Spalio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė 5 posėdžius ir 1 susitikimą su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke Regina Narušiene. Svarstomose plenarinių posėdžių darbotvarkėse buvo nemažai svarbių ir aktualių klausimų, todėl visas dėmesys Frakcijos posėdžiuose buvo skiriamas jų aptarimui.

Spalio 09 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, A.Čaplikas, A.Lydeka, H.Žukauskas, R.Remeika, S.Lapėnas, R.Šukys. Taip pat LiCS frakcijoje svečiavosi Kultūros ministras J.Jučas. Aptarta trečiadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

Spalio 10 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : A.Čaplikas, R.Palaitis, A.Lydeka, S.Lapėnas. Posėdžio metu aptarta ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

Spalio 16 d. Fakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, S.Lapėnas, J.Čekuolis, R.Palaitis, A.Lydeka. Aptarta antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkė ir kiti klausimai.

Spalio 17 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, A.Lydeka, S.Lapėnas, R.Palaitis, H.Žukauskas, R.Remeika. Aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai. Aptarta frakcijos pozicija dėl S.Lapėno atsistatydinimo iš Etikos ir procedūrų komisijos narių.

Spalio 24 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, S.Lapėnas, R.Palaitis, H.Žukauskas. LiCS Frakcijoje lankėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė R.Narušienė, kuri pristatė pilietybės įstatymo projektą, bei atsakė į frakcijos narių klausimus.

Taip pat aptartos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės ir kiti klausimai.

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

PASIŪLYMAS Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei IV skyriaus III skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2473)

- Internetinis puslapis: XP-2473 2007 10 01

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: panaikinti įstatyme galiojančią pareigą LR Vyriausybei nustatyti leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu visiškai uždraudžiant alkoholio vartojimą vairuojant;

- Registracija 2007 10 01

Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2565)

- Internetinis puslapis: XP-2565 2007 10 03

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

- Projekto tikslas: teisiškai pagrįsti ir sudaryti sąlygas teismams neatlygintinai naudotis valstybės registrais ir gauti jų veiklai reikalingą informaciją;

- Registracija 2007 10 03

PASIŪLYMAS Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-1261A(4))

- Internetinis puslapis: XP-1261A(4) 2007 10 04

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

- Pasiūlymo tikslas: tikslinti kai kurias įstatymo projekto formuluotes, taip pat projektą papildyti nauju straipsniu reglamentuojančiu Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos statusą ir kompetenciją;

- Registracija 2007 10 04

PASIŪLYMAS Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2442)

- Internetinis puslapis: XP-2442 2007 10 10

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: atidėti įstatymo įsigaliojimą keliais mėnesiais, reikalingais pasiruošimui įstatymo veikimui;

- Registracija 2007 10 10

PASIŪLYMAS Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2411(2))

- Internetinis puslapis: XP-2411(2) 2007 10 11

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: įtvirtint, jog konsulinis mokestis neimamas už prašymų išduoti vizas nagrinėjimą užsieniečiams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką dalyvauti ne tik Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, ar ministerijų, bet taip pat ir savivaldybių organizuotuose oficialiuose susitikimuose;

- Registracija 2007 10 11

PASIŪLYMAS Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-804(3))

- Internetinis puslapis: XP-804(3) 2007 10 12

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog šilumos vartotojų teises ginančios nevyriausybinės organizacijos būtų finansuojamos iš specialaus fondo, kuris sudaromas iš atskaitymų po 0,015% nuo šilumos tiekimo ir sistemų priežiūros paslaugas teikiančių įmonių pajamų, kurie (tie atskaitymai) įtraukiami į šilumos ir priežiūros paslaugų kainas, o Fondo lėšų naudojimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Taip pat siūloma nustatyti, jog šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų įrenginių priežiūrą (eksploataciją);

- Registracija 2007 10 12

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 16

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas ir grupė Seimo narių;

- Pasiūlymo tikslas: skirti XVII a. buvusio ūkinio pastato (buvusio svirno) su katiline rekonstrukcijos darbams, restauravimui ir Všį Liškiavos kultūros centro veiklos vystymo pritaikymui bei darbų užbaigimui finansuoti 700 tūkstančių litų;

- Registracija 2007 10 16

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 16

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas ir grupė Seimo narių;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Alytaus apskrities viršininko administracijos pastato rekonstravimo darbų užbaigimui finansuoti 800 tūkstančių litų 2008 metams;

- Registracija 2007 10 16

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 16

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Pagėgių vidurinės mokyklos rekonstravimo ir sporto salės priestato statybos užbaigimui finansuoti 480 tūkstančius litų. 2008 metams;

- Registracija 2007 10 16

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 18

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 1.8 mln. Kuršėnų sporto komplekso statybos projektavimo darbų atlikimui;

- Registracija 2007 10 18

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 18

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 14 000 tūkst. litų valstybės biudžeto asignavimų į Valstybės investicijų programą įtraukto VGTU Mokslo ir administracinio centro statybai 2008 m.;

-Registracija 2007 10 18

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 18

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 6 mln. Lt. kaimo bendruomeninėms organizacijoms ir jų projektams remti;

- Registracija 2007 10 18

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 22

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Telšių rajonp savivaldybės Žemaitės dramos teatro, kultūros centro ir Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos avarinės būklės likvidavimo ir rekonstrukcijos darbų vykdymui 728 tūkstančius litų;

- Registracija 2007 10 22

PASIŪLYMAS Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-2045)

- Internetinis puslapis: XP-2045 2007 10 29

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: panaikinti apribojimą, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos;

- Registracija 2007 10 29

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Vilniaus miesto “Sietuvos” vidurinės mokyklos sporto salės dangai pakeisti 2008 metais skirti 84 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Vilniaus “Gabijos” gimnazijos pastato stogo dangos pakeitimui 2008 metais skirti 205 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Poilsio zonos Justiniškėse renovavimo projekto įgyvendinimui 2008 metais skirti 700 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai S. Lapėnas, J. Čekuolis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Valstybės investicijų 2008-2010 metų programoje (Švietimas) Jurbarko A.Giedraičio – Giedriaus gimnazijos sporto komplekso statybos projekto įgyvendinimui 2008 metais papildomai skirti 2 916 tūkst. Lt., numatant 2008 metais viso skirti 5 116 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai S. Lapėnas, V. Bogušis, R. Palaitis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Valstybės investicijų 2008-2010 metų programoje (Kultūra) numatyto pastato Jurbarke, Vilniaus g. 4, pritaikymo Jurbarko rajono savivaldybės viešajai bibliotekai projekto įgyvendinimui 2008 m. papildomai skirti 500 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai S. Lapėnas, V. Bogušis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: į Valstybės investicijų 2008-2010 metų programą (Kultūra) įrašyti Tauragės rajono Skaudvilės kultūros namų rekonstrukcijos projektą ir 2008 metais skirti 500 tūkst. Lt. kultūros namų stogo rekonstrukcijai;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai J. Čekuolis, A. Lydeka, R. Palaitis, V. Bogušis;

- Pasiūlymo tikslas: Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos Aktų ir Sporto salių bei jos pagalbinių patalpų remontui 2008 metais skirti 500 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai V. Bogušis, A.Čaplikas;

- Pasiūlymo tikslas: VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės pastato Plungėje, J.Tumo-Vaižganto g. 89/Mendeno 2, rekonstravimui 2008 metais papildomai skirti 900 tūkst. Lt.

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai V. Bogušis, A. Lydeka , A. Čaplikas;

- Pasiūlymo tikslas: būtiniems instrumentams ir medicininei technikai įsigyti 2008 metais Kauno Medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikai papildomai skirti 1 000 tūkst.Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis, V. Bogušis, J. Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: Kazlų Rūdos Vaikų lopšelio-darželio “Pušelė” rekonstrukcijai 2008 metais skirti 2 843 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: Lietuvos Nacionaliniam dramos teatrui Teatro ir muzikos festivaliui 2008 metais skirti 400 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis, A. Čaplikas, V. Bogušis , A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Palangos “Baltijos” vidurinės mokyklos sporto maniežo remontui ir sporto inventoriaus įsigijimui 2008 metais skirti 400 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis, A. Čaplikas, V. Bogušis , A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Palangos miesto gelbėjimo stoties pastato Palangoje, Žvejų g. 2A, rekonstravimo projektui, įrašytam į Valstybės investicijų 2008 – 2010 metų programą, papildomai 2008 m. skirti 800 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai R. Palaitis, A. Čaplikas, V. Bogušis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Viešosios įstaigos “Palangos reabilitacijos ligoninė” pastato Palangoje, Vytauto g. 153, kapitalinio remonto projektui, įrašytam į Valstybės investicijų 2008 – 2010 metų programą, papildomai 2008 m. skirti 1 000 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: Klaipėdos lopšelio-darželio „Papartėlis“ dalinei pastato renovacijai 2008 metais skirti 100 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: Lietuvos nacionalinės filharmonijos festivalio “Jūros suvienyti” organizavimui 2008 metais skirti 200 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas, R. Palaitis, V. Bogušis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: į Valstybės investicijų programą (Švietimas) 2008-2009 metams įrašyti Tauragės “Žygaičių” gimnazijos rekonstrukciją, bendra projekto vertė – 10 165 tūkst. Lt., ir 2008 metais skirti 6 000 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas, R. Palaitis, V. Bogušis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Tauragės “Žalgirių” vidurinės mokyklos rekonstrukcijai 2008 metais skirti 994 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas, R. Palaitis, V. Bogušis, A. Lydeka, R. Remeika;

-Pasiūlymo tikslas: Kazlų Rūdos muzikos mokyklos rekonstrukcijos darbų įgyvendinimui 2008 metais skirti 571 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas, R. Palaitis, V. Bogušis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: į Valstybės investicijų programą (Švietimas) 2008-2009 metams įrašyti Tauragės “Šaltinio” vidurinės mokyklos rekonstrukciją, bendra projekto vertė – 10 600 tūkst. Lt., ir 2008 metais skirti 6 000 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas, R. Palaitis, V. Bogušis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Tauragės rajono Skaudvilės gimnazijos pastato stogo rekonstrukcijai 2008 metais skirti 748, 8 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 30

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas, R. Palaitis, V. Bogušis, A. Lydeka, R. Remeika;

- Pasiūlymo tikslas: Kėdainių muzikos mokyklos pastato stogo ir fasado rekonstrukcijos darbams 2008 metais skirti 648 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 30

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 31

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro pastato renovacijai 2008 metais skirti 500 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 31

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007 10 31

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: Klaipėdos specialiosios mokyklos-darželio „Versmė “ pastato renovacijai 2008 metais skirti 2 000 tūkst. Lt.;

- Registracija 2007 10 31

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

Seimo posėdis Nr.335 (2007-10-09, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Žimanto Pacevičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr.XP-2542* (svarstymas ir priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš matau, kad visai nėra pasisakančių prieš. Matyt, žmonės tikrai pragmatiškai žiūri į priekį ir ateitis, ko gero, jiems bus visai nebloga. Aš noriu tiktai pasakyti, kad po susitikimų ir pokalbių man patiko vienas dalykas – tai, ką ponas P.Malakauskas, prieš tai buvęs vadovas, pradėjo daryti, būsimasis vadovas gana aiškiai ir paprastai įvardijo, kad tęs šituos darbus ir pagaliau padarys tą tarnybą gana tobulą. Kaip pavyks kovoti su korupcija, čia yra kitas dalykas.

Norėčiau palinkėti pretendentui išspręsti klausimą dėl įstatymų antikorupcinio vertinimo – arba daryti šitą darbą, arba nedaryti, arba patikėti kitiems profesionalams, nes su keturiais darbuotojais, matyt, nelabai pavyks visus mūsų priimtus įstatymus įvertinti antikorupciniu požiūriu. Gyvenimas parodys, kaip seksis dirbti, bet kuriuo atveju noriu palinkėti sėkmės ir pasakyti, kad mes padėsime jums dirbti. Labai ačiū.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 12, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2535ES (pateikimas)

Pereiname prie darbotvarkės 7 klausimom – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projekto Nr.XP-2535(ES). Pateikimo stadija. Teikėja – Vyriausybė. Vidaus reikalų ministrą R.Šukį į tribūną kviečiu pristatyti projektą.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 12, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siūloma perkelti 2002 metų kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr.2002/24 dėl dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinančią Tarybos direktyvos Nr.92/61 nuostatas dėl motorinės transporto priemonės apibrėžimo, įtvirtinti draudimą važiuoti mopedais dviračių takais ir nustatyti, kad vairuotojo pažymėjimus išduoda valstybės įmonė „Regitra“. Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Priėmus šį projektą reikės keisti Kelių eismo taisykles, patvirtintas Vyriausybės nutarimais, kad numatytume mopedų, lengvųjų keturračių motociklų ir keturračių motociklų, kaip transporto priemonių, registravimą ir draudimą mopedams važiuoti dviračių takais. Norėčiau dar trumpai paaiškinti, kad nurodytoji direktyva, kuri yra įgyvendinama, taikoma visoms motorinėms transporto priemonėms, skirtoms važiuoti keliais, tarp jų ir mopedams, lengviesiems keturračiams motociklams ir keturračiams motociklams. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 dalyse išdėstytas sąvokas mopedai nėra priskiriami prie motorinių transporto priemonių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas reglamentuoja tik motorinių transporto priemonių registravimą. Todėl nėra teisinio pagrindo šiuo metu įgyvendinti Kelių eismo taisyklių reikalavimą, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje yra privalomas mopedų, kaip ir kitų kelių transporto priemonių, registravimas. Todėl prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Teisės departamentas šiam įstatymo projektui pastabų nepareiškė.

PIRMININKAS. Ačiū. Nepaisant trumpo pristatymo, devyni Seimo nariai norėtų jūsų klausti. Eilės tvarka pirmoji klausia B.Vėsaitė. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės pritariu jūsų pateiktam įstatymo projektui. Sakykite, kokios vis dėlto numatomos baudos netvarkingiems vairuotojams, kurie užima dviračių takus ir šiaip jau kelia grėsmę būtent pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams?

R.ŠUKYS. Mano pristatytas įstatymo projektas baudų savaime nenustato. Jis tiktai numato tam tikrų sąvokų apibrėžimų įvedimą į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kuriame nėra nustatomos sankcijos apskritai. Įvedus pačias sąvokas, taip pat įvedus pareigą registruoti būtent mopedus, kas dabar yra nedaroma, tokiu būdu bus galima taikyti visas galiojančias Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, kurios yra taikomos motorinės transporto priemonės vairuotojui, jeigu jis pažeidžia numatytus eismo taisyklių reikalavimus. Tai galiotų lygiai taip pat kaip pažeidimą padarius vairuojant automobilį. Ar tai būtų neregistruota transporto priemonė, ar vairavimas dviračių takais, nes čia yra iš principo įvedamas draudimas. To draudimo pažeidimas sukeltų tas pačias pasekmes kaip mopedo vairavimas dviračių keliu, jeigu tai darytų automobilio vairuotojas automobiliu, nebūtų jokio skirtumo. Šiuo atveju šiame įstatyme apie sankcijas atskirai nėra kalbama, galiotų tos sankcijos, kurios apskritai yra eismo dalyviams numatytos Kelių eismo taisyklėse ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, t. y. draudimai, pareigos ir teisės, numatytos Kelių eismo taisyklėse, o bendrosios sankcijos už tų pareigų nevykdymą ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą galiotų nustatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia Z.Balčytis. Prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip jūs žinote, yra įregistruota mano įstatymo pataisa, susijusi su 13 straipsnio redakcija, kur kalbama apie tai, kad ypač didelės galios motociklus su priekaba arba be jos turėtų teisę vairuoti ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus sulaukę vairuotojai jaunuoliai. Manau, kad šita problema šiandien yra aktuali. Jūsų požiūris, ar tam būtų galima pritarti. Jeigu taip, tai aš, ko gero, atsiimčiau savo įstatymo projektą ir teikčiau tiktai vieną pataisą.

R.ŠUKYS. Šiame projekte nėra tokios nuostatos, kokią jūs esate įregistravęs, ir manau, kad tai yra politinio apsisprendimo klausimas. Iš tiesų reikėtų įvertinti visas aplinkybes ir avaringumo statistiką, kiek yra eismo įvykių ir kiek tai yra susiję būtent su vairuojamomis didesnės variklio galios transporto priemonėmis, ypač motociklais, ir kiek tai susiję su vairuojančių asmenų amžiumi. Tuomet spręsti, koks sprendimas turėtų būti. Aš dabar į jūsų klausimą taip vienareikšmiškai pasakyti, kad sutinku ar ne, negalėčiau, nes tokios nuostatos Vyriausybė šiuo atveju nesiūlė. Manau, kad svarstant šį įstatymo projektą projektai galėtų būti svarstomi kartu ir, esant reikalui, jeigu būtų priimtas toks sprendimas ir būtų pritarta jūsų siūlymui, jis galėtų būti sujungtas ir į keičiamą įstatymą įtraukta ta nuostata.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Aš pritariu šioms įstatymo pataisoms, tačiau noriu paklausti, jeigu mes šias pataisas būtume priėmę anksčiau, tarkim, metais arba iš pat pradžių, kai pasirodė šios transporto priemonės, kiek būtume išvengę aukų?

R.ŠUKYS. Aš tikrai dabar tokios statistikos, prisipažinsiu, neturiu. Aiškinamajame rašte jos irgi nėra, nes iš esmės čia nekalbama apie aukų klausimą. Jeigu pasižiūrėtume projektą, mes akivaizdžiai matytume, kad kalbama viso labo apie pareigą registruoti. Šiuo atveju ar su registruota transporto priemone, ar su neregistruotu mopedu įvyksta eismo įvykis, nuo to nesikeičia ir, matyt, nelabai galima tikėtis, kad pasikeistų būtent aukų skaičius arba nukentėjusiųjų eismo įvykiuose skaičius. Šio projekto esmė, kad apskritai anksčiau mopedai nebuvo priskirti prie motorinių transporto priemonių. Iš to nebuvo galima taikyti prievolės ir bausti už tai, kad važiuojama jais neregistruotais, nors pareiga juos registruoti nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo nustatyta ir ji galiojo jau tame pačiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Todėl čia apie aukų išvengimą ar neišvengimą sunku būtų kalbėti, nes tikrai čia nėra draudimas juos vairuoti arba teisės vairuoti atėmimas ar kaip nors daroma įtaka skaičiui tų eismo priemonių dalyvavimo kelių eismo procese. Tai ta statistika čia… Mes tokios neturime.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis ministre, jums turbūt yra žinoma, kad Seime dirba darbo grupė Saugaus eismo įstatymo pataisoms parengti. Iš esmės naujos redakcijos pateikimas yra įvykęs šių metų rugsėjo 13 d., jeigu pamenu. Ar jūsų teikiamame įstatymo projekte tie pasiūlymai yra kitokie ir netenkinantys jūsų, kaip ministro, kas yra surašyta darbo grupės įstatyme? Ar vis dėlto jūs, kaip ministras, prisiminėte, kad dar prieš metus laiko Vyriausybės buvote, matyt, įpareigoti parengti tokį įstatymą?

R.ŠUKYS. Šiuo atveju iš tiesų dabar vertinti, ar tos Vyriausybės teikiamo projekto nuostatos atitinka Seimo darbo grupės sudarytas, aš nesiimčiau. Jeigu tos nuostatos kaip nors sutampa, gali būti sujungtos. Manau, kad komitetas ar atskiri komitetai svarstydami tą ir padarys, todėl vargu ar čia reikėtų vertinti. Vyriausybė šiam projektui pritarė. Jis teikiamas Seimui, matyt, svarstytini abu projektai.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P.Vilkas.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūsų aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad priėmus įstatymo projektą bus privaloma registruoti mopedus ir atlikti techninę priežiūrą. Ką jūs turite omenyje sakydamas techninę priežiūrą? Ar tai bus analogiška techninei apžiūrai, ar čia kitaip bus atliekama?

R.ŠUKYS. Būtent turime omenyje, kad ir techninė apžiūra, ir civilinės atsakomybės draudimas, ir visi kiti reikalavimai, kurie yra taikomi vairuojant motorinę transporto priemonę. Atitinkamai pagal kategorijas, kurioms jos yra priskiriamos, ten yra skirtingi reikalavimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Endzinas. Prašau.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, išties norėjau paklausti labai paprasto dalyko, gal šiek tiek ir per anksti, tačiau jokia paslaptis, kad vadinamuosius mopedus ar tuos visus „parpalus“ vairuoja daugiau mažiau jauni žmonės, dažnai nepilnamečiai. Prašau pasakyti, kiek šitas malonumas, registracija kainuos šitiems jauniems žmonėms? Dėkui.

R.ŠUKYS. Čia bus nustatyta „Regitros“ apskaičiavus tos registracijos sąnaudas, tiktai tiek ir kainuos. Bet čia reikia kalbėti ne apie kainą, o apie galimą tam tikrų pasekmių išvengimą. Šiuo atveju, kai autoįvykyje dalyvauja ir turtinę žalą padaro mopedas, kuris nėra draustas civiline atsakomybe, tai, matyt, reikėtų žiūrėti, kad jo registravimas ir iš to atsirandančios civilinės atsakomybės draudimo pareigos, kiti reikalavimai – tiek dėl techninės apžiūros, tiek techninės būklės kontrolės reikalavimų įvykdymas, be abejonės, pareikalaus tam tikrų materialinių sąnaudų. Tačiau tai yra lygiateisiai eismo dalyviai, tik tiek, jūs teisingai pasakėte, kad vairuotojai yra jaunesnio amžiaus, bet tai yra įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nustatančiame amžių, nuo kurio leidžiama vairuoti tokias transporto priemones.

PIRMININKAS. Dar norite patikslinti?

A.ENDZINAS. Jeigu galima, iš tikrųjų manęs nereikia įtikinėti dėl apskaitos ir registracijos reikalingumo. Aš dėl to visiškai neabejoju. Tai, ką jūs pasakėte, visiškai suprantama. Gal jūs, gerbiamasis ministre, palikite Seimo nariams patiems nuspręsti, ko reikia paklausti ir apie ką jiems reikia kalbėti, nevertinkite, ko reikia klausti, ko ne. Vis dėlto tie žmonės, jauni žmonės, neturi pajamų, realių pajamų, bet dažnai su tomis transporto priemonėmis važiuoja į mokyklas, todėl aš to ir klausiau. Dėkui.

R.ŠUKYS. Aš galiu atsakyti, kad į šį klausimą, kiek tai kainuos, bus atsakyta tada, kai bus prievolė registruoti. Tada bus apskaičiuota, kokios yra sąnaudos. Nemanau, kad tai bus kliūtis, nes jeigu šiandien automobilius registruoja, juos vairuoja, eisme dalyvauja ne ką vyresnio amžiaus asmenys, tai, matyt, šita prievolė, jeigu bus apsispręsta nustatyti… Be abejonės, tam tikros registracijos sąnaudos turės būti padengtos. Aš kainos dabar negaliu tiksliai pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Kamblevičius. Prašau.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aišku, pritariame jūsų pateiktam įstatymo projektui, tačiau pagrindinis momentas, kaip ir minėjo gerbiamasis V.Karbauskis, yra tai, kad yra jauni žmonės. Ar jums neatrodo… Yra parašyta, kad bus leidžiama jaunesniems kaip 15 metų. Faktiškai gal reikia padaryti nuo 16 metų, nes vis dėlto gauna pasą, jau šiek tiek rimčiau. Tie jauni vaikai laksto, pridaro avarijų, žmonės žūsta keliuose, ir viskas. Ar negalima to dalyko sutvarkyti? Kodėl mes iš karto leidžiame tokiems jauniems? 16 metų turi pasą, tada ir leisti važiuoti mopedu ar keturračiu motociklu. Ačiū. Kaip jums…

R.ŠUKYS. Koks klausimas, gal aš ko nors nesupratau? (Balsas salėje) Įstatyme taip yra nustatyta, jeigu tikrai 15 metų, nes aš dabar dėl to amžiaus nesu garantuotas. Ar ne 16 metų ir yra? (Balsai salėje) 16 metų, sufleruoja kolega.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes tai išaiškinsime pradėję svarstyti. Paskutinis klausia… (Balsai salėje)

R.ŠUKYS. Gal dviratis ar mopedas? Jiems yra skirtingas amžius.

PIRMININKAS. Klausia A.Bosas.

R.ŠUKYS. Kalbama apie mopedus.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų klausia kolega A.Bosas.

A.BOSAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip bus su tom transporto priemonėm, tai yra keturračiais motociklais, kurias jau turi įsigiję Lietuvos gyventojai, bet gamyklos juos išleidžia be posūkių signalų ir „Regitra“ tokių transporto priemonių negalėtų registruoti? Tai kaip išspręsti šitą problemą? Vis dėlto šiandien jie turi leidimą Lietuvoje pardavinėti tuos keturračius motociklus, kurie parduodami, bet jų negalima registruoti kaip transporto priemonių, nes jie yra be posūkių signalų.

R.ŠUKYS. Čia tokia techninė detalė. Iš tiesų aš dabar bijočiau pasakyti. Jie bus registruoti ir turės laikytis tų eismo taisyklių. Jeigu nėra posūkių signalų, tai, kaip ir motociklams ar dviratininkams, yra kiti būdai, kaip pagal eismo taisykles parodyti posūkį. Matyt, šiuo atveju bus sprendžiama taip. Tai yra techninis klausimas. Svarstymo Seime metu reikėtų išgirsti specialistų nuomonę, kaip tai turi būti sprendžiama. Aš negaliu atsakyti į šitą klausimą, nesu kompetentingas šituo klausimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 32, 123, 124, 124¹, 124², 125, 126, 127, 129, 130, 130², 131, 134, 187, 224, 225, 259¹, 269, 281, 312, 313, 314, 315, 320 ir 326 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1883(2) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

R.ŠUKYS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti kaip įmanoma trumpiau, bet kartu galbūt ir išvengti tam tikrų klausimų. Aš nekartosiu to, kas yra aiškinamajame rašte.

Norėčiau tik trumpai pasakyti, kad šio projekto tikslai ir uždaviniai yra mažinti kelių eismo įvykių, kuriuose nukenčia bei žūva žmonės, skaičių; diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginės įtakos avaringumui ir neturinčius tam įtakos; numatyti daugelio straipsnių sankcijose alternatyvias nuobaudas ir atsakomybę už veikas, kurios yra pavojingos visuomenei, tačiau šiuo metu yra nedraudžiamos, ir atsisakyti baudų išieškojimo funkcijos, ką dabar daro policijos pareigūnai.

Noriu priminti, kad siekdama sumažinti sužeistųjų ir žuvusiųjų keliuose skaičių, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2003 m. spalio 21 d. rekomendaciją Nr.2004/345 (buvo numatyta joje), Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimą, kad iki 2010 metų žuvusiųjų kelyje skaičius sumažėtų iki 50%. Todėl šio projekto siūlomos nuostatos iš tiesų yra kategoriškos, griežtos ir, manau, turėtų duoti teigiamų rezultatų, jeigu bus priimtos artimiausiu metu.

Pirma. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje šiandien yra nurodyta, kad organas, pareigūnas, nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Siūloma keisti šią nuostatą. Numatyta keisti šio straipsnio 2 dalį nustatant, kad už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ir kitų svaigiųjų medžiagų asmens, taip pat už pakartotinį kelių eismo taisyklių pažeidimą šiame straipsnyje numatytos nuostatos dėl nuobaudos švelninimo netaikomos.

Taip pat siūloma numatyti griežtesnę atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam ir apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas lengvas girtumo laipsnis, numatyta nuo 1000 iki 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo 1 iki pusantrų metų. O šiuo metu galiojančiame ATPK yra bauda arba teisės atėmimas kaip alternatyva. Šiuo atveju būtų privaloma su teisės atėmimu.

Taip pat 126 straipsnio 4 dalyje – vidutinis ir sunkus girtumo laipsnis. Siūlomame projekte numatyta nuo 2000 iki 3000 litų taip pat su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Šiuo metu galiojančiame ATPK straipsnyje už vidutinį ir sunkų girtumo laipsnį atsakomybė buvo numatyta atskirai. Atskirai už vidutinį, atskirai už sunkų. Šiuo atveju, ar vidutinis, ar sunkus, nuobauda numatoma tokia, kokia ji šiuo metu yra už sunkų. Yra numatyta su teisės vairuoti atėmimu ilgesniam laikui nei buvo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatomos naujos veikos, kurių anksčiau nebuvo, už vairavimą esant nežymiam girtumo laipsniui, tai yra nuo 0,2 iki 0,4 promilės asmenims, kurie vairavo transporto priemones, kurių maksimali leidžiama masė yra didesnė nei 3,5 tonos (sunkvežimiai), arba transporto priemones, kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas. Vadinasi, keleivių pervežimas. Bauda numatoma nuo 500 iki 1000 litų, o vairuotojams, kurių vairavimo stažas yra iki dvejų metų, bauda nuo 800 iki 1000 litų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnyje taip pat numatytos naujos veikos už dviračių ir mopedų vairavimą, vadeliojimą ir jojimą esant neblaiviems asmenims ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Bauda – nuo 300 iki 500 litų.

Taip pat už pėsčiųjų ar asmenų, vairuojančių mopedus ar dviračius, važnyčiotojų pažeidimus, kai tai nulemia nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jeigu buvo apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ar nuo alkoholio, numatoma nauja veika ir už tą padarytą veiką bauda nuo 500 iki 600 litų. Taip pat siūloma už teisės pažeidimus numatyti papildomas nuobaudos rūšis. Manau, tai tikrai turėtų prisidėti prie siekiamų tikslų įgyvendinimo. Tai būtų administracinis areštas bei transporto priemonės konfiskavimas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat būtų įvedama pakartotinumo samprata ir atitinkamai taikomos nuobaudos, kaip jau minėjau, 30¹ straipsnio – dėl švelninimo netaikymo, jeigu buvo vairavimo pakartotinumas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų ar kitų toksinių psichiką veikiančių medžiagų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis –eismo įvykis, sukėlęs nedidelį sveikatos sutrikimą, padarytas girto ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo metu projekte numatoma bauda nuo 4 iki 5 tūkst. litų būtent su (anksčiau buvo alternatyviai – arba) teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Ir iš tiesų labai padidinamas metų skaičius, t. y. nuo 3 iki 5 metų, arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, atitinkamai už tą veiką skiriama bauda nuo 5 tūkst. iki 5 tūkst. 500 su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Jeigu žiūrėtume, kas šiuo metu už tą veiką nustatyta, tai galiojančiame ATPK vairuotojams bauda yra nuo 2 iki 3 tūkst. litų arba kaip alternatyva teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 2 iki 3 metų, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – tik bauda nuo 3 iki 5 tūkst. litų. Teismai dažnai taiko švelninančias nuostatas ir teisės vairuoti atėmimą keičia bauda, o ją pačią dar labai sumažina. Tokia yra teismų praktika. Šiuo atveju, pakeitus tam tikrą ATPK straipsnį, tokių galimybių nebeliktų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatyta nauja veika už pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vairuotojams numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, kurie neturi teisės vairuoti transporto priemones, – administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

129 straipsnis reglamentuoja vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų, psichotropinių ir psichiką veikiančių medžiagų ir atsisakymą pasitikrinti, patikrinimo vengimą. Yra numatoma bauda nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst., taip pat ji numatoma, jeigu pavartojo alkoholį po avarijos, po eismo įvykio, arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų.

Taip pat yra įvedama nuobauda, aš jau minėjau, administracinis areštas, jis taip pat numatomas ir už nustatyto greičio viršijimą (ATPK 124 straipsnio 6 dalis), daugiau kaip 50 kilometrų per valandą viršijantiems greitį asmenims, jeigu jie neturi teisės vairuoti transporto priemones. Įstatymo projekte numatyta atsisakyti balų, t. y. to vertinimo už tam tikrus pažeidimus, ir tarp tų pažeidimų sankcijų numatyti alternatyvią nuobaudą visais atvejais, kai buvo balai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirtingiems laiko terminams. To aš čia labai neplėtosiu.

Taip pat Administracinių teisės pažeidimo kodekso 124² straipsnio nuostatoje griežtinama atsakomybė už pavojingą vairavimą asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Numatyta bauda nuo 1 tūkst. iki 1 tūkst. 500 litų. Šiuo metu, pavyzdžiui, ji buvo nuo 500 iki 1 tūkst. litų. 134 straipsnis sugriežtina atsakomybę už naudojimąsi saugos diržais ir motociklininko šalmais, jeigu pažeidžiama tvarka. Tai šiuo metu buvo nuo 25 iki 50 litų, nauja nuostata numato nuo 100 iki 200 litų, o keleiviui, neprisisegusiam diržo, taip pat – nuo 100 iki 200 litų.

Ir norėčiau paminėti atskirai, kad yra kai kurios nuostatos, kurios švelnina atsakomybę už tuos mano minėtus atvejus, kai padaromi Eismo taisyklių pažeidimai, kurie nedaro įtakos avaringumui. Kaip tokios, tai…

PIRMININKAS. Laikas, pone ministre.

R.ŠUKYS. (Aš paskutinį sakinį.) Tai neįregistruotos transporto priemonės vairavimas, transporto priemonės vairavimas be valstybinio numerio ženklų ir dar kelios kitos nuostatos. Siūlyčiau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nemažai norinčių jūsų paklausti. Iki 10 minučių, ne ilgiau, yra skiriama klausimams. Eilės tvarka pirmasis – E.Klumbys. Prašau. Klausimams užduoti – iki minutės.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų stipriai didinamos sankcijos. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje yra tokia labai specifinė grupė vairuotojų, kurie važinėja, kai yra atimtos teisės, be jokių problemų jie važinėja toliau, sakykit, kaip bus su šia žmonių grupe tvarkomasi, kokios sankcijos jiems bus taikomos?

Ir antra klausimo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad stipriai padidės griežtumas, padidės skaičius žmonių, kuriems bus skiriamas administracinis areštas, sakykit, kaip jūs susodinsit visus į tardymo izoliatorius, nes ir dabar yra didelių problemų juos ten patalpinti?

R.ŠUKYS. Iš tiesų jie bausmę atliks areštinėse. Tai nėra tardymo izoliatoriai. Tardymo izoliatoriai yra naudojami tiktai kardomajam kalinimui, areštines prižiūri būtent policija. Areštinių tinklas plečiamas, arba naujų areštinių statyba vyksta, senosios yra renovuojamos. Mes dar neseniai iš tiesų turėjom problemą dėl tų bausmių atlikimo. Su ta pačia problema susiduria ir kai kurios kitos valstybės, kurios yra įvedusios ir aktyviai taiko administracinį areštą. Jeigu minėtume, tai kolegos latviai, kuriuos mums visuomet mini kaip pavyzdį, anksčiau sugriežtino tas bausmes. Labai panašiu keliu nueita, yra ir transporto priemonių konfiskavimas, ir administracinis areštas. Jie taip pat susidūrė su tomis problemomis, bet akivaizdu, kad siekiama ieškoti kitų būdų ir taikyti veiksmingesnes nuobaudas. O administracinis areštas iki 30 parų yra gana veiksmingas, ypač tais atvejais, kai žmogus paprasčiausiai piktybiškai nemoka tų baudų. Šiandien, policijos duomenimis, įsiskolinusių asmenų, kurie yra gavę po 30–40 tūkst. baudas, yra. Tai mes norime nenorime turime rasti galimybę ir skirti tam lėšų, kad sąlygas atitinkančias areštines įkurdintume ten, kur jos reikalingos. Manome, kad tai įgyvendinami uždaviniai ir tai bus padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis ministre, prieš metus buvo registruoti Seimo nario V.Čepo ir mano paties pasiūlymai Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, taip pat griežtinantys Administracinių teisės pažeidimų kodeksą straipsniai. Jūsų Vyriausybė vėluodama prieš Naujuosius metus pateikė savo projektą, gana panašų į mūsų registruotą, po to J.Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komitete ilgai šį klausimą, atvirai sakykime, vilkino ir tik dabar jis yra pateiktas Seimui. Kodėl jūsų Vyriausybė ir konkrečiai jūs, ministre, taip ilgai negalėjote sutarti su savo koalicijos partneriais ir pats nerodėte iniciatyvos, kad šis klausimas turėtų būti pradėtas svarstyti? Ar tai buvo noras parodyti, kad Vyriausybė ir jūs, ministre, aplenkiate Seimą…

PIRMININKAS. Laikas.

G.ŠILEIKIS. …aplenkiate Seimo narius ir teikiate savo išskirtinius pasiūlymus? Ačiū.

R.ŠUKYS. Atsakydamas į šį klausimą norėčiau pasakyti, kad praeitų metų lapkričio 30 d. Vyriausybė pateikė projektą. Iš tiesų jis buvo grąžintas tobulinti. Jūsų minimas projektas Seimo narių buvo įregistruotas labai nedaug anksčiau prieš Vyriausybės pateiktą projektą. Kas ten jį ir kaip patobulino, aš čia nenorėčiau svarstyti, tik norėčiau pasakyti, kad darbo grupė dirbo prie šio projekto praeitų metų gerą pusmetį, iki jo patekimo į Seimą. Šiuo atveju jūsų nuskambėjęs kaip ir priekaištas, kad Vyriausybė nusirašė nuo jūsų teikto ar kitų Seimo narių pateikto projekto, nėra pagrįstas, manyčiau. O tai, kad buvo grąžinta, Vyriausybė patobulino ir dabar pateikė patobulintą projektą su kur kas griežtesnėmis sankcijomis, negu buvo anksčiau. Nemanau, kad dviejų projektų buvimas Seime yra kliūtis juos abu svarstyti ir nuostatas, kurios yra priimtinos Seimo nariams, priimti, jas taikyti ir tokiu būdu pasiekti bendrą tikslą – mažinti avaringumą ir pasiekti žuvusių ar nukentėjusių eismo įvykiuose asmenų skaičiaus sumažėjimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E.Pupinis. Nematau jo salėje. Eilės tvarka – D.Barakauskas.

D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš manau, kad už konkrečius nusižengimus reikėjo nustatyti ir konkrečius baudos dydžius, o ne intervalus. Pavyzdžiui, viršijus greitį nuo 20 iki 30 km baudos dydis numatytas nuo 100 iki 300 litų. Gerbiamasis ministre, ar nebus taip, kad tokia gradacija sudarys galimybes pažeidėjui ir pareigūnui tartis dėl baudos dydžio, nes yra intervalas?

R.ŠUKYS. Atsakymas į šį klausimą būtų iš dviejų dalių. Pirma tokia formali, kad visa Administracinių teisės pažeidimų kodekso struktūra yra bausmės su tam tikromis žirklėmis nuo–iki. Ir štai tokių bausmių, kad tiesiai 100 ar 50 litų, yra labai mažai normų, laikomasi bendros struktūrinės nuostatos. Bet jeigu konkrečiai į jūsų klausimą, ar yra galimybė ir būtinumas diferencijuoti, aš esu įsitikinęs, kad yra. Jūsų pateiktas pavyzdys dėl greičio viršijimo. Skirtinga nuobauda turėtų būti, jeigu viršijama gyvenvietėje, gyvenamojoje vietovėje, kur yra ribojamas greitis, tarkime, 50 km, o važiavo 70 km per valandą ir sukėlė grėsmę asmenų saugumui. Ir kitoks požiūris yra, jeigu tą patį greitį viršijo greitkelyje ir niekam, sakykime, pavojaus nekėlė, nes ten, tarkime, yra atitvarai ir visa kita, tai į tuos dalykus taikantysis gali atsižvelgti. Daryti prezumpciją, kad tarsis ar panašiai… Štai mano minėta nuostata, kad pinigų išieškojimo funkcija, o konkrečiai baudų ėmimo funkcija pinigais jau yra įgyvendinama. Dabar siūloma atsisakyti ir baudų išieškojimo funkcijos. Tai darytų teismas, tai šiuo atveju teismas ir spręs. Vertinti, kad teismas kažką susitars… Patį skyrimą ir išieškojimą darys teismas, tai yra pakankamas saugiklis tam, kad būtų išvengta galimybės tartis su pareigūnu. Tai tam ir padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Rimas.

A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kokia jūsų nuomonė. Ar prisidės prie eismo gerinimo, prie eismo nelaimių neįvykimo baudų už greičio viršijimą mažinimas? Nes kai kuriais atvejais, rodos, mažėja.

R.ŠUKYS. Mūsų projekte nėra mažinimo už greičio viršijimą. Aš nežinau, čia jums reikėtų pateikti pavyzdį, tada galėčiau paaiškinti. Kokią konkrečiai normą jūs turite minty? Jeigu ne gyvenvietėje viršijama, tai vienaip yra diferencijuojama, nes taip yra ir naujajame kodekse, kuris yra rengiamas. Diferenciacija pagal tai, kur yra įvykdytas tas greičio viršijimas. Šiandien galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra diferencijuojama, ar gyvenvietėje, ar negyvenamojoje vietovėje. Jūs man pasakykite straipsnį, tada konkrečiai atsakysiu, nes atmintinai ir galiojančio, ir šio projekto…

PIRMININKAS. Pone ministre, galiu jums padėti. Beveik visos viršijimo normos žirklės yra mažėjimo linkme. Galiu patikinti, štai, kas turite projektą prieš akis, tiek minimalus viršijimas, tiek kiti.

R.ŠUKYS. Pasakykite man konkretų straipsnį.

A.RIMAS. 124 straipsnis.

PIRMININKAS. 124 straipsnis. Tarkime, nuo 10 km iki 20 km viršijimas – minimali buvo 50, dabar siūlote mažinti iki 40, ir tas pat visose kitose pozicijose.

R.ŠUKYS. Bet didesnė diferenciacija įvedama.

Seimo posėdis Nr.336 (2007-10-09, vakarinis)

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektas Nr.XP-2538ES (pateikimas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų šiaip jau įstatymas lyg ir turėtų būti priimtas vien todėl, kad europinė teisė ir direktyvos to reikalauja, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas rengiamas nuo 2005 metų, aš norėčiau sužinoti, be vartotojų teises ginančių asocijuotų struktūrų, kokios dar asocijuotos struktūros dalyvavo rengiant šį įstatymą? Ar buvo derinta su kitomis asocijuotomis struktūromis? Tai susiję su prekyba, reklamos įmonėmis ir taip toliau.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Darbo grupėje, kuri buvo sudaryta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo įsakymu, dalyvavo įvairių institucijų atstovai, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų patarėjų sąjungos valdybos narys, Ūkio ministerijos Prekybos departamento vidaus prekybos skyriaus atstovas, Konkurencijos tarybos vartojimo prekių skyriaus atstovas, taip pat projektai buvo pateikti derinti ir Laisvosios rinkos institutui, Pramonininkų asociacijai. Šių metų liepos mėnesį Teisingumo ministerijoje vyko susitikimas su pavieniais verslo atstovais, kurie taip pat buvo supažindinti su projektu ir turėjo galimybę išreikti savo pastabas. Projekte buvo atsižvelgta į daugelį verslo atstovų teiktų pastabų, sakykim, dėl maksimalių baudų dydžio buvo numatytas 110 tūkst. baudos dydžio maksimumas, taip pat, manytume, suderinta su visais suinteresuotais asmenimis.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Turiu klausimą iš dviejų dalių, tačiau bet kuriuo atveju kalbame apie Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuriai suteikiamos tikrai nepaprastos galios.

Pirma klausimo dalis. Pagal atskirus įstatymus: Energetikos, Draudimo, Elektroninių ryšių, yra kitos tarnybos, kurios kontroliuoja ir prižiūri. Kaip jūs manote, kaip pavyks koordinuoti šią veiklą, ar nebus taip, kad iš kelių auklių neliks kam prižiūrėti, ir bus labai blogai, ar bus keičiami įstatymai? Tai vienas klausimas.

Antras klausimas. Vis dėlto mes žinome, kad teisingumą vykdo teismai. Jūs šiai tarnybai suteikiate teisę didinti, mažinti, žiūrėti, nežiūrėti. Kaip vis dėlto yra su Konstitucija ir teismais? Ar jums neatrodo, kad ta tarnyba gali pradėti piktnaudžiauti padėtimi kaip Tabako ir alkoholio tarnyba, su kuria dar niekas nepajėgia susitvarkyti? Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų jūs labai taikliai pastebėjote, kad dabartinė redakcija numato tik Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetenciją pagal šį įstatymą. Tačiau panašius klausimus sprendžia ir kituose įstatymuose nurodytos institucijos. Toks dubliavimas galbūt iš tiesų galėtų kilti, todėl būtų galima diskutuoti ir galbūt komitetuose šiek tiek patikslinti šią sąvoką, tiksliau nurodant, kad jeigu kiti įstatymai reglamentuoja kitus konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu aspektus, bus taikomos tų įstatymų normos.

O kreiptis į teismus šis įstatymas tikrai neužkerta kelio. Yra visos galimybės ginti savo teises, taip pat ir teismuose.

Seimo posėdis Nr.337 (2007-10-11, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-2531 (svarstymas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kai išgirsti žodį „komisija“, visada pradeda atsirasti kokių nors abejonių. Abejonių kyla ne tik man. Yra abejonių dėl skaičiaus, kiek jų jau buvo. Praeitos kadencijos buvo galima suskaičiuoti, bet dėl šios kadencijos atsiprašau, nes aš jau nesuskaičiuoju, kiek tų komisijų buvo. Abejonių kelia taip pat ir Prezidentui, nes jis mums siūlo sutelktai dirbti, neleisti be reikalo laiko, tada galbūt ir rezultatai bus geresni.

Tų komisijų sprendimai naudojami taip pat gana įvairiai, tačiau absoliučiai jokių rezultatų. Pavyzdžiai yra aiškūs: „Alitos“ privatizavimas –jokių rezultatų, EBSW komisija –jokių rezultatų ir t. t., ir t. t. Žinau kelias praeito Seimo komisijas, kurios davė šiokių tokių abejotinų rezultatų, bet tai buvo tiktai politinis sprendimas. Manau, kad dabar tai yra tiktai politinių jėgų atsiskaitymo būdas, nes šiuo metu vyksta rinkimai Alytaus rajono vienmandatėje apygardoje, todėl ši komisija ir yra sudaroma. Labai paprastas dalykas: jeigu rinkimai vyktų Panevėžio rinkimų apygardoje, nė kiek neabejoju, kad būtų sudaroma komisija dėl Panevėžio „Ekrano“ privatizavimo ar bankroto klausimo.

Jeigu siūlytojams labai rūpi baudžiauninkai, kaip, aš girdėjau, ponas K.Daukšys kalbėjo, tai tokiu atveju šiandien reikėtų sudaryti komisiją dėl mokytojų atlyginimų, dėl gaisrininkų atlyginimų, dėl policininkų atlyginimų ir t. t., ir t. t. Taigi, man atrodo, tų komisijų, be vienos, galima sukurti dar bent 15 ar 20. Tačiau noriu pabrėžti vieną dalyką – Vyriausybė turi pareigą sutvarkyti šį reikalą iki galo, atsiskaityti su darbininkais, su darbuotojais, ir tai padaryti jinai privalo. Todėl mes neturim kurti komisijų ir politiškai nurodinėti Vyriausybei, ką ji turi daryti. Siūlau leisti Vyriausybei dirbti, o mums, Seimo nariams, dirbti savo darbą. Labai ačiū.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš manau, kad Statuto reikalavimus mes čia visi išsiaiškinome, ir tai, kad darbotvarkė patvirtinta, irgi išsiaiškinome.

Dabar kreipiuosi į Darbo partijos frakciją. Jeigu jums tikrai rūpi ištirti tikrą situaciją, nelaužkite per jėgą, neskubėkime. Iš tikrųjų klausimas sudėtingas, kam čia dabar forsuoti. Baigsis rinkimai, atpuls visi kaltinimai, kad jūs politizuojate šį reikalą, ramiai sudarysime komisiją ir ištirsime, laiko dar turime, bendru sutarimu. Jeigu šios komisijos darbą dabar pradedame taip apsistumdę, tikrai bus vėl politizuota mūsų komisija.

Aš manau, iš tikrųjų reikia ištirti, kas ten buvo. Kodėl 2000 metais atsitiko, kodėl 2004 metais taip atsitiko, kodėl 2006 metais taip atsitiko? Reikia viską pasižiūrėti ramiai. Siūlau atsiimti ne visai statutinį siūlymą, keliauti prie kito klausimo, posėdžio pirmininke, ir dirbti toliau.

Vyriausybės valanda

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, grąžinimas arba, tiksliau tariant, papildomų sumų išmokėjimas pensininkams nuo 1995 metų apims tik kažkur apie aštuntadalį visų senatvės pensininkų Lietuvoje. Prašom pasakyti, kaip šis sprendimas darys įtaką pensijų didinimui visiems pensininkams? Maisto produktų kainos auga, artėja šildymo sezonas, būtina didinti pensijas visiems. Jeigu daugiau kaip pusę milijardo litų atiduosime arba sukišime, šiurkščiai tariant, į aštuntadalio pensininkų kišenes, ar tada Vyriausybė mato galimybių, kiek lieka rezervo didinti pensijas visiems? Kokiomis apimtimis tokiu atveju tai galėtų būti daroma? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Jonai. Mes vakar Vyriausybės posėdį iš esmės skyrėme biudžetams svarstyti ir tvirtinti, tiek valstybės ir savivaldybių, tiek „Sodros“, tiek sveikatos draudimo biudžetų projektams. Kaip tik vakar Vyriausybė pritarė 2008 metų „Sodros“ biudžeto projektui. „Sodros“ pajamos, atsižvelgiant į atlyginimų augimą, į darbuotojų, apsidraudusių visu socialiniu draudimu… tas labiausiai turi įtakos „Sodros“ biudžetui, išaugtų maždaug 10%, arba 1 mlrd. litų, ir būtų 10,7 mlrd. litų. Mūsų Vyriausybė „Sodros“ biudžeto projekte kaip tik numatė kaip visuomet didžiąją dalį lėšų skirti pensijoms išmokėti ir pensijoms padidinti.

Taigi pagal Vyriausybės patvirtintą „Sodros“ biudžetą, kuris artimiausiu metu ateis į Seimą, ateinančiais metais planuojama pensijas padidinti maždaug 17%, arba šiek tiek daugiau kaip 100 litų, atitinkamai didinant ir visus tris komponentus: ir bazinę pensiją, ir draudžiamąsias pajamas, ir priedą už ilgesnį kaip 30 metų darbo stažą.

Taip pat mūsų Vyriausybė labai atidžiai įvertino ir tas diskusijas, ir tuos projektus, kurie buvo svarstomi Seime dėl pensijų dalies grąžinimo už tam tikrą laikotarpį. Vyriausybė tos pozicijos nepakeitė ir svarstydama „Sodros“ biudžetą. Jau kalbėjo dėl grąžinimo už 2001 ir 2002 metus, o šiuo metu dar vyksta diskusijos dėl dviejų Seimo narių projekto, kuriam Seime po svarstymo pritarta. Mes pirmadienį Vyriausybės pasitarime dar kartą turėtume svarstyti, išreikšti Vyriausybės nuomonę šiuo klausimu, nes mus jaudina pensijų grąžinimo mechanizmas, kad jį galbūt reikėtų detalizuoti ir konkrečiau aptarti, jeigu toks sprendimas bus priimtas Seime galutinai.

Mūsų Vyriausybė ateinančių metų „Sodros“ biudžete suplanavo apie 200 mln. litų pensijoms grąžinti ateinančiais metais, atsižvelgiant į tai, koks bus priimtas sprendimas.

Dėl to, kad apie pusės milijardo litų reikėtų pensijoms grąžinti. Be abejo, ta lėšų dalis bus skirta tiems žmonėms, kurie dirbo ir gavo pensijas, ir ji nebus panaudota pensijoms padidinti. Jeigu bus vadovaujamasi tam tikru teisingumo principu, ir toks įstatymas Seime bus priimtas, mes tikrai jį vykdysime.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Noriu paklausti kultūros ministro. Gerbiamasis ministre, mane pasiekė tokia žinia, kad, nors Dainų šventė baigėsi prieš tris mėnesius, šiandien dar yra įsiskolinimas, kuris siekia apie 300 tūkstančių. Mes visi labai puikiai žinome ir šioje salėje buvome gavę patikinimą, lyg ir Vyriausybė buvo prisiėmusi įsipareigojimą finansuoti visas sąmatas Dainų šventei organizuoti ir jai įgyvendinti. Norėčiau paklausti, kokia dabar yra situacija? Kodėl dar šiandien nėra atsiskaityta su vežimo įmonių savininkais ir maitinimo įmonėmis?

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamoji Seimo nare, už taiklų ir labai reikalingą klausimą. Ši situacija man labai gerai žinoma. Ten yra 270 su trupučiu tūkstančių litų. Mes ne kartą kreipėmės dėl Vyriausybės rezervo, buvo patikinimas tiek ministro, tiek premjero dėl šių lėšų, žinome, dėl ko jos susidarė. Jos susidarė dėl aplinkybių, kurių negalime kontroliuoti, t. y. negautos pajamų dalies už bilietus dėl prasto oro, nors žmonių buvo labai daug. Ne vieną kartą esu kalbėjęs su finansų ministru. Buvau patikintas, kad iki metų galo tas įsiskolinimas bus padengtas iš rezervo.

Norėčiau pasakyti, jog jokie kiti (…) kultūros projektai nesvarstomi, kol šis įsiskolinimas nebus grąžintas. Bet aš puikiai suprantu gerbiamąjį finansų ministrą, nes Vyriausybės rezerve nėra likę labai daug pinigų ir tiesiog bijoma grąžinti gana didelę sumą, galvojant, kad kas nors negero valstybėje neatsitiktų. Todėl tai atidėta į metų pabaigą. Bet šis klausimas yra gerai žinomas tiek man, tiek finansų ministrui.

Seimo posėdis Nr.338 (2007-10-11, vakarinis)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2544. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-2545 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-1a ir 2-1b klausimai, įstatymo projekto Nr.XP-2544, – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas bei projektas Nr.XP-2545 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila. Prašome pristatyti abu teikiamus įstatymų… vieną įstatymo projektą, o kitą Seimo nutarimą. Prašau.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. O teikiamo projekto esmė susijusi su tuo, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro struktūrinių padalinių yra Specialiųjų tyrimų skyrius su Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Pagal to paties straipsnio 9 dalį Specialiųjų tyrimų skyriaus Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Jau vien tai yra nesutapimas. Atsižvelgiant į tai, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija yra sudaroma iš įvairių institucijų bei asociacijų atstovų ir veikia visuomeniniais pagrindais, ji negali būti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus institucija, todėl šiuo projektu ir siūloma tokios nuostatos atsisakyti. Kartu įstatymo projekte pateikiamos ir kai kurios redakcinio pobūdžio pataisos. Prašytume pritarti tokiam įstatymo pakeitimo projektui.

Jeigu jam pritarta, kartu prašytume pritarti ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui, kurio turinio esmė yra tiksliai susijusi su minėtojo įstatymo pataisomis. Prašytume pritarti abiem teisės aktų projektams.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Jūsų klausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Dumčius. Prašau.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, žinoma, balsuočiau už, jeigu paaiškintumėte dar plačiau. Sakykime, man kelia abejonių tai, kad Pasipriešinimo dalyvių komisija, kuri atsiras iš Specialiųjų tyrimų skyriaus, ar ne?.. Jinai vis tiek yra Genocido centro dalis ir naudojasi, ar ne?.. naudojasi kitais to skyriaus dalykais kaip vienetas. Ir antras klausimėlis, ar negali būti Pasipriešinimo dalyvių komisija vis dėlto etatinė struktūra, nes ten daug visuomeninių, o darbas yra sunkus? Ką nors tai reikėtų kompensuoti, nors kelionę ar dar ką nors.

R.ČIUPAILA. Į tai galėčiau atsakyti taip. Jeigu paimtume dabartinį įstatymo variantą ir jo antro straipsnio 1 dalyje paskaitytume, kaip šiandien yra apibrėžtas centras, apie jį yra sakoma, kad tai yra tarpžinybinė valstybės institucija. Šiuo būdu nėra nustatomas šios atseit institucijos teisinis statusas, todėl įstatyme yra siūloma keisti tekstu „biudžetinė įstaiga“, o tai ir atitiktų šios dienos tiesą. Jeigu tai yra biudžetinė įstaiga, tai, turėdama viešojo administravimo funkcijas, turi valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. Pati komisija, kuri yra, o ji ir savo esme yra visuomeninė, pačiame institute, pačioje biudžetinėje įstaigoje kaip sudėtinė dalis veikti negalėtų. Tačiau jeigu toliau skaitytume pataisas, ypač ten, įstatymo pabaigoje, matyti, kad pačioje pabaigoje esanti trečiojo skirsnio 9 dalis skamba taip, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja centras, tai yra viską, kas susiję su tos komisijos veikla, daro ir atlieka centras. Čia išsprendžiama prieštaravimo problema.

PIRMININKAS. Klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Na, aš nesutikčiau su gerbiamuoju viceministru, kad čia išsprendžiama kokia nors problema. Čia galbūt išsprendžiama juridinė problema, tačiau komisijos darbo, sėkmingo darbo, problema neišsprendžiama, nes komisija vėl paliekama kaip visuomeninė. Mes šiandien ką tik Seime priėmėme įstatymo pakeitimo įstatymą dėl Liustracijos komisijos sudarymo, ir ta Liustracijos komisija pagal naująjį įstatymą bus išlaikoma iš valstybės biudžeto. Ši komisija veikia labai panašias pagrindais. Šios komisijos nariai nėra vien valstybės tarnautojai, ten yra įvairių žmonių. Valstybės tarnautojai, sakysime, gauna atlyginimą už sugaištą laiką, už dalyvavimą posėdžiuose, reikia labai daug laiko sugaišti tyrinėjant medžiagą. Jie gauna atlyginimą, sakysime, savo darbovietėje, o ten ir yra visuomeninių organizacijų atstovai, kurie nieko negauna. Tai kaip šitą problemą reiktų išspręsti, jūsų nuomone? Gal irgi reiktų numatyti padidinti biudžetą Genocido centrui ir tiems žmonėms mokėti tam tikrus atlyginimus už atliktą konkretų darbą.

R.ČIUPAILA. Šiuo atveju, gerbiamasis Seimo nary, negaliu turėti savo asmeninės nuomonės, aš ne visai galiu turėti netgi Respublikos Vyriausybės nuomonės, nes šitą projektą teikia pats centras, tik pagal nustatytą tvarką, pagal kurią tokioms institucijoms yra atstovaujama Seime, Vidaus reikalų ministerijos atstovai stovi šioje tribūnoje. Centras mano, kad taip būtų išspręsta problema, susijusi, kaip teisingai pastebėta, su teisiniu aspektu. Jeigu būtų manoma, kad pati komisija turėtų tapti profesinė, etatinė, tai tam, matyt, arba pats centras, arba kitos suinteresuotos žinybos, galbūt ir Seimo nariai, turėtų teikti naujas pataisas. Taigi negaliu atstovauti tam, kas nėra teikiama per mus.

PIRMININKAS. Klausia ponia V.M.Čigriejienė. Atsiprašau, suklydau. Ponas A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Iš dalies dabar atsakyta į mano klausimus, bet vis dėlto norėčiau pasitikslinti, ar tikrai šitų pataisų iniciatorius yra Genocido tyrimo centras. Lieka pagrindinis klausimas, kodėl dabar tos pataisos atsirado? Šis įstatymas galioja jau 10 metų, komisija peržiūrėjo beveik 100 tūkst. atvejų, jos darbas nusistovėjo ir daugmaž yra tvarkingas, milžiniškas darbas archyvuose ir taip toliau. Dabar liko turbūt koks dešimt ar mažiau, keli procentai atvejų, kurie… Tai ar pabaigoje nebus suardyta šita komisijos veikla, ją jau visi žino, ir interesantai, ir kitos organizacijos. Kokia prasmė šio pakeitimo, vien formali?..

Ir dar klausimas, kodėl iniciatorius ir autorius yra Vidaus reikalų ministerija?

R.ČIUPAILA. Atsiprašau, bet į visus jūsų išsakytus klausimus jau atsakiau atsakinėdamas į kitų Seimo narių klausimus, bet galiu pakartoti dar kartą. Pagal visas mano turimas pažymas yra pasakyta, kad nutarimo projektą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Tai pirmasis jūsų klausimas.

Paskutinysis buvo, kodėl Vidaus reikalų ministerija? Atsakiau. Todėl, kad tokios žinybos neturi pačios pateikti, nes pagal nustatytą tvarką tam tikroms žinyboms atstovauja tam tikros ministerijos, šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija. Iš kitos pusės, komisija niekur nedingsta, bet ir toliau funkcionuoja kaip funkcionavusi, kas ir sakoma projekto 9 dalyje. Yra aiškiai pasakyta, kas lieka, kaip jinai veikia, kas ją aptarnauja ir taip toliau. Dėl klausimo, susijusio su tos komisijos sudėtimi. Tas, kas yra viešojo administravimo įstaiga, yra viešojo administravimo įstaiga, o tas, kas yra komisija, kad ir kokiais pagrindais ji veiktų, jeigu ji pati savaime nėra įstaiga, turinti viešojo administravimo galias, jinai veikia atskirai. Tik tiek, kad yra aptarnaujama. Dar kartą pasakysiu, jeigu Seimo nariai turi kitokią nuomonę dėl tos komisijos statuso, ypač jos narių statuso, matyt, reikėtų teikti papildomas pataisas ir tas būtų pasiekta tam tikru laiku.

PIRMININKAS. Klausia V.Čigriejienė. Prašau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pranešimo aiškėja, kad sėkmingo komisijos darbo problemos tikrai neišspręsime. Ar jums neatrodo, kad dėl Genocido centro turi atsirasti tam tikra eilutė biudžete, kad galėtume išspręsti tos komisijos problemą. Juk baigėsi visuomeninio darbo entuziazmas, jeigu žmonės dirba ir jie dirba sąžiningai, reikia ir mokėti. Ir kiek tas kainuotų valstybės biudžetui, jūsų nuomone? Ačiū.

R.ČIUPAILA. Aš nežinau, kiek tai galėtų kainuoti valstybės biudžetui, į tai turėtų atsakyti pats centras, ypač svarstant klausimą komitetuose. Manau, kad jie pateiks visą statistiką, o į kitas pastabas atsakiau. Šiuo atveju sprendžiama teisinės technikos problema, kaip komisija dirbo, taip dirba, centras ją aptarnauja techniškai ir turi eilutę jai aptarnauti, čia niekas nesikeičia. O pats komisijos narių statusas šiandien jau daug kartų buvo aptartas.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1727 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-4 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1727. Pranešėjas – R.Remeika. Pateikimas. Kviečiu į tribūną poną R.Remeiką.

R.REMEIKA (LCSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Mano teikiamo įstatymo projekto tikslas yra praplėsti subjektų, galinčių laikinai panaudos pagrindais neatlygintai valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybės turtu, grupę, įtraukiant į ją viešąsias įstaigas, teikiančias socialinės globos ir reabilitacijos paslaugas socialinės rizikos grupės asmenims. Kaip žinote, socialines paslaugas teikiančių visuomeninių organizacijų yra per vieną tūkstantį, bet jos negali kvalifikuotai teikti, sakykime, senelių globos, vaikų priežiūros, narkomanų reabilitacijos paslaugų, nes neturi pastatų arba patalpų. Savivaldybės, kurios tas funkcijas turėtų atlikti, dažnai to nesugeba, nes neturi lėšų toms funkcijoms vykdyti arba vykdo tas funkcijas tik iš dalies.

Mano siūlomos įstatymo pataisos leistų visuomeninėms organizacijoms iš savivaldybių gauti patalpas panaudai ir organizuoti šią labai reikiamą socialinę veiklą tam tikrose savivaldybėse. Dabar kai kurios visuomeninės organizacijos organizuoja šias paslaugas ir su savivaldybėmis sudaro fiktyvias nuomos sutartis, kas akivaizdžiai prieštarauja logikai, sakykime, kai nuoma būna po litą už kvadratą ir t. t. Visi mes suprantame, kad šios paslaugos nėra verslas ir neatsiperka, o jos yra reikalingos. Todėl mano teikiama pataisa yra tokia, kad į panaudos gavėjų sąrašą būtų įtraukiamos ir viešosios įstaigos, teikiančios socialinės globos ir reabilitacijos paslaugas socialinės rizikos grupės asmenims. Tai galėtų palengvinti mūsų valstybei nešti šią naštą. Siūlyčiau pritarti pateikimui.

PIRMININKAS. Nori klausti net 10 Seimo narių. 10 minučių skirta klausimams. Pirmasis klausia ponas J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs vienu metu tvirtinate, štai šiandien, kad savivaldybės neturi pinigų teikti tas paslaugas, rašte rašote, kad tos viešosios įstaigos neturi pinigų nuomoti, kad tos paslaugos neapsimoka, vadinasi, reikia pridėti savų pinigų. Aš nesuprantu, kaip čia yra – neturi pinigų, teikia paslaugas ir dar jiems reikia išnuomoti patalpas? Tai ten, kur teikia paslaugas, tegul jas ir teikia, kodėl jiems dar reikia biurų, kai jie neturi pinigų? Tai viena klausimo pusė.

Antra dalis. Kiek per 17 nepriklausomybės metų buvo sukurta valstybės turto, kurį dabar būtų galima išnuomoti?

R.REMEIKA. Gerbiamasis kolega, jūs net savo kalboje trupučiuką painiojate tam tikras sąvokas arba galbūt nevisiškai supratote tai, ką aš norėjau pasakyti. Aš kalbu ne apie nuomą, aš kalbu apie panaudą.

Dabar apie pinigus. Savivaldybės iš tikrųjų, norėdamos teikti tas paslaugas, turi steigti tam tikrus etatus, neužtenka turėti vien patalpas. Visuomeninės organizacijos turi savanorių, kurie gali prižiūrėti, sakykime, senelius, kurie gali dirbti kokiame nors reabilitacijos centre, bet jos neturi patalpų, kur tą veiklą vykdyti. Čia yra problema. Jeigu savivaldybė rastų tą kontaktą ir panaudai būtų galima skirti patalpas visuomeninėms organizacijoms, tos visuomeninės organizacijos, pasitelkdamos savo savanorius, savo tam tikrus žmones, kurie pasiryžę dirbti ir teikti socialines paslaugas, galėtų įgyvendinti tas paslaugas ir užtikrinti savivaldybei tų paslaugų teikimą.

PIRMININKAS. Klausia ponia V.Baltraitienė.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš manau, kad jūs labai smarkiai maišote visuomenines organizacijas ir viešąsias įstaigas.

R.REMEIKA. Atsiprašau.

V.BALTRAITIENĖ. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Jeigu nori teikti paslaugą, aš nematau problemos steigiant viešąją įstaigą… Išvis kaip ją galima įsteigti neturint patalpų? Kur ji įsisteigia? Vadinasi, prieš tai jie turi turėti patalpas. Jeigu neturi fizinis asmuo ar kas nors kitas, jungiasi su tuo, kuris turi patalpas, ir yra bendri steigėjai. Aš noriu paklausti, kodėl savivaldybė turi duoti neatlygintinai tas patalpas, kodėl ji kartu negali būti steigėjas, kartu įgyvendinti programas ir padėti ne tik patalpomis, bet, jeigu reikia, ir finansais pagal tas programas? Aš čia išvis nematau logikos.

R.REMEIKA. Gaila, kad nematote. Aš nemaišiau. Ir visuomeninės organizacijos, ir viešosios įstaigos gali tą apimtį turėti.

Dėl registracijos. Kokią nors instituciją ar viešąją įstaigą galima registruoti ir savo bute. Tai nesudaro to precedento, kad jis turi turėti patalpas, kur teikti paslaugas, sakykim, senelių arba vaikų globos namus, ir registruotis. Viešoji įstaiga yra registruojama. Ir dabar daugelis viešųjų įstaigų yra registruotos tam tikruose privačiuose butuose, bet jos teikia paslaugas, aptarnauja tuos senelius jų namuose ir t. t. Lietuvoje yra tokia patirtis, nes kitaip negalima.

PIRMININKAS. Klausia S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate įstatymo projekte apie viešąsias įstaigas, kurios teikia socialines globos ir reabilitacijos paslaugas. Aš taip suprantu, neįeina tos viešosios įstaigos, kurios yra sukurtos kitiems tikslams. Gal galėtumėte pasakyti finansiniu aspektu, kokių išteklių tai galėtų pareikalauti iš savivaldybių, gavus tą teisę? Kiek savivaldybės netektų pajamų už nuomos paslaugas ir t.t?

R.REMEIKA. Aš siūlau tiktai tokioms įstaigoms, kurios teikia socialines paslaugas. Pagal mano tokius pirminius skaičiavimus, tokių institucijų, kurios teikia šias paslaugas ir yra sudariusios nuomos sutartis su savivaldybe, yra per šimtas, bet tos nuomos sutartys yra sudarytos maždaug po litą už kvadratą. Lėšos, kurias dabar gauna už nuomą, atsisakius tos nuomos, būtų labai nedidelės. Aš nesu skaičiavęs, bet labai menkavertės, netgi savivaldybės biudžete.

PIRMININKAS. Klausia M.Žymantas.

M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas būtų toks. Argumentuojate, kad bus socialinės globos ir reabilitacijos paslaugos, bet aš taip suprantu, kad galios visoms įstaigoms, ne vien tik joms.

Kita vertus, teikiant šias paslaugas, netgi teikiant stacionarias paslaugas, mano galva, reikia turėti licenciją. Turėsi turėti patalpas ir negalėsi būti įsisteigęs kur nors kitur. Negana to, viešąją įstaigą gali steigti vienas asmuo, ir aš čia nematau prasmės tos savivaldybės baimės, nes įsileidus savivaldybę kaip dalininką ji drąsiai duoda patalpas ir pinigėlius. Šio santykio prasmės aš nematau.

R.REMEIKA. Jūs kalbate turbūt neskaitęs viso šio įstatymo, nes ir dabar kai kurios viešosios įstaigos gauna patalpas panaudai. Tai viešosios įstaigos, kurios teikia švietimo paslaugas, jos gauna panaudai patalpas. Čia aš tiktai praplečiu – teikiančios socialinės globos ir reabilitacijos paslaugas. Visos kitos panaudai patalpų negautų.

PIRMININKAS. Klausia ponas A.Ivanauskas.

A.IVANAUSKAS (VLPDF). Laba diena! Norėjau jūsų paklausti. Šis projektas iš tikrųjų yra šaunus, bet kaip jūs manote, jeigu pakeistų panaudos sutartį, išsinuomoja kokias nors patalpas, o po to jas pakeičia. Ar tai numatyta dabar jūsų įstatyme, kad, pavyzdžiui, išsinuomoju pagal panaudos sutartį 50 metų ir paskui pakeičiu veiklos sritį ir toliau kažką darau?

R.REMEIKA. Jeigu veiklos sritis pasikeičia, netenka panaudos. Taip dabar yra ir su švietimo įstaigomis. Jeigu jos teikia švietimo paslaugas, turi panaudai patalpas, jeigu neteikia, neturi. Tai būtų logiška.

Dabar aš dar atsiprašau, nes į ankstesnio prelegento vieną klausimo dalį neatsakiau. Taigi savivaldybė sprendžia, ar suteikti patalpas panaudai, ar būti tos paslaugos teikėjo dalininku, savivaldybės taryba apsisprendžia. Čia, manau, būtų laisvė pačiai savivaldybei spręsti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Žiemelis. Paskutinis klausiantysis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Valstybės turto valdymo ir disponavimo teisę pagal galiojančius įstatymus turi Seimas ir Vyriausybė. Kaip jūs manote, ar nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto?

R.REMEIKA. Aš manau, kad jeigu to reikia, ir ten yra Teisės departamento pasiūlymas, galbūt reikėtų išvados, nes tai šiek tiek susiję su biudžetu, nedidelė dalis, bet galbūt. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Norite pakartoti? Ponas V.Žiemelis nori patikslinti savo klausimą. Dar būtų galima? Tuoj, minutėlę. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis kolega, ne dėl pinigų. Aš turiu omeny, kad valstybės turto valdymą vykdo Vyriausybė ir Seimas. Dėl to reikia kreiptis į Vyriausybę jos išvados. Tiksliau, Vyriausybė ir Seimas atlieka valstybės turto savininko funkcijas. Ar dėl to nereikia kreiptis? O dėl pinigų, savaime aišku, kad reikia.

R.REMEIKA. Kai kuriuos pastatus valdo ir savivaldybės patikėjimo teise ir įvairia kita teise. Jeigu teisininkai mano, kad būtina, galbūt reikėtų kreiptis.

PIRMININKAS. Klausia ponas A.Baranauskas. Laiko užduoti klausimus yra. Aš suklydau. Dar yra beveik dvi minutės.

A.BARANAUSKAS (VLPDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad panaudos sutartis gali pasirašyti visuomeninės organizacijos, kurios globos senelius ir t. t., bet už paslaugas – šilumą, vandenį ir t. t. reikės pinigų. Kas jas finansuos, kas dengs?

R.REMEIKA. Paprastai tokios organizacijos gauna tam tikrą paramą ir iš užsienio, ir iš labdaros surenka, ir iš aukotojų surenka. Ir dabar švietimo institucijos arba švietimo paslaugas teikiančios įstaigos irgi taip pat apsimoka komunalines paslaugas, pačios surenka tas lėšas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas – klausia ponas V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats gerai žinote, kad dauguma sukuriamų įvairiausių tiek viešųjų, tiek kitokių įstaigų sukuriama, bet niekas jų nekontroliuoja. Kas šiuo momentu konkrečiai savivaldybėje kontroliuos šių įmonių, įstaigų panaudos sutartį, ar jos veikia, neveikia, ar jos fiktyvios, nefiktyvios?

R.REMEIKA. Jeigu savivaldybė suteikia panaudą, ji ir kontroliuoja. Yra atitinkami savivaldybės organai, kurie kontroliuoja disponavimą tuo turtu. Aš nemanau, kad čia būtų didelė problema.

Seimo posėdis Nr.339 (2007-10-16, rytinis)

2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-2584. Biudžeto sandaros įstatymo 2, 5, 11, 12, 14, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2585. Akcizų įstatymo 8, 9, 11, 28, 33, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2586. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2587. Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2588. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2589. Seimo rezoliucijos „Dėl 2008, 2009 ir 2010 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas Nr.XP-2590 (pateikimas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis ministre, aš visą laiką stebėjausi, kai Seimas priėmė tiek daug tokių brangių įstatymų, kaip jums pavyks įvykdyti įsipareigojimus planuojant biudžetą, kad tik toks santykinai nedidelis deficitas būtų. Iš tikrųjų jums pavyko, mano supratimu, biudžetas tikrai neblogas. Kritika nelabai girdima ir dažnai kritikai pateikia prieštaringus savo teiginius, tai prieštaringa kritika. Viena vertus, jie ragina panaudoti Europos Sąjungos lėšas, didinti tam tikrų sričių finansavimą, kita vertus, teikia neva infliaciją auginantį išlaidų biudžetą. Dabar sakykite vis tiek. Ar yra grėsmė, tam tikra grėsmė, mūsų viso regiono ekonomikai perkaisti ir dėl to mūsų valstybių kredito reitingai neina geryn, atvirkščiai, kai kurių valstybių truputį eina blogyn? Seimo nariams teikiant pataisas biudžetui, tradicinis šaltinis būdavo skolos aptarnavimo išlaidos. Sakykite, ministre, kaip dabar su tomis skolos aptarnavimo išlaidomis? Ar jos didėja, ar jos mažėja? Ar čia dar liks vis dėl mūsų pasiūlymų šaltinis? Ačiū.

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Skolai valstybės vardu valdyti kitiems metams yra papildomai numatyti 79 milijonai litų. Tai augimas keli procentai, palyginti su tuo, ką mes turime dabar. Aš atmintinai dabar neprisimenu, rodos, apie 900 ar 800 milijonų litų. Tai tikrai nėra tinkamai ištekliai finansuoti kokius nors papildomus pasiūlymus ar kokias papildomas reikmes, nes objektyviai Europoje ir visame pasaulyje skolinimas brangsta. Su tuo nieko negali padaryti, tai yra pasaulio finansų rinkos.

Seimo posėdis Nr.340 (2007-10-16, vakarinis)

Švietimo įstatymo 43 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-619(3*) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš kreipiuosi į jus, ne sykį tokie precedentai buvo. Jeigu komiteto išvadai svarstymo metu nėra pritariama, vienas iš galimų variantų – perduoti kitam komitetui. Atsimenu klausimą dėl baudų už vairavimą esant neblaiviam, mes, atrodo, per 4 ar 5 komitetus siuntinėjome. Mūsų Liberalų ir centro sąjungos frakcijos pasiūlymas yra identiškas kolegos G.Šileikio siūlymui. (Replika iš salės: „Irgi frakcijos“.) Siūlome skirti kitą komitetą, tegu tai būna Žmogaus teisių komitetas, išnagrinės šį klausimą, greta kitų, ir lygiateisiškumo požiūriu. Ačiū.

Seimo posėdis Nr.341 (2007-10-18, rytinis neeilinis)

Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-708(2*) (priėmimas)

R.PALAITIS. Aš manau, įstatymas iš tikrųjų yra labai geras. Esmė yra ta: jeigu mokame mokesčius valstybei, nereikėtų bankui mokėti papildomai pinigų už pervedimus, kartais ir juokingus, ir kad valstybė, rinkdama mokesčius, kompensuotų pervedimo sąnaudas. Labiausiai man gaila, kad šis įstatymas kažkaip netyčia užsigulėjo stalčiuose ir nebuvo numatyti pinigai šių metų biudžete. Iš tikrųjų apmaudi klaida. Aš manau, tiesiog reikėtų pasiaiškinti, kur užsigulėjo, kodėl užsigulėjo, o dabar siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2411(2*)ES (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano pataisa, kaip aš minėjau pateikdamas mūsų komiteto nuomonę, yra dėl 6 straipsnio, t. y. dėl mokesčių lengvatų. Aš iš esmės siūlau šalia Seimo, Vyriausybės, ministerijų įrašyti ir savivaldybių atstovus. Dėl ko aš tai darau?

Praeitame posėdyje Biudžeto komiteto pirmininkas šiek tiek neteisingai pasakė, kad Šengeno ACQUIS reikalavimai prieštarauja šiems dalykams. Noriu pasakyti, kad pagal 2006 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimą yra išvardytos tik trys kategorijos, kurioms suteikiama lengvata, t. y. vaikai iki 6 metų, moksleiviai, studentai ir trečiųjų šalių mokslo darbuotojai bei t. t. Visa kita yra valstybės reikalas. Jeigu mūsų valstybė pridėjo Seimo narius, Prezidentą, ministerijas, tai kodėl skriaudžiamos savivaldybės?

Aš labai prašau Seimo narius palaikyti šį pasiūlymą, įtraukti savivaldybes, nes tada ir jos galėtų turėti tam tikrų lengvatų pasikviesti iš svečių šalių savo partnerius ir vykdyti savo programas. Aš labai prašau Seimo narių palaikyti mano pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas, prašom.

J.LIONGINAS. Mes labai įdėmiai nagrinėjom H.Žukausko pasiūlymą ir buvom pasikvietę ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų. Problemos, kad savivaldybės galėtų pakviesti užsienio šalių atstovus dalyvauti jų organizuojamuose renginiuose, manau, nėra. Nes pagal mūsų nagrinėjamo įstatymo 6 straipsnio 13 punktą, jeigu savivaldybės iš tikrųjų organizuoja kokius nors renginius, galėtų kreiptis į mūsų užsienio atstovybes, t. y. ambasados lygiu arba, kur nėra ambasados, yra konsulinės įstaigos, ir faktiškai ten gali būti suteikta lengvata.

Užsienio reikalų ministerija ir mes matome pavojų, kad kai bus įtvirtinta įstatyme, jog bet kokiame savivaldybės organizuojamame renginyje… Pavyzdžiui, į kokį nors festivalį kviečia 200 trečiosios šalies piliečių, jiems visiems išduodamos Šengeno vizos. Kas užtikrins, kad iš 200 šimtas neatsiduria Portugalijoje ir tada juos Lietuvai reikia surasti ir pargabenti už savo valstybės lėšas. Dėl to mes ir nepritarėme H.Žukausko pasiūlymui.

Bet aš dar kartą akcentuoju, kad savivaldybės tokią teisę turi, ambasados nagrinėja jų prašymus. Iš tikrųjų esant reikalui nuo mokesčio už vizą, t. y. konsulinio mokesčio, kviečiami asmenys atleidžiami.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu dar kartą kreiptis į kolegą H.Žukauską, kad jis mums palengvintų gyvenimą. Gal jūs atsiimate savo siūlymą? Ar reikalaujate balsuoti? Juo labiau kad reikia… Ne, dėl 29 susitarėm. Prašom, H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad visada buvau už tai, jog savivaldybės, jų funkcijos jėga, tikroji savivalda būtų plečiama. Aš negaliu atsiimti ir siūlau atvirkščiai – Seimo nariams palaikyti savivaldybes. Labai ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-2531 (priėmimo tęsinys)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, brangūs kolegos, aš tikrai matau, kad jūs arba neturite darbo, arba nežinote, ką reikia Seime daryti apskritai. Aš noriu jums priminti, kad mes vis dėlto priimame įstatymus, bet nesiaiškiname savo santykių kurdami komisijas. Aš suprantu, kad artėja rinkimai, yra nemokamos tribūnos, gera reklama, nes Rinkimų įstatyme mes daug ką panaikinome, gera tribūna šitam dalykui vykdyti. Bet šitas Seimas, šita Seimo kadencija pasižymi tuo, kad nieko daugiau rimtesnio nedaro, kaip tik kuria komisijas. Šiaip, galiu pasakyti, paskaičiuokite ir pamatysite. Vien ponas V.Uspaskichas buvo sukūręs keturias komisijas. Alytus nusipelnė jau antros komisijos. Neįsivaizduoju, kodėl tas miestas arba rajonas toks svarbus. Aišku, tenai rinkimai.

Aš siūlau dirbti savo darbą, nejuokinti publikos ir neduoti žurnalistams geros medžiagos, kad Seimo nariai vienas ant kito pilstytų kažkokį purvą. Vis tiek šitas kelias visiškai niekur neveda. Aš prieš tokių komisijų iš esmės sudarymą. Tuoj mes svarstysime dar vieną komisiją, kur konservatoriai bus pavadinti teroristais, bus dar įdomiau. Labai ačiū.

Vyriausybės valanda

P.GRAŽULIS (TTF). Norėjau klausti gerbiamojo premjero, bet ką darysi, jo nėra. Noriu paklausti vidaus reikalų ministrą R.Šukį. Gerbiamasis ministre, šiandien Seimas svarstė klausimą dėl Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės R.Kšanienės atstatydinimo iš užimamų pareigų, nes ji išvyko į Maskvą ir susitiko su V.Uspaskichu bei ragino jį grįžti į Lietuvą. Iš esmės tai, ką darėte jūs, padarė ir ji. Liberalų sąjūdžio frakcija dėl jūsų atvejo kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų jūsų veiksmus, taip pat prašė, kad nebūtų sukurtas precedentas, nes po to taip pat gali elgtis ir kiti politikai. Etikos ir procedūrų komisija svarstė šį klausimą, jūsų į posėdį nekvietė, jam skyrė tik minutę laiko…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

P.GRAŽULIS. …manė, kad tai mažai (…). Noriu paklausti, kaip elgsitės jūs, kaip Seimo narys, ir kaip elgsis jūsų frakcija balsuojant dėl Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės atstatydinimo?

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš nesu tiek susipažinęs su kolegų Seimo narių išvyka į Maskvą, todėl vertinti jų išvykimo aplinkybių, ką jie darė, kaip darė, nesiimčiau. Jeigu vertinčiau pagal žiniasklaidos pateiktą informaciją ir tai, kas buvo pateikta viešai, yra šiokių tokių skirtumų (aš nenoriu plėstis) tarp mano ir kolegų Seimo narių vizito. Tai čia tik dėl paties vizito turinio, turiu omeny spaudos konferenciją, konferencijos vietą bei dalyvavimą toje konferencijoje. Tik tiek. O vertinimus turbūt pasakys Seimas, nes kolegos gali laisvai apsispręsti. Koks yra frakcijos sprendimas dėl balsavimo, aš nežinau. Aš, kaip Seimo narys, turiu lygiai tokias pat teises dalyvauti balsavime, kaip ir jūs. Balsavimas bus slaptas, todėl į jūsų klausimą nenorėčiau atsakyti.

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos apsaugos ministrui arba galbūt ir vidaus reikalų ministrui. Lietuvoje kyla nauja triukšmo banga. Dabar įprasta, kad kiekvienas jaunas automobilininkas, kuris turi automobilį, turi uždėjęs duslintuvą, tai yra tą naują garso, triukšmo šalinimo įrenginį, kuris gabenamas neaišku iš kokios šalies. Jis padidina garsą, tai yra automobilio triukšmą. Taigi važinėdamas gatvėmis aš jaučiu, ir Panevėžyje, kokį triukšmą sukelia būtent šių jaunųjų vairuotojų važiavimas keliu. Iš tikrųjų ten decibelų yra labai daug. Kaip pasakojo, tokių duslintuvų tą dalį dabar ne problema gauti. Nusiperki už 200 litų, užsidedi ir tave mato tiek visos moterys, merginos ir šiaip, kad tu važiuoji gatve, tačiau žmonėms ramybės nėra. Ši banga auga. Kol kas nežinau, ar tai tikrinama, ar netikrinama, nors vizualiai tai yra labai pastebima. Ar bus numatyta kokia nors programa, kaip išvengti šio bumo, kuris jau pradeda augti? Ačiū.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis kolega, dėl Vidaus reikalų ministerijos įstaigų kompetencijos šioje srityje, tai yra nieku neišskiriantis atvejis, palyginti su bet kuriuo triukšmo šaltiniu, ar tai būtų garsi muzika, ar tai būtų fejerverkai, ar kiti dalykai. Todėl įgaliotos institucijos, būtent policija, šiuo atveju eismo priežiūrą vykdantys policijos pareigūnai ir bet kuris viešąją tvarką palaikantis policijos pareigūnas, turėtų teisę būtent Triukšmo kontrolės įstatyme nustatyta tvarka taikyti administracinę atsakomybę netgi tuo atveju, jeigu tai ir nepažeidžia techninių standartų.

Dėl techninių standartų, techninės būklės. Su išmetimo vamzdžiu, aš suprantu, yra labai glaudžiai susijęs ir aplinkos teršimas, o tai yra tiesiogiai techninių reikalavimų vykdymas arba nevykdymas, tai vėlgi nustatyta tvarka tie dalykai yra kontroliuojami. Jeigu esate pastebėję, yra atliekami reidai, kai stabdomi automobiliai ir konkrečiai atliekamos akcijos tikrinant išmetamųjų dujų kiekį. Šiuo atveju toks duslintuvas, be abejonės, aš beveik neabejoju, pakeistų tuos duomenis, tie duomenys būtų viršijantys leistinas normas, būtų ir atitinkamos nuobaudos. Toks būtų atsakymas dėl policijos kompetencijos. Aš pasidomėsiu konkrečiai tokia statistika, kiek yra tokių atvejų, ir jums pasistengsime atsakyti raštu.

Seimo posėdis Nr.342 (2007-10-18, vakarinis neeilinis)

Darbo kodekso 162 ir 162¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1415(2*) (svarstymas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmą kartą kalbu iš šios tribūnos ir pabandysiu paaiškinti, kodėl aš esu tribūnoje. Aš tikrai norėčiau kalbėti dėl darbotvarkės 2-4 klausimo, kur teikiama Darbo kodekso 162¹ įstatymo pataisa. Kitaip sakant, jūs ją puikiai žinote vienu pavadinimu – Kalėdų atostogos. Tai, ko komiteto pirmininkas nepasakė, kas dabar vyksta. Mes dabar po visų šių trijų arba penkių įstatymų priėmimo, pritarimo po svarstymo gausime tokią situaciją. Mes įvesime dvi papildomas išeigines dienas. Viena iš jų bus Konstitucijos diena, antroji bus Tėvo diena. Kitais įstatymo straipsniais mes panaikinsime perkėlimą šventinių dienų, esančių sekmadienį, tai yra Velykos, Tėvo diena ir Motinos diena, ir jų nekompensuosime. Paliksime kitų dienų perkėlimą į pirmadienius. Kaip bus esant tokiai situacijai? Verslas, kuris yra nepatenkintas ta tvarka, kuri yra šiandien, kai perkeliama į pirmadienį, liks ir toliau nepatenkintas. Iš žmonių mes atimsime laisvą dieną, kurią mes patys esame jiems suteikę. (Balsai salėje) Taip, patys esame suteikę, o iš žmonių atimsime. Tai bendroji kompensacija. Ir galų gale mes įsivelsime į paprastą dalyką, tai vadinasi teisėtų lūkesčių panaikinimas. (Balsai salėje) Aš dabar klausau. Štai dabar, pone Razma, jūs išeikite į tribūną ir šaukite.

Gerai, tai dabar aš siūlau variantą. Mano manymu, šioje situacijoje pats geriausias sprendimas ir iš tikrųjų pats teisingiausias sprendimas būtų: po svarstymo galima pritarti, mano manymu, šioms teikiamoms įstatymo pataisoms, dviem. Jeigu jūs norite padaryti dar dvi papildomas poilsio dienas, gerai, jeigu mes pasakome, kad Velykom, Kalėdom, t. y. Velykom… Tėvo ir Motinos dienų mes nekompensuojam poilsio dienom, tiek to, nors tai yra ginčytina ir būtų gerai užklausti Teisės departamento nuomonės. Bet tas sutampančias dienas aš siūlyčiau po to, kai komitetas siūlys 2-4 klausimu atmesti, perkelti į kalėdinį laikotarpį. Tokiu būdu mes būsime žengę žingsnį, apie kurį mes jau šnekame trečius metus.

Aš paskutinį kartą šioje kadencijoje bandau tą padaryti, tikiuosi, kad gal pagaliau pavyks, gal pagaliau pavyks, nors labai abejoju, ar tikrai be komiteto paramos, be pono A.Syso paramos tai išeis tvarkingai ir teisingai. Tiktai, sakau, dar kartą susivokime, ką mes čia darome, kad po to nebūtų taip, kaip dabar J.Razma sako, kažkur kažkas kažką padarė, pabalsavom ir nežinom, už ką balsavom. Tai aš žinau, už ką balsuoju, aš žinau, ko aš noriu. Ta pataisa, kuri šiandien yra priimta, yra ne mano teikta, ne mano teikta, ir nebalsavau už ją, aš už ją nebalsavau, yra kiti Seimo nariai, kurie tą padarė. Aš balsavau prieš šią pataisą, tačiau siūlau dabar iš karto padaryti taip, kad visiems būtų gerai. Todėl aš suprasdamas, kad negalėsiu kalbėti po to, kai bus siūlomas 2-4 klausimas, kada komitetas siūlo atmesti, kalbu tiesiog dabar. Bet, sakau, visi šie klausimai yra tarpusavyje susiję. Mes galim po svarstymo pritarti pirmajam, antrajam, trečiajam, ketvirtajam, o ties penktuoju aš siūlysiu atmesti komiteto nuomonę. Tiek.

Darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1423A (svarstymas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Posėdžio pirmininke, jūs dar kartą pamelavote, nes kai tik žodį suteikėte man, tai saulė ir išlindo, bet tiek to. Galbūt užtamsinti akiniai jums neleidžia matyti tikrų gyvenimo spalvų ir grožio. Čia pajuokavimas. Jeigu rimtai, aš nežinau, gal tai bus paskutinis mano bandymas įteisinti tai, kas yra realu, ir tai, apie ką šiandien kalbame. Aš kartais galvoju, kodėl mes nesusikalbame su komiteto pirmininku. Ar tik todėl, kad šią pataisą pateikiau aš, o ne komiteto pirmininkas? Juk logiškai visi suprantame ir suvokiame, kad taip būtų geriau mums visiems: ir verslui, ir mūsų žmonėms. Jeigu kalbame apie šviesą ir tamsą, tai po to, kai Seimas atsisakys kompensuoti Motinos dieną, sutampančią su poilsio diena, ką mes jau nutarėme, atsisakys kompensuoti dar vieną vasaros dieną, kuri dažnai sutampa, t. y. liepos 6 d. (arba ji nesutaps), beveik visos kitos mūsų šventinės dienos yra tamsiuoju metų laiku. (Balsai salėje) Deja, taip yra. Sausio mėnuo, gruodžio mėnuo, lapkričio mėnuo, tai visa tai yra.

Kai kalbame, lyg ir esame už šeimą, už vidurinįjį sluoksnį. Argumentus mes pasirenkame, kad galima nuskristi į Bahamus. Pone Sysai, kas šiandien gali nuskristi į Bahamus, ir taip skraido. Jiems visiškai nesvarbios mūsų įstatymų pataisos ir Kalėdos jiems nerūpi, bet tokių Lietuvoje yra 1–2%. Tiems, kuriems nerūpi Kalėdų atostogos, kurie geria pilstuką dieną naktį, rytą ir vakarą, jiems irgi nerūpi. Mes kalbame apie vidurinįjį sluoksnį, apie žmones, kurie gyvena su šeimomis, kurie rūpinasi savo vaikais, kurie eina į bažnyčią ne todėl, kad kiti pamatytų, jog jie eina, bet iš tikrųjų suvokia, kad Kalėdos yra šventė, kurie nenori viską pametę paskubomis bėgti iš darbo. Juk iš tikrųjų taip yra. Gyvenkime taip, kaip gyvena visos civilizuotos krikščioniškos šalys, į kurias mes orientuojamės. Kodėl mūsų žodžiai – už vidurinįjį sluoksnį, už šeimą, už vaikus – taip, o kai tik reikia priimti praktinį sprendimą, išeina priešingai. Daugiau aš neagituosiu.

Aš siūlau nepritarti pagrindinio komiteto išvadai, atmesti ją, paskirti kitą komitetą ir šiais metais pagaliau išspręsti šią problemą.

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2442(2*)ES. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁶ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2443*ES. Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2444(2*)ES. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2445(2*)ES. Finansų įstaigų įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2446*ES. Audito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2447*ES. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo Nr.XP-2448(2*)ES. Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2449*ES. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2450*ES. Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2451*ES. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2452*ES (svarstymas)

Toliau pereiname prie 2-4a kompleksinio klausimo. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymų projektai iki 2-4k. Aš nevardinsiu visų iš eilės, bet turime svarstymo stadiją ir turime pagrindinį Biudžeto ir finansų komitetą, papildomus – Audito komitetą ir Ekonomikos komitetą. Dėl vieno – 2-4b – turime papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Aš kviesčiau R.Palaitį pateikti komiteto išvadas iš karto dėl visų įstatymų projektų. Lygiai taip pat prašyčiau kitų pranešėjų.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad daugelis iš mūsų vienur arba kitur investuoja laisvas lėšas. Štai šis Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas kaip tik kalba apie galimybę investuoti lėšas į įvairius finansinius instrumentus. Konkrečiai šis įstatymas yra nauja versija, jis gana stipriai pakeistas, praplėstas. Jis yra derinamas su tam tikromis Europos Sąjungos direktyvomis, t. y. su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų. Lietuvos valstybė buvo įsipareigojusi iki šių metų lapkričio 1 dienos šį įstatymą suderinti su šia direktyva. Taigi laiko mes turime visai nedaug.

Šiuo įstatymu yra numatoma gana daug naujų investavimų įrankių. Noriu pasakyti, Lietuva šioje srityje šiek tiek, porą metų, atsilieka netgi nuo mūsų broliukų latvių ir estų. Nežinau, kodėl taip išėjo, bet mes atsiliekame. Todėl aš manau, kad šis įstatymo projektas yra geras. Tikėsimės, kad priežiūros institucijos vis dėlto sugebės prižiūrėti naujus investavimo instrumentus.

Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs, apsvarstė labai daug Teisės departamento, rinkos dalyvių, priežiūros institucijų pasiūlymų. Įstatymo iniciatyvos teisę turinčių subjektų pasiūlymas buvo tik vienas – Seimo nario R.Palaičio. Pasiūlymui dėl įstatymo įsigaliojimo buvo pritarta todėl, kad priežiūros institucijos paprašė laiko įgyvendinamiesiems aktams parengti.

Iš esmės viskas, ką norėjau pasakyti. Sutarimas komitete buvo prieitas bendru sutarimu. Taigi komitetas pritaria šiam ir visiems kitiems įstatymų projektams, tiktai kad būtų į protokolą įtraukta viena pastaba. Vienas iš lydinčiųjų įstatymų yra Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šiuo metu Seimas nagrinėja irgi to paties įstatymo kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2426. Aš tiesiog siūlyčiau, kad reikėtų sujungti tuos du projektus, nes ten reikėtų tam tikro šlifavimo, o paskui svarstyti kartu. Visiems kitiems lydimiesiems įstatymų projektams Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritaria.

PIRMININKAS. Aš tik norėjau paklausti, ar tas įstatymo projektas, kurį jūs minėjote, jau perėjo svarstymo stadiją? Jūs nepamenate? Dėl pinigų plovimo. Tas kitas projektas, kurį jūs…

R.PALAITIS. Aš žinau, kad pagrindinis komitetas jį svarstė, o dėl svarstymo stadijos aš tiksliai negaliu pasakyti.

R.PALAITIS. Aš gal tiktai atsakysiu kai kuriom pastabom į tokius kalbėjusiojo lyg ir kaltinimus. Pirmiausia noriu pasakyti dėl rizikos, kad valdymo bendrovės, maži turtai, visiškai neatsako. Noriu priminti, kad kolektyvinio investavimo subjektai jau keleri metai veikia Lietuvoje ir veikia sėkmingai. Noriu priminti J.Veselkai, kad valdymo bendrovių turtas yra atskirtas nuo investicinių bendrovių turto ir ten taip lengvai nepaimsi ir neįsikiši į kišenę, neišsineši. Noriu priminti J.Veselkai, kad baudos yra ne tik Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Baudos yra ir kituose įstatymuose, ir jos yra šimtatūkstantinės. Mes komitete rimtai apsvarstėm Ekonomikos komiteto pastabėlę dėl nekilnojamojo turto, bet manom, kad tai nėra šio įstatymo dalykas, tai yra akcinių bendrovių dalykas, nes tai, ką ponas J.Veselka sako, jog negalima būtų perduoti turto kolektyvinio investavimo subjektams, tai perdavimą mes suprantam paprastai – kaip pardavimą. Tai reiškia ką? Mes akcinėms bendrovėms ribosim pardavimo teisę? Lygiai tokia pat sėkme, jeigu jau, sakysim, kaip J.Veselka sako, perduoti kolektyvinio investavimo subjektams, lygiai taip pat tada galima būtų perduoti ir kažkokiam fiziniam asmeniui. Tai ne šio įstatymo dalykas, o jeigu Ekonomikos komitetas čia mato pavojų, tegul inicijuoja Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimą ir tada mes rimtai svarstysim uždrausti normalioms akcinėms bendrovėms visiškai disponuoti savo turtu.

O šiam įstatymui siūlau pritarti ir visiems kitiems įstatymų projektams irgi siūlau pritarti po svarstymo. Ačiū.

Tabako kontrolės įstatymo 10, 11, 12, 19 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2439 (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų įstatymo pataisos yra pateiktos rugpjūčio mėnesį. Dar pavasarį į jus kreipėsi Viešbučių ir restoranų asociacija, prašydama apibrėžti, kas yra lauko kavinė, ir ar galima, ar draudžiama lauko kavinėje rūkyti? Jūs aiškinamajame rašte taip pat sakėte, kad tikslinote tą sąvoką ir dėl patalpų. Šiuo atveju skaitau jūsų lyginamąjį variantą ir matau, kad nepatikslinta. Vėl tas pat yra palikta – draudžiama rūkyti kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose. Toliau yra tik sąrašo praplėtimas. Bet jūs nepatikslinote to, ko prašė, sakykime, ši asociacija ir kur Ūkio ministerija raštu buvo jiems parašiusi, kad tikslinant tam tikras normas bus apibrėžta ir ši sąvoka.

V.NAUDUŽAS. Ačiū už jūsų klausimą. Be abejo, buvo kalbama. Kai buvo tikslinama, tai buvo apibendrinanti sąvoka, kad nebūtų leidžiama rūkyti įvairių viešojo maitinimo įstaigų patalpose. Jeigu lauko kavinė yra taip pat, sakykime, patalpa, laikoma kaip patalpa, tai joje turbūt neturėtų būti leidžiama rūkyti, bet už jos ribų jau turėtų būti galima. Manau, tą konsensusą taip pat galima atrasti diskutuojant, nes čia gali būti skirtingos nuomonės. Ačiū.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1746(2A) (pateikimas)

Svarstome 10 klausimą, su prieš tai svarstytu įstatymo projektu susijusį Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1746. Teikėjas – R.Remeika. Kviečiu į tribūną pateikti projektą.

R.REMEIKA (LCSF). Labas vakaras, gerbiamieji. Aš labai trumpai pristatysiu Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prieš mane kalbėjęs pranešėjas kalbėjo apie 19 straipsnio pakeitimą ir praplėtė tą sąrašą, bet neakcentavo, sakykim, to, ko prašė Restoranų ir viešbučių asociacija, kad apibrėžtų, ar galima rūkyti lauko kavinėse, ar negalima. Mano pataisa apibrėžia, kad draudžiama rūkyti restoranų, kavinių, barų, kitų viešojo maitinimo įstaigų, klubų, diskotekų patalpose. Panašus įstatymo projektas yra turbūt netgi anksčiau pateiktas pono A.Matulo – ir kitose organizavimo patalpose. Manau, kad šiuos įstatymų projektus sujungus, būtų galima kartu nagrinėti.

PIRMININKAS. Dėkui. Pristatėte. Ačiū. Kad būtų nagrinėjama kartu, iš pradžių reikia pritarti pateikimo. Tai iš pradžių ir apsispręsime. Pirmasis klausia A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, jeigu jūs gerai įsiskaitytumėte prieš tai Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, kuriam mes pritarėme po pateikimo, pamatytumėte, kad 19 straipsnio 5 dalies papildymo vienoje vietoje yra minima namuose, kitoje vietoje – salone, dviejose vietose – kad leidžiama netgi patalpose. Tai reiškia, kad jūsų įstatymo projekto siūlymas jau yra realizuotas prieš tai pateiktame įstatymo projekte, kuriam mes pritarėme po pateikimo. Ar manytumėte, kad vis dėlto reikia toliau svarstyti jūsų įstatymo projektą?

R.REMEIKA. Aš irgi iš pradžių galvojau… Jeigu jūs geriau įsiskaitytumėte tą straipsnį, pamatytumėte, kad pačioje pradžioje neatitinka linksnis. Paskui „patalpose“ galima suprasti labai dviprasmiškai. Manau, suderinus tam tikrus linksnius, sujungus tuos projektus, būtų labai gerai.

PIRMININKAS. Dėkui. S.Bucevičius.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Aš šį įstatymo projektą dabar skaitau ir nesuprantu. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, ar šitas jūsų įstatymo projektas leistų, sudarytų teisę tiems, kurie rūko, rūkyti lauko kavinėse ir kitose atvirose terasose, kieme ir taip toliau, taip? Kaip čia yra?

Jeigu atsakymas bus „taip“, tai mano nuomonė galbūt būtų vėl kitokia. Ar nevertėtų, ką aš ir viceministrui sakiau, tokį siūlymą… Galbūt man tada reikėtų teikti pataisą svarstymo stadijos metu. Sudarykime diskomfortiškas sąlygas, kad nematytų mūsų jaunas ar bet kuris žmogus, kad nebūtų jiems paskata rūkyti. Tai eliminuokime ir lauko terasas, ir viską, bet įrenkime mažą, nepatogią patalpą, kur niekas nematytų tų rūkorių.

R.REMEIKA. Galbūt. Aš paprasčiausiai pateikiau šią pataisą iš praktinio gyvenimo. Jeigu jūs šią vasarą vaikščiojote po miestą, matėte, kad visose lauko kavinėse buvo rūkoma. Visose, nors įstatymas lyg ir draudė tą daryti, bet jis aiškiai neapibrėžė. Buvo Ūkio ministerijos išaiškinimas, kad kavinę jie supranta kaip patalpą. Todėl šioje pataisoje aš ir reglamentavau, kad kavinė – tai yra patalpa. O dėl jūsų kitų siūlymų, aišku, galima diskutuoti. Manau, gal jie ir teisingi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs manote, kad rūkymas atvirose erdvėse nekenkia sveikatai, ir kaip tai atrodo? Juk jūs – buvęs pedagogas. Kaip atrodys, kai jūs rūkote ar aš rūkau atvirose erdvėse? Aš negaliu žiūrėti, kad prieš įeinant į Seimą negalima atsiginti cigarečių, mėto jas šalia. Prašau – prie durų rūkoma.

R.REMEIKA. Ponia, aš tik noriu pasakyti, kad pedagogas jau būsiu per amžius. Aš esu mokytojas, bet turbūt galiu kalbėti laisvai, nes pats nerūkau ir nemėgstu apsimetinėjimo.

Dabar įstatymuose yra spraga. Lyg ir leidžiama, lyg ir draudžiama. Todėl mano pagrindinis tikslas buvo gana aiškiai reglamentuoti, kas leidžiama ir kas draudžiama, kad nebūtų tam tikrų nesusipratimų ir interpretavimų. Apie tam tikrus vaizdus, sakykim, ir tam tikrus dalykus aš irgi turi savo nuomonę. Man irgi nepatinka, kai gatvėje spjaudo tas nuorūkas, rūko ir taip toliau. Tai yra turbūt estetinio vaizdo problema.

Seimo posėdis Nr.343 (2007-10-25, neeilinis)

Fiskalinės drausmės įstatymo projektas Nr.XP-2394(2*)ES (svarstymas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų pradėsiu nuo galo. Pasakysiu, kad tiek aš, tiek frakcija balsuosime už šį įstatymą. Mes manome, kad noras gyventi pagal pajamas yra pagirtinas, taip ir turėtų visą laiką elgtis valstybė, tačiau suprantame, kad tai Konvergencijos programa, įsipareigojimai tarptautinėms institucijoms, strateginis tikslas – įsivesti eurą. Kad pasiektume tą tikslą, mums to įstatymo reikia, tačiau aš manau, kad tai yra tiktai galbūt laikina priemonė, kol mes tą tikslą pasieksime, nes toks įstatymas iš esmės sumažina finansinių instrumentų kiekį, ar kaip mes galėtume tą dalyką pavadinti. Mes visi su jumis žinome, kad būna blogų metų, būna gerų metų. Ir dažniausia, jeigu būna blogi metai, labai blogi metai, valstybė, sakysim, amortizuoja tą blogumą, kad nekeistų gyvenimo standartų, padidina išlaidas, daugiau negu turi pajamų. Deficitą turėti yra normalu, tiktai tiek, kad paskui, kai ateina geri metai ir yra biudžeto perteklius, reikia nepamiršti tai, ką pasiskolinai, grąžinti. Čia kiekvienas normalus ūkininkas šitaip elgiasi. Tai mes savo noru dabar lyg ir tą mechanizmą ištraukiam, jeigu priimam šį įstatymą.

Kitas dalykas, dėl ko visiškai sutinku su profesorium, kuris šnekėjo prieš mane, kad šiam įstatymui realizuoti iš tikrųjų nėra konkretaus mechanizmo. Jeigu taip būtų parašyta Vyriausybei, ir Vyriausybė, atsižvelgdama į šį įstatymą, konstruotų biudžeto projektą, tada taip. Bet Vyriausybė jau turi tokį instrumentą ir tas instrumentas yra Seimo rezoliucija, ją mes kiekvienais metais su biudžetu priimam prognozuodami pajamas ir išlaidas dvejiems metams. Tai Vyriausybėje kažkokie rodikliai kaip ir yra. O Seimo nariai, na, kas dabar pasakys, kurio Seimo nario pasiūlymas dar telpa į tą fiskalinę drausmę, o kurio nebeįtelpa, kuris yra tikrai geras, o kuris yra tikrai populistinis. Aš nežinau tokio pranašo, tikrai tokį pranašą būtų sunku surasti. Todėl manau, kad norai mūsų geri, bet realizuoti juos ganėtinai sudėtinga. Ir, kaip finansų ministras gerbiamasis Rimantas sako, kad užtektų vien sąžinės ir rankos padėjimo ant Konstitucijos, aš manau, kad to neužteks. Artimiausiu metu reikėtų Seimui sugalvoti, kokį turėsime mechanizmą, kaip įgyvendinsime, kad Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatos realiai veiktų. Taip, bet, nepaisant to visko, ką pasakiau, mes tikrai balsuosim už šį įstatymą. Ačiū.

Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-804(3*) (svarstymo tęsinys)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Piliečio ir Seimo nario vardu. Šiaip sveikinu šiandien Seimą, kuris po visokių komisijų, diskusijų pagaliau pradeda svarstyti labai svarbų Šilumos įstatymą. Perėjo prie svarstymo stadijos. Aš galbūt priminsiu, kad praeitoje Seimo kadencijoje didelės diskusijos ir pykčiai virė, kai priiminėjome dabartiniu metu galiojantį įstatymą. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri jau 2005 metais buvo parengusi šį projektą. Šiandien turime 2007 metų pabaigą ir pagaliau šis projektas kažkaip rado galimybę pamatyti dienos šviesą ir būti pateiktas jūsų teismui. Juolab kad šis įstatymas yra susijęs su šiluma, su visų mūsų, gyvenančių daugiabučiuose, ne daugiabučiuose, šiluma, t. y. jaukiu gyvenimo būdu šaltu paros metu. Aišku, reikėjo dar truputėlį palaukti, kol ateis visuotinis atšilimas ir visai nebereikės šito įstatymo, nes nebereikės nei radiatorių, nieko ir tada būtų išsisprendę savaime. Bet kadangi autoriai ir darbo grupės nariai paskubėjo, tai šiandien svarstome šitą įstatymą.

Man įdomiausios pačios peripetijos, kaip mes Seime dirbam. Įstatymas ilgai klaidžiojo po Vyriausybę, pagaliau Vyriausybė po trejų metų ryžosi parašyti kažkokias išvadas, kurios atkeliavo į Seimą. Svarstyti Ekonomikos komitetui buvo labai paprasta, nes jis iš esmės viską suskirstė į dvi dalis. Toms išvadoms, kurios yra Vyriausybės, visoms yra pritarta, o kurios yra Seimo narių, beveik visoms yra nepritarta. Iš esmės Vyriausybė parašė naują variantą ir šiandien mes apie jį kalbėsime.

Ką dar pavyko padaryti Vyriausybei, kuriai atstovauja Ūkio ministerija ir parengė išvadas. Teigiamai jų atžvilgiu pavyko suskaldyti vartotojus į dvi stovyklas. Daugiabučių namų federacija tapo priešai su Vartotojų lyga. Svarstant pastabas įvyko daug tokių apsišaudymų, internete ir dabar vyksta. Bet iš esmės, kai pasižiūri į priimtus pasiūlymus, į nepriimtus pasiūlymus, iš esmės galima pasakyti, kad šis įstatymas, palyginti su tuo, kuris galioja dabar, yra tikrai gerokai pažengęs į priekį. Aišku, be tų pasiūlymų, kuriuos mes šiandien svarstysime, diskutuosime ir taip toliau.

Kodėl pažengęs į priekį? Todėl, kad daugiau dėmesio skirta vartotojams. Be tų privalumų, kuriuos išvardijo B.Vėsaitė, tikrai vartotojams yra suteiktos didesnės galimybės. Aš pritariu ponui E.Klumbiui. Politiniame lygmenyje, kainų lygmenyje, visuotinio reguliavimo lygmenyje, be jokios abejonės, tai komisijai tikrai yra suteiktos be galo didelės galios ir, man atrodo, prie to klausimo mes dar grįšime. Nenorėdamas jūsų trukdyti noriu paprašyti už kai kuriuos pasiūlymus tiesiog balsuoti teigiamai, ypač už mano pasiūlymus, nes aš tikrai kreipiu dėmesį į vartotoją, t. y. į jus pačius, kad jums būtų lengviau, pigiau ir šilčiau gyventi. Labai ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip žinote, Ekonomikos komitete ilgai vyko Seimo narių siūlymų svarstymas. Ten buvo svarstoma 804, 804(2) varianto yra apie 50 pasiūlymų. Galutinai jums išvados pateiktos ir šiandien užregistruota 804(3) varianto pasiūlymai. Aš norėčiau tik pasakyti dėl vedimo tvarkos, svarstyti 3 varianto pasiūlymus. Jie yra trumpesni, mes greičiau baigsime darbą, nes kai kurie pasiūlymai 2 variantui yra įtraukti ir parašyta nauja įstatymo redakcija. Man atrodo, tai yra logiška. Tačiau jeigu jūs nesutiksite, tai aš visus savo pasiūlymus antram atsiimu, o trečio prašau svarstyti. Labai ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Esmė labai paprasta. Šiuo metu Šilumos tiekėjų asociacija iš visų šilumos įmonių gauna 0,015% mokestį nuo apyvartos ir jį naudoja užsiimdama lobizmu, t. y. dalyvaudama teismuose, rengdama įstatymus ir t. t. Mano pasiūlymas yra susijęs su sąlygų suvienodinimu, tai yra šilumos vartotojai turi gauti tokią pačią sumą. Ji bus mokama nuo šilumos teikėjų apyvartos. Suma turi būti lygiai tokia pati – 0,015%. Manau, visi turėtumėte pritarti, nes šilumos vartotojai taip pat turi teisę turėti šiek tiek lėšų ginti savo teisėms teisme ir atstovauti jums, gerbiamieji šilumos vartotojai. Ačiū. Siūlau pritarti mano pasiūlymui.

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

2007 10 05

Onutė Enčerienė. S.Lapėno taurę iškovojo komanda “Žilinskis ir ko”. – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, spal. 5, p. 5.

Informuojama apie Seimo nario Sauliaus Lapėno surengtas jau 10-ąsias, tradicines “Gatvės krepšinio varžybas” Jurbarko mieste.

2007-10-12

Onutė Enčerienė. Gėlių sodinimas prie Imsrės upelio. – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, spal. 12, p. 4.

Informuojama apie įvykusią gėlių sodinimo talką prie Imsrės upelio. Straipsnyje teigiama, kad Seimo narys Saulius Lapėnas palaikė Liudmilos ir Gražinos idėją kreipdamasis į Jurbarko miesto vidurinių mokyklų vadovus prašydamas paremti šią akciją ir pats noriai sudalyvavo joje.

2007-10-15

Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais klausimais Jurbarko rajono savivaldybėje. Gyventojai kreipėsi dėl problemų prisijungiant prie elektros tinklų, dėl nutraukto elektros tiekimo rekonstruojant Jurbarko vandenvietę, dėl kompensacijos už namą, kuris įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą ir paskelbtas saugomu, dėl Seime pateikto įstatymo projekto numatančio sutekti tremtinio statusą dzūkams ir t.t. Lietuvos gailestingumo ir sveikatos fondo Jurbarko skyriaus pirmininkė A.Jasaitienė kreipėsi su prašymu gauti paramą vienišiems ir negalintiems pasirūpinti savimi asmenims. Seimo narys savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ruošiamų kalėdinių dovanų. Iki Kalėdų numatoma aplankyti 320 šeimų Jurbarko rajone.

2007-10-16

Onutė Enčerienė. Siekiama mažinti individualios veiklos apmokestinimą nuo gaunamų pajamų. – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, spal. 16, p. 5.

Spalio 10 d. posėdyje Seimo Verslo ir užimtumo komisija apsvarsčiusi klausimą dėl individualios veiklos reglamentavimo nusprendė siūlyti Ekonomikos komitetui atsisakyti formuoti darbo grupę Individualios veiklos įstatymo projekto rengimui ir pasiūlė kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę peržiūrėti individualios veiklos apmokestinimą 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.

Seimo narys Saulius Lapėnas teigia : “Būtina sudaryti realią galimybę be sudėtingos buhalterinės apskaitos sumokėti mokesčius nuo gaunamų pajamų. Apmokestinant gyventojų, užsiimančių individualia veikla, gautas pajamas 15 procentų pajamų mokesčio tarifu, pelningumas turėtų siekti 30 procentų, kad žmonės galėtų sumokėti šį mokestį ir nebūtų suinteresuoti slėpti pajamas. Sunku rasti veiklos sritį, kurioje būtų toks didelis pelningumo lygis. Todėl būtina mažinti apmokestinimą nuo gaunamų pajamų, priklausomai nuo veiklos rūšies pelningumo. Mokesčio dydis neturėtų būti didesnis kaip pusę pelningumo dydžio“.

2007-10-19

Spalio 19d. Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo uždegant simbolinį gamtinių dujų fakelą Jurbarko šilumos tinklų kieme ir dujininkų surengtoje šventėje.

Projektas magistralinio dujotiekio Šakiai – Jurbarkas nutiesimas buvo įgyvendintas per vienerius metus, kurio vertė 32 mln. litų ir šios trasos ilgis siekia 28,4 km.

Šventės metu Seimo narys Saulius Lapėnas kartu su AB Lietuvos dujos generaliniu direktoriumi Viktoru Valentukevičiumi aptarė pribrendusias galimybes paspartinti Dujų įstatymo pataisų svarstymą ir priėmimą Seime, kad ateityje nebūtų tokių problemų kaip Jurbarkui buvo iškilusi grėsmė negauti dujų iki šildymo sezono pradžios.

2007-10-26

Onutė Enčerienė. Liberalų ir centro sąjunga durų neužtrenkia – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, spal. 26, Nr. 80. P. 5.

Informuojama apie įvykusią Liberalų ir Centro sąjungos "Atvirų durų dieną", kurios metu žmonės galėjo pabendrauti, padiskutuoti su politikais rūpimomis temomis atvirai.

Seimo narys Saulius Lapėnas džiaugėsi: “Ženklus apsilankiusiųjų skaičius parodo, kad mūsų skyriaus tradiciniai renginiai, talkos ir konkretūs darbai bus realizuojami su didėjančia jėga ir dar didesniu žmonių pritarimu”.

2007-10-26

Vytautas Kutkevičius. Pagerbti gražiausių sodybų šeimininkai” – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, spal. 26, Nr. 80. P. 1 ir 4.

Informuojama, kad spalio 20d. Jurbarko kultūros centre buvo surengta šventė pagerbti gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkus.

Darbščioms, nepavargstančioms grožio puoselėtojų rankoms padėkos žodžius išsakė Seimo narys Saulius Lapėnas: “Nuoširdžiai esu dėkingas organizatoriams ir dalyviams už tą triūsą, kurio dėka puikiai sutvarkomos sodybos vėliau suteikia džiaugsmo kitiems. Šiais metais itin gausų būrį gražiausių sodybų savininkų papildė Jurbarko miesto gyventojai. Matyt tai susiję su Jurbarko miesto seniūnijos atsiradimu ir su seniūno Edvardo Strončiko aktyvia veikla”- kalbėjo sveikindamas šventės dalyvius Seimo narys.

2007-10-30

“Mūsų laikas”. Atviros karatė pirmenybės – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, spal. 30, Nr. 81. P. 4.

Spalio 20 d. šeštadienį Naujamiesčio vidurinėje mokykloje įvyko “Atviros Jurbarko kyokushin karatė pirmenybės”. Sporto salėje buvo itin gausus dalyvių būrys ir žiūrovų.

Varžybose dalyvavo Jurbarko sporto klubo “Kumite” ir Tauragės sporto klubo “Taurus” karatė sportininkai. Atidarymo šventėje susirinkusius sportininkus sveikino ir sėkmės kovose palinkėjo: Seimo narys Saulius Lapėnas, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Elena Kontenienė, Jurbarko sporto klubo “Kumite” prezidentas Artūras Enčeris ir Tauragės sporto klubo “Taurus” prezidentas Gintaras Cemnalianskis.

Komandinėje įskaitoje nugalėjo jurbarkiečiai. Prizines vietas laimėjo: 55 Jurbarko sporto klubo “Kumite” ir 45 Tauragės sporto klubo “Taurus” sportininkų.

2007-10-30

Onutė Enčerienė. Susitikimas su rašytojais – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, spal. 30, Nr. 81. P. 4.

Spalio 19 d. Veliuonoje įvyko tradicinis 31 –asis Novelės vakaras su Kauno krašto rašytojais. Ši tradicija siekia 1976 metus. Į šventę atvyko poetai ir rašytojai iš Kauno: Rita Vinciūnienė, Aldona Ruseckaitė, Nijolė Ražaitė, Vidmantas Elminiškis, Jurgis Gimberis, Seimo narė Dalia Teišerskytė, Viktoras Rudžianskas.
Novelės vakarą Veliuonos kultūros centre vedė literatūrologė Eugenija Vaitkevičiūtė.

Pakeliui iš Vilniaus į Jurbarką, renginyje apsilankė ir Seimo narys Saulius Lapėnas. Renginio pabaigoje padėkojo visiems dalyviams: “Jau eilę metų lankydamasis Veliuonoje vykstančiuose Novelės vakaruose turiu galimybę pasikrauti gerų emocijų ir praturtėti dvasiškai. Džiaugiuosi, kad šiandien Veliuonoje lankosi Dalia Teišerskytė, kuri kartais praskaidrina pilką įstatymų leidybos kasdienybę ir Seime, surengdama vieną kitą renginį. Esu labai dėkingas už šias akimirkas”.

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

Spalio 2-5d. Arminas Lydeka dalyvavo Pasirengimo įgyvendinti Šengeno teisyną priežiūros pakomitečio vizito į Portugalijos Respubliką susitikime su aukšto rango Portugalijos pareigūnais.

Spalio 3-5d. Arminas Lydeka dalyvavo Briuselyje vykusioje Europos draugų apskritojo stalo diskusijoje “Europa po 50 metų”, kurios metu buvo diskutuojama ir aptarinėjama pokyčiai Europoje praėjus 50-iai metų po Romos sutarties pasirašymo.

Spalio 8d. Arminas Lydeka susitiko su Hansabanko vadovybe ir darbuotojais. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Spalio 11-13d. Arminas Lydeka dalyvavo susitikime Briuselyje dėl Reformų sutarties, kurį organizavo liberalai Europos Parlamente. Aptarti ginčytini klausimai ir pozicijos prieš vadovų tarybą (pvz. sprendimų vetavimas, EP narių skaičiaus išdalinimas valstybėms narėms).

Spalio 15d. Arminas Lydeka susitiko su Banko Snoras darbuotojais ir vadovybe. Perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

Spalio 16d. Arminas Lydeka bendravo su Seimo Pirmininku ir kitais Seimo vadovais dėl iniciatyvių piliečių (A.Zuokienė ir kt.) surinktų parašų ginant L.Renau palikimo Lietuvoje galimybę.

Spalio 16d. Arminas Lydeka bendravo su žurnalistais iš “Fortuna Privata”.

Spalio 15-19d. Arminas Lydeka dalyvavo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kur buvo kalbama paskutiniu metu ypač aktualiomis temomis: dvigubos pilietybės, grįžtančiųjų į Lietuvą problemos, imigracijos kiekiai ir pokyčiai, diplomatinių atstovybių darbą. A.Lydeka perskaitė pranešimą, dalyvavo diskusijose.

Spalio 18d. Arminas Lydeka Seime susitiko su rinkėjais dėl žmogaus teisių gynimo, sprendžiant jiems aktualias problemas.

Spalio 19d. Arminas Lydeka dalyvavo Vilniaus oro uosto naujojo terminalo, atitinkančio Šengeno reikalavimus, atidaryme ir pristatyme.

Spalio 19d. Arminas Lydeka dalyvavo Valdybos pasitarime dėl Darbos grupės sudarymo, siekiant peržiūrėti visus teisės aktus, kurie susiję su vaiko teisių apsauga Lietuvoje.

Spalio 22d. Arminas Lydeka susitiko Pasvalyje su ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centro vadovais, gydytojais, slaugytojais. Perskaitytas pranešimas, taip pat atsakinėta į klausimus.

Spalio 22 d. Arminas Lydeka dalyvavo LiCS organizuotoje atvirų durų dienoje, bendravo su Pasvalio žmonėmis, LiCS atstovais, žiniasklaidos darbuotojais, davė interviu.

Spalio 23-27d. Arminas Lydeka dalyvavo konferencijoje Ženevoje Žmogaus teisių migracijoje klausimais.

2007-10-01 - 2007-10-31

Spalio 09 d. Frakcijos posėdis

Spalio 10 d. Frakcijos posėdis

Spalio 17 d. Frakcijos posėdis

Spalio 24 d. Frakcijos posėdis

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas