją, o Joną Ramoną deleguoti į redakcinę komisiją Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacijai Žemės ūkio ministrei Kazimierai Danutei Prunskienei.

 

Rugsėjo 12 d.  Fakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, R.Remeika, R.Palaitis, R.Remeika, A.Lydeka. Aptarta  ketvirtadienio  Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

 

Rugsėjo 18  d.  Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, S.Lapėnas, R.Palaitis, J.Ramonas, H.Žukauskas. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

 

Rugsėjo 19 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, S.Lapėnas, R.Remeika, R.Palaitis, A.Lydeka, H.Žukauskas.  LiCS Frakcijoje lankėsi  kandidatė į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas -  D.Gasiūnienė.  Kandidatę į Apeliacinio teismo teisėjas pristatė Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius.  Frakcijos atstovai susipažino su kandidatės biografija bei kandidatė atsakė į LiCS Frakcijos narių klausimus. Nutarta pritarti kandidatės D.Gasiūnienės skyrimui į Apeliacinio teismo teisėjas.

Taip pat  aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

 

Rugsėjo 25 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, S.Lapėnas, R.Remeika, R.Palaitis, A.Lydeka, H.Žukauskas. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

 

Rugsėjo 26 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, A.Čaplikas, R.Palaitis, H.Žukauskas, A.Lydeka, J.Čekuolis. LiCS Frakcijoje lankėsi, kandidatas į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus postą -  Žimantas Pacevičius.  Kandidatas į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus postą  LiCS frakcijos narius supažindino su savo biografija bei atsakė į  Seimo narių klausimus.Nutarta pratęsti svarstymus dėl to, kaip balsuoti dėl pasiūlytos kandidatūros. Posėdyje taip pat  aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

 

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

 

 

Seimo NUTARIMO "Dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės paskelbimo" PROJEKTAS (XP-2512)

- Internetinis puslapis: XP-2512 

- Teikia LiCS Frakcijos nariai ir Seimo narių grupė;

            - Projekto tikslas: paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos  pakeitimo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo;

-  Registracija 2007 09 12

 

 

PASIŪLYMAS Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-804(2))

- Internetinis puslapis: XP-804(2)

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

            - Pasiūlymo tikslas: pateikti Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos pasiūlymus Šilumos ūkio įstatymo projektui;

-  Registracija 2007 09 12

 

 

PASIŪLYMAS Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-1711)

- Internetinis puslapis: XP-1711

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

            - Pasiūlymo tikslas: sudaryti galimybę Lietuvos gyventojams, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, skirti 1 proc. sumokėto  pajamų mokesčio politinėms  partijoms, įregistruotoms ir veikiančioms pagal Politinių partijų įstatymą;

-  Registracija 2007 09 25

 

 

Seimo NUTARIMO "Dėl giliavandenio uosto statybos Lietuvoje projekto" PROJEKTAS (XP-2562)

- Internetinis puslapis: XP-2562

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas ir Seimo narių grupė;

            - Projekto tikslas: pripažinti giliavandenio uosto statybos Klaipėdoje projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu bei pasiūlyti Vyriausybei pradėti vykdyti reikiamas priemones dėl giliavandenio uosto statybos projekto įgyvendinimo;

-  Registracija 2007 09 28

 

 

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

 

Seimo posėdis Nr.323 (2007-09-11, rytinis)

Rinkliavų įstatymo 4, 5, 6, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-1445Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, šiame dekrete yra atsisakoma savivaldybėms suteikti teisę rinkti rinkliavą už socialinę infrastruktūrą, už plėtrą. Motyvai tokie, kad nėra paaiškinta, kas yra socialinė infrastruktūra, tačiau jeigu žiūrėtume Rinkliavų įstatymo 11 straipsnį, ten yra daugiau visokių sąvokų, kurios irgi nėra niekur kituose teisės aktuose paaiškinamos. Pavyzdžiui, komerciniai renginiai, kasinėjimo darbai, laikini kilnojamieji įrenginiai, lygiai taip pat nėra paaiškinama.

Antra vertus, jūs sakote, kad taip pat nėra paaiškinama, kokie tokios rinkliavos nustatymo principai. Tačiau Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis kaip tik ir sako, kad savivaldybių tarybos nustato rinkliavas ir nustato tvarkas. Mano klausimas būtų toks – negi nuo šiol Prezidentas nebepasitikės savivaldybių tarybomis ir reikalaus viską reglamentuoti konkrečiu įstatymu? Ačiū.

A.RAULIČKYTĖ. Dėkoju už klausimą. Tų terminų, kuriuos jūs paminėjote, negalima lyginti su naujo mokesčio įvedimu. Įvedamas naujas mokestis, ir visiškai nepaaiškinama, kokiu tikslu, kaip jis yra nustatomas, ir deleguojama teisė tokį mokestį nustatyti savivaldybių taryboms. Iš esmės pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas ir įtvirtinamas delegavimas tų dalykų, kurie turi būti įstatymu nustatyti kitoms institucijoms.

Aš vertinčiau šį įstatymą kaip labiau techninę klaidą, nes iš tikrųjų Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2005 m. spalio 20 d. potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos miestų infrastruktūros plėtros įstatymo koncepcijos projektui parengti. šita darbo grupė numatė, kokius įstatymus reikėtų keisti, kaip kompleksiškai keisti. Kartu yra parengti Rinkliavų įstatymo pakeitimai. Tame parengtame projekte yra aiškiai reglamentuojama, kaip tos rinkliavos bus infrastruktūros nustatomos, kaip jos bus apskaičiuojamos, kokiais principais. Kiek aš suprantu, šį įstatymą planuojama netrukus pateikti ir įregistruoti.

Tiesiog nelaukiant, kol bus pateiktas tas projektas, išsamus, atitinkantis visus reikalavimus, į dabar svarstomą įstatymą buvo įrašytas šis naujas mokestis. Dėl to ir atsirado tas nesusipratimas, kad įrašius naują mokestį yra visiškai nepaaiškinta, ką jis reiškia. Ta prasme, kaip jis yra nustatomas, tai yra iš tikrųjų ydinga ir tai pažeidžia tą minėtą teisinio aiškumo principą. Įvedamas naujas mokestis nepaaiškinus, koks jis yra. Tai sudaro teises labai plačiai interpretuoti ir pažeisti tą teisės principą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu aš teisingai suprantu, kolega A.Čaplikas dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Prašom patikslinti klausimą.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš gal supaprastinsiu pono R.Palaičio klausimą. Jūs suformulavote Prezidento nuomonę, kad ši įstatymo pataisa yra netinkama, ir argumentus pasakėte. Bet aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs asmeniškai manote, kad Seimas nuo šiol visus įstatymus, kuriuose bus minima savivaldybių taryba, turės reglamentuoti nuo A iki Z? Tai yra totalinis nepasitikėjimas savivaldybėmis. Ar jūs iš tikrųjų manote, kad savivaldybių tarybose sėdi vieni nusikaltėliai arba nesusipratėliai? Tada mums bus aišku, kaip toliau reikės dirbti Seime.

A.RAULIČKYTĖ. Aš galiu tvirtai atsakyti dėl mokesčių įstatymų – taip. Mokesčių įstatymuose negali būti jokių abejonių, jokių dviprasmybių ir jokio plataus interpretavimo. Mokesčiai yra nustatomi piliečiams ir jie turi teisę labai tiksliai, aiškiai žinoti, už ką yra koks mokestis, ir ten neturi būti jokios laisvės interpretacijoms.

Interpeliacija žemės ūkio ministrei K. D. Prunskienei

J.RAMONAS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu akcentuoti tris dalykus šiose peripetijose. Pirmas dalykas. Lietuva yra krepšinio valstybė, kiekvienas Lietuvos pilietis išmano apie krepšinį, yra geras treneris ir žaidėjas, tuo labiau kad dabar vyksta Europos čempionatas ir visi yra šituo susižavėję. Antras dalykas. Kiek aš gyvenu kaip žemdirbys ir kaip ūkininkas, Lietuvos gyvenimą ypač gerai išmano visi žmonės, ypač politikai ir ypač tai, kas yra susiję su žemės ūkio reikalais. Prie šio antro dalyko grįšiu truputėlį vėliau.

Trečias dalykas. Aš noriu kreiptis į šios interpeliacijos iniciatorius ir galvoti valstybiškai – ar mes negriauname valstybės pamatų? Dėl ko? Žemės ūkio ministrė yra vertinama geriausiai Europoje iš visų 25 Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų. Tai viešai yra pasakiusi finansų ministrė gerbiamoji Dalia Grybauskaitė, tai aiškiai akcentuoja žemės ūkio komisarė Mariana Boel ir pagaliau ar per 17 metų Lietuvos valstybėje buvo toks atvejis, kad visi žemdirbių savivaldos lyderiai pasirašytų ir ne tik pasirašytų, bet ir pritartų žemės ūkio politikai ir jos veiklai? To dar nėra buvę ir ar harmoningai besivystant žemės ūkiui ir integruojantis į Europos Sąjungą, kurios visos narės sutaria ir pritaria žemės ūkio politikai, mes, politikai, turime valstybiškai mąstant kištis ir reikšti vienokį ar kitokį nepasitenkinimą?

Taigi kreipiuosi į iniciatorius ir prašau tam, kad negriautume valstybės pamatų, iš viso atsiimti šitą pareiškimą ir jo nesvarstyti, nes keliame tam tikrą pavojų ir yra problemų… galime parodyti, kaip kiti dirbantys žmonės gali būti sumenkinami ir pažeminami.

Apie žemės ūkio politiką. Kadangi iš tikrųjų, kaip rodo ir žemdirbių savivaldos lyderių pareiškimai, ir pačių žemdirbių pajamos, ir darniai besivystantis nuo ūkio iki stalo kiekvieno mūsų pirkėjo, taigi aš baigdamas noriu pasakyti (girdėjau tai per reklamą), kad žemės ūkio politika yra tokia sėkminga, jog yra atpigusi… pirkėjas gali pasirinkti ir dešrą, kurią „Leader Price“ reklamuoja už 2 litus 99 centus. Taigi žemės ūkio politika, integruojantis į Europos Sąjungą, iš tikrųjų yra gana gerai vertinama visų ūkio subjektų. Aš dar kartą raginčiau nedaryti to, kas iš tikrųjų yra pažangu ir racionalu. Ačiū už dėmesį.

 

Seimo posėdis Nr.324 (2007-09-11, vakarinis)

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2426ES (pateikimas)

 PIRMININKAS. Siūlau baigti replikas ir kviečiu į tribūną R.Šukį, mūsų kolegą ir Vyriausybės narį. Klausimas, kuris vadinasi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2426ES. Pateikimo stadija. Prašom, ministre.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų norėčiau pristatyti Vyriausybės teikiamą Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra pakeisti ir patikslinti galiojančio Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatas siekiant įgyvendinti 2005 metų spalio… (aš jų čia nevardysiu) daugelio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų bei reglamentų nuostatas. Projekto esmė: papildyti subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, sąvoką ir ją įtraukti patikėtinio ir bendrovių paslaugų teikėjus ir antstolius; patikslinti pinigų plovimo, teroristų finansavimo, turto sąvokas; apibrėžti naudos gavėjo, politikoje dalyvaujančių asmenų, verslo santykių, fiktyvaus banko, trečiųjų šalių, patikos (patikėtinio) ir bendrovių paslaugų teikėjo ir kitas sąvokas; papildyti už pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų sąrašą, įtraukti į jį Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Notarų rūmus, Auditorių rūmus, Lietuvos antstolių rūmus ir Lietuvos prabavimo rūmus ir išplėsti šių institucijų pareigas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje; išplėsti ir patikslinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kompetenciją pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje; papildyti ir patikslinti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo pagrindus, priemones bei procedūrą, nustatyti supaprastinto ir sustiprinto klientų tapatybės nustatymo pagrindus, priemones bei procedūrą; nustatyti įstatymo pagrindą Lietuvos Respublikos Vyriausybei reglamentuoti supaprastinto ir sustiprinto klientų tapatybės nustatymo tvarką; reglamentuoti galimybę finansų įstaigoms ir kitiems subjektams remtis trečiosiomis šalimis vykdant klientų tapatybės nustatymą; taip pat patikslinti pranešimų apie neįprastas ir įtartinas operacijas su pinigais bei informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai teisinį reglamentavimą. Ir dar keletas tikslų: papildyti ir patikslinti finansų įstaigų ir kitų subjektų pareigas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje; papildyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktos informacijos apsaugos reikalavimus; patikslinti galiojančias nuostatas redakciniu aspektu.

Koks yra laukiamas rezultatas? Įstatymas įgyvendintų minėtų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas ir finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu 2003 metų rekomendacijų nuostatas, sudarytų teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, sudarytų sąlygas efektyvesnei finansų sektoriaus vientisumo, stabilumo bei pasitikėjimo juo apsaugai nuo pinigų plovimo ir efektyvesnei visuomenės apsaugai nuo terorizmo.

Noriu pažymėti, kad minėtos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 15 d. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Šiuo atveju projektas yra derintas su suinteresuotom institucijom.

Noriu atkreipti dėmesį, kad ministerijos specialistai išnagrinėjo Teisės departamento pateiktas išvadas šiam įstatymo projektui. Iš tiesų jų yra daug, tačiau į kiekvieną iš jų aš turiu išsamų atsakymą. Jeigu yra tikslinga, dabar galiu padaryti tai dabar, jeigu bus klausimų pagal kiekvieną pastabą, jeigu ne, tai bus galima dėl tų pastabų diskutuoti, dauguma jų arba yra diskutuotinos ir tik iš dalies galima sutikti, arba nepriimtinos. Kai kurios tiktai yra tokios, kurias galima priimti, jų iš tiesų yra daug. Aš manau, kad, taupant kolegų Seimo narių laiką, būtų galima apsispręsti dėl pritarimo šio įstatymo projektui po pateikimo ir svarstyti toliau jau atsakinguose paskirtuose komitetuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Nori paklausti, atrodo, tiktai J.Veselka. Prašom. Tuoj, sekundę. Prašom.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis ministre, jūsų aiškinamajame rašte ir įstatyme yra keletas tokių dalykų, dėl kurių man kyla klausimų. Pirmas. Ar buvo Lietuvoje nustatyta atvejų, kai buvo per pinigų plovimą remiamas terorizmas? Vienas klausimėlis.

Antras. Jūs papildomai įtraukėte į prevenciją, arba pinigų plovimo stabdymą, Kultūros paveldo departamentą ir prabavimo instituciją. Argi iš tikrųjų per šias institucijas galima plauti pinigus? Jeigu galima, kaip ten plauti per tas institucijas?

Trečias dalykas. Jeigu nori institucijos, bankai gauti informaciją apie vieną ar kitą asmenį, jų nešvarius sandorius, reikia gauti jo sutikimą. Kaip įprasta, jis tokio sutikimo neduos. Kaip sprendžiamas galutinis variantas, kai reikia išsiaiškinti, ar nevyksta nešvarūs sandoriai, o jis neduoda sutikimo, kad jo duomenys būtų pateikti? Kaip tai bus sprendžiama?

R.ŠUKYS. Pirmiausia čia būtų jau praktinis… Į jūsų paskutinį klausimą atsakyčiau, kad tai yra praktinis klausimas. Aš šiuo atveju nematau dėl to problemų ir tikrai ne visais atvejais tokio sutikimas reikia, bet tam tikrais atvejais jo reikia. Paprasčiausiai yra procedūra, kad yra tikrinama, ir jeigu asmuo nedaro nieko nusikalstamo, jis tokio sutikimo neduoti vargu ar matys reikalą. Atvirkščiai, būtų suinteresuotas, kad nekiltų jokių abejonių. Jeigu jis tokio sutikimo neduoda, tada įsijungia kitos procedūros. Tam yra visos įmanomos priemonės: operatyvinio darbo metodai ir kita.

Dėl Kultūros paveldo departamento. Patikėkite, yra galimybių per įvairius didžiulę vertę turinčius meno kūrinius, jų nelegalų išvežimą, kad ir oficialiai, tiksliau, ne oficialiai, bet atitinkamai pagal kompetenciją tie klausimai yra susiję su Kultūros departamento tyrimais, leidimais ir panašiai. Kultūros vertybės yra viena iš tų vertybių sričių, kaip ir auksas, jūs minėjote Prabavimo rūmus. Šiuo atveju kaip tik Prabavimo rūmai užsiima aukso dirbiniais, kai gali būti… Be jokių abejonių, čia prielaidos. Iš tiesų ten kontrolė turi būti padidinta, nes ir aukso kokybė, ir jo legalizavimas iš įvairių šalių, galbūt ir nusikalstamu būdu įgytų… Lietuvos prabavimo rūmų ženklas – tai jau patvirtinimas, kad tai yra legalus gaminys, atitinkantis visas kokybines charakteristikas bei kilmę. Pripažįstama, kad į Lietuvą pateko teisėtu būdu, yra žinomas savininkas, ir tai yra patvirtinimas, tai yra kaip tiek teisėtumo, tiek jo kokybės sertifikatas. Aišku, specialistai paaiškintų kur kas plačiau. Aš kol kas galiu tiek atsakyti į jūsų pirmąjį klausimą, ar buvo tokių atvejų kalbant apie pinigų plovimą… finansavimą terorizmo. Aš galiu pasakyti, tokia informacija yra susijusi su valstybės paslaptimi ir netgi aš neturiu teisės jos žinoti, nes tai nėra mano tiesioginė kompetencijos sritis vykdyti tas konkrečias funkcijas. Esu įsitikinęs, kad tokių atvejų pasaulyje tikrai yra, o ar jų buvo Lietuvoje, ar ne, aš atsakyti į tą klausimą negaliu, nes neturiu tokios teisės gauti ir naudotis tokia informacija. Aš manau, kad atitinkamas Seimo komitetas tikrai gali, turiu omenyje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, tokią informaciją gauti ir užklausti, ir ji, aišku, bus pateikta su tam tikrais grifu pažymėtais būdais. Tiek galiu atsakyti į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dar norėtų klausti A.Sereika. Prašom. Manau, kad veikia. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Labai ačiū, veikia. Aš tiktai padėdamas ministrui. Gerbiamasis (…), iš tiesų praktika rodo, kad lengviausias pinigų plovimo būdas yra įsigyjant antikvarinių vertybių. Čia sena kaip pasaulis praktika. Ministre, norėjau paklausti jūsų kito dalyko. Man labai suprantama, kodėl įtrauktas KVAD’as, ir tai nekelia klausimų. Bet šiandien formuojasi tokia situacija, kad pinigų plovimo ir antiteroristines programas yra įsirašiusios beveik visos operatyvinės tarnybos, pradedant VSD, Policijos departamentu, FNTT ir kitomis. Ar jūs nemanot, kad šios nusikalstamos rūšies veiką reikėtų koncentruoti kažkokios vienos tarnybos, sakykim, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos rankose? Kad kitos institucijos kiek galima labiau atsiribotų, o šiai institucijai mes suteiktume kur kas didesnius įgaliojimus kovojant su pinigų plovimu ir panašios rūšies nusikaltimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

R.ŠUKYS. Atsakydamas į jūsų klausimą norėčiau pasakyti, kad šiandien, matyt, taip ir yra, ir tikrai nekyla abejonių, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra pagrindinė atsakinga institucija. Tačiau jau pagal įstatymo nuostatų įgyvendinimo ir tam tikrų programų, kurios yra patvirtintos, įgyvendinimo priemonių planuose numatytas konkrečias priemones ta atsakomybė iš dalies pagal kompetenciją tenka ir kitoms institucijoms. Aš nenorėčiau čia dabar būti arba nesu tas specialistas, kiek tai yra pagrįsta, bet tikrai noriu pasakyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra pagrindinė institucija, visos kitos institucijos nagrinėja tik pagal jų kompetenciją priskirtus klausimus. Tarkim, jeigu Saugumo departamentas, vykdydamas tam tikrą darbą, pagal savo kompetenciją išaiškina ir pinigų plovimo atvejus, suprantama, kad imasi neatidėliotinų priemonių, bet informuoja atsakingą instituciją, kuri toliau gali vykdyti ikiteisminį tyrimą ir atlikti tam tikrus tyrimus. Man dėl to nekyla abejonių. Šiuo atveju aš su jūsų nuostata sutinku, bet esu įsitikinęs, kad taip ir yra.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-2358 (pateikimas)

 Dabar 3 darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Projekto registracijos Nr.XP-2358, pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras ir Seimo narys R.Šukys. Prašom, kolega.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuris parengtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Seimo 2002 metų sausio 17 d. nutarimu, įgyvendinimo priemonių plano II skyriaus 44 punkte nustatytos priemonės antrasis tikslas (jis buvo išdėstytas taip) – į Valstybės tarnautojų registrą reikia įtraukti informaciją apie asmenis, deklaruojančius savo privačius interesus, remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis. Ši nuostata, manytume, neatitinka Valstybės tarnautojų registro paskirties. Priemonės vykdytojais buvo numatytos Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Sprendžiant, kaip reikėtų įgyvendinti tą nuostatą, susirinkus visiems priemonių plane nurodytiems atsakingiems vykdytojams, buvo prieita prie nuomonės, kad Valstybės tarnautojų registro paskirtis yra siauresnė, nei numatyta šioje priemonėje, nes valstybės tarnyboje dirbančių asmenų skaičius apskritai paėmus gerokai viršija valstybės tarnautojų skaičių, o registras registruoja tik valstybės tarnautojus. Todėl atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta, kad minėtą informaciją būtų tikslinga įtraukti į naują Privačių interesų registrą, kurį pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kuris registruotas Seime Nr.XP-1843A, 4 straipsniu keičiamo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 5 straipsnio 1 dalį steigs Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o tvarkys Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Todėl antikorupcijos priemonių toje nuostatoje, kurioje kaip atsakingas pirmasis vykdytojas yra Vidaus reikalų ministerija, to nereikia, nes iš dalies tai yra įvykdyta, bet remiantis kitokiu įstatyminio reglamentavimo būdu.

Atsižvelgiant į šias priežastis ir į tai, kad dalis, kaip jau minėjau, Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano II skyriaus 44 punkte nustatytos priemonės pirmojo tikslo yra pasiekta – sukurti centralizuotą, viešą ir bendrą skelbiamų konkursų į laisvas valstybės tarnautojų pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sistemą, tai yra padaryta, nutarimo projektu siekiama patikslinti pačią priemonę ir tikslus, numatytus minėtame teisės akte.

Nutarimo projekte siūloma pakeisti priemonės pavadinimą ir nustatyti, kad siekiant didinti atrankos į valstybės tarnautojų pareigas skaidrumą ir viešumą Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje būtų sudarytos sąlygos skelbti informaciją apie konkursus laimėjusius ir priimtus į pareigas valstybės tarnautojus.

Nutarimo projekte siūloma atsisakyti informacijos apie asmenis, deklaruojančius savo privačius interesus, remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymu, t. y. atsisakyti skelbimo šiame Valstybės tarnautojų registre. Bus naujas registras – Viešųjų interesų registras, kurį tvarkys Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o ne Valstybės tarnybos departamentas. Todėl siūloma po pateikimo pritarti teikiamam Seimo nutarimo projekto pakeitimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – E.Klumbys. Ruošiasi kolega A.Dumčius.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš skaitau tos priemonės turinį – čia yra rašoma „sudaryti sąlygas“. Aš manau, kad tos sąlygos iš principo yra sudarytos. Yra internetas, jūs turite priėjimą prie interneto, jūs valdote tą svetainę. Ar neatrodo jums, kad nereikia rašyti visų šitų „sudaryti sąlygas“, o tiesiog rašyti „skelbti informaciją apie konkursus“?

R.ŠUKYS. Galima ir taip. Čia teksto redakcinis dalykas. Aš manau, esmė nesikeičia, nes „sudaryti sąlygas“, jeigu yra atsakinga institucija, vadinasi, skelbimas bus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Dumčius. Prašom, kolega.

A.DUMČIUS (TSF). Labai ačiū. Gal jau ministras ir paaiškino, bet man kilo klausimas, kodėl gerokai kuklesni duomenys programuojami naujajame registre apie skaidrumą, viešumą, o ankstesni buvo kur kas platesni. Dabar, manyčiau, man nereikia to atsakymo, jūs labai plačiai paaiškinote, bet, žinoma, apskritai siaurėja registro duomenys apie asmenis, apie įvairius įvykius, procesus. Ar čia nėra blogiau?

R.ŠUKYS. Čia tik dėl to, kad iš tiesų Valstybės tarnautojų registro apimtis yra kitokia. Viešuosius ir privačius interesus deklaruoja visi asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje. Valstybės tarnautojų registras fiksuoja ir kaupia duomenis, istoriškai tokie duomenys yra sukaupti tik apie valstybės tarnautojus, dirbančius konkrečiai valstybės tarnyboje. Tai dėl to. Dar ir ne visai Valstybės tarnybos departamento kompetencija yra atsakyti už tokius duomenis, juos tvarkyti. Čia yra visiškai specifinė funkcija, tam yra specializuota institucija, veikianti pagal atskirą įstatymą – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Šiuo atveju viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje funkciją įgyvendinanti institucija yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ji sutinka ir vykdys tą funkciją, o tvarką patvirtins Vyriausybė. Todėl mes ir siūlome keisti tą priemonę.

Juo labiau reikia atkreipti dėmesį. Kadangi to nebuvo padaryta, nes nebuvo įmanoma Valstybės tarnautojų registre to padaryti, todėl ir įgyvendinimo terminas yra, jeigu atkreipsite dėmesį, iš 2007 metų pirmojo ketvirčio nukeliamas į ketvirtąjį ketvirtį, nes nebuvo sprendimo, ką daryti. Nes taip, kaip yra išdėstyta, nebuvo įmanoma nė vienai institucijai įgyvendinti.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2391 (pateikimas)

 Ir dar vienas klausimas, dėl kurio ministras turi tarti žodį. Tai Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2391. Pateikimo stadija. Ir dar kartą R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama sudaryti Vyriausybės atstovams sąlygas efektyviau vykdyti savivaldybių administracinę priežiūrą.

Įstatymo projekto 1 straipsnyje, siekiant užtikrinti Vyriausybės atstovo veiklos tęstinumą bei veiksmingesnę savivaldybių administracijų priežiūrą, siūloma atsisakyti nuostatos, kad Vyriausybės atstovas į pareigas skiriamas ketverių metų kadencijai.

Kokie tokio siūlymo motyvai? Tuo siekiama užtikrinti Vyriausybės atstovo veiklos stabilumą, tęstinumą, nepriklausomumą, taip pat įtvirtinti nuoseklią, nepertraukiamą savivaldybių administracinę priežiūrą, kad asmuo, ją vykdantis, vadovautųsi tik Valstybės tarnybos įstatyme išdėstytais valstybės tarnautojų principais bei Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatytais reikalavimais.

Antra. Efektyviau panaudoti Vyriausybės atstovo kompetenciją, savivaldybių veiklos problemos suvokimą bei sukauptą patirtį. Vadinasi, tie patys asmenys, jeigu jie laimi konkursą, dirba nuolat ir įgyja tam tikros patirties, nebėra kaitos.

Kas svarbiausia? Tai nepriklausomumas, nes keitimasis kas ketverius metus verčia, arba duoda galimybę teigti, kad verčia šiuos asmenis ne visada principingai atlikti savo pareigas ir dažnai orientuotis į politinius pokyčius valstybės politiniame gyvenime, Vyriausybės formavimo situaciją, nuo kurios skyrimo gali priklausyti, arba, dar blogiau, kai yra orientuojamasi į savivaldos politinius pokyčius prieš rinkimus ar po rinkimų. Šis darbas turėtų būti atliekamas nuolat, principingai ir vadovaujantis tik įstatymais.

Noriu pasakyti, kad šiuo metu Vyriausybės atstovai į pareigas yra skiriami ir esamieji paskirti konkurso būdu, viešo konkurso būdu. Jie pagal Valstybės tarnybos įstatymą nuolat turi atlikti visas procedūras, kurios yra numatytos karjeros valstybės tarnautojams. Tai nėra asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, jų darbo veiklos terminas nėra susietas su Vyriausybės darbo terminu, todėl juos skiria nuo karjeros valstybės tarnautojo trys dalykai: jie skiriami Vyriausybės, nors Vyriausybė negali skirti ar neskirti, nes kandidatūrą pateikia būtent atrankos komisija, t. y. viešojo konkurso komisija. Vyriausybė skiria tą asmenį, kuris laimėjo konkursą, ir neturi teisės skirti ar neskirti. Tai yra formalus įforminimas. Antras dalykas – jie prisiekia, trečias dalykas – jiems nustatyta kadencija. Kodėl yra nustatyta kadencija, aš asmeniškai jokių argumentų nematau, jeigu tai nėra politinio asmeninio pasitikėjimo pareigybė. Jie vadovaujasi ne Vyriausybės programos kontrolės įgyvendinimu, o vadovaujasi, kad savivaldybių teisės aktais atitiktų priimtą galiojančią Konstituciją, galiojančius įstatymus bei Vyriausybės priimtus teisės aktus. Jie turi būti lojalūs bet kokiai politinei valdžiai, nesvarbu, kokia ji būtų, ir veikti tik vadovaudamiesi įstatymu. Jie neveiksnūs yra dėl to, kad iki šiol yra tos kadencijos. Nebus kadencijų, manau, tikrai veikla bus daug efektyvesnė ir nebus žvalgomasi į tai, kokia viena ar kita politinė valdžia keičiasi savivaldybėse.

Antras dalykas. Jeigu Vyriausybės atstovas principingai vykdo ir vykdytų šiandien savo pareigas, tai po ketverių metų jam tikėtis įsidarbinti bent vienoje savivaldybėje, kurios atžvilgiu per visą kadenciją jis tikrai ne vieną sprendimą ginčys, ar apskrities įstaigose, jeigu politinei valdžiai neįtiks, gali būti problemų. Tai yra darbas konkrečioje apskrityje su visomis savivaldybėmis, nepaisant politinių partijų, tas darbas turėtų būti atliekamas, ir atliekamas tik vadovaujantis įstatymais. Tokia yra pozicija.

Taip pat yra siūloma šiuo atveju, šiuo projektu pagal galiojančią Savivaldybių administracijos priežiūros įstatymo 6 straipsnio nuostatą, nes šiandien yra situacija tokia, kad savivaldybės administravimo subjektas gali prašyti Vyriausybės atstovo atidėti Vyriausybės atstovo nurodytų atlikti veiksmų įvykdymo terminą nenurodydamas priežasties, kodėl įvykdymo terminą reikėtų atidėti. Tada sprendžiama, ar yra motyvai, ar nėra, šiuo atveju Vyriausybės atstovui nėra galimybių įvertinti tokio neįvykdymo motyvuotumą, nes jie paprastai būna neįvardyti savivaldybės administravimo subjekto prašyme. Todėl, spręsdamas dėl termino atidėjimo tikslingumo, Vyriausybės atstovas neturi pakankamai informacijos ir nėra teisinio pagrindo tos informacijos iš esmės reikalauti, nes to neprašo ir nereikalauja įstatymas. Todėl teikiamo projekto 2 straipsnyje siūloma įpareigoti savivaldybės administravimo subjektą teikti Vyriausybės atstovui motyvuotą prašymą dėl nurodytų veiksmų įvykdymo termino pratęsimo. Taip Vyriausybės atstovui būtų suteikta galimybė išanalizuoti nurodytų… motyvuotą prašymą, įrašomas žodis „motyvuotą“. Turi būti nurodyti motyvai iš karto prašant pratęsti vykdymo terminą. Taip būtų galimybė įvertinti termino atidėjimo būtinumą, tai užtikrintų veiksmingesnę savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį, iš karto užbėgti už akių ir atsakyti iš anksto į daugelį klausimų. Pirmo klausimo, kadencijos termino klausimo, naikinimas yra politinio sutarimo reikalaujantis klausimas. Seimo valia, pritarus po pateikimo, yra diskutuoti ir tada priimti sprendimą. Vyriausybėje buvo pritarta Vidaus reikalų ministerijos siūlomai nuostatai. Prašyčiau šiuo atveju pritarti šiam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų klausti net 10 Seimo narių. Primenu, kad klausimams ir atsakymams skirta 10 minučių, todėl prašyčiau kolegų trumpai klausti, o ministro glaustai atsakyti. Pirmasis – kolega R.Palaitis. Prašom. Sekundę lukterkite. Kolega tik dėl balsavimo motyvų? Kolega B.Pauža. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Aš atsiprašau, čia, matyt, kompiuteris paspaudė tą mygtuką, aš nespaudžiau.

PIRMININKAS. Gerai. Minutę. Prašom. Jau veikia, prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jeigu aš teisingai supratau, tai šie pareigūnai – Vyriausybės atstovai bus priimami į darbą pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Tačiau, mano supratimu, išlieka dviprasmybė, nes Vyriausybė yra vis tiek politinio pasitikėjimo. Prašom pasakyti, jūs pasakėte, kad Vyriausybės turės tvirtinti pagal tai, kuris atitiks tą Valstybės tarnybos įstatymą. Prašom pasakyti, ar čia gerai bus viskas teisiniu požiūriu?

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, daugelis klausimų ir išnyks atsakius į jūsų labai gerą klausimą. Aš noriu pasakyti, kad jau, matyt, penkeri ar šešeri metai Vyriausybės atstovai yra karjeros valstybės tarnautojai. Jų kadencija, darbas nesusietas su Vyriausybės darbo trukme. Ne bus, o jie yra, ir seniai yra. Todėl paaiškinti, kodėl liko terminas, kuris galiojo ir tuo metu, kai tai buvo siejama su Vyriausybės darbo trukme… Konstitucinis Teismas yra paaiškinęs tuo metu, kai jie buvo politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnai, kad reikia atsižvelgti į Vyriausybės kadencijos trukmę ir kad mes priėmėme Valstybės tarnybos įstatymą, tai įvyko 2002 m. liepos mėnesį, kur nustatėme, kad Vyriausybės atstovams yra taikomas Valstybės tarnybos įstatymas ir kad jie yra valstybės karjeros tarnautojai. Po to buvo byla ir Konstituciniame Teisme, kai buvę Vyriausybės atstovai, kurie buvo politinio asmeninio pasitikėjimo, norėjo, kad automatiškai taptų karjeros valstybės tarnautojais. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jiems teisėtų lūkesčių, būtent jiems, nes jų kadencija buvo susieta su Vyriausybės kadencijos darbo trukme, neatsirado. Tačiau kai jie jau tapo ir dabartiniai yra paskirti kaip karjeros valstybės tarnautojai, tai dėl to termino aš netgi drįsčiau pasakyti. Jeigu mes patektume su tuo, kad būtent dėl to ketverių metų termino pagrįstumo, jų išskyrimo, būtent tos kategorijos valstybės tarnautojų grupės iškyrimo, pagrįstumo iš kitų karjeros valstybės tarnautojų, tai kodėl jiems kiekvieną kartą kas ketveri metai reikia pereiti viešą konkursą? Ko gero, būtų konstatuota, kad nepagrįstai jiems yra taikomos kitokios sąlygos, negu visiems kitiems valstybės tarnautojams, kad toks ribojimas yra nepagrįstas konstitucinių principų proporcingumo požiūriu siekiamam tikslui. Nes tikslo aš nerandu, ko siekiama nustatant kadenciją. Apie tai galima bus diskutuoti komitetuose. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi kolega P.Auštrevičius.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, jeigu jūs būtumėte iš kur nors nukritęs, atvažiavęs iš kažkur, nežinotumėte situacijos, kai buvo skiriami tie atstovai, tada galbūt viskas ir būtų aišku. Bet čia visko nereikia vynioti į vatą, nežinau, kad Vyriausybės atstovai kur nors būtų paskirti kitų partijų, negu buvo Vyriausybė. Savaime suprantama, dabar yra noras juos išlaikyti, bet klausimas ne apie tai. Jūs kalbate apie kompetenciją. Kokiu būdu ir ar yra kokia nors testavimo sistema, kai jūs tą kompetenciją reguliariai tikrinate? Ar tikrai tikrinate, prižiūrite ir ar vienodas požiūris į savivaldybių regionus? Yra visai kitokios informacijos. Vadinasi, čia apie kompetenciją nėra ką kalbėti. Kai kada reikia kalbėti, ko gero, apie sąskaitų suvedimą. Ačiū.

R.ŠUKYS. Aš į šį klausimą atsakyčiau, kad tiek pirmoji jūsų klausimo dalis, tiek ir paskutinioji yra jūsų asmeninė nuomonė, priešingu atveju mes turėtume iš tiesų apsispręsti ir padaryti juos politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnais. Tada nustotume diskutuoti. Šiandien jie pagal įstatymą yra valstybės karjeros tarnautojai ir vadovautis prielaidomis, kad jie yra skiriami kaip nors ne taip, aš neturiu pagrindo. Jeigu jūs tą pagrindą turite, tai būtų gerai, kad informuotumėte tiek Vidaus reikalų ministeriją, tiek Vyriausybę apie konkrečius atvejus. Lygiai taip pat prašyčiau informacijos apie konkrečius atvejus, kai yra suvedamos sąskaitos, jeigu yra tokių faktų. Aš tokių teiginių negirdėjau, o teisinė situacija yra visiškai kitokia, negu jūs formuluojate savo klausime. Aš galėčiau duoti tokį atsakymą.

PIRMININKAS. P.Auštrevičius. Ruošiasi kolega A.Matulas.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ko gero, šie visi siūlymai, kurie gana chaotiškai ir cikliškai pasikartoja – tai į karjerą, tai grąžinti politinį pasitikėjimą, – matyt, demonstruoja ne ką daugiau kaip nepasitikėjimą ir apskritai savivaldos neveiksnumą šioje šalyje. Ką jau mėgsta lietuviai, tai prižiūrėti ir kontroliuoti. Duokime teises ir apskritai galbūt nereikės tokios institucijos kaip Vyriausybės prievaizdo savivaldoje, o būtų galima šiuos klausimus spręsti ir teisminiu būdu. Tai viena.

Antra. Mes neturėjome ir neturime normalios administracinės sąrangos šioje valstybėje, ir šie blaškymaisi yra dar viena puiki iliustracija, o jūsų, ministre, argumentai, kad tam tikrai kadencijai skiriami pareigūnai stokoja kompetencijos, tai iš tikrųjų… (Balsai salėje) Jūsų buvo tokie žodžiai, kad…

R.ŠUKYS. Apie kompetenciją. Gerbiamasis, aš tikrai abejonių dėl kompetencijos nekėliau.

P.AUŠTREVIČIUS. Jūs sakėte, kad veiklos nuoseklumas – tai yra jūsų veiklos efektyvumo galbūt garantas.

R.ŠUKYS. Tai jūs neinterpretuokite.

PIRMININKAS. Minutėlę!

P.AUŠTREVIČIUS. Interpretuoju taip, kaip aš norėčiau.

R.ŠUKYS. Cituokite tiksliai.

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis ministre, išjungsiu mikrofoną. Tegu P.Auštrevičius paklaus. Ar jūs jau baigėte?

P.AUŠTREVIČIUS. Ne, man neleidžia baigti, gerbiamasis Česlovai.

PIRMININKAS. Prašome baigti.

P.AUŠTREVIČIUS. Tuomet ministrai Lietuvoje turėtų būti nekompetencijos faraonai.

PIRMININKAS. Dabar ministras. Prašom.

R.ŠUKYS. Pirma, tai aš čia neišgirdau klausimo. Išgirdau daugybę teiginių. Gerbiamasis kolega, dėl Vyriausybės atstovo būtinumo ar nebūtinumo pasiūlyčiau perskaityti Konstitucijos atitinkamą straipsnį, kur yra įvardyta, kas vykdo savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą ir jų veiklos teisėtumą prižiūri priimamų teisės aktų… Ten labai aiškia įvardyta, kad tai daro Vyriausybės atstovai, todėl tas klausimas yra visiškai nepagrįstas ir nediskutuotinas. Dėl visų kitų jūsų teiginių. Prašyčiau niekada neinterpretuoti pasakymo apverčiant tai, kas yra pasakyta. Cituokime tiksliai, nes apie tai, kad dabartiniai yra nekompetentingi, aš tikrai nesakiau, aš sakau atsakingai, aš to nesakiau. Todėl prašyčiau elgtis korektiškai ir cituoti tiksliai vertinant tiek Vyriausybės atstovus, tiek ir mane patį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia kolega A.Matulas. Prašom. Ruošiasi kolega L.Sabutis.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, jūs savo įstatymo projekte siūlote pakeisti vieną žodį, kad savivaldybė galėtų rašyti motyvuotą prašymą. Gal jūs galite pasakyti pavyzdžių, kada savivaldybės atstovas rašė prašymą ir nenurodė motyvų, kad būtų atidėtas vykdymo terminas. Ar buvo Lietuvoje tokių pavyzdžių ir nors vienas meras parašė: prašau atidėti, ir jokio komentaro. Mano manymu, čia yra kosmetinė, visai ne Vyriausybės lygio pataisa.

Kitas dalykas. Ar jūs sutiktumėte, kad pranyktų ketverių metų kadencija Vyriausybės atstovams tik po to, kai dabartiniams Vyriausybės atstovams baigsis normali kadencija, bus suorganizuoti konkursai, tinkami atviri konkursai, ir tada jau kiti žmonės būtų priimti ne ketverių metų kadencijai, bet be kadencijos. Ar jūs sutiktumėte su tuo?

R.ŠUKYS. Aš pradėsiu nuo jūsų klausimo pabaigos. Manau, kad čia yra tikrai politinio apsisprendimo klausimas. Galimas ir kitas sprendimas. Šiuo atveju Vyriausybė siūlė šiuos, jau paskirtus viešojo konkurso būdu, laikyti veikiančiais pagal priimtą įstatymą, bet sprendimas gali būti ir kitoks, jeigu toks sprendimas bus.

Dėl jūsų pirmo klausimo, ar buvo tokių atvejų. Patikėkite, įstatymo projekto rengimą, 6 straipsnio pakeitimą, to žodžio „motyvuotai“ įrašymą ir paskatino tai, kad tai gana dažni atvejai, kai visiškai be jokių motyvų paprasčiausiai prašo atidėti. Kai prašoma motyvų, parašoma, kad įstatymas neįpareigoja tokius motyvus teikti, kad jie prašo atidėti ir atitinkamai spręsti. Tikrai tokių atvejų yra, nes, priešingu atveju, pataisa nebūtų rengiama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia L.Sabutis. (Balsai salėje) Minutėlę! Ruošiasi kolegė I.Degutienė. (Balsai salėje) Sekundę! Technika įnoringa. Ar kolega L.Sabutis malonėtų prieiti prie kurio nors, kairiojo ar centro kairės, mikrofono, ar kantriai lauks savo vietoje? (Balsai salėje) Gerai. Minutę, atrodo, jau priešpaskutinis etapas. Ketvirtas iš dešinės.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū.

PIRMININKAS. Veikia. Iš tikrųjų kantrybė pasiteisino.

PIRMININKAS. L.Sabutis, prašom.

L.SABUTIS. Ačiū. Gerbiamasis kolega ministre, man atrodo, dviejų žodžių pataisoms nereikėjo tiek daug jums skirti laiko aiškinti. Aš trumpindamas klausimą noriu pasiteirauti, ar Vyriausybė kartu su ministerija rengia iš esmės dėl atstovo, dabar pagal Konstituciją vadinamo Vyriausybės atstovo, kad išties jis būtų toks stiprus, kad būtų savarankiškas ir galėtų labai rimtai ginti viešąjį interesą tiek, kiek yra parašyta Konstitucijoje ir atskiruose dabar galiojančiuose įstatymuose? Ar bus tik apsiribota dviejų žodžių pataisomis, kurios iš esmės nieko nekeičia ir nereiškia?

R.ŠUKYS. Dabar taip tiksliai atsakyti, ar nėra kitų pataisų rengiama darbo grupėse, aš negalėčiau, kol kas yra teikiamas šis projektas. Aš patikslinsiu ir tikrai jums atsakysiu. Aš negaliu akcentuoti, kad nėra rengiama kito projekto, ir būtent naujos redakcijos. Paprasčiausiai aš dabar neturiu tokios informacijos.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė. Ruošiasi V.Simulikas.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, jūs turite tikrai nemažą patirtį, gal man galėtumėte vis dėlto pasakyti, koks yra tikrasis motyvas, kad keičiamas šis įstatymas, nes kai skaitai aiškinamąjį raštą, aš jums jį pacituosiu… Būtų tikrai įdomu, ką šiandien pasakytų kalbininkai. „Įstatymo projektu siekiama suteikti didesnes galimybes Vyriausybės atstovui kontroliuoti savivaldybių administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo nurodyto įvykdyti veiksmų vykdymą.“ Kažkokia „abra kadabra“. Iš tikrųjų net negaliu suvokti, apie ką kalbama, o kai atsiverti projektą, visas pakeitimas, – išbraukiama, kad skiriamas ketveriems metams. Man atrodo, kad tikrasis motyvas ir yra viena ši eilutė ir vienas išbraukimas. Ir jeigu norime būti teisingi ir prisiminti praeitį, kuomet atstovas buvo politinio pasitikėjimo tarnautojas, tai turbūt tada ir buvo padaryta klaida, kai jį padarė valstybės karjeros tarnautoju. Kaip iš tikrųjų yra, ministre, ir kur čia yra tas tikrasis motyvas?

R.ŠUKYS. Aš norėčiau atsiprašyti, jeigu teisingai ten perskaitėme, tai ši nuostata yra būtent 6 straipsnio 2 daliai, kad būtų laiku vykdomas nurodymas. Jeigu ten stilistiškai galūnė, linksniai, tai aš galiu tik atsiprašyti, jeigu yra tokia klaida, bet čia turime omenyje dėl žodžio „motyvuotai“ įrašymo, kur yra 2 dalis. Tikrai nesusiję su pirmąją dalimi, kur yra išbraukiama kadencija.

O dėl to, kad ar politinio pasitikėjimo, ar ne, aš esu įsitikinęs, kad tikrai, jeigu bus politinio pasitikėjimo, tuomet ir bus pagrindo kalbėti, apie galimą politinį dorojimąsi su savivaldybėmis, kuriose ne Vyriausybei atstovaujančios partijos turi valdančiąją daugumą ar koalicijas. Ir tada tas abejones paneigti bus irgi gana sunku. Galimi ir kitokie argumentai. Šiuo atveju yra taip, kaip yra. Teikiama padaryti dar didesnį nepriklausomumą kaip karjeros valstybės tarnautojo.

Aš dabar neatsakiau į vieną pono E.Pupinio klausimo dalį. Būtent ten buvo kalbama, ar kasmet tikrinama jų kompetencija ir galimybės. Aš noriu patvirtinti ir pasakyti, kad jiems, kaip valstybės karjeros tarnautojams, kasmet yra vykdomas jų atitikimo procesas kaip ir visiems valstybės tarnautojams. Ir jis, nežiūrint tos kadencijos, jeigu darys klaidas, pralošinės teismuose, nepagrįstai kels reikalavimus arba bus dar daugiau kokių nors įtarimų, kad yra susidorojimas, politinis angažuotumas ar politinės veiklos vykdymas tarnybos metu, neatskyrimas tų dalykų, tai kaip tik ir gali būti pagrindas jį atleisti metinio vertinimo metu. Vertinimai atliekami ir jam nėra jokių nuolaidų, tai yra vykdoma sudarytos atitinkamos komisijos, kuri vykdo valstybės tarnautojų, visų kitų tam tikrai kategorijai priskirtų valstybės tarnautojų vertinimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nustatytas laikas klausimams pateikti baigėsi, bet dar nori klausti 3 Seimo nariai. Leidžiame? (Balsai salėje) Gerai. V.Simulikas. Prašom.

V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs žinote, kad esu prieš visokias terminuotas sutartis. Iš tikrųjų palaikau tą jūsų idėją, bet klausimą turiu tokį. Praeitą kadenciją keitėme dėl savivaldybių kontrolierių, naikinome terminą. Vienas iš punktų buvo jų priklausymas partijai. Ar jums neatrodo, kad Vyriausybės atstovas ne taip skamba? Iš tikrųjų gal turėtų būti valstybės ar Respublikos atstovas, nežinau, kaip turėtų skambėti, ir dar jo priklausymas partijai. Jeigu žmogus yra karjeros tarnautojas, pirmiausia turi būti savo srities profesionalas, tai yra galbūt teisininkas, galbūt viešojo administravimo specialistas, turintis magistro ar net ir mokslinį laipsnį. Ir jūsų požiūris į partiškumą šituose postuose.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Mano požiūris į partiškumą šiuose ir kituose Konstitucijoje neišvardintuose postuose, kuriems draudžiama, yra teigiamas. Manau, kad kiekvienam asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnybą, jo visuomeninis aktyvumas ir dalyvavimas politinėje veikloje turėtų būti kaip pliusas. Pasirinkti, kurioje politinėje organizacijoje ar partijoje dalyvauti, yra konstitucinė kiekvieno asmens teisė. Šiuo atveju apriboti Vyriausybės atstovui galimybę dalyvauti politinėje veikloje, politinėje partijoje ar organizacijoje būtų nekonstituciška. Suprantama, jam taikomi visi reikalavimai, kaip ir kiekvienam valstybės tarnautojui, kad jis savo politine veikla, partine veikla užsiimtų ne tarnybos metu, laikytųsi lojalumo, kurio reikalaujama iš valstybės tarnautojo, principo, todėl apriboti jam negalima nieko, nes Konstitucija nurodo baigtinį sąrašą pareigūnų, kuriems galima apriboti ir kurie negali užsiimti politine veikla. Šitas sąrašas negali būti įstatymais plečiamas ir niekaip kitaip interpretuojamas. Ten nėra įtraukta Vyriausybės atstovo, kad jam būtų draudžiama laisvu nuo tarnybos metu užsiimti politine veikla. O apskritai aš sveikinu, nesvarbu, kokiai politinei jėgai priklauso, juo labiau kad yra viešas konkursas.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taupydamas laiką, aš neklausiu. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Valionis. Prašom, kolega. Tuoj, prašom nespaudyti. Aš tamstos personaliai prašiau, prašom laukti.

A.VALIONIS (NSF). Aš maniau, kad jeigu jau yra technika, tai galima ją naudotis.

PIRMININKAS. Negalima.

A.VALIONIS. Tai kam montavom?

Aš norėčiau paklausti. Pone ministre, mes labai tiksliai vadiname šį žmogų Vyriausybės atstovu, o Vyriausybė yra politinis kūnas, kurį formuoja parlamento dauguma, ir yra aprobuojamas Konstitucijos, įstatymų nustatyta tvarka. Tas, kas buvo grynai Vyriausybės atstovas socialdemokratų Vyriausybėje, lyg ir lieka Vyriausybės atstovu, nežinau, konservatorių ar „Tvarkos ir teisingumo“ sudarytoje Vyriausybėje. Kai įsiklausai į šitą tekstą, tai išeitų, kad jūsų pasiūlymas, kaip alternatyva, kuri… Vienam paminėjote, kad iš tikrųjų tai turėtų likti politinio pasitikėjimo žmogus vietoje. Tada jį pervadinkime, kaip siūlė ponas V.Simulikas… Arba pavadinkime dar geriau – Vyriausybės kanceliarijos atstovu. Tada iš viso neaišku, kam tas žmogus reikalingas. Todėl, laikantis politinio proceso vienovės, man nesuprantama, kaip jis iškrenta.

Kita. Mes kadencijas visą laiką numatome tam, kad neužsisėdėtų, kad keistųsi žmonės, kad neįprastų, neįleistų šaknų. Čia lyg ir priešingai – norime padaryti be galo ilgą, nekontroliuojamą. Konkursą laimėjai ir jau iki pensijos galėsi ten sėdėti. O gal tai yra ir politikų rengimo regionų lygmeniu problema, kad tokie politikai galėtų eiti per tai ir kadencijos padės jiems augti? Kaip jūs manote? Politiškai analizuojant šitą jūsų pasiūlymą, kyla labai daug neaiškumų.

R.ŠUKYS. Aš manau, kad iš dalies jau esu atsakęs į šitą klausimą. Aš noriu dar kartą patikslinti, kad tai, jog jis vadinasi Vyriausybės atstovu, iš esmės šiek tiek klaidina, nes iš tiesų mes pasąmonėje jį susiejame su Vyriausybe ir jos kadencija, nors taip nėra. Konstitucija jam nedraudžia būti bet kurios politinės partijos nariu. Tą dalyką, ar turėtų būti politinio pasitikėjimo, mes jau esame išbandę, tą etapą perėję. Buvo nuspręsta, kad taip buvo blogiau. Nuo 2000 m., iš esmės priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, jie buvo priskirti valstybės karjeros tarnautojams. Valstybės karjeros tarnyba yra grindžiama visai kitais principais ir tokio principo kaip kadencijos, terminuotumas ten nėra. Būtų ydinga nustatyti principus valstybės tarnautojams, nes priešingu atveju apie stabilumą, apie nepriklausomumą, apie lojalumą ir kitus dalykus mes negalėtume kalbėti. Šiuo atveju yra būtinas profesionalumas, stabilumas, valstybės tarnybai užtikrinamos tam tikros socialinės garantijos ir kuo mažiau politikos. Jeigu pažiūrėsime į Savivaldybių administracinės veiklos priežiūros įstatyme išvardintas funkcijas, nė viena iš jų nėra politinė funkcija. Tai yra tik teisėtumo priežiūros funkcija, t. y. ar teisės aktas atitinka galiojantį teisės aktą, nesvarbu, kurios Vyriausybės jis yra priimtas. Jis gali būti priimtas prieš 6 ar 7 metus visai kitos Vyriausybės, bet turi būti taikomas ir turi atitikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamais ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.

Dabar dėl balsavimo motyvų užsiregistravo 2. (Balsai salėje) Kas pirmas pakėlė ranką? Iš jūsų frakcijos, dovanokite, pirmas pakėlė E.Pupinis. Tai kodėl jis dabar blogesnis už jus? (Balsai salėje) Aš jums pranešu, kad kolega E.Pupinis pirmasis. Jeigu jis kalbės už, tai kas nors kitas iš jūsų galės kalbėti prieš. E.Pupinis. (Balsai salėje) Minutėlę! Kolegė V.Baltraitienė taip pat kėlė ranką. Viskas priklausys nuo to, kaip ji kalbės, nes dabar vienas – už, vienas – prieš. Jeigu ne… (Balsai salėje) Minutėlę, tegu kolega E.Pupinis pakalbės, tada dėl vedimo tvarkos.

E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, ir ministras rėmėsi tokiu pagrindiniu kriterijumi, kad prieš kurį laiką buvo padaryti tam tikri žingsniai ir pereita, kad Vyriausybės atstovas tapo karjeros tarnautoju. Manau, kad tai buvo daroma sąmoningai, nes šiuo žingsniu naikinamos kadencijos. Manyčiau, kad tai tikrai nieko gera neduos, nes ne kartą teko stebėti, kaip, pasikeitus Vyriausybėms, Vyriausybių atstovai vis tiek keičiasi, ir jie keisis. Tuo labiau negerai, kai mes tam tikras politines arenas padarome mūšio laukais. Todėl manau, kad dabar kaip tik būtų laikas sustoti ir vėl grįžti prie politinio pasitikėjimo Vyriausybės atstovo, nes, kaip žinote, Vyriausybė yra ne tik valstybės valdymo, tačiau ir tam tikros Vyriausybės programos įgyvendinimo tęsėja. Vyriausybės atstovas ne tik stebi, kaip vykdomi aktai, bet ir stebi, ar nesabotuojamas tam tikrų programinių nuostatų įgyvendinimas.

Mano patirtyje taip pat yra darbas savivaldybėje. Teko matyti įvairių atvejų, kai savivaldybių žmonės, merai kai kada sabotuodavo tam tikrus sprendimus ir tiems sprendimams nepritardavo. Todėl manau, kad vis dėlto turėtume čia sustoti, grįžti ir vėl rimtai apsvarstyti galimybę, kad tai būtų politinio pasitikėjimo figūra. Todėl siūlau nepritarti tokiam pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolegė V.Baltraitienė turėtų kalbėti, bet gali kalbėti tik už. Minutėlę, kolega A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad jums yra maloniau žiūrėti į kairiąją pusę, bet aš stovėjau kampe ir…

PIRMININKAS. Man įdomu žiūrėti…

A.SEREIKA. Labai prašau kartkartėmis atkreipti dėmesį ir į dešinę pusę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Dabar gali vienas kalbėti už. Yra. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, pagal posėdžio darbotvarkę nuo to, ką ryte pasitvirtinome, atsiliekame pusantros valandos. Šį klausimą nagrinėjome 31 minutę. Tai nieko baisaus, nes pagal klausimų gausą matyti, kad reikalas jautrus ir visus domina. Tikrai, tam galima skirti ir daugiau laiko. Keičiantis nuomonėmis buvo pasakyta daug įdomių ir vertų dėmesio pasiūlymų – pavadinti Vyriausybės atstovą valstybės atstovu. Dabartinėje situacijoje pavadinimas iš tikrųjų yra klaidingas – valstybės karjeros tarnautojas su Vyriausybe šiaip neturėtų būti susijęs tiesiogiai, bet eina senasis pavadinimas. Buvo geras ir logiškas pasiūlymas – dabartiniams Vyriausybės atstovams leisti pabaigti kadenciją pagal šį reikalavimą ir netaikyti kadencijos nuostatų naujai priimtiems Vyriausybės atstovams, kad ir kaip juos vadintume. Taip pat buvo siūlymų grįžti prie politinio pasitikėjimo statuso, buvo ir daugiau gerų siūlymų. Kad visi šie siūlymai būtų įvertinti ir mes galėtume šioje salėje apsispręsti dėl vieno iš jų, turime pritarti po pateikimo. Mes turime atidaryti langą, kad šis procesas pajudėtų. Klausimų gausa parodė, jog tai yra aktualu, ir svarstymo metu apsispręsime dėl geriausio pasirinkimo. Siūlau pritarti po pateikimo, tada bus galima padaryti geriausius sprendimus. Jeigu mes nepritarsime, užblokuosime, tai viskas grįš atgal ir tos blogybės, kurias jūs nurodėte, tęsis.

Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8 ir 24 straipsnių pakeitimo, priedėlio pakeitimo bei įstatymo papildymo 2 ir 3 priedais įstatymo projektas Nr.XP-2427 (pateikimas)

 PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLPDF). Labas vakaras! Darbotvarkės 2-5 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8 ir 24 straipsnių pakeitimo, priedėlio pakeitimo bei įstatymo papildymo 2 ir 3 priedais įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2427. Pranešėjas – gerbiamasis ministras R.Šukys. Kviečiu jį į tribūną. Prašom.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8 ir 24 straipsnių pakeitimo, priedėlio pakeitimo bei įstatymo papildymo 2 ir 3 priedais įstatymo projekto pateikimo tikslus. Projekto parengimą paskatino tai, kad Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše, kuris yra patvirtintas atitinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu, ir Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše, kuris taip pat yra patvirtintas Seimo nutarimu 2002 m. birželio 27 d., yra nustatyti dideli valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų intervalai. Šiuo metu vienodas, iš esmės panašias funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai gauna gerokai besiskiriantį darbo užmokestį. Be to, vienodos ar panašios svarbos funkcijas vykdančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos yra skirtingose grupėse, nes nėra nustatytų institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis, tai yra darbo užmokestis, yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir turi būti nustatomas įstatymo.

Vadinasi, įstatymu turi būti nustatyta ne tik valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra, kad tai sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bet ir jo dydis. Tai yra visi elementai – pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos, taip pat ir įstaigų priskyrimo grupėms kriterijų sistema, visi tie kriterijai daro įtaką valstybės tarnautojo darbo užmokesčiui.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo teikiamų straipsnių pakeitimai bei papildymas tam tikrais priedais siekia tobulinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemą, suvienodinti valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas, lygius bei kriterijus, kuriais remiantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos būtų skirstomos į grupes valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijoms nustatyti. Taip pat siekia spręsti klausimus, susijusius su biudžetinių įstaigų darbuotojų, kurie dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis vykdomus projektus, kad būtų galima juos samdyti ir atitinkamai spręsti darbo apmokėjimo iš minėtos paramos lėšų klausimus.

Projektas yra didelės apimties, todėl aš galbūt daugiau pakomentuosiu atsakydamas į klausimus, jeigu bus konkrečių klausimų. Prašyčiau pritarti. Kadangi yra kalbama apie įstaigų skirstymą į grupes, tuo pagrindu ateityje siekiama mažinti kategorijų intervalą. Tas procesas vyktų ne vienerius metus. Tai vyktų iki 2011 metų naikinant tam tikras įstaigų grupes ir siekiant, kad jų liktų taip, kaip čia yra pateikta, 3, o ne 6, kaip dabar egzistuoja. Kartais tai yra visiškai nepagrįstas skirstymas, nes, tarkim, šiandien policijos pareigūno kategorijų intervalas 6 grupėje, dirbančio pačios aukščiausios grupės priskirtai (…) policijos komisariate, kuriame yra iki 50 darbuotojų, ir 5 grupėje, kurioje yra per 50 darbuotojų, bet iki 100, kategorijų žirklės yra tos pačios ir darbo apmokėjimas yra tas pats. Todėl kai kuriais atvejais tai yra visiškai nepagrįsta. Per tam tikrą laiką (iki 2011 metų) tų grupių sumažėtų.

Kiekvienais metais, nes tai susiję su darbo užmokesčio mokėjimo klausimais, yra paskaičiuota, kad tai pareikalautų papildomų biudžeto lėšų. Į tai noriu atkreipti dėmesį, tačiau tai būtų nustatyta įstatymu, būtų aišku ir nebūtų taip, kaip šiandien tam tikrai grupei yra priskirta įstaiga, ten tarnautojai priskiriami pagal pareigybes, tarkim, nuo 4 iki 7 kategorijos, per tris kategorijas. Taip neturėtų būti, nes vis tiek finansavimas yra skiriamas pagal vidurkį, yra iškreipiama darbo apmokėjimo sistema, skatinimo sistema, priėmimo į vieną ar kitą kategoriją sistema. Todėl aš prašyčiau pritarti po pateikimo ir svarstyti Seime.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, čia yra valstybės ir savivaldybių institucijų grupės ir kriterijai, nustatomi dėliojant tam tikrus balus. Aš atkreipiau dėmesį į vieną balų skaičiavimą pagal gyventojų skaičių. Čia, tarkim, skiriasi per 50, iki 100 ir šiek tiek mažiau negu 50, netgi kelis kartus. Ar nemanote, kad dabar požiūris jau turėtų šiek tiek keistis, nes niekas nesako, kad, pavyzdžiui, rajonų savivaldybėse turi dirbti žemesnės kompetencijos žmonės? Išeina atvirkščias procesas, kad vis dėlto tie atlyginimai smarkiai skiriasi, ypač savivaldybių lygiu. Galbūt tų skirstymų pagal gyventojų skaičių nereikėtų taip akcentuoti. Ačiū.

R.ŠUKYS. Aš noriu atkreipti dėmesį (jūs teisingai pastebėjote), kad tas kriterijus, jeigu pažiūrėtume šiandien, jis, ko gero, yra vienintelis kriterijus skirstant įstaigas į grupes. Būtent gyventojų skaičius, ir tai iškreipia situaciją. Jeigu pažiūrėtumėte, kiek kriterijų čia yra išvardyta, kurių anksčiau Vyriausybės nutarimu priskiriant tam tikroms grupėms išvis nebuvo taikoma, įvedamas teritorinis kriterijus. Ar tai yra įstaiga, veikianti kelių apskričių teritorijoje pagal aprėptį, o kai kurios įstaigos, vykdančios tam tikras funkcijas, ar tai būtų aplinkos apsaugos srityje, ar tai būtų kitose srityse… yra įvedama nemažai kitų kriterijų. Kiek pagrįstas dabar yra skaičiavimas arba tas žingsnis pagal gyventojų skaičių, aš tikrai nesiimčiau taip lengva ranka vertinti. Toks buvo pasiūlymas. Anksčiau tas principas irgi galiojo, bet kaip vienintelis principas. Matyt, apie tai galima diskutuoti, o koks tas skaičius galėtų būti, komitete bus galima apsispręsti išklausius specialistų poziciją ir labai konkrečias situacijas su konkrečiomis įstaigomis. Aš tiek galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausia Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Aš suprantu, kad gyvenimas verčia vis grįžti prie Valstybės tarnybos įstatymo, bet jeigu žvilgteltume į trečią puslapį, čia yra papildyta 8 straipsnio 8 dalimi ir a priori pasakoma, kad valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai. Valstybės institucija – Seimas, Prezidentas, Prezidentūra arba Prezidento institucija ir teismai, ir t. t. Ar mes suderiname šias sąvokas su pateiktais Seimui įstatymais, ypač dėl teismų, kai mes norime skirti ir siūlome, kad teismai vykdytų savo konstitucines pareigas, o netvirtintų ir nereguliuotų valstybės tarnautojų nei funkcijų, nei pareigybių, nei atlyginimų ir t. t.? Ar apie tai buvo pagalvota koreguojant šias pataisas?

R.ŠUKYS. Čia 8 dalies 2 punktas, kad priskirta šių teismų pirmininkams, bet mes šios vietos tikrai nekeitėme. Ji buvo ir anksčiau, ir dabar teismų pirmininkai tvirtina, galima būtų diskutuoti, kam būtų galima priskirti tokią funkciją. Bet čia atsiras, kad teismų valdžia, nes yra visiškai savarankiška valdžia, o Nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldą aptarnaujanti, todėl jai tos funkcijos neišeina priskirti. Todėl, aš atsimenu, ir anksčiau buvo diskutuojama, nes daugelis kitų funkcijų yra priskirta tokių administracinių teismų pirmininkams, kuriems nebūdinga su teisingumo vykdymu nesusijusi veikla. Jeigu teismai savo struktūra persitvarkytų, o čia jau yra Teismų įstatymo dalykas, ir ten atsirastų, tarkim (yra dabar kai kuriuose teismuose), teismo kancleris kaip įstaigos vadovas, ir jeigu Teismų taryba pritartų, kad jam būtų galima tokią funkciją skirti ir tvirtinti suderinus su Teismų taryba, be abejonės, čia galėtų atsirasti teismų kancleriai. Bet yra niuansas, kad ne visuose teismuose… Šiuose, kurie čia išvardyti 2 punkte, be abejonės, yra tie kancleriai ir kiti teismai jau atsirastų, nes apylinkės teisme kanclerio nėra, ten dažnai yra atsakingasis už ūkio skyrių, ir kiltų problemų. Mes šiandien rėmėmės ta situacija, kokia jinai buvo pagal esamą teismo administracinę struktūrą, ir, deja, mes jos negalim šiuo įstatymu keisti arba kaip nors koreguoti. Aš suprantu jūsų visiškai pagrįstą pastabą, bet dabar reikia pagal esamą situaciją. Jeigu Teismų įstatyme atsiras kitokia struktūra, čia reiks koreguoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, jūs mane patikslinkit, gal aš ne taip supratau. Šiandien yra didžiausia problema, kad vieni valstybės tarnyboje dirbantys žmonės yra karjeros valstybės tarnautojai, kiti dirba pagal darbo sutartį. Šiandien jų kvalifikacinės kategorijos ir pareigybės lygiai yra skirtingi, todėl skirtingi atlyginimai. Pareigybių sąrašo trečiasis priedas – „Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas“. Ką jis apima? Tik karjeros valstybės tarnautojus, ar yra ir tie, kurie dirba pagal darbo sutartį? Kada bus bendra sistema?

R.ŠUKYS. Dirbančių pagal darbo sutartis čia neapima, nes juos reglamentuoja kiti aktai. Įstatymas jau yra parengtas, artimiausiu metu asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, jis irgi turi įteisinti ir nustatyti visą tokią pat analogišką sistemą, bet jau tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jūs klausimo pradžioje suformulavote. Noriu pataisyti: dirbantys pagal darbo sutartis nelaikomi valstybės tarnyboje dirbančiais. Jie dirba įstaigoje, dirba pagal darbo sutartis. Yra dvi dalys. Taip yra išskirta nuo 2000 metų. Tai ne šio įstatymo reguliavimo dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė V.Margevičienė. Prašau.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, aš noriu truputėlį patikslinti gerbiamosios I.Degutienės klausimą ir jūsų klausti. Mūsų komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete, pavasario sesijoje svarstant buvo aiškinama, kad iš tikrųjų tie žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartis, pavyzdžiui, apskrityse ar savivaldybėse, arba „Sodroje“, palaipsniui visi bus pervedami į valstybės tarnybą, ir pagaliau bus kažkokia sistema. Nes dabar, kaip jūs aiškinamajame rašte labai gražiai rašote, nesant galimybės samdyti reikiamą kiekį darbuotojų, bus neįgyvendinti struktūriniai fondai, ir visa parama, pinigai pražus. Tai tie žmonės ir neateina dirbti, ir jūs jų nepasamdysit, nes atlyginimai dirbančių pagal darbo sutartis yra kur kas mažesni. Tai kodėl, pavyzdžiui, negalima padaryti bendros sistemos ir palaipsniui pereiti, kad iš tikrųjų asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, palaipsniui būtų pervedami į valstybės tarnautojų statusą? Ačiū.

R.ŠUKYS. Tas procesas vyksta, iš tiesų nėra atsisakyta tos nuostatos. Bet kol jis netapo valstybės tarnautoju, jis į Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo sritį nepatenka. Tas procesas iš tiesų vyksta.

O jūsų klausimo dalis dėl struktūrinių fondų. Ji yra ne tiek dėl to, kad asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, trūksta, juos galima tiek priimti ir į valstybės tarnybą, tiek ir samdyti pagal darbo sutartį. Tačiau yra problema, ir čia siekiama sutvarkyti, išspręsti, kad jie patektų į tam tikrą reguliavimą, kad būtų galima mokėti darbo užmokestį, kas šiandien draudžiama, tiek asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, tiek ir pagal darbo sutartis, mokėti iš tų pačių struktūrinių fondų paramos lėšų. Dirbantiems pagal darbo sutartį šiek tiek leidžiama, o dirbantiems valstybės tarnyboje – ne. Kaimyninės valstybės, pavyzdžiui, Latvija, Estija, dalį paramos lėšų panaudoja valstybės tarnautojų darbui apmokėti. Ir tai kur kas efektyviau ir kvalifikuočiau daugeliu atvejų jiems leidžia spręsti struktūrinių fondų panaudojimo klausimus. Nepriskyrus atitinkamai tos kategorijos, kurie dirba su struktūriniais fondais, tiesiogiai nenustačius reguliavimo, to nebūtų išvengta.

Šiuo atveju dėl dirbančių pagal darbo sutartis transformavimo arba integravimo į valstybės tarnybą procesas vyksta ir vyks ten, kur tai yra įmanoma ir yra pareigybės. Bet kol jis netapo tarnautoju, neišeina jo įrašyti čia.

PIRMININKAS. Dėkoju.

R.ŠUKYS. Bet ateis kitas įstatymas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausia Seimo narė V.Baltraitienė. Prašau.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėjau paklausti, ar čia iš tiesų visos pareigybės apimtos? Jau vieną kartą buvo patvirtintas pareigybių sąrašas ir žinom, kokios nesąmonės ten išėjo su tomis pareigybėmis. Savivaldybės darė, ką norėjo, išlindo vis naujos ir naujos. Galbūt čia ir suvienodins.

Antras klausimas, kodėl per trejus metus išdėstyta ir kodėl nebuvo galima, pavyzdžiui, ar nuo 2011 metų visiems vienu metu pakeisti, kodėl yra treji metai: 2009 m. – vienos pareigybės, nors aš didelių skirtumų nematau, 2010 m. ir 2011 metai. Ir kitas dalykas – kiek tai kainuos? Pareigybių suvienodinimas, jūs žinot, tai irgi yra nemaži pinigai, kai turi keisti pareigybes, keičiasi iškabos, keičiasi blankai – absoliučiai viskas.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Dėl grupių pakeitimo įstaigos pavadinimas nebūtinai keičiasi, nes įstaigos grupė nėra nurodoma blanke. Tikrai nei iškabų, nei grupių, nei blankų nereikės keisti dėl pareigybių pavadinimo, nes paprastai tarnautojas neturi savo kokio nors asmeninio blanko, jis dirba įstaigos vardu.

Dėl pinigų. Atsakymas į jūsų klausimo pirmąją dalį – kodėl išdėstyta iki 2011 metų ir kodėl iš pradžių yra vienai kategorijai. Viskas susiję su valstybės finansinėmis galimybėmis. Aš galiu pasakyti: šis įstatymo projektas buvo parengtas, matyt, prieš dvejus metus ministerijoje, tačiau tuometinė Vyriausybė jo neteikė vien dėl to, kad Finansų ministerija nesutiko šio proceso pradėti ir iš viso eiti su tuo klausimu į Seimą, nes tam reikės pinigų.

Kodėl iš pradžių yra dvi, trys? Pradedama nuo žemiausios grandies įstaigų grupės, t. y. nuo šeštos įstaigų grupės, ją panaikinam nuo kitų metų, vėliau naikinant penktą, perkeliant visus į ketvirtą. Tai susiję su tuo, kad didėja atlyginimas. Vienodėja kategorijos, skleidžiasi žirklės į vieną, o, tiksliau, šiek tiek aukštyn, į vieną kategoriją vietoj tam tikrų žirklių, ir visa tai susiję su valstybės finansinėmis galimybėmis, nes reikės papildomų finansinių asignavimų. Dėl to ir buvo.

Sakyčiau, tik praeitų metų vasarą, kai į tą sistemą įsigilinau ir supratau, kaip tas atlyginimas iš tiesų atsiranda, nes aš ne visai su ta sritimi Seime dirbau iki tol, buvo akivaizdu, kad ir Konstitucinio Teismo nutarimą reikia įgyvendinti, buvo akivaizdu, kad ir pagal patį įstatymo principą Vyriausybė šiuo atveju neturėtų būti tas subjektas, kuris vienasmeniškai reguliuoja, kad tai turi būti tvirtinama įstatymu. Vis dėlto buvo sutarta Vyriausybėje ir su Finansų ministerija sutarta, kad reikia procesą pradėti, nes kito kelio, aš manyčiau, nėra.

Projektas parengtas seniai, tiktai vien dėl pinigų buvo stabdomas. Ir man netgi kilo abejonių, ar jis bus tinkamai įgyvendintas, kaip aš įsivaizduoju. Aš galiu pasakyti, ir aiškinamajame rašte yra nurodyta, kolegos, kad imant pagal senąją bazę, kuri buvo skaičiuota, projektas šiek tiek užtruko per visą pateikimo procedūrą, buvo imama 430 litų senoji bazė, tai 2008–2009 metais reikės 47 mln. litų, 2010 metais – 79,7 mln. litų, 2011 metais – beveik 100 milijonų. Tai yra pinigai, kurie, šią sistemą įstatymiškai sutvarkius, bus reikalingi, kad iš tiesų sutvarkytume galutinai ir įstatymais įtvirtintume aiškią sistemą, tiek priskyrimo grupėms, tiek priskyrimo kategorijoms.

PIRMININKAS. Ministre, labai ilgai.

R.ŠUKYS. Ir tai… suvienodinta. Ačiū.

Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio papildymo ir 89 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2356 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

 Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio papildymo, 89 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2356. Pranešėjas ateina į tribūną, tai gerbiamasis ministras J.Jučas. Prašau. Pateikimas.

J.JUČAS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, laba diena gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio papildymo ir 89 bei 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šių patobulinimų jau seniai laukia Lietuvos Respublikos teatrai, koncertinės įstaigos ir kitos perkančios organizacijos. Tai yra susiję su kultūros ir meno pirkimais.

Galėčiau pasakyti, kad šiuo metu sudėtinga pritaikyti Viešųjų pirkimų įstatymą ir nuosekliai jo laikytis, tai yra nėra numatyta aiškių teisinių galimybių, kaip paprasčiau pirkti minėtas paslaugas, kokiu vadovautis supaprastintų pirkimų būdu, kad jis leistų pirkti paprasčiau, ypač svarbu, kad greičiau, tokias specifines paslaugas. Atsižvelgdama į tai, Kultūros ministerija parengė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą. Jo tikslas – numatyti galimybę literatūros ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugas pirkti mažiausiai formalumų reikalaujančiu supaprastintų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką, būdu, taip supaprastinant minėtų paslaugų pirkimo procedūras. Ši idėja jau ne pirmą kartą keliama, buvo ir praeitos kadencijos Seime, tačiau derinimo procesai labai ilgi ir pagaliau pavyko rasti kompromisinį variantą. Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai svarstydami šį įstatymo pakeitimo projektą, jūs turėsite dar ir geresnių siūlymų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. birželio mėnesį pritarė šiam projektui ir prašo Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti nurodytą įstatymo projektą skubos tvarka. Esu gavęs, turbūt ir visi Seimo nariai turi, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Mes sutinkame su departamento išvadomis, kai kurias nuostatas galima būtų patikslinti svarstymo metu. Labai prašyčiau pritarti šiam įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirma klausia Seimo narė A.Pitrėnienė. Prašau.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Iš tikrųjų noriu pasidžiaugti, kad galiausiai yra teikiamos šitos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, nes daug metų ir mūsų komitete, ir kai buvome pas Prezidentą, nuolat buvo kalbama, kad teatrų, filharmonijos, kitų koncertinių įstaigų netenkina nuostatos dėl paslaugų pirkimo, nes tai yra kitokios paslaugos, kitokie dalykai. Aš norėčiau paklausti. Skaitant pataisas, man susidaro įspūdis, kad yra gana (…) mechanizmas, nors aiškinamajame rašte rašote, kad jis yra paprastas, nesudėtingas. Ar buvo tartasi, ar buvo kalbėta su teatrais, su atstovais, su administratoriais, ar iš tikrųjų juos tenkina? Nes jeigu po šitų įstatymo pakeitimų vėl iš naujo prasidės, kad per daug popierizmo, per daug ilga gaišatis, tai vėl bus negerai. Ar buvo derinta, ar jau dabar bus visiems gerai?

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamoji Seimo nare Audrone Pitrėniene už išsakytą nuomonę, kuri yra ir mano nuomonė. Buvo derinta su visom suinteresuotom pusėm, bet noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kartu ministerija, teikdama Vyriausybei projektą, yra saistoma įvairų privalomų derinimų sąlygų. Buvo pasiektas kompromisas, ne toks lengvas kompromisas. Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, esate šiek tiek laisvesni dėl savo sprendimų, ir aš tikiuosi, kad nors ir skubos tvarka svarstant šį įstatymo projektą jūsų įžvalgios ir protingos mintys bei pasiūlymai suras vietą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Iš tiesų pritarčiau Teisės departamento nedidelėm pastabėlėm. Viena iš jų yra, kad vietoj žodžio „paprastai“ reikėtų išvardinti, sakykime, choro, ansamblio, orkestro, aktorių grupės ir kitas paslaugas. Žodį „kitas“ vietoj „paprastai“. Ar jūs sutikėtumėte?

J.JUČAS. Taip. Aš jau pateikdamas minėjau, mes skaitėme (ir aš taip pat) šias Teisės departamento išvadas. Mes neprieštaraujame, nes jeigu bus šiek tiek daugiau konkretumo, tikrai dirbti bus lengviau.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys J.Dagys. Taip? Prašau.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, tam tikras tvarkos supaprastinimas turi savo pliusų, bet kelia ir tam tikrų pavojų. Ar dėl šito projekto buvo gauta STT analizė, vertinimai ir panašiai?

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Tokios analizės nebuvo, nes tai nėra ypač didelės sumos. Kita vertus. Ministerija suderino šitą pakeitimą su visom kitom ministerijom. Ypač sudėtinga buvo rasti kompromisą su Ūkio ministerija, kuri už tai atsakinga. Manome, kad vis dėlto meno ir kultūros produktai, jeigu taip galima pasakyti, kūriniai, būtų geresnis pasakymas, yra išskirtiniai ir ne visada pats pigiausias sprendimas yra pats geriausias. Dažniausiu atveju tai yra pats prasčiausias sprendimas. Kitose srityse ir tai yra gera patarlė, kad „skūpus moka du kartus“, bet kultūroje ir mene yra dar svarbiau. Kreipėsi ne viena institucija ir ne kartą buvo apie tai kalbėta ir čia neturėtų būti piktnaudžiavimo, nes per daug reglamentuoja, ir ypač Europos Sąjungos atveju mes stengiamės atsižvelgti į visus reikalavimus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis S.Pabedinskas.

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Gerbiamasis ministre, viešųjų pirkimų reikalavimų laikymąsi perkant paslaugas, apie kurias jūs kalbėjote, galima suprasti galbūt dviprasmiškai. Iš tikrųjų, jeigu teatro režisierius arba direktorius nori pasikviesti vieną ar kitą režisierių, turbūt yra susitariama tarpusavyje, kiek mokėti už „brangesnį“ režisierių ar aktorių. Kaip visa tai įforminama šiuo metu ir ar viskas taip ir liks, kad tai bus teatro direkcijos ir to aktoriaus ar režisieriaus susitarimas? Konkurencijos čia negali būti, nes kiekvienas teatro ar koncertų organizavimo vadovas nori geresnio kolektyvo. Taigi ar neatsiras spragos, kad direkcija, direktorius arba užsakovas galės disponuoti lėšomis ir kviesti žmones be didesnės atrankos, be kitų kriterijų? Man patinka režisierius ir surandu tau tą vietą teatre.

J.JUČAS. Ačiū, Seimo nary, už klausimą. Tiesą sakant, ir dabar teatro direktoriai, pildydami labai daug įvairių, sudėtingų dokumentų, tai daro. Užtikrinu jus, kad nė vienas teatras ir nė viena koncertinė įstaiga neturi tiek lėšų, kad galėtų sau leisti pirkti tokius kūrinius, į kuriuos neitų žmonės, jie skaičiuoja kiekvieną kapeiką, kiekvieną centą, kiekvieną dolerį, eurą, jeigu perka ne Lietuvos menininkus. Sakyčiau, čia nebūtų tos problemos ir galbūt tai palengvintų pirkimus, jie būtų aiškesni, būtų aišku, dėl ko ir kaip, nes tas didžiulis dokumentų srautas tikrai nepadeda dirbti. Juo labiau kad 2009 m. mūsų valstybei bus daug svarbių datų, ir jeigu bus didesnės sumos ir jeigu dabar pagal visus reikalavimus pradėtume pirkimus, tai turbūt renginiai galėtų įvykti ne 2009 m, bet 2010 metais. Yra toks pavojus ir tai buvo aptariama ne viename forume. Aš dėkoju Seimo nariams už supratimą, nes jau seniai reikia taisyti šiuos įstatymus. Be to (labai atsiprašau, kad trukdau laiką), į komandiruotes buvo išvykę teatrų ir koncertų organizacijų vadovai, mūsų ministerijos vadovai, ir pamatė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse tai daroma kur kas paprasčiau.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Iš dalies, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į mano klausimą, bet aš norėjau pasiteirauti, kokiems renginiams taikomas šis įstatymas, nes jūs, jeigu aš neklystu, paminėjote skubos ar ypatingos skubos tvarką. Atsiprašau, aiškiai neišgirdau.

J.JUČAS. Tik skubos.

A.ENDZINAS. Kodėl būtent skubos? Motyvai, kuriuos jūs išdėstėte, yra suprantami ir, ko gero, šiam įstatymui reikėtų pritarti. Tačiau jūs įvardijote jo svarbą ir savaitės ar dviejų savaičių svarstymo terminas to dalyko nepakeistų. Ar yra priešingai? Dėkoju.

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Buvo numatyta, kad šis įstatymas būtų svarstomas praėjusioje Seimo sesijoje, tačiau dėl darbų gausos jį įsprausti į tokią sudėtingą praeitos sesijos pabaigos programą nebuvo galimybių. Kaip jūs teisingai pasakėte, ypatingos skubos šiam įstatymui nereikia, reikia skubos tvarkos. Labai prašau Seimo narių pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinioji klausia gerbiamoji Seimo narė V.Margevičienė. Laikas baigiasi.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, pateikdamas šią įstatymo pataisą jūs pasakėte, kad Seimo nariai yra laisvesni ir gali kaip nors šį įstatymą, kaip aš supratau, dar „palengvinti“ ar pataisyti. Jeigu nebūtų skubos tvarkos, mes, kaip laisvesni Seimo nariai, iš tiesų gal galėtume dar ką nors pataisyti, kad tiems kolektyvams, meno žmonėms, kurie dabar taip vargsta su biurokratija, su raštais būtų lengviau, kad tas įstatymas būtų aiškesnis, tvarkingesnis ir labiau priimtinas meno žmonėms.

J.JUČAS. Labai ačiū. Aš minėjau, kad ypatingos skubos Vyriausybė neprašo. Prašo skubos tvarka, nes šis įstatymo pakeitimas labai laukiamas. Ne vien Vyriausybėje, forumas buvo ir pas Lietuvos Respublikos Prezidentą, šioje salėje yra Seimo narių, kurie ten dalyvavo. Matyt, būtų optimaliausia, jeigu būtų priimta skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Matau, kad nori išsakyti nuomonę už, nuomonės prieš nėra. Laikas baigėsi. Jūs norite paklausti? Prašom, tuoj įjungsiu. Svarstymui užsirašysim kada norėsim, Seniūnų sueigoje galima… Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš neprieštarausiu įstatymo svarstymui, bet tai yra Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris prižiūri, kad nebūtų skylių. Todėl prašau netaikyti skubos tvarkos ir paprašyti ekspertų analizės, ar čia viskas gerai, o jeigu gerai, judame į priekį. Sistema yra taip sutvarkyta, kad neretai kiti norminiai aktai vienas kitam prieštarauja.

PIRMININKAS. Gal sutarkime taip, gal dabar išklausykime nuomonę už. Aš suprantu, kad gerbiamoji Seimo narė A.Pitrėnienė palaiko. Prieštaraujančių nėra? Dėl skubos tvarkos. Manau, kad didžioji dauguma jos nenori. Čia parašyta, kad spalio 2 dieną. Ir yra reikalavimas STT išvadų. Pritariam tam? (Balsai salėje) Gerbiamasis J.Čekuolis. Jeigu galite, prie šoninio mikrofono. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Atsiprašau, kad sukėliau pauzę. Man atrodo, kad svarstymo data spalio 2 d. yra protingas kompromisas, yra trys savaitės. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip žinome iš praktikos, svarstydama per dvi savaites, dešimt dienų sugebėdavo pateikti savo išvadas, jeigu paprašydavome. Ta skubos tvarka išlieka, todėl nieko nekeiskime, nes tai gera tvarka.

 

Seimo posėdis Nr.325 (2007-09-13, rytinis)

Vyriausybės valanda

R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Noriu paklausti vidaus reikalų ministro pono R.Šukio. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu buvo atlikta optimalaus šalies savivaldybių pertvarkymo galimybių studija. Buvo vykdoma gyventojų apklausa daugelyje savivaldybių, ir dėl to, aišku, sukeltos gana nemažos aistros. Kiek žinau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išreiškė didelį susirūpinimą ir kreipėsi į Vyriausybę atkreipdamas dėmesį, kad iš tikrųjų savivaldybių skaičiaus ir teritorijos ribų optimizavimas, jo projekto rengimas ir pateikimas Seimui… jau buvo terminas keistas net keturis kartus. Buvo prašoma Vyriausybės imtis reikiamų priemonių, kad nedelsiant būtų parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, arba pateikti kiti siūlymai dėl savivaldybių skaičiaus, jų teritorijos ribų optimizavimo įgyvendinimo ir tapo aiškiau. Kokia, gerbiamasis ministre, Vidaus reikalų ministerijos pozicija dėl naujų savivaldybių steigimo? Ir ar Kuršėnai, Ariogala ir kiti dar turi vilties tapti savivaldybėmis? Ačiū.

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerijos pozicijos, ar reikia steigti, ar nereikia, ar reikėtų daugiau, ar mažiau savivaldybių, šiandien negalima pasakyti, nes jos nėra. Šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija tik vykdo įstatymą, bet neinicijuoja naujų savivaldybių steigimo ar juo labiau naikinimo. Bet pagal nustatytą tvarką, jūs minėjote, ir įstatymas įsipareigoja pateikti optimalų skaičių ir pasiūlymus. Aišku, įstatyme buvo numatyta, kad jau iš karto turi būti pateiktos konkrečios ribos ir konkretus savivaldybių skaičius. Vykdant tą įstatymą, vieną kartą jau buvo atidėtas jo vykdymas dirbant ir šiai Vyriausybei, ir tai buvo dėl objektyvių priežasčių, nes tą lėmė rinkimai, tą lėmė ir daug reikalingų atlikti veiksmų. Dabar tie veiksmai yra atliekami, t. y. atliekamos gyventojų apklausos.

Šiandien iš tiesų kyla tam tikrų abejonių, ar ta tvarka ir veiksmų eiga, kaip yra patvirtinta Vyriausybės 2005 m. nutarimu, kad pirmiau atliekama apklausa, kai įvykdomas tik preliminarus įvertinimas dėl galimybės steigti vieną ar kitą savivaldybę esant gyventojų iniciatyvai… Šiuo atveju yra pareikštos iniciatyvos, yra bent kelios iniciatyvos, ir yra įvykusios bent kelios apklausos, nes preliminariai įvertinus pagal tam tikrą metodiką buvo galima konstatuoti, kad galėtų būti tose vietovėse: ir jūsų paminėtoje, ir Ariogaloje, ir Kuršėnuose, ir Ramygaloje, ir Pabradėje yra iniciatyva, nes iš pirmo žvilgsnio, sakykime, preliminariai, atitiktų kriterijus. Bet yra problema, kad apklausos daugeliu mano išvardytų atvejų neįvyko, nes gyventojai buvo neaktyvūs. Mes Vyriausybei negalime pateikti jokių siūlymų, kol neįvyks apklausa, nes dabar nėra nei teigiamo, nei neigiamo gyventojų pasisakymo.

Vyriausybei pasiūlyta keisti apyrašą, t. y. panaikinti kvorumą, kad iš tos gyvenamosios vietovės turėtų ateiti 25% gyventojų, vien tam, kad iš principo įvyktų apklausa. Nes dabar, kol neįvyko, negalime toliau atlikti jokių veiksmų. Kai tai bus padaryta, bus baigtos apklausos, iš tiesų mes tikimės, kad kiti veiksmai parodys ir bus galima atsakyti į jūsų klausimus, ar bus naujos savivaldybės ir kada bus. Šiandien tokio atsakymo dar negaliu duoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, klausimui – iki minutės, atsakymams – ne daugiau kaip 2 minutės. Tada tikrai bus daugiau progų paklausti.

Eilės tvarka klausia R.Palaitis. Ruošiasi V.Čigriejienė.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas buvo premjerui arba žemės ūkio ministrei apie žemės reformos trukmę, bet nėra ko klausti. Todėl klausimą skiriu krašto apsaugos ministrui J.Olekui, bet ne tą klausimą, o kitą.

Mes neseniai įsigijome lėktuvą, gerą lėktuvą, kuris buvo planuojamas naudoti net valstybės vadovų delegacijoms. Kaip dabar paaiškėjo, tai tam tikslui nelabai tinkamas lėktuvas. Mano klausimas būtų toks: kas atsakingas už šią klaidą? Kas bus toliau daroma: ar parduodamas šis lėktuvas ir galvojama kitą pirkti, ar tokių pat lėktuvų planuojama dar įsigyti? Kas mūsų laukia? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Aš manau, kad pirkinys įgytas geras. Tą paliudija tai, kad po to, kai Lietuva įgijo arba pradėjo šių lėktuvų įsigijimo procesą, paskui mus pasekė daugelis valstybių, tarp jų ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios įsigyja kaip tik šio tipo lėktuvų, ir kur kas daugiau nei Lietuva. Todėl mes galime sakyti, kad Lietuva apsiginklavo moderniu transportiniu lėktuvu, kuris naudojamas mūsų operacijose, mūsų kariams, technikai pervežti. Mes juo esame patenkinti.

Kaip dalis problemos sprendimo dėl valstybinių vizitų, šį lėktuvą taip pat bus galima naudoti, juo naudojosi ir Ministras Pirmininkas, ir užsienio reikalų ministras per savo vizitus, juo naudojosi ir Prezidentas, tiesa, pasakė tam tikrų pastabų. Jo pasakytos pastabos bus pašalintos, tikimės, iki šių metų pabaigos, ir mes galėsime visiškai pasinaudoti šio lėktuvo galimybėmis.

Kita problema yra ta, kad visų problemų, kurios yra susijusios su valstybės vadovų ir pareigūnų vizitais, jis neišsprendžia. Šiuo metu, kaip žinote, yra sudaryta darbo grupė, kuri teikia pasiūlymus, kaip išspręsti ir kitas problemas. Bet šis lėktuvas bus tikrai gana apkrautas, naudojamas. Aš manau, kad jo pirkimas nebuvo klaida. Ačiū už klausimą.

Seimo posėdis Nr.327 (2007-09-18, rytinis)

Rinkliavų įstatymo 4, 5, 6, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-1445Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, galime ilgai ginčytis, ar iš principo tokios rinkliavos dėl socialinės infrastruktūros reikia, ar ne. Jeigu prisimenate, tą mes sėkmingai darėme pavasario sesijoje: ginčijomės, apsisprendėme, dalis buvo už, dalis – prieš, bet apsisprendėme, kad reikia. Dabar grįžo Prezidento veto su tokiais motyvais, kad neaiški sąvoka, neaiškūs principai. Kaip jūs manote, kodėl Prezidentas nesulaukė palaikymo Biudžeto ir finansų komitete? Todėl, kad neteisingai yra apibrėžti principai. Tai, kas parašyta Prezidento dekrete, iš esmės paneigia vietinių rinkliavų galimybę ir galimybę savivaldybėms rinkti vietines rinkliavas. Motyvas – neva „socialinės infrastruktūros“ sąvoka neapibrėžta teisės aktuose. Atsiprašau, taigi savivaldybių taryba, priimdama sprendimą, beje, tai irgi yra teisės aktas, nustato, kas yra socialinė infrastruktūra ir kaip bus renkama, jeigu bus renkama. Dar kartą sakau: mes jau ginčijomės, reikia ar nereikia tokios rinkliavos, bet dekrete išdėstyti principai yra neteisingi. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas apsisprendė neparemti Prezidento veto, o aš kalbėdamas savo frakcijos vardu irgi siūlyčiau neparemti Prezidento veto, nes, mano supratimu, kiekvieno miesto vietinė taryba žino geriau, ar reikia jai tokios rinkliavos, ar nereikia tokios rinkliavos, kokie principai turi būti renkant tą rinkliavą, kaip ji turi būti apibrėžta. Jeigu alternatyviai mes rengsime įstatymą visą Respublikai bendrai, vadinasi, vienodos sąlygos bus tiek Skuodo, tiek Vilniaus miestuose, kurie vystosi visiškai skirtingais tempais. Todėl aš manau, kad šiame įstatyme per pavasario sesiją viskas buvo priimta gerai.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, prieš kalbant už ar prieš jūs turėjot aiškiai suformuluoti, kaip už ar prieš. Aš suprantu, kad dabar yra kalbama, bent taip užsirašė, prieš Prezidento veto arba už Prezidento veto. Iš esmės mes turėjome kalbėti apie pagrindinio komiteto išvadą. Bet kadangi taip užrašyta, tai aš kalbėsiu prieš Prezidento veto ir bandysiu argumentuoti.

Tai, kad imamas mokestis, aktualu jau nuo 1997 metų. Viso labo 10 metų jis jau yra imamas, ir apie tai niekas nekalbėjo, tiktai verslininkai prašė sukonkretinti, už ką jie turi mokėti. Bet niekada niekas nėra atsisakęs mokėti. Šis mokestis yra reikalingas, nes be pinigų nė vienas miestas dar nesugebėjo plėtotis. Pinigai yra reikalingi. Iš biudžeto tų pinigų niekas neduoda. Tai yra vienas būdas surinkti, kadangi plėtojant miestą reikia ir infrastruktūros. Prezidento atstovai kalbėjo, kad bus atskiras įstatymas. Ar jis bus, ar nebus, esmės nepakeis. (Balsai salėje) Aš žinau, kiek laiko dar galiu kalbėti. Esmė yra tokia, kad įstatymas yra parašytas, bet jis dabar guli stalčiuose ir, aišku, nepasirodys viešai. Išvada yra labai paprasta – leidžiam savivaldybėms šį dalyką daryti, ir aš pritariu mūsų priimtam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai teisingai suformulavote. Dabar bus nuomonė už, Seimo narys R.Palaitis. Prašau. Tuoj įjungsim.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kalbėsiu už komiteto išvadą. Kaip matau, ginčas jau nukrypo ne į Prezidento dekreto motyvus, bet nukrypo į esmę – reikalinga tokia rinkliava ar ne. Priešininkai išsakė nuomonę, kad tai gultų ant butų pirkėjų pečių, butai pabrangtų. Bet aš norėčiau jiems oponuoti. Jeigu aš, tarkim, pirkėjas, atsikeliu į naują daugiabučių namų kvartalą, pastatytą miesto pakraštyje, ir mano šeimoje gimsta vaikas, o dar geriau – du vaikai arba trys vaikai, tai nesant socialinės infrastruktūros, tarkim, vaikų darželio, ką aš turėsiu daryti? Aš turėsiu imti mašiną, per visas miesto automobilių spūstis aštuntą ryto važiuoti kur nors į centre jau seniai pastatytą darželį-lopšelį ir atiduoti savo vaikus. Tuo tarpu akivaizdu, kad tas darželis turėtų būti ten, kur tie vaikai gyvena.

Statytojai (vienas pastato vieną namą, kitas pastato kitą namą) nepajėgūs socialinei infrastruktūrai sukaupti lėšų. Mano supratimu, savivaldybė yra kaip tik ta vieta, kur tokios lėšos turėtų susikaupti. Sukaupusios rinkliavos pavidalu tokių lėšų, tame daugiabučių namų kvartale pastato darželį, ir visas gyvenimas vyksta tvarkingai. Kad būtų reglamentuotas šitas procesas įstatymu, jūsų žiniai, darbo grupė prie Ūkio ministerijos dirba pusantrų metų, o kur rezultatai? Rezultatai buvo žadami po pusmečio. Praėjo pusantrų metų, ir, mano žiniomis, statytojai pasipriešino, sako, mes nederinam tokio įstatymo projekto. Aišku, jų interesai yra palikti neapibrėžtą pilkąją zoną ir noriu – duodu, noriu – neduodu, arba „savanoriškais“ susitarimais tokią rinkliavą sumoku. O mes čia siūlom reglamentuoti įstatymais ir kitais teisės aktais, o kiti teisės aktai yra vietinės tarybos sprendimas. Nereikia visiškai nepasitikėti savivaldybių tarybomis. Jos tikrai atsakingai tokį teisės aktą sukurtų, jos juk dirba savo miestiečių labui. Ačiū.

Siūlau nepritarti Prezidento veto ir pritarti pagrindinio komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Priešinga nuomonė – gerbiamasis Seimo narys vicepirmininkas A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Šitoje painiavoje aš užsiregistravau kalbėti prieš Prezidento veto. Aš trumpai pasakysiu motyvus. Kiek aš čia girdėjau, supratau, kad Lietuvoje egzistuoja pats teisingiausias Seimas ir keli patys teisingiausi Seimo nariai. Patys blogiausi žmonės ir labiausiai nekvalifikuoti yra, pasirodo, pasak mūsų kai kurių Seimo narių, savivaldybių tarybose. Tokio jovalo kol kas aš dar nesu girdėjęs. Ką, mes šventieji, mažai klaidų čia pridarėme? Kiek Seimas yra pridaręs problemų! Štai čia mes viską nuspręsime: gatves asfaltuosime, šiukšles vešime, aš taip suprantu pagal kai kurių Seimo narių logiką. Čia mes ir vandenį tvarkysime. Pasirodo, viskas vyks čia. Savivaldybių Lietuvoje nėra ir nereikia. Labai gaila. Ir Prezidento patarėjai, šiuo atveju įsiveldami į šį ginčą, mano manymu, padarė klaidą. Žmonės, dirbantys savivaldybių tarybose, nėra blogesni. Jie tokie patys rinkti politikai. Tarp kitko, tai mūsų partijų nariai, valdantys miestus, ir kai jūs, gerbiamieji ekologai, kalbate, kai ponas B.Bradauskas sako, kad kažkas savivaldybėje yra blogai, tai aš klausiu: ponas Ričardas Malinauskas yra labai blogas meras? Ar savivaldybėse, kurių dauguma sudarytos socialdemokratų, yra vieni „žulikai“? Apie ką jūs, kolegos, kalbate?

Tarp kitko, aš galiu tik priminti tai, ką sakė H.Žukauskas. Šitas mokestis nereglamentuotas ir nesureguliuotas įstatymu. Jis buvo jau 10 metų. Tai buvo bandymas sunorminti visą šitą procesą, ir nieko daugiau. Jeigu mes nepasitikime savivalda, tada reikia atsisakyti ir vietinės rinkliavos, ko gero, reikėtų atsisakyti ir savivaldybių tarybų. Tada liksime mes čia vieninteliai patys protingiausi, na, dar S.Daukanto aikštėje būtų Prezidento patarėjai. Bus visas valstybės valdymo komplektėlis.

Šiaip, manau, šiuo sprendimu verslas padarė lobistinį spaudimą, mano manymu, pats sau padarė žalos. Mūsų didiesiems plėtros specialistams ir tų įmonių savininkams reikėtų truputį patylėti ir šis įstatymas būtų priimtas teisingai ir gerai veiktų. Deja, matau, to nebus. Bet (…) tas pats didysis verslas.

 

Seimo posėdis Nr.328 (2007-09-18, vakarinis)

Vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2458 (pateikimas)

 Dabar svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 11 klausimą. Dar vienas Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas – Vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2458. Pateikimo stadija. Kviečiu vidaus reikalų ministrą R.Šukį į tribūną pristatyti projektą. Prašom.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Norėčiau trumpai pristatyti Vyriausybės teikiamą Vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio pataisą. Šis dabartinės redakcijos straipsnis reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo vienkartine pinigine išmoka tvarką, sąlygas ir vienkartinės piniginės išmokos dydį. Šis reglamentavimas skiriasi nuo egzistuojančio reglamentavimo, nustatyto Specialiųjų tyrimų tarnybos statutiniams pareigūnams, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pareigūnams, nes yra ir skirtinga skatinimo tvarka, ir, svarbiausia, skirtingas dydis.

Dabar egzistuojanti tvarka numato, kad vidaus tarnybos pareigūnas vieną kartą per metus kaip piniginę išmoką gali gauti ne daugiau kaip penkių minimalių gyvenimo lygių išmoką, o tai yra 650 litų. Mūsų siūlymo esmė – suvienodinti skatinimo tvarką, sąlygas ir dydį ir siūlomame projekte nustatyti, kad galima skatinti ne didesne kaip pareigūno pareiginės algos dydžio vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia yra pasiūlymo esmė. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti.

R.ŠUKYS. Vyriausybė projektui yra pritarusi, yra suderinti piniginiai klausimai.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kolega Karosai, neblaškykite ministro dėmesio, nes kiti Seimo nariai yra užsiregistravę ir pageidauja klausti. Kolega B.Pauža, po to – P.Auštrevičius.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad šitų nuostatų, kurias jūs pristatėte, įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus ir neleis jų sutaupyti. Sakykite, ar tos išmokos bus mokamos tik sumažėjus jų gavėjų skaičiui? Iš kur tos lėšos bus, aš nelabai suprantu. Ačiū.

R.ŠUKYS. Kaip ir dabar, iš sutaupytų lėšų, nes ir valstybės tarnautojams specialiai skatinti nėra numatoma lėšų. Jeigu darbo užmokesčio fondas sutaupomas, tada galima skatinti, jeigu nėra sutaupoma, nėra sutaupyto darbo užmokesčio fondo, tai nei valstybės tarnautojams, nei pareigūnams negalima. Bet kai yra situacija, kad valstybės tarnyboje apskritai ir mano minėtuose institucijose, kur galima mokėti vieno pareiginio darbo užmokesčio dydžio premiją, paskatinimą, o šiuo atveju čia galima tiktai 650 Lt, tai yra akivaizdi nelygybė ir netolygus reglamentavimas. Manau, sąlygos turi būti vienodos.

Dėl to, kad nepareikalaus lėšų. Tai taip ir bus, nes tai yra mokama iš sutaupytų lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Matyt, reikėtų sveikinti nediskriminacinį požiūrį į mūsų valstybės pareigūnus. Tai teisingas sprendimas, kad mes naikiname tokią iki šiol galiojusią diskriminacinę nuostatą. Ko gero, jinai galiojo netrumpą laiko tarpą. Tačiau kokį skaičių pareigūnų apimtų šis sprendimas, kiek papildomai pareigūnų galėtų tikėtis, aš įsivaizduoju, už ypatingus veiklos rezultatus arba vienos ar kitos užduoties atlikimą? Ačiū.

R.ŠUKYS. Tai liestų praktiškai visus, kurių veiklą ir darbą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Tokių dirbančių vidaus reikalų sistemoje, nes tai liestų tiktai tarnaujančius pagal Vidaus tarnybos statutą, yra apie 25 tūkst., bet nebūtinai visus, nes jeigu asignavimų valdytojas… nes atskirai yra Policijos departamentas, atskirai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Sienos apsaugos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas ir Viešojo saugumo tarnyba. Jeigu nesutaupoma, lėšų, jų nėra, o tai paprastai sutaupoma, deja, dėl pareigūnų trūkumo arba dėl kitų objektyvių priežasčių, tai šiuo atveju teoriškai gali paliesti visą mano minėtą skaičių.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, ar sutiktumėte, kad Lietuvoje egzistuoja tokia problema, jog ne visai lojaliam pareigūnui, kad ir už gerus darbo nuopelnus ar pasiekimus, vis dėlto tas skatinimas gali būti neskiriamas? Ar jūs sutinkate, kad tokia problema yra, nes aš pats susidūriau su tam tikrais pareigūnais, kurie sako, kad tokių paskatinimų jie paprasčiausiai negauna dėl to, kad atvirai pasako savo nuomonę. Ar vis dėlto nebūtų geriau, kad tokių skatinimų būtų mažiau, kad tiesiog būtų siekiama sparčiau didinti pareigūnų atlyginimus?

R.ŠUKYS. Jūs iškėlėte teisingą problemą. Tai priklauso nuo daugelio tokių subjektyvių, o kartais ir negatyvių faktorių, nuo kolektyvo mikroklimato, nuo vadovo santykio su kolektyvu. Bet tam policijoje ar kitose įstaigose yra psichologų tarnybos, yra daromi nuolatiniai psichologiniai kolektyvo vertinimai, yra vertinamas vadovų santykis. Tokiu būdu siekiama išvengti tokių subjektyvumų arba kokių nors persekiojimų. Aišku, vienetinių atvejų, kaip jūs minėjote, sistemoje gali būti. To išvengti vargu ar pavyktų, nesvarbu, ar kalbama apie pareigūnus, ar apskritai apie valstybės tarnybą. Bet šiandien kitose institucijose ir apskritai valstybės tarnyboje egzistuoja nuostata dėl galimybės skatinti vieno pareiginio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Tai mes iš tiesų spręsti kitaip – kad būtų panaikinta – nesiūlome. Siūlome bent jau suvienodinti pareigūnams tą situaciją.

 

Seimo posėdis Nr.329 (2007-09-20, rytinis)

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2302. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2303. Prezidento rinkimų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2304. Seimo rinkimų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2305 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, paskutiniu metu mes nieko nedarėme, kaip tik uždraudėme balsavimą paštu, tuoj uždrausime reklamą televizijoj, jau nekabiname plakatų ten, kur norime, koncertų nebėra ir t. t. Buvo dar viena forma – pagal gautus sąrašus siųsti laiškus ir t. t. Sakykite, ar pagrindinė priežastis yra neagituoti, ar pagrindinė priežastis yra klausimas dėl duomenų apsaugos? Ar jums neatrodo, kad tai yra ta paskutinė šaka, ant kurios sėdime? Na, greitai neliks jokių agitacijos formų, tai kaip tada žmonės rinks, neaišku? Kokios pagrindinės priežastys, dėl ko jūs norite uždrausti, kad šitų sąrašų negautų agitatoriai arba partijos? Ačiū.

E.ŽAKARIS. Ačiū už klausimą. Pagrindinė priežastis, be abejo, būtų duomenų apsauga. Antroji priežastis – dėl informacijos klaidinimo. Aš manau, tikrai tai nėra pagrindinė agitacijos priemonė. Žmonės, manyčiau, renkasi ir turėtų rinktis, už ką balsuoti, atsižvelgdami į darbus. Be to, yra galimybė kiekvienam organizuoti įvairiausius susitikimus, dalyvauti renginiuose. Be to, tikriausiai nebus uždraustos ir žiniasklaidoje įvairios diskusijos. Taigi tų formų yra labai daug, o bandyti pasislėpti po kokio nors žinomo žmogaus ar žinomo partijos lyderio, sakykime, po jo sparneliu ar už nugaros, pasiremti jo vardu, kad už tave balsuotų, aš manau, nėra visai sąžininga.

S.LAPĖNAS (LCSF). Iš tiesų, gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateiktuose įstatymų projektuose galima įžvelgti keistų minčių. Manyčiau, jeigu jau jūs kalbate apie tai, kad partijoms reikėtų uždrausti gauti šiuos sąrašus, tai gal reikėtų kartu siūlyti uždrausti partijoms naudotis ir telefonų knygomis. Nes, visiškai nepriklausomai nuo to, ar uždrausite, ar neuždrausite, na, telefonų knygos tampa viešu šaltiniu, kur galima ir pagal teritoriją, ir pagal įmones surasti pageidaujamus žmones, kuriems galima siųsti informaciją. Kokia bus nauda visų šitų jūsų siūlymų?

E.ŽAKARIS. Ačiū už klausimą. Be abejo, aš ir pats tą pabrėžiau, kad yra galimybė gauti dalinį rinkėjų sąrašą netgi esant šitam draudimui. Aš asmeniškai būčiau už visišką uždraudimą, bet, be abejo, tai bus svarstoma komitetuose ir dar bus galima teikti siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Remeika. Ruošiasi kolegė V.Baltraitienė.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad draudimas gauti sąrašus neišsprendžia šitos problemos, jūsų deklaruojamos ir mūsų visų galbūt keliamos problemos, kad žmogaus asmeniniai duomenys, žmogaus privatumas nėra apsaugotas? Ar jums neatrodo, kad galbūt reikėtų drausti ne sąrašus gauti, o tuos sąrašus naudoti tai rinkodarai, sakykime, arba politiniams pardavimams? Gal taip būtų geriau?

R.REMEIKA. Iš tikrųjų norėčiau pasveikinti, kad prasidėjo šios iniciatyvos siekiant apsaugoti žmogaus privatumą. Bet manau, kad tam tikri projektai, kurie šiuo metu teikiami (šiandien paketas įstatymų bus teikiamas pono V.Muntiano, ten irgi yra tam tikri susiję dalykai), rodo, jog ši problema ne taip sprendžiama.

Uždraudę gauti sąrašus, problemos neišspręsime. Yra nelegalus būdas gauti sąrašus, yra telefonų knygos, yra įvairūs registrai, viešai pasiekiami, ir taip toliau. Žmogus, asmuo, vis tiek nebus apsaugotas nuo asmeninio priėjimo prie jo. Jis vis tiek gaus tuos laiškus.

Todėl siūlau šiam projektui nepritarti, rimtai padirbėti ir galbūt apskritai apsaugoti žmogų nuo politinės rinkodaros, kad jis negalėtų gauti, kad tai būtų uždrausta. Kas dabar yra komercijos tikslams irgi draudžiama. Siūlau balsuoti prieš ir atmesti.

Vyriausybės valanda

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis premjere, pastaruoju metu vis guodžiatės, kad šiemet skirti lėšų jokioms reikmėms, kad ir kokios svarbios jos būtų, nėra galimybės. Tačiau kelia nerimą informacija apie jūsų lengva ranka skirstomas rezervo lėšas. Gal dabar atskleisite festivalio Norviliškėse, kurį sunkiai būtų galima įvardyti kaip ypač svarbų, finansavimo uždangą? Jam iš valstybės rezervo skirta beveik 700 tūkst. litų. Tai milžiniška suma, palyginti su kitų, net nacionalinių, renginių finansavimu, o ką jau kalbėti apie regioninius kultūros ir meno projektus, kuriems finansuoti skiriama 1–2 tūkst. litų. Gal Vyriausybė galėtų atskleisti minėto renginio sąmatą ir pateikti visuomenei lėšų panaudojimo ataskaitą, ar tai nėra valstybės lėšų švaistymas ir ar tarp festivalio organizatorių nėra socialdemokratams artimų asmenų? Kodėl šis festivalis nefinansuotas iš Kultūros fondo ar kitų programų, kaip visi kiti kultūriniai projektai, parengti paprastų mirtingųjų? Dėkui.

G.KIRKILAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, įsiklausykite į mano žodžius. Aš nesiskundžiu, kad trūksta lėšų. Nesiskundžiu. Aš kaip tik manau, kad šalies ekonomika ir biudžetas didėja gana greitai ir šių metų, t. y., atsiprašau, 2008 m., biudžetas bus daug didesnis, palyginti su prieš keletą metų. Klausimas ne tas. Klausimas tas, kad mes taip subalansuotume biudžetą ir laikytumės tokių kriterijų, kuriuos vykdydami galėtume prisijungti prie euro ir stabilizuoti mūsų finansų rinką. Ne tik euras čia svarbu, svarbu ir kiti dalykai.

Dabar konkrečiai dėl… Todėl čia negalima dėl to skųstis, bet, aišku, Seimo narių pageidavimai pavasario sesijos pabaigoje buvo tokie dideli, kad, aišku, joks biudžetas, net ir keliolikos milijardų, negali ištverti. Tai yra kitas klausimas.

Dėl Norviliškių. Iš tikrųjų mes skyrėme ne 700 tūkst., o 100 tūkstančių. Jis buvo finansuotas iš keleto šaltinių. Aš manau, kad tai taip pat labai svarbus kultūros renginys, ir ne tik kultūros. Aš manau, kad į jį teigiamai sureagavo, kiek aš žinau, ir mūsų kaimyninė šalis – Baltarusija, aktyviai dalyvavo jos jaunimas, todėl tai yra vienas iš renginių, kurie reikalingi. Taigi čia tikrai ne 700 tūkst., jeigu jūs kalbate apie rezervą, o viso labo septynis kartus mažiau – 100 tūkstančių.

J.JUČAS. Aš galėčiau papildyti, premjere, jeigu galima. Tai nebuvo prioritetinis Kultūros ministerijos renginys, tačiau Seimo Užsienio reikalų komitetas, jau formuojant biudžetą, į Kultūros ministerijos biudžetą buvo pervedęs 300 tūkstančių būtent šiam renginiui. Tai, sakyčiau, galbūt daugiau Užsienio reikalų komiteto ir srities renginys. Mes tiesiog įvykdėme – paskelbėme konkursą tai sumai, kurį laimėjo renginio rėmėjai.

Dėl Kultūros ministerijos pozicijos. Jeigu toks apsisprendimas tiek Seimo, tiek mūsų Užsienio reikalų ministerijos, galų gale užsienio politikos, tai mes paprasčiausiai nesipriešinome. Kita vertus, ateityje turbūt reikėtų atidžiau į tai pažiūrėti, nes, be abejo, kalbant apie kitus renginius, buvo šiek tiek iškreipta rinka. Toks mano požiūris, tačiau bendras požiūris buvo kitas. Tik tiek galiu pasakyti.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš norėčiau kreiptis į kultūros ministrą ir premjerą. Gerbiamasis ministre, spalio 16 d. Lietuvos valstybė pirmą kartą minės Mažosios Lietuvos genocido dieną. Prisiminsime su vadinamuoju išvadavimu susijusias civilių gyventojų žudynes. Norėčiau paklausti. Kaip atsitiko, kad tose vietose, kuriose 1944 m. spalio mėnesį tarybinė armija įsiveržė į Mažąją Lietuvą, kirto Klaipėdos–Karaliaučiaus magistralę, tuo metu Memelio–Karaliaučiaus magistralę, ir iš pabūklų, minosvaidžių ir kulkosvaidžių, sušaudė besitraukiančias gyventojų kolonas, kaip tik spalio 16 d. išvakarėse atsirado restauruotas paminklas taip vadinamiesiems vaduotojams? Kaip tai susiję su Mažosios Lietuvos genocido dienos minėjimu? Jeigu leisite, aš pacituosiu dalį užrašo originalo kalba: „Memorial otrestovriravonij na sredstvach Pravitelstva Litovskoj Respubliki i Posolstva Rosiskoj Federaciji v Litve 2007 godu“. Atsiprašau, retai vartoju tą kalbą, todėl galbūt neaiškiai perskaičiau. Dėkoju.

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Visą informaciją, kuri yra smulki, aš pabandysiu pateikti per savaitę, nes turbūt čia yra ir sutarties, išminties klausimas. Kokių nors nevisiškai teisingų dalykų nenorėčiau sakyti čia, Seimo salėje, gerbdamas visus Seimo narius, jus taip pat, kad nesuklysčiau. Pabandžiau susisiekti su Paveldo departamento vadovu ir pavaduotoju, tačiau nesusiskambinau, netiksliai pasakyti tikrai nenorėčiau. Aš atsakysiu raštu.

 

Seimo posėdis Nr.330 (2007-09-20, vakarinis)

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2409. Žemės įstatymo 7, 10, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2410 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas pranešėjui. Aš truputį bijau, nors iš esmės tiesa, šitie įstatymai reikalingi, reikalingos pataisos, bet šiek tiek bijau, kad, kaip jūs įvardijote, būtų galima privatizuoti nekilnojamąjį turtą, kad į šitą sąvoką vėl nepatektų tokie įrenginiai kaip šaligatviai, tvoros, slėptuvės ir taip toliau. Dėl ko aš taip kalbu? Dėl to, kad tai yra labai populiarūs objektai. Juos privatizavus paprastai šalia jų neatsiranda žemės sklypų arba, sakysim, pagal detalųJĮ projektavimą jau parengtų detaliųJŲ planų. Kitaip sakant, nusipirkus tokį objektą paskui prie jo gali apsibrėžti nemažą žemės sklypą, pakeisti paskirtį arba net nekeičiant paskirties suprojektuoti daugiaaukštį namą, ir tada išeina taip, kaip pas mus Lietuvoje visą laiką išeina: aš nusipirkau sklypą, man niekas nieko nesakė, aš pasistačiau didelį namą ir dabar visiems bus labai gerai, o kieno tai yra problemos, tegu jie ir sprendžia. Ar jums neatrodo, kad šiuo atveju reikėtų labai sukonkretinti ir pardavinėti objektus tik jau parengus detalųjį planą, ką aš pasiūliau lydimajam įstatymui?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Žukauskai, jau laiką viršijote.

H.ŽUKAUSKAS. Man atrodo, kad tą būtų galima sukonkretinti ir pačiame Privatizavimo įstatyme, ir tada tas, kuris pirktų, žinotų, ką perka, ir žinotų, ką jis gali padaryti, ko negali. Ačiū.

V.NAUDUŽAS. Įstatymo projekte, gerbiamasis Seimo nary, yra numatyta nemažai saugiklių. Jūsų pasiūlymas yra įdomus ir, aš manau, svarstytinas Seimo komiteto darbo metu. Ačiū.

Transporto lengvatų įstatymo 1, 2, 3, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2377 (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis ministre, pagal dabar galiojančią tvarką studentai gali važinėti mokslo metais. Čia jūs įtraukiate, kad galėtų važinėti ir ne mokslo metu. Bet mano klausimas yra toks: ar tarptautiniai studentų pažymėjimai galios šiuo atveju, ar ne? Nes iki šios dienos jie negaliojo, sakykime.

A.BUTKEVIČIUS. Tvarką, kurių aukštųjų mokyklų studentams galioja, nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Kaip tik šiame įstatyme yra numatyta, jeigu Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatuose yra numatyta tvarka, tai tada ir galioja.

R.REMEIKA. Ar galima patikslinti?

PIRMININKAS. Prašau.

R.REMEIKA. Turbūt ne taip suformulavau klausimą. Jeigu studentas važiuoja su studento pažymėjimu, išduotu Lietuvos Respublikos studento pažymėjimu, ta tvarka galioja, bet jeigu jis išsiima tokį pat, tik tarptautinį studento pažymėjimą, jam negalioja važiavimas.

A.BUTKEVIČIUS. Kur jis jį išsiima? Lietuvoje?

R.REMEIKA. Lietuvoje.

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu Lietuvoje jam išduotas studento pažymėjimas, turi galioti, taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis. Prašau.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Bet, pratęsiant tą patį klausimą, yra problema dėl kitų valstybių studentų, atvykusių, pavyzdžiui, turistauti į Lietuvą. Ar kitų valstybių studentai, tarkim, Europos Sąjungos šalių studentai, su savo studento pažymėjimais gali Lietuvoje pirkti bilietą su nuolaida? Lietuvos studentai su mūsų studentų pažymėjimais kitose Europos Sąjungos šalyse, daugelyje šalių, bilietą su nuolaida pirkti gali, o užsieniečiai studentai iki šiol Lietuvoje nuolaidos negalėjo gauti. Ar tai yra koreguojama?

A.BUTKEVIČIUS. Matot, tai ne šio įstatymo prerogatyva. Čia yra Švietimo ir mokslo ministerijos. Mes tik teikėm tas pataisas, kurios yra numatytos dėl lengvatų suteikimo studentams. Jeigu Švietimo ir mokslo ministerija savo įstatymuose pakoreguos, kad lengvatos yra suteikiamos ir studentams kitų aukštųjų mokyklų, kurios yra įregistruotos užsienyje, tada galios.

 

Seimo posėdis Nr.332 (2007-09-25, vakarinis)

Civilinio kodekso 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2389 (pateikimas)

 Darbotvarkės 2-9 klausimas – Civilinio kodekso 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2389. Teikia Seimo narių grupė. Pranešėjas – S.Lapėnas. Kviečiu į tribūną S.Lapėną.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Civilinio kodekso 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės įstatymo projektą, jo rengimą inicijavo Lietuvos turizmo asociacija bei Lietuvos viešbučių, restoranų asociacija. Kadangi tai susiję su verslo klausimais ir jo plėtra Lietuvoje, todėl šį klausimą ėmėsi nagrinėti Verslo užimtumo komisija, kurią, kaip žinote, sudaro beveik kiekvienos frakcijos deleguoti Seimo nariai. Bendru sutarimu buvo prieita prie išvados teikti šį įstatymo projektą, kuriame tiksliau diferencijuojama atsakomybė už tarpusavio įsipareigojimų nevykdymą tiek iš kelionių organizatoriaus pusės, tiek iš vartotojų pusės, taip pat apribotos ribos atlyginant žalą konkrečiam vartotojui, kuris naudojasi viešbučio paslaugomis. Tiek būtų trumpai. Brangindamas jūsų laiką tikiuosi konkrečių klausimų.

PIRMININKAS. Klausti nori 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis kolega, man susidarė toks įspūdis vartant šį teikiamą projektą, kad perkeliant šią direktyvą pralaimi turistas, jeigu taip galima pasakyti. Ar tai neatsitiko dėl to, kaip jūs ir minėjote, kad šitą įstatymą inicijavo minėtos asociacijos, turiu galvoje Turizmo ir Viešbučių ir restoranų asociacijos. Tai viena pusė klausimo. Antra pusė klausimo būtų, jūs turbūt matėte Europos teisės departamento pastabas ir Seimo Teisės departamento pastabas, kad tos nuostatos iš direktyvos yra dar ir ne visos perkeltos, matyt, jas reikės papildyti. Ačiū.

S.LAPĖNAS. Dėkoju už jūsų pastabas. Iš tiesų perskaičius Teisės departamento išvadą susidarė toks vaizdas, kad Verslo užimtumo komisija užsiėmė nereikalingu Sizifo darbu, tikrai neduosiančiu kokio nors rezultato. Šiuo atveju aš vis dėlto esu linkęs su kolega S.Pečeliūnu (gaila, nėra salėje) sutikti, kad Teisės departamentas, kartais viršydamas savo kompetencijos ribas, yra linkęs vienaip ar kitaip vertinti Seimo narių iniciatyvas, iš anksto nuteikdamas neigiamam sprendimui. Konkrečiai dėl to, ar yra bent kiek ribojamos turistų teisės, galiu pasakyti tiek. Kalbant apie atsakomybę dėl neįvykusios kelionės, mes aiškiau įvardijame tuos atvejus, kai tokia atsakomybė iškyla vienai arba kitai pusei. Šiuo atveju turistas tikrai nenukenčia, nes jeigu mes palyginsime su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tai turistas turi galimybę pasinaudoti draudiminėm paslaugom, apdrausti savo riziką, kai jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų išvykti į kokią nors kelionę. Šiuo atveju, na, bendra kelionės vertė gali pabrangti daugiausia kokiais 3 ar 5%, bet tokia draudimo galimybė yra taikoma visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Lietuvą, kur, neįvykus kelionei, turizmo organizatorius turi iš esmės padengti visus neįvykusios kelionės kaštus, o tie kaštai būna ne tokie ir maži.

Kalbant apie prarastą turtą, teisingai, Paryžiaus direktyva numato minimalią atsakomybės sumą, kurią už prarastą turtą turistui turi kompensuoti viešbutis. Tačiau, kalbant apie šią minimalią sumą, niekas jos ir nekvestionuoja, kalbama apie tai, kad kitos turizmo paslaugas teikiančios bendrovės, kompensuodamos už turtą, kitose Europos Sąjungos šalyse turi apribotą maksimalią sumą. Tarkime, aš negaliu, remdamasis vien tik liudininkų parodymais, reikalauti iš Lietuvos viešbučio, kad jis man atlygintų 100 tūkst. ar 200 tūkst. litų žalą už tariamai prarastus „Rolex“ laikrodžius ar kokius piniginius indėlius. Šiuo atveju ta atsakomybė taip pat turi būti pamatuota. Aš sutinku, kad 12 tūkst. litų suma gali kelti dvejonių. Svarstymo metu tikrai būtų galima surasti bendrą sprendimą.

PIRMININKAS. Klausia D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų, gerbiamasis pranešėjau, man kelia nuostabą toks Turizmo ir Viešbučių asociacijų prašymas. Tarp Seimo narių atsiranda gynėjų, ir man tai kelia daug abejonių. Aš savo gyvenime nesusidūriau su tokiais pavyzdžiais, kad kenčia turizmo firmos, bet yra daugybė pavyzdžių, kad kenčia kaip tik turistai. Ar jūs nemanote, kad šiuo atveju Teisės departamentas vis dėlto yra teisus, įrašydamas šią pastabą? Aš, ko gero, sutinku su kolegos B.Paužos pastabomis.

S.LAPĖNAS. Kadangi jūs nepateikėte jokio konkretaus vertinimo, tai aš tik galiu su jumis sutikti, kad kiekvienas, išsakydamas vertinimus, remiasi savo patirtimi. Jūsų karti patirtis šiuo atveju jums leidžia dvejoti šiuo įstatymo projektu, todėl aš kviesčiau prisidėti prie įstatymo svarstymo. Galbūt tas dvejones mes galėtume išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Klausia ponia M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs, teikdamas šį įstatymą, neįžiūrite lobistinio elemento? Ar pas mus šiuo metu egzistuoja tų asmenų, kurie kartais dėl kokios nors priežasties atsisako kelionės, t. y. šiuo metu negali vykti, draudimas? Šiuo metu.

S.LAPĖNAS. Na, šiuo metu kalbama apie tai, kad, jeigu mes padarytume šias Civilinio kodekso pataisas, tada būtų galima kalbėti, kad žmogui, negalinčiam įvykdyti savo įsipareigojimų kelionių organizatoriui, nes, tarkime, buvo užsakyti viešbučiai, sumokėta už išankstinius bilietus, buvo užsakytos vizos, šių patirtų kaštų nereikėtų pačiam atlyginti, o tai atlygintų draudimo bendrovė, kuri teikia atitinkamas paslaugas.

Dabar dėl atlyginimo už prarastą turtą mes remiamės ta patirtimi, kad Europos Sąjungos valstybėse tokie apribojimai yra, nekvestionuodami žemiausios ribos, kuri buvo įvardyta Paryžiaus konvencijoje. Taigi dėl to mes suteikiame daugiau aiškumo ir sudarome galimybę mūsų turizmą organizuojančioms bendrovėms tas keliones organizuoti lygiaverčiais pagrindais. Mielieji, mes galime teigti, kad tai lobizmas, kad tai diskriminacinės sąlygos vartotojams ar dar kokių nors epitetų surasti, tačiau iš esmės nenustebkime, kad, laikydamiesi tos nuostatos, mes prarasime Lietuvos kelionių organizatorius, kurie tikrai nesiims tos rizikos, ir keliones pirksime ne iš Lietuvos firmų, o iš užsienio kompanijų, kurios jau vadovausis savo šalies steigėjos teisės aktais.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ką gi, nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po pateikimo siūlyčiau pritarti Seimo narių grupės iš Verslo ir užimtumo komisijos pasiūlymams, nes problemų tikrai yra. Aš manau, kad svarstymo metu įsikiš ir vartotojų asociacijos, ir mes rasime protingą balansą. Sutikdama su Teisės departamento išvadomis vis dėlto manau, kad toks svarstymas yra būtinas. Prašyčiau po pateikimo pritarti, o paskui tobulinti.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pataisos yra gana kontroversiškos. Tą nurodo net Teisės departamentas, kuris, galiu pasakyti, iki šiol dažnai tokių dalykų nepastebėdavo, kai tai būdavo susiję su stambesniojo kapitalo interesais. Vadinasi, šis prieštaravimas yra gana ryškus, krenta į akis ir, aš manau, yra labai taisytinas.

Antra vertus, dabar apie draudiminius dalykus. Mes žinome, kad jeigu tu apdrausi tokią kelionės riziką ir kas nors atsitiks, ir paskui už tave mokės draudimas, tai jau antrą kartą draudimas iš tavęs taip lups, kad tu turbūt iš viso nenorėsi vykti į jokias turistines keliones.

Aš manau, kad reikėtų dar iki patekimo į Seimą rimtai padirbėti su šiuo įstatymu, reikia vartotojų asociacijų informacijos, o po to mes jau galėtume pradėti šio įstatymo projekto svarstymą Seime.

PIRMININKAS. Ką gi, sutarimo nėra, teks balsuoti. Prašom registruotis. Registracija prasidėjo.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Balsuojame dėl pritarimo įstatymui po pateikimo. Balsuojame.

Už – 24, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis… Taip, prašom. Ponas S.Lapėnas dar ko nors norėjo? Prašom.

S.LAPĖNAS. Matydamas darbotvarkėje numatomą komitetą ir neprieštaraudamas tam, kad turėtų užsiimti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, siūlyčiau, kad vis dėlto būtų ir Ekonomikos komitetas, nes kalbama apie tai, ar bus Lietuvoje tokių subjektų.

PIRMININKAS. Gerai. Ar jūsų siūlymas reiškia, kad siūloma pagrindinį komitetą skirti Ekonomikos komitetą, o papildomą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą?

S.LAPĖNAS. Ne, papildomas Ekonomikos.

PIRMININKAS. Supratau, papildomas, teisingai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papilomas – Ekonomikos komitetas bei Verslo ir užimtumo komisija. Ar nereikia? (Balsas salėje) Ir Verslo ir užimtumo komisija. Smulkaus, atsiprašau, Smulkaus ir vidutinio verslo komisija, taip. Labai atsiprašau. Numatoma svarstyti gruodžio 4 dieną.

 

Seimo posėdis Nr.333 (2007-09-27, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti D.Gasiūnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr.XP-2515 (svarstymas ir priėmimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mielieji kolegos, gerbiamoji pretendente, mūsų frakcija taip pat buvo susitikusi su kandidate teisėja D.Gasiūniene. Įdomus, geras pokalbis buvo, į abejones buvo atvirai ir tiesiai atsakyta ir mūsų frakcijai apsispręsti nebuvo sudėtinga. Mes palaikome šitą kandidatūrą, linkime sėkmės darbe ir manome, kad jinai sėkmingai susitvarkys su atsakingomis pareigomis. Sėkmės! Ačiū.

Pilietybės įstatymo 1, 9, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 26, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo, 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2501. Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2502 (pateikimas)

 Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-8a klausimas – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo… (Balsai salėje) Prašau? Viskas, nutarimas priimtas. Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2501. Pranešėjas – viceministras Regimantas Čiupaila. Pateikimas. Kartu pristatysite ir 1-8b klausimą, taip?

R.ČIUPAILA. Laba diena, Seimo nariai. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo kai kurie straipsniai ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybę gali įgyti Pilietybės įstatyme nurodyti asmenys, kurie turi kitos valstybės pilietybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai. Taip pat Pilietybės įstatymo nuostata, susijusi su repatriacijos sąvoka, jos taikymu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi nuo 2006 m. lapkričio 16 d. įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, Pilietybės įstatymo straipsniai ar jų dalys, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi. Tai yra pagal juos negali būti sprendžiamas asmenų, kurie yra kitos valstybės piliečiai, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Pilietybės įstatymo 1, 9, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 26, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo, 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektą. Pabrėšiu, kad projektas parengtas siekiant įtvirtinti tik labiausiai neatidėliotinus galiojančio Pilietybės įstatymo pakeitimus ir užtikrinti atitinkamų šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.

Projektu yra siekiama, vadovaujantis Konstitucijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo gimimu principu ir sprendžiant mišriose šeimose vaiko gimimo atveju, tėvams turint ne tą pačią pilietybę, gimusių vaikų ar vaikų, neatsižvelgiant į vaiko ir tėvų valią, gimimu pagal žemės principą įgijusių kitos valstybės pilietybę, problemą, nustatyti, kad vaikas, gimimu įgijęs ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės pilietybę, yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. gali turėti daugiau nei vieną pilietybę. Tai ypač aktualu mišrioms šeimoms, mišriose šeimose gimusiems vaikams, taip pat kai kuriose šalyse: JAV, Airijoje.

Kita problema, sprendžiama šiuo projektu. Atsižvelgiant į tai, kad iširus Sovietų Sąjungos valstybei dauguma jos teritorijų vietoje buvusių socialistinių respublikų atsikūrusių nepriklausomų valstybių savo pilietybės įstatymuose numatė, kad piliečiais gali tapti visi jos teritorijoje gyvenę asmenys dažnai automatiškai, pagal registruotą gyvenamąją vietą toje valstybėje. Ir į tai, kad asmuo galėjo tapti tos valstybės piliečiu neišreiškęs savo valios, nebuvo kreipiama dėmesio. Taigi projekte siūloma tvirtinti, kad pilietybės įgijimo pripažinimas negaliojančiu netaikomas, jeigu asmuo nepareiškė valios tapti kitos valstybės piliečiu, nesinaudojo tos valstybės piliečio teisėmis ir pareigomis. Pavyzdžiui, be vizos važiavo į tą šalį, ir jam nėra išduotas kitos valstybės pilietybę patvirtinantis dokumentas.

Be to, Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įgijo užsienio valstybės pilietybę nuo 2003 m. sausio 1 d., tai yra nuo naujo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2006 m. lapkričio 16 d., taigi iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, ir atitiko Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, įgijus kitos valstybės pilietybę, netaikomas. Jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad apskritai negali būti kvestionuojama asmenų, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, yra Lietuvos Respublikos piliečiai pagal atitinkamus net ir antikonstituciniais pripažintus Pilietybės įstatymo straipsnius, turima Lietuvos Respublikos pilietybė. Tokių nuostatų siūlomame projekte nėra.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas nurodė, jog Pilietybės įstatymas yra labai prieštaringas, nenuoseklus, painus, jame yra daug nuostatų, kurios sunkiai dera viena su kita, o formuluotės kartais yra dviprasmiškos, todėl įstatymas taisytinas iš esmės. Šiuo projektu yra taisomos, kaip minėjau, tik pačios labiausiai neatidėliotinos problemos.

Iš esmės yra siūloma, kad kompleksinius Pilietybės įstatymo klausimus ateityje spręstų Lietuvos Respublikos Seimo iš visų suinteresuotų institucijų, konstitucinės teisės ekspertų, suinteresuotų nevalstybinių organizacijų, politinių partijų atstovų sudaryta darbo grupė, siekdama tinkamo, visų pripažįstamo kompromiso.

Kartu leiskite pateikti ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dar kartą priminsiu, kad 2006 m. lapkritį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostata, susijusi su repatriacijos sąvoka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokiu būdu ir šitas įstatymas taisytinas, atsižvelgiant į pačias labiausiai neatidėliotinas problemas, o kompleksiškai galėtų būti teikiamas kartu teikiant ir naująjį Pilietybės įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegos Seimo nariai. J.Veselka nori klausti, bet jo nėra. Kolega R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, iš tiesų, kaip ir minėjote, jūsų teikiamas įstatymo projektas toli gražu nesprendžia visų iškilusių problemų. Bet man toks įspūdis, kad jis kai ką dar labiau supainioja. Turiu galvoje papildomai siūlomą 9¹ straipsnį. Iš pažiūros lyg ir viskas gerai: jeigu vaikas, kurio tėvai ar vienas iš tėvų yra piliečiai, gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę ir yra ir Lietuvos Respublikos pilietis… Tačiau, man atrodo, įstatymuose, teisės aktuose svarbu ne tik tai, kokie žodžiai, bet ir kokia tvarka sudėliota, taip pat kas po ko. Ar jums neatrodo, kad, siūlydami taip pakeisti įstatymą, mes, valstybė, parodome, kad kitos valstybės valia yra svarbesnė už mūsų suverenios, nepriklausomos valstybės valią nustatyti, kas yra kas, kas yra mūsų valstybės piliečiai? Aš tik klausiu, ar ir jums taip atrodo, nes šiuo atveju mes besąlygiškai pripažįstame kitos valstybės primestą arba suteiktą pilietybę ir tik po to leidžiame būti ir Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu taip, man atrodo, šis pasiūlymas labai blogas ir žalingas. O kaip jums atrodo?

R.ČIUPAILA. Galbūt nevisiškai vienodai traktuojamas tekstas, kuris yra parašytas. Kiekvienas skaitydamas mato savaip. Problema, bandoma spręsti, jeigu aš gerai supratau, naujuoju 9¹ straipsniu, yra susijusi su tuo, kad kai kurios valstybės neturi pilietybės atsisakymo mechanizmo. Jeigu jos neturi pilietybės atsisakymo mechanizmo, automatiškai atsiranda dilema dėl dvigubos pilietybės. Jūs prisimenate, ką sako Konstitucijos 12.2 straipsnis? Yra aiškiai pasakyta, kad šita dilema galėtų būti sprendžiama įstatymo numatytais atvejais.

Žiūrėdami bent jau iš savo, Vyriausybės, pusės, žiūrėdami piliečių naudos ir platesnės gamos galių, teisinių galių, mes manome, kad ne taip svarbu kreipti dėmesį į kitą valstybę, kaip svarbu suteikti mūsų piliečiams galias net tokiu kazuistiniu atveju, kai dėl jų, tėvams Airijoje iš 4 metų 3 pragyvenus legaliai (kaip jūs patys suprantate, tokių žmonių šiandien Airijoje kiekvieną dieną daugėja), šita problema galėtų būti lengvai sprendžiama, nes vienintelis dokumentas, kurį Airijos Respublika gali išduoti žmogui kreipiantis dėl šito dalyko, yra Airijos piliečio pasas. Viskas. Jie negali išduoti jokių kitokių pažymų – nei atsisakymo, nei nieko, ir vaikas automatiškai įtraukiamas į šitą dilemą. Tai palengvintų spręsti kai kurias problemas mūsų piliečiams, o jau kaip ten kita valstybė… Pagal tarptautinę teisę kiekviena suvereni valstybė yra suvereni valstybė mes jai primesti negalime, tačiau, gyvendami tarptautinėje erdvėje, mes tuos principus savo piliečių labui turėtume derinti. 9¹ straipsniu mes ir stengiamės tai daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Klumbys. Klausimą nori papildyti R.Smetona.

R.SMETONA. Tik paklausti ir pakomentuoti. O kaip jūs vertinate kolegos S.Pečeliūno pasiūlymą dėl šitos vietos išbraukti tą ir kitaip traktuoti? Ar nebūtų daugiau naudos ir aiškiau?

R.ČIUPAILA. Kolega S.Pečeliūnas, kaip jūs žinote, siūlo šitą vietą išbraukti, o vietoj to į įstatymo 5 straipsnį įrašyti papildomas dalis, kurios kalbėtų apie savaiminį pilietybės netekimą. Bet tai neišsprendžia šitos problemos, nes apie vaiką, kuris gimė kitame krašte, informaciniais kanalais sužinome gerokai vėliau. Jis jau yra įgijęs kitą pilietybę, o šitos dar nesuspėjęs dėl įvairių kitų priežasčių. Tai vienas dalykas.

Kita vertus, aš turiu gana didelę pažymą, galėsiu ir jums, ir Seimui įteikti, kurioje yra konstatuojama, kad Seimo nario S.Pečeliūno teiginiai iš esmės prieštarauja Konstitucinio Teismo lapkričio 13 d. nutarime išdėstytiems teiginiams, kad tarptautinė teisė pripažįsta, jog kiekviena valstybė pati savo teisės aktais nustato, kas yra jos piliečiai, o jeigu taip yra, tai minėtais pasiūlymais mes siektume ignoruoti tas kitas valstybes, nes jos savo piliečiams irgi nustato tam tikras teises. Taigi geriau piliečių labui labiau derinti, negu bandyti prieštarauti ir Konstitucinio Teismo nutarimams, ir tam tikrai gyvenimo logikai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, šio įstatymo projekto 2 straipsniu jūs siūlote išbraukti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai valstybei. Šitos nuostatos neliks. Sakykite, kaip jūs paaiškintumėte šito siūlymo atitiktį Respublikos Konstitucijos 13 straipsniui, kuriame yra aiškiai parašyta, kad draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei? Yra tik viena vienintelė išlyga – jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip. Aš manau, kad tai yra Konstitucijos straipsnio pažeidimas.

R.ČIUPAILA. Aš turiu Konstituciją, taip pat ir 13 straipsnį su ta pačia fraze, kurią minėjote, „jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenustato kitaip“. Žinote, kad Konstitucija veikia vientisai, pati sau neprieštarauja. Vadinasi, jeigu yra pasakyta, kad tarptautinės sutartys, tai taip yra.

Ką galėčiau dėl to atsakyti? Pradėsiu nuo pabaigos.

Šita Pilietybės įstatymo norma išties nereguliuoja pilietybės santykių, vadinasi, jau vien dėl to ji neturėtų būti Pilietybės įstatyme. Yra kiti du Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie apie tai kalba: Baudžiamojo kodekso 9 straipsnis ir Baudžiamojo proceso kodekso 71 ir 71¹ straipsniai, kurie aiškiai nurodo, ką reiškia. Jeigu trumpinčiau visa tai, tai Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje pilietis gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teisimui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija, na, ir dar pagal Europos arešto orderį, kas irgi yra Europos Sąjungos teritorijos ribose. Bet tai yra remiantis tarptautinėmis sutartimis. Tik šitais atvejais ir tai, dar kartą pabrėšiu, ne pagal Pilietybės įstatymo normą, todėl…

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, priešingai nei kolega R.Smetona, aš labai gerai suprantu, kodėl šiame jūsų siūlomame įstatymo projekte atsirado 9¹ straipsnis. Tai ypač pravers mūsų emigrantams, tikiuosi, laikiniems, kurie gyvena šalyse, kuriose galioja ius soli, arba gimimo vietos teisė, o ne ius sangvini. Iš tikrųjų tai bus didelė parama Lietuvos piliečiams, gyvenantiems tiek mišriose, tiek ir nemišriose šeimose, kad jų vaikai išsaugotų Lietuvos pilietybę. Tačiau iš tiesų prieštaravimų tarp jūsų siūlomų straipsnių yra ir gali atsirasti. Ar jums neatrodo, kad prieštarauja ši mano paminėta nuostata pirmajam straipsniui, kuriame pasakyta, kad asmenys iki 1940 metų birželio 15 dienos turėję pilietybę, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, yra Lietuvos piliečiai, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Išeitų taip, kad mes skirtingai traktuojame žmones, kurie gims po šio įstatymo priėmimo, ir tuos žmones, kurie gimė iki mūsų įstatymo priėmimo. Aš manau, kad tai fundamentaliai supriešintų kai kuriais mūsų tautiečių grupes pagal aplinkybes, esančias įstatymo priėmimo metu, ir netgi pažeistų konstitucinį asmenų lygybės principą. Kaip jūs tai paaiškintumėte?

R.ČIUPAILA. Ne visai taip. Bent jau aš būčiau linkęs nesutikti. Iš esmės mes turėtume žiūrėti į pilietybės fenomeną, deja, bet trijų įstatymų lygmeniu ir jų galiojimų datų lygmeniu, kas ir išeina pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio mėn. du nutarimus, susijusius arba su Pilietybės įstatymu, arba jo įsigaliojimo įstatymu. Vienas dalykas yra 1991 metų įstatymas ir jo galiojimas iki 2002 metų gruodžio 31 dienos. Štai pagal tas normas, jeigu asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, ypač paminėtina 1994 metų sustiprinta pataisa, tokiu atveju jis automatiškai tos pilietybės neteks. Šis fenomenas buvo pastebėtas ir 2002 m. lapkričio mėnesį buvo priimtas naujas įstatymas, iš kurio nuo 2003 m. sausio 1 d. ši nuostata jau išnyko ir buvo galima rasti kitokių pagrindų. Tačiau didžiąją dalį tų naujų dalykų, tarkime taip, Konstitucinis Teismas ir pripažino antikonstituciniais remdamasis visų pirma Konstitucijos 12 straipsnio 1 dalimi. Dabar dėl to, ar yra, ar nėra šiokio tokio nelygumo tarp asmenų, sakyčiau, nėra visų pirma pačių asmenų valios. Tie asmenys, kurie yra iki 1940 metų buvę Lietuvos piliečiai arba lietuvių kilmės, taip pat su visa giminės seka, einančia po to, patys, kaip asmenys, arba yra, arba nėra pareiškę savo pilietinės valios. Kiekvienas iš mūsų čia, salėje, esančių prisimename, kai kiekvienas iš mūsų pareiškėme savo valią pasirašydami piliečio pasižadėjimą, norėdami būti Lietuvos Respublikos piliečiais. Tokią teisę turėjo visi, jie galėjo naudotis ir tam tikra prasme, jeigu žiūrėtume kompleksiškai į dabar veikiantį įstatymą, tokia teisė lietuvių kilmės asmenims arba minėtų datų ribose veikiantiems asmenims yra išlikusi. Tik klausimas toks, kokią pilietybę jie renkasi pirmiausia. Ar tą, kurią patys savo noru sau pasiskyrė, ar dėl objektyvių aplinkybių taip išėjo, ar ji yra jiems primetama? Čia yra esminis dalykas. Aš matau, kad gal nelabai aiškiai nuskambėjo tezės apie tas naująsias normas, kurios atsiranda dėl automatiškai primestos svetimos pilietybės, kaip yra nutikę Kazachstane, kaip yra nutikę dar kažkurioje vienoje Vidurinės Azijos naujoje valstybėje, kai bet kuris ten gyvenantis buvo automatiškai ir neginčijamai, be atsisakymo fenomeno, pripažintas tos valstybės žmogumi, ir tai įvyko 1991–1992 metais. Dabar žmonės, iš ten grįžtantys, turi problemą, kad jie patys savęs nelaikė, dokumento neturėjo, tačiau pagal tos šalies de jure jie yra piliečiai. Aš manau, kad čia yra visiškai nauji fenomenai. O į jūsų aną klausimą aš atsakiau.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ne, dar vieną pastabą. Įsivaizduokite, gyvena kur nors Nju Džersyje mergina, kuriai šiemet sukaks 18 metų. Ji nekalta, kad jai tik dabar sukaks 18 metų ir tik dabar ji pagal mūsų šalies įstatymus gali pareikšti valią, o ji jau yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė. Galite neatsakyti, bet mes ją statome į labai blogą padėtį. Čia tik toks mano sufantazuotas pavyzdys.

R.ČIUPAILA. Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų konstituciją ji nuo gimimo dienos Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė. Yra mechanizmai.

PIRMININKAS. Klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, jau kitas jūsų klausia, aš čia. Kaip jums atrodo, ar šis projektas neparengtas pernelyg skubotai? Aš pastebiu vieną tendenciją, kad Konstitucinio Teismo nutarimai tiesiog perkelti į šį projektą, ir pernelyg tiesmukai. Man teko dalyvauti aptariant Konstitucijos projektą ir aš puikiai atsimenu, kad mūsų visų mintis buvo viena – lietuviškos kilmės asmenys turi teisę į Lietuvos pilietybę ir, aišku, turi teisę pasilikti kitą pilietybę, net įvardijome, kaip, kokių valstybių. Šiuo atveju aš matau Konstitucijos… na, Konstitucinis Teismas priėmė tokį nutarimą, bet matau, kad šis projektas suvaržo mūsų lietuviškos kilmės asmenų teisę įgyti Lietuvos pilietybę. Ir antra vertus, mes įtvirtiname vėlgi lyg ir dvigubus piliečius. Tie, kurie iki 2003 metų turėjo pilietybę ir kitos valstybės, ją išsaugo. O po 2003 metų jau yra kitokie žmonės. Jie jau negali turėti kitos pilietybės. Negali tapti Lietuvos piliečiais, jeigu yra kitos valstybės piliečiai. Ir dar vienas dalykas. Ar aš nepastebėjau, bet atrodo, kad mes atsisakome įtvirtintos Konstitucijoje nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečiai neišduodami, neliestinumo nuostatos. Ar aš klystu?

R.ČIUPAILA. Dėl skubėjimo. Abu Konstitucinio Teismo nutarimai, kaip jūs jau šiandien girdėjote, priimti lapkričio 11–13 dienomis, dėl vieno ir kito įstatymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimas Vidaus reikalų ministerijai rengti Pilietybės ir lydinčio įstatymų pataisas, atliepiančias pakitimams, kurie turi būti būtinai padaryti nustojus galios minėtiems straipsniams, yra teiktas sausio 24 d. Šiandien, kaip žinome, yra rugsėjo pabaiga. Jokio skubėjimo čia nėra. Įstatymas daugybę kartų su visais svarstytas. Kita vertus, patys teikėjai, bent jau žodžiu, siūlo žiūrėti į tai kaip į neišvengiamų, neatidėliotinų problemų sprendimą ir bandyti sudaryti kompleksinio… Per visą tą laiką buvo labai daug Seimo narių pastabų. Kompleksinio darbo grupę, kuri rengtų naują Pilietybės įstatymo versiją, ką sakė ir ką konstatavo Konstitucinis Teismas… Vis dėlto nesutikčiau su jūsų pasakymais dėl nevienodų principų, galiojusių tam tikru laiku, kai galiojo tam tikra teisė. Jūs, kaip tikrai geras teisininkas ir buvęs vidaus reikalų ministras, žinote, kad jeigu grįžtume atgal ir bandytume taikyti normą, reikėtų taikyti tą normą, kuri tuo metu galiojo. O ne į priekį. Juoba kad tą pabrėžia Konstitucinis Teismas savo nutarime. Kita vertus, kaip tik iki 2003 metų sausio 1d., senojoje versijoje, ir buvo straipsniai, draudžiantys įgyti antrąją pilietybę. Jie atsirado tik susitvarkius čia. Bet ir vėl buvo pripažinti Konstitucinio Teismo kaip negaliojantys, kaip antikonstituciniai ir kartu tarsi nebeveikiantys apskritai. O dėl išdavimo, neišdavimo, tai aš atsakiau kolegai E.Klumbiui, galiu tik pakartoti, kad BK ir BPK tam tikri straipsniai tą reguliuoja, o pilietybės požiūriu išdavimas–neišdavimas nėra Pilietybės įstatymo subjektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, siūlau pritarti po pateikimo, bet toliau labai rimtai svarstyti ir ieškoti racionalių šios problemos sprendimų, paremtų sveiku protu, ne tik kokiomis nors doktrinomis. Iš tikrųjų mes visi gerai prisimename, kaip Vyriausybė puolė rengti šį įstatymo projektą. Priežastis buvo vaikai, gimę Airijos Respublikoje. Labai skausminga problema, staiga atsiradusi ir reikalaujanti greitų sprendimų. Jūs pasiūlėte sprendimą ir jis skamba taip: „Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą.“ Viskas atrodytų logiška. Bet jūs taip pat labai tvirtai teigiate, kad remiatės ir Konstitucinio Teismo suformuotais principais. Aš noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas yra pasakęs labai aiškiai, kad Konstitucijoje vartojamą žodį „atskiras“ reikia suvokti kaip retas. Kitaip sakant, dvigubos pilietybės atveju reikia suprasti, kad Konstitucija nurodo, kad tokių atvejų turi būti labai nedaug. Kiek aš suprantu, Airijoje šiuo metu gyvena keli šimtai tūkstančių lietuvių. Čia gal kas nors geriau žino. Daug jaunų. Jauni žmonės važiuoja visų pirma, daug šeimų lietuviškų, daug vaikų gimsta ir visi jie pagal šį labai teisingą sakinį įgis Airijos pilietybę ir kartu turės Lietuvos pilietybę. Kitaip sakant, turės dvigubą pilietybę. Tokių atvejų bus nebe retas skaičius, nebe nedidelis skaičius, o daug. Kaip jūs galite paaiškinti, kaip jūsų šis tekstas, kuriam aš visiškai pritariu, atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną?

R.ČIUPAILA. Kaip aš įsivaizduoju, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitą rytą po to, kai būna paskelbiamas kuris nors Konstitucinio Teismo nutarimas, kad tokio ar tokio teisės akto straipsnis ar visas aktas prieštarauja Konstitucijai, įgyvendindama teisės aktus jaučia pareigą rengti pataisas arba papildymus tų įstatymų, kurie, metaforiškai kalbant, ištuštėjo, likot tuščia vieta ir situacija yra nereguliuojama. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip krašto reikalus tvarkančio instituto, priedermė.

Dabar dėl 9¹ straipsnio ir jo turinio. Konstitucinis Teismas, kaip aš suprantu, pabrėždamas, kad tos išimtys, kurios yra numatytos, tai yra vėlgi kompleksiškai žiūrint 12.1 ir 12.2 Konstitucijos dalys, pabrėžia retus atvejus ne statistinių vienetų prasme, o situacijų prasme, nes įstatymai ne skaičiuoja, įstatymai nustato principus.

Dabar dėl statistikos. Jūs paminėjote tik Airiją, tačiau dar yra ne ką mažesnė (…) ir Jungtinėse Valstijose, kur šis principas yra griežtesnis. Priminsiu, kad Jungtinėse Valstijose niekas nesikeitė, kaip buvo asmuo nuo gimimo amerikietis, taip ir lieka. Štai Airijoje pasikeitė. 2004 m. jie padarė konstitucines pataisas ir dabar automatiškai bet kam gyvenančiam nesuteikia pilietybės. Suteikia tik tokiems asmenims, kurie iš ketverių pastarųjų metų legaliai prabuvo toje šalyje bent trejus metus ir turi vaikų. Štai tie vaikai ir gauna. Jeigu tie vaikai turi mažesnį tėvų buvimo stažą, tokia pilietybė automatiškai neateina. Stažas nuo legalaus buvimo Airijoje yra 2004 metų gegužės 1 diena. Mes dar iki tų trejų metų sunkiai prigyvenam, ypač kad ir vaikai, ir legalu, ir ketveri metai būtų praėję. Kalbama apie vieną kitą asmenį, kuris ir anksčiau legaliai ten buvo, ir yra tų vaikų (mes turime raštus ir visa kita), taigi net statistiškai tai yra vienetiniai atvejai. To aš negalėčiau pasakyti, nes tokia statistika neteikiama, bent aš jos nežinau, apie Jungtines Amerikos Valstijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom papildyti. Replika.

A.KUBILIUS. Aš visiškai pritariu tam, ką sako viceministras, nes aš irgi taip manau, kad taip reikia traktuoti Konstituciją. Bet Konstitucinis Teismas išaiškino, kad žmonių, vienetų, kurie gali turėti dvigubą pilietybę, turi būti nedaug. Jūsų pasiūlytas variantas rūpintis vaikais yra geras, bet gal Vyriausybė galėtų pasiūlyti papildomai? Pavyzdžiui, pensininkams pasiūlyti panašų modelį ir taip gal mes prieisime prie to, kad išspręsime problemą. Jūs sakote, kad jūsų pasiūlymas neprieštarauja Konstitucijai, tai pridėkime dar pensininkus, paskui pridėsime dar kokią nors grupę ir viską išspręsime.

R.ČIUPAILA. Aš nežinau, kaip dėl pensininkų. Jų netyčinė pilietybė atsiranda itin retai, o vaikų štai ima ir atsiranda.

 

Seimo posėdis Nr.334 (2007-09-27, vakarinis)

Įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1075A(2*) (svarstymas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia leiskit padėkoti už tai, kad apskritai yra svarstomas toks įstatymo projektas dėl paramos mirties atveju, padėkoti ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris rado galimybę pasvarstyti ir vis dėlto padidinti tą dabartiniu metu labai mažą paramą mirties atveju, tai yra 6 MGL. Šiuo metu tai sudaro 780 litų.

Aš manau, kad visi mes suprantame, kad mirtis – tai yra trauma, tai yra netektis, tai yra kažkas susiję su blogomis emocijomis ir dėl to valstybė kažkada prisiėmė įsipareigojimus mirus piliečiui jam padėti. Puikiai žinome padėtį Lietuvoje, augančias kainas, kuro kainas, akcizus ir t. t. Žodžiu, viskas auga, tik, deja, pas mus Lietuvoje tas MGL labai ženkliai neaugo, o ta parama pradėjo darytis iš esmės juokinga. 780 litų, aš nežinau, ar visi Seimo nariai gavo informaciją, kažkur buvo platinama, kiek kainuoja karstas, baltos „tapkelės“, kiek kainuoja gėlės ir t. t. Viską susumavus išeina, kad… Aš nesakau, kad reikia labai jau ištaigingo to karstelio, bet vis tiek bent jau medinis koks nors turėtų išeiti, ir tas neišeina. Kalbam apie mirtį, anksčiau ar vėliau visi su tuo turėsime reikalų. Aš nesakau, kad reikia ruoštis, bet kaip aiškinamajame rašte dėl vieno projekto parašyta, kad su tuo susijusios projekto nuostatos palies apie 41 tūkst. Lietuvos gyventojų. Aš suprantu, kad čia yra Socialinių reikalų ministerijos duomenys, todėl pavyko apskaičiuoti, kokios išlaidos mūsų laukia. Aš tikriausiai į tą 41 tūkst. dar nepapuolu.

Bet kuriuo atveju, jeigu aš pasisakau prieš, tai dėl to, kad mano projektas yra šiek tiek daugiau duoti. Tai yra 12 MGL, tai sudarytų 1560 litų mirties atveju. Seimo narė ponia M.Čigriejienė siūlo 10 MGL, tai yra 1300 litų, jau šiek tiek. Na, 8 MGL, aš suprantu, kad susidaro 1040 litų, ir tai jau geriau negu 780 litų. Aš siūlau palaikyti šį įstatymą, nesvarbu, koks bus jo variantas. Aišku, kur daugiau – ten geriau, bet, matyt, blogiau biudžetui. Mano tokia trumpa kalba. Visi mirštantieji jums bus dėkingi. Labai ačiū. (Juokas salėje)

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2519 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jeigu jūs įstatymo projektu siekiate padaryti partijų finansavimo sistemą skaidresnę, tikiuosi, toks tikslas, ar nemanote, jog tie pakeitimai, kuriuos jūs siūlote, nepykite, yra mikroskopiniai ir labai nedideli. Skaidrumas galbūt būtų, jeigu mes apribotume viršutines lubas, kiek vienas asmuo ar viena įmonė gali finansuoti, jeigu mes apsispręstume apskritai, kad juridiniai asmenys negali finansuoti politinių partijų, o dabar dar jūs tokį dalyką kaip grynosios aukos įtraukiate. Ateina žmogus, tikiuosi, ne su lagaminėliu, tačiau bent jau su pilna pinigine ir grynaisiais sumoka partijos būstinėje, ir pasirodo, tai jau bus galima daryti.

Tai mano klausimas būtų toks. Jūs labai trumpai pristatėte projektą. Koks būtų tikslas? Ar tikslas yra padaryti skaidresnę finansavimo sistemą? Jeigu taip, ar jūs nemanote, kad jūsų teikiami siūlymai yra toli gražu nepakankami, tik labai mikroskopiniai? Ačiū.

 

Individualūs Seimo narių susitikimai, vizitai

 

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

Rugsėjo 7d. Jurbarko rajono savivaldybėje Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais klausimais.

 

Rugsėjo 24 d. Jurbarko rajono savivaldybėje Saulius Lapėnas surengė gyventojų priėmimą.

 

Rugsėjo 28 d. Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo minėjime, skirtame POLICIJOS-ANGELŲ SARGŲ dienai, paminėti.

 

Rugsėjo 29 d. Jurbarke įvyko tradicinės gatvės krepšinio varžybos Sauliaus Lapėno taurei laimėti.

 

 

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

 

Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 1d. Arminas Lydeka dalyvavo Briuselyje Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) rengiamame bendrame Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų atstovų posėdyje dėl ruošiamos naujos ES reformų sutarties.

 

Rugsėjo 4 d. Arminas Lydeka bendravo su žurnalistais dėl vaikų elgesio viešose vietose.

 

Rugsėjo 5 d. Arminas Lydeka Kaune bendravo su Vakarų skirstomųjų tinklų vadovais ir darbuotojais.

 

Rugsėjo 6 d. Arminas Lydeka  Klaipėdoje susitiko su energetikais. Buvo perskaitytas pranešimas, atsakinėta į gausius susirinkusiųjų klausimus.

 

Rugsėjo 7 d. Arminas Lydeka lankėsi Šiauliuose  ir bendravo su energetikais. Perskaitytas pranešimas ir atsakyta į klausimus.

 

Rugsėjo 8 d. Arminas Lydeka  Vilniuje susitiko su  Ukrainos Investicinių Fondų atstovais.

 

Rugsėjo 10 d. Arminas Lydeka dalyvavo konferencijoje “Lietuvos konkurencingumas”.

 

Rugsėjo 11 d. Arminas Lydeka  susitiko su žurnalistais dėl lygių galimybių situacijos Lietuvoje.

 

Rugsėjo 13-15d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į Biškeką ir Isyk Kulį ir svečio, kaip ESBO PA Biuro narys, teisėmis dalyvavo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos Tarpparlamentinės Asamblėjos Nuolatinės politinių reikalų komisijos posėdyje.

 

Rugsėjo 17 d. Araminas Lydeka Vilniuje susitiko ir bendravo su Vakarų skirstomųjų tinklų vadovais ir darbuotojais.

 

Rugsėjo 18-20d. Arminas Lydeka dalyvavo Briuselyje “Europos bičiulių” rengtoje konferencijoje dėl kaimynystės politikos.

 

Rugsėjo 22 d. Arminas Lydeka susitiko su ET PA Prezidentu Van der Linden. Aptarta santykiai su Rusija, žmogaus teisių gynybos padėtis Lietuvoje.

 

Rugsėjo 24 d. Arminas Lydeka Vilniuje susitiko su bankininkais. Perskaitytas pranešimas, atsakinėta į susirinkusiųjų klausimus.

 

Rugsėjo 25 d. Arminas Lydeka dalyvavo susitikime su Vokietijos Bundestago delegacija. Kalbėta apie dvigubos pilietybės reglamentavimą, migracijos ir organizuoto nusikalstamumo padėtį Lietuvai įstojus į ES, o taip pat apie būtinybę Europos Sąjungoje turėti vieningą dokumentą, smerkiantį ne tik nacionalnacionalizmo, bet ir stalinizmo  nusikaltimus.

 

Rugsėjo 25 d. Arminas Lydeka dalyvavo ERK 10-ečio minėjime.

 

Rugsėjo 26 d. Arminas Lydeka dalyvavo susitikime su Kinijos ambasadore.

 

Rugsėjo 27 d. – spalio 1d. Arminas Lydeka dalyvavo Kijeve vykusių Parlamento neeilinių rinkimų stebėjime, kaip ESBO PA Biuro narys.

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas