SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2008 m. SAUSIS

 

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

 

 

 

Seimo nariai prieš neskaidrią Nacionalinio stadiono statybą 2008 01 02

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73181&p_k=1;

 

R.Remeika: apie alkoholį, krepšinį, “teisingą” visuomenės informavimą ir “blogą” Seimą 2008 01 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73183&p_k=1;

 

A.Lydeka: Prezidento rinkimai Gruzijoje – demokratijos pamoka šaliai 2008 01 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73184&p_k=1;

 

V.Bogušis: strateginiai sprendimai neturi būti priiminėjami skubant 2008 01 09

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73645&p_k=1;

 

R.Šukys: LEO veiklos tikslai turi būti kitokie 2008 01 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73646&p_k=1;

 

R.Šukys: LEO privalo veikti valstybės, o ne akcininkų naudai 2008 01 16

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73647&p_k=1;

 

LiCS: Internetinio balsavimo atmetimas už borto palieka emigraciją 2008 01 18

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73648&p_k=1;

 

A.Čaplikas: Vyriausybė neturėtų ignoruoti Seimo narių susirūpinimo dėl Nacionalinio stadiono statybų 2008 01 25

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73760&p_k=1;

 

LiCS: UŽ naują atominę elektrinę, PRIEŠ nebaigtų derybų rezultatų tvirtinimą Seime 2008 01 26

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73896&p_k=1;

 

LiCS: “Leo LT” kūrėjams vartotojų interesai turėtų būti svarbesni nei akcininkų pelnas 2008 01 28

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73897&p_k=1;

 

S.Lapėnas: “LEO LT” svarbesni turėtų būti vartotojų interesai, o ne naudos sau siekimas 2008 01 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73898&p_k=1;

 

S.Lapėnas: “LEO LT” turi atitikti ES reikalavimus 2008 01 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=73899&p_k=1;

 

 

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

 

Sausio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė 6 posėdžius, 3 –uose iš jų dalyvavo svečiai: kandidatė į Aukščiausiojo teismo teisėjas S.Rudėnaitė, Ministro pirmininko patarėjas valstybės investicijų klausimams Saulius Spėčius bei UAB “NDX energija” direktorius Darius Nedzinskas.

 

 

Sausio  9 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo V.Bogušis, A.Čaplikas, S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Remeika, R.Šukys, H.Žukauskas, V.Volčiok.   2008 01 09 d. Frakcijoje lankėsi kandidatė į Aukščiausiojo teismo teisėjas – S.Rudėnaitė. Kandidatę prisistatė Respublikos Prezidento patarėja, Teisės departamento vadovė Aušra Rauličkytė. LiCS frakcijoje svečiai atsakė į frakcijos narių kilusius klausimus dėl kandidatų atrankos būdų, pasirenkamų bylų nagrinėjimo, politinės įtakos bylų sprendimams.

Posėdyje taip pat vėliau dalyvavo UAB “NDX energija” direktorius Darius Nedzinskas, kuris pristatė Atominės elektrinės įstatymo projektą. Supažindino frakcijos narius su ekonominiais aspektais, derybų eigoje kitusią situaciją. NDX energija direktorius D. Nedzinskas išsamiai išdėstė Atominės elektrinės įstatymo projekto teigiamus ir neigiamus aspektus. Taip pat atsakė į LiCS frakcijos narių klausimus.

Posėdžio pabaigoje buvo aptarta neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkė.

 

Sausio 15 d. Frakcijos posėdis 

Frakcijos posėdyje dalyvavo S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Remeika, R.Šukys, H.Žukauskas, V.Volčiok, J.Čekuolis, R.Palaitis.  Frakcijoje lankėsi Ministro pirmininko patarėjas valstybės investicijų klausimams Saulius Spėčius, kuris pristatė Atominės elektrinės įstatymo projektą.  LiCS frakcijoje išsiskyrus nuomonėms svečias atsakė į tikslinius klausimus. Diskusija vyko apie Atominės elektrinės garantijų užtikrinimą, ekonomines pasekmes, elektros energijos sistemos jungčių su Lenkija ir Švedija projekto įgyvendinimą. Išsiskyrus frakcijos narių nuomonėms dėl Atominės elektrinės įstatymo projekto LiCS frakcijos pozicija – balsavimas laisvas. Taip pat buvo aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 m. sausio 15 d. darbotvarkė.

 

Sausio 16 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo V.Bogušis, S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Remeika, R.Šukys, H.Žukauskas, V.Volčiok, J.Čekuolis, R.Palaitis, LiCS partijos pirmininkas A.Zuokas. Aptariant Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę dėmesys atkreiptas į Elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju priedu įstatymo projektą bei nutarta palaikyti Prezidento Veto. Taip pat dėl XP-1955 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kurio teikėja -  Audronė Pitrėnienė, bendru frakcijos narių sutarimu  nuspręsta šio projekto nepalaikyti.

 

Sausio 29 d.  Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Remeika, R.Šukys, H.Žukauskas, V.Volčiok, J.Čekuolis. Aptariant Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę Frakcijos posėdyje nutarta palaikyti  XP-2186 įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 2, 5, 8, 26, 32, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 71, 72, 90, 99, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134 straipsnių,  III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 49(2) straipsniu, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projektą, kurio teikėjas – LRV ministras Regimantas Čiupaila.  Dėmesys atkreiptas į aktualų frakcijos nariams Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, tačiau kilus prieštaravimams nutarta balsuoti laisvai. Taip pat nepritarti grąžinti tobulinimui XP-2573 Viešojo administravimo įstatymo 2,3,4,5,6,7,9,12,14,17,19,20,21,22,23,24,25,28,33 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kurio teikėjas LRV ministras R.Čiupaila.

 

Sausio 30 d.  Fakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo V.Bogušis, S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Remeika, R.Šukys, H.Žukauskas, V.Volčiok, R.Palaitis, Kultūros ministro patarėjas M.Šivickas, Kultūros ministras J.Jučas.  Nagrinėjant Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę aptartas LiCS  frakcijos nario Sauliaus Lapėno 2008 01 30 dienos  įregistruotas pasiūlymas Vyriausybės teikiamam atominės elektrinės pakeitimo įstatymui.  Užtikrinta frakcijos narių pozicija dėl Atominės elektrinės įstatymo projekto – ypatingos skubos tvarkai nepritarti.

 

 

Sausio 31  d.  Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo LiCS partijos pirmininkas A.Zuokas, V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Palaitis, R.Remeika, R.Šukys, V.Volčiok.

Frakcijos posėdyje buvo aptarta Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė, kurioje svarbiausias frakcijai klausimas – Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Užtvirtinta LiCS frakcijos pozicija nepritarti tokiam įstatymui. Bendru frakcijos narių sutarimu nutarta plenarinio posėdžio metu šio klausimo svarstymo eigoje Frakcijos vardu pasisakyti R.Šukiui.

 

 

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

 

 

PASIŪLYMAS Seimo protokolinio nutarimo projektui Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos derybų su UAB "NDX Energija" dėl Nacionalinio Investuotojo formavimo rezultatų" projektui (XP-2808)

- Internetinis puslapis: XP-2808

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

            - Pasiūlymo tikslas: pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesiją iki 2008 m. sausio 26 d.;

-  Registracija 2008 01 11

 

 

Seimo NUTARIMO "Dėl Nacionalinio Investuotojo formavimo rezultatų" PROJEKTAS (XP-2808(2A))

- Internetinis puslapis: XP-2808(2A)

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Seimo narių grupė;

            - Projekto tikslas: siūlyti Seimui pritarti esminiams derybų tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turinčio akcininko UAB „NDX energija“ dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir įstatinio kapitalo didinimo rezultatams (nuostatoms, nurodytoms nacionalinio investuotojo sukūrimo sutarties, akcininkų sutarties ir nacionalinio investuotojo įstatų projektuose dėl nacionalinio investuotojo įstatinio kapitalo ir akcijų pasiskirstymo tarp akcininkų; nacionalinio investuotojo veiklos tikslo ir pagrindinių uždavinių; Kauno HE ir Kruonio HAE atskyrimo nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“; disponavimo nacionalinio investuotojo akcijomis);

-  Registracija 2008 01 14

 

 

PASIŪLYMAS Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 21, 24, 25, 25(1) straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektui (XP-2804)

- Internetinis puslapis: XP-2804

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

            - Pasiūlymo tikslas: nekeisti šiuo metu galiojančio Įstatymo straipsnio, reglamentuojančio draudimo įmonių pajamas ir sąnaudas;

-  Registracija 2008 01 16

 

 

PASIŪLYMAS Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-2799)

- Internetinis puslapis: XP-2799

- Teikia LR Seimo narys R. Šukys;

            -Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog nacionalinio investuotojo įstatai priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, o išimtys gali būti numatomos tik nacionalinio investuotojo sukūrimo ir akcininkų sutartyse, kurioms turi pritarti Seimas;

-  Registracija 2008 01 16

 

 

PASIŪLYMAS Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-2799)

- Internetinis puslapis: XP-2799

- Teikia LR Seimo narys R. Šukys;

            -  Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog nacionalinis investuotojas – nacionalinė elektros energetikos bendrovė, Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, per savo dukterines įmones valdantis pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kurio veiklos tikslas yra garantuoti Lietuvos Respublikos piliečiams ir ūkio subjektams elektros energijos patikimą tiekimą už ekonomiškai pagrįstą kainą, kuri skatintų šalies ūkio veiklą bei didintų konkurencingumą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos elektros energijos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos sistemomis projektą bei pastatyti atominę elektrinę Lietuvos Respublikoje. Įgyvendindamas savo veiklos tikslą nacionalinis investuotojas socialiai atsakingai siekia naudos sau ir visiems savo akcininkams. Nacionalinio investuotojo teisinė forma yra akcinė bendrovė; nacionalinio investuotojo buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat siūloma Įstatyme  įtvirtinti, jog  Bendrovė ir bendrovės organai turi veikti taip, kad bendrovei visada nuosavybės teise priklausytų ne mažiau kaip 2/3 AB „Lietuvos energija“, AB Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Jeigu AB „Lietuvos energija“, AB Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „VST“ vykdomos veiklos reorganizuojant, pertvarkant ar kitokiu būdu būtų atskirtos, perduotos ar perleistos, bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai turi priklausyti ne mažiau kaip 2/3 akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovėse, kurioms nuosavybės teise priklauso Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklas, elektros energijos skirstomieji tinklai, taip pat bendrovėse, kurios vykdo elektros energijos perdavimo, elektros energijos rinkos operatoriaus, elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo veiklas;

-  Registracija 2008 01 16

 

 

PASIŪLYMAS Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo projektui (XP-2625(2))

- Internetinis puslapis: XP-2625(2)

- Teikia LR Seimo nariai R. Šukys ir J. Čekuolis;

            -  Pasiūlymo tikslas: jog neišmokėtoji Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių pensijų dalis pradedama išmokėti ne nuo  2009 m. sausio 1 d., o nuo 2008 m. liepos 1 d. ir baigia išmokėti 2009 m. birželio 31 d.;

-  Registracija 2008 01 23

 

 

PASIŪLYMAS Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-2799)

- Internetinis puslapis: XP-2799

- Teikia LR Seimo narys R. Šukys;

            - Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nacionalinio investuotojo bendrovėje suteikiamas turtines ir neturtines teises turi įgyvendinti bei valstybę atstovaujantys stebėtojų tarybos nariai, taip pat jų deleguoti valdybos nariai turi veikti taip, kad nacionalinis investuotojas garantuotų Lietuvos Respublikos vartotojams patikimą elektros energijos tiekimą už ekonomiškai pagrįstą kainą, kuri skatintų šalies ūkio veiklą bei didintų konkurencingumą, įgyvendintų Lietuvos Respublikos elektros energijos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos sistemomis projektą bei pastatytų atominę elektrinę Lietuvos Respublikoje;

-  Registracija 2008 01 23

 

 

PASIŪLYMAS Įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 2, 5, 8, 26, 32, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 71, 72, 90, 99, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 49(2) straipsniu, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2186(2))

- Internetinis puslapis: XP-2186(2)

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;

            - Pasiūlymo tikslas: įvirtinti, jog asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis netaikomi reikalavimai, t.y. išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

-  Registracija 2008 01 24

 

 

Seimo NUTARIMO "Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir atominės elektrinės statybos" PROJEKTAS (XP-2808(3A))

- Internetinis puslapis: XP-2808(3A)

- Teikia LR Seimo nariai R.Šukys, R.Remeika, V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis;

            - Projekto tikslas: siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsiimti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Atominės elektrinės įstatymo projektą bei sutartis dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, veikiančios Lietuvos Respublikos vardu ir UAB „NDX energija“; tęsti derybas su galimais nacionalinio investuotojo strateginiais partneriais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo išdėstytas pastabas; į derybų dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo grupę įtraukti visų Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų atstovus arba sudarant derybų dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo grupę užtikrinti visišką jos politinį nešališkumą; pateikti Lietuvos Respublikos Seimo pritarimui galutinius derybų rezultatus;

-  Registracija 2008 01 28

 

 

PASIŪLYMAS Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XP-1799(3))

- Internetinis puslapis: XP-2799(3)

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

            - Pasiūlymo tikslas: įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės nustatyta tvarka, siekiant gauti Europos Komisijos sprendimą dėl kapitalo koncentracijos, tik gavus teigiamą sprendimą tvirtinti sutartis dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo;

-  Registracija 2008 01 30

 

 

PASIŪLYMAS Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XP-1799(3))

- Internetinis puslapis: XP-2799(3)

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

            - Pasiūlymo tikslas: keisti nacionalinio investuotojo apibrėžimą, jo statusą bei jam keliamus tikslus;

-  Registracija 2008 01 30

 

Seimo NUTARIMO "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvados, ar 2007 m. rugpjūčio 24 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl draudimo stažo, įgyto buvusios SSRS teritorijoje, įskaitymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ta apimtimi, kuria nustatoma, kad Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teritorija yra buvusios SSRS teritorija, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 135 straipsnio 1 daliai, konstituciniams valstybės tęstinumo ir teisinės valstybės principams" PROJEKTAS (XP-2835)

- Internetinis puslapis: XP-2835

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas ir Seimo narių grupė;

            - Projekto tikslas: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvados, ar 2007 m. rugpjūčio 24 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl draudimo stažo, įgyto buvusios SSRS teritorijoje, įskaitymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ta apimtimi, kuria nustatoma, kad Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teritorija yra buvusios SSRS teritorija, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 135 straipsnio 1 daliai, konstituciniams valstybės tęstinumo ir teisinės valstybės principams;

-  Registracija 2008 01 31

 

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

 

Seimo posėdis Nr.371 (2008-01-11, neeilinis)

Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2799 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

V.BOGUŠIS (LCSF). Pritardamas pono J.Veselkos išsakytoms mintims, manyčiau, kad tokios redakcijos protokolinio nutarimo mes šiandien niekaip negalime priimti, nes 2 punkte, gerbiamasis posėdžio pirmininke, reikalaujama visų sutarčių revizavimo. Tai yra neįmanoma, tai yra įvykęs faktas. Mes šito tikrai negalime priimti.

Toliau dėl datų aš irgi nesutinku. Seniūnų sueigoje buvo aiškiai pasiūlyta ir kalbėjome, kad sesiją reikėtų pratęsti kitą ir dar kitą savaitę, iki 26 dienos. Mano galva, iš principo mes šiandien turime apsispręsti, ar mes po pateikimo pritariame Atominės elektrinės įstatymo pataisoms ar nepritariame. Nuomonių yra įvairių ir, aš suprantu, kai kurie Seimo nariai yra pikti ant kai kurių prekybos centrų, nes jie uždraudė ir neleidžia prekiauti tam tikrais koldūnais ar kitomis savo prekėmis. Tas man yra suprantama. Baigdamas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau atmesti šį protokolinį pasiūlymą kaip nestatutinę normą ir balsuoti po pateikimo. Ačiū.

 

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 29 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2688(3*) (svarstymas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu ganėtinai trumpai, nes turbūt visiems nusibodo, nieko neįtikinėsiu, nes visi žinome, kaip balsuosime. Ponai, tai, ką mes matome, tai yra informacinis karas. Informacijos padariniai šiandien yra tai, ką mes darome. Manau, šio įstatymo iš viso nereikėjo tobulinti ir vėl kurstyti aistrų. Tai, kas buvo priimta, buvo priimta. Dėl to, kaip interpretuoja kai kurios institucijos, galbūt kyla daug klausimų ir galbūt tada reikėtų ponios B.Vėsaitės siūlymą dėl reglamentavimo, logotipo ir kažkokių ženklų pataisyti, kad nebūtų nesusipratimų. Bet kas yra? Šiandien daugelis kalbėjo apie tai, kad reikia padėti verslui, reikia nekliudyti, nes gėrimas nuo reklamos nepadidėja ir t. t., ir t. t. Manau, kad verslui mes padedame įstatymais, bet ne visam verslui. Kodėl mes nepadedame platinti narkotines medžiagas, tai irgi yra didžiulis verslas? Kodėl nepadedame žmonių žalojimuisi ir t.t? Manau, tokių verslų, kurie žaloja žmonių sveikatą, negalime toleruoti. Tokius verslus reikia gerai reglamentuoti, kad nebūtų galima teikti naujų produktų, turėti pelno už žmonių sveikatos žalojimą ir pan. Kas atsitinka? Kalbame, kad remiame sportą. Iš ko remiame? Iš tos pačios žmonių nelaimės remiame sportą. Kaip įvedami nauji alkoholio produktai? Tik per reklamą. Kaip vykdoma alkoholio plėtra? Tik per reklamą, tik per tai, kad žmogus pamato, susigundo nauju produktu, nauju vartojimo būdu, ir jis duoda tam tikrą pelną alkoholio bendrovei. Dabar mes vėl norime grįžti prie to, ką jau seniai buvome apkalbėję. Šiuos metus paskelbėme Blaivybės metais, tai gal ir eikime tuo tiesiu keliu – labai griežtai reglamentuokime reklamą, reglamentuokime ir sugriežtinkime pardavimą, ką daugelis minėjo. Galbūt taip mes pajėgsime išeiti iš to girtavimo liūno. Negalima užsimerkti, negalima pasiduoti dideliems pinigams. Kreipiuosi į jus, Seimo nariai, mes esame žmonių atstovai, šiuo atveju veikia alkoholio pardavėjų ir vežėjų pinigai ir daugeliui spaudžia sąmonę. Atlaikykime šitą frontą ir pasielkime, kaip reikalauja sąžinė, apsaugokime mūsų jaunimą nuo neigiamos reklamos. Sėkmės visiems. (Plojimai)

 

 

Seimo posėdis Nr.373 (2008-01-15, rytinis)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1792(2*) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai gražus noras mums visiems už daržoves mokėti šiek tiek mažiau, bet visi mes žinome, kad gražiais norais ir kelias į pragarą grįstas. Dabar kodėl aš ir Liberalų centristų frakcija balsuos prieš šį įstatymą? Pirmiausia tai kainuos apie 50 mln. litų, jų mes nesurinksime į valstybės biudžetą. Prisiminkime, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes neseniai visi balsavome už Fiskalinės drausmės įstatymą. Štai jums ir pirmas pavyzdys: balsavome už Fiskalinės drausmės įstatymą, bet ir toliau kepame įvairiausias lengvatas. Tai pirmas motyvas. Antras motyvas. Iš tikrųjų ši lengvata palies ne tik Lietuvos daržovių augintojus, bet ir Olandijos, ir Lenkijos. Ar mes dotuosime ir užsienio valstybės produkcijos gamintojus? Ar tikrai mums tai verta daryti? Trečias dalykas. Kas gaus iš to naudą ir ar tikrai žmogus, atėjęs į parduotuvę, nusipirks daržovių pigiau? Mano supratimu, įvesta PVM lengvata koncertams buvo tuo tikslu, kad atpigtų koncertai, bet ar jie atpigo? Mes turime konkrečių pavyzdžių, kad visą naudą pasiėmė koncertų organizuotojai, šiuo atveju pasiimtų prekybininkai. Žmonėms daržovės tikrai neatpigs. Štai tuos tris argumentus sudėjus į krūvą, mūsų frakcija apsisprendė balsuoti prieš. Ačiū.

 

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ projektas Nr.XP-2752 (pateikimo tęsinys). Seimo rezoliucijos „Dėl karo tarnybos ir kariuomenės organizavimo principų“ projektas Nr.XP-2752A (pateikimas)

J.ČEKUOLIS. Bus klausimas. Gerai. Aš tikrai nesuprantu, kuo čia dėta sovietinė jaunystė. Kažin ar sovietinės jaunystės sindromu būtų galima įtarti asmenį, kurio vaikystė prabėgo tremtyje, kuris buvo Sąjūdžio Seimo narys ir t. t.? Galbūt tokių dalykų reikėtų vengti.

Mano klausimas būtų toks. Savo rezoliucijoje jūs siūlote dvylikos mėnesių privalomąją tarnybą keisti į trumpesnį laiką būtinajam apmokymui atlikti. Koks tas trumpesnis laikas, jūsų įsivaizdavimu, galėtų būti? Ką būtų prasminga padaryti per tą trumpesnį jūsų įsivaizduojamą laiką su šaukiamojo amžiaus jaunuoliais, jeigu tokie išliktų? Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.375 (2008-01-17, rytinis)

Elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju priedu įstatymas Nr.XP-2455Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

R.REMEIKA. Gerbiamieji kolegos, šios įstatymo pataisos – tai pataisos, sukėlusios labai didelį rezonansą mūsų visuomenėje, ir kilo daug diskusijų, daug, gandų, samprotavimų. Kai kurie jų fobijų pagrindu, kai kurie iš tiesų teisingi, kai kurie verčia susimąstyti. Norėčiau padėkoti Prezidentui, prezidentūrai, kad ji pastebėjo tam tikrą nesutikimą su mūsų Konstitucija ir vetavo šį įstatymą. Bet norėčiau pasakyti, kad ir prezidentūros teikiamos pataisos negali būti priimtos, nes jos sukelia dar didesnę painiavą mūsų įstatymų bazėje ir, jeigu priimtume šias įstatymo pataisas, kurias siūlo prezidentūra, reikėtų keisti dar keletą punktų. Manyčiau, kad mūsų įstatymas, kurį Seimas patvirtino, irgi nėra tobulas, tai parodė ir Prezidentas. Nėra tobulas keletu aspektų. Vienas, kaip minėjau, – galimas prieštaravimas Konstitucijai, antras aspektas, manau, gana svarbus ir ginčytinas, kodėl buvo pailgintas saugojimo terminas, ko nereikalauja Europos Sąjungos direktyva. Dar vienas aspektas, kad Vyriausybės iki šiol nenurodyta ir nepaskirta institucija, kontroliuojanti tas operatyvines institucijas, kurios gauna duomenis. Yra daug klaustukų, į kuriuos, priimant šį įstatymą anksčiau, nebuvo laiko įsigilinti. Dabar siūlyčiau, kad Seimas balsuodamas sąmoningai priimtų sprendimą nepritarti Prezidento veto, nepriimtų mūsų įstatymo ir paliktų seną įstatymą su protokoliniu prierašu, kad Vyriausybė skubos tvarka galėtų pateikti tam tikrus pataisymus, kurių reikia priimant ir perkeliant Europos Sąjungos direktyvą. Taip ir siūlyčiau balsuoti. Dėkoju.

 

Ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 8¹, 11 straipsniais įstatymas Nr.XP-1930Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Smagu pažiūrėti, kiek šneka už ir tik kažkodėl vienas prieš. Visiškai nesuprantu tokio argumento: supaprastinsime, padarysime ką nors paprasčiau. Iš karto jums galiu pasakyti: nieko jūs nesupaprastinsite ir nieko jūs paprasčiau nepadarysite. Jūs patys save apgaudinėjate arba tuos ūkininkus, kurie ateis, sakysime, norėdami pasistatyti namą, sodybą arba ką nors. Kodėl? Todėl, kad galioja Statybos įstatymas, ten yra savos nuostatos. Todėl, kad galioja Saugomų teritorijų įstatymas su savo nuostatomis, galioja tokios sąvokos kaip „sąlygų sąvadas“, „derinimas“, „statybos leidimas“ ir visa kita. Nebūna taip, kad iš dangaus staiga nusileido, pasistatė namą ir toliau gyvena. Vis tiek mūsų teisinėje valstybėje yra tam tikri žingsniai. Vienas dalykas.

Antras dalykas, tam tikra grupė gauna galimybę ir išimtis. Kaip ir priėmimo metu sakiau, ta galimybe visada pasinaudos ne tie, kuriems šitas dalykas yra taikomas, o tie, kurie sugebės įstatymuose perskaityti, kad jie gali kur kas paprasčiau, be tam tikrų apribojimų pasistatyti sau tokius namus tokiose vietose, kur jiems patinka, negaudami leidimų, be jokių sąlygų, be nieko. Jūs tik padarysite sumaištį. Todėl manau, čia išimčių nebus, bus tik didesnė sumaištis. Ir tie, kas ateis aiškintis po to, pasakys, kad jūs mus apgavote, nes jūs nepadarėte visko iki galo. Reikia viską daryti kompleksiškai, tada bus tvarka. Ačiū.

 

Vyriausybės valanda

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro tokiu klausimu – valstybės valdymo struktūros kompleksinės reformos. Dabar reforma iš esmės nevykdoma ir šis klausimas arba jo iniciatyva dažniausiai priklauso nuo ministerijų ir žinybų vadovų. Nesilaikoma administracinio teritorinio Lietuvos suskirstymo reformuojant įstaigas. Nuo 1995 metų Lietuvoje veikia 10 apskričių. Reformuojant kai kurias žinybas, pavyzdžiui, prokuratūrą, aukštesnio lygio įstaigos sukoncentruotos penkiose apskrityse. Policijos restruktūrizavimas numatytas 10 apskričių. Daug pavyzdžių būtų galima pasakyti. Ar jūs, kaip naujas ministras, numatote kompleksinį Lietuvos valdymo modelio parengimą?

R.ČIUPAILA. Dėkui. Čia, žinoma, du skirtingi klausimai. Vienas apie teritorinio valdymo optimizavimą, kitas klausimas yra susijęs su apskritai teritorine reforma, kalbant ir apie galimas naujas savivaldybes. Iš jūsų klausimo supratau, kad jus labiau domina pirmasis aspektas.

Ministras Pirmininkas yra sudaręs darbo grupę, kurios bazinės administracinės pajėgos yra Vidaus reikalų ministerijoje, ir šiuo metu labai intensyviai dirbama siekiant suvienodinti teritorinio valdymo klausimus, tiek kalbant apie funkcijų transformavimą, tiek kalbant apie tas ribas, kurias jūs minėjote.

Iš tikrųjų yra gana margas centrinių institucijų teritorinio valdymo principas, visiškai nesutampantis su teritoriniu administraciniu Lietuvos žemėlapiu, todėl šios darbo grupės užduotis ir yra pateikti pasiūlymus dviem kryptimis. Pirmoji, kaip suvienodinti administravimo ribas, ir antroji, kaip išgryninti arba perkelti funkcijas vadovaujantis subsidiarumo principu. Čia turėčiau pateikti pastabą: tai nereiškia, jog visos funkcijos turėtų būti automatiškai nuleidžiamos į vietos savivaldybių lygmenį, o, kaip minėjau, subsidiarumo principu įvertinant galbūt reikėtų perkelti į centrinių įstaigų teritorinius padalinius, galbūt grąžinant ministerijoms ir išgryninant esminę apskrities, kaip institucijos, funkciją regioninės plėtros kontekste. Ačiū.

A.BARANAUSKAS (PDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, susidarė tokia situacija su migracijos pasais. Iš tikrųjų kalbama apie tai, kad Lenkijos spaustuvės nespėja spausdinti kažkokių blankų. Galbūt jūs galėtumėte paaiškinti. Ar Lietuvoje nėra?.. Juk yra spaustuvių, kurios turi visas galimybes atspausdinti blankus ir t. t. Koks čia reikalas? Kodėl buvo pasirinktas toks variantas, kuris žmonėms dabar nepriimtinas, žmonės dėl to turi tam tikrų problemų?

R.ČIUPAILA. Dėkui. Pasaulinė ekspertų patirtis rodo, jog, norint tinkamai pasirengti tokio ypač aukštos klasifikacijos saugumo požiūriu dokumento kaip kurios nors valstybės piliečio pasas leidimui, reikia turėti 9 mėnesius. Žinia, nuo pat 2007 metų pradžios, rengiantis metų pabaigoje į apyvartą išleisti naujus europinio pavyzdžio pasus, dėl įvairiai besiklostančių aplinkybių šie terminai buvo šiek tiek suspausti. Nelabai smarkiai, tačiau vis tiek. Bet mums pavyko ir konkursą paskelbti, ir nustatyti to konkurso laimėtoją. Konkursą laimėjo konsorciumas, susidedantis iš dviejų įmonių: Lietuvos Respublikos UAB „Garsų pasaulis“ ir Lenkijos įmonės „Polska Wytwornia Papierow Wartosciovych“, kuri yra gana garsi Europoje savo tokio pobūdžio dokumentų gamyba.

Realiai kalbant, Lietuvoje nėra nei vienos, nei antros įmonės, kuri galėtų pasiekti tokį lygį. Natūralu, kad tas konsorciumas yra kartu ir įvedantis Lietuvos įmonę į bendrą tokių dokumentų rinką, kita vertus, ir užtikrinantis gana aukštą to dokumento lygmenį.

Problemų atsirado, kai paaiškėjo, jog lenkų įmonė neturi sutarties, o turi tik subrangos sutartį su šveicarų įmone, gaminančia pagrindinį puslapį. Žinia, besiruošiant šiam konkursui buvo išnagrinėtos visos galimybės ir iš visų ekspertų mes gavome vienodas išvadas – geriausią šiuo metu puslapį gamina šveicarų kompanija (…). Tai, kad su ja buvo sudaryta subrangos sutartis, tik daro mums garbę ir užtikrina šio paso saugumą bei jo patikimumą, taip pat ir visas garantijas.

Natūralu, kad situacija, susijusi su terminais, buvo išspręsta metų pradžioje, tačiau po Kalėdų grįžus dirbti (…) įmonei paaiškėjo, kad jie savo sandėliuose neturi pakankamai kokybiškos medžiagos tam tikriems šio puslapio sluoksniams gaminti. Vadovaudamiesi saugumo kriterijumi jie užsakė papildomą kokybišką partiją. Šiuo metu tiekimas yra atkurtas. Jau pirmadienį mes gausime papildomą pasų partiją.

Naudodamasis proga aš tikrai norėčiau padėkoti Lietuvos žmonėms, kad jie suprato šias technologines problemas, niekur nekilo panikos, pasų išleidimas nebuvo sustabdytas. Kiekvieno asmens, turinčio kokių nors problemų dėl terminų, prašymai buvo įvertinti, apsvarstyti ir pasai išduoti. Jau turime susitarimus dėl masinės šių pasų blankų gamybos. Artimiausiomis savaitėmis bus atkurta ne tik smulkių partijų, bet ir masinė pasų blankų gamyba ir, aš manau, mes įvykdysime savo įsipareigojimus.

Turėčiau pasakyti, kad šiuo metu esant „suspaustai“ situacijai mes išduodame maždaug trečdalį poreikio, o tai, kaip suprantama, ne tragedija. Artimiausiu metu mes pereisime iki pusės poreikio. O po to, gavę didžiąsias partijas, automatiškai išduosime visiems. Šiuo metu išduodami ne tik gruodžio pradžios pasai, bet ir truputį pasislinkus į gruodžio pirmojo dešimtadienio dienas.

 

 

Seimo posėdis Nr.376 (2008-01-17, vakarinis)

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.XP-2597Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Noriu pasakyti vieną dalyką. Kiek šitame ir prieš tai buvusiame Seime buvo tobulinamas, aš sakau – „tobulinamas“, Teritorijų planavimo įstatymas, jis visą laiką buvo intensyviai bloginamas. Bloginamas ta prasme, kad tie patys ūkininkai, norėdami ką nors padaryti, pradeda nesuvokti, ko reikia ir kaip reikia.

Man keista, kad Aplinkos apsaugos komitetas, kuris turėtų iš esmės atsakyti už Teritorijų planavimo įstatymo vientisumą, už kompleksinį požiūrį, taip lengvai atsisako galimybės arba, sakysime, neieško būdų, kaip padaryti, kad tas klausimas būtų išspręstas kompleksiškai. Aš nesakau, kad nereikia ūkininkams padėti, aš sakau, kad reikia padėti, bet ne tokia lengva forma, kaip dabar daroma. Visas šis procesas man labiau panašus į aklo ir kurčio bendravimą, kai aklas sako, kad tu nieko negirdi, o kurčias sako, kad tu nematai nieko, ką aš tau sakau. Mes šiandien lygiai taip pat bendraujame.

Ponas B.Bradauskas sakė, kad mes turime padėti kurti nacionalinį turtą. Šiandien visi nacionalinio turto kūrėjai sėdi teismuose, nes tapo nelegaliais statytojais. Štai kur yra visa esmė. Jeigu priimsime tokius įstatymus tokia lengva ranka, tai mes dar labiau pastumsime mūsų nacionalinio turto kūrėjus eiti į teismus, ieškoti teisybės ir, deja, nieko nepastatyti. Aš siūlau pirmiausia nepriimti šio įstatymo, paskiau galbūt atmesti Prezidento veto, kad šis įstatymas grįžtų ir mes jį peržiūrėtume iš naujo. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

Buvo galimybė truputį grįžti, peržiūrėti ir padaryti tai, ko reikia. Kadangi aš suprantu, kad dauguma čia esančiųjų Vilniaus rajone turi žemės ūkio paskirties žemės, labai greitai, baigę darbą Seime, gal ir nebaigę, jie taps ūkininkais, prisistatys namų be detaliųjų planų… (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Ir dabar jau tą daro. Man atrodo, kad tai yra labai paprastai, išskaičiavimais priimtas įstatymas. Labai greitai mes pamatysim, dėl ko Seimo dauguma šitaip balsavo. Todėl, kad jie padarė sau, kad be detaliųjų planų, be jokių planavimų pasistatytų tokius namus, kokių reikia, ir su ūkininkais čia nieko bendro neturi. Ačiū.

 

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo projektas Nr.XP-2625(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad ministerijos teiktas projektas iš esmės buvo kitoks. Esmė yra data, nuo kada bus išmokama. Noriu pasakyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto numatoma data, kad bus mokama nuo 2009 m. sausio 1 d., yra nepriimtina. Biudžeto pinigai, einant į Seimą ir planuojant biudžetą, patvirtintame biudžete buvo numatyti šiems metams. Kai buvo pateiktas įstatymo projektas, buvo viliamasi ir prašoma jį priimti būtinai iki Naujųjų metų, iki biudžeto patvirtinimo. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko dėka įstatymo pateikimas Seniūnų sueigoje buvo įvairiais būdais nukeliamas ir atsitiko taip, kad mes jį svarstome tiktai dabar. Aš prašyčiau vis dėlto… Negaliu pritarti šiam projektui dėl datos ir iki priėmimo įregistruosiu pataisą, todėl dabar neprašyčiau ypatingos skubos, nebent Seimas sutiktų, kad įstatymas įsigalioja iš karto išbraukus datą.

 

Seimo rinkimų įstatymo 5, 6, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 58, 59, 62, 64, 65, 69, 70, 78, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 66¹, 81¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2194(2*). Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 6, 27, 31, 32, 33, 34, 56, 60, 62, 63, 66, 67, 76, 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 64¹, 79¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2193(2*). Referendumo įstatymo 36, 39, 40, 41, 42, 43, 51, 52, 55, 56, 64, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 53¹, 67¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2195(2*). Prezidento rinkimų įstatymo 23³, 23⁶, 23⁷, 23⁸, 23⁹, 23¹⁰, 49, 51, 52, 54¹, 54², 64, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 53¹, 67¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2196(2*) (svarstymas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien klausausi tų diskusijų ir matau akivaizdžią tiesą, kad mes esame ant slenksčio naujos demokratijos, naujo supratimo, viešumo ir skaidrumo, o slenkstį bijome peržengti. Nieko keista, visa, kas nauja arba kas mažai suprantama, visada baugina. Visada yra nejauku, visada matyti kažkokios grėsmės, ypač jeigu žmogus pasiklausai dar mažiau suprantančio, tada lyg ir nieko nesinori. Gal geriau mums sėdėti, užsidaryti arba turėti tai, ką turime, ir nieko nesiekti. Vadinasi, tokiu būdu eidama žmonija įgautų tam tikrą sąstingį.

Šiuo atveju internetinis balsavimas, manau,  duotų tam tikrą proveržį, informacinių technologijų proveržį arba plėtrą. Mes visi labai skaudžiai reaguojame, kai įvairiuose reitinguose Lietuva pagal informacinių technologijų plėtros statistinius duomenis visada būna gale, per vidurį ar įvairiai. Tam tikra plėtra ir suteikimas galimybės balsuoti internetu paskatintų ir domėjimąsi, paskatintų ir infrastruktūros plėtrą, paskatintų elektroninį parašą, niekas neužkerta kelio naudotis ir elektroniniu parašu, ne tik bankine identifikavimo kortele. Tai čia yra plėtra.

Ką dar mums duotų naudingo? Aš nenoriu skaičiuoti, ar būtų daugiau balsuotojų procentais, ar nebūtų, nenoriu ginčytis. Estijos atvejis parodė, kad ten nežymus padidėjimas yra. Bet tai sudarytų platesnes galimybes žmogui atlikti savo pareigas. Ir aš apeliuoju į tai, kad daugelis žmonių yra emigravę, išvykę į užsienį. Tik internetu balsuodami daugelis galėtų atlikti tą savo pilietinę pareigą. Todėl dar kartą prašau visų nebijoti naujovių, tuo labiau kad tas saugumas yra pakankamai efektyviai užtikrintas, tai yra daug saugiau negu balsavimas paštu, netgi negu balsavimas atėjus į balsavimo apylinkę, nes niekas negali užkirsti kelio ir pasakyti, kad tas žmogus nepapirktas, kad tam žmogui nesumokėta už tą balsą ir taip toliau. Šiuo atveju yra apskaičiuota, visi šitie saugikliai yra sudėti. Dar kartą prašau, neužkirskime kelio dalyvauti mūsų politinėje sistemoje tiems žmonėms, kurie yra išvykę į užsienį. Todėl prašyčiau visus pritarti.

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2772 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2772. Pranešėjas – kultūros ministras Jonas Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, turiu garbės jums pateikti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymą.

Projekto esmė yra ta, kad pagal dabar galiojančią tvarką valstybės stipendijos nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu, o daugelis savivaldybių tarybų yra įsteigusios savo savivaldybės tiek kultūros, tiek mokslo, tiek meno stipendijas gabiems ir svarbiems savo piliečiams. Jos, deja, yra apmokestinamos. Nėra visiškos valstybės ir savivaldybių stipendijų lygybės. Jos nėra didelės. Savivaldybės paprastai neturi didelių finansinių galių. Jos yra maždaug tūkstantis, per tūkstantį litų.

Pristatydamas šį Kultūros ministerijos parengtą projektą Vyriausybėje, gavau klausimą, kiek tai galėtų kainuoti biudžetui. Finansų ministerijos specialistų atsakymas buvo labai paprastas – kad tai yra labai nedidelė suma, nes tų stipendijų nėra labai daug ir skaičiavimo, kiek tai galėtų kainuoti, sąnaudos, ko gero, būtų didesnės už tą pačią sumą, kuri būtų pareikalauta iš biudžeto.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šį projektą svarstė 2007 m. gruodžio mėnesį ir jam pritarė. Prašome Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti nustatytą įstatymo projektą. Čia prie valstybės stipendijų tiktai pridedamas žodis „ir savivaldybių stipendijos“. Labai prašyčiu gerbiamųjų Seimo narių pritarti šiam įstatymo pakeitimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Keturi Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Sakykite, kiek savivaldybių iš 60 naudojasi šia savivaldybių stipendijų sistema ir kurios labiausiai?

J.JUČAS. Mes, Kultūros ministerija, gavom tokius skaičius ir tokius prašymus, tai buvo Kauno, Klaipėdos savivaldybės, aišku, tai didesnės savivaldybės. Tačiau ne taip seniai, kaip jūs visi puikiai žinote, vyko savivaldybių rinkimai, suformuotos naujos savivaldybių tarybos, ir savivaldybių tarybos paprastai apsisprendžia, ar jos steigia tas stipendijas, ar ne. Jų nėra labai daug. Kultūros ministerijos specialistų surinktom žiniom, šiuo metu Respublikoje yra nuo 40 iki 45 įsteigtų stipendijų.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Jeigu mokėtų stipendijas… ir dabar moka įvairūs labdaros fondai, ne vyriausybinės organizacijos, kiti, tai irgi yra didelė parama studentams, gabiems studentams. Ar nebūtų galima išplėsti tą ratą žmonių? Tai būtų studentams, kurie mokosi, studijuoja, siekia žinių, kurti savo ateitį, tai turtas ir valstybei, ne tik žmogui, turėti gerą kvalifikuotą specialistą… Kaip, jūsų nuomone, ar nebūtų tikslinga tai padaryti, praplėsti ratą neapmokestinamų stipendijų?

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary už klausimą. Turbūt yra, sakyčiau, dvi klausimo pusės. Viena klausimo pusė būtų ta, kad reikėtų labai gerai suformuluoti įstatymo papildymo įstatymą, ir turbūt Finansų ministerijos specialistai, galbūt komiteto specialistai, patarėjai turėtų pažiūrėti, kad nebūtų atidaryta landa stipendijoms, kurios yra neapmokestinamos. Man labai sunku atsakyti į klausimą, ar nebūtų piktnaudžiavimo ir kaip užkirsti kelią.

Mes iš savivaldybių gavome prašymus, ir Kultūros ministerija parengė projektą. Nematau kliūčių. Manau, šis įstatymo projektas turbūt bus siūlomas svarstyti Biudžeto ir finansų komitetui. Aš manau, Seimo nariai galėtų teikti tokius pasiūlymus. Dar sykį kartoju, nesu gerai užtikrintas, jeigu būčiau pateikęs projektą kartu ir įvairių fondų stipendijoms, ar nesulaukčiau klausimo, ar nebus pakankamai piktnaudžiavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis ministre, tekste jūs rašote „valstybės stipendija ir savivaldybių stipendijos“. Ar savivaldybių stipendiją turėtų steigti kelios, per asociaciją, ar vienos savivaldybės?

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Aš ateidamas pateikti taip pat pastebėjau… į tekstą, jūs labai dėmesingas ir teisingai pastebėjote. Negaliu labai tiksliai pasakyti, nes tekstą redagavo teisininkai. Man irgi šiek tiek lietuviškai kliūva. Mano manymu, turėtų būti išdėstyta taip: valstybės ir savivaldybių stipendijos. Bet, matyt, kad tik būtų parašyti papildomi žodžiai, čia yra teisininkų aspektas… Jeigu teisiškai galima, manau, komitetas svarstydamas tokią korekciją turėtų įvertinti, nes lietuviškai skamba neypatingai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Ačiū. Matau norinčius kalbėti, tai šiek tiek vėliau. Gerbiamasis ministre, prisėskite, jūs savo darbą jau padarėte. Prisėskite. Ačiū.

Dabar S.Lapėnas nori tarti žodį „už“. Prašom.

S.LAPĖNAS (LSCF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai atkreipčiau dėmesį, kad daugelis meno, kultūros darbuotojų, gaudami stipendijas ar iš savivaldybių, ar iš valstybės, iš esmės jas skiria naujam kūriniui – ar vaizduojamojo meno, ar teksto, ar skulptūros pavidalo, sukurti. Ir tai yra savotiškas valstybės užsakymas pagaminti vieną ar kitą produktą kultūrai. Tikėtis ir vertinti, kad čia yra tas pats sandėris, kai per viešuosius pirkimus valstybė perka vieną ar kitą paslaugą ir ji turi būti atitinkamai apmokestinama, manau, nederėtų. Manau, labai laiku teikiama pataisa, kuri leistų neapmokestinti šios stipendijos ir nevertinti jos kaip viešųjų pirkimų tam tikros sudedamosios dalies. Siūlyčiau šiam projektui pritarti ir balsuoti už.

 

 

Seimo posėdis Nr.377 (2008-01-18, rytinis neeilinis)

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2731(2*) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad šitam įstatymo projektui galime pritarti, nes iš tikrųjų yra šiek tiek didinamas, mažas žingsnelis, bet vis tiek link savivaldybių finansinio nepriklausomumo. Vadinasi, pinigai už įsigytus verslo liudijimus bus paliekami toje pačioje savivaldybėje. Kitas vertus, galima traktuoti, kad tai lyg ir būtų blogas reiškinys, kad nustatoma minimali verslo liudijimo kaina. Aš manau, kad tai yra geras reiškinys, ir ypač todėl, kad ne visoje Lietuvos teritorijoje galioja tas verslo liudijimas, o įsigytoje vietovėje. Nes, tarkime, norint dirbti Vilniuje, kur yra vienokios verslo liudijimo kainos, dažnai buvo gudraujama, kad įsigyjama kitoj savivaldybėje, kur verslo liudijimo kainos yra mažos ir atvažiuojama dirbti į vietą, kurioje brangiau. Tai, mano supratimu, šioks toks, sakysime, mokesčių apėjimas, o šituo įstatymo projektu šis apėjimas yra kaip ir uždaromas. Kitų pavojų nematydamas, manau, kad galėtume pritarti šitam įstatymo projektui.

 

Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2732* (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Šis projektas yra lydintis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Šiame projekte yra įtvirtinamas nedidelis, tačiau žingsnelis į savivaldybės finansinį nepriklausomumą. Tai yra dalis gyventojų pajamų mokesčio, mokestis už verslo liudijimus patenka tiesiai į savivaldybės biudžetą. Tai yra tik mažytis žingsnelis, bet aš pasisakyčiau už kur kas didesnius žingsnius ir didesnį savivaldybių finansinį nepriklausomumą. Tačiau tam pirmiausia reikia išskirti iš gyventojų pajamų sveikatos draudimo mokestį, tai, matyt, bus padaryta artimiausioje ateityje, reikėtų atsisakyti viršplaninio savivaldybės pajamų nusavinimo (dabar yra per 20% nusavinama į valstybės biudžetą) ir, ko gero, reikėtų atsisakyti pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio perskirstymo tarp savivaldybių. Tokiu būdu mes pasiektume visišką savivaldybių nepriklausomumą, ką aš labai sveikinčiau. O už šį įstatymą pasisakau už. Ačiū.

 

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 21, 24, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2804(2*) (svarstymas ir priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas buvo susirinkęs ir apsvarstė Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, šiek tiek patobulino pateiktą Finansų ministerijos, Vyriausybės projektą, pritarė R.Palaičio pataisai, kuri braukia vieną straipsnį, nes jame buvo kalbama apie fondo pelno panaudojimo darbuotojų premijoms galimybę. Tai yra šiek tiek kontroversiškas dalykas, Vyriausybė savo nutarimais gali reguliuoti fondo valdytojo atlyginimus. Aš manau, šiame įstatyme to nereikia. Su tokiomis pataisomis, nepritardami Bankų asociacijos norui mažinti įmokas į Indėlių draudimo fondą, kuris atitinka didžiųjų įmonių likučius sąskaitoje, pritariame šiam įstatymo projektui.

R.PALAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis šio įstatymo tikslas ir nuostatos yra priderinti prie esamų Lietuvos Respublikos pasikeitusių įstatymų ir prie Europos Sąjungos direktyvos. Tūlas Seimo narys, klausdamas savęs, ar nuo šio įstatymo priėmimo Lietuvos gyventojams bus geriau ar blogiau, drąsiai gali pasakyti, kad gyventojams bus geriau, nes bankuose bus apdrausta didesnė indėlių suma. Iki šiol buvo 20 tūkst. eurų, o dabar 22 tūkst. eurų. Taigi visi abejones keliantys dalykai Biudžeto ir finansų komitete buvo eliminuoti, todėl ir drąsiai galime balsuoti už šį įstatymą.

 

 

Seimo posėdis Nr.378 (2008-01-29, rytinis)

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 5, 8, 26, 32, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 71, 72, 90, 99, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 49² straipsniu, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2186(2*)ES (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir mielieji kolegos, pats žodis „modifikuotas“ pastaruoju metu Lietuvoje reiškia, kad kažkas negerai. Tai ir šiuo atveju labai gražiai šnekama, kad atvažiuos aukštos, aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Kažkodėl apie paprastus kinus, indus, arabus niekas nešneka. Aš nesu nusistatęs prieš juos, bet supraskit, jų šeima, šeimyna, susimes tuos 2 tūkst. litų, o taip yra daroma, tokių šeimynų susidarys be galo daug ir į Lietuvą plūstels ne tie, kurių jūs čia laukiate. Dėl jų nėra problemos.

Įstatyme yra kitų nuostatų, kuriose kalbama apie tai, kad aukštos kvalifikacijos specialistai gali atvažiuoti, jie gali laikinai gauti vizą, o paskui gyventi nuolat, bet šiandien modifikuodami visiškai normalią esamo įstatymo nuostatą mes atidarome landą. O ta landa taps visiškai neprognozuojama mūsų atvykėlių atžvilgiu. Ir mes šnekėdami… man gaila, kai ponas G.Steponavičius ir jo partija šneka apie tai, kad reikia rūpintis mūsų emigrantais, šiandien Lietuvą atidaro visai kitiems atvažiavusiesiems. Ką darys lietuviai, kai norės grįžti į Lietuvą? Vietos bus užimtos. Problemos, kurių mums kils dėl atvykstančiųjų, bus be galo didelės – socialiniai draudimai, visi socialiniai klausimai. Aš siūlau labai labai pagalvoti ir nebalsuoti už G.Steponavičiaus siūlomą pataisą. Ačiū.

 

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo projektas Nr.XP-2625(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, tie visi siūlymai yra susiję, nes pirmoji dalis yra datos pataisymas. Jeigu komiteto buvo numatyta, kad reikia pradėti mokėti nuo šių metų gruodžio 31 d., t. y. tik nuo kitų metų, tai mes siūlome paankstinti datą ir pradėti mokėti nuo šių metų liepos 1 dienos.

Argumentai, kodėl mes tą siūlome, yra tokie, kad lėšos šių metų biudžete yra numatytos. Ir tas argumentas, kad reikia kitų įstatymų pataisų, yra nepragrįstas. Aš tikrai aiškinausi ir Vidaus reikalų ministerijoje. Reikia tik suskaičiuoti tų asmenų pensiją, kiek jiems priklauso socialinės pensijos, ir pagal tai tuomet metų viduryje bus galima suskaičiuoti ir pradėti išmokėti, kiek jiems priklausė valstybinės pensijos. Todėl aš siūlau vis dėlto ankstinti, nes lėšos numatytos būtent šiais metais ir jos liks nepanaudotos, ir neaišku, ar kitiems metams bus galimybė numatyti. Be jokio pagrindo išmokėjimo terminas yra nukeltas.

 

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2546(2*) (priėmimas)

R.PALAITIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Neseniai svarstėme Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymą. Po svarstymo mes pritarėme. Tačiau po svarstymo ir mūsų pritarimo antrajam variantui buvo gauta Teisės departamento išvada, kad viena formuluotė yra šiek tiek netiksli. Čia apibrėžiant tai, kas galėtų valdyti fondus, mūsų siūloma formuluotė buvo tokia: „patvirtinamą investavimo patirtį“. Teisės departamentas pasakė, kad tai nėra konkreti formuluotė. Komitetas buvo susirinkęs ir pasiūlė kitą formuluotę, t. y. vietoj: „patvirtinamą investavimo patirtį“ parašyti konkrečiau: „Vertybinių popierių komisijos patvirtintą investavimo patirtį“. Su tokiomis pataisomis siūlyčiau priimti įstatymą ir balsuoti už. Ačiū.

R.PALAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau, kad jūs nesuklystumėte suklaidinti labai dažnai šnekančio Seimo nario. Iš tikrųjų šiuo projektu valstybė visiškai nesiruošia pirkti bet kokių investicinių fondų vienetų. Pagal šį įstatymo projektą bus sudaromas specialus, atskiras fondas su savomis taisyklėmis ir jo tikslas, labai aiškiai įstatyme parašyta, – tai mažų ir vidutinių įmonių plėtros skatinimo politikos tikslai. Tai štai specialus fondas bus sukurtas, konkurso tvarka bus rastas fondo valdytojas ir valstybės lėšos bus investuojamos skatinant paremti smulkų ir vidutinį verslą. Taigi jokių tokių anksčiau kalbėjusio Seimo nario minėtų pavojų nėra. Tai yra prasimanymas, sakyčiau taip. Todėl siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.

 

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybų su UAB „NDX Energija“ dėl Nacionalinio Investuotojo formavimo rezultatų“ projektas Nr.XP-2808(2) (pateikimas)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi nutarimų projektai yra du ir jie yra labai panašūs dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybų su „NDX energija“ dėl Nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų, aš siūlyčiau iš esmės dabar pritarti, ką siūlė ponas A.Kubilius. Kai bus pateiktas Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nutarimas, jam irgi pritarti, negaišti daug laiko, sudaryti darbo grupę, kuri patobulintų, atsižvelgtų į Teisės departamento pastabas, ir, įtraukę į kitos arba šios savaitės darbotvarkę, mes galėtume priimti bendru sutarimu, tikiuosi.

 

Seimo nutarimo „Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir atominės elektrinės statybos“ projektas Nr.XP-2808(3A) (pateikimas)

Lieka paskutinis nutarimų klausimas – Seimo nutarimas „Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir atominės elektrinės statybos“. Teikėjai – keletas Liberalcentristų frakcijos narių. Pranešėjas – R.Šukys, taip? Prašom.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prašyčiau pritarti mūsų teikiamam nutarimo projektui. Šį nutarimo projektą parengti paskatino tokios priežastys. Įstatymo projektu dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo, t. y. dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo, siūlomas nustatyti nacionalinio investuotojo veiklos tikslas – socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams – neatitinka pirminio nacionalinio investuotojo sukūrimo tikslo, t. y. garantuoti Lietuvos Respublikos vartotojams elektros energijos patikimą tiekimą už ekonomiškai pagrįstą kainą, įgyvendinti elektros energijos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos sistemomis projektą, bei nėra numatyta aiški situacija, kaip bus pastatyta atominė elektrinė ir kokiais terminais. Taip pat sutartyse dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo numatytas nelabai aiškus nacionalinio investuotojo valdymo mechanizmas. Kadangi visiškai kitaip, nei reglamentuoja įstatymas, leidžiama neproporcingai turimam akcijų skaičiui turėti valdymo svertus valdyboje, manyčiau, dėl to Seimas turėtų labai aiškiai pasisakyti ir sutikti su tokiu valdymo mechanizmu arba nesutikti.

Nėra numatyta būtina nacionalinio investuotojo parlamentinės kontrolės galimybė, nes iš esmės Seimas, pritardamas įstatymo pataisoms, realiai ateityje nebegalės daryti jokios įtakos ir jokios parlamentinės kontrolės tolesniems procesams ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamas pagrindinis tikslas – pastatyti atominę elektrinę ir aprūpinti Lietuvos Respublikos vartotojus elektros energija už pagrįstą kainą.

Atsižvelgdamas į tai taip pat Seimas… kad nebuvo oficialiai paklausta Valstybės saugumo departamento nuomonės. Tai, kad derybinėje grupėje dalyvavo vienas pareigūnas, nieko nereiškia. Tai nėra institucijos išvada. Aš bijau, kad ateityje mes sužinosime daug įdomių dalykų, ir paaiškės, kad tas pareigūnas neatstovavo visam Valstybės saugumo departamentui ir jis ten atliko tik stebėtojo funkcijas.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kas skaitė medžiagą Seimo raštinėje, ten labai aišku – jie buvo kviestiniai asmenys, t. y. stebėtojai. Ne derybininkai, ne derybų komisijos nariai, bet stebėtojai. Tas pats ir su Valstybės kontrole. Valstybės kontrolė Vyriausybei lapkričio 18 d. buvo pateikusi pažymą, kurioje aiškiai identifikavo ydingumą Rytų skirstomųjų tinklų, VST ir „Lietuvos energijos“ įvertinimo, kas iš esmės nulėmė proporcijas, kuriomis buvo apsispręsta paskirstyti nacionalinio investuotojo akcijas. Todėl manyčiau, kad Valstybės kontrolės išvada taip pat turėtų būti. Aišku, pasigendama ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl šio įstatymo ir pataisų antikorupcinio vertinimo. Mes dėl daug paprastesnių dalykų nuolat kreipiamės ir prašome, bet šiuo atveju neturime. Taip pat negauta ir Konkurencijos tarybos išvada, nors pagal įstatymą jie būtų įpareigoti tiek Vyriausybei, tiek Seimui dėl įstatymų projektų teikti tokias išvadas.

Taip pat yra keliamos abejonės, kad šis įstatymo projektas, kuris Vyriausybės pateiktas ir kol kas Seimo nepataisytas, iš esmės neatitinka ir prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai imant, Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms, kur yra pasakyta: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.“ Šio straipsnio 5 dalis skelbia: „Valstybė gina vartotojo interesus.“ Įstatymo nuostatos apie jokį vartotojo interesų gynimą nekalba.

Taip pat darytina išvada, kad nacionalinis investuotojas buvo sukurtas atsižvelgiant į tai, kad privatus investuotojas buvo pasirinktas be konkurso, prieš tai abejotinai įvertinus Vakarų skirstomuosius tinklus, leidus juos privatizuoti, išskaidžius ir skelbiant, kad to reikalauja Europos Sąjunga, o dabar mes darome priešingą veiksmą ir aiškiname, kad Europos Sąjunga to nedraudžia, kad tai bus naudinga Lietuvos interesams.

Todėl nutarimu siūloma pasiūlyti atsiimti įstatymų projektus, sutvarkyti juos, suredaguoti pagal Seime pareikštas pastabas, grįžti su įstatymais ir su nauja aiškia Vyriausybės derybine pozicija į Seimą ir taip išspręsti tuos klausimus – paneigti visas keliamas abejones. Manyčiau, turėtų būti užtikrintas ir nešališkas atstovavimas derybų grupėje. Jeigu mes pažiūrėtume, kas atstovavo, kas dalyvavo, mes galėtume daryti išvadą, kad arba visų politinių jėgų atstovai turi stebėti derybas, arba ten neturėtų būti politinių partijų atstovų apskritai. Šiandien nenoriu vardyti, bet buvo atstovaujama vienai opozicinei Seimo partijai, aišku, dalyvavo ir valdančiosios mažumos derybininkai. Kitom partijom nebuvo sudaryta galimybė, tarp jų Liberalų ir centro sąjungai. Aš nesakau, kad to reikėtų, bet jeigu jau nedalyvauja bent viena, tada negali dalyvauti ir kitos. Priešingu atveju, atsakomybę turėtų prisiimti tie, kurie dalyvavo derybose ir laiku Seimo neinformavo apie ten vykstančius procesus, apie tai, kaip yra deramasi.

Manyčiau, Seimas, įvertindamas projekto reikšmę Lietuvos strateginiams interesams ateityje, vartotojų interesams, šiuo konkrečiu atveju turi ryžtis prisiimti atsakomybę ir pritarti arba nepritarti naujiems derybų rezultatams, su kuriais Vyriausybė grįžtų į Seimą, su naujomis įstatymo pataisomis, su naujais derybų rezultatais. Tuomet Seimas galėtų atsakingai svarstyti ir prisiimti tą atsakomybę. Šiandien viso to nėra. Todėl prašyčiau pritarti pateiktam nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. 11 Seimo narių. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, prisimenu, kai 2000 metų birželį buvo teikiamas įstatymo projektas suskaldyti „Lietuvos energiją“, tą jūs minėjote, aš jau tada prašiau pateikti tuos Europos Komisijos dokumentus, kur reikalaujama suskaldyti ir atskirti gamintoją nuo perdavėjo. Deja, taip ir nebuvo rasta. Pasirodo, nebuvo tokių.

Dabar jau yra aišku, kad, ko gero, 2009 ar 2010 metais bus griežta europinė direktyva, kad atskirtume gamintoją nuo skirstytojo. Kaip atrodys, jūsų nuomone, šis įstatymas teisiškai, kai įsigalios Europos Sąjungos direktyva, o mūsų bus padarytas atvirkščias veiksmas, sujungtas gamintojas su skirstytoju?

R.ŠUKYS. Atsakau į jūsų klausimą. Manyčiau, ateityje, nepasiekę jokių tikslų nei dėl jungčių statymo, nei juo labiau dėl naujos atominės elektrinės, vėl skaidysime. Ir skaidysime kitais principais vėl kokio nors privataus investuotojo, nebūtinai to paties, naudai.

Dėl to 2000 metų proceso, kurį jūs minėjote. Aš pats asmeniškai tuo metu dirbau Vyriausybėje. Puikiai pamenu Ūkio ministerijos argumentus, kuriuos jūs minėjote, kad Europos Sąjungos direktyvos reikalauja išskaidyti. Tas įstatymo projektas buvo rengiamas Vyriausybės dar man ten dirbant. Tiesa, jis į Seimą pateko ir Seime buvo priimtas jau man nebedirbant Vyriausybėje. Aš galiu daryti tik prielaidą, kad visa tai galbūt buvo pridengiama kažkokiais Europos Sąjungos projektais, kad suskaidžius būtų privatizuota gabalais. O dabar nuspręsta dar paprasčiau – privatizavo vieną dalį, vargu ar teisingai įvertinus, paskui iš kažkur paaiškėjo, kad ta dalis yra keturis kartus brangesnė, o dabar visa likusi energetinė sistema atiduodama sujungiant ją ir jau nesistengiant privatizuoti. Jeigu jau buvo tokia nuostata, reikėtų, matyt, privatizuoti iki galo, tuomet tegul daro, ką nori, įvykdę visus strateginius reikalavimus dėl nacionalinio saugumo, tie privatūs investuotojai.

Šiandien, man atrodo, situacija visiškai nesuprantama, kaip elgiasi Lietuva su energetiniu sektoriumi, atrodo, ji nelogiška ir nenuosekli.

PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis. Nėra. Tada klausia H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai logikos ir nuoseklumo trūksta. Iš esmės mes svarstome Atominės elektrinės įstatymo pataisas, bet, kita vertus, mes svarstome ir sutarčių tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“ susitarimus. Niekaip nesuprantu, kur čia yra logika? Jeigu mes kalbame apie atominės elektrinės statybą, tai ir sutartyse tas turi būti numatyta, kad svarbiausia yra pastatyti atominę elektrinę, ne akcijų, ne pelno turėjimas, bet svarbiausia pastatyti atominę elektrinę. Kiek suprantu, jūsų nutarimo projekte ir bandoma grįžti prie to, bet tai yra trečia alternatyva. Kiek būnu Seime, aš dar nematęs, kad įstatymui būtų trys alternatyvos.

Kaip jūs manote, šiuo metu atmetėme dvi alternatyvas, atmetėme įstatymo nuostatų projektus, jeigu ir jūsų nutarimui bus nepritarta, kaip tada Lietuva, kaip mes turėsime elgtis Seime?

R.ŠUKYS. Matyt, kiekviena frakcija, kiekvienas Seimo narys elgsis pagal duotą priesaiką Konstitucijai ir pagal savo sąžinę, aš tikiuosi. Dėl to, kokia yra situacija su Atominės elektrinės įstatymu, tai čia, reikia pripažinti, gerbiamieji kolegos, jūs teisingai pasakėte, kad šiandien Atominės elektrinės įstatymo pavadinimas viso labo yra skambi deklaracija. Įstatymas iš esmės nereguliuoja atominės elektrinės nei statybos, nei įmonės, kuri atliks projekto įgyvendinimo bendrovės kartu su latviais, estais, lenkais ir Lietuvos investuotojais jų santykių ir kūrimo principu labai nedaug… Ten bent dar yra saugiklis, kad ateis su sutarčių projektais steigimo projekto įgyvendinimo bendrovės, bet dabar mes kalbame iš esmės ir įstatymą transformuojame jau nebe į Atominės elektrinės įstatymą, o į nacionalinio investuotojo sukūrimo, valdymo ir to sukūrimo pasekmių įstatymą. Čia problema yra ta, kad iš pat pradžių padaryta metodinė klaida. Atominės elektrinės įstatymas turėjo būti atskiras, nacionalinio investuotojo įstatymas turėjo būti atskiras. Tada mes šiandien nediskutuotume tomis temomis, kai prisidengiame atomine elektrine, o iš esmės kalbame tik apie tai, už kiek, kokiom proporcijom perduoti privačiam investuotojui Lietuvos energetikos sistemos, visos energetikos sistemos, valdymą į vienas rankas.

PIRMININKAS. Klausia P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, leiskite suabejoti jūsų nuoširdumu, tiksliau, jūsų frakcijos politine laikysena svarstant šį klausimą. Netgi šiandien, kai buvo svarstomi labai panašūs klausimai, susiję su nacionalinio investuotojo derybų rezultatais, buvo visiška tyla arba nepritarimas iš jūsų pusės. Vėlgi leiskite priminti jums vieną dalyką, kad jūsų frakcija nepritarė, kad Seimas būtų ne tik informuojamas, bet ir spręstų šiuos klausimus. Taip pat ir jūsų dviejų ministrų laikysena Ministrų kabinete, svarstant šiuos klausimus, leidžia labai abejoti nuoširdumu ir suinteresuotu dalyvavimu sprendžiant šį klausimą. Bet tegul tai pasilieka jūsų politinės sąžinės dalyku. Aš noriu paklausti jūsų dėl antro punkto, ką jūs siūlote. Tęsti derybas su galimais nacionalinio investuotojo strateginiais partneriais? Ar jūs manote, kad „NDX energija“ yra tik vienas iš strateginių partnerių, su kuriuo reikia tęsti derybas, ar jūs jau turite sąrašą kitų strateginių partnerių? Gal jūs galėtumėte išaiškinkite prasmę savo antro pasiūlymo?

R.ŠUKYS. Kurį punktą omeny, gerbiamasis kolega, jūs turite?

P.AUŠTREVIČIUS. Antrąjį.

R.ŠUKYS. Antrąjį nutariamosios dalies? (Balsas salėje: „Būtent taip.“) Čia kalbama apie nacionalinio investuotojo strateginius partnerius, o tai reiškia – Latvija, Estija, Lenkija. Tai aš turiu omeny, nes nacionalinio investuotojo strateginiai partneriai bus tie, su kuo bus kuriama bendrovė projektui įgyvendinti. Čia tai turima omeny. Kitas dalykas dėl abejonių. Tai aš jūsų nuoširdumu, tiesą sakant, dar labiau abejoju. O aš balsavau pagal savo sąžinę ir jūs nereikškite viešai savo abejonių man, kai jūs jas galite pareikšti, jeigu norite, tiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip balsavo. Taigi ne vietoj jūsų pastabos man.

PIRMININKAS. K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Jūsų grupės parengtas nutarimas iš tikrųjų yra dar vienas gelbėjimosi ratas norint apsaugoti nuo neigiamų padarinių, jei mes priimsime tokį įstatymą, kokį dabar stumia kairioji pusė. Tačiau, aš manau, mes galėjome iš esmės pataisyti visus reikalus, jeigu būtume pritarę K.Čilinsko įstatymui. Kad ir kaip būtų gaila, deja, iš jūsų frakcijos jūs balsavote tik vienas. Čia, aišku, kiekvienas balsuoja laisvai, bet jei būtų buvęs rimtesnis palaikymas, mes galbūt dabar galėtume kalbėti apie būtent naują kokybišką įstatymą.

R.ŠUKYS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcija, jeigu pažiūrėsite statistiką, balsavo šimtu procentų už jūsų teikiamą įstatymą. Taip, ne visi žmonės balsavo, dėl kokių priežasčių jie, matyt, paaiškins patys, ne vienas aš balsavau, o du frakcijos nariai balsavo už jūsų teikiamą įstatymą. Deja, jam nebuvo pritarta, bet nereikėtų dabar ieškoti vienos kurios nors frakcijos, kodėl nebuvo pritarta ir kodėl pritrūko balsų. Aš lygiai taip pat galėčiau suskaičiuoti, kiek kitų frakcijos narių nedalyvavo arba turėjo kitokią nuomonę, bet tokią teisę nustato Konstitucija, kaip jūs žinote. Todėl, matyt, ne tai yra pagrindinis dalykas. Pagrindinis dalykas yra iš esmės teisingai jūsų klausimu suformuluotas, kad Seimas turėjo galimybę grįžti prie konstitucinių nuostatų šito klausimo sprendimo, prie Konstitucijoje įtvirtintų principų šito klausimo sprendimo. Aš visiškai pritariu K.Čilinsko pateiktam projektui kaip vieninteliam šiandien Seime svarstytam ir apskritai svarstytam, Konstitucijos nuostatas atitinkančiam projektui. Todėl aš ir balsavau už.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš skaitau pirmą šitą punktą, na, jau galutinio nutarimo, kur yra tokia redakcija: „Atsiimti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą atominės elektrinės įstatymą.“ Bet jeigu tas atsiimamas, tai pasilieka anas, kuris buvo birželio mėnesį priimtas, o jame taip pat yra įteisinta „NDX energija,“ išskyrus tuos tiltus. Tai vis dėlto jūs apskritai norite, kad būtų ir anas, ir šitas atsiimtas, ar tik šitas, kur dabar svarstome.

Ir antras klausimas būtų dėl derybų su galimais nacionalinio investuotojo strateginiais partneriais, tai yra su latviais, estais ir lenkais. Bet Seimas dėl lenkų, estų ir latvių dalyvavimo apskritai jokių pastabų nepareiškė. Antra, labai realu, kad estai ir lenkai nedalyvaus. Tai ką čia mes tęsime derybas, ką mes pareikšime, kai nieko nėra pasirašyta, nei pradėtos derybos su lenkais, estais, latviais. Tai ką mes ten darysime?

R.ŠUKYS. Į antrąją dalį jūsų klausimo pasakysiu, kad, kiek aš žinau, lenkai dar nepasirašė ir ten yra dar apie ką kalbėti ir galima kalbėti. Aš manau, kad kuo daugiau strateginių partnerių dalyvaus ir bus aiškumas, kas iš tiesų dalyvauja, tai leistų mums aiškiau apsispręsti, su kokia dalimi ir su kokia verte reikia ateiti į atominės elektrinės statybos projektą Lietuvai. Šiandien mes to nežinome. Kai mes nežinome, mes galbūt kuriame nacionalinį investuotoją konsoliduodami kapitalą ir priimdami per didelį kiekį Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų ir suteikdami mažąjį kontrolinį paketą visiškai nepagrįstai. Jūs ekonomistas ir geriau už mane suprantate tuos dalykus.

Dėl pirmosios jūsų klausimo dalies, dėl atsiėmimo. Aišku, atsiimti priimto įstatymo nebegalima. Jį galima ginčyti Konstituciniame Teisme arba pakeisti Seime. Kolega P.Gražulis šiandien jį siūlė pripažinti negaliojančiu, bet aš manyčiau, kad ano įstatymo, tiksliau, galiojančio įstatymo principas, bazė buvo kitokia. Ten buvo numatyta „Lietuvos energijos“ pagrindu visa tai daryti. Ten nebuvo pasakyta, kad reikia atiduoti 38% akcijų. Čia turėjom sužinoti vertinimą, turėjom sužinoti, kiek Lietuva turi įdėti į atominės elektrinės statybą, ir tik tuomet spręsti, ar Vakarų skirstomųjų tinklų akcijos yra vertos daugiau negu trečdalio nacionalinio investuotojo ir ar reikia atiduoti valdymo svertus. Privatus investuotojas pareiškė iniciatyvą, tai turėjo būti svarstoma. Viskas buvo apsvarstyta, susitarta, susiderėta, Seimas pastatytas prieš faktą. Manau, ydingai yra įgyvendintas ir anas įstatymas. Net jeigu laikytume, kad jisai buvo įgyvendintas. Manyčiau, kad jis iš viso nebuvo įgyvendintas, nes nueita visiškai kitu keliu. Jeigu žiūrėtume dokumentus, jau spalio 15 d. derybų grupė sužinojo, kad privatus investuotojas nesutinka kurti nacionalinio investuotojo „Lietuvos energijos“ pagrindu ir siūlo kurti patronuojančią bendrovę. Manau, iš karto derybininkai turėjo kreiptis į Seimą ir Vyriausybę.

 

 

Seimo posėdis Nr.379 (2008-01-29, vakarinis)

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1537(2*) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau palaikyti teikiamą siūlymą, nes būtų neteisinga diskriminuoti sveikatos įstaigas ir atleisti nuo vieno konkretaus mokesčio tik dalį jų, atsižvelgiant į tai, kas yra tos konkrečios sveikatos įstaigos steigėjas. Ir valstybinės, kaip kalbama paprasta kalba, ir nevalstybinės, privačia iniciatyva sukurtos, sveikatos įstaigos turi turėti vienodus apmokestinimo pagrindus ir mokėti vienodus mokesčius. Šia pataisa ir siūloma padaryti. Negalima finansiniuose įstatymuose diskriminuoti pagal tai, kas yra konkrečios įstaigos steigėjas. Todėl kviečiu palaikyti teikiamą pataisą, kurią, beje, teikia ir sveikatos apsaugos ministras. Dėkoju.

 

Asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 1¹ straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2780 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Įstatymo projektas 2-4, registracijos Nr.XP-2780 – Asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 1¹ straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą Regimantą Čiupailą. Prašau. Pateikimas.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymą pirmu prim straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, prašo Seimą svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Įstatymo projektas turi du esminius tikslus – užtikrinti saugų ir patikimą asmens atpažinimą elektroninėje erdvėje, todėl įdiegiant asmens tapatybės kortelėje kontaktinį lustą, kuriame būtų įrašytas asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas sertifikatas, skirtas elektroniniam parašui sudaryti. Įstatymo projekte numatyta, kad asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatus ir kvalifikuotus sertifikatus sudaro ir į asmens tapatybės korteles kontaktinį lustą įrašo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

Antras tikslas yra įdiegti į asmens tapatybės kortelę bekontaktį lustą, kuriame elektroniniu būdu būtų fiksuojami piliečio veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, taip pat galimybė fiksuoti kitus duomenis apie pilietį. Taip pat įrašoma vardas, pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas ir pilietybė. Įdiegus šias priemones asmens tapatybė bus labiau apsaugota nuo klastojimo ir sumažinta neteisėto kortelės panaudojimo galimybė. Dar kartą kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą, atsižvelgiant į tai, kad jau baigiasi dabar turimos kortelės ruošinių blankai, svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis R.Remeika. Prašau. Nematau. E.Klumbys. Prašau, gerbiamasis Egidijau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, vienas dalykas, apie kurį jūs čia neužsiminėte, bet kuris aiškiai parašytas, tai yra pirštų atspaudai. Ar šitų duomenų fiksavimas nėra tos teroro psichozės, teroro baimės sėjimas Lietuvoje, nes dabar kiekvienas pilietis, kuris norės gauti kortelę, turės atvykti kaip koks nusikaltėlis ir pateikti savo pirštų atspaudus.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš esmės kaip tik priešingai. Kiekvienas padorus pilietis niekada nesibaimina būti teisus ir patikrintas, o tik tie, kurie atlieka neigiamas veiklas ir žalas, galbūt turėtų ketinimą išvengti. Kita vertus, yra Hagos programa, yra priimta Priumo konvencija, kuri šiuo metu perkeliama į Europos Sąjungos teisę, ir ten yra numatyta, kad asmens tapatybės dokumentuose, jų biometrinėje sistemoje yra įdedami piliečio skaitmeninis veido atvaizdas ir du dviejų pirštų atspaudai. Laikui bėgant yra planuojama įkelti ir daugiau informacijos, tačiau šiandien, nesant Europos teisės pagrindams, apie tai kalbėti yra šiek tiek anksti.

PIRMININKAS. Dėkojame, tik prašome laikytis reglamento. Klausia gerbiamasis Seimo narys, R.Palaitis. Prašau.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis ministre, grynai techninis klausimas. Prašom pasakyti, kokia Europos Sąjungoje yra praktika su asmens tapatybės kortelėmis? Jeigu kokiose nors valstybėse jau yra, kur tas daroma, ar mąstoma kas nors Europos Sąjungoje apie vieną tokių kortelių standartą? Ar apie jį svarstoma, ar jisai bus iš viso? O jeigu jis bus, ar ne per anksti mes su savo lietuviškomis kortelėmis iššokame? Apie visa tai prašom papasakoti.

R.ČIUPAILA. Asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio dokumentas, kaip ir dažnai Europos Sąjungos šalyje asmens pagrindinis tapatybės dokumentas yra kortelė. Tiesa, tos kortelės yra labai įvairios, visokios, nevienodai apsaugotos, taip pat kaip ir lietuviška 2002 m. pavyzdžio kortelė, kurios apsaugos lygis yra neatitinkantis iki galo šios dienos technologijų. Kita vertus, kaip minėjau, keisti ar eiti toliau mus verčia ta aplinkybė, kad dabar esamų senosios kortelės blankų atsarga baigia visiškai išsekti ir vasarą, matyt, jau bus visiškai kritinis momentas. Jeigu kalbėtume apie naujoviško pavyzdžio korteles, tai jos šiuo metu yra projektuojamos Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kai kuriuos šalys, pavyzdžiui, kaimynai latviai, apskritai nepajėgė įdiegti kortelės, jie turi vadinamąją (…) sistemėlę, kuria naudojasi elektroninio parašo atveju ir panašiai, tačiau tai nėra asmens kelionės dokumentas, o tai, žinoma, silpnina šito dalyko naudojimo galimybes. Todėl man atrodo, kad Lietuvos Respublika, šiuo atveju turėdama tiesiog sutampančią su laiku galimybę, turi tuo pasinaudoti. 2010 metais yra numatoma Europos Tarybos ir Europos Parlamento direktyva dėl bendrojo asmens tapatybės dokumento, bet jo įsigaliojimo laikas, matyt, bus labai panašus kaip ir vienodo vairuotojo pažymėjimo, tai yra nukeltas kokiais dviem dešimtmečiams į priekį, kada jau bus pabaiga (…) suvienodinto dokumento. Mes šiuo atveju bandome tik pradėti projektą, turėti kortelių reikiamą kiekį 2008 metams ir apsirūpinti teisingu režimu 2009–2010 metams, tol, kol ateis europinio pavidalo kortelė, aprašyta teisės aktais. Tačiau, kaip mes dabar žinome, dabar mūsų kortelė…

PIRMININKAS. Ministre, trumpiau.

R.ČIUPAILA. Dėkui, bet labai platus klausimas, buvo net trys. Kokią dabar turime, matome, kad mūsų kortelė faktiškai atitinka tą aprašą.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia gerbiamasis Seimo narys P.Auštrevičius. Prašau.

P.AUŠTREVIČIUS (LCF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, negirdėjome nė karto iš Vyriausybės atstovų kokių nors blogų ketinimų. Visi sako, kad bus geriau, bus labiau apsaugota, patogiau naudoti ir panašiai. Tačiau praktinis įgyvendinimas kaip klupo taip ir klumpa. Pasai stringa, primenu ir pačių piliečių nusiskundimus.

Dabar dėl kortelių. Kiek tai kainuos? Koks bus kaštų augimas, pasiskirstymas tarp biudžeto ir piliečių, kurie norės įsigyti jas, ir ar jūs garantuojate, ministre, nors, matyt, neturėčiau klausti šio klausimo, kad nepritrūksime šitų naujųjų kortelių jau 2008 m. rugpjūčio 1 dieną?

R.ČIUPAILA. Visų pirma dėl to, ar pritrūks, ar nepritrūks. Jeigu Seimas šiandien patvirtintų, kaip prašome, skubos tvarką, tai likusio mėnesio, iki pasibaigiant dabartinės kortelės ruošiniams, turėtų visiškai pakakti. Specialistai tvirtina, kad paskui tvarkingai, normaliai pasirengti reikia devynių mėnesių, o kortelei, matyt, poros mėnesių mažiau, taigi 7–8 mėnesių. Tokį režimą mes turėtume. Tiesa, įstatymo projekte nurodytas labai trumpas terminas ir, matyt, kada nors prie to reikės grįžti. Kita vertus, nė vienas pilietis nėra verčiamas tą kortelę pasiimti tada, kai jinai atsiranda. Kortelė būtina tik tada, kai baigiasi senosios galiojimas ar neturintiems kortelės. Pavyzdžiui, aš pagal amžių neturiu kortelės. Baigsis mano paso galiojimas, tada aš paprašysiu paso, kartu ir kortelės.

Dėl kainų. Kaina priklauso nuo kelių dalykų, visų pirma nuo to, kiek kortelių perkama, – ar perkama tiktai pusmečiui, ar perkama ilgesniam laikui. Kainos yra maždaug tokios: jeigu mes, kaip planavome, pirktume ruošinių 2,5 metų, taip pat įrangą, programinę įrangą, reikalingą naujajai kortelei, tai būtų apie 43 mln. litų. Tačiau tokių pinigų šiandien Lietuva, aišku, neturi, todėl mes apsiribojame tiktai pirmąja partija, kuri patenkintų 2008 metų ir, matyt, 2009 metų pradžios reikalavimus. Ši suma yra maždaug 20 milijonų. Jeigu visiškai supaprastintume schemą, matyt, pavyktų, derantis su Finansų ministerija, tą sumą dar sumažinti, jau nekalbant apie viešuosius pirkimus, kurie patys savaime mažina sumas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis D.Jankauskas. Prašau.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš jau atsakėte dalies į mano klausimą, atsakydamas kolegoms R.Palaičiui ir P.Auštrevičiui, bet gal dar galite vis dėlto patikslinti. Jūs ką tik minėjote 20 mln., jeigu reikės naujų kortelių. Jeigu Seimas nepritartų siūlomiems pakeitimams ir papildymams, o ruošiniai baigiasi, tai kiek kainuotų valstybei senų asmens tapatybės kortelių, tokių, kaip yra dabar, užsakymas tam pačiam laikotarpiui? Dėkoju.

R.ČIUPAILA. Be jokios abejonės, tai kainuotų šiek tiek mažiau, matyt, mažiau kaip 10 mln., nes mes, vertindami rinką, įsigytume tokias pačias. Čia kyla klausimas, kaip su viešųjų pirkimų reikalais, ar galime iš to paties gamintojo, kuris 2002 metais gamino tą kortelę. Natūralu, kad jis dabar tokios negamina. Jinai taip pat turėtų būti kitokia. Vadinasi, vis tiek mums reikėtų sugaišti šiek tiek laiko, galbūt (mes svarstome tą galimybę) netgi šiek tiek pataisyti teisės aktą. Tai, aišku, supaprastintų procesą, tačiau ta kortelė daugiau niekam netiktų, tik tam, kam tinka šiandien, – jinai būtų kelionės dokumentas Europos Sąjungoje. Jinai nebūtų universali, mes būtume išleidę pinigus, sugaišę laiko. Todėl Vyriausybė apsisprendė eiti kitu keliu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Baltraitienė.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėjau paklausti labai paprastą klausimą – kodėl tai daroma ypatingos skubos tvarka? Jeigu nebūtų pratęsta ši sesija, jūs su tuo klausimu būtumėte atėję tiktai kovo mėnesį. Tai ką tas dabar išsprendžia? Kodėl tai yra toks skubus dalykas? Tai vienas klausimas.

Antras klausimas. Jeigu jau reikia taip labai skubiai, vadinasi, tos kortelės turėtų būti perkamos iškart. Ar šių metų biudžete tam yra numatyta kiek nors pinigų?

R.ČIUPAILA. Gerbiamoji Seimo nare, jūs turbūt puikiai prisimenate, kaip aš sėdėjau toje kėdėje ir pusę valandos anksčiau, nei buvo numatyta Seimo posėdžio darbotvarkėje, posėdis buvo nutrauktas, man taip ir nepristačius šio klausimo, nors buvau pirmasis po to einantis pranešėjas.

Taip, mes pralošėm beveik mėnesį. Jeigu Seimas nepritartų, tai viskas natūralu – mes pralošim dar du mėnesius. Tada iš dabar turimų aštuonių pagal įtemptą grafiką mums liktų šeši. Patys suprantate, kas tai yra. Jeigu Vidaus reikalų ministerija dirbtų viena, tai jai būtų nesudėtinga. Tačiau dokumentus projektuoja Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos, ji turi įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį ir jo laikosi, todėl garantuoja tos kortelės patikimumą ir tai, kad jos negalima suklastoti. Taigi mums yra nustatytas ir tam tikras laikas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Lionginas. Prašau.

J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sveikinčiau naujų technologijų diegimą mūsų kasdieniniame gyvenime, tačiau, kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad šių kortelių, kiek mane informavo, supaprastinto varianto gamyba kainuotų 28 mln. Lt, kurių šių metų biudžete nėra. Be to, pranešėjas dar nepaminėjo, kad tokių kortelių įdiegimui šiandien ruošiasi, kaip jūs minėjote frakcijoje, tik Prancūzija ir Vokietija. Mes būtume tik trečia valstybė. Europos Sąjunga galvoja direktyvą šiuo klausimu priimti 2010 metais. Kas bus toje direktyvoje ir kokie reikalavimai bus keliami kortelėms, šiandien mes negalime pasakyti. Gal bus priimtas sprendimas apskritai visoje Europos Sąjungoje išleisti bendrą, unifikuotą tapatybės kortelę? Mes išmėtysim dabar milijonus ir po dvejų metų vėl turėsime keisti. Mes tokią patirtį turime. Jau yra penkto pavyzdžio pasas. Išleista šimtai milijonų tų pasų gamybai ir kas iš to – ar mums geriau?

Dėl to, kolegos, aš apskritai nepritariu ypatingos skubos tvarkai. Po pateikimo gal galima pritarti, gal galima nagrinėti, svarstyti, pažiūrėti kitų valstybių pavyzdžius, tačiau dėl ypatingos skubos – kategoriškai prieš. Be to, kaip minėjau, biudžete pinigų nėra.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Aš jau minėjau ir dėl Vokietijos, ir dėl Prancūzijos, minėjau taip pat ir dėl 2010 metų. Jeigu iš tikrųjų direktyva būtų priimta, jinai įsigaliotų, matyt, 2011 metais. Aš noriu paklausti, iš ko mes gyventume ir kuo mes aprūpintume savo piliečius tuos ateinančius 3–4 metus? Anksčiau ar vėliau vis tiek tą reikės daryti, tik dabar mes išmesime tuos pačius pinigus senajai nemoderniai kortelei, na, o naujos nenorėtume turėti.

Dabar dėl sumos – 28 milijonų. Aš manau, kad čia į vieną vietą yra sudedami du skaičiai. Jeigu jau tikrai kalbėtume, tai yra 20,1 mln. ir 8,8 mln. 8,8 mln. yra skirti Sertifikavimo centrui, jie yra biudžete, viskas ten gerai vyksta, o dėl 20,1 mln., kurie, mūsų manymu, galėtų būti sumažinti iki 15 mln., šiuo metu vyksta pasitarimai su finansų ministru, kalbama apie Privatizavimo fondo panaudojimą. Taigi Vyriausybė stengiasi atlikti savo pareigą.

PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių mes jau viršijom. Ačiū ministrui.

Tuoj žiūrėsim, ar yra norinčių pareikšti nuomonę už ir nuomonę prieš. (Balsai salėje) Nuomonė už – gerbiamasis H.Žukauskas. Jis kažkur ne savo vietoje. Prašom, gerbiamasis Henrikai.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Aš 53–54 sekundes prakalbėjau.

Aš manau, kad reikia pritarti šiam įstatymo projektui, bet nereikia pritarti ypatingai skubai, nes komitetas turėtų faktiškai išnagrinėti, turėtų išnagrinėti ir tai, ką sakė ponas J.Lionginas. Ar mes nepaskubėsime vėl priimti visokių kortelių, po metų jas keisime, po metų dar keisime ir taip toliau, ir taip toliau, paskui neturėsime nieko. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Mes kažkaip visada bėgame traukinio priekyje. Štai prancūzai, vokiečiai ir, aišku, lietuviai. Mes iš karto šokam. Galbūt tą klausimą reikėtų išspręsti kitaip, t. y. galbūt reikėtų pasigaminti šiek tiek tų dabartiniu metu galiojančių, o paskui žiūrėti. Kaip visa Europa darys, taip ir mes padarytume. Ačiū. Aš siūlau po pateikimo pritarti ir komitete šį klausimą svarstyti gana įdėmiai. Ačiū.

 

Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2779 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji ministre. Sveikinu šį pateikimą, šaunu. Du trumpi klausimai. Pirmas pasitikslinant, 34 mln. litų – tiek kainuos šios pataisos, jos jau šių metų biudžete yra.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip.

J.ČEKUOLIS. Papildomai nereikės, jau buvo suplanuota pernai?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, be abejo, suplanuota, taip.

J.ČEKUOLIS. Turint galvoje, kad tai bus priimta. Gerai. Antras klausimas. Yra įvedama nauja išlaidų rūšis socialinė parama mokiniams, tai yra nauja kategorija – patiekalų gamybos išlaidos. Kaip suprantu, mes patį gamybos procesą atskiriame nuo tos sumos, kuri skiriama mokinių maitinimui, tai yra gamybos išlaidos eis atskirai, o tai, kas yra mokinių maitinimui, liks tik maisto produktams. Dabar yra suplakti ir produktai, ir virėjų atlyginimai. Dabar mes juos atskirsime, teisingai?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, gerbiamasis Jonai, absoliučiai teisingai.

J.ČEKUOLIS. Šaunu.

 

 

Seimo posėdis Nr.380 (2008-01-30, neeilinis)

Seimo rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2764. Prezidento rinkimų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2765. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 47 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2766. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2767 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-4a, įstatymo projekto Nr.XP-2764, – Seimo rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras gerbiamasis Regimantas Čiupaila. Pateikimas. Kviečiu ministrą į tribūną. Gerbiamasis ministre, gal galima ne tik visus tris – net keturis įstatymų projektus pateikti iš karto? Neprieštarausit? Neprieštarauja. Prašom, gerbiamasis ministre.

R.ČIUPAILA. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, projektas parengtas siekiant suderinti Seimo, taip pat atitinkamai Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatomis. Kaip žinote, nauja įstatymo redakcija įsigaliojo spalio 1 dieną. Mes šiuo laiku jau labai vėluojame, todėl Vyriausybė ir teikia šiuos keturis įstatymų projektus skubos tvarka, nes jau tiek mėnesių tie dalykai nėra sprendžiami.

Naujosios Vyriausybės įstatymo versijos 13 straipsnis buvo papildytas nauja devintąja dalimi, kuri įtvirtino Vyriausybės narių teisę gauti nemokamų atostogų dalyvaujant visuose ketveriuose rinkimuose, kurie yra paminėti šiuose projektuose. Taigi norint įgyvendinti tą nuostatą, visuose projektuose teikiama, kad Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip 10 dienų nemokamos atostogos. 10 dienų terminas yra numatytas, kad galėtų būti sudarytos lygios sąlygos visiems Vyriausybės nariams dalyvauti rinkimuose ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Vyriausybės posėdžių kvorumas. Prašytume pritarti visiems keturiems įstatymų projektams, taip pat svarstyti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėkojam, ministre, už įstatymų projektų pateikimą. Nepaminėjau, kad buvo pateikti įstatymų projektai Nr.XP-2764, Nr.XP-2765, Nr.XP-2766 ir Nr.XP-2767. Visi įstatymų projektai yra pateikimo stadijos. Taigi jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Dumčius, ruošiasi D.Bekintienė. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, man tiktai toks… Mano klausimas tinka visiems tiems įstatymams. Ar jums neatrodo, kad lygiateisiškumo principas būsimiems kandidatams į Seimo narius, kadangi nevienodai parengta… Sakykim, Vyriausybės nariui tiktai 10 dienų tos atostogos rinkimams, o kitiems vienas mėnuo, du mėnesiai ir panašiai. Taigi čia vis tiek… Jūs sakot, kvorumas pažeistas, bet vis dėlto yra pažeistas būsimo kandidato lygiateisiškumo principas. Kaip jūs į tai atsakytumėt?

R.ČIUPAILA. Lygiateisiškumo principas galiotų apskritai dėl atostogų buvimo. Jeigu traktuotume taip, kaip jūs pasakėte, ir jeigu nebūtų pakeistas įstatymas, tai išeitų, kad mėnesį kiekvienas Vyriausybės narys, kaip pilietis, kuris turi tokią teisę, išeitų atostogų, ir automatiškai Lietuvos Respublika mėnesį galėtų neturėti Vyriausybės. Šitie dalykai, bent mano akimis žiūrint, prieštarautų Konstitucijai, kurioje pasakyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus, atsako už saugumą ir t. t., o ji tuo metu nei tvarkytų, nei atsakytų, nes neegzistuotų. Atsižvelgiant į visapusiškumą, taip pat ir į lygiateisiškumą, kad turėtų tokią galimybę, bet nepažeistų ir kitų svarbių aspektų, ir yra siūlomas tas dešimties dienų laikotarpis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji D.Bekintienė. Ruošiasi A.Endzinas. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Mano klausimas labai analogiškas. Ir Teisės departamentui iškilo ši problema, kodėl nevienodai tas lygiateisiškumo principas, vieniems 10 dienų, kitiems – 14 dienų, dar kitiems – net iki dviejų mėnesių. Ir čia, kaip mano kolegė sakė, ne visi ministrai yra ne Seimo nariai. Yra ministrai ir Seimo nariai, tai kodėl jiems kaip Seimo nariams suteikiama kitokia privilegija, negu Seimo nariams, nes jie ir ministrai, ir Seimo nariai? Aš ir norėčiau paklausti, ką mano kaimynas kolega pasakė, dėl lygiateisiškumo, nes tai neaišku net ir mūsų Teisės departamentui.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Ne mano teisė, o juo labiau ne pareiga kritikuoti Seimo Teisės departamentą. Jeigu galėčiau pasakyti savo nuomonę ir mūsų teisininkų nuomonę, tai jie kalba apie tas įstatymo vietas, kurių Vyriausybė nesiūlo taisyti. Kiek įsivaizduoju, Seimo statuto nustatyta tvarka jų pareiga yra įvertinti siūlomas pataisas, o ne apskritai įstatymo normą. Su dalimi jų siūlymų, neliečiančių, beje, šito aspekto, mes sutiktume, bet tai nėra Vyriausybės šios dienos siūlymas. Ateityje galbūt Seimo nariai ar kas nors kitas, taisydami šitą įstatymą, galėtų tuos dalykus sudėlioti. Taigi čia dėl to nelygiateisiškumo. Mes tiesiog siūlome šitą variantą 10 dienų Vyriausybės nariams neliesdami terminų, kurie galioja jau dabartiniam įstatymui. Jie galioje dabartiniuose įstatymuose, yra skirtingi, galbūt kas nors imtųsi iniciatyvos juos suderinti, bet šiuo atveju tai ne Vyriausybės teikimas.

Kita vertus, dėl Seimo nario, Vyriausybės nario statuso ir panašiai. Šie įstatymai, kaip dabar teikiami, reguliuotų tik asmens, tegul ir esančio Seimo nariu, darbo santykius, susijusius su jo, kaip Vyriausybės nario, pareigomis. Nuo Seimo nario pareigų niekas neatleidžia, tą nustato Konstitucija. Tik kaip Vyriausybės nario.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia A.Endzinas. Prašom, kolega. Sekundę, kolega, tuoj įjungsime, nes neužfiksavo jūsų registracija, tai iš naujo.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Gerbiamasis ministre, atrodo prasminga pataisa, sunorminanti ir sulyginanti visų galimybes dalyvauti rinkimuose. Aš noriu jūsų paklausti, kodėl jūs teikiate skubą? Ar jūs, kaip ministras, Vyriausybės narys, šitą darote sąmoningai numatydami priešlaikinius Seimo rinkimus? Dėkoju.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Aš asmeniškai negalėčiau atsakyti kaip asmuo ir kabineto narys todėl, kad šis nutarimas buvo pasirašytas kito ministro, man tuo metu nesant nei viceministru ir dar ne ministru. Tai šitas man sunkiau taikytina asmeniškai.

Kita vertus, aš nuo to ir pradėjau pateikimą. Įstatymas įsigaliojo spalio 1 dieną, o šiandien mes jau turime sausio pabaigą. Tiesiog automatiškai šitie klausimai yra vis perkeliami ir perkeliami iš darbotvarkių ir, deja, nusikėlė štai jau kiek mėnesių. Jokio kitokio nustatymo čia nėra.

 

 

Seimo posėdis Nr.381 (2008-01-31, rytinis)

Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2799(3*) (svarstymas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcija konstatuoja ir daro išvadą, jog įstatymo projektas, kuris yra mums pateiktas, tos pataisos neužtikrina tinkamo viešojo intereso atstovavimo, skaidraus nacionalinio investuotojo sukūrimo ir efektyvios bei teisėtos jo būsimos veiklos.

Nacionalinis investuotojas, kaip rašoma įstatyme, yra privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams. Taip pat dalyvauti įgyvendinant Lietuvos strateginį tikslą – pastatyti atominę elektrinę, nutiesti jungtis. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos strateginis tikslas taip ir lieka Lietuvos strateginiu tikslu, o nacionalinio investuotojo tikslas yra viso labo siekti naudos sau ir savo akcininkams. Ne veltui Vyriausybės suderėtose akcininkų sutartyse yra nustatyta, kad skirstant kiekvienų finansinių metų „Leo LT“ pelną, nuostolį pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti, turi sudaryti nuo 40 iki 60% „Leo LT“ grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, išskyrus atvejus, jei tai prieštarautų „Leo LT“ veiklos tikslui. Jeigu žiūrime į tikslą, tai ar gali prieštarauti dividendų pasiskyrimas tikslui gauti – pelną akcininkams. Niekada neprieštaraus ir visuomet bus išmokami dividendai nuo 40 iki 60%, tačiau užmirštant, manyčiau, tiek vartotojų interesus, tiek ir investicijas į infrastruktūrą, į papildomų galingumų statybą, į elektros energijos tiekimo patikimumą ir į kitus išvardytus Lietuvos strateginius interesus. Norėčiau pacituoti Konstitucijos 46 straipsnį, kuris įpareigoja valstybę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Taip pat nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. O 46 straipsnio 5 dalis skelbia, kad valstybė gina vartotojo interesus. Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama tik pagal įstatymą. Šiuo atveju įstatyme mes matome tik lozungus, deklaracijas ir prognozes – bus, bus, bus. Bus elektrinė, bus tinklai, o kas bus, jeigu viso to nebus, ir kas už tai atsakys, įstatyme nėra.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad visiškai neaiškus sutartyse nustatytas nacionalinio investuotojo valdymo mechanizmas. Aš galėčiau čia daug aiškinti derybinių pozicijų, kurios yra suderėtos. Man visiškai neaišku, kokiu pagrindu, visiškai kitaip, nei tai numato Akcinių bendrovių įstatymas, formuojama valdyba, kur du asmenys visiems laikams, įtvirtinus tai įstatuose, visuomet priklausys privataus kapitalo atstovui ir atstovaus privačiam kapitalui. Aš jau nekalbu apie tai, kad visuose projektuose numatyta, kad valdybos nariai, pasirašę sutartis, įsipareigoja veikti tik bendrovės ir tik akcininkų labui, ir nieko bendro tie sprendimai gali neturėti su Lietuvos strateginiais interesais, su tais strateginiais tikslais, kuriuos mes čia visi taip garsiai, kaip burtažodį deklaruojame. Būtent su pagrindiniu interesu – tai pastatyti atominę elektrinę ir nutiesti jungtis į Švedijos Karalystę, taip pat elektros sistemas sujungti su Lenkija. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visiškai neaišku ir labai pagrįstų abejonių kelia nacionalinio investuotojo akcijų proporcijų nustatymas. O tai susiję su turto, kuris investuojamas į nacionalinį investuotoją, įvertinimą.

Noriu atkreipti dėmesį, kad Valstybės kontrolės išvados, tuo klausimu pateiktos Vyriausybei dar lapkričio mėnesį, pateiktos Prezidentui, buvo neigiamos. Buvo aiškiai pasakyta, kad panaudota neaiški metodika, kad neaišku, kokiais dokumentais remiantis (ar visais dokumentais, turinčiais reikšmės) buvo nustatoma vertė. Argumentai, kad Valstybės kontrolės pavaduotojas dalyvavo derybų grupėje, nors jis dalyvavo iš tiesų tik kaip kviestinis asmuo, pakviesdavo, jis buvo stebėtojas… Tai nėra institucinė pozicija. O Valstybės kontrolės pareiga užtikrinti valstybės turto naudojimo efektyvumą ir kontrolę. Šiuo atveju mes išvadas turime neigiamas. Kitokių išvadų pateikta Seimo nariams nebuvo. Kokiu pagrindu buvo apskaičiuotos proporcijos? Manyčiau, tik politiniais susitarimais tai buvo pagrįsta.

Taip pat nėra numatyta būtina nacionalinio investuotojo parlamentinės kontrolės galimybė, ir tai yra didžiulė problema. Tai bus problema ateityje, nes atsakomybė už priimtus sprendimus teks Seimui. Noriu paminėti, kad Liberalų ir centro sąjungos frakcija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, taip pat į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Mes daug mažiau reikšmingais klausimais prašome šių institucijų nuomonės, o šiuo klausimu mes jų, kaip institucijos, nuomonės neklausiame. Todėl norėčiau aiškiai akcentuoti, kad Liberalų ir centro sąjungos frakcija dėl šio įstatymo projekto balsuos prieš. Ačiū.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, teisybės dėlei turiu pasakyti, kad šis siūlymas iš esmės sujungia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus, sujungia buvusius P.Vilko, R.Šukio, taip pat ir konservatoriaus A.Kubiliaus siūlymą, jog pagrindiniu tikslu įvardyti tai, kad nacionalinis investuotojas iš esmės turi užtikrinti patikimą tiekimą už ekonomiškai pagrįstą kainą, kuri skatintų šalies ūkio veiklą bei didintų konkurencingumą. Socialiai atsakingai siekti naudos sau yra nukeliama į visų siekiamų tikslų pabaigą. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad šiam siūlymui būtų pritarta ir, nepaisant partinės priklausomybės, reikia, kad kiekvienas Seimo narys jaustų atsakomybę už šį balsavimą.

 

 

Seimo posėdis Nr.382 (2008-01-31, vakarinis)

Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2799(3*) (svarstymo tęsinys)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų paklausti, ar mes šiandieną dirbsime pagal darbotvarkę, kurią patvirtinom šiandien ryte, ar kaitaliosime ir chaotiškai dirbsime? Padarė pertrauką, kuriai ir aš pats pritariau. Manau, kad mes turėtume dirbti pagal nustatytus klausimus, nusistatyti laiką, fiksuoti, kada baigiame. Jeigu neturime galimybių išnagrinėti tam tikrų svarbių klausimų dėl Atominės elektrinės įstatymo pataisų, tai siūlyčiau juos nukelti į rytdieną.

Kreipiuosi į mūsų pagrindinį Statuto žinovą Č.Juršėną šiandien parengti nutarimo projektą, suderinti su valdyba ir teikti, kad kitą savaitę dar būtų pratęsta neeilinė sesija. Mes, rimtai apsvarstę visus pasiūlymus, galėtume rimtai priimti ir svarstyti. Ačiū.

 

Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2799(3*) (svarstymo tęsinys)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau papildyti 10 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad nacionalinio investuotojo įstatai priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, o išimtys gali būti numatomos tik nacionalinio investuotojo sukūrimo ir akcininkų sutartyse, kurioms turi pritarti Seimas. Tokiu būdu, mano giliu įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiandien įstatuose kai kurios nuostatos gali prieštarauti Akcinių bendrovių įstatymui, ten neturėtų būti įtvirtintos kai kurios nuostatos, jos turėtų būti bendro pobūdžio pagal Akcinių bendrovių įstatymą, o visi susitarimai, kurie yra pasiekiami kaip privilegija privačiam investuotojui, turėtų atsispindėti tik akcininkų sutartyje ir nacionalinio investuotojo sukūrimo sutartyje. To reikia, kad jeigu ateityje privatus investuotojas savo nacionalinio investuotojo akcijas perleistų kitiems asmenims, tos privilegijos nebūtų automatiškai perduotos naujajam akcininkui. Tokiu būdu Vyriausybė, kaip akcininkas, valdantis didžiąją dalį akcijų, galėtų su naujuoju investuotoju derėtis ir tartis dėl būsimo valdymo, dėl strateginių projektų įgyvendinimo.

Prašyčiau pritarti mano pasiūlymui, juo labiau kad pasiūlymo esmė yra ir ta, kad sutartys būtų pateiktos Seimui pritarti. Manau, kad projektas yra tiek svarbus ir reikšmingas Lietuvai, Lietuvos žmonėms ir elektros energijos vartotojams, visam Lietuvos ūkiui, kad Seimas turėtų turėti galimybę dar kartą įvertinti galutinius derybų rezultatus, kurie pasieks Vyriausybę su investuotoju vykdant mūsų priimamą įstatymą. O derėtis iš naujo vis tiek reikės, nes akivaizdu, kad pataisų yra ir jos turi atsispindėti susitarimuose.

R.ŠUKYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš siūlau papildyti 10 straipsnį nauja 6 dalimi, kuri nustatytų, kad valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nacionalinio investuotojo bendrovėje suteikiamas turtines ir neturtines teises turi įgyvendinti bei valstybei atstovaujantys stebėtojų tarybos nariai, taip pat jų deleguoti valdybos nariai turi veikti taip, kad nacionalinis investuotojas garantuotų Lietuvos Respublikos vartotojams patikimą elektros energijos tiekimą už ekonomiškai pagrįstą kainą, kuri skatintų šalies ūkio veiklą bei didintų konkurencingumą, įgyvendintų Lietuvos Respublikos elektros energijos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos sistemomis projektą bei Lietuvos Respublikoje pastatytų atominę elektrinę. Mes tokį įpareigojimą valstybei atstovaujantiems akcijų valdytojams, Vyriausybei bei stebėtojų tarybos nariams ir valdybos nariams galime nustatyti šiuo įstatymu. Manau, tai yra būtina, siekiant valstybės interesų ir viešojo intereso.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš išties reiškiu pretenzijas posėdžio pirmininkui, kuris tiesiog, aš nežinau kodėl, laužo Statutą. Šio klausimo laikas baigėsi. Baigėsi. Jeigu mes tęsiame, tai turime apsispręsti balsuodami, o šiaip yra iškilūs žmonės, deleguoti Prezidento, yra valstybei iš tiesų labai svarbūs klausimai, ir mes turime dirbti pagal darbotvarkę. Taigi Liberalų ir centro frakcijos vardu aš reikalauju šitą svarstymą nutraukti, nes teisėtai pagal Statutą baigėsi laikas. Ačiū.

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS pirmininkavo

 

2008 m. sausio 11 d.

2008 m. sausio 31 d.

 

 

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

2008 01 05

A.Čapliko ir R.Šukio vizitas Šalčininkuose

 

Vos prasidėjus 2008 m. Šalčininkų rajono liberalcentristai sulaukė garbingų svečių. Iš sostinės vietos bendrapartiečiais aplankė Algis Čaplikas – Seimo pirmininko ir LiCS pirmininko pavaduotojas, bei Raimondas Šukys – buvęs Vidaus reikalų ministras, Seimo narys, LiCS pirmininko pavaduotojas.

Nors vyko tradicinė LiCS Šalčininkų skyriaus Naujametinė šventė, skyriaus nariai nepraleido progos gerbiamų svečių paklausti, kaip sekasi, dirbant valdančiojoje mažumoje Seime ir Vyriausybėje, įgyvendinti LiCS 4х4 programą (jos įgyvendinimas buvo LiCS prisijungimo prie valdančiosios mažumos sąlyga).

LiCS programa – konkretūs darbai paprastam žmogui

Kalbėdamas apie įvykdytus darbus, LiCS frakcijos Seime pirmininkas Algis Čaplikas pasidžiaugė, kad pavyko įtikinti koalicijos partnerius tęsti Gyventojų pajamų mokesčio mažinimą iki 24% (buvo 27%). Dėl to nuo šių metų kiekvieno dirbančiojo piniginė kas mėnesį pasipildys vidutiniškai šimtu litų (konkreti suma priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio).

 Dėl liberalcentristų užsispyrimo ir atkaklumo svarstant biudžetą ženklai pavyko padidinti lėšų, skirtų daugiabučių renovacijai, kiekį (nuo 15 iki 50 mln. litų).

Taip pat svarstoma galimybė rudenį, kartu su Seimo rinkimais, surengti referendumą dėl tiesioginių merų rinkimų, nes liberalcentristai pasigenda kitų politinių jėgų politinės valios realiais veiksmais įgyvendinti tokią reformą. Pasak Algio Čapliko, dėl neužbaigtos žemės reformos ir kitų interesų ir problemų, sunkiau sekasi derėtis ir dėl apskričių (o kartu ir suvešėjusios biurokratijos) panaikinimo.

Pasakodamas apie darbą Vyriausybėje, buvęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys su pasitenkinimu kalbėjo apie nuveiktą didžiulį darbą Lietuvai siekiant prisijungti prie vadinamosios Šengeno erdvės. Toks žingsnis įtvirtino Lietuvos pilnateisę narystę Europos Sąjungoje, o kiekvienam Lietuvos piliečiui atvėrė galimybę visiškai laisvai ir nevaržomai keliauti po ES. 

Seimo narys Raimondas Šukys taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu LiCS frakcija ypač daug dėmesio skiria daug aistrų ir diskusijų keliančiam, naują atominę elektrinę turėsiančiam statyti, nacionalinio investuotojo formavimo skaidrumui bei teisėtumui. Parlamentaro teigimu, LiCS suvokdama mūsų šalies priklausomybę nuo energijos šaltinių, ieško pačių efektyviausių būdų spręsti ateities Lietuvos energetines problemas, pavyzdžiui įstatymuose įtvirtinti busimojo investuotojo pareigą ne tik pastatyti atominę elektrinę, bet ir sujungti mūsų šalies energetikos sistemą su Vakarų energetiniais tinklais.

Liberalcentristai taip pat atkreipė dėmesį, kad šalia strateginių reikalų nėra užmirštami ir kasdieniniai dalykai, pavyzdžiui prieš artėjančius Seimo rinkimus reikalingi rinkimų įstatymai. Didžiausias Seimo narių galvos skausmas – pažaboti plačiai paplitusį rinkėjų papirkinėjimą, kitus rinkėjų valios iškraipymo būdus.

 

Šalčininkai gali būti tvarkomi geriau

Apie LiCS Tarybos narių darbą Šalčininkų rajono Taryboje pasakojo skyriaus pirmininkė ir rajono savivaldybės tarybos narė Leonarda Stančikienė. Patirties ir ryžto nestokojanti politikė išvardijo, jos nuomone, didžiausias grėsmes Šalčininkų savivaldybei:

- skaidrumo, viešumo ir demokratiškumo stoka, sprendžiant rajono gyventojams gyvybiškai svarbias problemas (nuo šios kadencijos pradžios nei vienas Tarybos narys – net iš LLRA frakcijos - nebuvo įtrauktas į savivaldybei priklausančių įmonių kolegialius valdymo organus). Kas gali paneigti, kad sudarydama valdymo organus iš sau pavaldžių savivaldybės administracijos darbuotojų, LLRA vadovybė siekia apriboti netgi savo partijos Tarybos narių įtaką gyventojų aptarnavimo kokybei, bei rajono vystymuisi;

- nepakankamai tarp gyventojų išdiskutuotas klausimas dėl galimo rajono padalijimo į Jašiūnų, Šalčininkų ir Eišiškių savivaldybes. Gyventojai negirdėjo argumentų nei ,,už‘‘, nei ,,prieš‘‘, tačiau net neatsiklausiusi žmonių, savivaldybės taryba LLRA frakcijos balsais atmetė tokią idėją net be didesnių diskusijų. Leonardos Stančikienės įsitikinimu priartinus savivaldybes prie žmonių padaugėtų darbo vietų, savivaldybės įstaigos būtų arčiau gyventojų, tolygiai vystytųsi visos seniūnijos. Be abejo galimi argumentai ir prieš savivaldybės skaidymą, tačiau prieš atsisakant pačios idėjos buvo būtina bent jau atsiklausti, pasitarti su gyventojais, plačiai išdiskutuoti galimos reformos privalumus ir trūkumus ir tik tuomet priimti sprendimą;

- tarybos narė pasigedo rimto, plataus Šalčininkų rajono savivaldybės 2007 – 2013 metų veiklos strateginio plano svarstymo. Jos manymu, rajono žmonės geriausiai nustatytų prioritetus ir pateiktų siūlymus, ką ir kaip reikia keisti, siekiant pagerinti rajono gyventojų gyvenimo kokybę. Maža to, rajonas vystomas netolygiai, į atskiras seniūnijas beveik neinvestuojama;

- valdančiųjų nesugebėjimas pritraukti investicijas, stabdo viso rajono plėtrą;

- netinkama kadrų politika, trukdo tinkamai įsisavinti biudžeto lėšas.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta ir LiCS atstovaujančių savivaldybės taryboje skyriaus narių įkurtos kartu su socialdemokratu Leonu Rutkausku jungtinės frakcijos veikla, kuria siekiama geriau spręsti daugybę besikaupiančių savivaldybės problemų, aptartos frakcijos plėtimosi galimybės.

Maloniai ir naudingai pabendravę su svečiais ir tarpusavy, kupini naujų minčių ir idėjų tobulinti tiek šalies, tiek rajono žmonių gyvenimo kokybę, liberalcentristai drąsiai įžengė į Naujuosius 2008 metus, tikėdami, kad šie metai atneš žmonėms geresnio gyvenimo viltį.

 

 

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

 

2008-01-04

Vytautas Kutkevičius. Metų pabaigoje skambėjo literatų posmai – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2008, sausio 4., p. 9.

            Informuojama, kad Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir rajono literatų klubas “Švieselė” jau daug metų kiekvieną rudenį rengia “Poezijos rudenėlį”, kuriame rajono literatai susirinkusiuosius supažindina su naujausiais posmais. Popietėje dalyvavo ir jurbarkietis Seimo narys, dainuojamosios poezijos atlikėjas, bardų žygio per Lietuvą dalyvis Saulius Lapėnas.     

           

2008-01-08

Rasa Murauskienė. Probleminis Jurbarko rajonas sparčiau vystysis? – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2008, sausio 8., p. 1 ir 3.

            Informuojama, kad Tauragėje įvyko Regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame dalyvavo LR Seimo narys Saulius Lapėnas.

 

 

Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais klausimais Jurbarko rajono savivaldybėje 304 kabinete.

 

2008-01-11

Onutė Enčerienė. Metas pasirūpinti kitais...  – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2008, sausio  11., p. 2.       

            Straipsnyje informuojama apie Seimo nario Sauliaus Lapėno apsilankymą Viešvilės vaikų globos namuose ir Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos labdaros valgykloje ir susitikimą su lankytojais.

 

2008-01-18

Šiais metais – devyni ilgieji savaitgaliai?  – straipsnis // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2008, sausio  18., p. 2. 

            “Mūsų laikas” klausia Seimo nario Sauliaus Lapėno nuomonės šiuo klausimu. “Jau nuo 2004 metų mūsų LiCS frakcijos Seime nariai siūlė: sudarykime galimybę šventines dienas sutampančias su savaitgaliais kompensuoti perkeliant jas į laikotarpį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Siūlėm būtent galimybę susitarti darbuotojui su darbdaviu, o ne prievolę vykdyti kažkieno administracinius nurodymus. Vyriausybės nustatoma tvarka ir yra pats blogiausias variantas, nes tai yra administracinis nurodymas, nepaliekant darbdaviui jokios kitos pasirinkimo galimybės.

            Manau, kad anksčiau ar vėliau mes priartėsime prie Europinės patirties ir lygiai taip pat kaip buvom priversti pripažinti, kad šventinės dienos sutampančios su savaitgalio dienomis turi būti kompensuojamos, lygiai taip turėsim pripažinti, kad turės būti suteikta galimybė susitarti darbuotojams su darbdaviu.”

 

2008-01-25

Dovilė Jakaitytė. A. Zuokas: nacionalinis investuotojas – mes visi  – interviu // Laikraštyje “Mūsų laikas”. – 2008, sausio 25., p. 9.           

            Tai interviu su Liberalų ir centro sąjungos pirmininku Artūru Zuoku. Straipsnyje informuojama, kad LiCS nuostatas susijusias su “LEO LT” aktyviausiai Seime gina Saulius Lapėnas ir Raimondas Šukys.

 

 

Seimo nario A.Lydekos ataskaita

 

 

Sausio 2-7d.  Arminas Lydeka dalyvavo susitikime Tbilisyje su kandidatais į prezidento postą, žiniasklaida, kitų šalių parlamentarais, atvykusiais stebėti rinkimų Gruzijoje. Rinkimų dieną stebėjo pačius rinkimus.

 

Sausio 8 d. Arminas Lydeka bendravo su žiniasklaidos atstovais Gruzijoje, vertinant politinę situaciją šalyje.

 

Sausio 9 d. Arminas Lydeka vadovavo darbo grupei, sprendžiančiai pilietybės įstatymo taisymo klausimą po Konstitucinio Teismo nutarimo.

 

Sausio 10-12 d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į konferenciją Slovėnijoje, kur buvo kalbama ir diskutuojama apie nacionalinių parlamentų vaidmenį priiminėjant sprendimus Europos Sąjungos lygmeniu.

 

Sausio 14 d.  Arminas Lydeka Naujoje Akmenėje susitiko su darbo biržos vadovais, darbuotojais, Naujosios Akmenės verslininkais. Susitikimo metu perskaitytas pranešimas ir atsakyta į susirinkusiųjų klausimus.

 

Sausio 16 d. Arminas Lydeka vadovavo pilietybės darbo grupei.

 

Sausio 17 d. Arminas Lydeka dalyvavo tarptautinėje konferencijoje dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo Europos sąjungos šalyse. Jos metu bendrauta su konferencijos organizatoriais, aukšto rango pareigūnais.

 

Sausio 17 d. Arminas Lydeka Molėtuose susitiko su teisėjais. Perskaitytas pranešimas ir atsakyta į jiems kilusius klausimus.

 

Sausio 18 d. Arminas Lydeka susitiko su įvairių valstybinių ir privačių institucijų viešųjų reikalų ryšių specialistais. Perskaitytas pranešimas ir atsakinėta į klausimus.

 

Sausio 21 d. Arminas Lydeka Kaune susitiko su verslininkais-prekybininkais. Perskaitytas pranešimas ir atsakyta į klausimus.

 

Sausio 23 d. Arminas Lydeka, kaip vienas organizatorių, skaitė pranešimą konferencijoje “Europos duomenų apsaugos diena jaunimui”. Renginio Metu bendrauta su Valstybinės duomenų inspekcijos vadovybe ir darbuotojais, Vilniaus mokyklų mokiniais ir pedagogais, atsakinėjama į jiems rūpimus klausimus, diskutuota apie naujo pavyzdžio pasus.

 

Sausio 24 d. Arminas Lydeka susitiko su bankininkais. Susitikimo metu perskaitytas pranešimas ir atsakyta į klausimus.

 

Sausio 25 d. Arminas Lydeka susitiko su žiniasklaidos atstovais.

 

Sausio 28 d. Arminas Lydeka susitiko su bankininkais. Perskaitytas pranešimas ir atsakyta į klausimus.

 

Sausio 30 d. Arminas Lydeka vadovavo Pilietybės darbo grupės posėdžiui.

 

 

 

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas