SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2007 m. LAPKRITIS

 

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

 

 

Upės krantinės nuoma be konkurso - “saviems” ? 2007 11 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71351&p_k=1;

 

A.Čaplikas: Lietuvoje liustracija baigėsi KGB pergale 2007 11 06

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71352&p_k=1;

 

Kas atsakys už tai, kad skandalingai sumažėjo valstybės valdomų RST turtas 2007 11 06

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71353&p_k=1;

 

LiCS frakcija susitiks su naujai išrinkta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovybe 2007 11 06

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71441&p_k=1;

 

A.Čaplikas: Jeigu ne Seimas, tai tauta – įteisins tiesioginius mero rinkimus 2007 11 08

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71442&p_k=1;

 

A.Lydeka: asmens kodo naudojimas privalo būti maksimaliai ribotas 2007 11 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71590&p_k=1;

 

Užkardos upės krantinės prichvatizacijai 2007 11 14

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71728&p_k=1;

 

Seimas komitetas pritarė LiCS iniciatyvai ginti smurtą šeimoje patyrusius asmenis 2007 11 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71729&p_k=1;

 

A.Lydeka: Lietuva neturi socialinio būsto politikos 2007 11 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71730&p_k=1;

 

Neturėjęs pasirodyti straipsnis arba kita tiesa apie Lietuvos užsienio politiką 2007 11 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71816&p_k=1;

 

A.Čaplikas: ar oligarchų peštynėse nepasimes Lietuvos interesai?” 2007 11 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71817&p_k=1;

 

A.Čaplikas: Vilniaus valdžia apsisprendusi sukelti infrastruktūros chaosą Šiaurės miestelyje 2007 11 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=71820&p_k=1;

 

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

 

Lapkričio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė 6 posėdžius ir 2 susitikimus. Posėdžių metu apsvarstytos plenarinių posėdžių darbotvarkės bei surengti 2 susitikimai: su Švietimo profsąjungos ir Lošimo operatorių asociacijos atstovais.

 

Lapkričio 6 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, H.Žukauskas, A.Lydeka, S.Lapėnas, R.Remeika.

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. lapkričio 6 d. darbotvarkė. Nuspręsta į 2007 11 07 dienos Frakcijos posėdį pakviesti  Švietimo profsąjungos atstovus, kad galėtų išgirsti jų poziciją ir susipažinti su esama švietimo situacija Lietuvoje.

 

Lapkričio  7d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, H.Žukauskas, A.Lydeka, S.Lapėnas, R.Remeika. Posėdžio metu  aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. lapkričio 8 d. darbotvarkė. LiCS frakcija priėmė Švietimo profsąjungos atstovus:

Rasa Jasmontienė –  LŠDPS KT, Rūta Osipavičiūtė –  LŠDPS pirmininkė, Tatjaną Babrauskienė – ETUCE koordinatorė Rytų ir Centrinei Europai, Romas Turonis – LŠDPS referentas, Virginija Banavičienė – LŠDPS atstovė, kurie išdėstė frakcijos nariams esamą padėtį, pakomentavo situaciją dėl profsąjungos skilimo, išvardino kritinės situacijos priežastis, buvusių vadovų neteisėtus veiksmus, dokumentų klastojimus, neskaidrius finansinius reikalus. Taip pat pažymėjo, kad pagal Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymus dėl teisėtumo vadovauti profsąjungai yra pripažinti kaip tikrieji vadovai, kuriems priklauso 31 susivienijimas, visų aukštųjų, ikimokyklinių, profesinių mokyklų profsąjungos. Buvusių profsąjungos vadovų inicijuotų streikų banga sukėlė Švietimo įstaigose įtampą. Netenkina ir Universitetų dėstytojų su daktaro laipsniu maži atlyginimų koeficientai. Mokslų daktaras gauna 800 lt. Lyginant su Latvijos ir Estijos Universitetu dėstytojų algomis, Lietuvos profesoriai uždirba mažiausiai. Aukštosios  mokyklos formuodamos biudžetą neišvengia problemų. Stringa privačių mokyklų steigimas. Pasiūlyti sprendimo būdai: kelti tarifą už kontaktines valandas, ir tai turėtų būti laipsniškas procesas. Tai pat buvo išreikštas geranoriškas noras kontaktuoti su LR Seimo nariais, pateikiant informaciją apie tolimesnius profsąjungos vadovų veiksmus.

Taip pat aptarta “Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18(1), 18(3), 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto” LiCS Frakcijos pozicija – palaikyti motinystės atostogų pratesimą iki dviejų metų.

 Bendru frakcijos sutarimu nutarta į Etikos ir procedūrų komisiją deleguoti Saulių Lapėną. 

 

Lapkičio 13 d.  Fakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, H.Žukauskas, S.Lapėnas, R.Palaitis.

Kiti: Lošimų operatorių asociacijos atstovai – R.Stumbrys, E.Kriukonis. Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. lapkričio 13 d. darbotvarkė. LiCS frakcija priėmė Lietuvos lošimo operatorių asociacijos atstovus:  Edgarą Kriukonį – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos pirmininką, ir Romą Stumbrį, kurie išdėstė frakcijos nariams poziciją dėl “Pinigų plovimo ir prevencijos įstatymo projekto” bei paprašė frakcijos narių atkreipti dėmesį į  Lošimo operatorių asociacijos siūlymus, kad būtų pasirinkta registracija kasoje atliekant pinigines operacijas. Šiuo metu registracija privaloma atliekant pinigines operacijas nuo 1000 eurų.  Lošimo operatorių asociacija siūlo griežtinti sąlygas. LiCS frakcijos narys R.Palaitis pakomentavo savo siūlytą kompromisą, kuriam asociacija nepritarė.

LiCS frakcijos nariai nutarė palaikyti E.Masiulio pasiūlymą Lietuvos Respublikos “Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2426 (2), kuriame siūlo pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalį.

Taip pat  atkreiptas dėmesys į Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pekeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo pirminis tikslas buvo didinti verslumą šalyje, tačiau buvo apsiribota apibrėžimais subjektų, galinčių gauti paramą. Nutarta atmesti Nr. XP-1261 V.Navicko ir pritarti Nr. XP-1261A (5) S.Lapėno ir L.Mogenienės pasiūlymams.

 

Lapkričio 14  d.  Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, H.Žukauskas, S.Lapėnas, R.Palaitis.

 Posėdžio metu aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. lapkričio 15 d. darbotvarkė.

Atkreiptas dėmesys į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo XP- 2535 ES, 2 ,12,13  straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Nutarta pritarti jungtiniam XP-2381 Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, parengtą darbo grupės.

Vieninga LiCS frakcijos narių nuomone nutarta atmesti Nr. XP-2019 Dėl seimo statuto 173 straipsnio pakeitimo  projektą, ir nepritarti naujam Šeimos ir vaiko komiteto įkūrimui.

 

Lapkričio 20 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Čaplikas, H.Žukauskas, S.Lapėnas, R.Palaitis, R.Remeika..

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. lapkričio 20 d. darbotvarkė.

 

Lapkričio 21 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Čaplikas, S.Lapėnas, R.Palaitis, R.Remeika..

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. lapkričio 22 d. darbotvarkė.

Taip pat apsitarta, kad “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos J.Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvadų” projekto svarstymo metu Frakcijos narių dalyvavimas būtinas.

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

 

 

 

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007-11-05

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: Kultūros ministerijai numatytus 2008 m. asignavimus iš asignavimų išlaidoms 302 tūkst. Lt perkelti į asignavimus darbo užmokesčiui nekeičiant bendrųjų asignavimų;

-  Registracija  2007 11 05

 

PASIŪLYMAS Darbo kodekso 162 ir 162(1) straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui (XP-1415(2))

- Internetinis puslapis: XP-1415(2) 2007-11-06

- Teikia LR Seimo narys A. Čaplikas;

- Pasiūlymo tikslas: su švenčių dienomis sutampančias poilsio dienas kompensuoti perkeliant jas į Šv. Kalėdų laikotarpį po šiuo metu švenčių diena pripažįstamos Kalėdų antrosios dienos – gruodžio 26-osios, o taip pat siekiant darbdavių ir darbuotojų interesus atitinkančio teisinio reguliavimo lankstumo, siūloma , kad su švenčių dienomis sutampančios poilsio dienos gali būti perkeliamos ir šalių susitarimu nustatyta tvarka;

-  Registracija  2007 11 06

 

PASIŪLYMAS Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-804(4))

- Internetinis puslapis: XP-804(4) 2007-11-13

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog  šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, būtų diferencijuojamos pagal kitus įtakojančius faktorius: šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, šilumos punktų nuosavybę, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus ir pan., jeigu jie yra reikšmingi kainos dydžiui;

-  Registracija  2007 11 13

 

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007-11-13

- Teikia LR Seimo nariai J. Čekuolis ir V. Bogušis;

- Pasiūlymo tikslas: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Vilniuje, Vilniaus g. 41, rekonstravimui ir kiemo sutvarkymui 2008 metais papildomai skirti 150 tūkst. Lt.;

-  Registracija  2007 11 13

 

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584)

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007-11-15

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: skirti 1500 tūkstančių litų Pagėgių lopšelio - darželio rekonstravimo darbams finansuoti 2008 metams;

-  Registracija  2007 11 15

 

PASIŪLYMAS Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-804(4))

- Internetinis puslapis: XP-804(4) 2007-11-16

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: pakeisti Seimo Ekonomikos komiteto pritartos įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatos įsigaliojimo terminą į 2008 m. gegužės 1 d.;

-  Registracija  2007 11 16

 

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2702)

- Internetinis puslapis: XP-2702 2007-11-20

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: padėti nakties metu užtikrinti geresnę nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;

-  Registracija  2007 11 20

 

Seimo NUTARIMO "Dėl giliavandenio uosto statybos Lietuvoje projekto" PROJEKTAS (XP-2562(2))

- Internetinis puslapis: XP-2562(2) 2007-11-21

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: pripažinti valstybinio giliavandenio jūrų uosto statybos Klaipėdoje projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu;

-  Registracija  2007 11 21

 

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui

- Internetinis puslapis: XP-2584 2007-11-21

- Teikia LR Seimo narys V. Bogušis;

- Pasiūlymo tikslas: skirti Ukmergės kraštotyros muziejui 250 tūkst. litų iš valstybės investicijų programos patalpų rekonstrukcijai - įrengti kabinetus muziejininkams, techniniam personalui, edukacinę klasę darbui su vaikais, konferencijų parodų sales, mokslinę biblioteką su skaitykla, praplėsti saugyklų plotą, modernizuoti ekspozicijų salę, įrengti parodų salę;

-  Registracija  2007 11 21

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2706)

- Internetinis puslapis: XP-2706 2007-11-22

- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis;

- Projekto tikslas: numatyti, kad neapmokestinamosiomis pajamomis būtų laikomos visos iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gautos išmokos, jei pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas, taip pat išmokos, gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Tai skatintų taupymą, kuris yra viena iš infliacijos valdymo priemonių;

-  Registracija  2007 11 22

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 166(1) straipsniu ir 5, 221, 259(1) straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2713)

- Internetinis puslapis: XP-2713 2007-11-23

- Teikia LR Seimo narys R.Palaitis;

- Projekto tikslas: papildyti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą straipsniu, numatančiu atsakomybę už vietinės rinkliavos nesumokėjimą pažeidžiant savivaldybės tarybos patvirtintus vietinės rinkliavos nuostatus;

-  Registracija  2007 11 23

 

PASIŪLYMAS Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektui (XP-2546)

- Internetinis puslapis: XP-2546 2007-11-26

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: nustatyti kada valstybė gali turtą investuoti įsigydama investicinio fondo investicinių vienetų;

-  Registracija  2007 11 26

 

PASIŪLYMAS Darbo kodekso 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 76, 77, 78, 79, 80, 84, 85, 130, 149, 193, 194 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 73, 74, 75 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Kodekso papildymo 130(1) straipsniu įstatymo projektui (XP-2307)

- Internetinis puslapis: XP-2307 2007-11-26

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis;

- Pasiūlymo tikslas: keisti ir tikslinti darbuotojų streikų iškėlimo įmonėse ir jų struktūriniuose padaliniuose tvarką;

-  Registracija  2007 11 26

 

PASIŪLYMAS Akcizų įstatymo 8, 9, 11, 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-2586(2))

- Internetinis puslapis: XP-2586(2) 2007-11-28

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: nustatyti, kad akcizų lengvata netaikoma ne tik pagal licencines sutartis pagamintam alui, bet taip pat toms mažosioms alaus darykloms, kurių per kalendorinius metus pagaminto alaus vidutinė faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, viršija 5,5 procento tūrio už produkto hektolitrą;

-  Registracija  2007 11 28

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

 

Seimo posėdis Nr.345 (2007-11-06, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvadų“ projektas Nr.XP-2595 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man truputį keista, kai paskaičius išvadas peršasi mintis, kad šių dienų politinėje šviesoje mes aiškinamės 1993–1997 m. įvykius. Noriu priminti, kad tais laikais terorizmas apskritai kaip terminas nebuvo vartojamas. Al-Quaida turbūt dar tik mokėsi mokyklos ir tų visų principų, kuriuos dabar naudoja terorizmui skatinti. Tik noriu pasakyti, kad tų dienų aktualija buvo šiek tiek kita: litai, bankai, „brigados“, „henytės“ ir t. t. Aš matau, kad komisija į tai visai nekreipia dėmesio ir tai jiems buvo neįdomu.

Bet mano klausimas yra labai paprastas, iš dviejų dalių. Kodėl pas jus yra taip, kad viena yra klausiama, o atsakymas yra kitas. Į pirmą klausimą, kai pažiūri, kokias pareigas J.Abromavičius ėjo, atsakymas yra paprastas. Jį nužudė partija, turinti galimybių su terorizmu ir t. t. Niekaip nesuprantu šito dalyko.

Antras dalykas, kodėl tokios išvados. Galbūt išvados turėjo būti, kad reikia kreiptis į teisingumo ministrą ir uždrausti partiją, kuri susijusi su terorizmu, tokią veiklą. Iš viso nutraukti jos veiklą, panaikinti iš politinės arenos arba Generalinei prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pono V.Landsbergio, Č.Stankevičiaus ir visų kitų, kurie aiškiai pagal jūsų išvadas jau yra priešai, teroristai ir visa kita. Kodėl tokios išvados? Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.346 (2007-11-08, rytinis)

Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-804(3*) (svarstymo tęsinys)

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiam įstatymui, kaip nė vienam kitam, buvo be galo daug pasiūlymų. Man atrodo, Ekonomikos komitetas gana kūrybiškai padirbėjo.

Pagrindas, dėl ko, aš manau, šis įstatymas jau šiek tiek geresnis negu tas, kuris dabar galioja, yra tas, kad ir Vyriausybė pamatė, jog į vartotojus negalima nekreipti dėmesio. Kiek yra pasiūlymų ir kiek yra priimta, rodo, kad ir vartotojai turės šiokias tokias teises. Aš nesakau, kad visiškai, bet vis dėlto turės.

Svarbu, kad Ūkio ministerijoje arba tose žinybose, kuriose bus rašomi poįstatyminiai aktai, jie būtų gana kokybiškai parašyti, nes praėjusio įstatymo svarstymai ir poįstatyminiai aktai parodė, kad viena sako įstatymas, o poįstatyminiai aktai kalba visai ką kita. Į tai reikės atkreipti be galo daug dėmesio. Aš manau, kad gyvenimas po šio, kito, trečio šildymo sezono parodys, ar įstatymas geras, ar blogas.

Linkiu sėkmės, dėkoju už darbą ir aš manau, kad galima balsuoti už. Ačiū.

 

Darbo kodekso 162 ir 162¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1415(2*) (priėmimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Mano pasiūlymo esmė labai paprasta, tai, ką jau ne kartą esu sakęs ir minėjęs. Šiandien teikiamos Darbo kodekso pataisos nusako, kad lieka ta pati kompensavimo tvarka, t. y. kompensuojama išeiginę dieną, sutampančią su šventine diena, perkeliant į pirmadienį. Aš siūlau perkelti sutampančias dienas į vadinamąjį kalėdinį laikotarpį. Jeigu Seimo nariai palaikytų ir pritartų mano pataisai, šiuo atveju mes būtume padarę tai, apie ką jau kalbame trejus metus. Juk iš esmės yra sutarimas. Tarp kitko, net ir verslui šiuo atveju, kur yra didelis verslo prieštaravimas dėl to kompensavimo, kiek man teko kalbėti, yra priimtina. Kita vertus, tai yra protingas sprendimas. Vėlgi aš pabrėžiu, kad toje pačioje mano pataisoje yra pasakyta, jog šalių susitarimu arba kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas kitas kompensavimo būdas, t. y. jis lemia viską: valstybės tarnyba gauna kalėdines atostogas, o tie darbdaviai su profsąjungomis, kurios yra stiprios, galės susitarti dėl kito kompensavimo būdo, o ten, kur nėra kolektyvinių sutarčių, mes įvedame naują dalyką – asmeniškai susitarti su darbdaviu darbuotojas galės pats, kokį jis būdą pasirenka: norės atostogų, norės pirmadienį, norės Kalėdų atostogų. Mano manymu, ši pataisa yra tikrai gera.

A.ČAPLIKAS. Dar kartą. Aš suprantu, kad formaliai tikrai nėra 29 Seimo narių ir negalime svarstyti mano pataisos. Bet vėlgi kaip mes atrodome. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, priėmimo metu salėje yra viso labo 28 žmonės, gal mes tikrai galėtume padaryti pertrauką. Aš frakcijos vardu priėmimo metu dar kartą prašau. (Balsas salėje) Prašau, frakcijos seniūnas.

A.SYSAS. Jis vienas frakcija.

A.ČAPLIKAS. …pietų pertrauka. Aš ne todėl, kad tikrai daugiau nebenorėsiu šitos pataisos. Jeigu Seimo nariai tikrai nenori, aš daugiau nesiūlysiu. Bet būtų solidu, jeigu apsispręstume dalyvaujant didesniam skaičiui Seimo narių.

 

 

Seimo posėdis Nr.347 (2007-11-08, vakarinis)

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18¹, 18³, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2486(3*) (sujungtas su Nr.XP-1664(2) (svarstymo tęsinys)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Pirmininkas labai gerai pasakė, kad artėja rinkimai. Mielosios mamos, kurios stebite mus internete ir čia, balkone, salėje, visa tai, kas čia vyko, yra tiktai artėjant rinkimams. Viskas, ką mes čia kalbėjome, yra tiktai artėjantys rinkimai. Čia nėra nei šeimų priešininkų, nei didelių šalininkų. Tiesiog susidūrė dvi nuomonės. Vieni sako ir bando pasakyti – gyvenkim pagal išgales, stenkimės gyventi, skaičiuokime, kad duotas pažadas būtų įvykdytas, kad nebūtų taip, kaip dažnai pas mus atsitinka: politikai prižarsto pažadų, o kai juos reikia vykdyti, tada skėsčioja rankomis. Per šį laikotarpį, kuris buvo, kaip čia sakė Liberalų sąjūdis, mes tampam tiesiog socialinių išmokų kontora – tai pensininkams grąžiname, tai negyviems, mirusiems pensininkams grąžiname pensijas, dabar čia didiname. Artėjant rinkimams, mes galime viską įsipareigoti: kaip sakiau, parduoti Seimo viešbutį, parduoti Seimo posėdžių salę, parduoti prie Seimo esantį fontaną ir dar Tėvynę pakeliui, kad tik išrinktų. Žiūrėkite į politikus pagal tai, ką jie daro. Gyvenkime pagal kišenę. Aš balsavau už, bet jeigu šis pažadas nebus įvykdytas, prisiminkite tuos, kurie šiandien taip aršiai agitavo, ką jie kalbės, kai ateis į valdžią.

 

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1734 (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Labas vakaras. Gerbiamoji profesore, neseniai, t. y. pavasario sesijoje, buvo sudaryta Seimo darbo grupė, kuri kompleksiškai nagrinėjo šį įstatymą ir ten buvo aibė pakeitimų ir t. t. Ar jūs neteikėte ten savo tam tikros pataisos, ar neatsižvelgė ir kodėl čia dabar staiga išėjo?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Čia turbūt neatsižvelgė. Mano pateikta kovo mėnesį. Pasižiūrėsiu, dabar nežinau, bet buvo pateikta. Su ta darbo grupe mes nesusitikom ir jeigu čia bus kokia nors disproporcija, aš tada atsisakysiu. Čia nebus problemų. Arba prijungsime, jeigu ko nėra, dabar pažiūrėsime.

 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2644 (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamoji kolege, jūs šia įstatymo pataisa bandote spręsti tam tikras bėdas, sakykime, patalpų trūkumą…

D.BEKINTIENĖ. Ne, nieko panašaus.

R.REMEIKA. …galbūt sumaištį gali sukelti stebėtojai ir t. t. Ar jūs nemanote, kad šią problemą sprendžiate ne taip? Nes tada galbūt reikėtų atsakomybę stebėtojams, partijoms ir tam tikras teises rinkimų komisijai reguliuoti, nustatyti tam tikrą tvarką, tada mums nereikės reglamentuoti, kiek stebėtojų reikia. Aš irgi iš patirties sakau, kad siųsti du žmones yra per mažai, nes žmonės turi pakeisti vienas kitą ir t. t. Aš tikrai nenorėčiau sutikti su jūsų siūlymu.

D.BEKINTIENĖ. Jeigu jūs atidžiai perskaitėte mano siūlymą, tai du žmonės nuo partijos, taip pat po du žmones gali teikti atstovai rinkimams. Dabar čia savivaldybių, nes aš teikiu savivaldybių tarybų rinkimams, kur yra proporcinė rinkimų sistema. Yra kitas rinkimų įstatymo projektas, mes svarstėme komitete. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė, kad nuo partijos ir nuo atstovų – po du, ne daugiau kaip po du. Negalima sakyti, kad tik du. Aš norėčiau tą pabrėžti.

Aš sakiau, yra reglamentuota, kaip stebėtojas turi elgtis. Bet dar kartą pabrėžiu, kai labai daug tų stebėtojų, neprotingai daug, tokiu atveju labai sunku rinkimų komisijai dirbti ir daryti ten tvarką, kai jie specialiai daro netvarką. Aišku, juos galima pašalinti, policijos pareigūnai juos gali išvesti iš rinkimų apylinkės, yra ir kitokių priemonių. Bet galima diskutuoti dėl stebėtojų skaičiaus, ką aš iš pradžių sakiau. Galima diskutuoti. Tada kiekvienos partijos bus vienoda situacija, netgi taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Labai dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, ar nemanytumėte, jog būtų prasmingiau riboti galimybę tapti stebėtojais tam tikriems pareigūnams, tarkime, seniūnams. Pietryčių Lietuvoje per savivaldybių rinkimus buvo įprasta praktika, visi seniūnai tapo rinkimų stebėtojais, balsavimo dieną išdidžiai vaikšto po balsavimo apylinkę ir vyresnio amžiaus žmonėms nurodo, kur ką braukti, nes jį, kaip seniūną, kiekvienas arba dažnas pažįsta, o jis turi stebėtojo pažymėjimą. Ar nesutiktumėte, jog galbūt reikėtų pagalvoti apie tokį variantą?

D.BEKINTIENĖ. Gal ir reikėtų pagalvoti, aš su jumis sutinku, mielasis kolega, bet galvokite jūs. Mano pasiūlymas yra toks.

 

 

Seimo posėdis Nr.348 (2007-11-13, rytinis)

Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1261ES (svarstymas)

S.LAPĖNAS (LSCF). Gerbiamieji kolegos, Verslo užimtumo komisija rugsėjo 19 dieną apsvarstė Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1261A(2) ir iš esmės pritarė įstatymo projektui. Kartu siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam…

PIRMININKAS. Kolege Staponkiene!

S.LAPĖNAS. …patobulinti įstatymo projektą pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar nori dalyvauti diskusijose vėl kolega S.Lapėnas ir kolegė B.Vėsaitė. Ar jūs grįžtate į tribūną, ar pirma B.Vėsaitė? Jūs pirma? Gerai. S.Lapėnas. Prašom. Kolega, frakcijos vardu?

S.LAPĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Tai iki 7 minučių. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien teikiamas ilgai lauktas Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, kuris sulaukė ganėtinai ilgų ir išsamių diskusijų dėl to, koks šis įstatymas turėtų būti.

Pirmasis variantas, kurį pateikė Ūkio ministerija, taip pat iš pradžių sulaukė gausybės Seimo narių registruotų pasiūlymų, ir tai privertė iš esmės naujai pažvelgti į šio įstatymo sukūrimą. Nors salėje gana didelis triukšmas, aš norėčiau, mielieji, jums priminti, kad apie smulkųjį ir vidutinį verslą reikėtų prisiminti ne tik rinkimų kampanijos metu, ne tik deklaruojant savo rinkimų nuostatas paremti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir šiandien, šiuo metu, posėdžių salėje. (Šurmulys salėje)

Pirmininke, aš siūlau daryti pertrauką, kol aprims.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, tą ir padarysime. Ir viskas, ar dar turite ką pasakyti?

S.LAPĖNAS. Ne, aš turiu, ką pasakyti, bet salei tas, matyt,..

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vis tiek jūsų žodis lieka istorijai. Prašom.

S.LAPĖNAS. Bandysiu tęsti. Šiandien, kai šalies vidaus produktas auga daugiau kaip 9 procentai, iš tiesų daugelis problemų, kurios yra smulkaus ir vidutinio verslo ūkio subjektų santykiuose, nublanksta, ir daugelį problemų, su kuriomis verslas susiduria, geriausiai rodo labai nežymiai didėjantis verslumo lygis šalyje.

Priminsiu, kad Lisabonos strategija iš esmės mūsų reikalauja, kad verslumo lygis turėtų sparčiau didėti. Kažkada mes atsilikome pagal verslumo lygį, tai yra įmonių skaičių tūkstančiui gyventojų, 3,5, o buvo momentų, kai ir 4 kartus. Kai prie šitų įmonių priskyrėme dirbančius individualios veiklos srityje, priskyrėme ūkininkus, tai bent jau statistiškai mes pradėjome gražiau atrodyti, bet problemų vis dėlto išliko. Ypač dabar, kai jaučiamas darbuotojų stygius, siekiant papildyti darbo jėgos trūkumą, mūsų šalyje jaučiama tendencija apriboti galimybę žmogui dirbti individualioje veikloje ir jis, negalėdamas verstis individualia veikla, galės papildyti dirbančių skaičių stambesnėse įmonėse.

Deklaruojamas įstatymo pagrindinis tikslas, kuriam ir Verslo užimtumo komisija pritarė, ir darbo rengimo grupė, – verslumo lygio šalyje didinimas. Deja, Teisės departamentas mano, kad reikėtų išbraukti šią nuostatą, lyg ji yra pernelyg deklaratyvi.

Įstatyme detaliau įvardyti ūkio subjektai (priklausomai nuo dydžio), kurie gali tikėtis paramos įvairiausiomis formomis. Įstatyme taip pat siūlėme panaikinti verslo rūšių diferencijavimą pagal veiklos pobūdį. Priminsiu, kad šiuo metu yra Vyriausybės patvirtintu nutarimu įvardytos veiklos rūšys, kuriomis užsiimdama viena ar kita įmonė priskiriama prie neremtiną veiklą vykdančių įmonių ir negali pretenduoti į jokią paramą.

Pavyzdys galėtų būti smulki įmonėlė, kuri užsiima komercija, tačiau jinai, numatydama keisti savo darbo pobūdį arba pereiti į kitos įmonės, teikiančios įvairiausias kitas paslaugas, statusą negali pretenduoti į jokią paramą, netgi į elementariausią paslaugą gauti informaciją arba konsultacijas iš verslo informacinių centrų. Todėl mes siūlėme ir primygtinai laikomės tos nuostatos, kad vis dėlto veiklos rūšių diferencijavimo pagal veiklos pobūdį neturėtų būti. Kai šalies ekonomika taip sparčiai auga, turėtume neužmiršti, kad kiekvieną ekonominį pakilimą po to neišvengiamai lydi ekonomikos kritimas. Kaip rodo Europos Sąjungos šalių patirtis, kritimas būna kur kas skausmingesnis, kai kritimą amortizuoja pats smulkiausias verslas. Todėl norėtųsi, kad priimdami šio įstatymo nuostatas mes būtume ypač jautrūs šiems ūkio subjektams ir atitinkamai balsuodami prisimintume tai, palaikydami harmoningos verslo aplinkos ir verslo santykių tarp stambių ir smulkių įmonių sukūrimą. Dėkui už dėmesį.

 

Darbo kodekso 162 ir 162¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1415(2*) (priėmimo tęsinys)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, ši diskusija tęsiasi išties labai seniai. Pone Sysai, mes galime įvairių laiškų paskaityti, ir kitokių atsiliepimų bus, bet jeigu imsime bendrą europinį kontekstą, net ir ne kontinentinį, išties yra taip, kad yra Kalėdų atostogos. Aš siūlau paremti A.Čapliko iniciatyvą, ir civilizuotai galėsime išnaudoti laisvas dienas. Būkime teisingi. Per Kalėdų ir naujametinį laikotarpį, ypač valstybinėse įstaigose, anoks ir darbas. Todėl dar kartą sakau – palaikykime pono A.Čapliko teikiamas kalėdines atostogas.

 

 

Seimo posėdis Nr.349 (2007-11-13, vakarinis)

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1281(3*). Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.XP-1282(2*). Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2337. Valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2338*. Nacionalinės teismų administracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2340(3*). Valstybės tarnybos įstatymo 10, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2341(2*) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą. Ypatingą dėmesį mes skyrėme teisėjų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tvarkos klausimams. Mūsų komitetas pateikė 11 pastabų pagrindiniam komitetui, apskritai atskirų Seimo narių ar komitetų pataisų yra labai daug. Iš karto, pone posėdžio pirmininke, atkreipiu jūsų dėmesį, kad pagrindinio komiteto išvados netenkina mūsų 4 atvejais iš 11, tai yra į 7 mūsų pastabas buvo atsižvelgta, o 4 vietose prieštaravimas dar yra likęs ir tą ginčą reikės spręsti balsuojant, konkrečiai dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2, 3, 8 ir 9 pastabų ir pasiūlymų. Juose kalbama apie teisėjų atostogų trukmę, kokia ji turėtų būti, taip pat apie kompensacijų mokėjimą teisėjo mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju ir dėl teisėjų valstybinių pensijų apibrėžimo. Kai nagrinėsime pataisas individualia tvarka, tada mes savo poziciją pristatysime konkrečiai ir išsamiai. Projektui Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė bendru sutarimu. Jums leidus, gal būtų galima iš karto kalbėti ir dėl lydinčiojo?

PIRMININKAS. Aš manau, taip. Neprieštaraujame.

J.ČEKUOLIS. Lydinčiajam projektui Nr.XP-1282 mūsų komitetas pastabų ir pasiūlymų neturi ir pritaria bendru sutarimu. O čia tai bus pataisos ir tikrai turėsime balsuodami apsispręsti, dėl to dar padiskutuosime. Dėkoju.

 

Vidaus reikalų ministro R.Šukio atsakymai į Seimo narių klausimus

Kviečiu į tribūną gerbiamąjį vidaus reikalų ministrą R.Šukį, kuris atsakinės į Seimo narių klausimus. Primenu, klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės. Ministre, jūs iš pradžių norite pasisakyti ar iškart klausinėsime?

R.ŠUKYS (LCSF). Labai trumpai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taupydamas jūsų laiką, kad liktų daugiau laiko klausimams, norėčiau pasakyti tiktai labai trumpą įžangą. Jausdamas ir suvokdamas savo atsakomybę, aš vakar 8 val. ryto Ministrui Pirmininkui įteikiau atsistatydinimo pareiškimą ir tokiu būdu suteikiau Prezidentui galimybę ir norėjau, kad Prezidentas būtų visiškai laisvas priimti reikalingus sprendimus. Sprendimai priimti. Dabar esu pasirengęs atsakyti į klausimus. Šis žingsnis buvo padiktuotas to, kad esant tokiai situacijai tai nėra vien tik to įvykio vertinimas, tai yra įvertinta bendra situacija, kuri policijos sistemoje klostėsi ilgus metus, ir už tą situaciją aš, dirbęs metus ir tris mėnesius, esu atsakingas tiek, kiek atsakingas, nors aš manau, kad aš dariau viską, kiek galėjau. Kas gali, tegu padarys daugiau, tačiau tiesioginis įstaigos vadovas taip pat yra atsakingas, todėl buvo paprašyta jo taip pat atsistatydinti.

Dabar aš esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Pirmajam žodį suteiksiu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnui gerbiamajam V.Mazuroniui. Prašau.

V.MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, po susitikimo su premjeru G.Kirkilu, tai buvo lapkričio 10 d., jūs teigėte, cituoju: „Mano įsitikinimu, šiandieną esamas policijos vadovas yra nepajėgus atkurti policijos autoriteto, kuris per ilgus jo vadovavimo metus yra sužlugdytas visiškai“. Jūsų tai nuomonei pritarė partijos pirmininkas A.Zuokas. Noriu primininti, kad kai Prezidentas Rolanda Paksas bandė kritiškai vertinti tuometinį generalinį komisarą V.Grigaravičių, aršiausi jo gynėjai buvote jūs, A.Zuokas, kurie rengė koncertus, žvakučių deginimus ir panašiai. Mano klausimas būtų toks: ar galite pripažinti, kad tada aršiai gindami komisarą V.Grigaravičių jūs padarėte klaidą ir kartu prisidėjote prie policijos autoriteto griovimo, kuris buvo vykdomas visus tuos metus, apie kuriuos jūs kalbate? Ir jeigu ne klaidinga jūsų tuometinė pozicija, tai šiandien policijoje būtų kur kas mažiau problemų, jūs, matyt, dirbtumėte toliau ministru. Gerbiamasis ministre, ar ne per vėlai praregėjote?

R.ŠUKYS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau jums priminti, kad formuluojant klausimą reikėtų sakyti tiesą. Čia sėdintys Socialdemokratų frakcijos nariai puikiai prisimena mano laikyseną ir elgseną tuo metu, kaip jūs sakote, kai mūsų partijos pirmininkas turėjo kitokią nuomonę apie V.Grigaravičių. Tuo metu aš viešai tiek ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, tiek ir televizijoje palaikiau ministrą J.Bernatonį ir aiškiai, garsiai sakiau, kad generalinis komisaras politikuoja, kad eina į televizijos laidas diskutuoti su savo vadovu ir daro tai nesąžiningai. Taigi jūs neteisus ir sakote netiesą. Mano pozicija tuo metu buvo principinga ir aiški, nepalaikiau tuo metu generalinio komisaro.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė, Darbo partijos seniūno pavaduotoja gerbiamoji V.Baltraitienė. (Balsai salėje) Pagal frakcijas, pagal dydį, pagal Statutą. (Balsai salėje) Minutę! Ar perskaityti gerbiamajam E.Klumbiui? (Balsai salėje) 209 straipsnis, 6 punktas, opozicinių frakcijų seniūnai… Likęs laikas skiriamas užduoti klausimus. „Šiuos klausimus užduoti pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėja Vyriausybės narys. Likęs laikas skirstomas proporcingai frakcijų dydžiui kitų Seimo narių klausimams“. Ar dar kas nors neaišku? Gerbiamasis Gražuli, gerbiamasis Petrai, prašau.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jums pasakyti, kad gerbiamąjį ministrą savo kreipimusi iškvietė Liberalų demokratų frakcija, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, ji turi teisę užduoti klausimus, o visiems kitiems proporcingai.

PIRMININKAS. Statute šito nėra. Jeigu būtų užduota raštu, taip.

P.GRAŽULIS. Mes raštu ir kreipėmės.

PIRMININKAS. Nedarykime. Gerbiamoji V.Baltraitienė. Prašau klausti.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Jūs jau daugiau kaip metai dirbate vidaus reikalų ministru. Noriu paklausti, kaip per tuos metus pasikeitė policijos struktūra, visa policija, visa sistema, gal ne struktūra? Kokios buvo įdiegtos naujovės, maždaug kiek pinigų skirta, ar pasiekė kokį nors efektą, ar nepasiekė? Jeigu ne, tai kodėl? Ar dėl blogo policijos generalinio komisaro darbo, ar kokie kiti motyvai?

Antras klausimas. Jeigu jūs nebūtumėt priėmęs sprendimo atsistatydinti, kaip, jūs nuomone, – būtų atsistatydinęs policijos generalinis komisaras ar ne?

R.ŠUKYS. Aš į paskutinę jūsų klausimo dalį tikrai nenorėčiau atsakyti. Šiuo atveju atsakyti galėtų pats generalinis komisaras.

Dėl pirmos jūsų klausimo dalies – dėl pokyčių policijos sistemoje per tuos metus ir 3 mėnesius, kiek aš vadovauju Vidaus reikalų ministerijai. Tų pokyčių, išorinių pokyčių, kiek tai priklauso Vidaus reikalų ministerijai, iš tiesų yra daug.

Pirma. Jūs pamenate, praeitų metų pabaigoje, tik man pradėjus dirbti vidaus reikalų ministru, Seimas buvo grąžinęs tobulinti arba rengti iš naujo Policijos sistemos plėtros programą. Ji buvo parengta Policijos departamento. Paprašiau, kad premjero potvarkiu būtų sudaryta darbo grupė, į kurią būtų įtraukti mokslininkai, specialistai, keletas buvusių vidaus reikalų ministrų, Seimo narių. Aš vadovavau tai grupei. Buvo parengta visiškai nauja Policijos plėtros programa, Seimas ją patvirtino. Vyriausybėje buvo patvirtintas priemonių planas. 5 metams buvo skirta 563 mln. litų, šiems metams skirta 111 mln. litų.

Paskutiniuoju laikotarpiu, prieš du mėnesius, įvyko susitikimas su Policijos departamento vadovybe. Aš paprašiau, kad pateiktų, kaip yra naudojami 110 mln., kaip numatoma panaudoti. Tai, kaip buvo pateikta, manęs netenkino, todėl buvo pasakyta daug kritinių pastabų, taip pat buvo sudarytas priežiūros komitetas programos įgyvendinimui ir lėšų panaudojimui kontroliuoti. Tokį mano įsakymą atsisakė derinti Policijos departamentas, nurodydamas, kad tokia kontrolės forma nėra numatyta teisės aktuose, kad reikia kontroliuoti, kaip yra numatyta įstatymuose. O įstatymuose, deja, jeigu kalbėsime apie lėšų panaudojimo kontrolę ir kontrolę, kaip efektyviai jos panaudojamos, vidaus reikalų ministro ir ministerijos ribos yra susiaurintos.

Aš galiu pasakyti apie vidinius pokyčius, kad jų nebuvo, jų nėra. Vidinių pokyčių, už kuriuos tiesiogiai atsakingas policijos generalinis komisaras, nebuvimas, manau, kaip pasekmė atsiskleidė šiuo tragišku įvykiu Skuodo rajone, kai trys mažamečiai vaikai žuvo po policininko, dviejų policininkų, automobilio ratais, o policininkai dar ir gėdingai pabėgo. Jų pareiga, jų darbas 8 metai buvo kontroliuoti eismo saugumą, bausti pažeidėjus, užtikrinti eismo saugumą keliuose.

Kokia yra situacija apskritai, kalbant apie nebaudžiamumą, o tai priklauso nuo vidinių pokyčių? Žmonės mato, kad tų vidinių pokyčių nėra, žmonės mato, kad komisariatuose yra tarpusavio dengimas. Už komisariatų vadovų darbą, už įstaigų darbą, už pareigūnų darbą, už jų atsakomybę tiesiogiai atsakingas įstaigos vadovas ir žemesniųjų teritorinių komisariatų vadovai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys G.Šileikis, Liberalų sąjūdžio seniūno pavaduotojas. Ruošiasi I.Degutienė.

G.ŠILEIKIS (LSF). Žudynės keliuose tęsiasi. Pone ministre, pasigedome jūsų iniciatyvos, aktyvios pozicijos raginant valdančiąją koaliciją, taip pat ir poną Č.Juršėną, atsakingą už darbotvarkės sudarymą, komiteto pirmininką J.Sabatauską pradėti reikalingų įstatymų pataisų, kurios įregistruotos jau prieš pusantrų metų, priėmimą Seime. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kas galėjo sutrukdyti anksčiau pradėti šį darbą? Tai būtų akivaizdžiai sumažinę žuvusiųjų keliuose skaičių. Ačiū.

R.ŠUKYS. Aš pradėjau eiti pareigas praeitų metų liepos 19 dieną. Lapkričio mėnesį Seimui buvo pateiktos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kurios numatė sugriežtinti atsakomybę. Seimas po diskusijų grąžino tas pataisas tobulinti, po to buvo parengtas naujas įstatymų paketas, kurį aš pristačiau prieš keletą mėnesių. To, kodėl nesvarstomos prieš pusantrų metų kitų Seimo narių parengtos pataisos, aš negalėčiau pasakyti. Į tą klausimą turėtų atsakyti Seimo darbą arba Seimo komitetų veiklą organizuojantys Seimo nariai, pareigūnai, vadovai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Tėvynės sąjungos seniūnė gerbiamoji I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų iš to, ką vakar girdėjau laidoje „Forumas“, kur tiek vidaus reikalų sistemos darbuotojai, tiek teisininkai, dalyvavę laidoje, teigia, kad šiandien Lietuvoje nėra rengiami kvalifikuoti policininkai. Ar tai tiesa? Aš įsivaizdavau, kad Kaune yra policijos mokykla. Ar išties mes priimame policininkus į darbą iš gatvės, nesvarbu, kokias pareigas jis ten eitų?

Kitas dalykas, jūs tikrai kvalifikuotai dirbote vidaus reikalų ministru. Kaip jums atrodo, ar buvo normalūs santykiai su policijos generaliniu komisaru, nes iš spaudos susidarė įspūdis, kad tie santykiai buvo labai įtempti ir kad generalinis komisaras neskyrė pakankamai dėmesio policininkų kvalifikacijos kėlimui, galbūt net psichologiniam pasirengimui dirbti tokį atsakingą darbą. Ačiū.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų kvalifikuotų policininkų rengimas yra labai sudėtinga problema. Klaipėdos policijos mokykloje yra rengiami žemesniosios grandies pareigūnai. Mokykla funkcionuoja, yra rengiami pareigūnai. Jie dažniausiai ir papildo policijos pareigūnų gretas. Yra ta problema, kad jeigu mokslo metu pareigūnas ateina ne iš tarnybos, o iš mokyklos suolo, jis nėra socialiai aprūpintas. Stipendijos, švelniai tariant, yra labai mažos, ir tai, be abejonės, nepritraukia arba neskatina jaunuolių studijuoti toje mokykloje. Aišku, neskatina ir tai, kad… Iš to, kas ateina į tą mokyklą žinodamas, kad baigęs gaus labai mažą atlyginimą, mes galime suprasti, kokie asmenys pretenduoja tapti policijos pareigūnais ir ateina į tą mokyklą.

Atskiras klausimas dėl aukštosios mokyklos. Tai, ką jūs minėjote Kaune, buvo Mykolo Romerio universiteto Policijos fakultetas. Dabar jis yra panaikintas, likviduotas ir, kiek žinau, pavadintas Socialinių mokslų fakultetu. Todėl nėra tiesiogiai atsakingos institucijos arba mokyklos, kuri sutartiniais pagrindais rengdavo aukštesniosios kvalifikacijos pareigūnus, aš turiu omeny B lygio arba A lygio, turinčius universitetinį išsilavinimą. Jie dirba tą darbą ir moko. Policijos programoje, kurią patvirtino Seimas, o Vyriausybė priemonių plane skyrė 60 mln. Lt, yra numatyta artimiausiu metu… Vyriausybėje jau tvarkomi sklypo Nemėžio plente skyrimo klausimai. Nemėžyje bus statoma nauja aukštoji policijos kolegija, kuri rengs kvalifikuotus pareigūnus su aukštuoju išsilavinimu. O Klaipėdos policijos mokykloje patalpų klausimus pavyko išspręsti. Šiandien, drįsčiau pasakyti, problema ten yra tik dėl vadovo, dėl kurio dar niekaip negalima išsiaiškinti, ar jis vairavo, ne jis, ar galima jį atleisti, ar ne. Vyko ikiteisminis tyrimas. Tai tiek. O mokykla funkcionuoja, dirba, tačiau visa problema, kas į ją ateina, kokie žmonės susirenka.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia pozicijos atstovai – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnė A.Staponkienė. Prašom. Ruošiasi J.Juozapaitis.

A.STAPONKIENĖ (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūsų atsistatydinimas yra susijęs su labai jautriu ir skaudžiu įvykiu. Jūsų reakcija po šio įvykio – tai jūsų asmeninės moralinės atsakomybės išraiška. Dar kartą patvirtinote, kad esate principingas ministras. Suprantama, gerbiamasis ministre, kad jūsų atsistatydinimas yra ir pavyzdys generaliniam komisarui, kuris viešai dar nepasakė, kad jo vadovavimas valstybės policijai nepateisino mūsų žmonių lūkesčių dėl policijos darbo, o jo pasekmes šiandien turime. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte pasakyti, ar generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius jau pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo, nes dar nežinome, ir ar šiandien šioje tribūnoje turėtų stovėti ne generalinis komisaras? Ačiū.

R.ŠUKYS. Man nėra žinoma, ar jis pateikė, ar ne. Bet tikiu, kad karininkas, generolas, pasakęs viešai po susitikimo su Prezidentu tai, kad jis atsistatydins, tą padarys.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, žiniasklaidoje pateikiama daug informacijos, kad generalinio komisaro elgesys demonstruoja, kad jis yra nepavaldus Vidaus reikalų ministerijai, ir santykiai buvo nepatenkinami. Kaip jūs tai vertinate?

R.ŠUKYS. Iš dalies kolegė Seimo narė I.Degutienė lietė tą klausimą. Sudėtinga būtų jį komentuoti, nes tai yra susiję ne su asmeniniais santykiais, ne kaip žmogaus su žmogumi, bet kaip ministerijos vadovo su policijos vadovu. Santykiai visuomet turi būti grindžiami ir juos sąlygoja galiojantys teisės aktai. 2000 metais priėmus Policijos veiklos įstatymą, ministro kompetencija iš tikrųjų buvo labai apribota generalinio komisaro ir policijos sistemos atžvilgiu. 1998 metais buvo parengta tokia koncepcija, kad Vidaus reikalų ministerija negali turėti policijai tiesioginės įtakos. Todėl ministrui palikta iš esmės tik formali nuostata, kad generalinis komisaras jam pavaldus, tačiau ministro galios policijai išsamiai vardijamos kitame straipsnyje. Ten labai aiškiai surašyta, kad iš esmės lieka tik pritarti ar nepritarti skiriamo įstaigos vadovo kandidatūrai, skirti pavaduotojus generalinio komisaro, kuriuos jis teikia, ir rengti politines strategines programas. Ir, aišku, tai, ką visi supranta ir kuo policija, be abejonės, naudojasi, ir aš dėl to stengiuosi, trumpai tariant, „pramušinėti“ pinigų iš biudžeto. Tas irgi sėkmingai daroma, nes Seimui pateiktame siūlomam tvirtinti biudžete Policijos departamentui, policijos sistemai numatyta skirti 28% daugiau biudžeto asignavimų negu šiais metais. Darbo užmokestį didinti numatyta 30% daugiau negu šiais metais. Tokios yra siūlomos skirti lėšos.

Dėl karo keliuose. Kaip čia buvo pasakyta, ar dėl materialinių priežasčių, aš manau, ne dėl to įvykdomi tokie skaudūs įvykiai, jeigu pažiūrėtume, pareigūnų, kurie dirba jau aštuonerius metus… Čia yra moraliniai, sąžinės dalykai ir elementaraus žmogiškumo dalykai. Pinigais nei per dieną, nei per dvi, nei per metus mes, matyt, sistemos nesutvarkysime, jeigu pati sistema neapsivalys ir dengs padėtį…

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys, Tvarkos ir teisingumo frakcija. Ruošiasi V.Aleknaitė-Abramikienė.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, tragedija Skuodo rajone, Kauno rajono policininko Janušausko, kuris padarė avariją ir užmušė jauną studentę, išteisinimas, ne vieno nemenko rajono lygio policijos viršininkėlio savivalė liudija, kad būtinos policijos sistemos esminės permainos. Jūs pasitraukėte, pasitraukė ir generalinis komisaras. Sakykite, kokius esminius skubius pakeitimus, jūsų nuomone, jau pasitraukiančio ministro nuomone, reikėtų daryti, sakysime, per du, tris mėnesius?

R.ŠUKYS. Sudėtinga atsakyti į šį klausimą tikintis, kad galima ką nors padaryti per du tris mėnesius, jeigu man teko prisiimti atsakomybę už metus ir tris mėnesius, kai yra iš tiesų laiko ir padaryti, ir yra, kas padaryta. Per du tris mėnesius policijos sistemos viduje, aišku, problemos nebus išspręstos. Tai būtų pasakyti per drąsu arba nenuoširdu. Bet manau, kad visuotinė nepakantumo atmosfera pažeidimams, kolegoms, kurie rajonuose piktnaudžiauja… Viskas prasideda nuo smulkmenų, kaip nukentėjusių liudininkų apsaugos lėšomis nupirktame bute gyvenant ir nemokant už tai, nuo tokių smulkmenų, kai tarnybiniu automobiliu kasdien važiuojama į namus, į Alytų. Pavyzdys turi būti paties generalinio komisaro ir iki pat apačios. Pirmiausia pradėkime nuo nepakantumo, nuo sąžiningo pareigų atlikimo ir kontrolės. Kad giminių klanų neliktų komisariatuose, kad skiriami pareigūnai vadovai būtų visiems priimtini tuo požiūriu, kad būtų suprantama, kodėl jis yra skiriamas į pareigas ir daro karjerą, o ne todėl, kad yra kažkieno bendramokslis ar giminaitis. Labai daug dalykų, kuriuos galima greitai daryti, tačiau čia vėl yra žmogiškieji, moraliniai ir kitokie įsitikinimai. Turi būti bendras ir vienodas suvokimas generalinio komisaro ir ministro. Ir tada įstatymai, kurie net gana formaliai atriboja kompetencijas, nebus kliūtis dirbti ir priimti reikalingus sprendimus. Reikia susikalbėti ir kalbėti ta pačia kalba.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Tėvynės sąjungos frakcijos narė, Seimo narė gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, daug ko norėtųsi jūsų paklausti, ypač po to, kai gavome prokuratūros darbuotojų raštą dėl to, kad pirminiame bylų tyrimo etape policija neatlieka savo vaidmens. Tačiau norėčiau grįžti prie jūsų paminėtos nepakantumo atmosferos. Ar nevertėtų pabandyti įtraukti visuomenę į šį procesą, tarkime, pavadinus akciją „Gelbėk savo vaiką“. Mes turime pagalbos telefoną 112. Ar negalima būtų užtikrinti tam tikros atskiros sekcijos, kad bet kuris pilietis, pamatęs girtą sėdantį už vairą, kaimyną, policininką, nesvarbu, ar tai būtų aukštas pareigūnas, ar eilinis pilietis, ir važiuojantį, galėtų skubiai pranešti? Tada galbūt tie girtuokliai, kurie net ir po to, kai žuvo trys vaikai Skuode, vis tiek vairavo girti. Mes žinome Panevėžio atvejį. Ar nevertų ir visuomenę įtraukti į šį prevencijos procesą? Ačiū.

R.ŠUKYS. Iš tiesų reikia pripažinti, kad Policijos departamente arba įstaigose yra tokia iniciatyva, ir turbūt jūs, važiuodami greitkeliu Vilnius – Klaipėda, matote užrašą ir telefoną, kuriuo galima pranešti apie kelyje nedrausmingai besielgiančius, keliančius įtarimą eismo dalyvius. Tai jau yra, sakykime, geras pirmas žingsnis. O pranešti matant, kad daromas teisės pažeidimas ar nusikaltimas yra kiekvieno piliečio pareiga. Ar tą reikia skatinti akcijomis? Matyt, reikia, jeigu tai nėra žmonėms norma. Manau, kad tai turi būti norma. Bet paskatinti įvairiomis akcijomis, visada yra gerai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A.Kašėta ir ruošiasi gerbiamais S.Pabedinskas.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau dar kartą priminti, kad prieš pusantrų metų buvo užregistruota Liberalų sąjūdžio frakcijos narių pataisa, pagal kurią pasišalinę iš įvykio vietos yra baudžiami iki dvejų metų laisvės atėmimo. Vidaus reikalų ministerija, atstovaujama jūsų, laikėsi pozicijos, kad Vidaus reikalų ministerija pateiks savo pataisas, įstatymų paketą ir tada tuos klausimus Seimas spręs. Tačiau jūsų pateiktame pakete šiuo klausimu nieko nėra pasiūlyta. Kodėl?

R.ŠUKYS. Iš tiesų konkrečiai pasakyti, kodėl viena nuostata iš paketo yra iškritusi, negalėčiau. Jūsų argumentai, aišku, yra rimti, matyt, būtų galima diskutuoti, ar pasišalinimas iš įvykio vietos ir bausmė už tai yra proporcingumo klausimas. Aš sakau, kodėl specialistai galėjo tos nuostatos nerašyti, bet tai nereiškia, kad Seimas negali ir neturi svarstyti Seimo narių iniciatyvų ir pateiktų pasiūlymų. Kaip specialistas, kaip teisininkas, galiu pasakyti, kad greičiausiai kiltų problemų vien dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Įvykis ne visada sukelia sunkias pasekmes, kad reikėtų skirti laisvės atėmimą dvejiems metams, nes pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją Lietuva, apskundus tokią bylą dėl bausmės neproporcingumo, greičiausiai pralaimėtų ir būtume priversti peržiūrėti. Reikia diskutuoti, reikia rasti balansą tarp bausmių politikos. Aš noriu pasakyti, kad ne griežtumas yra visa problema, aš tuo šventai įsitikinęs, o nebaudžiamumas. Kai teismai sumažina bausmes, kai tie patys policijos pareigūnai skiria didesnes baudas, atima teisę vairuoti, o teismai grąžina tą teisę vairuoti neblaiviam vairavusiam, aš jau minėjau, kad tokių atvejų vos ne pusė, kai teismai švelnina. Suprantu, kad ir policijos pareigūnams yra be galo sunku dirbti, kai jie mato, kad jų darbo rezultatas teisme dažnai virsta į visai kitą pusę. Ne griežtumas, bet kad visi būtų nubausti, čia yra esmė. Už menkiausią pažeidimą turėtų būti baudžiama. Jeigu paimtume atvejį Skuodo rajone, manau, nesvarbu, kokia sankcija būtų įrašyta kodekse, tai nebūtų turėję įtakos, nes taip pasielgti gali žmogus, kuriam visiškai negalioja nei įstatymų, nei moralės, nei žmogiškosios normos.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos narys gerbiamasis S.Pabedinskas. Ruošiasi R.Ačas.

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kai pranešimuose išgirdau, kad jūs net būdamas kitoje šalyje atsistatydinate, aš perjungiau kitą televizijos kanalą, kad įsitikinčiau, ar iš tikrųjų Lietuvos ministras priima tokį sprendimą po šio įvykio. Galvojau, kad čia koks nors Prancūzijos ar garbingas Vokietijos žemių ministras. Tai yra retas atvejis pas mus, kad ministras priimtų tokį sprendimą greitai ir nedvejodamas. Sakykite, ar nebūtų buvę galima to išvengti, jeigu mes poną V.Grigaravičių būtume atleidę tada, kai buvo konfliktas dėl tarnybinio buto? Juk visi žinojome, kad jis ten gyvena, moka ne tą sumą, kad jis yra dirbtinis produktas toje terpėje. Žinomoje, kad V.Grigaravičius daugiau rūpinosi kriminaline policija, o tie policininkai, kurie keliuose, dažnai sakydavo: mūsų generaliniam tik duok kriminalą. Kaip jūs manote, ar būtų turėję nors kiek įtakos, jeigu jis anksčiau būtų atsistatydinęs arba atstatydintas galbūt ir jūsų pastangomis? Ačiū.

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Klausimas geras ir labai sunku į jį atsakyti. Šiandien aš iš tiesų gailiuosi, kad tuo metu, netgi suvokdamas, kad tai būtų visiškai neperspektyvus siūlymas, nes ne aš skiriu nuobaudas generaliniam komisarui, ne aš jį skiriu į pareigas ir atleidžiu, o valstybės vadovas, taip yra nustatyta įstatyme, netgi suvokdamas, kad tuo metu būtų tekę atsistatydinti ir man pačiam, gailiuosi, kad to nereikalavau.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūno pavaduotojas R.Ačas. Ruošiasi R.Kupčinskas.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis ministre, pirmiausia norėčiau padėkoti už labai tvirtą nuomonę ir laikyseną dėl Policijos departamento generalinio komisaro pono V.Grigaravičiaus. Vakar teko girdėti Prezidento kalbą, kurioje jis kritiškai įvertino jūsų darbą koordinuojant Policijos departamento veiklą. Taip pat vakar per radiją teko girdėti, kad Policijos departamento generalinis komisaras V.Grigaravičius nevykdė jūsų nurodymų, naudodamasis Prezidento palaikymu ignoravo jūsų nuomonę ir paliepimus motyvuodamas, kad jis tiesiogiai atskaitingas tik Prezidentui. Prašau jūsų patvirtinti arba paneigti šią informaciją ir, kaip jūs manote, ar tik jūs vienas kaltas dėl šios situacijos, ar atsakomybę turėtų prisiimti ir Lietuvos Respublikos Prezidentas?

R.ŠUKYS. Dėl jūsų paskutinės klausimo dalies aš nesiimčiau atsakyti ar dėl to polemizuoti. Man susidarė įspūdis, kad sudaryta teisine situacija yra piktnaudžiaujama, tikrai taip buvo. Čia buvo klausta, ar santykiai buvo įtempti. Tikrai nemaniau, kad reikia eiti ir apie tai viešai kalbėti, nes tai būtų priešpriešos eskalavimas, būčiau apkaltintas, kad bandau susidoroti su pareigūnu, taip ne kartą yra buvę ir ne vienam ministrui.

O dėl to, kaip jūs sakote, ar tokia situacija yra, taip, tokia situacija yra ir tais atvejais, kai priimami sprendimai yra priimtini, viskas gerai, tais atvejais, kai nepriimtini, tada vienokia ar kitokia forma duodama suprasti ir pasakoma. Tai ne pirmas ir ne vienas atvejis, bet tikrai nemanau, kad tai reikėjo eskaluoti viešumoje. Aš tikėjausi, kad pareigūnas (ir vasaros įvykiai su butu ir automobiliu) atskleidus tokia negeroves supras, kad ne įstatymas ir ne pavaldumas yra svarbu, o geranoriškas bendradarbiavimas, tada bus galima dirbti ir pasiekti tikslų įgyvendinant policijos plėtros programą, už kurios lėšų panaudojimą aš turėčiau kasmet atsiskaityti Seime.

Dėl jūsų klausimo pirmosios dalies. Buvo dar viena dalis, gal primintumėte?

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis klausia Seimo narys, Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas R.Kupčinskas.

R.ŠUKYS. Aš asmeniškai atsakysiu.

R.KUPČINSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, Seimo nariai iškėlė įvairių problemų. Matyt, policijos bėdos yra kompleksinės. Jeigu apie tai kalbėtume, tai reikia pradėti kyšininkavimu, reputacija, finansinėmis problemomis ir, be abejo, dideliais administravimo trūkumais. Aš norėčiau paklausti papildymas vieną frakcijos kolegės klausimą. Vis dėlto kas Lietuvoje rengia policininkus? Klaipėdos policijos mokykla. Kaip atsitiko, kad anksčiau buvo Policijos akademija, kuri rengė aukštesnio lygio policijos darbuotojus, o dabar iš esmės nėra kam rengti atitinkamo lygio policijos darbuotojų. Gal galėtumėte pasakyti savo nuomonę, kodėl taip vyksta?

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Manau, kad tokie dalykai vyksta todėl, kad kai kurios aukštosios mokyklos, universitetai į savo misiją rengti specialistus, išsilavinusius žmones labiau žiūri per turtinę nei kilnaus tikslo prizmę. Universitetas žiūri į pastatus, fakultetus, stadionus kaip į savo turtinį daiktą, kurį reikia saugoti. Kaip pavyzdį aš jums pasakysiu. Mykolo Romerio universitetui buvo pasiūlyta įsteigti aukštąją B lygio kolegiją, ne universitetinę, rengti kvalifikuotus policijos pareigūnus, steigti bendrą biudžetinę įstaigą kartu su Mykolo Romerio universitetu ir Vidaus reikalų ministerija perduodant Kauno fakulteto bazę. Mes gavome neigiamą atsakymą. Mes būtume nuo kitų metų pradėję rengti B lygio pareigūnus. Tai būtų pareigūnai, kurie įstoja ir tampa pareigūnais, kuriems užtikrinamos socialinės garantijos, jie gauna atitinkamo lygio stipendiją, paklūsta statutui, subordinacijai, pedagoginis mokslinis personalas naudojasi visomis vidaus tarnybos statuto nustatytomis garantijomis ir tai užtikrina jų kvalifikuotą rengimą. Šiandien situacija yra tokia, kad tame buvusiame fakultete jie tuo nebesinaudojo ir tie besimokantys, sakykim atvirai, uniformas nešiojo arba nenešiojo, švelniai tariant, zuikio teisėmis, jeigu pasižiūrėtume teisiškai. Čia yra problema dėl mokymo įstaigos.

Baigdamas norėčiau vis dėlto, kolegos, pasakyti, kad aš kalbu (norėčiau, kad mane išgirstų Lietuvos policijos pareigūnai) apie sistemą ir sistemines problemas. Ne apie visus policijoje dirbančius žmones. Ten yra labai daug sąžiningų žmonių ir jie atlieka savo pareigas. Ačiū.

 

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2642ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2642ES. Kviečiu į tribūną kultūros ministrą gerbiamąjį J.Jučą pateikti šį įstatymo projektą.

J.JUČAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programą bei šios programos įgyvendinamų priemonių 209 punktą, taip pat suderinti šį įstatymą su Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos administravimą, kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, saugojimą, kultūros objektų savininkų ir valdytojų pasikeitimą, kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką, neteisėtai išvežtų iš užsienio kilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų kultūros objektų grąžinimą. Šiuo įstatymo projektu siekiama tobulinti kultūros paveldo apsaugos sistemą.

Įstatymo projekte naujai redaguotos sąvokos, apibrėžtos institucijos, vykdančios kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą ir jų funkcijas, patikslinta, išplėsta Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kompetencija.

Įstatymo projektas patikslintas atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, ypač į Europos Sąjungos Tarybos direktyvą dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo. Atsisakyta galiojančio įstatymo straipsnių, nustatančių UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų nuostatų įgyvendinimo reikalavimus, nes Lietuvos Respublika yra prisijungusi ir prie kitų konvencijų, reglamentuojančių kilnojamųjų kultūros vertybių grąžinimą, kurios yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir nereikalauja papildomo reglamentavimo.

Įstatymo projektui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų kilnojamiesiems daiktams, turintiems kultūrinę vertę, ir antikvariniams daiktams, kuriems nebuvo duotas leidimas išvežti į užsienį, išpirkimui. Numatoma, kad įstatymas galios nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Iki to laiko Kultūros ministerija dar turės parengti 22 galiojančių teisės aktų pakeitimus ir patvirtinti 3 naujus teisės aktus.

Įstatymo projektas buvo derinamas su Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybine kultūros ir paveldo komisija, Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Čia, Seimo salėje, kartu dalyvauja už šio įstatymo rengimą atsakingas vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis. Jeigu reikės, padės man atsakyti į ypač specializuotus klausimus. Šiandien, maždaug apie pietus, mes gavome Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos… departamento išvadas. Išvadų yra nemažai. Su kai kuriomis išvadomis peržiūrėję, kiek turėjome laiko, sutinkame, kai kurios yra diskutuotinos. Manau, komitetas, svarstydamas šį įstatymą, tikrai atsižvelgs arba neatsižvelgs. Tai tiek. Siūlau šiam įstatymo pakeitimo įstatymui pritarti ir svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, ar šiandien mūsų nagrinėjamas įstatymo projektas prisidės prie to, kad tas kultūros vertybes, kurios buvo pagrobtos iš Lietuvos įvairių okupacijų laikotarpiu, bus galima pradėti grąžinti į Lietuvą, atgauti?

J.JUČAS. Ne visas, bet iš dalies.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji Seimo narė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, kiek aš suprantu, šiandien yra veikiantis Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Jūs teikiate pakeitimų įstatymą. Kokie buvo faktoriai, kad reikėjo tobulinti, daryti pataisas ir teikti papildomai, kad atsirastų naujas įstatymas? Ar tai padiktavo realus gyvenimas, ar tai yra tik europiniai reikalavimai? Antras dalykas, ar, darant šias įstatymo pataisas, tame įstatymo kūrimo procese dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai? Ačiū.

J.JUČAS. Dėl komisijos tai taip, kaip ir minėjau, Valstybinė kultūros paveldo komisija derino šį įstatymo projektą. Kodėl šis įstatymas atsirado, tai yra kelios priežastys. Viena priežastis, kad tai įrašyta į metų programą, taip pat į mūsų Vyriausybės programą, taip pat įgyvendinimo priemonių punktą. Įrašymas – ne šiaip sau įrašymas, bet yra pasikeitę Europos Sąjungos teisės aktai, ypač Europos Sąjungos direktyva dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo.

Jeigu jūs klausiate, kaip aš supratau, ir dėl praktinės pusės, galėčiau pasakyti, čia atrodytų mano pateikime toks keistas klausimas, t. y. dėl kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, ir antikvarinių daiktų, kuriems nebuvo duotas leidimas išvežti į užsienį, išpirkimo. Norėčiau paaiškinti. Gali būti taip, kad užsienio pilietis Lietuvoje įsigijo Lietuvai labai svarbią ir brangią kultūros vertybę ir teisėtu būdu jis jos išvežti negali. Tada tas įstatymas leidžia vesti derybas ir išpirkti tą daiktą, nes jis gali būti jam nereikalingas. Jeigu tas pilietis yra Lietuvos pilietis, irgi derybų būdu galbūt jisai nori jį turėti, bet jo tada išpirkti nereikia. Taip pat ir gyvenimas priverčia keisti esamą įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė V.Margevičienė. Prašau.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, įstatymo projekto 6 straipsnyje aptariamas kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą. Aš noriu jūsų paklausti. Gyvename jau septynioliktus nepriklausomybės metus. Ar šiandien dar yra tokių vertybių, kurios nėra apskaitytos, kurios nėra įtrauktos į registrą? Kaip dabar jūs ketinate jas rasti, nes sakote, kad reikia iš naujo reglamentuoti tiek administravimo, tiek apsaugos sistemą, tiek tvarkyti registrą. Ar iki šiol ta sistema blogai veikė, ar jinai buvo netinkama, ar dabar staiga atsirado kokių nors papildomų vertybių, kurias nedelsdami turime apskaityti? Tai vienas dalykas.

Antras. Gal būtų geriau, jeigu tie 22 teisės aktai, kuriuos turėtumėte parengti per tuos dvejus metus, būtų pateikti kartu su įstatymu? Tada būtų visas paketas ir būtų aiškiai matyti, kaip kas iš tikrųjų yra reglamentuojama? Galbūt tada būtų aiškesnė tos apsaugos sistema. Ačiū.

J.JUČAS. Labai ačiū. Aš pradėsiu nuo paskutinio jūsų klausimo. Mes negalėtume dabar jums pateikti 22 teisės aktų, apie kuriuos aš kalbėjau, nes iš tikrųjų nežinome, koks galutinis įstatymas bus patvirtintas Seime. Gal ten bus kokių nors pakeitimų ir tada, be abejo, tie įgyvendinamieji teisės aktai turės būti pakoreguoti.

Kita vertus, yra du klausimai. Dauguma kultūros vertybių, aišku, yra surašyta, kaip to reikalauja įstatymas, bet, kaip minėjau, per mūsų valstybės gyvavimo laiką įstatymų šiuo klausimu buvo gana daug, ir norint juos suderinti, išvengti painiavos, yra pirmas punktas. Antras punktas – taip, atsiranda ir tų kultūros vertybių, apie kurias mes dar nežinome. Kartais jos būna įgyjamos, vienaip ar kitaip įvežamos. Tas reglamentavimas turėtų būti, juolab kad būtų gerai ir mes stengiamės, kad jis atitiktų Europos teisės sistemą, nes tada, kai iškyla ginčas dėl vienos ar kitos kultūros vertybės, o šalių įstatymų nuostatos yra nevisiškai panašios, yra labai sunku atgauti, kad ir iš Europos Sąjungos, vertybes, kadangi kiekvienos šalies įstatymai numato šiek tiek kitaip. Aš manau, kad yra reikalingas pakeitimo įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Čigriejienė. Prašom, profesore.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, mano klausimą iš dalies paklausė Seimo narė V.Margevičienė ir jūs atsakėte. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame profesorei. Klausia Seimo narys R.Kupčinskas. Prašau.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis ministre, jeigu neklystu, viename iš paskutiniųjų straipsnių yra rašoma apie nekilnojamųjų kultūros vertybių grąžinimą. O kaip su tom nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, kurios buvo išvežtos okupacijos laikotarpiu, ir kaip su jų grąžinimu? Ten, jeigu neklystu, kalbama apie 30 metų laikotarpį. O jeigu tas laikotarpis ilgesnis? Kokios galimybės tokiu atveju susigrąžinti sovietinės okupacijos arba kitų okupacijų metu išvežtas mūsų valstybės kultūros vertybes? Ačiū.

J.JUČAS. Labai ačiū jums už klausimą. Aš teikdamas pasakiau… Atsakydamas į vieną iš šiandien pateiktų klausimų pasakiau, kad šis įstatymo pakeitimo įstatymas padės grąžinti vertybes ne iš visų šalių.

Kita vertus, tos vertybės, apie kurias jūs manęs klausiate, iš esmės yra dviejų valstybių sutarties klausimas. Galėčiau pasakyti, kad sutartis juda lėtokai. Jeigu turėsite klausimų apie sutartį, po savo pristatymo aš jus informuočiau. Ten yra kai kurių klausimų, nes viena šalis reikalauja to, ko Kultūros ministerija, turėdama tam tikrų žinybų išvadas, iš tikrųjų negali rekomenduoti pasirašyti ir priešinasi. Kol kas tai dar yra probleminis klausimas.

 

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2457 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas, registracijos Nr.XP-2457 – Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis viceministras Regimantas Čiupaila. Kviečiame jį į tribūną. Pateikimas. Prašau.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projektas parengtas siekiant supaprastinti reikalavimus viešojo administravimo subjektų, kurių veiklą ir (arba) tarnybą juose reguliuoja statutai, šių subjektų administracijos struktūroms. Manytina, kad netikslinga suvienodinti viešojo administravimo subjektų, kurių veiklą ir (arba) tarnybą reglamentuoja statutai, administracijos struktūras dėl šių subjektų vykdomų funkcijų specifikos, nes tektų persteigti pareigybes, šioms pareigybėms prilyginti specialiuosius nekarinius laipsnius, pertvarkyti materialinę ir techninę bazes, reikėtų keisti daug teisės aktų – įstatymų, Vyriausybės nutarimų, žinybinių aktų. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio nuostatoms, susijusioms su viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrų pertvarkymu, įgyvendinti būtų reikalingos papildomos valstybės lėšos Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Kalėjimų departamentui. Visas šias išlaidas sudėjus, reikėtų papildomai apie 13–13,5 mln. litų. Todėl prašytume teikiamam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Klausia gerbiamasis L.Sabutis. Prašau.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Labai keista, kad pagrindinis valstybės tarnautojų, institucijų darbo įstatymas – Viešojo administravimo įstatymas – vis revizuojamas ir revizuojamas, kai vidaus reikalų ministru yra R.Šukys. Kai buvo rengiamas šis įstatymas, buvo parengti ir siūlymai, ir svarstymai, ir atsiliepimai įvertinti. Kodėl dabar vėl bandoma daryti pakeitimus, kad būtų tai suprantama ir daroma aukštyn kojom?.. Ar ne dėl to turim šiandien tokią situaciją policijos struktūrose ir visose kitose, kad nenorima daryti jokių reformų apskritai dėl viešojo administravimo vykdymo Lietuvoje? Dabar jūs keičiat, ir kas yra svarbiau: ne kad reguliuotų tuos reikalus, struktūros konkrečiai, Viešojo administravimo įstatymas, o statutai ir atskiri įstatymėliai, teisės aktai, o Viešojo administravimo įstatymą paliekat kaip antrinį, t. y. jeigu šių dalykų nereglamentuoja ir nereguliuoja statutai. Kodėl taip yra daroma?

R.ČIUPAILA. Pirmiausia leiskite pasakyti, kad įstatymas priimtas dar anos Vyriausybės laikais, ir ši Vyriausybė susidūrė su jo įgyvendinimo problemomis. Viena iš tokių problemų, jūs puikiai suprantate, yra pertvarkyti valstybės institucijas ir įstaigas, kurios tiesiogiai reguliuojamos Viešojo administravimo įstatymo, kaip mes suprantame, vykdomosios valdžios įstaigas. Šis dalykas yra atliktas, įstatymas galioja, visos institucijos persitvarkė ir jokių čia problemų nėra. Problemos iškyla, kai paliečiamos tos struktūros, kurios vadovaujasi kariniais arba nekariniais statutais. Ir jeigu gerai žiūrėtume, tai šis įstatymas, kaip dabar būtų įsigaliojęs, netaikomas kariuomenei. Kariuomenei kažkodėl netaikoma, ten gali būti kas kita. O štai policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir visos kitos žinybos, ne vien Vidaus reikalų ministerijos sistemos, taip pat ir STT, ir Saugumo, ir Kalėjimų departamentas, tam tikra prasme savo visą struktūrą, kuri šiek tiek panaši į karinę, turi imti ir pertvarkyti. Paradoksas būtų toks, kad Policijos departamente tektų įkurti departamentus pagal dabar veikiančią tvarką. Tai kaip mes susiprastume, kurį departamentą turime omenyje – Policijos departamentą ar jame esančius departamentus? Panašių dalykų yra ir kitur. Taigi tam tikra prasme, matyt, reikia atskirti tai, kas yra visos valstybės vykdomų institucijų reikalas, ten tvarka turi būti ir yra tokia, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje, kitomis dalimis, o ten, kur reguliuojama statutais, ten turėtų likti taip, kaip statutais nustatyta, ir, matyt, taip yra patogiau.

PIRMININKAS. Laikas!

R.ČIUPAILA. Aš tuoj baigiu, gerbiamasis pirmininke. Tai tikrai nesusiję su tų struktūrų geresniu ar blogesniu veikimu, o kainuoja brangiai.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Aš neprašau jus pabėgti, kadangi jūs toliau pateiksite įstatymų projektus. Aš klausiu, ar galim pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Yra nuomonė prieš. Gerbiamasis L.Sabutis. Prašau.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, viceministras paaiškino, kad ne ta Vyriausybė ir dėl to įgyvendinant susiduria su tam tikrais sunkumais. Taip, Viešojo administravimo įstatymą mūsų Seimas priėmė tam, kad būtų tam tikras progresas viešajame administravime. Visi kiti įstatymai turi būti (būtent ten yra pabrėžta), įgyvendinant šį įstatymą, sureglamentuoti arba pakeisti pagal Viešojo administravimo įstatymą. Dabar vienu sakiniu, kad apskritai nereikėtų nieko daryti ir jokios reformos, joks progresas nejudėtų, keičia sąvokas, kad statutai tegul būna aukščiau Viešojo administravimo įstatymo, tada nereikės daryti jokių pakeitimų, jokių struktūrų, nei sumažinti, nei padidinti, nei galų gale ieškoti geresnio ir teisingesnio efekto. Iš esmės kviečiu jus ne pritarti šiai pataisai, o pasiekti, kad Vyriausybė įgyvendintų, nekeisdama ir nesiūlydama Seimui keisti šio įstatymo nuostatų, o praneštų, kad štai tam tikra prasme pasiektas progresas ir įgyvendinami Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam L.Sabučiui. Pasiruoškite registruotis. Registruojamės. (Balsai salėje) Atsiprašom, gerbiamasis J.Čekuolis – nuomonė už. Prašau.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo kviečiu pritarti teikiamo įstatymo projektui dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma priežastis ta, kad jis atsižvelgia į viešojo administravimo specifiką statutinėse organizacijose ir, antra, nedarant formalių, grynai formalių, kabinetinių perstumdymų ten, kur jie nėra reikalingi, yra elementariausiai taupomos valstybės lėšos ir tas sutaupymas pagal turimus duomenis gali viršyti 10 mln. litų. Kviečiu pritarti šiam pateikimui ir įgyvendinti šio projekto nuostatas. Kodėl dabar mojuojate rankomis, aš nesuprantu?! Jūs paskaitykite, kas yra rašoma, ir pamatysite, jog tai, ką kalbu, yra faktai. Dėkoju.

 

Viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 28, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2573 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2573. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras gerbiamasis R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 28, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Projekto tikslas yra pakeisti ir patikslinti galiojančio Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, siekiant įtvirtinti tokias nuostatas, kurios leistų suteikti viešojo administravimo įgaliojimus viešojo administravimo subjektams ne tik įstatymais, bet ir Lietuvos Respublikos nutarimais, priimtais vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais; taip pat numatyti galimybę inicijuoti administracinę procedūrą dėl visuomenės informavimo priemonėse pateiktos informacijos, kuri, viešojo administravimo subjekto vadovo manymu, yra pagrįsta aiškiais faktais apie galimai viešojo administravimo subjektų veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais padarytą asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą; taip pat nustatyti vienodą terminą, per kurį teismui ar viešojo administravimo subjektui galėtų būti paduotas skundas, pranešimas dėl viešojo administravimo subjekto sprendimais, veiksmais ar neveikimu galimai padaryto asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Šitaip yra suderinamos Viešojo administravimo įstatymo ir naujai priimto Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, nustatant vienodą terminą, per kurį teismui ar viešojo administravimo subjektui galėtų būti paduotas skundas minėtais aspektais. Taip pat įstatymas patikslintas redakciniu požiūriu. Prašytume pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jūsų nori paklausti daugelis Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Aš, prieš pateikiant viceministrui, teiravausi, dabar noriu tik patikslinti, kad Seimo nariai suprastų, jog kai kurios pataisos iš tikrųjų yra reikšmingos. Bet šalia to siūloma papildyti. Aš norėčiau išgirsti kodėl.

Kai įstatyme buvome nustatę tris pagrindus: kai yra asmens skundas dėl jo pažeistų teisių, kai valstybės politikas ar Seimo narys, ar savivaldybės tarybos narys, ar Vyriausybės narys, valstybės tarnautojas ar pareigūnas gauna pranešimą apie pažeistas teises, arba pats asmuo skundžiasi, mes nurodėme, kokie subjektai gali ir atsako už priimtą sprendimą dėl teisės pažeidimo ir viešojo intereso. Kodėl šalia to dabar vėl yra rašomas šaltinis? Bet kokia informacija, skelbiama bet kokioje viešojo informavimo priemonėje, turės būti prilyginama šitų subjektų reikšmei, tuo labiau kad tą sprendimą turės priimti vadovai. Bet kokios institucijos vadovas kartu yra ir pareigūnas. Tas yra parašyta dabartiniame įstatyme. Kodėl daroma ši pataisa?

R.ČIUPAILA. Jeigu leiste, čia yra du klausimai. Pirmasis dėl to, kad įstatyme atsiranda tam tikra tiesioginė nuoroda į informacijos šaltinį, bet nepakanka vieno asmens pareiškimo ar kitų pagrindų.

Kaip mes puikiai žinome, yra daroma labai daug įvairių nusikaltimų, nusižengimų ir kitokių veikų, apie kurias, deja, piliečiai nesiryžta informuoti skundu ar kaip kitaip. Tačiau šie reiškiniai yra aprašomi spaudoje, rodomi per kitas visuomenės informavimo priemones, pati visuomenė į juos jautriai reaguoja. Į juos jautriai reaguoja ir valstybės politikai. Nurodžius šitą prievolę Viešojo administravimo įstatyme, atsirastų priedermė įstaigos vadovui arba (čia jau atsakau į antrąją klausimo dalį) jo pavedimu jo įgaliotam pareigūnui ar valstybės tarnautojui, ar tarnautojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, ne savarankiškai, o įgaliotam jo pavedimu, tai yra teikiamo įstatymo 14 straipsnis, reaguoti tuo atveju, jeigu, vadovo arba įgalioto asmens manymu, ši informacija yra paremta aiškiais faktais, kuriuos galima tirti ir iš to daryti išvadas, informuoti visuomenę, taip pat ir valstybės politikus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tik reikia pasistengti trumpiau, nes reglamentas yra 2 minutės. Klausia Seimo narys E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar ne per didelės teisės viešojo administravimo subjekto vadovui, kuris ne visada gali būti objektyvus, bet gali būti ir subjektyvus? Tarkime, mes visi, visuomenė, esame labai politizuoti. Vieno subjekto vadovas gali priklausyti vienai partijai, kitas – kitai ir, tarkime, tokiu būdu vienus pridengti, o dėl kitų atvirkščiai – leisti veikti tam tikram aparatui, vien parašymas apie kurį, kad pradėta procedūra galbūt be jokio rezultato, duoda tam tikrą efektą. Tai yra tam tikri minusai arba pliusai. Ar nemanote, kad turėtų būti aiškiai reglamentuota tvarka, o galbūt apskritai atsisakyta? Tegul visi eina viešai pasinaudodami tam tikrais kanalais, kaip buvo iki šiol, t. y. viskas vieša – kas nors skundžia, kas nors rašo, nes, sakau, šiame procese atsiranda daug subjektyvumo. Ar nemanote taip?

R.ČIUPAILA. Aš manau priešingai. Subjektyvumas atsiranda dabar, kai nėra šitos nuostatos, nes ir šiandien vadovai reaguoja ir teikia pavedimus savo pareigūnams, tarnautojams arba darbuotojams, bet niekas jų neįpareigoja. Jie šiandien tą daro, jūs visiškai teisingai sakote, subjektyviai.

Jeigu kalbėtume apie įpareigojimus, kurie būtų nustatyti šiuo įstatymu, tada jis būtų priverstas aiškiai pasverti savo atsakomybės ribas, bet vis tiek būtų privalu reaguoti. Tada jau patį pareigūną ar vadovą būtų galima kaltinti neveikimu, kad jis nesilaiko šios Viešojo administravimo įstatymo normos.

 

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir tarptautiniu terorizmu ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2572 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir tarptautiniu terorizmu ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2572. Pranešėjas – viceministras R.Čiupaila. Pateikimas. Prašau.

R.ČIUPAILA. Dėkui, dar kartą gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo (pavadinimas buvo perskaitytas) Lietuvos Respublikos įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir tarptautiniu terorizmu, pasirašytą šių metų balandžio 12 d. Kijeve. Susitarimu siekiama plėtoti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos kompetentingų institucijų bendradarbiavimą kovojant su nusikalstamumu, ypatingą dėmesį skiriant tiems nusikaltimams, su kuriais efektyvi kova reikalauja abiejų valstybių kompetentingų institucijų tarpusavio suderintų veiksmų. Teikiamu ratifikuoti susitarimu praplečiami teisiniai dvišalio bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu pagrindai ir apibrėžiamos pagrindinės bendradarbiavimo sritys ir formos, įtvirtinami pagal susitarimą teikiamų asmens duomenų ir kitos informacijos apsaugos reikalavimai, numatoma galimybė abiejų šalių valstybių kompetentingos institucijoms pagal savo kompetenciją sudaryti papildomus tarpusavio susitarimus, ypatingą dėmesį skiriant kovai su organizuotu nusikalstamumu. Prašytume Seimo pritarti šio įstatymo projektui.

 

 

Seimo posėdis Nr.350 (2007-11-15, rytinis)

Vyriausybės valanda

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Turiu pripažinti, kad klausimas tikrai buvo skirtas kitam, bet naudodamasi ta proga noriu paklausti kultūros ministro dėl Kauno dramos teatro ir dėl situacijos, kokia ten yra susidariusi. Kiek žinau, dabar jau pasikeitę direktoriai, yra kitas direktorius, bet kokia Kultūros ministerijos pozicija šio teatro atžvilgiu, nes, kiek žinau, buvo kaltinimai, kad Kultūros ministerija yra kalčiausia dėl susidariusios padėties. Kaip galvojama spręsti toliau ir ar negresia šio teatro bankrotas ir uždarymas. Tai iš tikrųjų turintis senas tradicijas, tikrai geras dramos teatras, turbūt nuo senų laikų atsimename gerus aktorius. Kokia dabar ten situacija?

J.JUČAS. Laba diena. Labai ačiū už klausimą. Norėjau tik paklausti, kas čia kaltina Kultūros ministeriją?

V.BALTRAITIENĖ. Teatro darbuotojai.

J.JUČAS. Kartais truputį tai keistokai skamba. O Kauno dramos teatro situaciją aš jums paaiškinsiu. Pernai maždaug tokiu metu, apie rugsėjo mėnesį teatro vadovai atvyko į ministeriją ir kaip visada sakė, kad neužtenka mokos fondo, sunku dirbti ir panašiai, ir t. t. Tada Kultūros ministerija, perskirstydama prieš metų pabaigą, šiek tiek pagelbėjo teatrui. Žinant, kad situacija ne pati palankiausia, nes teatras gyvena remonto sąlygomis, yra didžiulė rekonstrukcija, šiais metais yra skirta 4,5 mln. litų, kitų metų biudžeto projekte numatyta 5 mln. litų. Taigi nėra taip paprasta, nes yra rekonstrukcija, centrinis pastatas yra paveldo pastatas, ten vienaip atrodo, kai atidengia vienus ar kitus dalykus, keičiasi reikalai. Šiemet lygiai taip pat apie rugsėjo mėnesį vėl atėjo teatro vadovybė ir pradėjo sakyti, kad vėl jiems trūksta pinigų. Kultūros ministerija, žinodama, kad teatras dirba sunkiomis sąlygomis, palyginti su praeitais metais, šiais metais skyrė papildomai 289 tūkst. litų mokos fondui, ir tai sudaro 1 mln. 700 litų mokos fondo. Tai yra didžiausias mokos fondas iš visų ministerijos įsteigtų dramos teatrų. Šį sykį man dar teko paaiškinti, kad reikia išlaidas planuoti ir tada tokių didelių bėdų nebus. Po to turėjau ilgą pokalbį su teatro direktore ir buvome beveik sutarę, kad iš tos situacijos išeisime, ji neišeis iš teatro, bet po savaitės ji persigalvojo. Atleisdamas direktorę pačiai prašant, įstatymo numatyta tvarka galiu sulaikyti iki 14 dienų, todėl teko atleisti teatro direktorę. Dabar yra paskirtas laikinasis vadovas.

Kita vertus, yra du dalykai. Kai teatras dirba remonto sąlygomis, tai jeigu nuo kolektyvo iki vadovo yra labai geranoriškai norima plėtoti aktyvią teatro veiklą, tai tą galima daryti. Pavyzdys yra Klaipėdos dramos teatras, kuris irgi dirba ne savo patalpose.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, labai atsiprašau, kad pertraukiu, bet kadangi mes susitarėme, jog Vyriausybės valanda bus tik pusę valandos, tai klausimui užduoti skirta viena minutė, atsakymui – dvi minutės. Prašom užbaigti.

J.JUČAS. Gaila, nes tai aktualus klausimas. Norėjau tik pasakyti, kad dabar yra laikinasis vadovas. Jau šiandien pasirašiau įsakymą skelbti konkursą. Bus skelbiamas konkursas, ir tada bus matyti. Yra dvi blogybės. Viena blogybė yra tai, kad pagal Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą galima atestuoti ir atleisti aktorius, ir panašiai, bet jeigu jie kreipsis į teismą pagal kitą įstatymą, pagal Darbo kodeksą, bus atgal grąžinti į darbą.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš norėčiau pateikti klausimą kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, norėčiau, kad jūs trumpai išdėstytumėte poziciją dėl Lietuvos kultūros istorinio paveldo – S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto. Yra įvairių nuomonių, įvairių suinteresuotų grupių ir aš esu apie tai ne kartą kalbėjęs. Norėčiau išgirsti Kultūros ministerijos poziciją dėl šio paveldo objekto išlaikymo ir ateities. Ačiū.

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Tiek spaudoje, tiek viešoje erdvėje buvo labai daug diskusijų šiuo klausimu. Į mane du kartus kreipėsi dabar jau buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Vieną kartą aš buvau atostogose ir atsakymą parašė viceministras, po to man skambino ir mes pažadėjome dar kartą apsvarstyti. Tame prašyme buvo prašoma perduoti savivaldybei valstybinę žemę.

Galiu pasakyti, kad jokie įstatymai to nenumato ir ministerija to nenumato, nes ten yra paveldo objektas, be to, aplink jį dar yra apsauginė zona. Mes tos žemės tikrai nesiruošiame perduoti savivaldybei. Šiuo metu yra rengiamas detalusis planas. Pagal specialiuosius planus, visuomenei pritarus, galbūt prieigose kokie nors objektai ir gali būti, tačiau dar kartą noriu pakartoti, kad ne pačiame objekte, o tik apsauginėje zonoje. Bet tai galėsime pamatyti, kai bus detalusis planas ir specialieji planai pagal įstatymus. Tada bus galima daryti vienokį ar kitokį sprendimą. Aš nemanau, kad dėl istorinio, paveldo ir, galima sakyti, paminklinio objekto – S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto, kurių dabar Europoje išlikę vienetai, būtų galima taip lengvai priimti sprendimus, kurie nebūtų tinkami paveldo objektams saugoti.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, ar jūs atsistatydinote norėdamas paskatinti, kad ponas V.Grigaravičius būtų atstatydintas, ar vien iš nusivylimo, kad nieko nepakeisite jūsų vadovaujamoje sistemoje? Jei jums pasiūlytų vėl grįžti į šį postą, ar jūs sutiktumėte?

R.ŠUKYS (LCSF). Aš vakar į šį klausimą jau atsakinėjau Seimo salėje. Iš tiesų esu ne kartą sakęs, kad sutarimas ir susikalbėjimas vidaus reikalų ministro ir policijos vadovo turi būti, jis privalo būti. Šiuo atveju pati situacija, tas tragiškas įvykis atskleidė gilias, ilgalaikes problemas, susiformavusias per ilgą laiką, per daugelį metų. Todėl nemačiau toliau galimybės, kad policijos autoritetą ir kartu policijos plėtros programą kurti, įgyvendinti galėtų būtent tas vadovas. Tai ir pasakiau. Bet kokiu atveju, jeigu būtų atsistatydinęs generalinis komisaras, aš vis tiek būčiau pateikęs pareiškimą, nes tokioje situacijoje atsakomybę turi prisiimti vadovai. Manau, kad reikia tokioje situacijoje rodyti tam tikrą moralinės ir politinės atsakomybės standartą Lietuvos visuomenei. Esu įsitikinęs, kad mano žingsnis yra teisingas. Pareiškimą būčiau pateikęs bet kokiu atveju. Tai, kad jis yra patenkintas, tai yra Respublikos Prezidento apsisprendimas. Aš jį įteikiau Ministrui Pirmininkui, dar iki eidamas pas Respublikos Prezidentą, iš pat ryto. Taip suteikiau visas galimybes Respublikos Prezidentui priimti visus reikalingus sprendimus visiškai laisvai. Jeigu būtų pasiūlyta dirbti toliau, ši klausimo dalis, manau, yra nesvarstytina, nes Respublikos Prezidentas sprendimą yra priėmęs. Ačiū.

V.VERTELIENĖ (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Mano klausimas būtų skirtas vidaus reikalų ministrui. Nors Lietuvos generalinis komisaras ponas V.Grigaravičius ir atsistatydino, bet gyvenimas nestovi vietoje. Skaudžių avarijų vis daugėja. Norėčiau jūsų paklausti dėl Kauno, ar tenai kelių policijos vadovybės vadyba bloga, ar visai nėra ryšio su savivaldybės saugaus eismo priežiūros tarnyba. Yra konkreti gatvė, didelė, judri, kasdien įvyksta avarijos, – Jonavos gatvė. Kiekvieną rytą neįmanoma, didžiausi kamščiai, visi kauniečiai žino, žiaurios avarijos, aišku, kol kas be skaudžių pasekmių, be žūčių, tačiau niekada neįmanoma ten pamatyti reguliuojant eismo policijos. O rytą, paskui jau per pietus, po pietų ir Jonavos gatvės pradžioje, ir gale už krūmų pasislėpę gaudo, stovi. Ar neįmanoma… Ministras linkčioja, visi tą situaciją žino.

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

V.VERTELIENĖ. Tai jeigu nesugeba inicijuoti šviesoforų pastatymų, tai tegul ten stovi, o po pietų tegul ilsisi.

PIRMININKAS. Laikas!

R.ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Jūs iš tiesų esate labai teisi. Tiek aš dirbu, tiek dirba ir generalinis komisaras, klausimai yra sprendžiami ir darbas vyksta. Dėl jūsų klausimo ir tos situacijos, kurią jūs pateikėte, aš pasistengsiu išsiaiškinti visą informaciją, atkreipti į tai dėmesį ir atsakymas jums bus pateiktas raštu, kokių bus imtasi priemonių ir kas bus daroma. Ačiū.

 

Seimo rezoliucijos „Dėl situacijos Gruzijoje“ projektas Nr.XP-2687 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Aš džiaugiuosi ir esu laimingas, kad stoviu čia, Lietuvoje, Seime, kad galiu kalbėti tai, ką galvoju, kad jūs klausote manęs, priimate mane tokį, koks esu, kad niekas ten nestovi, nelaukia, kada išeisime į gatves, kad bus nemalonumų ir t. t. Tai rodo, kad mes pasiekėme tam tikrą demokratijos lygį, mūsų nuomonės yra skirtingos. Ponas E.Klumbys tai pademonstravo. Noriu tik pasakyti vieną dalyką.

 Kiekviena šalis, kad ir kokia ji būtų, į demokratiją eina savo keliu. Tai jos pasirinkimo būdas, priklausomai nuo istorijos, nuo demokratinės patirties, nuo charakterio bruožų ir t. t. Dėl nepriklausomybės kovoja tie, kurie jos nori, bet kartu visą istoriją, charakterio bruožus puikiai žino ir šalys, kurios nenori, kad viena ar kita šalis būtų nepriklausoma, būtų demokratiška. Man atrodo, pats svarbiausias dalykas, ir šiandien mes turime tai suvokti, yra tikslas, į kur yra einama. Jeigu einama į demokratiją, į laisvę, į nepriklausomybę, vadinasi, tai yra pažangu ir gerai. Aš nenoriu girtis, kiek kartų buvau Gruzijoje. Klausimas ne toks. Klausimas toks, kas per šiuos ketverius metus yra padaryta? Ir to, kas yra toje šalyje padaryta, mes negalima paneigti. Per ketverius metus šalyje, kuri buvo vadinama viena iš korumpuočiausių šalių, iš esmės tas klausimas sprendžiamas labai teigiamai. Ypač, ir tą pabrėžia visi, kurie buvo, policininkų veikloje, kelių policijos veikloje ir t. t. Formuojasi struktūros, formuojasi komanda, kuri žiūri į gyvenimą labai paprastai: jeigu mūsų šalis gyvens gerai, vadinasi, demokratija bus.

Noriu priminti šiek tiek istorijos. Gruzinai turi savotišką charakterį, tai yra karšto būdo pietiečiai ir, man atrodo, didysis kaimynas moka išnaudoti šias savybes. 1921 m. buvo organizuotas sukilimas, kurio metu buvo įvesta kariuomenė, ir ta kariuomenė iki nepriklausomybės paskelbimo, t. y. iki šių dienų, iš esmės iš ten neišėjo. Kaip žinote, vakar paskutiniai Rusijos ešelonai išvyko iš Gruzijos. Tai štai tokia istorija. Mes turime kitokią savo istoriją. 1940 m. patys nuvažiavome atsivežti saulės. Tai yra visai kitoks kelias. Deja, yra taip, kaip yra. Gruzijoje padėtis nėra labai paprasta, tai yra regionai, kurie šiuo metu kelia didžiulę problemą: Pietų Osetija, Abchazija. Į Abchaziją dabar vėl gabenama sunkioji karinė technika. Manau, kad tai yra tikslai, kurių kita šalis nori pasiekti. Aš noriu jus paskatinti pasakyti, nes mūsų žodis, Seimo žodis, šiandien yra labai laukiamas. Aš siūlau Seimo nariams tarti tą žodį, padėti gruzinų tautai, parodyti mūsų apsisprendimą, tai yra norą būti kartu su jais. Siūlau priimti šią rezoliuciją su visomis pataisomis, kurios yra, ir, manau, kad gruzinų tauta tikrai nepamirš to, ką mes šiandien galime priimti. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.353 (2007-11-20, vakarinis)

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 3 straipsnio ir priedėlio 9, 12, 16 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2552. Žvalgybos įstatymo 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2553. Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2554 (pateikimas)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia gan savotiškai interpretuojate Konstitucijos 140 straipsnį, bet tiek to, mes čia visi viską galim. Aš norėčiau konkrečiai jūsų paklausti. Kokia yra jūsų doktrina? Juk iš Valstybės gynimo tarybos atimat pagrindines funkcijas ir jas atiduodat Vyriausybei. Kaip, jūsų manymu, gali būti užtikrinama ir nagrinėjama gynybos funkcija be nacionalinio saugumo doktrinos? Čia nėra 1940 metai, bet neatsiejant ir su tuo laikotarpiu ši doktrina yra neatskiriama.

Kitas dalykas, ar jūs negalvojate, kad suteikdami tokias galias vykdomajai valdžiai išbalansuojate ir išderinate užduočių formavimą? Kas, jūsų manymu, atliks, tarkim, žvalgybos užduotis? Jūs vėl norite viską permesti tiktai Vyriausybei, nes Gynimo taryba, man atrodo, gal kai ką reikėtų konceptualiai taisyti, bet šiandien atlieka, sakyčiau, stabdžių ir atsvarų sistemą, ir šitoj mūsų demokratinėj sistemoj, mano galva, jinai atlieka labai teigiamą ir autoritetingą funkciją. Kodėl jūs norite apriboti jos galias?

R.SMETONA. Keletas atsakymų. Pirmas, Respublikos Prezidentas taip pat yra viena iš vykdomųjų valdžių, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Tai tik patikslinimas ir priminimas. Antra, turiu pasikartoti, aš jokiu būdu nekvestionuoju ir būčiau kategoriškai prieš Respublikos Prezidento teisių kokį nors varžymą, mažinimą nacionalinio saugumo srityje. Atvirkščiai, aš manau, kad tos teisės dabar panaudojamos nepakankamai. Tačiau turėdami pačių geriausių norų mes negalime, neturime teisės pažeisti Konstituciją arba traktuoti taip, kaip ketina tą daryti Teisės departamentas ir jūs arba kiti tokios idėjos šalininkai. Jeigu pasakyta, kad sprendžia svarbiausius gynybos klausimus, tai nereiškia, kad sprendžia svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus. Kaip sakiau, nacionalinis saugumas tikrai yra ir mūsų įstatymuose. Aš citavau, įtvirtinta kur kas platesnė sąvoka, į kurią sutelpa ir valstybės gynyba.

Taigi vienintelė išeitis, mano supratimu, kad Respublikos Prezidentas įsteigtų instituciją, kuri svarstytų, spręstų nacionalinio saugumo klausimus. Tačiau Valstybės gynimo taryba, kurios, pridursiu, vienas iš narių yra kariškis, kariuomenės vadas, tikrai negali spręsti kai kurių nacionalinio saugumo, vidaus saugumo klausimų.

H.ŽUKAUSKAS. …Konstitucijos 140 straipsnis, teisingai, kaip ponas A.Kubilius sakė, yra skirtas gynybai. Yra sudėtis ir visa kita, tačiau mes dabar svarstome įstatymo projektą, kuris susijęs su nacionaliniu saugumu. Aš suprantu, kad visa tai tiek gynybos prasme, tiek nacionalinio saugumo prasme yra bendra. Ir aš visiškai pritariu, kad mes galbūt šiandien turėtume svarstyti visai kitokį pateikimą, tai, ką ponas A.Kubilius sakė. Sudarome arba įstatyme numatome antrą arba trečią tarybą, teisingai, ir užsienio reikalų tarybą. Tada bus aišku, ką mes turime svarstyti ir kokį rezultatą turime gauti. Šiandien po šių pasiūlymų, kurie yra pateikti, aš visiškai nesuprantu, kokio rezultato mes norime. Todėl aš manau, kad šiandien reikia nepritarti ir pasiūlyti autoriams parengti naują įstatymo projektą, aišku, konkretų, tada žinosime, už ką balsuoti. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.354 (2007-11-22, rytinis)

Vyriausybės valanda

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju Pirmininkui. Norėčiau kreiptis į jus, gerbiamasis premjere. Šią savaitę mūsų frakcijoje lankėsi policijos generalinis komisaras ponas Vytautas Grigaravičius ir jis konstatavo, kad yra labai didelė problema mūsų valstybėje rengiant policijos pareigūnus. Liko viena – Klaipėdos policijos mokykla ir ji turi didžiulę problemą su bendrabučiais. Pats komisaras labai vargsta, šiuo metu blaškosi po Lietuvą ieškodamas sklypo policijos mokyklai statyti. O šiandieną Lietuvoje yra nemažai mokyklų ir bendrabučių. Vieną tokią galėčiau… nes nuvažiavau dar kartą pasižiūrėti, tikrai stovi buvusi Kaplių žemės ūkio mokykla su dviem penkiaaukščiais bendrabučiais gražiausioje Lietuvos vietoje.

Gerbiamasis premjere, ar negalėtumėte prašyti, kad iš tikrųjų vidaus reikalų, švietimo ministrai sėstų prie vieno stalo ir gal susitartų, nes kol pastatysime policijos pastatą, kol jį įrengsime, iš viso nebus kam dirbti Lietuvoje? Dėkui.

R.ŠUKYS (LCSF). Jums leidus, gerbiamoji Seimo nare, pirmiausia aš pabandysiu atsakyti, nes aš galbūt geriau žinau, labai aiškiai tą situaciją.

Jūs teisingai paminėjote, kad yra didžiulė problema Klaipėdoje su bendrabučiais. Šiandien yra problema, bet ji nėra tokio masto, kad ten negalima būtų rengti pareigūnų arba kad būtų neįmanoma rengti tų pareigūnų. Pačios policijos mokyklos patalpos… su Švietimo ministerija dar prieš gerą pusmetį buvo priimtas sprendimas ir tas pastatas, kuris anksčiau buvo naudojamas dviejų mokymo įstaigų, buvo rasti sprendimai apkeičiant tam tikrą turtą, valdomą vienos ir kitos mokyklos žinybų ten, šalia, dabar Klaipėdos mokyklos visas pastatas priklauso mokyklos reikmėms, policijos naudojamas. Ten yra žemės sklypas, kuriame galima statyti bendrabučius, ir tam yra rengiamasi, tikrai tai bus padaryta.

Nemanau, kad dar būtų tikslinga kelti policijos mokyklą į kokią nors mokyklą iš Klaipėdos. Dėl Vilniaus Nemėžio apylinkės yra apsispręsta ir Žemės ūkio ministerija pritarė. Svarsto Vyriausybė ir su apskritimi yra suderinta dėl sklypo skyrimo vykdant Policijos plėtros programą statyti iš Policijos plėtros programai skirtų lėšų aukštąją neuniversitetinę statutinę viešojo saugumo kolegiją. Ši problema šiandien yra labai aktuali, o tam tikrų lėšų bendrabučiams ir patalpų renovacijai radus ir skyrus Klaipėdoje, mokykla funkcionuoja ir gali funkcionuoti. Todėl, manau, šiandien efektyviausi sprendimai būtų tokie. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.355 (2007-11-22, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos J.Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvadų“ projektas Nr.XP-2595 (svarstymo tęsinys)

R.REMEIKA. Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu neminėdamas jokių pavardžių, galbūt tik vienintelę, kuri minima nutarimo projekte, tai J.Abromavičiaus. Pats mūsų Seimo nutarimas yra J.Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti, ką komisija ir padarė. Komisija, išnagrinėjusi ir išklausiusi bene per šimtą liudininkų, pervertusi kalną dokumentų, konstatavo tai, kas, manau, ir yra objektyviausia šiandien. Kitas klausimas, galbūt šios išvados padarytos per anksti, galbūt tas išvadas arba panašias išvadas reikėtų daryti praėjus tam tikram laikui, jos gal būtų buvusios dar objektyvesnės. Norėčiau kalbėti ir apeliuoti, ir galbūt šiek tiek ginti tas partijas, kurių vardai ten minimi, t. y. Konservatorių partiją. Nekalta nei partija, nei tie žmonės, kurie minimi. Tam, kad tai suprastume, galbūt reikia kalbėti ir galvoti apie tam tikrą Lietuvos geopolitinę padėtį, apie tam tikrus 1990 metų įvykius visame Europos kontekste. Apie tai reikia prisiminti ir kalbėti tam, kad geriau suprastume tas išvadas, kurios padarytos.

Kas vyko tuo metu? Tuo metu vyko revoliucija. Sovietinis blokas griuvo, demokratija ėmė viršų, kūrėsi nepriklausomos valstybės arba atsikūrė nepriklausomos valstybės. Lietuva, aš giliai įsitikinęs, ir dabar, ir tada neišvengiamai tapo tam tikrų žvalgybų žaidimo aikštele. Kada vyksta revoliucijos, kada vyksta perversmai, neišvengiamai, tai buvo matyti ir nagrinėjant tam tikras prielaidas, sakykime, to savanorių maišto. Būta tam tikro radikalizmo, tai konstatavo ir komisija. Dešiniojo, kairiojo radikalizmo. Žmonės, kurie buvo įsitikinę vienokia ar kitokia tiesa, buvo veikiami įvairių ir žinybų, ir organizacijų, ir galbūt tam tikrų kai kurioms partijoms priklausančių žmonių. Ne iš blogos valios, turbūt toks buvo visų nusistatymas. Kita bėda, kad šiais žmonėmis manipuliavo tos žvalgybos, kurios turėjo galbūt didžiausius agentūrinius tinklus, t. y. rusų specialiosios tarnybos. Aš manau, kad pasibaigus tam intensyviam laikotarpiui, galbūt 1996–1997 metais, kai kurie žmonės negalėjo pamiršti to radikalizmo ir galbūt kaip pasekmė įvyko ta tragedija, apie kurią mes dabar kalbame. Bet dar kartą pakartosiu, tai ne partijos kaltė, tai to laikmečio ir atskirų žmonių kaltė, ir tai turėtų įrodyti teisingumas ir teisėsaugos institucijos. Pasikartosiu, kad nereikėtų daugiau gilinti šios problemos.

Išvados, mano manymu, šiuo laikotarpiu yra pačios objektyviausios, kokias buvo galima padaryti. Manau, kad nereikėtų daugiau eskaluoti ir konservatoriams kaltumo, nekaltumo principo. Reikia pripažinti, kad buvo kovojama už tam tikrus idealus, buvo tie žmonės nepriklausomybės atkūrimo pusėje. Aš irgi buvau toje pusėje ir, jeigu kas pamenate, buvau ir dirbau Vilniaus rajone, ten buvo dar aštresnis dalykas, ten buvo nacionaliniu pagrindu. Kauno regione buvo politiniu pagrindu. Tas laikotarpis buvo, ir mes visi tą išgyvenome. Manau, kad praeis laikotarpis, mes visi atsiprašysime už tai, kas atsitiko, tos partijos pripažins tam tikras savo politikos klaidas, kurios leido kai kuriems žmonėms daryti radikalius veiksmus, ir eisime į susitaikymą. Bet, matyt, šiandien dar ne tas laikas.

O išvados, ponai, ypač pasižiūrėjus tam tikras laidas, kurios dar kartą suponuoja tai, ką aš sakau… Juk žiūrint laidą ką galima pasakyti? Kad iš tikrųjų veikė žvalgybos, nors ten labai fabrikuotai, labai kažkaip įdomiai sulipdytas tas siužetas, bet kur pagrindinė mintis? Kad žmogų, kuris veikia kitos žvalgybos, sakykime, jeigu jis veikė kitos žvalgybos, kontekste, galima žudyti. Aš manau, pagrindinė mintis, aš nemačiau to tęsinio ir nežinau, bet pagrindinė mintis gvildenama taip. Tai jeigu dar ir dabar mes taip galvojame, kad už įsitikinimus, už bet kokią veiklą galima žudyti, tai yra blogai. Jeigu mes šiek tiek pakilsime nuo tokio subjektyvumo ir pakalbėsime, ir pasižiūrėsime, kur mes esame ir kaip mes galime veikti savo valstybės labui, tai, manau, mes visi būsime ir švaresni, ir teisingesni, ir geresni. Dėkui visiems.

 

 

LR Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas posėdžiams pirmininkavo:

 

Lapkričio 6d. rytiniame posėdyje;

Lapkričio 15d. rytiniame posėdyje;

Lapkričio 22d. popietiniame posėdyje.

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

 

Seimo vicepirmininko A. Čapliko vizitai po Lietuvą

 

Vizitas Švenčionyse lapkričio 14d.

Lapkričio 14 dieną Švenčionių rajono bendruomenių pakviestas, su darbo vizitu Švenčionių rajone lankėsi Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas. Jo kelionės tikslas – paskatinti ir išaiškinti vietos žmonėms,  kaip pasinaudojant valstybės paramą rekonstruojant savo būstus ir taip taupyti energiją bei pinigus.

Susitikimuose pirmiausia akcentuota, jog valstybė paramą dalija ne pavieniams asmenis, o namų bendrijoms, todėl norint rekonstruoti daugiabutį būtina įsteigti namų bendriją. Deja, kaip paaiškėjo tokių rajone kol kas nėra, todėl A. Čapliko konkretūs ir išsamūs išaiškinimai buvo ypač svarbūs. Remdamasis konkrečiu pavyzdžiu, Seimo vicepirmininkas papasakojo apie tai, ką gali daugiabučių namų bendrija: pavyzdžiui ją sukūrus Vilniuje, Žirmūnų g. 3 ir po to atlikus renovaciją, namas neatpažįstamai pasikeitė – tapo ne tik patrauklus, bet ir šiltas bei ekonomiškas. Seimo narys švenčioniškiams net pažadėjo suorganizuoti ekskursiją į Vilnių, kad būtų galima šį namą palyginti su kitais, kuriuose nėra sukurtų bendrijų. Ta pačia proga nuvykus į Vilnių A.Čaplikas pakvietė mūsų rajono gyventojus užsukti ir į Seimą. Ekskursija numatyta 2008 m. sausį.

Švenčionių Tarybos narys liberalcentristas Kęstutis Trapikas Seimo vicepirmininko klausė, kodėl mūsų rajono savivaldybė, jau suplanavusi keleto namų renovaciją, ima juos blokais, mat yra grėsmė, kad dalis Europos Sąjungos skiriamų ir Lietuvos koofinansuojamų didelių pinigų, namų renovacijai gali nusėsti įvairių tarpininkų ar šilumos tiekėjų kišenėse.A. Čaplikas pažadėjo, jog šį klausimą išsiaiaiškins su tiesiogiai renovacijos problemomis užsimančiu Vidaus reikalų viceministru, kolega Regimantu Čiupaila.

Kadangi A. Čapliko vizitas vyko po savanoriško vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio atsistatydinimo, buvo paklausta jo nuomonės apie šį bendrapartiečio žingsnį. „Ministras pasielgė principingai, sąžiningai ir mes jo pasirinkimą gerbiame. Tikiuosi, kad R. Šukio nesavanaudiškas taurumas bei pilietiškumas, skirtingai negu daug blogesnėse situacijose atsidūrusių kitų politikų, visokiais būdais besistengiančių išsilaikyti savo krėsluose, įvertins ir žmonės“, – sakė A. Čaplikas. Kartu liberalcentristas pabrėžė, kad skaudi avarijų problema yra ne vos metus dirbusiame ministre, o per dešimtmečius nereformuotoje sistemoje, kai Policijos departamentas Vidaus reikalų ministerijai pavaldus ne tiesiogiai, o per tris pakopas. O pats generalinis policijos komisaras iš viso neaišku, kam pavaldus. Vienu žodžiu, pasak A.Čapliko, reformos policijoje būtinos – ir tai, pagaliau, pamatė visi, tad R. Šukio pasitraukimas - auka policijos labui.

Susitikimuose Seimo vicepirmininko buvo paprašyta įvertinti padėtį Švenčionių rajone. Pavyzdžiui, kad nepaisant skandalų ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išaiškinimų dėl Švenčionių mero, jo pavaduotojų padarytų pažeidimus, kitų rajonui garbės nedarančių nusižengimų – visi pažeidėjai nepajudinamai sėdi savo krėsluose? O kai kas ir ant nesuderinamų iš karto dviejų, kaip pavyzdžiui: vyr. rajono savivaldybės administracijos Ryšių su užsieniu ir investicijų tarnybos vyr. specialistė realiai atlieka ne šias pareigas, o dirba savivaldybei lojalaus rajoninio laikraščio, tiesiogiai siejamo su mero nuosavybe, redaktore. Todėl faktiškai, rajono valdžia nereaguoja į VTEK komisijos sprendimus.

A. Čapliko nuomone, VTEK sprendimai negali būti prilyginti teismo sprendimui, tačiau atsakingi politikai privalo, jais vadovaudamiesi, bent jau pripažinti savo kaltę. Pas mus deja to nėra. Taip jau yra, kad VTEK sprendimai, kaip ir Politinės etikos kodeksas priimtas ir veikia, bet, deja normaliems žmonėms ir politikams, o piktybiški bevelija jo nepaisyti. Ir nėra mechanizmo patraukti juos atsakomybėn.

 

 

Vizitas Trakuose lapkričio 26d.

Sudėtinga situacija susidariusi aplink vaizdingiausias Trakų apylinkes paskatino Seimo vicepirmininką Algį Čapliką iš arčiau susipažinti su nevienprasmiška situacija dėl Saugomų teritorijų tarnybos rengiamų Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planų ir teritorijos tvarkymo plano. Juo labiau, kad liberalcentristui A.Čaplikui šios problemos nesvetimos – parlamentaras šiuo metu dirba Seimo Aplinkos apsaugos komitete, o 1996-1999 m. buvo šią sritį kuravusios Aplinkos ministerijos vadovu.

Kaip paaiškėjo atvykus į vietą, daugiausia prieštaravimų dėl rengiamo plano reiškia Trakų rajono kaimų bendruomenė, kuri pagrįstai baiminasi, kad įsigaliojus parengtam projektui būtų stipriai suvaržytos trakiškių teisės disponuoti savo turtu.

Apie tai A.Čaplikui Trakų rajono savivaldybėje papasakojo Trakų mero pirmasis pavaduotojas Saulius Raščiauskas bei diskusijose taip pat dalyvavęs Elektrėnų rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs Elektrėnų rajono savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.

Pokalbyje su vietos politikais prieita prie bendros nuomonės, jog nepakoreguotas Trakų istorinio nacionalinio parko buferinių zonų plano įgyvendinimas ne tik padarytų didžiulę žalą kraštovaizdžiui ir ežerams Trakų rajone, bet ir faktiškai “palaidotų” senųjų trakiškių siekius sėkmingai disponuoti savo nuosavybe.

“Mano manymu, unikalios Trakų gamtos vertybes be abejonės turi būti išsaugotos. Tačiau, kita vertus, apribojimas žemės savininkui laisvai disponuoti savo turtu turi būti kompensuotas taip, kad jam net minties nekiltų prieštarauti bei kreiptis į teismą. O dabartiniai buferinių zonų apribojimai tiesiogiai pažeistų žemės savininkų teises”- susitikime su trakiškiais teigė Seimo pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Algis Čaplikas.

Seimo nariui antrino ir Trakų bei Elektrėnų rajono gyventojų išrinkti valdžios atstovai.

“Atsižvelgiant į visas aplinkybes buferinės apsaugos zonos nustatymas privačiuose ir Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją nepatenkančiuose žemės sklypuose neturint savininkų sutikimo, laikytinas konstitucinių nuosavybės teisių pažeidimu. Todėl Trakų rajono savivaldybė siūlo pataisyti Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų bei tvarkymo planų sprendinius taip, kad buferinė apsaugos zona nebūtų nustatyta be žemės savininko sutikimo arba nenumačius teisingo kompensavimo už įvedamus naujus apribojimus” – tvirtino Trakų rajono mero pavaduotojas liberalcentristas Saulius Raščiauskas.

Kitos savivaldybės Tarybos narys Kęstutis Vaitukaitis atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant  Trakų situaciją, reiktų labai aiškiai atskirti vietinius gyventojus nuo seno gyvenančius Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir tuos, kurie tik dabar įsigyja žemę šioje teritorijoje.

Į Trakus atvykęs parlamentaras susitikimo dalyviams priminė, jog Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstant klausimą dėl Trakų istorinio nacionalinio parko buferinės apsaugos zonos nustatymo buvo konstatuota, kad Saugomų teritorijų tarnybos pasiūlytas projektas yra gerokai taisytinas. Be kita ko pasiūlyta išnagrinėti Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų specialiojo plano ir teritorijų tvarkymo plano rengimo pagrįstumą bei teisėtumą ir atitikimą šalies įstatymams bei kitoms teisės aktų nuostatoms.

Seimo komitetas taip pat pavedė atsakingoms institucijoms parengti buferinės apsaugos zonos reglamentą ir  supažindinti Trakų rajono gyventojus su Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano ir teritorijų tvarkymo plano numatomais sprendiniais.

Apibendrindami diskusiją Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas, Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Saulius Raščiauskas bei Elektrėnų tarybos narys Kęstutis Vaitukaitis priėjo išvados, jog dabar siūlomas būdas apsaugoti parko teritoriją pasirinktas negeras ir jį dar reiktų koreguoti. Tai ir pasižadėjo daryti kiekvienas pagal kompetenciją atstovaudamas savo institucijas ir derindami veiksmus drauge bei atsižvelgus į bendruomenės poreikius.

 

 

Vizitas Kazokiškių sąvartyne lapkričio 26d.

Nerimstant Kazokiškių bendruomenės aktyviam priešinimuisi dėl šalia Kazokiškių įrengto ir tik prieš tris dienas oficialiai pradėjusio veikti sąvartyno Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas, lydimas Elektrėnų rajono savivaldybės tarybos nario Kęstučio Vaitukaičio bei Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojo Sauliaus Raščiausko, domėjosi esama situacija.

Elektrėnų savivaldybėje, 30-ies hektarų sklype buvusiame smėlio ir žvyro karjere, naujai įrengtas buitinių atliekų sąvartynas yra valstybės įgyvendinamos atliekų tvarkymo strategijos dalis ir artimiausiu metu pakeis daugiau nei 120 šiuo metu Vilniaus apskrityje veikiančių senų sąvartynų.

Vietos gyventojų įsitikinimu, sąvartynas turės neigiamą poveikį tiek aplinkai, tiek ir jų pačių sveikatai.

Sąvartyno teritorijoje įrengtos administracinės patalpos, įrangos aptarnavimo dirbtuvė, stoginės, automobilinės svarstyklės, ratų plovykla. “Įrengiant objektą, ypač didelis dėmesys buvo skiriamas jo apsaugai: siekiant apsaugoti nuo pašalinių, teritorija aptverta 2,5 m aukščio tvora. Sąvartyną saugo tarnyba, be to, apsaugos efektyvumą užtikrina vaizdo jutikliai, išdėstyti visu tvoros perimetru, bei vaizdo kameros”, - apie saugumo priemones pasakojo liberalcentristas Kęstutis Vaitukaitis.  Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas domėjosi, kaip yra tikrinamos į sąvartyną atvežamos atliekos, kaip yra užtikrinamas sąvartyno filtrato surinkimas bei ar objekte nuolatos stebima požeminio ir paviršinio vandens bei oro kokybė?

Politikai ypač domėjosi kompensacijomis gyventojams, kurių namai yra gretimai kelio į sąvartyną. Tuo keliu per dieną pravažiuos labai daug šiukšles vežančių sunkvežimių, o tai sudaro didelį pavojų pėstiesiems bei sukelia nemažai triukšmo. “Naujam keliui į sąvartyną tiesti yra numatyta apie 20 mln. litų, ar būtų naudingiau juos panaudoti kompensacijoms už sukeliamą žalą gyventojams ir esamo kelio sutvarkymui?” – baigdamas diskusiją ir vizitą klausimą iškėlė Liberalų ir Centro sąjungos pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas.

 

 

 

Vizitas Panevėžyje lapkričio 28d.

Liberalų ir Centro sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininko Romualdo Kiseliūno kvietimu į Panevėžį atvyko Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas. Pagrindinis vizito tikslas buvo susitikti su Panevėžio skyriaus nariais ir pabendrauti politinėmis aktualijomis.

Vizitas prasidėjo akcinėje bendrovėje „Panevėžio stiklas”, kurią dar būdamas Aplinkos ministru Algis Čaplikas leido privatizuoti. Dabar AB „Panevėžio stiklas”  tai vienintelis bespalvių stiklo įpakavimų gamintojas Lietuvoje, o taip pat lyderis šioje srityje Baltijos šalių rinkoje. Lietuvos rinkoje įmonė yra užgrūdinto, laminuoto stiklo, o taip pat kompleksinio langų stiklo statyboje pirmaujančiu gamintoju, kuris specializuojasi didelių matų gaminių produkcijoje. Lengvųjų ir krovininių mašinų kompleksinių langų gamyba, vienintelėje įmonėje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tapo mūsų eksporto specialybę. Šiuo metu įmonėje sėkmingai veikia įdiegta ISO 9001 standartų sistema ir aplinkos apsaugos sistema ISO 14001.

Seimo vicepirmininkas ir Liberalų ir Centro sąjungos Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas susitikęs su Zbigniew Izdebski AB „Panevėžio stiklas” valdybos pirmininku bei Algiu Bakoniu AB „Panevėžio stiklas” valdybos nariu, einančiu ir generalinio direktoriaus pareigas teiravosi, apie įmonės veiklą bei perspektyvas. Bendrovės valdžia papasakojo apie didelius pasikėtimus nuo to laiko, kai buvo leista privatizuoti ir padėkojo A. Čaplikui, kad tuo metu ryžosi tokiam sunkiam sprendimui, taip pat papasakojo apie bendrovės viziją keliems metams į priekį, apie žadamą investuoti beveik 100 mln. Litų sumą į bendrovės plėtimą bei modernizavimą, tačiau pasiguodė ir dėl esančių problemų. Pagrindinės problemos yra dėl žmonių trūkumo, nors atlyginimai siekia ir net viršija vidutinį Lietuvos mėnesinį darbo užmokestį. Kita problema, su kuria susiduria bendrovės investitoriai yra likusi dalis akcijų Lietuvos priklausomybėje, kurias norėtų išpirkti, bet dėl įvairių kliūčių negali, o tai trukdo gauti įvairius bendrovei reikalingus kreditus. Vėliau bendrovės vadovai pristatė ir aprodė veikiančius cechus bei pademonstravo gamybos darbą.

Po apsilankymo AB „Panevėžio stiklas” gamykloje Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas buvo pakviestas į Aukštaitijos radiją, kad papasakotų gyventojams apie savo vizitą Panevėžyje. Seimo narys pristatė savo kelionės tikslą ir tiesioginiame eteryje pabendravo apie politines aktualijas, taip pat pasidžiaugė dėl puikiai veikiančios akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas” bei Panevėžio miesto bendruomenių didelio susidomėjimo daugiabučių namų modernizavimo programa.

Paskutinė vizito stotelė buvo Liberalų ir Centro sąjungos Panevėžio skyriaus susirinkimas, kurioje dalyvavo ir du Panevėžio miesto tarybos nariai: Panevėžio miesto tarybos opozicijos lyderis Ramūnas Vyžintas bei tarybos narys Valdemaras Jakštas. A. Čaplikas pristatė skyriui partijos bei asmenines pozicijas įvairiais klausimas, kurie aktualūs Lietuvai šiandien: Atominės elektrinės statyba, artėjantys Seimo rinkimai ir t.t. Taip pat išgirdo daug Panevėžio miesto aktualijų iš tarybos narių. Panevėžiečiai buvo labai dėkingi už Seimo vicepirmininko vizitą ir šiltai jį išlydėjo atgal į Vilnių.

 

 

 

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

2007-11-02

Mituvos krantinės nuoma be konkurso – rimtos prielaidos korupcijai – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, lapkr. 2., p. 1 ir 3.

Galbūt esame per daug įtarūs, tačiau Jurbarkas turi užsienietiškos veiklos pavyzdžių, keliančių ne vien teigiamas emocijas, todėl pasiteiravome Seimo nario Sauliaus Lapėno ką šis mano apie Mituvos krantinės nuomą, nepaskelbus konkurso.

 

2007-11-05

S.Lapėnas: “saviems” – nuoma be konkurso// Vakaro žinios, 2007 lapkričio 5 d.

"Nuoma be konkurso - tai labai rimtos prielaidos korupciniams susitarimams. Visada pasisakydavau ir pasisakau už viešą konkursą. Tik atviras konkursas, pagal konkrečias sąlygas, gali parodyti realią vieno ar kito objekto vertę. Konkurso sąlygose turi būti numatomos ir konkrečios sankcijos už netesimus pažadus. Priešingu atveju nepavykus sandoriui net nebus galima pareikalauti realios atsakomybės", - sako S. Lapėnas.

 

20007-11-09

Janina Zakarienė. Seimo narys Saulius Lapėnas lankėsi Heseno federalinėje žemėje. – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, lapkr. 9, p. 5.

Saulius Lapėnas Seimo pirmininko Viktoro Muntiano kvietimu spalio 28 - 30 dienomis dalyvavo oficialios delegacijos vizite Heseno federalinėje žemėje.

Delegacija susitiko su Ofenbacho pramonės ir prekybos rūmų vadovybe ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovu Ofenbache. Susitikimo metu buvo aptartos abiejų šalių bendradarbiavimo galimybės informuojant verslą užsienio rinkų klausimais, padedant užmegzti konkrečius verslo kontaktus.

Apžvelgus besiplėtojančius dvišalius prekybinius ryšius, delegacijos nariai pakvietė Vokietijos verslininkus iš naujo atrasti Lietuvą ir įvairias investavimo mūsų šalyje galimybes.

Seimo narys Saulius Lapėnas atkreipė Heseno parlamentarų ir verslininkų dėmesį į sekančiais metais numatomą daugiau kaip tris kartus padidinti valstybės paramą daugiabučių namų renovavimui.

“Šiais metais itin išryškėjo poreikis sparčiau perimti Vokietijos patirtį renovuojant senesnės statybos daugiabučius namus. Taip būtų galima bent dalinai kompensuoti darbo rankų ir esamų gamybinių pajėgumų trūkumą Lietuvoje”- kalbėjo S.Lapėnas.

 

Informacija iš Seimo nario Sauliaus Lapėno internetinės svetainės. Seimo narys atsako į gyventojų klausimus. - atsakymas // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, lapkr. 9, p. 5.

Seimo narys Saulius Lapėnas atsako į pateiktą klausimą: Kaip jaučiatės artėjant Seimo rinkimams? Ar nebijote Broniaus Paužos konkurencijos?

“Jaučiuosi gerai. Ir ne tik todėl, kad artėja rinkimai. Jau esu sakęs, kad B. Paužą vertinu ne kaip konkurentą, o kaip Seimo narį, kuriam pavesta atstovauti socialdemokratų idėjas Jurbarko krašte. Kuo daugiau bus tokių Seimo narių, tuo, manau, bus geriau Jurbarko krašto žmonėms. Žmonės įvertina darbus, o ne kalbas ar tuščius pažadus”- sakė Saulius Lapėnas.

 

 

2007-11-12

Janina Zakarienė. Vizitas į Skirsnemunės seniūniją.

Seimo narys Saulius Lapėnas susitiko su Skirsnemunės seniūnijos darbuotojais. Susitikimo metu aptarta Skirsnemunės seniūnijai aktualūs klausimai: Vytėnų ir Skirsnemunės bendruomenių aktyvinimo prielaidos, “Menų festivalio” Panemunės pilyje organizacinės problemos, Skirsnemunės paruošiamieji darbai artėjant jubiliejui. Seniūnas Vladas Vainauskis domėjosi Panemunės pilies renovavimo klausimu, išsakė kelių tvarkymo ir gatvių apšvietimo padėtį seniūnijoje. Bibliotekos vedėja Giedrė Jasinskienė džiaugėsi laimėtu projektu, bibliotekos renovacijai, bet apgailestavo, kad užvilkinti dokumentų tvarkymo terminai, tačiau apgailestavo, kad mažai skiriama lėšų naujų grožinės literatūros knygų įsigijimui. Seimo narys buvo pakviestas aplankyti biblioteką ir apžiūrėti tapybos ant šilko surengtą parodą.

 

2007-11- (15–16)

Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Seimo delegacijoje Kaliningrado srities dūmoje.

 

 

2007-11-16

Erika Baronaitė. Upės krantinės nuoma – su partiniu kvapu. – straipsnis // Laikraštyje “Lietuvos rytas”. – 2007, lapkr. 16, p. 6.

Jurbarko rajono tarybos sprendimas be konkurso išnuomoti penkeriems metams Mituvos upės krantinę uždarajai akcinei bendrovei “Skorgenes” sukėlė šurmulį. Stabdyti šį sprendimo įgyvendinimą prašo rajono liberalcentristai. “Jeigu nebus realių pokyčių, kreipsimės į Specialiųjų tyrimų tarnybą,”-grasino liberalcentristų frakcijos seniūnas Ričardas Juška.

“Krantinės nuomos konkurse galėtų dalyvauti ir “Skorgenes”, - pabrėžė Jurbarke rinktas parlamentaras liberalcentristas Saulius Lapėnas.

 

2007-11-17

Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Tauragės rajono Skaudvilės seniūnijos organizuotame minėjime Dainotui Habdangui 75-eri.

Renginyje dalyvavęs Seimo narys Saulius Lapėnas sakė: “Aš labai esu dėkingas, kad turiu galimybę prisiglaust prie šio krašto istorijos. Toks gausus būrys čia susirinkusių žmonių, liudija, kad Dainotas Habdangas buvo ne tik žmogus, istorija, bendras pažįstamas, bet tiesiog tokiais sunkiais sąjūdžio kūrimosi laikais, jausdamas didelę atsakomybę kūrė istoriją. Šiandien noriu padėkot tiems žmonėms, kurie padėjo atsirasti knygai Dainotas Habdangas. Jeigu tokių poelgių būtų daugiau galėtume tikėtis, kad istorija liks su mumis-ji neišnyks. Istorija ir yra tas saitas, kuris neleidžia palikti savo krašto ir kviečia jaunimą čia sugrįžti.Džiaugiuosi, ikad Skaudvilė šiuo metu susitelkusi ir tikiu, kad tas bendrumo jausmas, tas pasididžiavimo jausmas savo kraštu, bus puoselėjamas ir ateityje. Aš Jums nuoširdžiai to linkiu.”

 

 

Daiva Bartkienė. Politinės audros dėl tuščios Mituvos upės krantinės. Vyriausybės atstovas pasidavė liberalcentristų politiniam spaudimui. -straipsnis// Laikraštyje “Šviesa”. –2007, lapkr. 17, p. 1 ir 3.

Naujosios rajono valdžios siekis sudaryti sąlygas ateiti į Jurbarką investicijoms ir atgaivinti mirštančią Mituvos upės krantinę gali nueiti šuniui ant uodegos.

Šiam sprendimui pasipriešino po Tarybos posėdžio Seimo narys Saulius Lapėnas ir valdžios netekę liberalcentristai.

S. Lapėnui atrodo, kad sprendimas, kuriuo suteikiama teisė be konkurso išnuomoti Mituvos upės krantinę įmonei yra rimta prielaida korupciniams susitarimams.

 

2007-11-21

Girdžių seniūnijos Pavidaujo kaimo gyventojai. - padėka// Laikraštyje “Šviesa”. – 2007, lapkr. 21, p. 7.

Mes Girdžių seniūnijos Pavidaujo kaimo gyventojai nuoširdų ačiū tariame Lietuvos Respublikos Seimo nariui Sauliui Lapėnui, Jurbarko rajono Tarybos nariams ir Girdžių seniūnei Vijoletai Tamulytei už skirtą dėmesį ir lėšas kaimo kelių remontui ir asfaltavimui. Bendrų pastangų dėka šiandien turime puikų rezultatą – suremontuotos Vidaujos ir Vienybės gatvės, išasfaltuota Ateities gatvė nuo namo Nr.13 iki namo Nr.25 bei kelio atkarpos, jungiančios Vidaujos gatvę su Vienybės ir Ateities gatvėmis.

 

2007-11-23

O.Enčerienė. Seimo narys S. Lapėnas atsako į gyventojų klausimus. – straipsnis // laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2007, lapkr. 23, p. 5.

Informacija gyventojams, dėl Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos narių padaryto klaidingo sprendimo posėdžio metu. Seimo narys Saulius Lapėnas atsako į gyventojo užduotą klausimą.

 

2007-11-24

Seimo narys Saulius Lapėnas. Jurbarko teritorijų vertę parodys atviras konkursas. – straipsnis // laikraštyje “Šviesa”. – 2007, lapkr. 24, p. 2.

Straipsnyje informuojami gyventojai, kad norint sulaukti investicijų reikia sudaryti skaidrias ir nedviprasmiškas sąlygas šioms investicijoms ateiti.

Saulius Lapėnas: “Mano nuomonė dėl galimybių perduoti prieplaukas eksploatuoti privataus kapitalo įmonėms nesikeičia, bet tai daryti būtina tik viešo konkurso būdu. Tikiuosi, UAB “Skorgenes” turės galimybę dalyvauti ir laimėti.

 

 

Daiva Bartkienė. Savivaldybės kontrolieriaus tarnybai gresia tremtis. – straipsnis // Laikraštyje “Šviesa”. –2007, lapkr. 24, p. 1 ir 3.

Informuojama, kad Seimo narys Saulius Lapėnas ir jo padėjėjos įspėti, dėl perkėlimo  į kitas patalpas.

 

Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos 140 metų  jubiliejuje.

Šimkaičių mokyklai 140 metų jubiliejus – tai proga atsigręžti ir apmąstyti praėjusius metus, pasidžiaugti laimėjimais, įvertinti prabėgusių metų triūsą ir įsipareigojimas tęsti garbingas tradicijas.

Tą šventinį vakarą gėlėmis nešini į mokyklą rinkosi buvę mokiniai, mokytojai, bei darbuotojai trokštantys susitikti su seniai matytais auklėtojais bei bendraklasiais, kolegomis ar bendradarbiais. Tą vakarą netrūko nei nuoširdaus juoko, nei džiaugsmo ašarų, graudinančių tiek mokytojus, tiek buvusius jų mokinius.

Šventėje dalyvavęs Seimo narys Saulius Lapėnas sveikinimo kalboje sakė: ”Džiaugiuosi už galimybę pabūt šalia laimingų žmonių. Kai išgirstu žodžius “aš didžiuojuosi šia mokykla”, “man be galo malonu čia sugrįžti”, “didžiuojuosi, kad gyvenau šiame krašte, kad buvau ir tebesu su šiais žmonėmis”, aš manau tai ir yra gražiausia padėka Jums mokytojai, mokyklos vadovai, esami ir buvę. Padėka už tą triūsą, kurį Jūs įdėjote puoselėdami krašto tradicijas, rodydami moksleiviams kaip reikia mylėti ir gerbti savo kraštą”.

 

 

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

 

Lapkričio 6 d. Arminas Lydeka dalyvavo investitorių organizuotame renginyje 2-asis forumas.

 

Lapkričio 7 d. Arminas Lydeka susitiko su JAV Valstybės departamento aukšto rango atstovais ir JAV ambasados Lietuvoje diplomatais. Susitikimo metu  aptarta ir diskutuota apie į JAV vykstantiems Lietuvos piliečiams kylančias problemas dėl vizų išdavimo, JAV piliečių, dirbančių Lietuvoje, teisinio statuso sureguliavimą bei Užsieniečių teisinės pagalbos įstatymo nuostatas.

 

Lapkričio 8 d. Arminas Lydeka dalyvavo susitikime su “Oro navigacijos” darbuotojais. Perskaitytas pranešimas ir atsakyta į klausimus.

 

Lapkričio 9 d. Arminas Lydeka susitiko su Lietuvos teismų pirmininkais. A.Lydeka susirinkusiems perskaitė pranešimą ir atsakė į juos dominančius klausimus.

 

Lapkričio 10 d. Arminas Lydeka Tauragėje susitiko su  Tauragės, Šiaulių ir Klaipėdos Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovais ir darbuotojais. A.Lydeka susirinkusiems perskaitė pranešimą ir atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus.

 

Lapkričio 12 d. Arminas Lydeka Vilkaviškyje dalyvavo Turizmo ir verslo informacijos centro organizuotame renginyje, kur perskaitė pranešimą ir atsakinėjo į klausimus.

 

Lapkričio 13 d. Arminas Lydeka dalyvavo tarptautinėje konferencijoje apie Asmens duomenų apsaugą. A.Lydeka  perskaitė sveikinamąją kalbą, bendravo su renginio svečiais, tame tarpe ir iš kitų valstybių.

 

Lapkričio 14 d. Arminas Lydeka susitiko su Gruzijos Respublikos vaiko teisių gynėjais. Kalbėta buvo apie Lietuvos Vaiko teisių apsaugos sistemos kūrimo eigą, šiuo metu esamą padėtį.

 

Lapkričio 15 d. Arminas Lydeka dalyvavo Asmens duomenų 10-io minėjimo konferencijoje. Buvo pasakyta sveikinamoji kalba ir dalyvauta diskusijoje.

 

Lapkričio 16 d. Arminas Lydeka vadovavo darbo grupės pilietybės klausimais posėdžiui. Šiuo posėdžiu darbo grupė pradėjo darbą dėl visuomenėje ypač didelio dėmesio susilaukiančio naujo Pilietybės įstatymo paruošimo.

Lapkričio 16 d. Arminas Lydeka organizavo darbinį posėdį dėl naujo Asmens duomenų apsaugos įstatymo projekto svarstymo. Taip pat vyko tarpiniai klausymai.

 

Lapkričio 18-21 d. Arminas Lydeka dalyvavo Lisabonoje vykusioje konferencijoje, kurios tikslas iškelti ir aptarti ateityje laukiančius uždavinius lygių galimybių srityje, įvertinti valstybių nuveiktus darbus šioje srityje.

 

Lapkričio 22 d. Arminas Lydeka susitiko su Europos tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto pirmininkais ir nariais. Susitikimo metu kalbėta apie tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, tautinių mažumų apsaugos sistemą.

 

Lapkričio 22 d. Arminas Lydeka Šiauliuose susitiko su Šiaulių universiteto darbuotojais, Šiaulių miesto bendruomenės nariais, savivaldybės administracijos atstovais. Susirinkusieji išklausė A.Lydekos pranešimo ir uždavinėjo klausimus.

 

Lapkričio 23 d. Arminas Lydeka vadovavo darbo grupei dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo keitimo, dalyvavo klausymuose.

 

Lapkričio 23 d. Arminas Lydeka bendravo su žurnalistais.

 

Lapkričio 23 d. Arminas Lydeka Kupiškyje susitiko su verslininkais, Žemės ūkio bendruomenės atstovais, vadovais, savivaldybių administracijos atstovais. A.Lydeka perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

 

Lapkričio 26 d. Arminas Lydeka susitiko su bankininkais. A.Lydeka perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.

 

Lapkričio 27 d. Arminas Lydeka dalyvavo Madride vykusiame ESBO Ministrų tarybos ir biuro posėdžiuose.

 

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas