SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2007 m. LIEPA

 

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

 

 

V.Bogušis: besilaukiantys ir turintys mažamečių vaikų vairuotojai turi būti labiau gerbiami 2007 12 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=72387&p_k=1;

 

R.Palaitis: nenorinčios savo kūdikių auginti gimdyvės, juos galėtų anonimiškai palikti valstybei 2007 12 04

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=72388&p_k=1;

 

A.Čaplikas: konservatoriška isterija – karštakošiškumas ar veikimas pagal Planą?! 2007 12 05

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=72537&p_k=1;

 

Krantinės prichvatizacija apskųsta Generalinei prokuratūrai  2007 12 07

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=72626&p_k=1;

 

Užmaršusis Seimo pirmininkas 2007 12 12

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=72888&p_k=1;

 

A.Lydeka: valstybė bus įpareigota labiau saugoti asmens duomenis 2007 12 12

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=72889&p_k=1;

 

A.Lydeka: Šengenas neįmanomas be aiškaus užsieniečių teisinės padėties reglamentavimo 2007 12 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=72890&p_k=1;

 

A.Čaplikas: pirmalaikiai rinkimai – “politinių buratinų” peršama afera 2007 12 18

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73052&p_k=1;

 

S.Lapėnas: Biurokratus reikia įstatymu įpareigoti keistis informacija 2007 12 19

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73053&p_k=1;

 

V.Bogušis: LiCS frakcija nedalyvaus populistinėse interpeliacijose 2007 12 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73054&p_k=1;

 

S.Lapėnas: kas skatina abejotiną alkoholinį lobizmą? 2007 12 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73055&p_k=1;

 

A.Čaplikas: slibino transformacija į liūtą turi būti vieša 2007 12 20

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73056&p_k=1;

 

R.Šukys: Generalinis policijos komisaras turi būti skiriamas griežtai laikantis įstatymų 2007 12 21

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73180&p_k=1;

 

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

 

 

Gruodžio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė 6 posėdžius. Posėdžių metu apsvarstytos plenarinių posėdžių darbotvarkės bei svarstyti frakcijos nariams aktualūs klausimai.

 

Gruodžio 4 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Čaplikas, S.Lapėnas, R.Palaitis, H.Žukauskas. Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. gruodžio 4 d. darbotvarkė.

 Nutarta, kad “Dėl 2008, 2009 ir 2010 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projekto pateikimo metu nuo LiCS frakcijos pasisakys S.Lapėnas.

Taip pat atkreiptas dėmesys į XP-1505 Žmonių laidojimo įstatymo projektą, kurio teikėja V.M.Čigrijienė. Nuspręsta palaikyti šį projektą, o ne  analogišką  XP-2627 Kremavimo įstatymo projektą teikiamą  J. Sabatausko.

 

Gruodžio 5 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Čaplikas, S.Lapėnas, R.Palaitis, H.Žukauskas.

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. gruodžio 6 d. darbotvarkė

 

Gruodžio  11 d.  Fakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Čaplikas, A.Lydeka, R.Remeika.

Aptarta  Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. gruodžio 11 d. darbotvarkė. 

Posėdžio metu nutarta: bendru frakcijos narių sutarimu į Europos reikalų komitetą deleguoti A.Čapliką.

 

Gruodžio 12  d.  Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Čaplikas, A.Lydeka, S.Lapėnas.

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. gruodžio 12 d. darbotvarkė.

 

Gruodžio 18 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Čaplikas, A.Lydeka, S.Lapėnas, R.Palaitis, R.Remeika, H.Žukauskas.

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. gruodžio 18 d. darbotvarkė.

Nutarta į frakcijos posėdį delegato į Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkus J.Prapiesčio nekviesti. Klausimų dėl delegato frakcijos nariams nekilo.

Atkreiptas dėmesys į XP-2408 Gamtinių dujų įstatymo 3,6,7,8,16,23,24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

 

Gruodžio 19 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, J.Čekuolis, A.Čaplikas,  R.Remeika, R.Šukys, A. Lydeka.

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2007 m. gruodžio 20 d. darbotvarkė.

 

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

 

 

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584(2))

- Internetinis puslapis: XP-2584(2) 2007-12-04

- Teikia LR Seimo nariai J. Čekuolis ir V. Bogušis bei Seimo narių grupė;

            - Pasiūlymo tikslas: skirti 1 mln. Lt tęstinio projekto “Viešosios įstaigos Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės pastatų Vilniuje, Kauno g. 7/2, rekonstravimas ir įrangos įsigijimas plėtojant palaikomojo gydymo ir slaugos, reabilitacijos, skubios pagalbos ir laboratorinės diagnostikos paslaugas” užbaigimu;

-  Registracija 2007 12 04

 

 

PASIŪLYMAS 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XP-2584(2))

- Internetinis puslapis: XP-2584(2) 2007-12-05

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

            - Pasiūlymo tikslas: Klaipėdos m. savivaldybei skirti 950 tūkst.Lt.;

-  Registracija 2007 12 05

 

 

PASIŪLYMAS Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo projektui (XP-1505(4))

- Internetinis puslapis: XP-1505(4) 2007-12-06

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis ir Seimo narių grupė;

            - Pasiūlymo tikslas: siūloma įtvirtinti, jog laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, tik jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai;

-  Registracija 2007 12 06

 

 

PASIŪLYMAS Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-1350(2))

- Internetinis puslapis: XP-1350(2) 2007-12-10

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;

            - Pasiūlymo tikslas: įstatyme reglamentuoti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus statusą, taip pat įtvirtinti, jog vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (ar) netinkamos siekiant išvardintų tikslų;

-  Registracija 2007 12 10

 

 

PASIŪLYMAS Įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 2, 5, 8, 26, 32, 35, 40, 43, 50, 71, 90, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo, papildymo 49(2) straipsniu, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2186)

- Internetinis puslapis: XP-2186 2007-12-11

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;

            - Pasiūlymo tikslas: siūloma įvirtinti, jog sprendimus dėl Europos Sąjungos leidimų gyventi išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo priima ir Europos Sąjungos leidimus gyventi išduoda, pratęsia bei panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;

-  Registracija 2007 12 11

 

 

PASIŪLYMAS Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-1252(4))

- Internetinis puslapis: XP-1252(4) 2007-12-14

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;

            - Pasiūlymo tikslas: siūloma koreguoti įstatymo projekto taikymo sąlygas;

- Registracija 2007 12 14

 

 

PASIŪLYMAS Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-1350(2))

- Internetinis puslapis: XP-1350(2) 2007-12-18

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;

            - Pasiūlymo tikslas: siūloma, jog bankai ir kitos kredito įstaigos bei finansų įmonės, kurios verčiasi kreditine ir (ar) finansine veikla, galėtų gauti viena iš kitos duomenų subjektų, kuriems šie bankai ir kitos kredito įstaigos bei finansų įmonės, kurios verčiasi kreditine ir (ar) finansine veikla yra ne tik suteikę, bet taip pat ir  ketina suteikti finansinių paslaugų;

-  Registracija 2007 12 18

 

 

Seimo NUTARIMO "Dėl interpeliacijos Aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui" PROJEKTAS (XP-2794A)

- Internetinis puslapis: XP-2794A 2007-12-21

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika ir Seimo narių grupė;

            - Projekto tikslas: siūlyti pritarti aplinkos ministro Arūno Kundroto atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją;

-  Registracija 2007 12 21

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

 

Seimo posėdis Nr.356 (2007-12-04, rytinis)

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18¹, 18³, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2486(4*) (sujungtas su Nr.XP-1664(2) (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos. Na, jau vien tai, kad šiandien niekas nekalba prieš šito įstatymo priėmimą, rodo, kad jis faktiškai labai geras ir laiku. Ir ne dėl to, kad moterys prie Seimo buvo, šnekėjo, ir ne dėl to, kad joms reikia gimdyti, bet todėl, kad paprasčiausiai laikas mus privertė šitą dalyką padaryti. Aš manau, kad po metų, po kitų bus galima grįžti ir pašnekėti apie tai – o gal treji metai, gal pusantrų ir taip toliau, bet tai parodys laikas.

Aš tik noriu atkreipti kolegų dėmesį į vieną įdomų faktą. Be ponios O.Valiukevičiūtės, kuri šiandien teikė pasiūlymus, kalbėjo išimtinai tiktai vyrai. Seimo tribūnoje buvo A.Sysas, su juo daugiausia ginčijosi E.Pupinis ir G.Šileikis. Toks vaizdas, kad patiems vyrams labai rūpi, kad tos moterys būtų kažkur trejus metus uždarytos ir nesirodytų visuomenėje. O pačioms moterims niekas neleido nei kalbėti, nei aiškinti, nors iš esmės tai yra jų darbas, tai yra jų vaikas, daugiausia su vaiku būna motina ir moteris. Aš sveikinu visas moteris, manau, kad Seimas vienbalsiai pritars šiam įstatymui. Manau, jeigu reikės, mes po kiek laiko galėsime svarstyti ir kitą laiką. Ačiū.

 

Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1261A(6*)ES (priėmimas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Iš tiesų, kolegos, manyčiau, kad po ilgų debatų priimtas šis projektas, kuriam pritarė Ekonomikos komitetas… Verslo ir užimtumo komisija sudaro prielaidas, kad smulkaus ir vidutinio verslo reglamentavimas bus pakylėtas į aukštesnę pakopą, kuri leis tiksliau įvardyti smulkaus ir vidutinio verslo subjektus tiek pagal dydį, tiek pagal veiklos pobūdį ir taip toliau. Galų gale smulkiam ir vidutiniam verslui skiriama valstybės parama irgi įgaus kitokią prasmę, nes įstatyme yra numatytas prioritetas remti pačias mažiausias įmones ir iš esmės realizuoti tikslą – šalyje padidinti verslumo lygį. Šiuo metu mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Todėl kviesčiau visus palaikyti šio įstatymo projekto priėmimą.

 

 

Seimo posėdis Nr.357 (2007-12-04, vakarinis)

Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo projektas Nr.XP-2427(2*) (priėmimo tęsinys)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Aš gerbiu, be abejo, poną J.Sabatauską, kaip pirmininką, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą, bet jis užmiršo pasakyti, kad Vyriausybė buvo visai kita ir Seimas buvo kitas, o ne tai, kad direktyvos buvo senesnės. Dar mes nebuvome Europos Sąjungoje, kai tas įstatymas Vyriausybės buvo pateiktas Seimui. Mes dabar turime kitą Vyriausybę, turime visiškai kitą padėtį. Manau, jeigu taip automatiškai įtraukinėtume visus praeitos Vyriausybės įstatymus, tai mes, kaip S.Pečeliūnas sakė, niekur neišeitume iš tos salės. Manau, reikia laikytis Statuto. Nebuvo sudėtinga užregistruoti rudens sesijos papildymą. Mes būtume pasvarstę, priėmę, ir viskas būtų išsisprendę. Šiandien nereikia verstis per galvas, mes turime užregistruotą įstatymą ir jį reikia svarstyti. Ačiū.

 

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas Nr.XP-1505(4*) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė ir kartu pateikė keturias pastabas. Pirma, siūlėme pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Lietuvos bioetikos komiteto ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos pasiūlymus. Antra, siūlėme prašyti Vyriausybės išvadų. Trečia, kvietėme pagrindinį komitetą atkreipti dėmesį į skirtingų religinių tradicijų paisymą, ypač akcentavome 25 straipsnio 2 dalį. Ir ketvirta mūsų pastaba dėl juridinės technikos. Atkreipiu pagrindinio komiteto dėmesį, nors jų išvadoje yra rašoma, kad jie mūsų, kaip papildomo komiteto, pasiūlymams pritarė, išskyrus vieną, nes jie mano, kad nėra prasminga prašyti Vyriausybės išvadų, tai jau pagrindinio komiteto kompetencija. Rašo, kad kitur pritaria, tačiau ketvirtajame įstatymo projekto variante to pritarimo visiškai nematyti. Drįstume teigti, kad galbūt pritarimas yra tik formalus, nes tos vietos, į kurias mes atkreipėme dėmesį, nėra pataisytos. Iki priėmimo reikėtų dėl to galbūt padiskutuoti ir tuos ginčytinus klausimus išspręsti. Bet tai paliktume priėmimo stadijai. Dėkoju.

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-2591(2) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Iš esmės išeina taip, kad pratęsiu prieš tai buvusį klausimą. Pirminiame „Sodros“ biudžeto projekte, kurį teikėte spalio mėnesį, planuotos pajamos buvo 10 mlrd. 698 mln., dabar antrame projekte, kuris registruotas lapkričio pabaigoje, t. y. po 1,5 mėnesio, jau prognozuojamos pajamos 11 mlrd. 231 mln. Visai suprantama, ką sakote apie tai, jog vidutiniškai alga didės ne 15%, o beveik 19%, ir šie papildomi 0,5 mlrd. litų tarsi atsiranda. Tada mano klausimas būtų dėl skaičiavimo tikslumo. Vis dėlto po pusantro mėnesio pauzės ne ypač kas šalyje įvyko tokio, ką būtų galima nurodyti kaip pretekstą, kad staiga mes 0,5 mlrd. galime padidinti prognozuojamas pajamas. Ar buvo pirminis variantas netiksliai suskaičiuotas?

 

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23, 32, 42 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2721 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, aš tai priešingai, sveikinu ministeriją ir jus, kad pagaliau yra teikiami Seimui projektai, kurie papuola į dešimtuką. Manau, nėra dabar didesnio prioriteto negu pajamų didinimas žmonėms, kurie patys vargu ar užsidirbs, t. y. pensininkai, ypač mažiausias pensijas gaunantys. Tai yra pats didžiausias prioritetas ir pats svarbiausias dalykas, o ne koks nors pinigų trupinimas ar barstymas pavėjui toli gražu neprioritetinėms programos. Su tuo sveikinu. Bet mano klausimas būtų dėl maksimalios neperskaičiuotos pensijos. (Balsai salėje) Bet ją siūloma nuo sausio 1 d. naikinti ir tai yra visiškai teisinga.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip.

J.ČEKUOLIS. Bet norėčiau paprašyti, kad jūs patikslintumėte, kokia bus buvusios maksimalios neperskaičiuotos pensijos bazė dabar ir nuo ko ji bus skaičiuojama – irgi nuo 110% ar kaip kitaip?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dabar buvo… Man atrodo, nuo vasario mėn. bus kitas įstatymo projektas ir bus 578 litai. Tačiau siūlome nuo sausio 1 d. netaikyti neperskaičiuotoms pensijoms, tai yra toms, kurios paskirtos iki 1995 m., nes ta pensija jiems buvo palankesnė, didesnė. Tokiu atveju, kaip mes sakome, „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai kiekvieną kartą apskaičiuoja abi pensijas – ir pagal senąjį įstatymą, galiojusį iki 1995 m., ir pagal naująjį, galiojantį nuo 1995 metų, ir žiūri, kuri pensijos suma tam žmogui yra didesnė. Taip, bus skaičiuojama nuo naujos bazės, nuo 110. Tokių žmonių yra apie 3500. Ir jūs rašote, ir mes nuolat gauname tokius kreipimusi. Ko gero, nereikėtų tų žmonių skirstyti. Reikia suvienodinti visiems ir tada būtų tvarka.

 

 

Seimo posėdis Nr.358 (2007-12-05, neeilinis)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos J.Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvadų“ projektas Nr.XP-2595 (priėmimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš viso šio klausimo svarstymo metu tikrai tyliai sėdėjau ir stebėjau. Tai tokios dvi pastabos. Ne kažkoks pavienis Seimo narys pasiūlė šį sprendimą, o Seimo komisija, ir Seimas balsavo pripažindamas komisijos išvadas teisėtomis ir teisingomis. Patinka jums tai, Tėvynės sąjungos žmonės, ar nepatinka, deja, bet tą padarė Seimas.

Antroji pastaba. Jūs su P.Gražuliu, savo draugu, ir išsiaiškinkite. Jis jūsų draugas. Saugumo, VSD skandale jis jūsų draugas, stebint kitus procesus, registruojant liustracijos įstatymus jis jūsų draugas, tai jūs su juo ir išsiaiškinkite, Sauliau Pečeliūnai. Kas jus čia dabar išskyrė? Nes tai, ką jis dabar daro, yra nauda tik jums. Jūs su savo draugais aiškinkitės patys ir tyliai.

 

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2547 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Iš tos įstatymo redakcijos, kurią jūs teikiate, visiškai nėra aišku, ką jūs sakote tribūnoje, kad bus galimybė rinktis, galimybė likti darbe arba galimybė išeiti į pensiją. Čia taip visiškai neparašyta. Bet, aišku, visada tekstą galima tobulinti. Mano klausimas būtų toks: jūs kalbate apie stažinę pensiją mokytojams, kas tai yra stažinė pensija, noriu jūsų paklausti, nes tai yra terminas, kuris nėra vartojamas? Yra socialinio draudimo pensija, pagrindinė pensija, papildoma pensijos dalis, valstybinė, našlių, našlaičių, taip toliau. Čia sakote, stažinė pensija. Kas tai yra? Dėkoju.

V.BALTRAITIENĖ. Yra įvedamas naujas terminas, o stažinė todėl, kad vis dėlto ne 55 metų mokytojas galėtų išeiti. Jeigu mes įrašytume tik 55 metus, tai jis gali būti pradėjęs dirbti mokytoju 40-ies metų ir, dešimt metų atidirbęs, išeiti į pensiją. 30 metų yra įvedama todėl, kad turi išdirbti mokytoju. Ne kuo nors kitu, o mokytoju, kad neatsitiktų taip, kad ateitų prieš pabaigą. Dėl teksto tobulinimo. Aš noriu pasakyti, kad tai yra Švietimo įstatyme. Mano vienas punktas, komitetas nusprendė, kad prieštarauja Konstitucijai, ten yra du punktai ir Švietimo įstatyme jau yra aiškiau apibrėžtas konkretesnis tekstas, nes yra keičiami du įstatymai. Manau, kad vėliau ateis ir Švietimo įstatymo pakeitimas, kuriame bus… Aišku, ir čia galima tobulinti. Ten jau tiksliai parašyta, kad turi teisę, galimybę pasirinkti ir išeiti. Švietimo įstatyme. Bet galima čia… O stažinė todėl, kad neišdirbęs 30 metų mokytoju tokia lengvata naudotis negalėtų.

 

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo projektas Nr.XP-2625 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-8 klausimas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo projektas Nr.XP-2625. Pranešėjas – gerbiamasis vidaus reikalų ministras R.Šukys. Gerbiamasis ministre, prašom į tribūną. Pateikimas.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų norėčiau pateikti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo projektą. Situacija yra tokia, kad po Konstitucinio Teismo tam tikrų nutarimų, jeigu pensijų dalis, kuri buvo mokama arba neišmokėta dalis iš Socialinio draudimo fondo biudžeto… buvo šiek tiek anksčiau pateiktas įstatymas, jis Seime buvo svarstytas. Dėl asmenų, būtent pareigūnų, kurie gauna valstybinę pensiją, tačiau jiems taip pat buvo ribojama 30%, jeigu jie dirbo ir gavo draudžiamųjų pajamų, Konstitucinis Teismas konstatavo 2003 m. liepos 4 d., kad tai buvo neteisėta, kad buvo pažeista Konstitucija, konkrečiai ir Konstitucijos 23 straipsnis, ir daugelis kitų Konstitucijos straipsnių. Todėl ir teikiamas šis įstatymas, reikia atskiro specialaus įstatymo, kurio pagrindu būtų galima tą neišmokėtą valstybinių pensijų dalį asmenims išmokėti, t. y. sugrąžinti. Tam biudžeto projekte Vyriausybės yra numatyta lėšų. Tas įstatymo projektas buvo rengiamas Vyriausybės pavedimu, Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva. Tiesa, buvo numatyta, kad tam prireiks 14,2 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, kurios bus numatytos kitų metų biudžete, todėl Vyriausybė prašo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Taigi, gerbiamieji kolegos, nori paklausti gerbiamasis J.Juozapaitis, ruošiasi V.Kamblevičius. Prašom, kolega.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Toks klausimas. Dabar čia yra įstatyme 5, 6 ir 7… 6 straipsnio papunkčiai, pagal kuriuos bus grąžinamos pensijos mirusiems asmenims. Ar tai atitiks Civilinį kodeksą?

R.ŠUKYS. Aš skaičiau Teisės departamento pastabą. Ačiū už klausimą. Klausimas, mano supratimu, yra aiškus. Teisės departamentas kelia tam tikrą abejonę, bet tik dėl to, kad Socialinio draudimo pensijų įstatyme yra įrašyta labai konkrečiai, kad netgi mirusiojo asmens pensija yra paveldima. Šiuo atveju Valstybinių pensijų įstatyme ir minėtame vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų pareigūnų pensijas reglamentuojančiame teisės akte nėra tokios nuostatos. Tačiau, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimo doktriną, kuri pripažino, kad konkrečiai pats ribojimas prieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui (o tai straipsnis, kuris gina nuosavybės teisę), manau, kad šiuo atveju, jeigu kalbame apie neišmokėtą pensijos dalį kaip nuosavybę, jinai turėtų būti paveldima. Taip, kaip yra numatyta ir Socialinio draudimo pensijų įstatyme, kad mirusiojo paveldėtojai gauna tą dalį. Manau, kad tai yra piniginės lėšos, kurios priklauso asmeniui. Jeigu jis mirė, jo teisėti paveldėtojai turėtų tas lėšas paveldėti. Manau, kad prieštaravimo nėra. Pagaliau svarstant Seime, aišku, galima bus tą dalyką dar kartą diskutuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia gerbiamasis V.Kamblevičius, ruošiasi V.M.Čigriejienė. Prašom, kolega.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Toks būtų klausimas gerbiamajam pranešėjui. Kitų metų biudžetas labai įtemptas. Kiek dar papildomai čia reikės lėšų?

R.ŠUKYS. Aš minėjau, kad šis įstatymas buvo maždaug prieš pusę metų pradėtas rengti. Biudžete tie pinigai (Vyriausybė sutarė) buvo numatyti, todėl čia nėra kitos išeities, nes vykdomas Konstitucinio Teismo nutarimas. Tie asmenys, be abejonės, kėlė ne kartą klausimą, profsąjungos ne kartą kreipėsi, kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į mane, ir į Prezidentą, buvo reikalaujama, kad pagaliau pareigūnams taip pat būtų grąžinta neišmokėta pensijos dalis. Taigi naujų papildomų lėšų konkrečiai šiam biudžetui nereikės, tačiau yra numatyta, kad lėšų reikės 14,2 mln. Yra skaičiavimai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, sakykit, už kokį periodą bus paveldima pensija? Suprantat, Seimas priėmė gana nepopuliarų sprendimą dėl mirusiojo asmens pensijos, tai gyvi pensininkai labai susirūpinę, kad jiems gali…

R.ŠUKYS. Matot, dar kartą noriu pasakyti, čia ne iš Socialinio draudimo fondo biudžeto bus mokama. Čia yra tos pensijos, kurios yra mokamos iš valstybės biudžeto, t. y. valstybinės…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Bet koks skirtumas?

R.ŠUKYS. Atsakysiu į klausimą, supratau klausimą, ačiū. Laikotarpis yra kaip tik visas laikotarpis, už kurį buvo taikomas ribojimas, t. y. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. liepos 8 dienos. Kalbama apie konkretų laikotarpį ir konkrečią sumą, kuri buvo neišmokėta, tam asmeniui mokėjimas buvo ribojamas 30%.

 

 

Seimo posėdis Nr.359 (2007-12-06, rytinis)

2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-2584(2) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, nei per svarstymą, nei kada nors nekalbėjau, įdėmiai klausiau biudžeto kritikos. Iš tikrųjų galiu suprasti tuos, kurie priekaištauja dėl to, kad išlaidos viršija pajamas, biudžetas nesubalansuotas. Bet prisiminkime, Seimas per pastaruosius dvejus metus priėmė tiek gerų įstatymų – 1,3 mlrd. Lt skyrė atlyginimams kelti, socialinėms išmokoms – beveik 1 mlrd. Lt, beveik 1 mlrd. litų – mokesčiams sumažinti, kad iš tikrųjų sudėtinga subalansuoti. Taip pat suprantu tą Seimo narių grupę, kuri sako, duokite tai sričiai ar kitai sričiai daugiau pinigų. Jie mano, pinigai auga ant medžių, juos galima paimti ir padalyti. Visiškai nesuprantu trečios grupės asmenų, kurie sako, kad biudžetas blogas, nesubalansuotas, išlaidos viršija pajamas, bet tuo pačiu metu sako, kad tai grupei, tai profesijai trūksta pinigų, duokime tiems, duokime tiems. Tai čia toks prieštaravimas, kai visiškai nesuprantu, ką žmonės kalba.

Šiaip, manau, kad biudžetas, kai yra tokios aplinkybės, subalansuotas teisingai, patys priėmėme tiek įstatymų, kad kitaip ir nebuvo galima padaryti. Gaila, kad tokiais gerais ūkiniais metais jis nėra perviršijamas, t. y. su pliusu, tai blogai, bet kai yra tokios aplinkybės, tai nepriėmimo aplinkybės galėtų būti gana skaudžiausios. Tai reikštų, kad gyventume ribojami 1/12 kitų metų biudžeto išlaidų kiekvieną mėnesį, greičiausiai Vyriausybė turėtų atsistatydinti ir būtų pirmalaikiai Seimo rinkimai, dar pagalvokite, kokią mes pasiųstume žinią užsienio investuotojams. Tikriausiai atrodytume kaip nestabili valstybė, pasekmės ūkiui būtų sunkiai prognozuojamos. Taigi mes, liberalcentristai, sakome – už šitą biudžetą reikia balsuoti už. Pritariame jam.

 

Akcizų įstatymo 8, 9, 11, 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2586(2*)ES (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mano pataisa buvo inspiruota tokio požiūrio į lentynose stovintį „Vilko“ ir „Kobros“ alų, kurie jau į alų nepanašūs, nes tai labai stiprūs gėrimai, mes visi žinome, kas jį visi labiausiai geria. paprastai tokį alų gamina mažosios alaus gamybos įmonės, o joms yra padaryta akcizo lengvata. Aš savo pasiūlymu siūliau netaikyti akcizų lengvatos toms įmonėms, kurios gamina tokį stiprų alų. Bet kai man paaiškino, kad mano įstatymas prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai, kad negalima akcizo taikyti progresine tvarka, t. y. – kuo didesnis laipsnis, tuo didesnis akcizas, aš savo pasiūlymą atsiimu. Ačiū.

 

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23, 32, 42 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2721(2*) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio Pirmininke. Pastaba yra teisinga, jokios lygiavos pensijų sistemoje nėra ir negali būti. Visiškai teisingai, ir šito nebus. Procentine išraiška, kas yra siūloma padaryti. Žmonėms, kurie gauna pačias mažiausias pensijas, jos procentine išraiška padidėtų šiek tiek labiau negu vidutiniškai. Jeigu mes pažiūrėtume į pinigus, į piniginę išraišką, mažiausių pensijų gavėjams jos padidės (štai yra apskaičiavimų lentelė) 82 litais per mėnesį, tas didesnes pensijas gaunantiems, apie kuriuos jūs kalbate, jos padidėtų 136–140 litų per mėnesį. Taigi jokios lygiavos ir suvienodėjimo nėra. Nėra. Pinigine išraiška vis tiek yra išlaikomas tas pats teisingas „Sodros“ principas, kiek įmokėjai, tiek ir gausi. Tik truputį yra stengiamasi pakelti mažiausias pajamas gaunančių pagyvenusių žmonių pajamas.

Tada kitas klausimas, ar jūs norite turėti socialiai remtinų milžinišką armiją, ar vis dėlto šiek tiek pakelti pensijas ir taip galbūt žmones iš socialiai remtinų kategorijos ištraukti. Taigi pinigine išraiška vis tiek daugiau uždirbantys, daugiau įmokų mokėję ir gaus daugiau. Dėl šito jokios lygiavos nėra, todėl kviečiu dėl to nesijaudinti, o palaikyti už. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.360 (2007-12-06, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti socialinio draudimo sistemos reformos valstybinį auditą“ projektas Nr.XP-2602 (pateikimas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate Biudžeto ir finansų komitete ir tikriausiai būnate posėdžiuose, kai Vertybinių popierių komisija ateina ir išdėsto visą socialinės srities reformos eigą. Mes ten užduodame klausimus ir kalbame, ir visaip svarstome tas problemas. Iš tikrųjų jų yra, bet, mano supratimu, viskas yra kontroliuojama gana aiškiai. Nelabai aš suprantu, kam reikėtų Valstybės kontrolės šioje vietoje, jai yra pakankamai daug darbų ir taip. Jūsų siūlymas pašalinti investavimo riziką toks kontroversiškas, nes pats investavimas ir yra susijęs su rizika. Iš visko to sprendžiant, ar jūs nemanote, kad iš viso tada reikėtų pensijų reformos atsisakyti? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Aš atsakysiu jums į klausimus. Dalyvauju posėdžiuose, mes sėdime greta ir galime paliudyti vienas kito buvimą, tačiau mes girdime tiktai pačių fondo administratorių atsakymus ir negalime patikrinti, ar jie teisingi. Mūsų pasiūlymas yra, kad trečioji kompetentinga, profesionali institucija iš šalies pasižiūrėtų, ar jų atsakymai mums ir viešai yra teisingi, nes kelia tam tikrų abejonių. Ypač tie administravimo kaštai, ar teisingai yra paskirstyti, ar teisingai uždėta našta.

Dabar rizika. Mes žinome, kad tų pensijų fondų yra kelių rūšių, tačiau yra konservatyvūs fondai, kurie turėtų būti mažiausiai rizikingi. Į juos daugiausia perveda pinigus vidutinio ir vyresniojo amžiaus piliečiai. Ir šiandien mes matome, kad tuose fonduose galima prarasti netgi tą sumą, kurią tu įneši. Reikėtų žmonėms paaiškinti, kokia tada yra prasmė laikyti pinigus kaupiamuosiuose fonduose, jeigu tu ne tik nepadidinsi savo pensijos, bet gali net ir mažesnę ją gauti. Man atrodo, tai yra svarbus, jautrus klausimas, ir mes turime žinoti.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, po 2005 metais atlikto Valstybės kontrolės audito dėl kaupiamųjų pensijų fondų veiklos audito išvados buvo įvertintos ir pagal jas buvo Seimui pateiktas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimas, kurį Seimas lygiai prieš metus, praėjusių metų gruodžio 12 d., priėmė. Netgi registracijos Nr.XP-972. Valstybės kontrolės rekomendacijos tame teisės akte, įsigaliojusiame nuo šių metų sausio 1 d., jau yra įvertintos. Tai ar tikrai manote, kad yra būtina iš naujo daryti to paties sektoriaus auditą, kai parlamentas jau pakeitė įstatymus pagal atlikto audito rekomendacijas? Ar manot, kad antrą sykį yra prasminga tai daryti?

A.PAULAUSKAS. Aš galbūt vis tiek tada sugaišiu laiką ir pasakysiu, kokią matau problemą. Nežinau, kiek visi yra susipažinę. Dabar mes dalį savo „Sodros“ mokesčio pervedam į kaupiamąjį fondą. Bet tai dar nereiškia… Dar dalį lėšų „suvalgo“ infliacija, administravimo mokesčiai. Fonas uždirba 3–4% palūkanų. Bet kai mes, tarkim, sulauksim pensinio amžiaus, mums reikės, taip populiariai kalbant, nusipirkti tą anuitetą, tą pensijų polisą, ir jį taip pat reikės administruoti. Iki šiol netgi nežinom, koks bus to administravimo mokestis. Pavyzdžiui, Estijoje yra jau pasakyta, kad anuiteto mokestis yra 10%. Tai reiškia, kad iš tos sukauptos pensijos administravimo išlaidoms atskaičiuos dar 10%. Šiandien tie klausimai mums nežinomi. Kaip gerai sakė kolega R.Palaitis, mes pasikviečiam į komitetą, girdim tų fondų administratorių atsakymus, bet tai, kad jų atlyginimai viršija 10 tūkst., kai fondo sukauptos lėšos neuždirba nė 5% palūkanų, nepadengia infliacijos… Tai į tuos klausimus reikia atsakyti. Žmonės susirūpinę. Jeigu jūs manot, kad nereikia tikrinti, viskas yra labai gerai ir žmonės gaus daugiau pinigų, negu įdėjo, prašau, jūsų valia. Bet mes manom, kad reikėtų patikrinti, juo labiau kad 2005 m. fondams buvo padarytos rimtos Valstybės kontrolės pastabos.

 

 

Seimo posėdis Nr.361 (2007-12-11, rytinis)

Elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju priedu įstatymo projektas Nr.XP-2455(2*)ES (svarstymas)

R.REMEIKA. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymą mes turėjome svarstyti ir priimti jau šiek tiek anksčiau, nes ši teisė turi įsigalioti nuo gruodžio 1 dienos. Mes vėluojame, bet iš dalies vėluoja ir Vyriausybė, pateikdama, sakykime, šiuos visus įstatymo pakeitimus. Daug diskusijų sukėlęs vadinamasis sekimo įstatymas sukelia ir daug apmąstymų. Bet Europos Sąjungos direktyva reikalauja normatyvinius dokumentus perkelti į savo teisinę bazę. Matau ir pliusų šiame įstatyme. Pliusai tokie, kad šio įstatymo pakeitimais mes griežčiau reglamentuojame, ką, kaip ir kiek galima saugoti. Dar kartą noriu akcentuoti, kad šio įstatymo pataisomis mes reglamentuojame tik kontaktų saugojimą, ne turinio. Šio įstatymo bazėje mes ne tik reglamentuojame, kas, kiek ir kaip saugoma, bet ir kas atsakingas už duomenų sunaikinimą, už duomenų sunaikinimo kontrolę ir t. t. Palyginti su dabar galiojančia teisine baze, mes aiškiau apibrėžiame tam tikrų duomenų saugojimą ir tvarkymą. Todėl siūlyčiau visiems balsuoti už.

 

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2007-10-31 dekreto Nr. 1K-1143 2 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai“ projektas Nr.XP-2651A (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, nenorėčiau sutikti su jūsų pasakyta mintimi arba labai abejočiau, kad svarstant tą konkretų Prezidento veto Seime vyko improvizacija ir kad buvo negerai padaryta. Konstitucijos 71 straipsnis nurodo tiktai tiek, kad Prezidentas gali motyvuotai grąžinti Seimui įstatymą pakartotinai svarstyti. Konstitucijoje niekaip neapibrėžta, kokie motyvai turi būti. Mums jie gali patikti, gali nepatikti, bet tai yra Prezidento teisė vetuoti. Apie motyvų apibrėžimus Konstitucijoje nieko nerašoma. Todėl nesutikčiau su jūsų teiginiu, kad tada prasidėjo improvizacija svarstant. Ar nemanote, kad ginčas galbūt yra dėl to, kad motyvai, kodėl Prezidentas grąžino įstatymą, galbūt jums nėra patenkinami ir nėra priimtini? Galbūt tik dėl to yra ginčas, o su konstitucingumu vargu ar ką nors turi daug bendra.

K.ČILINSKAS. Matote, tokiais atvejais reikia skaityti visus Konstitucijos straipsnius. Po to yra kitas straipsnis, kuriame rašoma, ką Seimas daro. Po to jis svarsto Prezidento pataisas ir pasiūlymus ir balsuoja: atmesti, pritarti ar nepritarti įstatymui su tomis pastabomis ir pasiūlymais. Vadinasi, kai sudedi tuos du straipsnius į krūvą, matai, kad turi kas nors būti dėl įstatymo pasiūlyta. O dėl procedūros, tai tam ir kreipiamės į Konstitucinį Teismą, ar Prezidentas gali kontroliuoti Seime vykusias procedūras ir sakyti: man nepatiko procedūra. Įstatymas geras, man nepatiko procedūra, todėl aš siūlau jums svarstyti iš naujo. Kai dabar jūs sakote, kad mes interpretavome, tai įsivaizduokite, kad tai yra veto ir veto galima atmesti specialia Seimo narių balsų dauguma. Šį kartą taip nebuvo. Nebuvo specialia balsų dauguma atmestas, nes vis tiek visi suvokia, kad pastabas ir pasiūlymus reikia balsuoti specialia balsų dauguma, atmetinėti, o kadangi čia nėra pastabų ir pasiūlymų, paprasčiausiai labai nedidele dauguma buvo atmestas Prezidento veto, nes jis siūlė svarstyti Seime šį įstatymą, o Seimas nutarė nesvarstyti. Vadinasi, čia mes tikrai improvizavome, dabar reikia pasitikrinti Konstituciniame Teisme.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš lyg ir buvau apsisprendęs palaikyti šį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl tos pačios priežasties, apie kurią čia visi ir kalbėjo – išsiaiškinti, kas yra teisus. Nieko nėra blogo, jeigu Seimas kreiptųsi. Tačiau mane nustebino du dalykai, kurie mane privers balsuoti prieš arba susilaikyti. Tai yra politinė sąjunga žmonių, teikiančių šią iniciatyvą. Kitaip sakant, aš klausiu, kas yra bendro tarp A.Kubiliaus ir R.Pakso? Aš suprantu, kodėl R.Paksas nemyli V.Adamkaus, bet aš niekaip negaliu suprasti, kodėl A.Kubilius nemyli V.Adamkaus. Čia man truputėlį neramu.

Kitas dalykas. Pranešėjas ponas K.Čilinskas kategoriškai šiandien a priori jau paaiškino kaip tikras Konstitucinis Teismas, kaip turi būti. Abejonių pono K.Čilinsko balse nebuvo. Jis kalbėjo kaip viename asmenyje esantis visas Konstitucinis Teismas. Jis jau ir išvadas šiandien pasakė. Vien dėl tos kategoriškos nuomonės aš negaliu balsuoti už šį nutarimą.

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2731. Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2732 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

S.LAPĖNAS (LSCF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų teikiamam projekte lyg ir bandoma teigti, kad negalintis užsidirbti pagal verslo liudijimą mažiau kaip minimalus darbo užmokestis, tokia veikla lyg ir neturėtų užsiimti. Ar jūs nemanote, kad iš dabar veikiančių 75 tūkst. tokių subjektų, tokių žmonių, kurie verčiasi, gana didelė dalis tikrai nekelia sau uždavinio uždirbti minimalų darbo užmokestį ir žiūri į vertimąsi pagal verslo liudijimą kaip į galimybę gauti papildomas pajamas prisidurti, tarkime, prie gaunamos algos arba prie kito užsiėmimo? Kodėl šiuo siūlymu jūs bandote sumažinti, drįstu teigti, labai sumažinti, užsiimančių individualia veikla?

V.MILTIENIS. Ačiū už klausimą. Aš nemanau, kad šitie pakeitimai labai sumažintų norinčių dalyvauti patentininkų veikloje. Jeigu mes išvesime mėnesinį mokestį (minimali suma), tai sudarytų apie 90 litų. Bet mes darome daugumai žmonių išimtis, tai yra pirmas dalykas. Antra, kad šis projektas buvo suderintas su Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija. Aš nežinau, jie gal daugiau atstovauja šitam sluoksniui žmonių, jie iš tiesų neturėjo pretenzijų toms nuostatoms.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kaip minėjote, verslo liudijimo mokestis didėja. Jūs minėjote, kad jis bus 1095 litai per metus pagal šios dienos situaciją, pagal šios dienos skaičius. Dabar išlygas, kurias darote, jūs darote geografines, arba siūlote daryti pagal savivaldybes, pagal geografiją. Ar tai yra tikrai geras kelias, ar nesvarstė Finansų ministerija daryti išlygas ir galbūt siūlyti nustatyti verslo liudijimus, skirtingus mokesčius, pagal veiklos rūšis? Vienas dalykas yra kai pasiimi patentą verslo liudijimui ir dirbi statybose, o kitas yra visai kita situacija, kai mugėje prekiauji kelias dienas ar panašiai, kur tikrai visai ne toks pajamų lygis ir, aišku, žmogaus gaunamos pajamos yra visiškai skirtingos. O jūs dabar visus pakišate po vienu kurpaliumi. Tai ar nesvarstėte tokios galimybės, kad pagal ekonominės veiklos rūšis verslo liudijimo mokestis būtų skirtingas? Nes geografiškas suskirstymas, ką jūs darote, tikrai kelia daug abejonių. Mano klausimas – ar nesvarstėte kitokios alternatyvos? Dėkoju.

V.MILTIENIS. Ačiū už klausimą. Aš tik norėsiu pasikartoti, gal greit kalbėjau, kad pasiskirstymas yra ne tik pagal teritorinį principą, tačiau reikalas tas, kad kai savivaldybės galės teikti lengvatas asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla, kas jau čia buvo kalbėta, tai būtent amatininkams jie gali sumažinti, ir tiems, kurie gaus tik papildomas pajamas. Irgi galės. Taigi čia yra ne vien teritorinis principas. Man atrodo, į tai buvo atsižvelgta. Būtent šios pastabos yra susijusios su smulkių verslininkų ir prekybininkų asociacijos pastabomis ir pasiūlymais. Jie buvo įtraukti.

 

 

Seimo posėdis Nr.362 (2007-12-11, vakarinis)

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2719 (pateikimas)

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, Prezidento pateiktame įstatyme išties yra daug gerų nuostatų. Pirmas dalykas, komisijos formavimas, jos funkcionavimas, jos sprendimų priėmimas ir jos efektyvumas.

Antras dalykas, ką mes įstatyme buvome praleidę – tai tie žmonės, kurie deklaravo savo bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis, tai yra Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo laikais, kai buvo priimta deklaracija. Iš tiesų yra nemažas skaičius žmonių, kurie vis dėlto prisipažino, bet juridiškai nebuvo įforminta, jie neteko tų slaptumo garantų, kitaip tariant, jie nebuvo įforminti.

Dabar yra įstatymo pateikimas, gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti po pateikimo, vėliau mes galėsime tobulinti ir pagaliau šitą nelemtą dekagėbizaciją galėtume kvalifikuotai užbaigti. Ačiū. Pritariu po pateikimo.

 

 

Seimo posėdis Nr.364 (2007-12-13, vakarinis)

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2253(3*) (sujungti Nr.XP-2253(2) ir Nr.XP-1495(3) (priėmimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Pasisakau prieš, nes manau, kad kolegos J.Razmos siūlymas yra nelabai praktiškas. Man pačiam teko trejus metus dirbti toje komisijoje, apie kurią dabar kalbama, ir viskas sėkmingai išsprendžiama ir padaroma pirmininkaujant socialinės apsaugos ir darbo ministrei ar ministrui. Kelti į tą lygį, kad tai būtų premjero pareiga… Dabartinė tvarka yra gana gera. Juo labiau kad ir kultūros ministras yra komisijos narys, ir švietimo ministras yra komisijos narys, ir dabar daryti pakeitimus lygioje vietoje, ten, kur dabartinė tvarka yra normali, tai kelia abejonių. Manau, tai nėra būtina.

Dėl Seimo narių dalyvavimo komisijos veikloje. Čia yra problema dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriame buvo nurodyta, kad Seimo nariai kitų darbų negali daryti. Visi žinote, apie ką kalbama. Todėl ir buvo siūlymas apskritai Seimo narius išbraukti iš komisijos sudėties. Tai gali patikti, gali nepatikti, bet buvo tokie motyvai. Primenu, jog dabartiniame įstatyme yra 4 Seimo nariai: 2 – valdančiosios daugumos ir 2 – opozicijos. Jūs siūlote, kad liktų tik iš opozicijos.

 

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2288(2*) (svarstymas)

R.REMEIKA (LCSF). Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Aš pabandysiu neužimti daug laiko, bet noriu truputį apeliuoti į šio įstatymo pataisą, kad suvoktume, ką mes svarstome.

Yra Paslapčių įstatymas ir mes šia įstatymo pataisa bandome padaryti paslaptimi abitūros egzaminų užduotis. Kodėl taip atsitiko? Kai buvo pradėti rengti valstybiniai egzaminai, atsirado egzaminų centrai. Šią naują egzaminų reformą visada lydėjo skandalai, visada kažkur nutekėdavo užduotys, kas nors žinodavo, buvo pasipiktinimo, jie buvo perlaikomi ir t. t. Valstybė kuo toliau, tuo labiau veliasi į didesnę klampynę, griežtina, daugiau saugo, daugiau kažkam tenka atsakomybės už tas užduotis, kurios iš principo yra viešos. Tie uždaviniai, kurie sprendžiami vaikų, yra visiems žinomi. Paskui staiga mes kokią nors dalį įslaptinam ir dabar kažkas už tai atsakys.

Nenorėčiau daug kalbėti, mes labai ilgai diskutavome apie tai. Švietimo ir mokslo ministerija turbūt nesugeba pamatyti ir pasižiūrėti kitaip. Visame pasaulyje egzaminų užduotys tam, kad jos būtų neviešinamos, kad tai nebūtų staigmena, turi būti visiems prieinamos, jos turi būti žinomos iš anksto. Egzaminų dieną būtų galima atsitiktinio generavimo metu pateikti vieną ar kitą užduotį, kurią mokinys ar moksleivis turėtų išspręsti. Tokiu keliu eina daugelis pasaulio šalių. Lietuva ir dar galbūt keletas, gal Gruzija, nežinau, dar kuri nors šalis, eina saugumo, slaptumo keliu, kai sudaromos egzaminų užduotys, kai dirba šimtai žmonių, kai išleidžiami šimtai tūkstančių pinigų šiai užduočiai ir po to vis tiek, jeigu yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Tiktai galbūt kaina bus kitokia. Todėl ir siūlyčiau iš principo ne pritarti šiai pataisai, o pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai spręsti, kaip egzaminus reikėtų organizuoti kitaip.

Šį klausimą svarstė ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, bet, matyt, pavėlavo su išvada. Aš norėčiau tiktai pacituoti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimą, kad, komiteto narių nuomone, reikia pertvarkyti egzaminų tvarką pereinant prie užduočių duomenų banko, nes brandos egzaminų užduočių įtraukimas į tarnybos paslapčių sąrašą tik pareikalaus daugiau lėšų pertvarkant Nacionalinio egzaminų centro darbą, bet neišspręs problemos iš esmės. Egzaminų tvarką reikia liberalizuoti, daryti skaidrią, skatinančią vaikus mokytis. Reikia nepamiršti šiuolaikinių technologijų suteikiamų galimybių, kurios leidžia užtikrinti reikiamą brandos egzaminų užduočių, egzaminų rezultatų, pačių egzaminų saugumą siekiant gero mokinių žinių patikrinimo. Siūlyčiau, kad po svarstymo reikėtų nepritarti šiam…

 

Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2565 (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstant Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą buvo išsiaiškinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse naudojama teisėtvarkos institucijų sąvoka neapima teisingumą vykdančių institucijų, teismų. Tačiau visos šios institucijos pagal įstatymais joms priskirtą kompetenciją įgyvendina valstybės valdžios įgaliojimus, todėl teismams jų funkcijoms atlikti valstybės registrų duomenys taip pat turėtų būti teikiami neatlygintinai. Todėl buvo priimtas sprendimas pateikti tam tikras Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pataisas. Yra siūloma 2.72 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „institucijoms“ įrašyti žodžius „ir teismams“ ir šį punktą išdėstyti taip: „Teisėtvarkos institucijoms ir teismams, kiek jų reikia tiesioginėms funkcijos atlikti.“ Čia toks paprastas pataisymas.

PIRMININKAS. Nepabėkite, jūsų nori paklausti. Klausia gerbiamasis A.Dumčius. Prašau.

A.DUMČIUS (TSF). Aišku, pritardamas dėl registrų panaudojimo palengvinti teismų sprendimams, aš tik paklausti norėjau, o ar pats registras sutvarkytas šiuo metu, ar ne?

R.REMEIKA. Apie kurį registrą kalbate?

A.DUMČIUS. Duomenų.

R.REMEIKA. Tobulėjimui ribų nėra. Tas registras yra. Veikia, bet…

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis L.Sabutis. Prašau.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, aš nespėjau pažiūrėti į visą tą straipsnį ir kitas nuostatas. Ar yra kaip nors apibrėžtos tiesioginės arba netiesioginės funkcijos? Kaip dabar reikėtų suvokti pagal jūsų pataisą, ką tai reikštų tiesioginės funkcijos? Tada gali atsirasti tokia samprata, kad tartum šios institucijos turi ir dar netiesioginių kokių nors funkcijų. Ar yra kur nors įstatyme tai apibrėžta?

R.REMEIKA. Tikrai į šią formuluotę nesigilinau, nes jos ir neliečiau. Jinai jau yra Civiliniame kodekse, kai kalbame apie teisėtvarkos institucijas. Čia buvo siūlymas šalia teisėtvarkos institucijų įrašyti ir teismus. Dėl kitų formuluočių aš nenorėjau gilintis.

 

Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2750 (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų įstatymo pataisa, mano manymu, nelogiška. Ji šiuo atveju pasitarnautų galbūt tiems pensininkams, vienišiems pensininkams, kurie dar gyvena didesnio ploto bute, arba tiems žmonėms, kurie turi supirkę po kelis butus ir juos eksploatuoja. Kai dėl pensininkų, aš sutinku, tiems žmonėms yra sunku nuo to ploto mokėti, bet jeigu pasižiūrėtumėte daugiabučiuose, padarytumėte analizę, kiek žmonių gyvena kokio ploto bute, jūs pamatytumėte, kad vidutiniškai daugiausia žmonių gyvena dviejų kambarių bute. Sakykime, santykinai nedideliame bute gyvena maždaug trys žmonės. Vadinasi, jūsų įstatymo pataisa tiktai apsunkintų mokėjimus tiems žmonėms, kurie ir taip sunkiai verčiasi. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Kai nebėra tos privalomos registracijos ir žmonės gali eksploatuoti po 5–6 butus, jūs sakote, kad reikia gyvenamojo namo bendrijai kontroliuoti, žiūrėti, priversti, skaičiuoti žmones. Tai, aš manau, yra visiška anomalija. Čia niekas nesukontroliuos ir nesužiūrės. Ne iš gero gyvenimo ir Civiliniame kodekse atsirado nuostata, kad reikia mokėti nuo buto ploto. Kodėl?

PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis!

R.REMEIKA. Bendro naudojimo šviesa uždegama ne tik kai eina žmogus, bet ji kai kuriose vietose nuolat dega ir už ją reikia mokėti. Todėl aš siūlyčiau nepritarti jūsų pataisoms. Diskusijų jau buvo labai daug ir labai ilgų, tai tiktai apsunkintų mokėjimus.

 

 

Seimo posėdis Nr.365 (2007-12-18, rytinis)

Elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju priedu įstatymo projektas Nr.XP-2455(2*)ES (priėmimas)

V.BOGUŠIS (LCSF). Replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų galbūt šio įstatymo reikia, bet kiekvienas įstatymas, kaip ir medalis, turi dvi puses. Niekas neginčys, kad preventyviai kovai su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, apskritai su nusikalstamumu tų normų reikia. Tačiau aš jums pateiksiu labai paprastą pavyzdį. Nusikaltėlis paskambina trims Seimo nariams. Pokalbis nevyksta. Fiksuojamas tik sujungimas. Tas sujungimas patenka į žiniasklaidą. Kaip jūs to apsisaugosite?

Kitas dalykas. Technologiškai… Atmerkime akis, technologiškai išlieka ne tik kontaktai, ne tik sujungimai ir SMS žinutės, bet ir pokalbių turinys, kaip ir žinučių turinys.

Baigdamas noriu pacituoti išeivijos kalambūrą apie bendradarbiavimą ir susitaikymą, aš taip jį pavadinsiu, prieš Kalėdas. Taigi amerikiečiai, sarkastiškai pasišaipydami iš savęs, rašo: „VLIK’o šnipas seka ALT’ą, ALT’as seka BALF’ą, o raudonas – kataliką, katalikas – baltą.“ Ačiū.

 

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2169 (pateikimas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, tikrai netrukdysiu daug jūsų dėmesio, klausimas labai paprastas. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnis numato, kad ūkio subjektas turi suteikti informaciją Mokesčių inspekcijai ir kartu aplinkos taršą administruojančiai institucijai. Pasiūlymas labai paprastas: jeigu ūkio subjektas tą informaciją pateikia Mokesčių inspekcijai, tai aplinkos taršą administruojanti institucija, naudodamasi šiuolaikinėmis informacijos, komunikacijos priemonėmis, šitą informaciją gali gauti automatiškai. Todėl siūlyčiau pritarti šio įstatymo projektui, šio straipsnio pakeitimui.

S.LAPĖNAS. Nėra, nes pateikimas.

 

Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2700A (pateikimas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Norėjau paklausti labai konkrečiai. Savo siūlymuose jūs įvardijote, kad nacionaliniam saugumui kelia grėsmę lyg ir pernelyg didelis privataus kapitalo dalyvavimas. Jūs teigėte, kad privataus kapitalo atstovas dar galėtų būti ir Rytų skirstomieji tinklai. Jums tikrai būtų sunku užtikrinti, kad jie neviršytų 50% dalyvavimo nacionaliniame investuotojuje. O klausimas labai paprastas: kokia proporcija, jūsų akimis žiūrint, užtikrintų valstybės interesų saugumą?

P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis kolega, matyt, šis klausimas yra labai painus. Painus, nes pradžia prieštarauja pabaigai, o jo vidurys neatitinka nė vienos dalies. (Balsai salėje) Mielasis kolega, mes pamatysime mano kalbos išklotinę, galėsime šį klausimą aptarti galbūt abu susitikę. Aš tokių frazių nevartojau. Manau, kad privataus kapitalo dalyvavimas yra privalumas, tačiau dalyvavimo sąlygos yra ne mažiau, o gal ir dar svarbesnis dalykas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mano manymu, artėjant derybų procesui į pabaigą, bandymas surasti kokį nors figos lapelį, „nusiplauti“ nuo atsakomybės, kad vis dėlto pats Seimas patvirtino įstatymą, kokiu būdu yra kuriamas nacionalinis investuotojas, tai iš tiesų neliudija Seimo priimamų sprendimų rimtumo. Vis dėlto, kai yra priimtas įstatymas, keisdami žaidimo taisykles derybiniuose procesuose tikrai mes solidumo Seimui nesuteiksime ir, manau, ganėtinai demagogiškai skamba teiginiai, kad jeigu šiame procese dalyvautų Rytų skirstomieji tinklai jau būdami kaip privataus sektoriaus atstovai, viskas būtų skaidriau ir aiškiau. Man atrodo, kaip tik daugiau iškiltų problemų užtikrinant valstybinio kapitalo pranašumą ir dalyvavimą šiam nacionaliniam investuotojui. Todėl siūlyčiau labai rimtai pagalvoti, ar verta paremti tokią iniciatyvą, kai iš esmės procesai eina jau užbaigimo stadijos link. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.366 (2007-12-18, vakarinis)

Vidaus reikalų ministro priesaika

V.MUNTIANAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Noriu informuoti apie priesaikos eigą. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaito priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras, pasirašo vardinį priesaikos lapą.

R.ČIUPAILA. Aš, Regimantas Čiupaila, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

V.MUNTIANAS. Sveikiname! Linkime kuo geriausios sėkmės…

R.ČIUPAILA. Labai ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taigi sveikiname pradedantį eiti pareigas vidaus reikalų ministrą. Linkime jums kuo geriausios sėkmės!

 

Gamtinių dujų įstatymo 3, 6, 7, 8, 16, 23, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2408ES (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išklausęs pranešėjo kalbą, supratau ir atsimenu, kad šių metų kovo mėnesį mes gana audringai priiminėjome šį įstatymą, ir, kaip jūs minėjote, ir Etikos ir procedūrų komisija. Bet dauguma balsų tas įstatymas buvo priimtas. Aišku, tobulų dalykų nėra, tačiau Prezidentas taip pat pasirašė šį įstatymą, jo nuostatos galioja. Man dabar susidarė toks įspūdis, kaip seniau, tarybiniais laikais, buvo tokie paketai, kai tu nori vienos prekės, bet prie jos pridedama dar kažkas, kad tu nusipirktum tai, ko reikia buičiai arba ne visai reikia. Prie neblogų naujų nuostatų jūs pridedate senas nuostatas, norite, kad Seimas jas priimtų. Kitaip sakant, daroma mišrainė.

Jeigu šiandien Seimas po pateikimo nepritars, ar jūs grįšite prie to, vis dėlto pataisysite tik tai, ko Lietuvai šiuo metu reikia? Jūs pats sakėte, dėl Jurbarko ir dėl kitų miestų.

PIRMININKAS. Laikas!

H.ŽUKAUSKAS. Ir kodėl jūs atsakydamas aiškiai pasakote, kad kainos nebus mažesnės. Jūs negarantuojate šito. Tai kam tada mes iš viso kalbame apie tą reguliavimą?

PIRMININKAS. Laikas!

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

V.NAVICKAS. Manau, kad Seime yra numatytos atskiros procedūros, kai įstatymas Seime dar gali būti vienaip ar kitaip patobulintas. Manau, bendrose diskusijose turime ieškoti priimtiniausių sprendimų. Kaip jūs minėjote, yra tikrai labai rimtų ir svarbių dalykų. Vyriausybė mano, kad visi klausimai svarbūs. Mes turime ieškoti dialogo, bendro supratimo ir visiems priimtino sprendimo.

 

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 17 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2654(2*). Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 2, 4 straipsnių pripažinimo negaliojančiais ir 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2655(2*). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2652(2*). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3, 5 straipsnių pripažinimo negaliojančiais ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2653(2*). Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 8, 15, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2656(2*). Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3, 5, 6 straipsnių pripažinimo negaliojančiais ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2657(2*). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2658(2*). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2659(2*) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir pone pirmininke, jums leidus, aš pateikčiau iš karto visus projektus, juo labiau kad, atkreipiu dėmesį, nė dėl vieno projekto nėra papildomų siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti.

Šio viso paketo esmė yra ta, jog pagrindinis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas yra pildomas ir tikslinamas štai tokiomis nuostatomis. Priminsiu, kad žinotumėte, dar sykį. Pirma, įteisinti, kad asmuo, nurodytas Asmenų delegavimo į tarptautines institucijas įstatyme, yra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat ir jo sutuoktinis tuo laikotarpiu, kai jie gyveno užsienyje kartu su šiuo asmeniu.

Antra, yra labai svarbu įteisinti darbingo amžiaus žmogaus, kuris slaugo neįgalų asmenį, yra paskirtas neįgalaus asmens globėju ir rūpintoju, draudimą visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu. Taip pat yra siūloma nustatyti, jog „Sodros“ įmokų įsiskolinimų ir delspinigių atidėjimo funkciją galėtų spręsti ne tik „Sodros“ valdyba, bet ir teritoriniai skyriai, siekiant sutrumpinti ir palengvinti procedūras sprendžiant tokius klausimus. Taip pat yra aiškiau detalizuojamas skundų dėl „Sodros“ darbuotojų veiksmų nagrinėjimas bei jų sprendimų apskundimo tvarka. Tokia yra esmė.

Gali kilti klausimas, kodėl yra du kartus dviem skirtingais įstatymais to paties įstatymo straipsniai keičiami. Atkreipiu dėmesį, jog čia yra koreguojamos nuostatos, kurias Seimas jau šiemet buvo priėmęs ir kurios turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Dabar tas pačias nuostatas koreguodami dar sykį, mes neišvengiamai turime dar neįsigaliojusias nuostatas keisti dėl tos priežasties. Atsakingai galiu jus patikinti, jog jokios nors klastos nėra, ir nerimauti dėl to nereikėtų, grynai techniniai pakeitimai. Tokia būtų esmė.

Nedarbo socialinio draudimo įstatyme dar papildomai yra patikslinama, kaip turi būti apskaičiuojama maksimali nedarbo draudimo išmoka pasikeitus valstybės remiamoms pajamoms. Taip pat nauja, kad bedarbiams, gaunantiems kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kaip „Panevėžio ekrano“ atvejis, būtų mokama visa jiems apskaičiuota nedarbo draudimo išmoka, t. y. kompensacijos jiems už ypatingas arba kenksmingas darbo sąlygas, kaip ankščiau vadinta, nebūtų išskaičiuojamos iš nedarbo išmokos dalies. Tokia yra viso šio paketo esmė.

Teisės departamento išvados komitete buvo įvertintos. Vertinimo lentelę turite. Papildomų pastabų ar pasiūlymų negauta. Dėkoju. Čia apie visus.

 

Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2384(2)ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Paprasčiausiai būtų pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, kad tai yra eurointegracinis įstatymas. Jis mums yra būtinas ir mes turėtume balsuoti už jį. Tai būtų paprasta, suprantama, elementaru. Tačiau klausantis kalbų… Gerbiamasis Pečeliūnai, Lietuvai yra nepriimtina, o jūs esate visa Lietuva? Jūs pasisavinate teisę kalbėti Lietuvos vardu, kaip visada? Gerai, mes atmesime dabar šį įstatymą, sumokėsime kaip valstybė baudą, pamiršime tai, apie ką čia visi kalbame, pamiršime neįgaliuosius, pamiršime seksualines mažumas. Taip, jos egzistuoja. Ką mes čia apie spalvas kalbame. Jūs tremsite juos kur nors, naikinsite, (…) steigsite? Tai apie ką mes kalbame? Ir tai yra XXI amžiuje, Europos Sąjungos valstybės parlamentarų kalbos. Žinote, Žemaitė, man atrodo, kukliau ir protingiau kartais rašė gyvendama ne XXI amžiuje. (Balsai salėje)

A.ČAPLIKAS. Tikrai neminėsiu nė vienos pavardės. Tai, ką dabar girdėjau iš S.Pečeliūno, gerai miniu, tikrai gera, pozityvi kalba. (Juokas) Teisinga kalba, lyg ir taip turėtų būti. Tačiau, kolegos, mūsų tariamas šventeiviškumas sukelia tam tikrą atmetimo reakciją, arba tokį negerą jausmą. Nenorėkime mes kartais būti šventesni už kažin ką, ignoruojame realybę, teisybę, kokia ji yra. Man susidaro toks įspūdis, kad mes už kokių trijų mėnesių sakysime, kad vaikus gandrai neša, neminėsime to, kas yra gyvenime, tiesiog sukursime tokią situaciją. Realybė yra tokia, kokia ji yra, reikia su ja sugyventi, niekur mes nuo to nedingsime.

 

 

Seimo posėdis Nr.367 (2007-12-20, rytinis)

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2288(2*) (priėmimas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, gal pradėsiu nuo to, kad siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui. Kodėl? Manau, kad visas Seimas užsiima ne tuo, kuo reikėtų užsiimti. Tai, kad Švietimo ministerija iškėlė idėją apsaugoti egzaminų užduotis, ribotos apsaugos arba tarnybinės paslapties suteikimas užduotims neišgelbsti šių egzaminų užduočių. Jeigu jūs pažiūrėtumėte, kas vyksta Gruzijoje, galbūt suprastumėte kodėl, nes Gruzijoje egzaminus saugo tanketės, automatininkai ir t. t. Jeigu mes eisime dar griežčiau, bus ir pas mus taip pat. Nes kur yra paklausa, ten bus ir pasiūla, kad ir kokio slaptumo kategoriją mes suteiktume. Nebent kitas dalykas. Galbūt tie pedagogai, kurie dirbs prie egzaminų užduočių, nes dirba labai daug, sunkiai, tai didelių investicijų reikalaujantis darbas, gaus papildomą užmokestį. Taip bus pakeltas jų atlyginimas. Galbūt čia yra kertinis dalykas? Siūlyčiau nepritarti šiai įstatymo pataisai, o pareikalauti, kad Švietimo ministerija pagaliau pagalvotų ir pakeistų visą egzaminų organizavimo tvarką, ją liberalizuotų, viešintų ir padarytų prieinamą visiems, kad neatsirastų tam tikra prekė.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, egzaminų uždavinys, tikslas yra patikrinti moksleivių žinias. Prieš kiekvienus egzaminus nereikalinga psichologinė įtampa pasiekia apogėjų ir šis žinių patikrinimas vyksta tikrai didelės psichologinės įtampos fone, ko neturėtų būti, kaip kalbėjo kolega R.Remeika ir kiti. Pagalvokime apie egzaminų sistemos keitimą iš principo. Kodėl egzaminų užduotys turi būti laikomos paslaptyje, ar teisinga yra tai, kad sugalvojame vieną užduotį ir šiais modernių technologijų laikais ją pakabiname ir paslepiame po devyniais užraktais? Sugalvokime 200 užduočių, tegul jos būna viešos, 200 paruoštukų, ar kaip vadinasi, tikrai neprisirašys ir kišenėse neatsineš. Egzaminų rytą burtais viena iš tų 200 užduočių viešai visiems matant bus parinkta. Galbūt toks sprendimas būtų geresnis negu laikyti valstybės paslaptimi ir daryti sudėtingesnį procesą bei didinti psichologinę įtampą. Pusiau juokais norėčiau baigti kalbą užduodamas retorinį klausimą: ar tai reiškia, kad moksleivis turės gauti leidimą, teisę dirbti su slapta informacija prieš pradėdamas laikyti egzaminą? Čia pusiau juokais retorinis klausimas. Bet, mano galva, einame negeru keliu. Dėkoju. Siūlau nepalaikyti.

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2731* (svarstymas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Komisija apsvarstė šio įstatymo projektą. Bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo projekto atmetimui atsižvelgiant į tai, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 9.9 papunktyje įtvirtintos nuostatos palaipsniui mažinti gyventojų, ypač gaunančių mažas pajamas, pajamų mokesčio naštą. Siūlytina Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nenustatyti minimalaus fiksuoto dydžio pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Siūlytina savivaldybių taryboms palikti teisę nustatyti šio mokesčio dydį. Pritarta bendru sutarimu.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, prieš Kalėdas svarstydami tokį svarbų klausimą, kuris, kaip minėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, iš tiesų palies dešimtis tūkstančių, kurie dirba pagal verslo liudijimus, mes tarsi ir nepritariam skubos tvarkai. Tačiau sprendžiant iš to, kad pirmiausia šį klausimą apsvarsto pagrindinis komitetas, nesulaukęs papildomų komitetų išvadų, nesulaukęs Verslo užimtumo komisijos išvados, truputį kelia dvejonių, ar teisingai supras ir tie dešimtys tūkstančių piliečių, kurie verčiasi pagal verslo liudijimus. Ir štai kodėl. Teikdami siūlymą, kad už verslo liudijimą minimalus mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal sumokamus mokesčius… Kai žmogus uždirba minimalų darbo užmokestį, iš karto norom nenorom stato tuos žmones į tokią padėtį, kad jeigu tu nepretenduoji uždirbti minimalaus darbo užmokesčio, tai tau verstis tokia veikla pagal verslo liudijimus lyg ir netenka prasmės. Klausimas labai paprastas. Kaip mes tada žadame užtikrinti verslumo lygio kėlimą, t. y. užsiimančių privačia veikla skaičiaus didėjimą, ko reikalauja ir Lisabonos strategijos nuostatos, reikalautų sveika ekonominė logika, kad turi būti gana didelis smulkių verslininkų skaičius, kuris padėtų amortizuoti įvairius pokyčius mūsų Lietuvos rinkoje.

Todėl Verslo užimtumo komisija, nepritardama šiam įstatymo projektui, išsakė nuostatą, kad reikėtų iš esmės peržiūrėti apmokestinimo tvarką ir pačius principus. Man atrodo, kad būtų pats teisingiausias dalykas, jeigu apmokestinimas vyktų, nesvarbu, ar tu gauni dar mažesnes pajamas, ar šiek tiek didesnes, nuo gaunamų pajamų kiekio. Kritikai galėtų atsakyti, kad šiuo metu yra numatytas 15% tarifas, tačiau kai pažiūri į konkrečias veiklos rūšis, patikėkite manim, yra sunku surasti veiklos rūšį, kur tu galėtumei tikėtis daugiau kaip 15% pelningumo. Nebent kur nors beorėje erdvėje daliji naudingus patarimus ir dar nepatiri visiškai jokių išlaidų. Šiandien Statistikos departamento teikiamoje informacijoje pagal įvairias veiklos rūšis pelningumas, deja, nesiekia vadinamųjų 15%, kuriuos jau pretenduoja paimti pati valstybė nuo visų gaunamų pajamų. Todėl siūlyčiau kitų metų pačioje pradžioje, pradėjus dirbti Seimui, susirinkti nuolat veikiančiai darbo grupei ir iš esmės aptarti galimybes sureguliuoti šiuos santykius, kad būtų pašalinta antagonistinė priešprieša tarp stambesnių ūkio subjektų ir tų, kurie norėtų užsidirbti sau, garantuoti minimalų pragyvenimo lygį privačios iniciatyvos pagrindu. Bet, suprantama, dabartinė apmokestinimo tvarka to neleidžia.

Taip pat pritartume nuostatai, kad vis dėlto savivaldybė turėtų būti institucija, užtikrinanti savivaldą ne tik pagal pavadinimą, bet ir turinį. Todėl, vertinant visus regioninius skirtumus, verslumo lygio skirtumus tarp didmiesčių ir rajoninių savivaldybių, manau, būtų tikslinga leisti apsispręsti pačiai savivaldybei, koks galėtų būti tas mokestis, kol mes nepakeičiame visos tvarkos. Šiandien administraciniu būdu nustatydami mokesčius išskirtinai dešimčiai savivaldybių, kurios yra didesnių miestų, manau, elgiamės nevisiškai sąžiningai savivaldos atžvilgiu. Todėl siūlyčiau, jeigu tai būtų įmanoma, neskubėti priimti šio įstatymo projekto, šį klausimą atidėti, surasti kompromisinį variantą ir iš esmės tobulinti dirbančių pagal verslo liudijimus apmokestinimo tvarką. Dėkoju.

 

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas Nr.XP-1505(5*) (sujungti XP-2627* ir Nr.XP-1505(4*) (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Vien kalbėjimas dėl motyvų rodo, kad šio įstatymo reikia. Jau toks skaičius pasisakančių už rodo gana įspūdingą dalyką. Aš manau, ateities kartos, priėmus šį įstatymą, ypač dėl kremavimo galimybės, tikrai bus dėkingos mums už tai, kad mes sutaupysime labai daug brangios Lietuvos žemelės. Dabartiniu metu kapinių plotai nenumaldomai didėja. Ir ateities kartos bus dėkingos.

Kadangi šiandien priimdami šitą įstatymą mes nematome katafalkų čia, prie Seimo, vadinasi, ir šita grupė žmonių, verslininkų, jau susitaikė, matyt, su ta intencija, kad lietuviai bus kremuojami. Aš noriu pasiūlyti visiems Seimo nariams balsuoti už ir vieną kartą civilizuotai išspręsti šias problemas. Labai ačiū.

 

Vyriausybės valanda

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Norėčiau kreiptis į kultūros ministrą. Gerbiamasis ministre, mes jus matome gana ramų, tylų, dažnai čia sėdintį abejingą, nekeliantį ypatingų idėjų ir problemų. Pasakykite, ką kaip ministras jūs padarėte (čia mane įpareigojo ir mūsų bendruomenė Kauno, kur esu išrinktas), kad labiausiai nuskriaustiems kultūros srities darbuotojams: bibliotekininkams, muziejininkams, teatralams, būtų didinami atlyginimai, nesuverčiant visos atsakomybės tik savivaldybėms? Taip pat ir dėl jų darbo vietų. Žiūrėkite, kelis dešimtmečius jos yra visiškai neremontuojamos ir panašiai. Ir taip pat pasakykite, ar jums priimtina, kad Kauno džiazo festivalio vadovais nuolat yra jūsų šeimos nariai, finansavimas kasmet vis didėja, o jūs pats savo įsakymu jau 2009 metams jį numatėte neblogą. Galiu pateikti nuorodą – „Vakaro žinios“, birželio 20 diena.

J.JUČAS. Labai ačiū už gerą klausimą. Kadangi ilgas klausimas, jeigu Pirmininkas leis… minutė? Tada atsakau labai trumpai. Kultūros darbuotojų atlyginimai nebuvo didinti nuo 1999 metų birželio 30 d. ir tik mūsų 14-oji Vyriausybė pernai nuo spalio mėnesio padidino kultūros darbuotojų atlyginimus 14% ir nuo kitų metų 11,3%. Taigi nuo 1999 metų iki praeitų metų spalio mėnesio atlyginami didinami kitų vyriausybių nebuvo. Pirma.

Antras punktas. Pagal investicijų programą tiek bibliotekos… yra modernizavimo programa ir valstybės išgalėmis, kiek leidžia sąlygos, darbo vietos yra tobulinamos ir investuojama į darbo vietas. Kita vertus, šiemet pasirašiau sutartį su Bilo ir Melindos Geitsų fondu. Iš fondo bus 60% lėšų, Vyriausybės ir savivaldybių – 40% lėšų… Bibliotekų, informacinei visuomenei tobulinti tai yra labai dideli skaičiai. Kitų metų biudžete papildomai yra skirta 3 mln. knygoms įsigyti.

Dėl Džiazo festivalio pasakysiu konkrečiai ir nenorėčiau daugiau to kartoti Seimo salėje. Pirma, kai tapau ministru, nei iš ministerijos, nei iš Sporto ir kultūros rėmimo fondo nėra duotas nė vienas litas. Festivalis surenka lėšas iš rėmėjų ir, kiek žinau, Kauno savivaldybė skyrė paramą. Todėl būtų gerai išsiaiškinti situaciją, paskui klausti. Ir nebus, kol būsiu ministru. Meno taryba nusprendė, kad tai yra festivalis, įtraukiamas į prioritetinių festivalių sąrašą, kai ministru nebūsiu, sprendimai bus kito ministro. Ačiū.

E.KARPICKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Eina į pabaigą 2007 metai. Šie metai UNESCO buvo paskelbti Napoleono Ordos metais. Šis žymus žmogus buvo XIX a. ne tik dailininkas, kompozitorius, tačiau buvo ir savo kūrinių atlikėjas pianistas, publicistas. Napoleonas Orda labai domėjosi Lietuvos istorija. Beje, ypač reikšmingas Lietuvai jo piešinių palikimas. Prašom pasakyti, kodėl Kultūros ministerija neparodė absoliučiai jokio dėmesio šio žymaus XIX a. dailininko, kompozitoriaus, intelektualo 200-osioms gimimo metinėms paminėti?

J.JUČAS. Labai ačiū jums už klausimą. Kultūros ministerija nei rodo dėmesį, nei jo nerodo. Tiek Kultūros ministerijai… yra nacionalinės įstaigos, tokios kaip nacionaliniai muziejai, parodų salės, kurios yra ir ministerijos, ir ne, ir jos rodo pakankamą dėmesį. Jūs teisi tuo atžvilgiu, kad Kultūros ministerijoje yra programa. Ta programa yra švenčių ir jubiliejinių datų. Komisija visada svarsto. Jeigu buvo koks nors privatus teikimas paminėti, aš galėsiu pasidomėti, ar ta komisija svarstė ir papildomai šiam įvykiui lėšų skyrė. O tai yra muziejų, nacionalinių įstaigų programos sudarymo klausimas.

 

Seimo nutarimo „Dėl J.Prapiesčio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr.XP-2743 (svarstymas ir priėmimas)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes su ponu J.Prapiesčiu nebuvome susitikę, mes poną J.Prapiestį gerai pažįstame, mes gerbiame Lietuvos Respublikos Prezidento pasirinkimą, mes žinome, kad šis žmogus yra ne tik kad teisingas, bet ir garbingas. Jam siūlomos pozicijos tikrai atitinka jo dvasią, ko kompetenciją, bet tie mesti kaltinimai tikrai yra nepagrįsti ir nepamatuoti. Liberalų ir centro sąjunga remia pono J.Prapiesčio kandidatūrą, balsavo vienbalsiai ir salėje balsuos vienbalsiai. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.368 (2007-12-20, vakarinis)

Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1520(2*) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė teikiamą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Ko mes pasigedome arba kodėl tokią išvadą suformulavome? Mes siūlome tinkamiau ir aiškiau reglamentuoti sportininkų bei sporto teisėjų privalomojo valstybinio socialinio draudimo tvarką. Antra, siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tvarką sportininkams ir sporto teisėjams. Trečia, apsvarstyti galimybę atsisakyti rentų buvusiems sportininkams, nes, komiteto nuomone, nusipelnę sportininkai ir treneriai turi teisę gauti I ir II laipsnio valstybines pensijas. Taip pat pasigedome tam tikrų lydimųjų įstatymų, kurių irgi reikėtų, jeigu šis pagrindinis būtų priimtas, ir taip pat siūlėme patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas. Komitetas bendru sutarimu pritarė tokiai mūsų išvadai. Galima pasakyti, kad antras projekto variantas, palyginti su pirmuoju, kuris buvo pateiktas, iš tikrųjų yra geresnis ir tobulesnis, bet dar svarstytinų klausimų lieka nemažai. Paskui norėčiau dalyvauti diskusijose ir kalbėti savo vardu, ne komiteto. Ačiū.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nėra abejonės, jog nė vienas mūsų čia, šioje salėje, nei už jos ribų nesam prieš, o esame už Lietuvos sportą, pergales ir konkrečiai sportininkus. Tačiau teikiamas įstatymo projektas kelia tam tikrų abejonių, kurias norėčiau išdėstyti ir kurias iki priėmimo būtinai reikėtų išspręsti, kad nepaliktume skylių. Tik dėl to.

Sportą dažnai vertiname žiūrėdami televizijos transliacijas, rodo profesionalus, varžybas, pergales, atrodo, šaunu, ir tai iš tikrųjų yra gerai. Sporto medicina, kaip atskira sritis, Lietuvoje daugmaž gerai. Antidopingo kontrolė – gerai. Sporto mokyklų bazė, sporto bazės, stadionai, baseinai – labai silpnai, tragiškai. Savivaldybių rūpinimasis sportu, deja, gana silpnas. Sporto klubų vadyba – galbūt neblogai, bet sporto teisė yra itin blogai, mano vertinimu, tragiška, akmens amžiaus. Senais laikais, sovietiniais laikais to nebuvo. Dabar profesionalusis sportas atsirado kaip naujas gūsis, dar galbūt nėra tokių visiškai susiformavusių tradicijų, kokias norėtųsi turėti.

Aš kalbėsiu apie profesionalų sportininkų arba sportuojančių žmonių, jaunų žmonių, socialines garantijas. Iki šiol tokių beveik nėra ir nebuvo. Ką mes dabar siūlome? Nors sakote, kad draudžiama socialiniu draudimu, bet nesu tikras, ar mes tai rasime labai aiškiai parašyta teikiamame įstatymo projekte.

Štai kiekvienas pagalvokime ir atsakykime sau į klausimą, nes įstatymo projekte atsakymų nėra. Sportininko, profesionalo sportininko sutartis su kokia nors komanda, klubu, ar už ją bus skaičiuojamas darbo stažas būsimai pensijai gauti, ar ne. Štai sportininkas turi sutartį su klubu, nuo ryto iki vakaro treniruotės, varžybos. Ar tai darbas, ar ne darbas? Įskaičiuosime į stažą, kai išeis į pensiją, ar ne? Skylė. Neaišku, reikia ištaisyti.

Sportininkas profesionalas turi teisę išeiti tėvystės atostogų ar ne? Nieko neparašyta, bet pagal kitus teisės aktus, pagal bendrą valstybės logiką lyg ir turėtų tokią teisę turėti. Trauma varžybų metu: varžybos, gavo traumą, ligoninėje keli mėnesiai, kitą kartą praleistas visas sezonas. Rizika didelė. Ar trauma varžybų metu yra nelaimingas atsitikimas darbe, ar nėra? Arba treniruotėje? Tai darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas su visom kompensacijom, valstybine sistema, kaip mes turime, taikome šią sistemą, ar netaikome? Statybininkas stato namą, neduok Dieve, nukrito nuo pastolių, trauma darbo vietoje darbo metu, sistema veikia, tada atitinkamai tvarkoma. Sportininkai šito kol kas neturi, apie tai įstatyme nieko nėra kalbama. Šitą dalyką irgi reikėtų ištaisyti ir pakoreguoti.

Dar dvi pastabos. Jaudina noras ir siūlymas priežiūrą ir rūpestį neįgaliųjų sportu perduoti tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Iki šiol neįgaliaisiais sportininkais rūpinosi ir departamentas, dabar, skaitant tekstą taip atrodo, perduodama ministerijai. Neįgalieji kelia klausimą ir atsakymo kol kas neturime, aš tik atkreipiu dėmesį į šį klausimą. Jie nerimauja, jeigu išbrauksime neįgaliuosius sportininkus iš Sporto departamento priežiūros, kaip jie galės naudotis sporto bazėmis, kaip jie tada galės naudotis bendrai prieinamais baseinais, stadionais? Galbūt, duok Dieve, problemų nebus. Bet kad staiga neatsirastų bent neįgaliesiems sportininkams tokio nerimo. Tokio nerimo yra.

Siūlomos rentos. Yra siūlymas projekte, kad siūlomos rentos nebus mokamos sportininkams, jeigu jie gaus draudžiamųjų pajamų, tai yra jeigu gauni kažkokias pajamas, tada rentos negauni. Bet draudžiamosios pajamos yra ne tik darbo užmokestis, ne tik alga. Draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos, tai gali būti ir nedarbo išmoka, tai gali būti tėvystės, motinystės išmoka. Tai ar žmogus sportininkas rentininkas vieną mėnesį gaus nedarbo išmoką ir už tą mėnesį negaus sportininko rentos? Tikrai nebus gerai, sukiršinsim, supykdysim, čia yra negerai. Sieti rentos mokėjimą su draudžiamosiomis pajamomis netinka. Apsispręskime už rentas, prieš rentas iš principo, bet sieti su draudžiamosiomis pajamomis yra netinkamas kelias.

Dar daugiau būtų galima sakyti pastabų, bet laikas jau baigiasi, tai tik paskutinę. Sportininko pareigos. Sportininkas greta kitų pareigų privalo ginti šalies garbę tarptautinėse varžybose. Skamba gerai ir, atrodo, teisinga mintis, bet būna daugybė situacijų, kai nenori, negali dėl kokių nors kitų priežasčių. Tačiau sankcijų mes jokių nenumatome. Jeigu rašome pareigą, tada turi būti kokia nors sankcija, jeigu tos pareigos nevykdai, arba tada atsisakykime tokios pareigos įrašymo.

PIRMININKAS. Laikas!

J.ČEKUOLIS. Ačiū, aš jau baigiu. Iš principo projektas yra geresnis negu buvo anksčiau, tai jau yra žingsnis į priekį, bet dar toli gražu nepakankamas. Ir kai kalbėjau apie profesionaliuosius sportininkus, neturėjau mintyje tų, kurie šiuo metu gauna didelius kontraktus, uždirba labai daug pinigų. Aišku, ir jie patenka, tačiau pagalvokime ir apie tuos, kurie dalyvauja vadinamosiose nepinigingose sporto šakose, kur kontraktai yra kuklūs, vos ne vos suduria galą su galu. Jiems šitie dalykai, kuriuos minėjau, yra patys aktualiausi. Dar daug reikia prie šio projekto dirbti. Ačiū už dėmesį.

 

 

Seimo posėdis Nr.369 (2007-12-21, rytinis neeilinis)

Ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 8¹, 11, 12 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1930(3*) (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiek tiek nesuprantu pono Kazio, nes yra svarstomas ne pilių įstatymas, bet Ūkininko įstatymas, ir apie tai reikia kalbėti. Aš kaip tik atvirkščiai noriu pasakyti, kai skubos tvarka buvo priimama, aš kėliau ranką dėl straipsnio, bet niekas nereagavo. Tiek to, pakalbėsiu dėl viso.

Tikslas yra labai geras, bet kai į šiuos du įstatymus – Teritorijų planavimo ir Ūkininko ūkio – įrašė kaimo turizmo sodybas, tai šioje vietoje atsiras labai didelė problema. Viena, prie šių įstatymų turėjo būti lydimasis Saugomų teritorijų įstatymas, jo nėra. Konfliktas iš karto yra užprogramuotas, nes be teritorijų planavimo dokumentų saugomose teritorijose, atsiprašau, joks ūkininkas nieko nepastatys. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Kiekvienas save gerbiantis verslininkas, kuris turi ne daugiau kaip 6 mln. ir nori ką nors statyti, tampa ūkininku. Augina vaistines žoleles, triušelius ar ką nors, bet jis yra ūkininkas ir naudodamasis ūkininko vardu turi galimybę statyti ką nori. Dabar, jeigu priimsime įstatymą, jūs sudarote galimybę statyti ką nori be jokių apribojimų. Šioje vietoje, man atrodo, užprogramuotas labai didelis dalykas. Kaip visada sakau, kad šalia gerų dalykų yra įpinami ir blogi, kurie turės labai neigiamų pasekmių. Todėl siūlau neskubėti, nebalsuoti už šį įstatymą, gerai jį peržiūrėti ir papildyti vienu lydimuoju įstatymu, tai yra Saugomų teritorijų įstatymu. Ačiū.

 

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2597(2*) (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad po anos kalbos nelabai visi suprato, apie ką buvo kalbama. Esmė yra ta, kad mes šiandien pateikėme ūkininkams labai gražų kalėdinį krepšelį. Tiktai kai jie atidarys, tenai, deja, nieko neras.

Dėl to, kad pačiam ūkininkui nereikėtų rengti ūkio detaliojo plano, aš visiškai sutinku. Tikrai, tai yra nereikalinga, tačiau ir viename, ir kitame įstatyme netyčia, o gal tyčia, o gal planuotai, atsirado kaimo turizmo sąvoka. Kaimo turizmo sąvoka su ūkiu, deja, nelabai turi ką bendra, nes tai yra verslas. Man atrodo, kad, norint išspręsti problemą, reikėtų į tai pažiūrėti kompleksiškai. Dabar mes kaip tik padidinsime ne tik korupciją, bet padidinsime netvarką šalyje, nes kiekvienas, kuris norės pasistatyti neplanuotai didelį, griozdišką, negražų arba kitokį pastatą, pirmiausia užsiregistruos kaip ūkininkas. Su ūkiu jis nieko bendra neturės, bet namus statys. Pavyzdys – Dekanidzės. Šiuo atveju jis gali būti puikus ūkininkas ir pagal šį įstatymą galėtų statyti ką nori kur nori ir auginti biteles. Štai ir viskas. Bet aš manau, kad, kaip teisingai pasakė ponas B.Bradauskas, grįšim prie to įstatymo ir viską padarysim iš naujo ir gerai. Dabar siūlau neskubėti ir nepriimti šio įstatymo, nes tai yra kvaila. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, šiandien jūs padarėte labai didžiulį ir gerą darbą, ypač tiems verslininkams, kurie Vilniaus rajone turi labai didelius plotus žemės ūkio paskirties žemės. Aš nė kiek neabejoju, kad tuoj pat po Naujųjų metų jie taps ūkininkais, be detaliųjų planų pastatys tai, ką iki šiol jiems trukdė įstatymas. Jūs tikrai padarėte labai didelį darbą, jūs gausite gerų kalėdinių dovanų. O Vilniaus rajono… Gaila, nėra pono V.Tomaševskio, jis tikrai šiandien būtų ką nors pasakęs, nes jam reikia saugoti Vilniaus rajoną nuo intervencijos didelių namų, tai tas bus padaryta. Štai šiandien jūs padarėte tokį dalyką. O ūkininkai, kurie nori pasistatyti sau namelius, aišku, galės pasistatyti. Dar kartą sakau, prieš ūkininkus nieko neturiu, bet dėl verslininkų aš visada sakau – jie turi atlikti visą procedūrą norėdami ką nors padaryti. Ačiū.

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS pirmininkavo

 

2007 m. gruodžio 4 d.

2007 m. gruodžio 6 d.

2007 m. gruodžio 11 d.

2007 m. gruodžio 18 d.

2007 m. gruodžio 21 d.

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

 

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

2007 12 01

Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Tauragės apskrities geriausios įmonės 2007 metų apdovanojimų šventėje.

 

2007 12 14

Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Jurbarko verslo informacijos centro rengiamame renginyje, kur buvo apdovanotos geriausios Jurbarko rajono įmonės.

 

 

2007 12 17

Seimo narys Saulius Lapėnas lankėsi Jurbarko rajono Labdaros valgykloje ir Vaikų dienos centre.

Susitikimo metu, apžiūrėjo patalpas, su pirmininku Antanu Kazakevičiumi aptarė problemas ir pasidžiaugė pasiekimais. Nutarta susitikti ir pabendrauti su centrą lankančiais žmonėmis.

 

2007 12 19

Seimo narys Saulius Lapėnas, kartu su Seimo nare dalia Teišerskyte ir trimis bardų žygio per Lietuvą dalyviais: Darius Leveckis, Rytas Germanavičius, Kastytis Petryla lankėsi Skaudvilėje surengtame Adventiniame vakare.

 

2007 12 22

Parama vaikų namams. Susitikimas Viešvilės vaikų globos namuose.

 

Susitikimas su Socialiai remtinais žmonėmis, Jurbarko rajono labdaros valgykloje.

 

 

 

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

 

Gruodžio 3-5 d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į Briuselyje vykusį bendrą EP ir valstybių narių parlamentų atstovų susitikimą Lisabonos sutarčiai aptarti

 

Gruodžio 3 d. Arminas Lydeka dalyvavo EP liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos (ALDE) grupės bendrame parlamentų atstovų susitikime dėl Europos ateities. Aptarta Lisabonos sutartis ir su ja susiję klausimai.

 

Gruodžio 6 d. Arminas Lydeka susitiko su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovais ir darbuotojais. Susitikimo metu kalbėta dėl naujai ruošiamos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcijos.

 

Gruodžio 7 d. Arminas Lydeka sukvietė ir vadovavo darbo grupei, kurios tikslas  parengti naują teisinį reglamentavimą po Konstitucinio Teismo nutarimo “Dėl teisės aktų, reguliuojančių LR pilietybės santykius, nuostatų atitikties LR Konstitucijai”.

 

Gruodžio 7 d. Arminas Lydeka vadovavo klausymams dėl  Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo keitimo.

 

Gruodžio 8 d. Arminas Lydeka dalyvavo Kalėdinės labdaros mugėje “Angelų vaikai – su meile Jums”. Perskaitęs sveikinimo kalbą A.Lydeka bendravo su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais, pedagogais.

 

Gruodžio 10 d. Arminas Lydeka bendravo su Valstybės tarnautojais. A.Lydeka perskaitė pranešimą ir pasveikino su Tarptautine žmogaus teisių diena.

 

Gruodžio 11 d. Arminas Lydeka dalyvavo TV laidoje “Mes europiečiai” apie Lietuvos pilietinės visuomenės ugdymo brandą.

 

Gruodžio 12 d. Arminas Lydeka bendravo su žurnalistais dėl  naujai ruošiamo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, reaguojant į Konstitucinio teismo nutarimą.

 

Gruodžio 13 d. Arminas Lydeka priiminėjo piliečius Seime.

 

Gruodžio 13 d. Arminas Lydeka susitiko su Lietuvoje viešėjusia ESBO sekretoriato delegacija. Aptarta Lietuvoje 2009 m. rengiama PA metinė konferencija.

 

Gruodžio 14 d. Arminas Lydeka dalyvavo Evangelikų reformatų bažnyčios Jubiliejinėje konferencijoje. Perskaitęs pranešimą A.Lydeka bendravo su konferencijos organizatoriais ir dalyviais.

 

Gruodžio 14 d. Arminas Lydeka dalyvavo prisijungimo prie Šengeno erdvės renginiuose, organizuotuose Vidaus reikalų ministro.

 

Gruodžio 17 d. Arminas Lydeka Ministro Pirmininko G.Kirkilo kvietimu dalyvavo koncerte, skirtame ambasadoriams Lietuvoje, kuriame bendrauta su renginio organizatoriais ir aukšto rango pareigūnais.

 

Gruodžio 17 d. Arminas Lydeka pirmininkavo darbo grupei, sudarytai dėl pilietybės įstatymo pataisų rengimo.

 

Gruodžio 17 d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į Kauną, kur bendravo su Žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovais ir nariais. A.Lydeka pristatė aktualijas žmogaus teisių srityje, atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.

 

Gruodžio 18 d. Arminas Lydeka bendravo su žurnalistais iš žurnalo “Fortūna privata” dėl žurnalo perspektyvos.

 

Gruodžio 19 d. Arminas Lydeka Seime bendravo su piliečiais.

 

Gruodžio 19 d. Arminas Lydeka dalyvavo Tarptautinės istorinės komisijos surengtame renginyje.

 

Gruodžio 19 d. Arminas Lydeka bendravo su žurnalistais apie vaikų grobimus mišriose šeimose.

 

Gruodžio 20 d. Arminas Lydeka dalyvavo Seimo metų palydėjimo šventiniame renginyje.

 

Gruodžio 20 d. Arminas Lydeka dalyvavo Darnios plėtros akademijos atidaryme, kur buvo bendrauta su aukšto rango valstybės pareigūnais ir akademikais.

 

Gruodžio 21 d. Arminas Lydeka priėmė piliečius Seime. Išklausė jų problemų, priėmė skundus.

 

Gruodžio 21 d. Arminas Lydeka bendravo su Seimo kontrolieriais dėl naujos Seimo kontrolierių kadencijos.

 

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas